5a131dde-dd2e-4bbd-8ef5-e54ced556afe · Panevėžio apygardos teismas

Pirmosios instancijos teismo                                                    Civilinė byla Nr. 2A-650-544/2014teisėjas Liudvikas MyÅ¡ko             Proceso Nr. . 2-30-3-00396-2011-0Procesinio sprendimo kategorija: 21.4.1.1; 22.4; 30.2; 30.10; 114.4;121.14; 121.18;                                                     (S) PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASS P R EN D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. lapkričio 14 d.Panevėžys              Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Ramunės Čeknienės, kolegijos teisėjų Zinos MickevičiÅ«tės ir Birutės Jonaitienės,teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros prokuroro apeliacinį skundÄ dėl Molėtų rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 20 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-2-732/2014 pagal Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros prokuroro ieÅ¡kinį atsakovui R.

D., atsakovei Molėtų rajono savivaldybės administracija, tretieji suinteresuotieji asmenys Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Utenos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiÅ«ros skyrius, Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Molėtų rajono žemėtvarkos skyrius, dėl pritarimo supaprastintam statinio projektui, deklaracijos apie statinio užbaigimÄ pripažinimo negaliojančiomis bei įpareigojimo nugriauti statinį. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , NUSTATĖ: ieÅ¡kovas Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros prokuroras ieÅ¡kiniu kreipėsi į teismÄ praÅ¡ydamas:

1) pripažinti negaliojančia Molėtų rajono savivaldybės administracijos vyr. architekto G. P. 2009 m. birželio 30 d. suderinimo žymÄ („Suderinta“) Nr. P9-156 ant pagalbinio Å«kio pastato, (duomenys neskelbtini), sklype kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) projekto, esančiÄ pririÅ¡imo plane M1:500, lapas 1-1;

2) pripažinti negaliojančiÄ R. D. 2011-06-10 deklaracijÄ apie pagalbinio Å«kio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio žemės sklype (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) statybos užbaigimÄ , 3) įpareigoti statytojÄ R. D. per tris mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo ir Molėtų raj. savivaldybės administracijos lėšomis nugriauti R. D. nuosavybės teise priklausantį Å«kinį pastatÄ , unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantį žemės sklype (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir sutvarkyti statybvietę.

             Molėtų rajono apylinkės teismas 2014-02-20 sprendimu ieÅ¡kinį atmetė. Teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad duomenys apie tai, ar žemės sklypas yra miÅ¡ko žemė, nenuoseklÅ«s. 2009-2010 metais R. D. priklausantis sklypas nebuvo įtrauktas į miÅ¡ko žemę ir tik 2010-07-20 duomenų keitimo aktu Å¡i klaida buvo iÅ¡taisyta ir buvo atstatytas miÅ¡ko žemės statusas. Tuo tarpu 2009-06-30 duomenų apie tai, jog R. D. priklausančiame sklype, kur pagal projektÄ numatyta statyti pirtį, yra miÅ¡kas, nebuvo.

Teismas nenustatė atsakovų R. D. ir Molėtų rajono savivaldybės administracijos pareigÅ«nų kaltės dėl pirties statybos miÅ¡ko žemėje. Teismo nuomone, tai, kad statinys pastatytas miÅ¡ko žemėje, didžiÄ ja dalimi lėmė valstybinių institucijų pareigÅ«nų netinkamas funkcijų vykdymas. Sprendė, jog 2009-06-30 vyr. architekto žyma „Suderinta“ atitiko tai situacijai, jog atsakovo R. D. žemės sklype, kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), numatytos statyti pirties vietoje nebuvo miÅ¡ko žemės. Teismo nuomone, Valstybinė miÅ¡kų tarnyba, periodiÅ¡kai inventorizuodama miÅ¡kų sklypus, turėtų informuoti žemės sklypų savininkus ir atitinkamas tarnybas apie asmenų nuosavybėje esančio žemės sklypo statuso pasikeitimÄ .Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovas praÅ¡o panaikinti minėtÄ sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį patenkinti.

Nurodo, kad sprendimas yra nepagrįstas, todėl - naikintinas. 1.Teismo iÅ¡vados neatitinka bylos aplinkybių ir tai sudarė pagrindÄ padaryti materialinės teisės pažeidimÄ . Vieta, kur pastatytas ginčo statinys, tiek pagal 1999 m. inventorizacijos duomenis, kurie galiojo ir 2009-06-30, tiek pagal 2009-2010 m. inventorizacijos duomenis, tiek ieÅ¡kinio padavimo metu buvo miÅ¡ko žemėje, o teismo iÅ¡vada, kad ji tokio statuso neturėjo 2009-06-30 ir jį įgijo tik po 2010-07-20, yra nepagrįsta. Ginčo vieta į naujai iÅ¡skirtų sklypų teritorijÄ nepatenka, nes naujai iÅ¡skirti 948 kvartalo sklypai Nr. 69 ir 70 yra kirtavietės, o byloje nebuvo nustatinėjama, kad statytojas ar kitas asmuo iÅ¡kirto miÅ¡kÄ toje vietoje, kur buvo vykdoma statyba.

MiÅ¡ko žemės statusÄ apsprendžia ir įtvirtina jos registracija LR MiÅ¡kų valstybės kadastre, tačiau rengiant projektÄ ir sprendžiant dėl pritarimo projektui 2009-06-30 dienÄ Â atsakovės pareigÅ«nai netikrino MiÅ¡kų valstybės kadastro (toliau – MVK) duomenų.                                                                                                                        2.Sprendimas yra nelogiÅ¡kas ir nenuoseklus, pažeidžiantis įrodymų tyrimo ir vertinimo taisykles: 2.1.

