Legislator Case Law & Legislation
5a0fd2dd-7b4e-4609-a1f2-50a79af1c0e9 AI generated

5a0fd2dd-7b4e-4609-a1f2-50a79af1c0e9 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Case Number 5a0fd2dd-7b4e-4609-a1f2-50a79af1c0e9
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Decision Date

Legislator summary

AI generated

Administracinė byla Nr Administracinė byla Nr. I-2937-790/2017Proceso Nr. 3-61-3-00892-2017-2Procesinio sprendimo kategorija 20.2.3.2 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASS P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. gegužės 3 d.Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Marius Bajoras raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo A. M. (A. M.) skundÄ atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Legislator headnote

AI generated

5a0fd2dd-7b4e-4609-a1f2-50a79af1c0e9 · Vilniaus apygardos administracinis teismas: Europos Žmogaus Teisių Teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad turėtų bÅ«ti laikomasi ankstesnėse bylose suformuoto aiÅ¡kinimo, kad 3 kv. m plotas, tenkantis asmeniui daugiavietėse kamerose, yra minimalus standartas, taikomas vertinant Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnio galimÄ pažeidimÄ . Kameroje esantys sanitariniai įrenginiai neturėtų bÅ«ti įskaičiuojami į bendrÄ kameros plotÄ . Kita vertus, į turimo ploto kameroje apskaičiavimÄ reikėtų įtraukti plotÄ , užstatytÄ baldais.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Administracinė byla Nr Administracinė byla Nr. I-2937-790/2017Proceso Nr. 3-61-3-00892-2017-2Procesinio sprendimo kategorija 20.2.3.2 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASS P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. gegužės 3 d.Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Marius Bajoras raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo A. M. (A. M.) skundÄ atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teismas n u s t a t ė : pareiÅ¡kėjas A. M. skundu (b. l. 1–4) kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas iÅ¡ atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – LukiÅ¡kių TI-K), priteisti 800 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ . Nurodė, kad nuo 2015-09-23 iki 2015-11-08 buvo laikomas LukiÅ¡kių TI-K kamerose, kuriose buvo per mažai ploto. Kamerų plotas buvo apie 4-6 kv. m, jose buvo laikomas kartu su 4-7 asmenimis. Kamerose buvo nehigieniÅ¡kos gyvenimo sÄ lygos, buvo pelėsių, drėgna, Å¡alta, stigo privatumo.

PareiÅ¡kėjas teigia jautęs nuolatinę įtampÄ . Dėl netinkamų laikymo sÄ lygų patyrė nepatogumų, dvasinių iÅ¡gyvenimų, psichologinį sukrėtimÄ , emocinę depresijÄ , pablogėjo sveikata. Atsakovo atstovas LukiÅ¡kių TI-K su pareiÅ¡kėjo skundu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstÄ (b. l. 9–17). Nurodė, kad pareiÅ¡kėjas LukiÅ¡kių TI-K buvo laikomas su pertrauka laikotarpiu nuo 2015-09-23 iki 2015-11-08. LukiÅ¡kių TI-K stengiasi kiek įmanoma mažinti neigiamÄ laikymo sÄ lygų poveikį, sudarydamas galimybes pasivaikščioti kiemelyje, pasinaudoti sporto kiemeliu, biblioteka, koplyčia, kamerose įrengta kabeline televizija, taip pat naudotis socialinės reabilitacijos specialistų teikiama pagalba bei programomis.

Nurodė, kad LukiÅ¡kių TI-K administracija negali įtakoti suimtųjų ir nuteistųjų, atvykstančiųjų bei esančių įstaigoje skaičiaus. Atsiradus galimybei, nuteistieji, kurių laikymo sÄ lygos ne visiÅ¡kai atitinka nustatytus reikalavimus, perkeliami į laisvesnes kameras. IÅ¡ suimtųjų ir nuteistųjų LukiÅ¡kių TI-K administracija nuolat reikalauja palaikyti Å¡varÄ kamerose, tam jiems iÅ¡duodamas reikalingas inventorius, taip pat yra sudaryta paslaugų teikimo sutartis vabzdžių ir graužikų naikinimo darbams, patalpų priežiÅ«rai ir profilaktiniams darbams atlikti.

