2021-01-20 Nr. AB-1305-3-61-3-02137-2020-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-43-662/2021

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02137-2020-0

Procesinio sprendimo kategorija 41

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. sausio 20 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas) ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D. Z. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. rugsėjo 17 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo D. Z. skundą atsakovui Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriui dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas D. Z. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos (toliau – ir Komisija) 2020 m. gegužės 15 d. sprendimą Nr. 21R-354(AG-263/06-2020) (toliau – ir Sprendimas) ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti, įpareigoti Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyrių (toliau – ir Skyrius) atsakyti į pareiškėjo 2020 m. sausio 28 d. prašyme nurodytus klausimus, įvertinti teisės aktus pažeidusius asmenis.

2. Pareiškėjas paaiškino, kad 2019 m. rugsėjo 18 d. Skyrius surašė Šeimos aplinkos sąlygų tyrimo aktą Nr. 1TSD-2499 (toliau – ir Aktas). Pareiškėjas 2020 m. sausio 28 d. kreipėsi į atsakovą, prašydamas atsakyti į užduotus klausimus, į kuriuos pareiškėjui nebuvo atsakyta. Pareiškėjas 2020 m. balandžio 15 d. kreipėsi į Komisiją su skundu, prašydamas įpareigoti Skyrių atsakyti į pareiškėjo 2020 m. sausio 28 d. prašyme nurodytus klausimus. Komisija 2020 m. gegužės 15 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė. Pareiškėjo nuomone, sunku suprasti, ką vertino Komisija ginčijamu Sprendimu. Atsakovas neišsamiai atsakė į pareiškėjo klausimus. Skyrius Aktą surašė remdamasis ne tik šalių paaiškinimais, bet ir ištyręs bei įvertinęs šeimos aplinkos sąlygas. Būtent apie šį tyrimą pareiškėjas uždavė klausimų 2020 m. sausio 28 d. kreipimęsi į Skyrių. Pareiškėjas savo teisę gauti atsakymus grindė ir Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 31 straipsnio 5 dalies 5 punktu, nustatančiu, kad vaiko tėvai ar kiti vaiko atstovai pagal įstatymą turi teisę ir pareigą atstovauti savo vaikui be atskiro įgaliojimo ir gauti informaciją, susijusią su jų vaiku, dalyvauti ir būti išklausytu dėl sprendimų, susijusių su jų vaiku, išskyrus atvejus, kai tai apribota įstatymu. Kai vaiko teisių apsaugos institucijos renka bet kokius su vaiku ar jo šeima susijusius duomenis, vaiko tėvai ar kiti atstovai pagal įstatymą informuojami apie asmens duomenų rinkimą, išskyrus atvejus, kai toks informacijos pateikimas prieštarauja vaiko interesams arba nėra įmanomas dėl kitų objektyvių priežasčių. Atsakovui pareiškėjas pateikė konkrečių klausimų sąrašą dėl jo sūnaus, tačiau jam nebuvo atsakyta.

3. Atsakovas atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

4. Atsakovas paaiškino, kad Aktą Skyrius surašė įpareigotas Kauno apylinkės teismo, nagrinėjusio civilinę bylą Nr. 2-7612-920/2019 pagal ieškovo D. Z. ieškinį atsakovei T. K.. Pareiškėjas ne kartą su prašymais kreipėsi į Skyrių, Skyrius pareiškėjui pateikė išsamius atsakymus į kreipimuose keliamus klausimus, t. y. paaiškino, kad šeimos aplinkos sąlygų tyrimas pagal šiuo metu galiojantį teisinį reglamentavimą yra atliekamas Skyriaus darbuotojui apsilankius šeimoje, užfiksavus apsilankymo metu esančias vaiko priežiūros ir gyvenimo sąlygas.

Pareiškėjui buvo išaiškinta, kad vadovaujantis Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Tarnyba) direktoriaus 2019 m. rugpjūčio 9 d. įsakymu Nr. BV-245 „Dėl šeimos aplinkos sąlygų tyrimo akto formos patvirtinimo“, Aktas, kaip Tarnybos oficialus dokumentas, yra pildomas būtent iš šalių (atitinkamai ieškovo / atsakovo) paaiškinimų (nepateikiant konkrečių įrodymų) bei pačiam Skyriaus darbuotojui ištyrus ir įvertinus šeimos aplinkos sąlygas lankymosi metu.