Teismui nustačius, kad ieÅ¡kinį tenkinti nėra pagrindo, sprendime iÅ¡dėstyti argumentai dėl kaltų asmenų yra nepagrįsti, nelogiÅ¡ki, pertekliniai. Pasisakydamas dėl atsakovų nekaltumo ir be motyvų atmesdamas Å¡alių argumentus kaip nereikÅ¡mingus, teismas pažeidė įrodymų tyrimo ir vertinimo taisykles ir pareigÄ motyvuoti sprendimÄ .2.2.Nepagrįstais ir prieÅ¡taraujančiais teismų praktikai laikytini ieÅ¡kinio atmetimo motyvai, jog įpareigojimas statytojÄ nugriauti pastatÄ bÅ«tų neproporcingas siekiamam apginti vieÅ¡ajam interesui, kadangi, nors statinys pastatytas miÅ¡ko žemėje, tačiau tokiÄ situacijÄ didžiÄ ja dalimi lėmė valstybinių institucijų pareigÅ«nų netinkamas funkcijų vykdymas, o statytojas tokiu atveju ne tik patirtų materialinių nuostolių, bet ir turėtų atsakyti už institucijų aplaidų veikimÄ .

Tai, kad statytojo kaltės dėl statybų pagal neteisėtai iÅ¡duotÄ statybÄ leidžiantį dokumentÄ nėra, neleidžia daryti iÅ¡vados, jog tokios statybos yra teisėtos.              2.3. Pagal Statybos įstatymo 23 str. 30 d. atsakovais dėl neteisėtai iÅ¡duotų statybÄ leidžiančių dokumentų iÅ¡davimo yra asmenys, neteisėtai pritarę statybÄ leidžiančio dokumento iÅ¡davimui, Å¡iuo atveju - Molėtų rajono savivaldybės administracija. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija jokio vaidmens statybÄ leidžiančio dokumento iÅ¡davimui neturėjo ir apie vykdomas statybas sužinojo 2010-02-22 atlikusi patikrinimÄ ir suraÅ¡iusi aktÄ , todėl jos įtraukti į procesÄ atsakove nebuvo pagrindo. IÅ¡ Å¡io akto bei priedo prie 2010-05-17 patikrinimo akto matyti, kad tuo metu pastatas bent jau iÅ¡ iÅ¡orės buvo pastatytas, todėl statybos stabdyti nebuvo pagrindo ir ne dėl minėtos Inspekcijos veiksmų atsirado sunkÅ«s padariniai, kaip kad nepagrįstai nustatė teismas.

Teismas, de facto pripažinęs statybos teisėtumÄ , neturėjo pagrindo pasisakyti apie statybų stabdymÄ , sunkias pasekmes ir Inspekcijos kaltę. Pastarieji klausimai spręstini tik konstatavus statybÄ leidžiančio dokumento neteisėtumÄ .              2.4.Nors atsakovai ieÅ¡kinio nepripažino ir akcentavo savo kaltės nebuvimÄ , tačiau ėmėsi veiksmų siekdami dalį minėto žemės sklypo miÅ¡ko naudmenų paversti kitomis naudmenomis, kÄ teismas turėjo įvertinti kaip ieÅ¡kinio dėl administracinio akto pripažinimo negaliojančiu pripažinimÄ .

             Atsiliepimu į ieÅ¡kovo apeliacinį skundÄ atsakovas R. D. praÅ¡o jį atmesti, o sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Tuo atveju, jei apeliacinės instancijos teismas pripažintų negaliojančiais Molėtų rajono savivaldybės administracijos vyr. architekto G. P. 2 009-06-30 suderinimo pažymÄ („Suderinta“) Nr. P9-156 bei R. D. 2011-06-10 deklaracijÄ apie Statinio statybos užbaigimÄ , praÅ¡o leisti įsiteisinti pastatÄ â€“ pagalbinį Å«kio pastatÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), per 6 (Å¡eÅ¡ių) mėnesių terminÄ nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos bei nustatyti, kad per teismo nustatytÄ terminÄ atsakovui neįsiteisinus statinio, statinys turi bÅ«ti nugriautas Molėtų rajono savivaldybės administracijos ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos lėšomis.

Nurodo, jog Valstybinės miÅ¡kų tarnybos duomenys, kuriais remiasi ieÅ¡kovas, yra prieÅ¡taringi ir jie nepatvirtina, kad ginčo sklypo vieta 2009-06-30 buvo miÅ¡ko žemė. Jeigu ginčo vieta visada bÅ«tų buvusi miÅ¡ko žemė, nebÅ«tų buvę pagrindo 2010-07-20 duomenų keitimo aktu atstatinėti miÅ¡ko žemės statuso. Nurodo, jog yra MiÅ¡ko įstatymo 11 str. 1 d. 9 p. nustatytas pagrindas sklype esančiÄ miÅ¡ko žemės dalį, kurioje yra pastatytas ginčo statinys, paversti kitomis naudmenomis pagal detalųjį planÄ suformuojant kitos paskirties sklypÄ gyvenamajam namui ir ginčo statiniui eksploatuoti.

Mano, kad ieÅ¡kovas neįrodė kuo konkrečiai pasireiÅ¡kė jo kaltė. Pripažinus statinio statybÄ neteisėta, kaltais asmenimis turi bÅ«ti pripažinta Molėtų rajono savivaldybės administracija ir Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos. Jei byloje bÅ«tų priimtas teismo sprendimas nugriauti ginčo statinį, jis patirs nuostolių. Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Utenos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiÅ«ros skyrius praÅ¡o teismo sprendimÄ panaikinti, priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį tenkinti.

Nurodo, jog miÅ¡kai registruojami MiÅ¡kų valstybės kadastre, todėl, sprendžiant ginÄÄ dėl miÅ¡ko ploto dydžio, pirmumas turi bÅ«ti teikiamas ne Nekilnojamojo turto registro, o MiÅ¡kų valstybės kadastro duomenims, kaip turintiems didesnę įrodomÄ jÄ galiÄ . Mano, jog atsakovas privalėjo žinoti, kad Žemės įstatymas ir MiÅ¡kų įstatymas draudžia statyti gyvenamuosius namus, pagalbinio Å«kio pastatus ir kitus statinius, nesusijusius su miÅ¡kų Å«kio veikla, ginčo žemės sklype.