LukiÅ¡kių TI-K kamerose langai yra pritaikyti vėdinimui, nes kameros vėdinamos natÅ«raliu bÅ«du per langus ir tai atitinka higienos normų reikalavimus. Jei asmenys reguliariai vėdina, prižiÅ«ri, tvarko savo kameras, neturi problemų dėl pelėsio ar drėgmės gyvenamosiose kamerose. Remontas atliekamas pagal iÅ¡ anksto sudarytÄ planÄ , turimus resursus. Sanitarinio mazgo įrengimas atitinka galiojančių teisės aktų reikalavimus, tualetas nuo likusio kameros ploto atskirtas 1,5 m. aukščio sienele.

LukiÅ¡kių TI-K laikomiems asmenims suteikiama teisė vienÄ kartÄ per savaitę iki 15 minučių nusiprausti duÅ¡e, duÅ¡o patalpose privatumui užtikrinti įrengtos pertvaros. Atsakovo atstovo nuomone, pareiÅ¡kėjas neįrodė jam padarytos neturtinės žalos. Teismas konstatuoja: nagrinėjamoje administracinėje byloje pareiÅ¡kėjas kelia ginÄÄ dėl atsakovo Lietuvos valstybės civilinės atsakomybės, vykdant jo suėmimÄ LukiÅ¡kių TI-K laikotarpiu nuo 2015-09-23 iki        2015-11-08.VieÅ¡ojo administravimo įstatymo 42 straipsnis nustato, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Civilinio kodekso (toliau – CK) ir kitų įstatymų nustatyta tvarka.

CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį atsiranda esant trims bÅ«tinoms sÄ lygoms:

1) neteisėtiems veiksmams (CK 6.246 straipsnis);

2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6. 247 straipsnis);

3) teisės pažeidimu padarytai žalai (CK 6.249 straipsnis). Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnis nustato, kad niekas negali bÅ«ti kankinamas, patirti nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį jo orumÄ elgesį arba bÅ«ti taip baudžiamas. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnio 3 dalį draudžiama žmogų kankinti, žaloti, žeminti jo orumÄ , žiauriai su juo elgtis, taip pat nustatyti tokias bausmes. Suėmimo vykdymo įstatymo 5 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta fundamentali žmogaus teisių apsaugos nuostata, jog vykdant suėmimÄ , draudžiama žmogų kankinti, žiauriai su juo elgtis arba žeminti jo orumÄ .

PareiÅ¡kėjas, pateikęs reikalavimÄ atlyginti neturtinę žalÄ , kilusiÄ dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų, yra saistomas pareigos nurodyti reikÅ¡mingas kalinimo sÄ lygas apibÅ«dinančias aplinkybes. Atsižvelgus į kalinamų asmenų ribotas galimybes rinkti įrodymus, paprastai iÅ¡ pareiÅ¡kėjo reikalaujama nurodyti tik pagrįstai detalizuotÄ kalinimo sÄ lygų apibÅ«dinimÄ . PareiÅ¡kėjui aiÅ¡kiai nurodžius reikÅ¡mingas kalinimo sÄ lygas apibÅ«dinančias aplinkybes, pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie tam tikrų reikalavimų, susijusių su sveikos ir saugios kalinimo aplinkos užtikrinimu, paprastai tenka laisvės atėmimo vietos administracijai.

Pareiškėjo suėmimo vykdymo Lukiškių TI-K laikotarpiu minimalūs kalinimo vietų kamerų plotui keliami reikalavimai buvo įtvirtinti Kalėjimų departamento direktoriaus 2010-05-11 įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ (toliau – Įsakymas Nr. V-124), įsigaliojusio nuo 2010-05-14, 1.3.1 punkte, kuriame nurodyta, jog iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 m. plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009-09-30 nutarimu Nr. 1248, numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m.

Europos Žmogaus Teisių Teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad turėtų bÅ«ti laikomasi ankstesnėse bylose suformuoto aiÅ¡kinimo, kad 3 kv. m plotas, tenkantis asmeniui daugiavietėse kamerose, yra minimalus standartas, taikomas vertinant Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnio galimÄ pažeidimÄ . Kameroje esantys sanitariniai įrenginiai neturėtų bÅ«ti įskaičiuojami į bendrÄ kameros plotÄ . Kita vertus, į turimo ploto kameroje apskaičiavimÄ reikėtų įtraukti plotÄ , užstatytÄ baldais.