Skyriaus darbuotojas fiksuoja gyvenamosios vietos aplankymo metu pastebimas aplinkybes ir ten esančių asmenų pateiktą informaciją. Pareiškėjui ne kartą buvo išaiškinta, kad informacija apie asmenų gyvenamąją patalpą ir kiti Akte užfiksuoti duomenys buvo surašyti būtent iš vaiko motinos ir jos sugyventinio paaiškinimų, neprašant konkrečių įrodymų, o patys Skyriaus darbuotojai netikrina teikiamų duomenų tikrumo, nes Skyriaus darbuotojai neturi jokio teisinio pagrindo reikalauti iš asmenų, kad šie Skyriaus atstovui pateiktų rašytinius įrodymus, kurie patvirtintų jų išsakytus teiginius ar žodžius.

Pareiškėjui buvo paaiškinta, jog kadangi teisme nagrinėjama civilinė byla dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo, jis, kaip viena iš bylos šalių, gali teikti savo paaiškinimus dėl Akte užfiksuotų pasisakymų, užduoti vaiko motinai klausimus dėl pateiktos informacijos, prašyti teismo įpareigoti vaiko motiną pateikti įrodymus dėl nuosavybės teisės ir kt., taip pat pateikti teismui kitą, reikšmingą informaciją, reikalingą teisingam bylos išnagrinėjimui, kad jis turi teisę Akte surašytus duomenis ginčyti / tikslinti teismo procesu metu.

Atsakovo vertinimu, visus Skyriaus kompetencijai priskirtus veiksmus Skyrius / Tarnyba atliko tinkamai, D. Z. Skyriaus ir Tarnybos teikti atsakymai buvo išsamūs, motyvuoti, pateikti teisės aktų nustatyta tvarka, todėl Komisija Sprendimu pagrįstai atmetė pareiškėjo skundą kaip nepagrįstą.

II. 5. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. rugsėjo 17 d. sprendimu pareiškėjo D. Z. skundą atmetė.

6. Teismas nustatė, kad 2019 m. rugsėjo 18 d. Skyrius surašė Šeimos aplinkos sąlygų tyrimo aktą Nr. 1TSD-2499. 2020 m. sausio 28 d. pareiškėjas kreipėsi į Skyrių el. laišku ir klausė: 1) kokiais dokumentais remiantis atsakovo Akte lentelėje „Šeimos aplinkos sąlygos lankymosi metu“ įrašyta grafoje „Sąlygų apibūdinimas“: „Nuosavybės teisė priklauso sugyventiniui“?; 2) kokiais dokumentais remiantis atsakovas įrašė dokumente „Šeimos aplinkos sąlygų tyrimo aktas“?; 3) kokiais dokumentais remiantis atsakovas įrašė teiginį, kad vyriausioji specialistė apsilankė atsakovės T. K. gyvenamojoje vietoje?; 4) kokie buvo pateikti dokumentai, kad tai yra T. K. gyvenamoji vieta?; 5) kokiais dokumentais remiantis yra įrašyta „Sudarytos visos galimybės vaikui likti su nakvyne“?; 6) kokie dokumentai patvirtino tų įrašytų galimybių sąsajas su T. K.?; 7) kokiais dokumentais remiantis yra įrašas, kad tai „Šeimos aplinkos sąlygos lankymosi metu“?; 8) koks dokumentas pateiktas nurodant, kad tai yra šeima, ir jeigu taip, tada koks dokumentas parodo, kad tai tos šeimos valdoma aplinka?; 9) kadangi rašoma, kad yra „sugyventinis“ ir nurodoma, kad „Sudarytos visos galimybės vaikui likti su nakvyne“ – koks nurodomo sugyventinio statusas tame aprodytame būste (dokumentaliai)? Nes tokiu atveju, įrašant tvirtinimą (visos sąlygos) turi būti duomenys apie tose sąlygose gyvenančius asmenis, jų asmenybes (teistumai, ligos, kt.) ir įsitikinimas, kad tokie asmenys gali būti šalia vaikų; 10) jeigu tai ne tyrimas, o tik fizinio asmens pasakojimas ir dokumentais neparemto vaizdo rodymas, kodėl atsakovas rašo tokius aukščiau išvardintus teiginius, kurie, nepaaiškinant, kad tai tik niekuo neparemti pasakojimai, įrašo, kad tai yra „tyrimas“ ir, kad tai yra „duomenys“?