Nurodo, jog faktinių aplinkybių konstatavimo metu, pagalbinio Å«kio pastato statyba jau buvo baigta, todėl stabdyti statybos nebuvo pagrindo. Teigia, jog teismas Å¡ioje byloje tik formaliai vertino atsakovų kaltę. Nurodo, jog teismas turėjo pareigÄ savo iniciatyva trečiaisiais asmenimis į bylÄ Ä¯traukti LR Aplinkos ministerijos Utenos regiono aplinkos apsaugos departamento MiÅ¡kų kontrolės skyrių. Teismas netinkamai tyrė bei įvertino byloje pateiktus įrodymus. Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ atsakovas Molėtų rajono savivaldybės administracija praÅ¡o ieÅ¡kovo apeliacinį skundÄ atmesti, o sprendimÄ palikti nepakeistÄ .

Atsakovo nuomone, negalima teigti, kad G. P. netinkamai vykdė savo funkcijas, kadangi Å¡iuo atveju jokie teisės aktai nenustatė pareigos arba funkcijos tikrinti duomenis su MiÅ¡kų valstybės kadastro duomenimis. Pritaria teismo iÅ¡vadai, kad inspekcija turėjo stabdyti statybÄ ir aiÅ¡kintis, ar statinys statomas miÅ¡ko žemėje ar ne. IeÅ¡kovo apeliacinis skundas tenkintinas iÅ¡ dalies. Molėtų rajono apylinkės teismo 2014-05-20 sprendimas naikinamas ir priimamas naujas sprendimas ieÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies (CPK 326 str. 1 d. 2 p.).CPK 320 str. 1 d. nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.

Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė CPK 329 str. 2 d. nurodytų absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, todėl apskųsto sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas vertintinas apeliacinio skundo ribose (CPK 320 str. 2 d.). Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje surinktus įrodymus, aiškino ir taikė materialinės teisės normas, todėl padarė išvadas neatitinkančias faktinių bylos aplinkybių, dėl ko byla buvo išspręsta neteisingai, o teismo sprendimo negalima pripažinti teisėtu ir pagrįstu (CPK 263 str. 1 d., 329 str. 1 d., 330 str.).

Apelianto prokuroro, ginančio vieÅ¡Ä jį interesÄ , apeliacinio skundo motyvai vertintini teisėtais ir pagrįstais, sudarančiais pagrindÄ naikinti skundžiamÄ sprendimÄ . Pirmosios instancijos teismo iÅ¡vados apie tai, kad atsakovui R. D. priklausantis sklypas iki 2010-07-20 duomenų keitimo akto nebuvo miÅ¡ko žemė, todėl statyba pagal ieÅ¡kovo ginčijamÄ 2009-06-30 vyr. architekto žymÄ â€žSuderinta“ atlikta ir pagal ginčijamÄ deklaracijÄ Ä¯registruota teisėtai bei dėl to, kad statyba atlikta miÅ¡ko žemėje be atsakovų kaltės, prieÅ¡tarauja byloje esančių įrodymų visuma nustatytoms bylos aplinkybėms ir Å¡iuos klausimus reglamentuojantiems imperatyvius reikalavimus nustatantiems teisės aktams.Pagal bendrÄ jÄ Ä¯rodinėjimo naÅ¡tos paskirstymo taisyklę Å¡alys turi įstatyminę pareigÄ Ä¯rodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 str.).

IeÅ¡kovas privalo įrodyti jo teisę sukuriančius faktus, tačiau neturi įrodinėti tÄ teisę paneigiančių faktų – tokius faktus, atsikirsdamas į ieÅ¡kovo reikalavimÄ , turi įrodyti atsakovas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-269/2011). Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiÅ¡kia, kad bet kokios ginčui iÅ¡spręsti reikÅ¡mingos informacijos įrodomÄ jÄ vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimÄ .

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartÄ yra konstatavęs, kad teismai, vertindami Å¡alių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o iÅ¡vada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimÄ , grindžiamÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu visų reikÅ¡mingų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-526/2009; 2010 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2010.).

Dėl to teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę, bet ir įrodymų visetÄ , ir tik iÅ¡ įrodymų visumos daryti iÅ¡vadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimÄ ar nebuvimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008; 2010 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-500/2010). Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimÄ padaryti neÅ¡aliÅ¡kas iÅ¡vadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-139/2010; 2011 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2011).

Teisėjų koelgijos nuomone, pirmosios instancijos teismas nuo Å¡ių įrodinėjimo procesÄ reglamentuojančių teisės normų nukrypo, įrodymus įvertino ne pagal virÅ¡ minėtus reikalavimus ir teismų praktikÄ , kas įtakojo neteisėto ir nepagrįsto sprendimo priėmimÄ (CPK 329 str. 1 d.). Lietuvos Respublikos miÅ¡kai yra registruojami Lietuvos Respublikos miÅ¡kų valstybės kadastre. Lietuvos Respublikos miÅ¡kų plotų registravimas yra miÅ¡kų valstybės kadastro paskirtis. Pagal teismų praktikÄ , sprendžiant dėl priklausančiame žemės sklype esančios miÅ¡ko žemės dydžio, pirmenybė teiktina MiÅ¡kų valstybės kadastro, o ne Nekilnojamojo turto registro duomenims (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-251/2014).