Teismas vertino, kad Å¡iuo aspektu svarbu, ar kalinamas asmuo turėjo galimybę normaliai judėti kameroje (2016 m. spalio 20 d. sprendimas byloje MurÅ¡ić prieÅ¡ KroatijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 7334/13).Nagrinėjamu atveju iÅ¡ LukiÅ¡kių TI-K Ūkio skyriaus 2017-03-28 praneÅ¡imo (b. l.

23) matyti, kad sanitarinio mazgo patalpos LukiÅ¡kių TI-K kamerose užima 0,56 kv. m. Å is plotas neįskaitytinas į pareiÅ¡kėjui tekusio ploto apskaičiavimÄ , vertinant, ar pareiÅ¡kėjui tekęs plotas atitinka Ä®sakymo Nr. V-124 1.3.1 punkte nustatytÄ normatyvÄ (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) 2017 m. kovo 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-651-261/2017).PareiÅ¡kėjas neginčija atsakovo atstovo nurodytų duomenų apie kartu su juo kamerose buvusių asmenų skaičių ir kamerų plotus.

Teismas neturi pagrindo Å¡iais duomenimis abejoti. IÅ¡ atsakovo atstovo pateiktų duomenų matyti, kad pareiÅ¡kėjas laikotarpiu nuo 2015-09-23 iki 2015-11-08 buvo laikomas LukiÅ¡kių TI-K kamerose Nr. 106, 111, 122, 253, 397, 404. PareiÅ¡kėjas 10 parų (2015-10-07, 2015-10-13 – 2015-10-20, 2015-10-27) buvo laikomas kamerose, kuriose jam tenkantis plotas buvo mažesnis, nei Ä®sakymo Nr. V-124 1.3.1 punkte nustatytas minimalus 3,6 kv. m plotas – jam teko nuo 3,29 iki 3,45 kv. m kameros ploto, neįskaitant sanitarinio mazgo ploto į bendrÄ kameros plotÄ , ir 18 parų (2015-10-21 – 2015-10-26, 2015-10-28 – 2015-11-08) buvo laikomas kameroje, kurioje jam teko nuo 2,06 iki 2,74 kv. m ploto, neįskaitant sanitarinio mazgo ploto į bendrÄ kameros plotÄ , t. y. jam tenkantis plotas buvo ne tik mažesnis, nei Ä®sakymo Nr. V-124 1.3.1 punkte nustatytas minimalus 3,6 kv. m plotas, bet mažesnis nei 3 kv. m plotas, neįskaitant sanitarinio mazgo ploto į bendrÄ kameros plotÄ , kuris yra minimalus standartas, taikomas vertinant Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnio galimÄ pažeidimÄ (b. l. 9–10).

Ä®vertinus aplinkybę, kad tenkantį plotÄ papildomai mažino įrengtos lovos ir kiti baldai (lovos užimamas plotas apie 1,33 kv. m, stalo – apie 0,3 kv. m, kėdės – apie 0,07 kv. m), kad tokiomis sÄ lygomis jis turėjo praleisti didžiÄ jÄ dalį paros laiko, pripažintina, jog pareiÅ¡kėjas nurodytu laikotarpiu buvo laikomas sÄ lygomis, pažeidžiančiomis Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnį, Suėmimo vykdymo įstatymo 5 straipsnio 3 dalį, Ä®sakymo Nr. V-124 1.3.1 punktÄ .

Teismas atmeta atsakovo atstovo argumentus, kad LukiÅ¡kių TI-K administracija negali įtakoti suimtųjų ir nuteistųjų, atvykstančiųjų bei esančių įstaigoje skaičiaus, kaip teisiÅ¡kai nereikÅ¡mingus sprendžiant klausimÄ dėl atsakovo veiksmų neteisėtumo. Kitais pareiÅ¡kėjo buvimo LukiÅ¡kių TI-K laikotarpiais pareiÅ¡kėjui teko nuo 3,76 kv. m iki 16,46 kv. m ploto, neįskaitant sanitarinio mazgo ploto į bendrÄ kameros plotÄ , taigi teisės aktų reikalavimai Å¡iuo aspektu nebuvo pažeisti.

