2020-11-25 Nr. AB-22329-3-61-3-03432-2020-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Legislator summary
AI generatedteismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo L. J. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. spalio 23 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo L. J. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijai dėl įsakymo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Legislator headnote
AI generated2020-11-25 Nr. AB-22329-3-61-3-03432-2020-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas: Pareiškėjas L. J. (toliau – ir pareiškėjas), kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu, prašydamas: panaikinti Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro 2020 m. rugpjūčio 28 d. įsakymą Nr. VP-86 „Dėl Pareigūnų ir karių valstybinės pensijos ir priedo už tarnybą L. J. skyrimo“; įpareigoti Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministeriją į pareiškėjo L. J. tarnybos stažą įtraukti 360 dienų bei atitinkamai perskaičiuoti tarnybos laiką ir pareigūnų ir karių valstybinės pensiją ir priedą už tarnybą pareiškėjo L. J. atžvilgiu; atnaujinti praleistą terminą skundui pateikti.
Full text
Administracinė byla Nr. eAS-779-602/2020
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03432-2020-9
Procesinio sprendimo kategorija 43.5.9
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
2020 m. lapkričio 25 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Veslavos Ruskan (pranešėja), Arūno Sutkevičiaus ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo L. J. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. spalio 23 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo L. J. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijai dėl įsakymo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I. Pareiškėjas L. J. (toliau – ir pareiškėjas), kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu, prašydamas: panaikinti Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro 2020 m. rugpjūčio 28 d. įsakymą Nr. VP-86 „Dėl Pareigūnų ir karių valstybinės pensijos ir priedo už tarnybą L. J. skyrimo“; įpareigoti Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministeriją į pareiškėjo L. J. tarnybos stažą įtraukti 360 dienų bei atitinkamai perskaičiuoti tarnybos laiką ir pareigūnų ir karių valstybinės pensiją ir priedą už tarnybą pareiškėjo L. J. atžvilgiu; atnaujinti praleistą terminą skundui pateikti.
II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. spalio 23 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo skundą Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 2 dalies 9 punkto pagrindu.
Teismas pažymėjo, kad viena iš kreipimosi į teismą sąlygų – paduoti skundą teismui per vieną mėnesį nuo skundžiamo teisės akto paskelbimo arba individualaus teisės akto ar pranešimo apie veiksmą (atsisakymą atlikti veiksmus) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos (ABTĮ 29 straipsnio 1 dalis). Pagal ABTĮ 30 straipsnio 1 dalį, pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo (prašymo) padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties.
Teismas nustatė, kad pareiškėjas skunde teismui teigia, kad skundžiamas Įsakymas jam įteiktas 2020 m. rugsėjo 14 d. Kadangi pareiškėjas neturi teisinių žinių, ieškojo profesionalaus teisininko, kuris padėtų ginti pareiškėjo teises ir teisėtus interesus, kurį pavyko rasti tik 2020 m. spalio 15 d., kadangi dėl COVID – 19 susitikimai su advokatais buvo apriboti, todėl prašo pripažinti, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių ir jį atnaujinti.
Teismas konstatavo, kad pareiškėjas, pateikdamas skundą teismui 2020 m. spalio 15 d., nežymiai praleido skundo padavimo terminą.
Teismas, vertindamas pareiškėjo nurodytas aplinkybes, dėl kurių jis praleido terminą skundui paduoti (COVID – 19 virusą, kurio metu advokatai sugriežtino reikalavimus dėl klientų vizitų), pažymėjo, kad pareiškėjo nurodytu laikotarpiu, t. y. nuo 2020 m. rugsėjo 14 d. iki 2020 m. spalio 15 d. Lietuvos Respublikoje nebuvo įvestas karantino rėžimas, bei nurodė, kad pareiškėjas duomenų, patvirtinančių, jog minėtu laikotarpiu susitikimai su advokatais dėl išankstinės registracijos užsitęsė, nepateikė.
