N-575-708-12 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. N575-708/2012

Teisminio proceso Nr. 4-03-3-00538-2011-0

Procesinio sprendimo kategorija 50.1.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. rugsėjo 7 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas), Ričardo Piličiausko (pranešėjas) ir Virgilijaus Valančiaus, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal E. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011 m. kovo 21 d. nutarimo E. K. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 2 policijos komisariato (toliau – ir Institucija) įgaliotas pareigūnas 2010 m. gruodžio 30 d. E. K. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad ji 2010 m. gruodžio 30 d., apie 11.20 val., tarnybinėse policijos pareigūnų patalpose, esančiose Sodų g. 23, Vilniuje, užgauliojo policijos pareigūnus, triukšmavo, nevykdė teisėtų policijos pareigūnų reikalavimų nurimti bei neįžeidinėti. Tokiais veiksmais E. K. įžeidė policijos pareigūnų garbę ir orumą bei padarė Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 187 straipsnio 2 dalyje numatytą pažeidimą.

Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas 2011 m. kovo 21 d. nutarimu E. K. už ATPK 187 straipsnio 2 dalyje numatyto pažeidimo padarymą, pritaikęs ATPK 301 straipsnio nuostatas, skyrė įspėjimą. Ištyręs bei įvertinęs byloje esančius duomenis, teismas konstatavo, kad administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltė padarius jam inkriminuotą pažeidimą įrodyta jo paties prisipažinimu, administracinio teisės pažeidimo protokolu, policijos pareigūnės tarnybiniu pranešimu ir kita byloje surinkta medžiaga. Skirdamas administracinę nuobaudą, teismas vadovavosi teisingumo ir protingumo kriterijais bei atsižvelgė į padaryto pažeidimo pobūdį, E. K. asmenybę ir tai, kad buvo nustatytos dvi jos atsakomybę lengvinančios aplinkybės (prisipažino padariusi jai inkriminuotą pažeidimą ir nuoširdžiai dėl to gailisi, be to, pažeidimą padarė sulaukusi 65 metų), o atsakomybę sunkinančios aplinkybės nenustatytos.

II. Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patraukta E. K. prašo panaikinti Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011 m. kovo 21 d. nutarimą ir bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Teigia, jog nagrinėjamu atveju buvo pažeistos ATPK 272 straipsnyje įtvirtintos administracinėn atsakomybėn patraukto asmens teisės, kadangi teisme negalėjo dalyvauti jos advokatas ir jis nebuvo paskirtas teismo, o pati E. K. dėl savo garbaus amžiaus ir žinių neturėjimo negalėjo tinkamai realizuoti savo turimų teisių. Pažymi, jog neprisipažino padariusi jai inkriminuotą pažeidimą, nors teismas įkalbinėjo tai padaryti. Nurodo, kad būdama senyvo amžiaus negalėjo nevykdyti teisėtų policijos pareigūnų reikalavimų ir juos įžeisti. Taip pat mano, jog nagrinėjamu atveju buvo pažeisti ATPK 282 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti bylų nagrinėjimo terminai. Be to, atkreipia dėmesį, kad pirmosios instancijos teismas jokių liudytojų neapklausė ir apsiribojo tik byloje surinktos medžiagos išvardijimu. Atsižvelgiant į tai, tvirtina, jog teismas neišsamiai, neobjektyviai ir nevisapusiškai išnagrinėjo bylą bei priėmė nepagrįstą nutarimą.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą Institucija prašo skundą atmesti ir palikti Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011 m. kovo 21 d. nutarimą nepakeistą. Mano, jog skundžiamas pirmosios instancijos teismo nutarimas yra teisingas ir pagrįstas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

III. Apeliacinis skundas tenkintinas.

Nagrinėjamu atveju E. K. administracinė nuobauda buvo paskirta už ATPK 187 straipsnio 2 dalyje numatyto pažeidimo padarymą. ATPK 187 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad policijos ar Specialiųjų tyrimų tarnybos, Valstybės sienos apsaugos tarnybos, Viešojo saugumo tarnybos, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Vadovybės apsaugos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos bei Valstybės saugumo departamento pareigūno teisėto nurodymo ar reikalavimo nevykdymas, taip pat jo garbės ir orumo įžeidimas, reiškiamas žodžiu ar kūno gestais, įžeidžiančiu elgesiu, kibimu ar kitokiu elgesiu, užtraukia baudą nuo 300 Lt iki 500 Lt arba administracinį areštą nuo 15 iki 30 parų.