PareiÅ¡kėjas skunde teigė, kad LukiÅ¡kių TI-K buvo laikomas orumÄ Å¾eminančiomis sÄ lygomis, jam stigo privatumo. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010-03-30 įsakymu Nr. V-241 patvirtintos Higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – HN 76:2010), galiojusios iki 2015-11-01, 21 punkte buvo nurodoma, kad tardymo izoliatorių kamerų atskirose patalpose turi bÅ«ti įrengtas sanitarinis mazgas; sanitariniame mazge turi bÅ«ti įrengta Å¡alto vandens tiekimo sistema; sanitariniame mazge turi bÅ«ti unitazas, praustuvė, veidrodis, tualeto reikmenų spintelė (lentynėlė); sanitarinis mazgas turi turėti atskirÄ nuo gyvenamųjų patalpų oro Å¡alinimo sistemÄ .

Nuo 2015-11-01 įsigaliojo Lietuvos higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 (toliau – HN 134:2015), kuri nereglamentuoja sanitarinio mazgo (tualeto) įrengimo laisvės atėmimo vietose reikalavimų. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009-07-10 įsakymu Nr. V-176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (toliau – Įrengimo ir eksploatavimo taisyklės) 14.5 punktas numato, kad sanitarinio mazgo patalpa turi būti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga.

Esant galimybių, sanitarinis mazgas turi bÅ«ti visiÅ¡kai izoliuotas nuo likusio kameros ploto. Atsakovo atstovas atsiliepime į skundÄ nurodė, kad tualetas nuo likusios kameros ploto yra atskirtas ne žemesne kaip 1,5 m. sienele ir toks sanitarinio mazgo įrengimas atitinka nustatytus reikalavimus. IÅ¡ LukiÅ¡kių TI-K Ūkio skyriaus 2017-03-28 praneÅ¡imo (b. l.

23) matyti, kad kamerose Nr. 106, 111, 122 (pareiÅ¡kėjas jose buvo laikomas 2015-09-23, 2015-09-23, 2015-10-07) Å¡iuo metu įrengtos užuolaidos, skirtos užtikrinti asmens privatumÄ naudojantis sanitariniu mazgu; kameroje Nr. 253 (pareiÅ¡kėjas joje buvo laikomas (2015-09-24 – 2015-09-28) sanitarinio mazgo patalpa Å¡iuo metu įrengta kaip atskira kabina su durimis, artimiausiu metu rengiamasi įrengti užuolaidas visos LukiÅ¡kių TI-K kamerų sanitariniuose mazguose. Atsakovo atstovas į bylÄ nepateikė duomenų, įrodančių, kad pareiÅ¡kėjo buvimo LukiÅ¡kių TI-K metu kamerose, kuriose pareiÅ¡kėjas buvo laikomas, sanitariniuose mazguose buvo įrengtos užuolaidos ar atskiros kabinos.

Todėl, teismo vertinimu, sanitarinio mazgo įrengimas kamerose pareiÅ¡kėjo buvimo LukiÅ¡kių TI-K metu neužtikrino visiÅ¡ko asmens privatumo, ir tai laikytina pareiÅ¡kėjo teisių pažeidimu, sukėlusiu jam neigiamų iÅ¡gyvenimų, sietinu su atsakovo pareigos užtikrinti pareiÅ¡kėjui teisę į privatumÄ nevykdymu, turėjusiu įtakos jo suėmimo sÄ lygų bloginimui. PareiÅ¡kėjas skunde teigė, kad kamerose buvo pelėsių ir buvo drėgna. HN 76:2010 24 punktas nustatė, kad gyvenamosios patalpos turi bÅ«ti vėdinamos per langus, iÅ¡skyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema, 26 punktas nustatė, kad gyvenamųjų patalpų santykinė drėgmė turi bÅ«ti 35–60 proc., 56 punktas nustatė, kad ant sienų ir lubų neturi bÅ«ti pelėsių.

Tokie patys santykinės drėgmės rodikliai nustatyti ir HN 134:2015, įsigaliojusios nuo 2015-11-01, 16 punkte, o 17 punkte numatyta, kad turi bÅ«ti sudaryta galimybė iÅ¡vėdinti gyvenamÄ sias patalpas, jos vėdinamos per langus, iÅ¡skyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. HN 134:2015 39 punkte numatyta, kad ant gyvenamųjų ir bendrojo naudojimo patalpų sienų, lubų neturi bÅ«ti vizualiai matomų pelėsių. Atsakovo atstovas atsiliepime į skundÄ nurodė, kad visos LukiÅ¡kių TI-K kameros vėdinamos natÅ«raliai, per atidaromus langus.