Pasisakydamas dėl pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kad jis neturi teisinių žinių, teismas nurodė, kad administracinių teismų praktikoje teisinių žinių trūkumas ar netinkamas įstatymo nuostatų suvokimas patys savaime įprastai nėra laikomi aplinkybėmis, sudarančiomis pagrindą pripažinti, jog terminas skundui paduoti praleistas dėl svarbių, nuo pareiškėjo valios nepriklausiusių priežasčių. Teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo pripažinti, kad termino skundui dėl Įsakymo panaikinimo paduoti praleidimo priežastys gali būti vertinamos kaip nepriklausiusios nuo pareiškėjo valios. Konstatavo, kad nenustačius objektyvių, nuo pareiškėjo valios nepriklausiusių aplinkybių, kurios sutrukdė pareiškėjui laiku kreiptis į teismą ir kurios gali būti pripažintos svarbiomis, ekstraordinariomis ABTĮ 30 straipsnio 1 dalies taikymo kontekste, pareiškėjo prašymas atnaujinti skundo padavimo terminą netenkinamas, bei atsisakoma priimti pareiškėjo skundą.
III. Pareiškėjas pateikė atskirąjį skundą, kuriame prašo: panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. spalio 23 d. nutartį; atnaujinti terminą skundui paduoti; priimti pareiškėjo skundą nagrinėti iš esmės.
Pareiškėjas nurodo, kad 2020 m. rugsėjo 14 d. jam buvo įteiktas Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministras 2020 m. rugpjūčio 28 d. įsakymas Nr. VP-86. Pareiškėjas nurodo, kad skundą dėl šio įsakymo panaikinimo teismui pateikė 2020 m. spalio 16 d., bei prašė atnaujinti terminą skundui paduoti.
Pareiškėjas, nesutikdamas su skundžiama teismo nutartimi, nurodo, kad laikotarpiu nuo 2020 m. rugsėjo 14 d. iki 2020 m. spalio 15 d. Lietuvos Respublikoje buvo įvesta valstybės lygio ekstremalioji situacija visoje šalyje dėl COVID-19 ligos plitimo grėsmės, remiantis 2020 m. vasario 26 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 152 „Dėl valstybės lygio ekstremalios situacijos paskelbimo“, ir dėl to paslaugos buvo teikiamos užtikrinant valstybės lygio ekstremaliosios situacijos operacijų vadovo nustatytas asmenų srautų valdymo, saugaus atstumo laikymosi ir kitas būtinas visuomenės sveikatos saugos, higienos, asmenų aprūpinimo būtinosiomis asmeninėmis apsaugos priemonėmis sąlygas. Pažymi, kad dauguma įstaigų, advokatų ir advokatų kontorų sugriežtino reikalavimus dėl klientų vizitų, reikalavo išankstinės registracijos ir kt., todėl pareiškėjui dėl ne nuo jo valios priklausančių priežasčių buvo apribotos galimybės komunikuoti ir susiderinti susitikimą su profesionaliais teisininkais. Nurodo, kad negali pateikti jokių duomenų, kurie pagrįstų aplinkybes, susijusias su susitikimais su advokatais.
Akcentuoja, kad pareiškėjas, teikdamas skundą, buvo sąžiningas ir pripažįsta, kad nežymiai, t. y. viena diena, praleido terminą skundui pateiki. Nurodo, kad dar negavęs skundžiamo sprendimo, kreipėsi į Juozo Vitkaus inžinerijos bataliono vadą dėl papildomos informacijos apie jo tarnybos laiką pateikimo, sąžiningai naudojosi savo teisėmis, bei nurodo, kad teismų praktikoje yra daug pavyzdžių, kai nežymiai praleistas skundo padavimo terminas yra atnaujinamas. Teigia, kad terminas praleistas tik vieną dieną ir nuo pareiškėjo valios nepriklausančių priežasčių, pareiškėjas elgėsi sąžiningai, rūpestingai buvo suinteresuotas ginti savo teisės ir teisėtus interesus, ieškojo teisininko, tačiau kaip jau buvo minėta, vizitai pas advokatus užsitęsė ir dokumentai teisininkui buvo pateikti tik paskutinės termino apskundimo dienos popietę, tačiau nedelsiant suruošti bei pateikti teismui, kas pagrindžia, kad Pareiškėjas nepiktnaudžiavo savo procesinėmis teisėmis, o jomis naudojosi sąžiningai ir rūpestingai.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV. Nagrinėjamos administracinės bylos pagal pareiškėjo atskirąjį skundą dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. spalio 23 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo skundą praleidus skundo padavimo terminą ir jo neatnaujinus (ABTĮ 33 str. 2 d. 9 p.), teisėtumas ir pagrįstumas.