Valstybinė miÅ¡kų tarnybos finkcija yra periodiÅ¡kai atlikti miÅ¡kų inventorizacijas, tikslinti miÅ¡kų plotų duomenis, todėl MiÅ¡kų valstybės kadastro duomenys vertintini kaip turintys didesnę reikÅ¡mę sprendžiant, ar tam tikrame sklype yra miÅ¡ko žemės. Todėl teisėjų kolegija, spręsdama ginÄÄ , ar atsakovui priklausančiame sklype buvo miÅ¡ko žemės plotas ir ar jame ginčo dokumentų pagrindu pastatytas ir įteisintas statinys, pirmenybę teikia MiÅ¡kų valstybės kadastro duomenimis.

Byloje esančių įrodymų visuma nustatyta, kad atsakovui R. D. nuosavybės teise priklauso 1,6155 ha žemės sklypas (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame 1.4082 ha yra miÅ¡ko žemės plotas, o apskrities virÅ¡ininko 2005-09-01 įsakymu Nr. 14-851 įiam plotui yra nustatyti miÅ¡ko naudojimo apribojimai (1 t., b. l. 29-31, 2 t., b. l. 25-26). Molėtų rajono savivaldybės administracijos vyr. architektas G. P. 2009 m. birželio 30 d. suderino žymÄ („Suderinta“) Nr. P9-156 dėl pagalbinio Å«kio pastato minėtame žemės sklype projekto, esančiÄ pririÅ¡imo plane M1:500, lapas 1-1.

Å io statybÄ leidžiančio dokumento pagrindu buvo pastatytas pagalbinio Å«kio pastatas (pirtis), o statyba įteisinta atsakovui R. D. pateikus 2011-06-10 deklaracijÄ apie pagalbinio Å«kio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio žemės sklype (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) statybos užbaigimÄ . IeÅ¡kovas tvirtina, kad  minėto atsakovui priklausančio žemės sklypo dalis, kur pastatytas minėtas statinys, pagal Valstybinės miÅ¡kų tarnybos informacijÄ iÅ¡ MiÅ¡kų valstybės kadastro duomenų yra miÅ¡ko žemėje, todėl pagal MiÅ¡kų įstatymo 2 str. 3 d. imperatyvų draudimÄ leidimas statybai negalėjo bÅ«ti iÅ¡duotas ir jis turi bÅ«ti pripažintinas negaliojančiu bei panaikintos jo pagrindu atsiradusios teisinės pasekmės ir statybÄ Â Ä¯teisinusi deklaracija.

Teisėjų koelgijos nuomone, nėra pagrindo sutikti su pirmos instancijos teismo iÅ¡vada, kad 2009-2010 metais, kada 2009-06-30 vyr. architekto buvo derinamas ir iÅ¡duotas projektas statybai ir statyba įvykdyta bei įteisinta, atsakovui R. D. priklausantis sklypas nebuvo miÅ¡ko žemė ir tik 2010-07-20 duomenų keitimo aktu Nr. 1007-002-K buvo atstatytas miÅ¡ko žemės statusas. IÅ¡ Valstybinės miÅ¡kų tarnybos pateiktų raÅ¡ytinių įrodymų ir paaiÅ¡kinimų matyti, 2009-06-30 pagal Lietuvos Respublikos miÅ¡kų valstybės kadastro duomenis žemės sklype, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) k.v. esantis pagalbinis pastatas (pirtis), kurio koordinatės X-(duomenys neskelbtini), Y-(duomenys neskelbtini), pateko į Utenos miÅ¡kų urėdijos VideniÅ¡kių girininkijos 948 kvartalo 2 taksacinį miÅ¡ko sklypÄ (t. 1, b.l. 56).

Byloje pateikti archyviniai duomenys iÅ¡ Lietuvos Respublikos MiÅ¡kų valstybės kadastro miÅ¡kų žemėlapio 2009-06-30 dienai taip pat patvirtina, jog ginčo vieta patenka į Utenos miÅ¡kų urėdijos VideniÅ¡kių girininkijos 9482 taksacinį miÅ¡ko sklypÄ (t.1, b. l. 58). Tai patvirtina ir taksoraÅ¡tis Nr. 26507, sudarytas pagal 1999 m. miÅ¡kotvarkos duomenis (t. 1, b. l. 59). 2010-06-18 Lietuvos Respublikos miÅ¡kų valstybės kadastro duomenys buvo atnaujinti pagal 2009 metų valstybinės sklypinės miÅ¡kų inventorizacijos duomenis, kur pagalbinis pastatas (pirtis), kurio koordinatės X-(duomenys neskelbtini), Y-(duomenys neskelbtini), pateko į Utenos miÅ¡kų urėdijos VideniÅ¡kių girininkijos 948 kvartalo 6 taksacinį miÅ¡ko sklypÄ (t.1, b.l. 56).

Šiuos duomenis patvirtina 2011-06-29 Valstybinės miškų tarnybos pažyma Nr. 26521 apie archyvinius Lietuvos Respublikos Miškų valstybės kadastro duomenis miškų žemėlapio 2010-06-30 fragmentas ir taksoraštis Nr. 26522 (sudarytas pagal 2009-2010 vykdytus miškotvarkos duomenis) (t.1 b.l. 60-61). Iš šių duomenų matyti, kad miško žemės plotas tiek visame Utenos miškų urėdijos Videniškių girininkijos 948 kvartale, tiek ir R. D. priklausančiame žemės sklype Nr. 6228/0001:448 sumažėjo, tačiau kaip jau buvo minėta, net ir po to, ginčo vieta liko pažymėta kaip miško žemė.

