5a0fb3ca-652a-4599-8591-bc8a1bc4cb1e · Vilniaus apygardos teismas

                                                         Civilinė byla Nr. 2A-2534-881/2011Teisminio proceso Nr. 2-03-3-05555-2010-1Procesinio sprendimo kategorija: 77.4.3. (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2011 m. lapkričio 23 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų  Andriaus Ignoto, Vilijos Mikuckienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Astos Radzevičienės, sekretoriaujant Ritai Sindikaitei,dalyvaujant apeliantei J.

D., apeliantės atstovei adv. Zitai Vizbarienei, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovės J. D. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011 m. gegužės 12 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-101-130/2011 pagal ieÅ¡kovo O. P. ieÅ¡kinį atsakovei J. D. dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo, pavardės keitimo bei atsakovės J. D. prieÅ¡ieÅ¡kinį ieÅ¡kovui O. P. dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarkos nustatymo, iÅ¡vadÄ teikianti institucija byloje – Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų ir sveikatos departamento Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė :                                  I. Ginčo esmė            ieÅ¡kovas O. P. kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydamas nustatyti jo ir nepilnametės dukros K. D. bendravimo tvarkÄ :

a) iki dukrai sukaks treji metai ne rečiau kaip kas antrÄ savaitgalį praleidžiant su dukra atsakovės gyvenamojoje vietoje po dvi valandas;

b) iki dukrai sukaks treji metai pasimatyti per dukros gimimo dienÄ ir per didžiÄ sias valstybines Å¡ventes, t. y. Å v. Velykas, Å v. Kalėdas, Naujuosius metus, taip pat per Tėvo dienÄ atsakovės gyvenamojoje vietoje ne mažiau kaip dvi valandas;

c) sukakus dukrai trejiems metams, pasiimti dukrÄ kas antrÄ Å¡eÅ¡tadienį arba sekmadienį 11 val. ir grÄ Å¾inti jÄ Ä¯ atsakovės gyvenamÄ jÄ vietÄ ne vėliau kaip 20 val., pasiimti dukrÄ kas antrÄ savaitgalį nuo penktadienio iki sekmadienio popietės;

d) per didžiÄ sias valstybines Å¡ventes, t. y. Å v. Velykas, Å v. Kalėdas, Naujuosius metus, taip pat per Tėvo dienÄ pasiimti dukrÄ su savimi ne trumpiau kaip penkioms valandoms, Tėvo dienÄ pasiimti dukrÄ visai parai, taip pat trims dienoms per kiekvienÄ ieÅ¡kovo kasmetinių atostogų savaitę (per metus ieÅ¡kovui priklauso 4 atostogų savaitės);

e) dukros gimimo dienÄ pasiimti jÄ ne ilgiau kaip 5 valandoms.            IeÅ¡kovas taip pat prašė suteikti dukrai jo pavardę – P. bei priteisti iÅ¡ atsakovės visas bylinėjimosi iÅ¡laidas. IeÅ¡kovas nurodė, kad 2010 m. liepos 1 d. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. 2-3538-842/10 pagal J. D. ieÅ¡kinį nustatė, kad ieÅ¡kovas yra K. D. tėvas bei priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovo dukros iÅ¡laikymui po 400 Lt kas mėnesį mokamų periodinių iÅ¡mokų.

Atsakovė ieÅ¡kovui nesudaro galimybių matytis su dukra, todėl ieÅ¡kovo, kaip vaiko tėvo, teisės bendrauti su dukra yra pažeistos.              Atsakovė J. D., nesutikdama su ieÅ¡kovo siÅ«loma nustatyti bendravimo tvarka, pateikė prieÅ¡ieÅ¡kinį dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarkos nustatymo. Atsakovė prašė nustatyti dukros K. D. gyvenamÄ jÄ vietÄ su motina J. D.; taip pat nustatyti, kad ieÅ¡kovas su dukra bendrautų vienÄ kartÄ per ketvirtį 2 valandas Vilniaus miesto Vaiko teisių apsaugos skyriaus patalpose, prieÅ¡ tai likus dviem savaitėms iki bendravimo dienos iÅ¡ anksto suderinus su Vaiko teisių apsaugos skyriumi konkrečius bendravimo mėnesius ir dienas bei apie tai informavus vaiko motinÄ .