Iš Vilniaus visuomenės sveikatos centro (toliau – Vilniaus VSC) 2015-10-01 patikrinimo akto (b. l. 40-41) matyti, kad kameros Nr. 404 (pareiškėjas joje buvo laikomas 2015-09-29, 2015-10-13 – 2015-11-08) vėdinimas buvo užtikrinamas per atidaromus langus ir tai atitiko higienos normų reikalavimus. Iš Vilniaus VSC 2015-10-07 patikrinimo akto (b. l. 42-43) matyti, kad santykinė oro drėgmė kameroje Nr. 404 buvo 46,4 proc. ir atitiko higienos normų reikalavimus. Iš Vilniaus VSC 2015-12-14 patikrinimo akto (b. l.

44) matyti, kad kamerose Nr. 404 ir 397 (pareiškėjas joje buvo laikomas 2015-10-08 – 2015-10-12) pelėsių požymių vizualiai nenustatyta; kameroje Nr. 397 santykinė oro drėgmė buvo 61 proc. ir atitiko higienos normų reikalavimus. Todėl pareiškėjo skundo teiginiai dėl pelėsių buvimo ir drėgmės Lukiškių TI-K kamerose atmestini kaip neįrodyti.Pareiškėjas skunde teigė, kad Lukiškių TI-K kamerose būdavo šalta. HN 76:2010 26 punktas nustatė, kad kamerų temperatūra šiltuoju laikotarpiu turi būti 18–28 °C, šaltuoju 18–22 °C.

HN 134:2015 16 punktas nustato, kad gyvenamųjų patalpų oro temperatūra turi būti ne žemesnė kaip 18 °C ir ne aukštesnė kaip 28 °C. Iš Vilniaus VSC 22015-10-07 patikrinimo akto (b. l. 42-43) matyti, kad kameroje Nr. 404 (pareiškėjas joje buvo laikomas 2015-09-29, 2015-10-13 – 2015-11-08) oro temperatūra buvo 20,1 °C ir atitiko higienos normų reikalavimus. Vilniaus VSC 2015-07-22 patikrinimo aktu (b. l. 64-65) nustatė, kad kameroje Nr. 397 (pareiškėjas joje buvo laikomas 2015-10-08 – 2015-10-12) oro temperatūra buvo 25,4 °C ir taip pat atitiko higienos normų reikalavimus.

PareiÅ¡kėjas jo laikymo LukiÅ¡kių TI-K metu skundų ar praÅ¡ymų dėl netinkamų laikymų sÄ lygų LukiÅ¡kių TI-K administracijai nepateikė (b. l. 68). Todėl pripažintina, kad pareiÅ¡kėjas LukiÅ¡kių TI-K buvo laikomas sÄ lygomis, iÅ¡ esmės atitinkančiomis nustatytus reikalavimus gyvenamųjų patalpų oro temperatÅ«rai. PareiÅ¡kėjas skunde taip pat teigė, kad LukiÅ¡kių TI-K kamerose buvo nehigieniÅ¡kos gyvenimo sÄ lygos. Teismas, įvertinęs bylos medžiagÄ nustatė, kad kameroje Nr. 397 (pareiÅ¡kėjas joje buvo laikomas 2015-10-08 – 2015-10-12) vietomis nebuvo grindų dangos, grindų pavirÅ¡ius buvo nelygus, netinkamas lengvam valymui (Vilniaus VSC 2015-10-30 patikrinimo aktas (b. l. 66-67)).

Kameroje Nr. 404 (pareiÅ¡kėjas joje buvo laikomas 2015-09-29, 2015-10-13 – 2015-11-08) sienų pavirÅ¡iai buvo nelygÅ«s, buvo atÅ¡okusių ir nubyrėjusių sienos dažų, grindų pavirÅ¡ius nelygus, Å¡ie pavirÅ¡iai nebuvo tinkami lengvam valymui (Vilniaus VSC 2015-10-07 patikrinimo aktas (b. l. 42-43)). Tokios pareiÅ¡kėjo laikymo sÄ lygos neatitiko HN 76:2010 28 punkto, numatančio, kad laisvės atėmimo vietų gyvenamųjų patalpų grindų, sienų lubų vidaus apdailai naudojamos medžiagos turi bÅ«ti lengvai valomos ir dezinfekuojamos, ir nuo 2015-11-01 įsigaliojusios HN 134:2015 12 punkto, numatančio, kad laisvės atėmimo vietos, policijos areÅ¡tinės patalpos ir jose esantys įrenginiai (įranga) turi bÅ«ti techniÅ¡kai tvarkingi, įrengti ir prižiÅ«rimi taip, kad juos naudojant bÅ«tų iÅ¡vengta nelaimingų atsitikimų, reikalavimų.