VÄ® Valstybinis miÅ¡kotvarkos institutas 2010-07-19 raÅ¡tu Nr. 591 informavo, kad, 2009-2010 metais vykdant Utenos miÅ¡kų urėdijos VideniÅ¡kių girininkijos 948 kvartalo inventorizacijÄ , aukščiau nurodyti plotai nebuvo iÅ¡skirti ir inventorizuojami kaip miÅ¡ko žemės plotai, kadangi inventorizacijos metu neatitiko miÅ¡ko žemei keliamų reikalavimų (Lietuvos Respublikos miÅ¡kų įstatymo 2 str. 3 d.). Todėl 2010-07-20 buvo priimtas Valstybinės miÅ¡kų tarnybos sprendimas pakeisti Lietuvos Respublikos miÅ¡kų valstybės kadastro duomenis apie žemės sklype, kadastrinis Nr.6228/0001:448 (duomenys neskelbtini) k.v., esančiÄ miÅ¡ko žemę, atstatyti miÅ¡ko žemės statusÄ pagal 1999 m. valstybinės sklypinės miÅ¡kų inventorizacijos duomenis, t. y. iÅ¡nykusio miÅ¡ko vietoje įregistruoti taksacinį miÅ¡ko žemės sklypÄ (kirtavietę) (t. 1, b. l. 62), kurie, kaip jau buvo minėta, patvirtina, jog ginčo vieta patenka į Utenos miÅ¡kų urėdijos VideniÅ¡kių girininkijos 9482 taksacinį miÅ¡ko sklypÄ (t.1, b. l. 58-59).

IÅ¡ Valstybinės miÅ¡kų tarnybos 2010-07-20 duomenų keitimo akto nustatyta, kad žemės sklype, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), 1999 metais inventorizuoto miÅ¡ko žemės ploto (1,4 ha) buvimo faktÄ patvirtina tiek 1997 metų aeronuotraukos pagrindu parengtas skaitmeninis rastrinis ortofotografinis žemėlapis ORT10LT, tiek Nekilnojamojo turto registro ir kadastro 2010-01-01 duomenys, pagal kuriuos žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), plotas yra 1,6155 ha, iÅ¡ jo miÅ¡ko žemės yra 1,4082 ha.

Pažymetina, kad minėti Valstybinės miškų tarnybos duomenys nėra vienintelis įrodymų šaltinis apie tai, kad atsakovui R. D. priklausančiame žemės sklype yra miško žemės plotas ir kad pagalbinis ūkinis pastatas pastatytas ant jo. Iš 2009-04-06 VĮ Registrų centro nekilnojamojo turto registro išrašo pažymėjimo Nr. 623193 nustatyta, kad žemės sklypo, kurio kad. Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) k.v., pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis - žemės ūkio, žemės sklypo plotas 1,6155 ha, iš kurio 1,4082 ha miško žemės plotas.

Visam žemės sklypui apskrities virÅ¡ininko 2005-09-01 įsakymu yra nustatyti  miÅ¡ko naudojimo apribojimai (1 t., b. l. 29-31, 2 t., b. l. 25-26). Atsakovas R. D. minėtÄ sklypÄ Ä¯sigijo 2005-12-20 pirkimo-ardavimo sutartimi po to, kai minėti apribojimai jau buvo nustatyti, todėl apie juos turėjo ir galėjo žinoti iÅ¡Â sutarties turinio. Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343 „Dėl Specialiųjų žemės ir miÅ¡ko naudojimo sÄ lygų patvirtinimo“ patvirtintas MiÅ¡ko naudojimo sÄ lygų nuostatas, nurodytam plotui yra nustatyti miÅ¡ko kirtimo, cheminių trÄ Å¡Å³ naudojimo, miÅ¡ko tvarkymo apribojimai, tačiau „XXVI.

MIÅ KO NAUDOJIMO APRIBOJIMAI“ skirsnis nereglamentuoja statybų miÅ¡ke. Taigi, atsakovas R. D. negalėjo nežinoti, kad iÅ¡ jam priklausančio 1,6155 ha žemės sklypo ploto, 1,4082 ha yra miÅ¡ko žemės plotas, todėl kaip apdairus ir sÄ Å¾iningas nurodyto sklypo Å¡eimininkas, turėjo jį naudoti pagal paskirtį ir nesistengti jame vykdyti neteisėtas statybas. Žemės įstatymo 21 str. 1 ir 2 p. numatyta žemės savininkų ir kitų naudotojų pareig pareiga naudoti žemę pagal pagrindinę tikslinę naudojimo paskirtį, naudojimo bÅ«dÄ bei pobÅ«dį, laikytis žemės sklypui nustatytų specialiųjų žemės naudojimo sÄ lygų, teritorijų planavimo dokumentuose nustatytų reikalavimų.Byloje nustatyta, kad Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Utenos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiÅ«ros skyriaus pareigÅ«nai 2010-02-22 atliko atsakovo statybvietės patikrinimÄ ir Faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktu užfiksavo, jog R.

D. nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) k.v., esančiame (duomenys neskelbtini), pagalbinio Å«kio pastatas pastatytas tokiais atstumais nuo kitų objektų, kurie patvirtinti projektinėje dokumentacijoje, o dėl vietos, kurioje stovi pastatas, įvertinimo buvo kreiptasi į valstybinę miÅ¡kų tarnybÄ (t.1, b. l.16-21). Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Utenos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiÅ«ros skyrius 2010-05-17 Faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktu Nr. RE-66 užfiksavo, jog pagalbinio Å«kio pastatas statomas miÅ¡ko žemėje (t.1, b. l. 23-28).

Nors atsakovas nurodo, kad minėta tarnyba patikrinimų metu galėjo sustabdyti statybas ir taip būtų išvengta dalies neigiamų pasekmių, tačiau iš minėtų aktų ir jų priedų matyti, kad patikrinimų metu statinys jau buvo faktiškai pastatytas (bent jau iš išorės) ir stabdytinų darbų faktiškai nebebuvo likę. Jeigu, kaip teigia atsakovas, buvo likę neužbaigtų statybos darbų, tai jis pats turėjo atsižvelgti į minėtų dviejų patikinimų rezultatus, domėtis išvadomis ir pats, prieš baigdamas statybos darbus, įsitikinti statybos teisėtumu.