7. 2020 m. vasario 20 d. Skyrius raštu „Dėl Jūsų prašymų“ Nr. 1SD-1358-(8.1.8) atsakė į pareiškėjo 2020 m. sausio 28 d. el. laišką. Pareiškėjas nesutikdamas, kad jam atsakyta tinkamai, 2020 m. balandžio 15 d. kreipėsi į Komisiją su skundu, kurį tikslino. Komisija 2020 m. gegužės 15 d. sprendimu Nr. 21R-354(AG-263/06-2020) pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą. Šį Komisijos Sprendimą pareiškėjas apskundė teismui.

8. Teismas nurodė, kad Prašymų ir skundų nagrinėjimo bei asmenų aptarnavimo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos taisyklių, patvirtintų Tarnybos direktoriaus 2018 m. birželio 26 d. įsakymu Nr. BV-91 (toliau – ir Taisyklės), 5 punktas nustato, kad teikdami informaciją Tarnybos darbuotojai privalo vadovautis Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatyme nustatytais informacijos išsamumo, tikslumo, teisėtumo ir objektyvumo principais.

9. Teismas atmetė pareiškėjo teiginius, kad į jo 2020 m. sausio 28 d. prašymą suteikti informaciją nebuvo atsakyta. Tą paneigia atsakovo raštai: 2020 m. vasario 20 d. raštas, kuriame konkrečiai nurodyta, kad atsakoma į pareiškėjo 2020 m. sausio 28 d. raštą. Taip pat kiti į bylą pateikti atsakovo raštai įrodo, kad į pareiškėjo klausimus buvo atsakyta: 2020 m. vasario 27 d. raštas, 2020 m. kovo 26 d. raštas, 2020 m. balandžio 1 d. raštas ir kt. Teismas pabrėžė, kad nagrinėjamoje byloje pareiškėjas daug kartų kreipėsi į Skyrių: 2020 m. sausio 28 d., 2020 m. vasario 21 d., 2020 m. vasario 26 d., 2020 m. vasario 27 d., 2020 m. kovo 27 d., 2020 m. kovo 30 d. ir kt. Taip pat pareiškėjas savo klausimus tikslino. Tai lemia, kad buvo daug atsakymų pareiškėjui ir juose Skyrius dėstė, aiškino savo poziciją. Teismas vertino atsakovo poziciją, išdėstytą 2020 m. vasario 20 d. rašte ir atsižvelgė į išaiškinimus, pateiktus kituose raštuose.

10. Teismas, vertindamas, kaip buvo atsakyta, ar buvo laikytasi teisės aktų reikalavimų dėl atsakymų išsamumo, darė išvadą, kad atsakymai yra pakankamai išsamūs.

11. Teismas nurodė, kad pirmasis pareiškėjo klausimas 2020 m. sausio 28 d. rašte buvo: kokiais dokumentais remiantis atsakovo Akte lentelėje „Šeimos aplinkos sąlygos lankymosi metu“ įrašyta grafoje „Sąlygų apibūdinimas“: „Nuosavybės teisė priklauso sugyventiniui“. Į šį klausimą Skyrius atsakė 2020 m. vasario 20 d. rašte nurodydamas, kad Aktas yra pildomas iš šalių (atitinkamai ieškovo / atsakovo) paaiškinimų bei pačiam specialistui ištyrus ir įvertinus šeimos aplinkos sąlygas lankymosi metu. Tas pats atsakymas (su papildomais detaliais paaiškinimais) pakartotas 2020 m. vasario 27 d. rašte, 2020 m. kovo 26 d. rašte, 2020 m. balandžio 1 d. rašte.

12. Antrasis pareiškėjo klausimas 2020 m. sausio 28 d. rašte buvo: kokiais dokumentais remiantis atsakovas įrašė dokumente „Šeimos aplinkos sąlygų tyrimo aktas“. Į šį klausimą Skyrius atsakė 2020 m. vasario 20 d. rašte, nurodydamas, kad Akto forma patvirtinta 2019 m. rugpjūčio 9 d. Tarnybos direktoriaus įsakymu Nr. BV-245.