Atsakovė bendravimo su dukra tvarkÄ prašė nustatyti iki vaikui sueis 7 metai. Teismo posėdžio metu atsakovė patikslino prieÅ¡ieÅ¡kinį, nurodydama, kad sutinka, jog ieÅ¡kovas galėtų bendrauti su dukra vienÄ kartÄ per mėnesį atsakovei dalyvaujant.            II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas 2011 m. gegužės 12 d. sprendimu ieÅ¡kinį ir prieÅ¡ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies – nustatė nepilnametės K. D. gyvenamÄ jÄ vietÄ su motina J.

D., nustatė ieÅ¡kovo O. P. bendravimo su nepilnamete dukra K. D. tvarkÄ : Nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo nustatė 6 mėnesių pereinamÄ jį laikotarpį, per kurį ieÅ¡kovas O. P. su dukra K. D. gali bendrauti vienÄ kartÄ per mėnesį dvi valandas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus patalpose dalyvaujant vaiko motinai J. D.. PrieÅ¡ 14 kalendorinių dienų iki bendravimo dienos ieÅ¡kovas privalo suderinti konkrečiÄ dienÄ bei valandÄ su Vaiko teisių apsaugos skyriaus darbuotojais bei apie tai praneÅ¡ti atsakovei J.

D. prieÅ¡ 7 kalendorines dienas. Bendrauti su dukra ne Vaiko teisių apsaugos skyriaus patalpose dalyvaujant motinai, galima tik sutinkant vaiko motinai. Praėjus pereinamajam 6 mėnesių laikotarpiui nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, ieÅ¡kovas O. P., įspėjęs vaiko motinÄ J. D. ne vėliau kaip prieÅ¡ tris dienas, gali paimti dukrÄ K. D. kas antrÄ savaitgalį (Å¡eÅ¡tadienį arba sekmadienį), taip pat per metines Å¡ventes, t.y. per Å v. Kalėdas (gruodžio 25 d. arba 26 d.), per krikščionių Å v.

Velykas (sekmadienį arba pirmadienį), per Naujuosius metus (sausio 1 d.), per Tėvo dienÄ , per vaiko gimimo dienÄ ((duomenys neskelbtini) 4 valandoms (nuo 10 val. iki 14 val.) iÅ¡ jos gyvenamosios vietos ir praėjus nustatytam laikui, privalo grÄ Å¾inti dukrÄ Ä¯ jos gyvenamÄ jÄ vietÄ . Jeigu ieÅ¡kovas O. P. teismo nustatytu laiku negali atvykti pasiimti dukros, apie tai iÅ¡ anksto privalo informuoti vaiko motinÄ J. D.. O. P. bendrauti su dukra kitomis nei nustatyta dienomis ar valandomis galima tik sutinkant vaiko motinai.IeÅ¡kovo O.

P. praÅ¡ymÄ dėl K. D. pavardės pakeitimo paliko nenagrinėtÄ , likusioje dalyje ieÅ¡kinį ir patikslintÄ prieÅ¡ieÅ¡kinį atmetė. Taip pat priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovo O. P. atsakovės J. D. naudai 261,50 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų ir 26,25 Lt paÅ¡to iÅ¡laidų valstybės naudai, o iÅ¡ atsakovės J. D. 8,75 Lt paÅ¡to iÅ¡laidų valstybės naudai.Teismas nustatė, kad nepilnametė K. D. nuo pat gimimo gyvena su motina J. D. trijų kambarių bute Vilniuje, kuris nuosavybės teise priklauso J.