Teisėjų kolegija pirmiausia pažymi, kad teisė kreiptis į teismą, įtvirtinta Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo straipsnio 1 dalyje, gali būti įgyvendinta tik įstatymų nustatyta tvarka, t. y. laikantis įstatymuose (šiuo atveju – ABTĮ) nurodytų kreipimosi į teismą sąlygų. ABTĮ 33 straipsnio 2 dalyje yra nurodytas sąrašas atvejų, kuriems esant teismas atsisako priimti skundą. Jei teismas, prieš priimdamas skundą nustato esant bent vieną iš šių atvejų, motyvuota nutartimi privalo atsisakyti priimti skundą.
Viena iš kreipimosi į teismą sąlygų – laikytis skundo teismui pateikimo terminų. ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, jeigu specialusis įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas, pareiškimas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo teisės akto paskelbimo arba individualaus teisės akto ar pranešimo apie veiksmą (atsisakymą atlikti veiksmus) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos.
Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi nustatęs, kad pareiškėjas praleido vieno mėnesio terminą skundui dėl Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro 2020 m. rugpjūčio 28 d. įsakymo Nr. VP-86 paduoti, pareiškėjo skundą atsisakė priimti ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punkto pagrindu (kai skundas paduotas praleidus nustatytą skundo padavimo terminą ir šis terminas neatnaujinamas). Teismas vertino, kad pareiškėjas minėto rašto apskundimo terminą praleido dėl subjektyvaus pobūdžio aplinkybių bei nepateikė objektyvias skundo padavimo termino praleidimo priežastis patvirtinančių įrodymų. .
Pareiškėjas, nesutikdamas su minėta teismo nutartimi, Vilniaus apygardos administraciniam teismui padavė atskirąjį skundą. Pareiškėjas atskirajame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai neįvertino pareiškėjo nurodytų aplinkybių, neatsižvelgė į šalyje įvestą ekstremalią padėtį, dėl kurio buvo apribotas ir sutrikdytas įprastas visų sričių funkcionavimas.
Byloje nėra ginčo, kad dėl ginčijamo Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro 2020 m. rugpjūčio 28 d. įsakymo Nr. VP-86, kuris pareiškėjui buvo įteiktas 2020 m. rugsėjo 14 d., pareiškėjas į teismą su 2020 m. spalio 16 d. skundu kreipėsi 2020 m. spalio 20 d. (skundas per „Liteko“ elektroninių paslaugų posistemę gautas 2020 m. spalio 20 d.), praleidęs skundo padavimo terminą. Kaip pagrindinę skundo praleidimo priežastį pareiškėjas nurodo įvestą ekstremalią padėtį dėl Covid-19, dėl kurios pareiškėjas negalėjo laiku gauti teisinės pagalbos.
Vadovaujantis ABTĮ 30 straipsnio 1 dalimi, pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties ir nėra aplinkybių, nurodytų šio įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 1–8 punktuose.
Teisėjų kolegija pažymi, kad svarbi priežastis, dėl kurios praleistas skundo padavimo terminas gali būti atnaujinamas, turi būti išskirtinė, nuo asmens valios nepriklausanti aplinkybė. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje nuosekliai laikosi nuostatos, kad priežastimis, kurių pagrindu gali būti atnaujintas praleistas terminas skundui paduoti, laikytinos tik tos aplinkybės, kurios objektyviai trukdė asmeniui įstatymo nustatytu laikotarpiu kreiptis į teismą, t. y. nepriklausė nuo jo valios. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pažymima, jog, sprendžiant dėl termino atnaujinimo, teismo diskrecijai, atsižvelgiant į faktines konkrečios bylos aplinkybes, yra palikta spręsti, kokias priežastis pripažinti svarbiomis, kokias – nesvarbiomis (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. TA858-36/2012; 2013 m. rugsėjo 4 d. nutartis administracinėje byloje AS552-642/2013).