Todėl pripažintina, kad pareiÅ¡kėjas kamerose Nr. 397 ir 404 buvo laikomas sÄ lygomis, neatitinkančiomis higienos normų reikalavimų.Apibendrindamas byloje nustatytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad laikymo LukiÅ¡kių TI-K metu pareiÅ¡kėjui teko mažas plotas, kamerų plotÄ papildomai mažino jose esantys baldai. Nors pareiÅ¡kėjui buvo sudaryta galimybė pasivaikščioti vienÄ valandÄ gryname ore, tačiau likusį paros laikÄ , iÅ¡ viso 28 paras per jo laikymo LukiÅ¡kių TI-K laikotarpį, jis turėdavo praleisti perpildytose kamerose, pareiÅ¡kėjui nebuvo užtikrinamas privatumas naudojantis sanitariniais įrenginiais, kamerų Nr. 397 ir 404 lubų, sienų, grindų bÅ«klė neatitiko higienos normų reikalavimų.

Todėl teismas konstatuoja, kad pareiÅ¡kėjas LukiÅ¡kių TI-K buvo laikomas sÄ lygomis, pažeidžiančiomis Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnį, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnio 3 dalį ir Suėmimo vykdymo įstatymo 5 straipsnio 3 dalį. Konstatuotina, kad dėl tokių kalinimo sÄ lygų visumos jis patyrė neigiamo pobÅ«džio iÅ¡gyvenimus, nepatogumus, kurių nebÅ«tų patyręs, jei bÅ«tų laikomas tinkamomis sÄ lygomis, t. y. neturtinę žalÄ , todėl kyla atsakovo civilinė atsakomybė.

LVAT praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sÄ lygomis, paprastai patiria neturtinę žalÄ , kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (LVAT nutartis administracinėje byloje Nr. A662-2009/2013, 2013 m. gruodžio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-1946/2013; 2008 m. gruodžio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-1966/2008 ir kt.). CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas nebaigtinis kriterijų, į kuriuos atsižvelgiama nustatant neturtinės žalos dydį, sÄ raÅ¡as:

žalos pasekmės, žalÄ padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis, sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai. Pagal suformuotÄ teismų praktikÄ , neturtinę žalÄ patyręs asmuo turi pateikti teismui kuo daugiau ir kuo svarbesnių žalos dydžiui nustatyti reikÅ¡mingų kriterijų (LVAT 2013-04-16 nutartis administracinėje byloje Nr. A502-107/2013). Nagrinėjamu atveju teismas, nustatydamas priteistinos neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į pažeidimų trukmę, suėmimo sÄ lygų visumÄ .

PareiÅ¡kėjas teismui nepateikė duomenų, kad minėti pažeidimai lėmė ilgalaikes, nepataisomas pasekmes. IÅ¡ pareiÅ¡kėjo asmens sveikatos istorijos (b. l. 70–80) matyti, kad pareiÅ¡kėjas nusiskundimų dėl sveikatos neturėjo, buvo pripažintas darbingu. Teismas neturi pagrindo spręsti, kad pareiÅ¡kėjo teisės buvo pažeistos dėl sÄ moningo LukiÅ¡kių TI-K elgesio jo atžvilgiu, siekio iÅ¡skirti jį iÅ¡ kitų įstaigoje laikomų asmenų. Esant tokioms aplinkybėms, pareiÅ¡kėjo patirtus neigiamus iÅ¡gyvenimus vertinti pareiÅ¡kėjo nurodoma 800 Eur suma nėra pagrindo, nes ji akivaizdžiai neadekvati pareiÅ¡kėjo patirtiems neturtiniams praradimams.