D.. Butas yra tvarkingas, Å¡varus, yra visi reikalingi namų apyvokos daiktai ir baldai, vaikas turi atskirÄ kambarį, mergaitė miega vaikiÅ¡koje lovelėje, turi daug žaislų, knygelių ir kitų lavinamųjų priemonių. Tuo tarpu ieÅ¡kovas O. P. buto, kuris jam priklausytų nuosavybės teise, neturi, savo gyvenamÄ jÄ vietÄ yra deklaravęs bute Klaipėdoje, kuris nuosavybės teise priklauso L. R.. IeÅ¡kovas teismo posėdžio metu bei atsiliepime į prieÅ¡ieÅ¡kinį neiÅ¡reiÅ¡kė prieÅ¡taravimo dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su motina J.

D.. Teismo nuomone, mergaitė turi likti gyventi toje pačioje aplinkoje, dabartinės jos gyvenimo sÄ lygos yra geros, mergaitė yra prižiÅ«rėta, prisiriÅ¡usi prie kartu gyvenančios motinos, todėl yra pagrindas atsakovės prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimÄ tenkinti ir K. D. gyvenamÄ jÄ vietÄ nustatyti su motina J. D.. Teismas nurodė, kad nagrinėjamos bylos ypatumas yra tai, jog Å¡alių dukra nuolatinio kontakto su tėvu neturėjo, paskutinį kartÄ tėvas vaikÄ matė prieÅ¡ metus. IÅ¡ tėvo vaikui yra priteistas iÅ¡laikymas, tačiau ieÅ¡kovas dėl sunkios materialinės padėties Å¡iuo metu iÅ¡laikymo neteikia, auga skola.

Kaip nustatyta byloje esančiais įrodymais, liudytojų parodymais, Å¡alių paaiÅ¡kinimais, tokiomis vaiko auklėjimo sÄ lygomis vaiko emocinis ryÅ¡ys su motina yra stipresnis ir glaudesnis, nei su tėvu, tačiau konstatuotina, kad tėvo pareigos neapsiriboja tik iÅ¡laikymo vaikui teikimu; abu tėvai lygiomis teisėmis turi pareigÄ dorai auklėti ir prižiÅ«rėti savo vaikus, rÅ«pintis jų sveikata, iÅ¡laikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę bÅ«klę, sudaryti palankias sÄ lygas visapusiÅ¡kai ir harmoningai vystytis, kad vaikas bÅ«tų parengtas savarankiÅ¡kam gyvenimui visuomenėje (CK 3.155 str. 2 d.); tai įmanoma tik nuolat bendraujant su vaiku.

Tėvams gyvenant skyrium, vaiko bendravimas su tėvu ir artimaisiais giminaičiais iÅ¡ tėvo pusės yra itin svarbus vaiko tapatybės jausmui, jo visapusiÅ¡kai ir harmoningai raidai; todėl turi bÅ«ti siekiama užtikrinti tokio ryÅ¡io atstatymÄ , palaikymÄ ir plėtojimÄ . K. D. turi daug sveikatos problemų, tokia vaiko bÅ«klė galėjo iÅ¡sivystyti kaip nuolatinės įtampos ir psichologinio diskomforto jos tėvų konfliktų pasekmė, tačiau savaime nesudaro pagrindo riboti vaiko bendravimÄ su tėvu.

Byloje Å¡alių pateikti įrodymai patvirtina, kad ieÅ¡kovo ir atsakovės asmeniniai santykiai yra itin konfliktiÅ¡ki. Atsakovė sutinka, kad tėvas turi teisę matytis su dukra, tačiau kategoriÅ¡kai nesutinka, kad tėvas su vaiku bendrautų jos gyvenamojoje vietoje. Siekiant iÅ¡vengti naujų konfliktų tarp Å¡alių, teismas atmetė ieÅ¡kovo reikalavimÄ leisti su vaiku susitikti atsakovės gyvenamojoje vietoje, nes tai neabejotinai sukeltų naujus konfliktus tarp Å¡alių, kas neigiamai veiktų vaikÄ , pažeistų jo interesus.