13. Trečiasis pareiškėjo klausimas 2020 m. sausio 28 d. rašte buvo: kokiais dokumentais remiantis atsakovas įrašė teiginį, kad vyriausioji specialistė apsilankė atsakovės T. K. gyvenamojoje vietoje. Į šį klausimą atsakovas 2020 m. vasario 20 d. rašte atsakė, kad specialistas lankėsi šeimoje. Pareiškėjui ir vėlesniuose raštuose (2020 m. kovo 26 d. ir kt.) paaiškinama, kad jokių dokumentų specialistas nereikalavo, atskirai apie apsilankymą dokumentų nepildė.

14. Ketvirtasis pareiškėjo klausimas 2020 m. sausio 28 d. rašte buvo: kokie buvo pateikti dokumentai, kad tai yra T. K. gyvenamoji vieta. Į šį klausimą Skyrius atsakė 2020 m. vasario 20 d. rašte nurodydamas, kad Aktas yra pildomas iš šalių (atitinkamai ieškovo / atsakovo) paaiškinimų bei pačiam specialistui ištyrus ir įvertinus šeimos aplinkos sąlygas lankymosi metu. Tas pats atsakymas (su papildomais detaliais paaiškinimais) pakartotas 2020 m. vasario 27 d. rašte, 2020 m. kovo 26 d. rašte, 2020 m. balandžio 1 d. rašte. 2020 m. kovo 26 d. rašte detaliai aiškinama, kad vaiko motinos nuomonė surašyta iš jos paaiškinimų, nepateikiant konkrečių įrodymų.

15. Penktasis pareiškėjo klausimas 2020 m. sausio 28 d. rašte buvo: kokiais dokumentais remiantis yra įrašyta „Sudarytos visos galimybės vaikui likti su nakvyne“. Šeštasis pareiškėjo klausimas 2020 m. sausio 28 d. rašte buvo: kokie dokumentai patvirtino tų įrašytų galimybių sąsajas su T. K.. Į šiuos klausimus Skyrius atsakė 2020 m. vasario 20 d. rašte nurodydamas, kad Aktas yra pildomas iš šalių (atitinkamai ieškovo / atsakovo) paaiškinimų bei pačiam specialistui ištyrus ir įvertinus šeimos aplinkos sąlygas lankymosi metu. Tas pats atsakymas (su papildomais detaliais paaiškinimais) pakartotas 2020 m. vasario 27 d. rašte, 2020 m. kovo 26 d. rašte, 2020 m. balandžio 1 d. rašte.

16. Septintasis pareiškėjo klausimas 2020 m. sausio 28 d. rašte buvo: kokiais dokumentais remiantis yra įrašas, kad tai „Šeimos aplinkos sąlygos lankymosi metu“. Šis klausimas dubliuojasi su ankstesniais klausimais (antru ir trečiu). Teismas jau nustatė, kad į antrąjį ir trečiąjį klausimą atsakyta išsamiai.

17. Aštuntasis pareiškėjo klausimas 2020 m. sausio 28 d. rašte buvo: koks dokumentas pateiktas nurodant, kad tai yra šeima, ir jeigu taip, tada koks dokumentas parodo, kad tai tos šeimos valdoma aplinka. Į šį klausimą Skyrius atsakė 2020 m. vasario 20 d. rašte nurodydamas, kad Aktas yra pildomas iš šalių (atitinkamai ieškovo / atsakovo) paaiškinimų bei pačiam specialistui ištyrus ir įvertinus šeimos aplinkos sąlygas lankymosi metu. Tas pats atsakymas (su papildomais detaliais paaiškinimais) pakartotas 2020 m. vasario 27 d. rašte, 2020 m. kovo 26 d. rašte, 2020 m. balandžio 1 d. rašte. 2020 m. kovo 26 d. rašte detaliai aiškinama, kad vaiko motinos nuomonė surašyta iš jos paaiškinimų, nepateikiant konkrečių įrodymų.