Teisėjų kolegija nagrinėjamos administracinės bylos kontekste pabrėžia, jog įstatymų nustatyta tvarka apriboti skundų padavimo terminai yra susiję ir su teisinio saugumo principo įgyvendinimu, jais siekiama užtikrinti, kad asmenys, manantys, jog jų teisės buvo pažeistos, turėtų ne tik teisę jas ginti, bet ir pareigą tai daryti per protingą ir pagrįstą laiko tarpą. Asmenims negali būti suteikta galimybė neapibrėžtą laiko tarpą bet kada ginčyti priimtus administracinius aktus, nes taip atsirastų neapibrėžtumas jų pagrindu atsiradusiuose teisiniuose santykiuose, o atitinkamas teises įgiję kiti asmenys negalėtų būti tikri dėl savo teisinės padėties (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. gegužės 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-387-502/2016).
Pareiškėjas, teikdamas prašymą atnaujinti praleistą Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro 2020 m. rugpjūčio 28 d. įsakymo Nr. VP-86 apskundimo terminą, nurodė, kad jis neturi reikiamų teisinių žinių tinkamam skundui parengti, o dėl ekstremalios padėties šalyje, bei dėl būtinybės laikytis asmenų srautų valdymo, saugaus atstumo laikymosi ir kitų sąlygų, negalėjo laiku kreiptis teisinės pagalbos.
Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje teisinių žinių trūkumas ar netinkamas įstatymo nuostatų suvokimas paprastai patys savaime nėra laikomi aplinkybėmis, sudarančiomis pagrindą pripažinti, jog terminas skundui paduoti praleistas dėl svarbių, nuo pareiškėjo valios nepriklausiusių priežasčių. Tokiu atveju laikoma, kad pareiškėjas, siekdamas tinkamai apginti savo galbūt pažeistas teises ir teisėtus interesus, ir turėdamas pagrindą manyti, kad jis pats negali tinkamai apginti savo galbūt pažeistų teisių, gali kreiptis dėl teisinės pagalbos suteikimo teisės aktų nustatyta tvarka (žr., pvz., 2010 m. gegužės 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-329/2010; 2013 m. birželio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-531/2013; 2016 m. gruodžio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-922-756/2016; 2018 m. gegužės 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-341-1062/2018).
Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo nurodytus argumentus dėl termino skundui paduoti praleidimo, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjo nurodytos termino praleidimo priežastys yra subjektyvaus pobūdžio, t. y. priklausiusios nuo paties pareiškėjo pasirinkto veikimo būdo, ir nagrinėjamu atveju nėra pagrindo vertinti, jog egzistavo aplinkybės, objektyviai užkirtusios kelią pareiškėjui laiku ir tinkamai realizuoti savo teisę į teisminę gynybą.
Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl pareiškėjo argumento, kad skundas teismui buvo paduotas pavėluotai dėl šalyje paskelbtos ekstremalios situacijos bei taikytų ribojimų visų asmenų bei valstybės bei privačių institucijų veiklai (tarp jų – ir advokatų kontorų veiklai), pažymi, kad pareiškėjo nurodyti argumentai yra abstraktūs, nekonkretizuoti, dėl to, remiantis jais, taip pat nėra pakankamo objektyvaus pagrindo daryti išvadą, kad terminas skundui paduoti nagrinėjamu atveju buvo praleistas dėl objektyvių, nuo pareiškėjo valios nepriklausiusių priežasčių, kurios sutrukdė laiku paduoti skundą teismui. Todėl nagrinėjamu atveju nėra pagrindo atnaujinti praleistą ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje nustatytą vieno mėnesio terminą skundui paduoti grindžiant Lietuvos Respublikoje paplitusio Covid-19 viruso, dėl to paskelbtos ekstremalios padėties ir su tuo susijusių apribojimų aplinkybėmis.
Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pareiškėjui neatnaujino termino skundui paduoti ir atsisakė priimti jo skundą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punktu punkto pagrindu. Pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl pareiškėjo atskirasis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a:
Pareiškėjo L. J. atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. spalio 23 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai
Veslava Ruskan Arūnas Sutkevičius
Skirgailė Žalimienė