Tuo tarpu atsakovas 2011-06-10 užpildė deklaracijÄ apie Å¡ios statybos pabaigÄ , kurioje nurodyta, jog pagal teisės aktų reikalavimus ir statinio projekto sprendinius nurodytame sklype yra pabaigta nauja pagalbinio Å«kio pastato statyba pagal statybÄ leidžiantį dokumentÄ - 2009-06-30 Molėtų rajono savivaldybės administracijos vyr. architekto įraÅ¡u Nr. P6-156 suderintÄ projektÄ pagalbinio Å«kio statybai (1 t., b. l. 33-55). Nekilnojamojo turto registro duomenimis (2011-07-05), remiantis 2011-06-10 deklaracija apie užbaigtÄ statybÄ , nuo 2011-06-21 registruota R.

D. nuosavybės teisė į 53,98 kv. m bendro ploto Å«kio pastatÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį R. D. nuosavybės teise priklausančiame sklype (kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). Pastato koordinatės – X-(duomenys neskelbtini), Y-(duomenys neskelbtini) (t.1, b. l.70-73, 2 t., b. l. 25-28).Statybos miÅ¡ko Å«kio paskirties žemėje santykius reguliuoja MiÅ¡kų įstatymas bei Žemės įstatymas, kurie nenumato, kad miÅ¡ko žemėje ir miÅ¡kų Å«kio paskirties žemėje gali bÅ«ti kiti statiniai, iÅ¡skyrus medienos sandėlius ir kitus su miÅ¡ku susijusius įrenginius.

Nagrinėjamu atveju atsakovo pastatytas statinys (Å«kinis pastatas – pirtis) nepatenka į miÅ¡ko žemėje leistinų statyti statinių kategorijÄ , todėl negalėjo bÅ«ti sudarytos teisinės prielaidos statybai miÅ¡ko žemėje, t. y. teisinio pagrindo iÅ¡duoti statybos leidimÄ nebuvo ir jo iÅ¡davimas preiÅ¡traruja imperatyvioms įstatymo normoms (CK 1.80 str.). Statybos įstatymo 23 straipsnio 6 dalyje nurodyta, kokius dokumentus privalo pateikti asmuo, siekiantis gauti statybos leidimÄ . Å ios procedÅ«ros metu valstybės įgaliotos institucijos pareigÅ«nai turi patikrinti, ar praÅ¡oma statyba tame žemės sklype yra galima pagal tuo metu galiojančius teisės aktus.

Derindama atsakovo pateiktÄ projektÄ Molėtų rajono savivaldybės administracija vadovavosi pateikta topografine nuotrauka, parengta UAB „Turto apskaitos centras“, kurioje numatomo statyti pastato vietoje yra pažymėta pieva ir miÅ¡ko ploto riba nebuvo pažeista. Tačiau derinant šį projektÄ nebuvo atsižvelgta, kad atsakovui R. D. priklausančiame žemės sklype yra miÅ¡ko žemė ir taip atsitiko tik dėl to, kad, rengiant projektÄ ir sprendžiant dėl pritarimo projektui, MiÅ¡kų valstybės kadastro duomenys ir, tikėtina, kitų viešųjų registrų duomenys nebuvo tikrinami, nes kitaip bÅ«tų buvę pastebėta, kad didžioji atsakovui priklausančio sklypo dalis yra miÅ¡ko žemė, ant kurios statyba draudžiama, o ant kitos paskirties žemės sklypo dalies jau yra pastatyti statiniai.Aptartų raÅ¡ytinių įrodymų pagrindu konstatuotina, jog 2009-2010 metais R.

D. priklausantis sklypas buvo įtrauktas į miÅ¡ko žemę, Å¡ie duomenys egzistavo 2009-06-30 derinant su vyr. architektu pirties projektÄ , tačiau rengiant projektÄ ir sprendžiant dėl pritarimo projektui MiÅ¡kų valstybės kadastro duomenys nebuvo tikrinami, dėl ko statybÄ leidžiantis dokumentas - 2009-06-30 Molėtų rajono savivaldybės administracijos vyr. architekto įraÅ¡u Nr. P6-156 suderintas projektas pagalbinio Å«kio statybai - buvo iÅ¡duotas neteisėtai ir pažeidžiant imperatyvius įstatymo reikalavimus.

Minėto statybos leidimo pagrindu buvo pastatytas ir Nekilnojamojo turto registro duomenimis (2011-07-05), remiantis 2011-06-10 deklaracija apie užbaigtÄ statybÄ , nuo 2011-06-21 R. D. nuosavybės teise įregistruotas 53,98 kv. m bendro ploto Å«kio pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį atsakovui nuosavybės teise priklausančiame sklype (kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). Remdamasi nurodytomis aplinkybėmis, iÅ¡tyrus byloje esančius įrodymus, konstatuodama reikÅ¡mingas faktines aplinkybes, teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , jog statyba buvo vykdoma, atsakovui R.

D. priklausantis pagalbinis Å«kinis pastatas (pirtis) pastatytas neteisėtai miÅ¡ko žemėje ir vėliau įregistruotas atsakovo nuosavybės teise neteisėtai iÅ¡duoto statybos leidimo pagrindu, o dėl kilusių pasekmių yra nustatyta abiejų atsakovų kaltė. Prokuroro ieÅ¡kinys teisėtas ir pagrįstas, nes Å¡iuo ieÅ¡kiniu siekiama užtikrinti tinkamÄ miÅ¡ko naudojimÄ ir teisės aktų laikymÄ si, o tai ir yra vieÅ¡as interesas. Pažeidimas pasireiÅ¡kė neteisėta statyba miÅ¡kų Å«kio paskirties žemėje.Statybos pagal neteisėtai iÅ¡duotÄ statybÄ leidžiantį dokumentÄ padarinių Å¡alinimÄ reglamentuoja Statybos įstatymo (2013 m. birželio 27 d. redakcija) 28 1 straipsnis, kurio 2 dalyje iÅ¡vardyti tokios neteisėtos statybos padarinių Å¡alinimo bÅ«dai.