Ženkliai mažesnės neturtinės žalos atlyginimo sumos teismų praktikoje paprastai priteisiamos esant intensyvesniems (objektyviÄ ja prasme) neigiamiems veiksniams.Nagrinėjamu atveju teismas, atsižvelgęs į teismų praktikÄ panaÅ¡iose faktinėmis aplinkybėmis bylose (pvz., LVAT 2016-09-21 nutartimi administracinėje byloje Nr. A-2348-624/2016 pareiÅ¡kėjui priteisė 104 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ , kai pareiÅ¡kėjas buvo laikomas perpildytose kamerose 13 parų, 2016-11-15 nutartimi administracinėje byloje Nr. A-1834-556/2016 pareiÅ¡kėjui priteisė 1 500 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ , kai pareiÅ¡kėjas buvo laikomas perpildytose kamerose 184 paras, 2017-02-23 nutartimi administracinėje byloje Nr. A-171-822/2017 pareiÅ¡kėjui priteisė 1 300 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ , kai pareiÅ¡kėjas buvo laikomas perpildytose kamerose 145 paras, 2017 m. kovo 22 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-651-261/2017 pareiÅ¡kėjui priteisė 1 900 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ , kai pareiÅ¡kėjas buvo laikomas perpildytose kamerose 216 parų), įvertinęs minėtų reikÅ¡mingų aplinkybių visumÄ , sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, Lietuvoje egzistuojančias ekonomines, darbo užmokesčio bei pragyvenimo sÄ lygas, konstatuoja, kad pareiÅ¡kėjo patirtÄ neturtinę žalÄ teisingai atlygins 250 Eur sumos priteisimas.Atsakovo atstovas LukiÅ¡kių TI-K atsiliepime į skundÄ (b. l.

17) pateikė praÅ¡ymÄ atlyginti jo turėtas dokumentų kopijavimo iÅ¡laidas, kurios sudaro 3,90 Eur, nes patyrė bylos dokumentinės medžiagos rengimo iÅ¡laidų. Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnį proceso Å¡alis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iÅ¡ kitos Å¡alies savo iÅ¡laidų atlyginimÄ . Vadovaujantis LVAT praktika, priteistinos tik bÅ«tinos, pagrįstos ir suinteresuotos Å¡alies realiai turėtos bylinėjimosi iÅ¡laidos, susijusios su bylos nagrinėjimu teisme ir jos paruoÅ¡imu teismui, t. y. tiesiogiai su teismo procesu susijusios iÅ¡laidos (2009-08-21 nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-460/2009, 2011-01-21 nutartis administracinėje byloje Nr. AS525-34/2011; 2012-01-20 nutartis administracinėje byloje Nr. AS63-49/2012, 2012-03-02 nutartis administracinėje byloje Nr. AS146–113/2012, 2009-05-11 nutartis administracinėje byloje Nr. AS575–233/2009, 2009-06-05 nutartis administracinėje byloje Nr. AS442–292/2009).

Teismas nustatė, kad atsakovo atstovas su atsiliepimu į skundÄ , kuriuo praÅ¡o priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas, pateikė 65 lapus su bylos nagrinėjimu susijusios medžiagos. Dokumentai į bylÄ pateikti elektroninių ryÅ¡ių priemonėmis, jie teismui popierine forma pateikti nebuvo, todėl konstatuotina, kad realių dokumentų kopijų darymo iÅ¡laidų atsakovo atstovas nepatyrė. Kita vertus, pareiÅ¡kėjo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo iÅ¡ esmės yra pagrįstas, todėl negalima teigti, kad sprendimas priimtas atsakovo naudai.

Atsižvelgiant į Å¡ias aplinkybes ir vadovaujantis aukščiau nurodytomis įstatymo nuostatomis, atsakovo atstovo praÅ¡ymas priteisti iÅ¡ pareiÅ¡kėjo patirtas 3,90 Eur iÅ¡laidas, susijusias su bylos nagrinėjimu, atmestinas.Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 78 straipsnio 5 dalimi, 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 5 punktais, 132 straipsnio 1 dalimi, n u s p r e n d ž i a: pareiÅ¡kėjo A. M. (A. M.) skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies. Priteisti pareiÅ¡kėjui A.

M. (A. M.) (a. k. (duomenys neskelbtini) iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, 250 Eur (du Å¡imtus penkiasdeÅ¡imt eurų) neturtinės žalos atlyginimÄ . LikusiÄ skundo dalį atmesti. Netenkinti atsakovo atstovo LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo praÅ¡ymo priteisti iÅ¡ pareiÅ¡kėjo bylinėjimosi iÅ¡laidas. Sprendimas per vienÄ mėnesį nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundÄ paduodant Å¡iam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ .

Teisėjas                                                                                Marius Bajoras