18. Devintasis pareiškėjo klausimas 2020 m. sausio 28 d. rašte buvo: kadangi rašoma, kad yra „sugyventinis“ ir nurodoma, kad „Sudarytos visos galimybės vaikui likti su nakvyne“ – koks nurodomo sugyventinio statusas tame aprodytame būste (dokumentaliai)? Nes tokiu atveju, įrašant tvirtinimą (visos sąlygos) turi būti duomenys apie tose sąlygose gyvenančius asmenis, jų asmenybes (teistumai, ligos, kt.) ir įsitikinimas, kad tokie asmenys gali būti šalia vaikų. Į šį klausimą Skyrius atsakė 2020 m. vasario 20 d. rašte nurodydamas, kad Aktas yra pildomas iš šalių (atitinkamai ieškovo / atsakovo) paaiškinimų bei pačiam specialistui ištyrus ir įvertinus šeimos aplinkos sąlygas lankymosi metu. Tas pats atsakymas (su papildomais detaliais paaiškinimais) pakartotas 2020 m. vasario 27 d. rašte, 2020 m. kovo 26 d. rašte, 2020 m. balandžio 1 d. rašte. 2020 m. kovo 26 d. rašte detaliai aiškinama, kad vaiko motinos nuomonė surašyta iš jos paaiškinimų, nepateikiant konkrečių įrodymų. Papildomai pareiškėjui 2020 m. kovo 26 d. rašte paaiškinama, kad jis turi teisę teikti priešingus įrodymus, ginčyti Aktą teisme.

19. Dešimtasis pareiškėjo klausimas 2020 m. sausio 28 d. rašte buvo: jeigu tai ne tyrimas, o tik fizinio asmens pasakojimas ir dokumentais neparemto vaizdo rodymas, kodėl atsakovas rašo tokius aukščiau išvardintus teiginius, kurie, nepaaiškinant, kad tai tik niekuo neparemti pasakojimai, įrašo kad tai yra „tyrimas“, ir kad tai yra „duomenys“. Į šį klausimą Skyrius atsakė 2020 m. vasario 20 d. rašte, nurodydamas, kad Akto forma patvirtinta 2019 m. rugpjūčio 9 d. Tarnybos direktoriaus įsakymu Nr. BV-245. Papildomai 2020 m. kovo 26 d. rašte nurodytos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymų aktualios nuostatos.

20. Teismas vertino, kad atsakovas atsakė pakankamai detaliai, išsamiai ir motyvuotai į visus pareiškėjo klausimus. Atsakovas detalizavo situaciją, gilinosi ir nuolat bendravo su pareiškėju. Tą išsamiai ištyrė ir teisingai įvertino Komisija priimdama skundžiamą Sprendimą, kurį naikinti nėra teisinio pagrindo. Tai, kad pareiškėjas nesutinka su atsakymais, subjektyviai juos kitaip vertina, nori kitokių Skyriaus atsakymų, nedaro Skyriaus veiksmų neteisėtais ir pareiškėjo skundą atmetė.

21. Teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 40 straipsnio 1 dalimi, kadangi pareiškėjo skundo reikalavimai atmesti, prašymo priteisti iš atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas netenkino.

III. 22. Pareiškėjas D. Z. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. rugsėjo 17 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo įpareigoti Skyrių atsakyti į jo pateiktus klausimus, kurie buvo pateikti skunde pirmosios instancijos teismui.

23. Pareiškėjas nurodo, kad ginčo esmė ta, jog pareiškėjas beveik metus laiko negauna informacijos, kuri jam priklauso pagal įstatymą. Pareiškėjas teigia užklausęs Skyriaus, tačiau tinkamo atsakymo negavo motyvuojant tuo, kad Skyrius dirba pagal jų vidinius metodus. Pareiškėjas teigia turintis teisę atstovauti savo vaikui be atskiro įgaliojimo, uždavė konkrečių klausimų, susijusių su vaiko saugumu. Skyrius atsakyme teismui surašė duomenis, kurie yra pagrįsti tik žodiniais paaiškinimais. Pareiškėjas teigia turįs teisę reikalauti informacijos, nes Skyriui pateikė informaciją, kad atsakovė nuteista dėl vaiko neišlaikymo ir teisiama dėl bandymo grobti ir išvežti vaiką į Rusiją, taip pat nustatyti faktai dėl duomenų klastojimo siekiant apgauti Migracijos departamentą. Pareiškėjas nurodo, kad jam pateikti atsakymai abstraktūs.