Teismas atmetė ir ieÅ¡kovo praÅ¡ymÄ leisti su dukra bendrauti jo deklaruotoje gyvenamojoje vietoje, t. y. L. R. bute, kadangi vaikui su motina gyvenant Vilniuje, kelionė į KlaipėdÄ tokio amžiaus bei ypatingos priežiÅ«ros, mitybos režimo reikalaujančiam vaikui gali bÅ«ti pernelyg didelis emocinis sukrėtimas ir nepatogumas, susidÅ«rimas su svetima vaikui aplinka gali nulemti dar didesnius vaiko sveikatos sutrikimus, žalÄ vaiko interesams. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad byloje nėra įrodymų, kad tėvas negali bendrauti su dukra, bendravimo tvarkÄ nustatė ieÅ¡kovo pasirinktoje vaikui saugioje ir atitinkančioje vaiko interesus aplinkoje.

Atsižvelgiant į tai, kad vaikas yra matęs tėvÄ vos keletÄ kartų, atsižvelgiant į vaiko sveikatos bÅ«klę bei vaiko emocinius sutrikimus, teismas sprendė, jog tikslinga didinti bei gerinti vaiko bendravimÄ su tėvu ir pratinti prie buvimo kartu palaipsniui. Teismo manymu, Å¡iuo metu negali bÅ«ti tenkinamas ieÅ¡kovo reikalavimas leisti su vaiku bendrauti visÄ parÄ per Tėvo dienÄ , taip pat reikalavimas dukrai sukakus trejiems metams pasiimti dukrÄ kas antrÄ savaitgalį nuo penktadienio iki sekmadienio, taip pat pasiimti dukrÄ nepertraukiamai tris dienas su nakvynėmis ieÅ¡kovo kasmetinių atostogų metu, kadangi mažametės nakvynė naujoje vietoje, nepažįstamoje aplinkoje gali sukelti stresÄ ir neigiamus iÅ¡gyvenimus.

Be to, atsižvelgiant į tai, kad vaikui treji metai sueis (duomenys neskelbtini) t. y. maždaug po trijų mėnesių, nėra tikslinga nustatyti ieÅ¡kovo reikalaujamÄ bendravimo tvarkÄ iki minėtos datos. Atsižvelgiant į vaiko amžių, sveikatos bÅ«klę, ypatingÄ priežiÅ«rÄ , dienos režimÄ , itin glaudų vaiko prisiriÅ¡imÄ prie motinos bei siekiant palaipsniui pratinti vaikÄ bendrauti su tėvu, teismas nustatė 6 mėnesių pereinamÄ jį laikotarpį bei tenkino atsakovės prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimÄ leisti tėvui su vaiku matytis neutralioje aplinkoje, t. y.

Vaiko teisių apsaugos skyriaus patalpose, dalyvaujant motinai, vienÄ kartÄ per mėnesį iÅ¡ anksto su tarnyba suderintu grafiku. Teismas atmetė atsakovės reikalavimÄ nustatyti jos siÅ«lomÄ vaiko bendravimo su tėvu tvarkÄ , nustatant iki vaikui sueis septyneri metai, kadangi toks retas ir suvaržytas bendravimas neužtikrintų ieÅ¡kovui galimybės pilnavertiÅ¡kai dalyvauti vaiko auklėjime bei pernelyg ribotų jo, kaip tėvo, teises. Atsakovė neturi teisės kliudyti ieÅ¡kovui bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (CK 3.170 str. 3 d.).