Å ioje normoje nustatyta teismo teisė ne tik įpareigoti statytojÄ ar kitus įstatyme nurodytus asmenis nugriauti statinį ar iÅ¡ardyti perstatytas jo dalis ir atkurti buvusiÄ padėtį (Statybos įstatymo 28 1 str.2 d. 1, 2 p.), bet ir leisti pagal reikiamai pertvarkytÄ projektinę dokumentacijÄ gavus naujÄ statybÄ leidžiantį dokumentÄ perstatyti ar pertvarkyti statinį ar jo dalį, taip pat įpareigoti įgaliotas institucijas pagal tinkamai pertvarkytÄ projektinę dokumentacijÄ iÅ¡duoti naujÄ statybÄ leidžiantį dokumentÄ (Statybos įstatymo 28 1 str. 2 d. 3, 4 p.), t. y. leisti įteisinti statybÄ . 2013-06-18 priimtas MiÅ¡kų įstatymo 2, 7, 11 str. pakeitimo ir papildymo įstatymu Nr. XII-386 MiÅ¡kų įstatymo 11 str. 1 d. papaildyta 9 p. (įsigaliojo 2013-09-01).

Å i įstastymo nuostata suteikė galimybę atsakovui galimybę bandyti pasinaudoti galimybe miÅ¡kų žemę paversti kitomis naudmenomis. Tačiau pagal Å¡ias teisės normas statyba gali bÅ«ti įteisinta tik tuo atveju, jeigu ji neprieÅ¡tarauja imperatyviesiems aplinkos apsaugos, paveldosaugos, saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimams ir vadovaujantis LR Vyriausybės 2013-11-20 nutarimu Nr. 1072 patvirtintu ApraÅ¡u dėl miÅ¡ko žemės pavertimo kitomis naudmenomis ir kompensavimo už miÅ¡ko žemės pavertimÄ kitomis naudmenomis tvarkos.

Atsakovas R. D. atsiliepime į apeliacinį skunde teigia, kad Å«kinio pastato statyba galėtų bÅ«ti įteisinta, pakeitus miÅ¡ko žemės naudmenų paskirtį, pagal detalųjį planÄ suformuojant kitos paskirties sklypÄ gyvenamajam namui ir ginčo statiniui eksploatuoti. Pagal bylos duomenis, atsakovui priklausančiame žemės sklype esantis miÅ¡kas priskirtas IV grupės miÅ¡kams, kuriuose leidžiama paversti miÅ¡ko žemę kitomis naudmenomis (MiÅ¡kų įstatymo 11 str. 2–4 d.) ir tokios procedÅ«ros yra pradėtos (rengiamas minėto žemės sklypo detalusis planas, kurio tikslas – žemės sklypo pagrindinės žemės naudojimo paskirties keitimas iÅ¡ žemė Å«kio paskirties žemės į kitÄ paskirtį, visuomeninės reikÅ¡mės teritorijos ir atskiruosius želdynus), tačiau nėra duomenų, kad jos bÅ«tų baigtos ar pripažinta, kad atsakovo atlikto minėto statinio teisėtas įsteisinimas negalimas (b1 t., b. l. 139, 140, 160-162, 174-186, 2 t., b. l. 6, 8-9, 15-16 52-53, 54).

Teisėjų kolegijos nuomone, esant tokioms aplinkybėms iÅ¡ karto nugriauti ginčo statinį, jeigu dar yra teisėta galimybė leisti įteisinti statybÄ neprieÅ¡taraujant imperatyviesiems aplinkos apsaugos, paveldosaugos, saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimams, bÅ«tų neproporcinga sankcija galimai padarytam pažeidimui ir pažeistų atsakovo R. D. teises ir teisėtus interesus. Todėl, vadovaudamasi MiÅ¡kų įstatymo 11 str. 1 d. 9 p., tenkina atsakovo R. D. praÅ¡ymÄ leisti įsiteisinti pastatÄ â€“ pagalbinį Å«kio pastatÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), per 6 (Å¡eÅ¡ių) mėnesių terminÄ nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos bei nustatyti, kad per teismo nustatytÄ terminÄ atsakovui neįsiteisinus statinio, statinys turi bÅ«ti nugriautas Molėtų rajono savivaldybės administracijos ir atsakovo R.

D. lėšomis. Statybos, pažeidžiančios teisės aktų reikalavimus, civiliniai teisiniai padariniai nustatyti CK 4.103 straipsnyje ir Statybos įstatymo 28 straipsnyje. Konstitucinis Teismas 2011 m. sausio 31 d. nutarime pažymėjo, kad sprendimas įpareigoti statytojÄ statomÄ statinį nugriauti ar jį reikiamai pertvarkyti (dalį statinio nugriauti, jį perstatyti ir pan.) tais atvejais, kai atlikti statybos darbai toje vietoje yra apskritai negalimi, o nustatyti pažeidimai objektyviai gali bÅ«ti paÅ¡alinami tik nugriaunant ar perstatant statinį, yra proporcingas (adekvatus) padarytam pažeidimui ir atitinkantis siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus apginti pažeistas asmenų teises, iÅ¡laikyti teisingÄ visuomenės ir asmens interesų pusiausvyrÄ , užtikrinti aplinkos, saugomų teritorijų ir vertingų vietovių, kitų gamtos objektų apsaugÄ , tinkamÄ , racionalų teritorijų naudojimÄ , ir vertintinas kaip konstituciÅ¡kai pagrįstas.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. spalio 5 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje E. R. v. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, bylos Nr. 3K-3-270/2012, konstatuota, kad tais atvejais, kai teritorijoje, kurioje vykdoma naujo statinio statyba ar statinys rekonstruojamas, yra draudžiama bet kurio ar tam tikros paskirties naujo statinio statyba ar statinio rekonstravimas, galimas tik vienas savavališkos statybos padarinių šalinimo būdas – savavališkai pastatytų statinių nugriovimas.