Vadovaujantis ATPK 248, 257 ir 284 straipsnių nuostatomis, byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės. ATPK 286 straipsnio 2 dalies nuostatos reikalauja, kad administracinio teisės pažeidimo byloje priimtame nutarime būtų išdėstytos ir motyvuotai įvertintos bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, jog ATPK 286 straipsnis įpareigoja teismus, nagrinėjančius administracinių teisės pažeidimų bylas, inter alia motyvuojamojoje nutarimo dalyje nurodyti teismo nustatytas bylos aplinkybes; įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados; argumentus, dėl kurių teismas vienais įrodymais remiasi, o kitus įrodymus atmeta; įstatymus, kuriais teismas vadovavosi. Teismas privalo ne tik išvardinti įrodymus, bet ir išdėstyti jų turinį, nurodant įrodomąją reikšmę. Teismas privalo pasisakyti dėl kiekvieno administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens argumento bei įrodymo, kurie, objektyviai vertinant, gali turėti esminių pasekmių bylos baigčiai. Pagal ATPK 284 straipsnio 1 dalį, organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išsiaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išsiaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Bylos nagrinėjimo teisme betarpiškumo principas reiškia, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, privalo tiesiogiai ištirti bylos įrodymus: išklausyti proceso šalių paaiškinimų, liudytojų parodymų, specialistų paaiškinimų ir eksperto išvadų, susipažinti su rašytiniais įrodymais, apžiūrėti daiktinius įrodymus.

Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius duomenis, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nesilaikė nurodytų reikalavimų, todėl ginčijamo nutarimo negalima laikyti teisėtu ir pagrįstu. Pabrėžtina, jog iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo nutarimo turinio matyti, kad teismas, pripažindamas administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį kaltu padarius jam inkriminuotą pažeidimą, iš esmės rėmėsi tik byloje esančiais rašytiniais įrodymais ir nurodė, jog E. K. savo kaltę pripažino (b. l. 16), nors pareiškėja apeliaciniame skunde kategoriškai neigia padariusi jai inkriminuotą pažeidimą, o jokių kitų asmens prisipažinimą patvirtinančių duomenų byloje nėra. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas ginčijamą nutarimą, apsiribojo tik byloje esančių rašytinių įrodymų išvardijimu, tačiau motyvuotai jų neįvertino, be to, nagrinėjamą pažeidimą betarpiškai fiksavę asmenys nagrinėjamu atveju nebuvo apklausti (b. l. 16), nors Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą išaiškinęs, jog vien tik rašytiniai paaiškinimai negali būti prilyginami liudytojų parodymams (ATPK 276 str.) ir jų nepakeičia. Taigi pirmosios instancijos teismas, neapklausęs tiesiogiai pažeidimo padarymą mačiusių ir jame dalyvavusių asmenų, nukrypo nuo susiklosčiusios teisminės praktikos (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. balandžio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. N575-684/2009, 2009 m. gegužės 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. N575-881/2009 ir kt.), pagal kurią teisme betarpiškai turi būti apklausiami asmenys, kurių parodymai yra esminiai, ypatingai tais atvejais, kai atsakomybėn traukiamas asmuo savo kaltę neigia.

Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad nors E. K. administracinio teisės pažeidimo byla pirmosios instancijos teisme buvo išnagrinėta jai dalyvaujant (b. l. 16), byloje nėra teismo posėdžio protokolo, todėl teisėjų kolegija neturi galimybės patikrinti apeliantės teiginio, jog ji neprisipažino padariusi jai inkriminuotą pažeidimą. Atsižvelgiant į tai, pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pasisakęs, jog nors ATPK 285 straipsnyje numatyta, kad nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą kolegialus organas rašo protokolą, tai nereiškia, jog bylą nagrinėjant apylinkės teisme (kai tai daro teisėjas vienasmeniškai) teismo posėdžio protokolas neturi būti rašomas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. liepos 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. N1-1333/2007). Teismo posėdžio protokolas vaidina svarbų vaidmenį, užtikrinant asmenų teisę į tinkamą ir sąžiningą teismo procesą. Jame fiksuojami esminiai bylos nagrinėjimo momentai, asmenų atvykimas į teismo posėdį, įrodymų tyrimas ir kt. Toks fiksavimas užtikrina, jog teismas savo procesinį sprendimą grįs tik tais įrodymais, kurie buvo ištirti teismo posėdyje. Teismo posėdžio protokolas ypač svarbus apeliacinio proceso metu, kadangi administracinio teisės pažeidimo bylos apeliacine tvarka nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka, jeigu teisėjų kolegija nenusprendžia kitaip (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 137 str. 2 d.), todėl byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimai, liudytojų parodymai paprastai vertinami pagal byloje esančią medžiagą. Nesant byloje teismo posėdžio protokolo, apeliacinės instancijos teismas turi labai ribotas galimybes įvertinti byloje pirmosios instancijos teismo atliktą įrodymų tyrimą.

Taigi, remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, kad skundžiamas Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011 m. kovo 21 d. nutarimas negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu, todėl jis naikintinas ir byla grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

E. K. apeliacinį skundą tenkinti.

Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011 m. kovo 21 d. nutarimą panaikinti ir bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Romanas Klišauskas

Ričardas Piličiauskas

Virgilijus Valančius