Vaikui paaugus, pasikeitus aplinkybėms, bendravimo tvarka gali bÅ«ti keičiama.Anot teismo, ieÅ¡kovo ieÅ¡kinyje suformuluota bendravimo su vaiku tvarka yra nekonkreti ir tai ateityje gali bÅ«ti pagrindu naujiems ginčams tarp tėvų kilti. Å i jo praÅ¡oma nustatyti bendravimo su vaiku tvarka neatitinka vaiko amžiaus ir poreikių bei joje visiÅ¡kai neatsižvelgiama į vaiko ypatingÄ sveikatos bÅ«klę, į vaiko motinos poreikius. Atsakovės praÅ¡oma nustatyti bendravimo su vaiku tvarka taip pat neužtikrina ieÅ¡kovui galimybės pilnavertiÅ¡kai dalyvauti vaiko auklėjime, bei iÅ¡ dalies riboja ieÅ¡kovo, kaip tėvo, teisę auklėti vaikÄ , bendrauti su juo, nes bendravimo tvarkos nustatymas apima ne tik tėvo teisę matytis su vaiku, bet ir dalyvauti auklėjant vaikÄ .

Todėl teismas, atsižvelgdamas į tai, kad Å¡alys dėl vaiko bendravimo tvarkos geruoju nesusitarė, konfliktuoja, vaikas yra mažametis, turi daug sveikatos problemų, jam reikalingas atitinkamas dienos režimas, nuolatinė gydytojų priežiÅ«ra, nusprendė iÅ¡eiti už ieÅ¡kinio ir patikslinto prieÅ¡ieÅ¡kinio ribų bei gindamas vaiko interesus, virÅ¡ijo pareikÅ¡tus reikalavimus (CPK 376 str.), nustatydamas tėvo bendravimo su vaiku tvarkÄ .             III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai Atsakovė J.

D. apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011 m. gegužės 12 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį atmesti, o prieÅ¡ieÅ¡kinį patenkinti. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas vaiko tėvo ir nepilnametės dukros bendravimo tvarkÄ nustatė neatsižvelgdamas į mažametės interesus. Apeliantės nuomone, pagal pateiktus raÅ¡ytinius įrodymus teismas turėjo pagrindÄ nustatyti minimalų bendravimÄ su tėvu. Teismas nustatė trumpÄ pereinamÄ jį laikotarpį, tik 6 mėnesius, ir nuo 3 metų ir 3 mėnesių mergaitė bus paliekama viena su jai nepažįstamu vyru, nesuvokdama, kad tai yra jos tėvas.

Apeliantė teigia, kad ieÅ¡kovas, pasiėmęs vaikÄ iÅ¡ apeliantės gyvenamosios vietos keturioms valandoms, nežinos, kaip prižiÅ«rėti, maitinti vaikÄ , turintį sveikatos sutrikimų, kur su juo bÅ«ti, bus pažeistas vaiko miego ir pietų režimas. Kita reikÅ¡minga aplinkybė yra apeliantės santykiai su vaiko tėvu, kuris jai nuolat grasina, apeliantei yra nesaugu su juo susitikti. Apeliantės manymu, prieÅ¡ieÅ¡kinyje pasiÅ«lyta bendravimo tvarka užtikrina vaiko interesus. IeÅ¡kovas O. P. pateikė atsiliepimÄ Ä¯ atsakovės apeliacinį skundÄ , kuriame praÅ¡o Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011 m. gegužės 12 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .

IeÅ¡kovo manymu, teismui buvo pateikta pakankamai įrodymų, jog motina daro viskÄ , kad atskirtų ieÅ¡kovÄ nuo dukters. Pasak ieÅ¡kovo, motina riboja vaiko bendravimÄ . IeÅ¡kovas neigia, kad nesugeba tinkamai prižiÅ«rėti vaikų – turi 17 metų dukrÄ , kuriÄ augino nuo pat gimimo, be to, jam teko rÅ«pintis jaunesniais broliais. IeÅ¡kovas neneigia, kad jo ir apeliantės santykiai blogi, tačiau nori pabrėžti, kad jam rÅ«pi dukra, nori su ja bendrauti, su apeliante gi minimaliai ir tik vaiko auginimo klausimais.