Gyvenamųjų namų ir ūkinių pastatų statyba miškų ūkio paskirties žemėje neleidžiama, šie statiniai nepriskirti prie leistinų statyti pagal Miškų įstatymo 2 straipsnio 3 dalį ir Žemės įstatymo 26 straipsnio 1 dalį. Taip šios normos aiškinamos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (2008 m. vasario 12 d. nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. A-556-206/2008; 2011 m. birželio 2 d. nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. 4-2328/2011). Todėl, jeigu atsakovui nebus teisėtų galimybių įteisinti savavališkos statybos padarinius, statinio nugriovimas vertintina kaip proporcinga sankcija.

Atsižvelgdama į minėtas aplinkybes, teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ir aiÅ¡kino statybų miÅ¡ko žemėje ribojimÄ reglamentuojančias materialiosios teisės normas, taip pat proceso teisės normas, nustatančias įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles, todėl priėmė neteisėtÄ ir nepagrįstÄ sprendimÄ , kuris negali bÅ«ti paliktas galioti. Dėl iÅ¡dėstyto skundžiamas sprendimas naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas – ieÅ¡kinys tenkinamas iÅ¡ dalies (CPK 326 str. 1 d. 2 p., 329 str. 1 d., 330 str.).Dalyvaujantys byloje asmenys procesiniuose dokumentuose gali pateikti motyvuotÄ praÅ¡ymÄ nagrinėti bylÄ Å¾odinio proceso tvarka, tačiau Å¡is praÅ¡ymas teismui nėra privalomas.

Pagal CPK 322 str., apeliacinis skundas nagrinėjamas raÅ¡ytinio proceso tvarka, iÅ¡skyrus tuos atvejus, kai bylÄ nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas bÅ«tinas. Atsiliepime į apeliacinį skundÄ atsakovo iÅ¡reikÅ¡tas praÅ¡ymas dėl žodinio bylos nagrinėjimo neargumentuotas, apeliantas nenurodė jį pagrindžiančių aplinkybių. Teismas nagrinėjamoje byloje pareikÅ¡to praÅ¡ymo bylÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka netenkina, nes bylos faktinės aplinkybės iÅ¡ esmės yra aiÅ¡kios, Å¡alių pozicijos iÅ¡samiai iÅ¡dėstytos procesiniuose dokumentuose, be to, nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme, Å¡alys turėjo galimybę duoti paaiÅ¡kinimus žodžiu ir nėra pagrindo daryti iÅ¡vadÄ , jog apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylÄ raÅ¡ytinio proceso tvarka, nesugebėtų atskleisti ginčo esmės ir priimti teisingo sprendimo.

Priėmus naujÄ sprendimÄ ieÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies atsakovų nenaudai, pakeičiamas bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymas (CPK 93 str. 4 d.). Byloje buvo 121 Lt iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (1 t., b. l. 2). Byloje buvo pareikÅ¡tas vienas savarankiÅ¡kas savarankiÅ¡kas materialinis teisinis reikalavimas, kuris patenkinamas. IeÅ¡kovas nuo žyminio mokesčio mokėjimo atleistas pagal įstatymÄ , todėl 144 Lt žyminio mokesčio priteisiami valstybei iÅ¡ atsakovų lygiomis dalimis (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 93 str. 1, 2 d.). Apeliacinės instancijos teisme duomenų apie bylinėjimosi iÅ¡laidas iki bylos nagrinėjimo iÅ¡ esmės pabaigos nepateikta.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi iÅ¡dėstytu ir CPK 326 str. 1 d. 2 p., NUSPRENDŽIA: Molėtų rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 20 d. sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ - ieÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies. Pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento Molėtų rajono savivaldybės administracijos vyr. architekto G. P. 2009 m. birželio 30 d. suderinimo žymÄ („Suderinta“) Nr. P9-156 ant pagalbinio Å«kio pastato, (duomenys neskelbtini), sklype kadastrinis Nr. 6228/0001:448) projekto, esančiÄ pririÅ¡imo plane M1:500, lapas 1-1.

             Pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento atsakovo R. D. 2011-06-10 deklaracijÄ apie pagalbinio Å«kio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio žemės sklype (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), statybos užbaigimÄ .Leisti įsiteisinti pastatÄ â€“ pagalbinį Å«kio pastatÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį žemės sklype (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) - per 6 (Å¡eÅ¡ių) mėnesių terminÄ nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos (2014-11-14).Per teismo nustatytÄ per 6 (Å¡eÅ¡ių) mėnesių terminÄ nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos (2014-11-14) atsakovui R.

D. (a. k. (duomenys neskelbtini)) neįsiteisinus statinio įstatymų nustatyta tvarka, įpareigoti atsakovÄ R. D. (a. k. (duomenys neskelbtini)) per 3 (tris) mėnesius nuo minėto 6 (Å¡eÅ¡ių) mėnesių termino pasibaigimo dienos savo ir atsakovo Molėtų rajono savivladybės administracijos (j. a. k. 188712799) lėšomis nugriauti žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatytÄ pagalbinį Å«kio pastatÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir sutvarkyti statybvietę.             Priteisti į valstybės biudžetÄ (iÅ¡ieÅ¡kotojas – VMI prie FM, j. a. k. 188659752, surenkamoji sÄ skaita LT24 7300 0101 1239 4300, į. k. 5660) iÅ¡ atsakovų R.

D. (a. k. (duomenys neskelbtini)) ir Molėtų rajono savivaldybės administracijos (j. a. k. 188712799) po 72 Lt (septyniasdeÅ¡imt du litus) (20,85 EUR) žyminio mokesčio ir po 61,00 Lt (Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt vienÄ litÄ ) (17,67EUR) iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Teisėjų kolegija:                                                                                                      Ramunė Čeknienė Birutė Jonaitienė Zina MickevičiÅ«tė