IeÅ¡kovo manymu, apeliantės siÅ«loma bendravimo tvarka yra visiÅ¡kai netinkama, per tokį ilgÄ pereinamÄ jį laikotarpį ieÅ¡kovas vaikui iÅ¡liktų svetimas žmogus, nes tokio bendravimo metu suartėti neįmanoma. Nurodo, kad dėl transporto iÅ¡laidų pateikė teismui kuro pirkimo čekius, į teismÄ važiavo kartu su liudininku, kurio kelionės iÅ¡laidomis taip pat turėjo pasirÅ«pinti. Pasak ieÅ¡kovo, Å¡iuo metu jis intensyviai ieÅ¡ko darbo, kad finansinė padėtis nekliudytų tinkamai bendrauti ir rÅ«pintis dukra.  IV.

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados              Apeliacinis skundas tenkinamas iÅ¡ dalies.             Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas (CPK 320 str. 1 ir 2 d., Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo 2006-09-21 nutarimas, VŽ, 2006, Nr. 102-3957).             Kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos, tarp mažamečio vaiko tėvų – ieÅ¡kovo O.

P. ir atsakovės J. D. – kilo ginčas dėl bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarkos nustatymo.              Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnyje ir CK 3.3 straipsnyje įtvirtintas vienas iÅ¡ pagrindinių Å¡eimos teisės principų – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas. Pagal CK 3.155 straipsnį tėvai turi teisę ir pareigÄ dorai auklėti ir prižiÅ«rėti savo vaikus, rÅ«pintis jų sveikata, iÅ¡laikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę bÅ«klę, sudaryti palankias sÄ lygas visapusiÅ¡kai ir harmoningai vystytis, kad vaikas bÅ«tų parengtas savarankiÅ¡kam gyvenimui visuomenėje.

Tėvai, auklėdami vaikus, turi lygias teises ir lygias pareigas savo vaikams, nesvarbu, ar vaikas gimė susituokusiems, ar nesusituokusiems tėvams, jiems santuokÄ nutraukus, teismui pripažinus jÄ negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium (CK 3.156 str.). Tėvams nesutariant dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaikÄ ir bendravimo su juo, teismas gali nustatyti bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarkÄ (CK 3.170 str. 4 d.). Teismas, nustatydamas skyrium gyvenančio vieno iÅ¡ tėvų bendravimo su vaiku tvarkÄ , pirmiausia turi atsižvelgti į vaiko interesus ir, jei tai neprieÅ¡tarauja vaiko interesams, gali nustatyti skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai galimybę maksimaliai dalyvauti auklėjant vaikÄ ; minimalus bendravimas gali bÅ«ti nustatomas tik tada, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams (CK 3.175 str. 2 d.).             Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, kurios sudaro skundo faktinį ir teisinį pagrindÄ , atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentus, byloje surinktus įrodymus, daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, nustatęs teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas aplinkybes bylai iÅ¡spręsti, tinkamai pritaikęs materialinės ir proceso teisės normas, iÅ¡ esmės priėmė pagrįstÄ ir teisėtÄ sprendimÄ .

Tačiau teisėjų kolegija sprendžia, jog įvertinus mažamečio vaiko interesus ir byloje susiklosčiusiÄ faktinę situacijÄ , egzistuoja pagrindas pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ ir iÅ¡ dalies sumažinti pirmosios instancijos teismo nustatytÄ skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su K. D. tvarkos apimtį.              Nors apeliantė apeliaciniu skundu, kaip ir prieÅ¡ieÅ¡kiniu, praÅ¡o nustatyti minimaliÄ tėvo bendravimo su vaiku tvarkÄ , tačiau teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas, įvertinęs tiek nacionalinių, tiek tarptautinių teisės aktų suteiktÄ teisę tėvui dalyvauti auklėjant vaikÄ , turėjo teisę netenkinti motinos praÅ¡ymo visa apimtimi.

             Kaip jau minėta, abiejų tėvų teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios, vaiko interesai reikalauja, kad vaikai būtų auklėjami abiejų tėvų (CK 3.165 str., CK 3.156 str. 1 d.). Vaiko neįmanoma auklėti su juo nebendraujant. Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 24 straipsnyje nustatyta, kad vaikui turi būti užtikrinta galimybė bendrauti su motina, tėvu, negyvenančiu kartu su juo, išskyrus įstatyme numatytus atvejus, kai toks bendravimas gali jam pakenkti.

Minimalus bendravimas gali bÅ«ti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams, jeigu dažni susitikimai ir bendravimas su antruoju iÅ¡ tėvų traumuoja vaikÄ psichologiÅ¡kai, kai antrojo tėvo bendravimas ir auklėjimas visiÅ¡kai neatitinka paties vaiko individualių interesų, norų ir pažiÅ«rų, kai vaiko brandai ir pasaulėžiÅ«rai yra daroma žalinga įtaka. Byloje esanti įrodymų visuma nepatvirtina, kad bÅ«tų pagrindas Å¡iuo metu atsakovui nustatyti minimaliÄ bendravimo su vaiku tvarkÄ .

Tai, kad mažametė K. D. nuo pat gimimo gyvena tik su motina, mergaitė nuolatinio kontakto su tėvu neturi, tėvas vengia bendrauti su dukra, paskutinį kartÄ tėvas mergaitę matė daugia nei prieÅ¡ metus, iÅ¡ tėvo vaikui yra priteistas iÅ¡laikymas, tačiau tėvas Å¡iuo metu iÅ¡laikymo dukrai neteikia, tėvams susitikus tarp jų kyla nuolatiniai konfliktai, savaime nesudaro pagrindo apeliantės praÅ¡oma apimtimi apriboti vaiko bendravimÄ su tėvu. Tačiau iÅ¡vardintų aplinkybių visuma, byloje pateiktos medicininės pažymos ir apeliantės teisme duoti paaiÅ¡kinimai leidžia daryti iÅ¡vadÄ , jog mergaitė yra silpnos sveikatos, turi bendravimo ir adaptacijos problemų, jai yra reikalinga speciali priežiÅ«ra, specialus miego ir maitinimosi režimas, todėl teisėjų kolegija sprendžia, jog siekiant, kad mergaitė, bendraudama su tėvu, nepatirtų papildomo streso, turėtų tinkamas sÄ lygas priprasti prie tėvo ir adaptuotis prie teismo nustatytos nuolatinės bendravimo su tėvu tvarkos, o taip pat mergaitės amžių, bÅ«tina pratęsti pirmosios instancijos teismo nustatytÄ 6 mėnesių pereinamÄ jį (adaptacinį) laikotarpį, per kurį ieÅ¡kovas O.

P. su dukra K. D. galės bendrauti su dukra vienÄ kartÄ per mėnesį dvi valandas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus patalpose tik dalyvaujant vaiko motinai J. D., iki 1 metų.              Be to, įvertinusi mergaitės nusistovėjusius emocinius ryÅ¡ius su motina, mergaitės apsunkintÄ gebėjimÄ adaptuotis, specialiuosius poreikius (mitybos ir miego režimÄ ), teisėjų kolegija sprendžia, jog tikslinga pakeisti ir pirmosios instancijos teismo nustatytÄ tėvo bendravimo su dukra tvarkÄ , praėjus pereinamajam 1 metų laikotarpiui, o bÅ«tent, leisti ieÅ¡kovui O.

P., įspėjus vaiko motinÄ J. D. ne vėliau kaip prieÅ¡ tris dienas, paimti dukrÄ K. D. kas antrÄ savaitgalį (Å¡eÅ¡tadienį arba sekmadienį), taip pat per metines Å¡ventes, t. y. per Å v. Kalėdas (gruodžio 25 d. arba 26 d.), per krikščionių Å v. Velykas (sekmadienį arba pirmadienį), per Naujuosius metus (sausio 1 d.), per Tėvo dienÄ , per vaiko gimimo dienÄ ((duomenys neskelbtini) 2 valandoms (nuo 10 val. iki 12 val.) iÅ¡ jos gyvenamosios vietos ir praėjus nustatytam laikui, privalo grÄ Å¾inti dukrÄ Ä¯ jos gyvenamÄ jÄ vietÄ .

             Teisėjų kolegija iÅ¡aiÅ¡kina, jog santykiai dėl bendravimo su vaikais ir auklėjimo tvarkos yra tęstinio pobÅ«džio, todėl, pasikeitus faktinėms aplinkybėms, mergaitės sveikatos bÅ«klei, tėvo ar motinos bendravimo su vaikais ir dalyvavimo jų auklėjime bÅ«dui ar sÄ lygoms, kurie neatitiktų vaiko interesų ir pan., kiekvienas iÅ¡ tėvų turi teisę kreiptis į teismÄ dėl nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo, o teismas, nustatęs, kad tai atitiktų vaiko interesus, gali pakeisti nustatytÄ skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarkÄ .

             Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, n u t a r i a: Pakeisti Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011 m. gegužės 12 d. sprendimÄ dalyje dėl ieÅ¡kovo O. P. bendravimo su vaiku nustatymo.Nustatyti ieÅ¡kovo O. P. bendravimo su dukra K. D. tvarkÄ :Nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo nustatyti 1 metų pereinamÄ jį laikotarpį, per kurį ieÅ¡kovas O.

P. su dukra K. D. gali bendrauti vienÄ kartÄ per mėnesį dvi valandas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus patalpose dalyvaujant vaiko motinai J. D.. PrieÅ¡ 14 kalendorinių dienų iki bendravimo dienos ieÅ¡kovas privalo suderinti konkrečiÄ dienÄ bei valandÄ su Vaiko teisių apsaugos skyriaus darbuotojais bei apie tai praneÅ¡ti atsakovei J. D. prieÅ¡ 7 kalendorines dienas. Bendrauti su dukra ne Vaiko teisių apsaugos skyriaus patalpose dalyvaujant motinai, galima tik sutinkant vaiko motinai.

Praėjus pereinamajam 1 metų laikotarpiui nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, ieÅ¡kovas O. P., įspėjęs vaiko motinÄ J. D. ne vėliau kaip prieÅ¡ tris dienas, gali paimti dukrÄ K. D. kas antrÄ savaitgalį (Å¡eÅ¡tadienį arba sekmadienį), taip pat per metines Å¡ventes, t. y. per Å v. Kalėdas (gruodžio 25 d. arba 26 d.), per krikščionių Å v. Velykas (sekmadienį arba pirmadienį), per Naujuosius metus (sausio 1 d.), per Tėvo dienÄ , per vaiko gimimo dienÄ ((duomenys neskelbtini) 2 valandoms (nuo 10 val. iki 12 val.) iÅ¡ jos gyvenamosios vietos ir praėjus nustatytam laikui, privalo grÄ Å¾inti dukrÄ Ä¯ jos gyvenamÄ jÄ vietÄ .

Jeigu ieÅ¡kovas O. P. teismo nustatytu laiku negali atvykti pasiimti dukros, apie tai iÅ¡ anksto privalo informuoti vaiko motinÄ J. D.. O. P. bendrauti su dukra kitomis nei nustatyta dienomis ar valandomis galima tik sutinkant vaiko motinai.KitÄ pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį palikti nepakeistÄ . Teisėjai                                                                 Andrius Ignotas Vilija Mikuckienė                                       Asta Radzevičienė