24. Atsakovas Skyrius atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

25. Atsakovas nurodo, kad Aktas, kaip Tarnybos oficialus dokumentas, yra pildomas būtent iš šalių (atitinkamai ieškovo / atsakovo) paaiškinimų (nepateikiant konkrečių įrodymų) bei pačiam Skyriaus darbuotojui ištyrus ir įvertinus šeimos aplinkos sąlygas lankymosi metu, todėl Skyriaus darbuotojas fiksuoja gyvenamosios vietos aplankymo metu pastebimas aplinkybes ir ten esančių asmenų pateiktą informaciją. Pareiškėjui ne kartą buvo išaiškinta, kad informacija apie asmenų gyvenamąją patalpą ir kiti Akte užfiksuoti duomenys buvo surašyti būtent iš vaiko motinos ir jos sugyventinio paaiškinimų, neprašant konkrečių įrodymų bei, kad patys Skyriaus darbuotojai netikrina teikiamų duomenų tikrumo, nes Skyriaus darbuotojai neturi jokio teisinio pagrindo reikalauti iš asmenų, kad šie Skyriaus atstovui pateiktų rašytinius įrodymus, kurie patvirtintų jų išsakytus teiginius ar žodžius. Pareiškėjui taip pat pažymėta, kad Skyrius nėra teisės aktais įpareigotas apsilankymo šeimoje metu ar (ir) vėliau tikrinti asmenų pateiktus duomenis, nes tokia teisė numatyta bylą nagrinėjančiam teismui, jei teismas pripažintų tai esant reikalinga ir (ar) būtina atsižvelgiant į nagrinėjamos bylos aplinkybes. Be to, pareiškėjui buvo paaiškinta, kad, kadangi teisme nagrinėjama civilinė byla dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo, jis, kaip viena iš bylos šalių, gali teikti savo paaiškinimus dėl Akte užfiksuotų pasisakymų, užduoti vaiko motinai klausimus dėl pateiktos informacijos, prašyti teismo įpareigoti vaiko motiną pateikti įrodymus dėl nuosavybės teisės ir kt., taip pat pateikti teismui kitą, reikšmingą informaciją, reikalingą teisingam bylos išnagrinėjimui. Taip pat, kad jis turite teisę Akte surašytus duomenis ginčyti / tikslinti teismo procesu metu. Atsakymai pareiškėjui buvo pateikti nepraleidus teisės aktuose nustatytų terminų, o tai, kad pareiškėjas nesutinka su atsakymais, subjektyviai juos kitaip vertina, nori kitokių atsakymų, negali būti pagrindu laikyti atsakovo veiksmų neteisėtais. Skyriaus vertinimu, visus kompetencijai priskirtus veiksmus Skyrius atliko tinkamai, pareiškėjui teikti atsakymai buvo išsamūs, motyvuoti, pateikti teisės aktų nustatyta tvarka, todėl teismas pagrįstai atmetė pareiškėjo skundą kaip nepagrįstą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 26. Byloje kilo ginčas dėl Lietuvos administracinių ginčų komisijos 2020 m. gegužės 15 d. sprendimo Nr. 21R-354(AG-263/06-2020) teisėtumo ir pagrįstumo bei įpareigojimo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyrių atlikti veiksmus.

27. Pirmosios instancijos teismas 2020 m. rugsėjo 17 d. sprendimu D. Z. skundą atmetė kaip nepagrįstą. Teismas vertino, kad atsakovas atsakė pakankamai detaliai, išsamiai ir motyvuotai į visus pareiškėjo klausimus. Pažymėjo, kad atsakovas detalizavo situaciją, gilinosi ir nuolat bendravo su pareiškėju, tą išsamiai ištyrė ir teisingai įvertino Komisija priimdama skundžiamą Sprendimą, kurį naikinti nėra teisinio pagrindo. Tai, kad pareiškėjas nesutinka su atsakymais, subjektyviai juos kitaip vertina, nori kitokių Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus atsakymų, nedaro šio skyriaus veiksmų neteisėtais.

28. Pareiškėjas su anksčiau minėtu Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimu nesutinka, apeliaciniu skundu prašo jį panaikinti. Teigia, jog daugiau kaip metus negauna atsakymo iš Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus į pateiktus konkrečius klausimus. Prašė atsakyti į su vaiku susijusius klausimus, tačiau atsakovas neatsakė arba atsakydavo abstrakščiai.

29. Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

30. Ginčo teisinius santykius reguliuoja Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus 2018 m. birželio 26 d. įsakymu Nr. BV-91 patvirtintos Prašymų ir skundų nagrinėjimo bei asmenų aptarnavimo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos taisyklės. Šių taisyklių 5 punktas nustato, kad teikdami informaciją Tarnybos darbuotojai privalo vadovautis Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatyme nustatytais informacijos išsamumo, tikslumo, teisėtumo ir objektyvumo principais.

31. Byloje nustatyta, kad Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyrius 2020 m. vasario 20 d. rašte Nr. 1SD-1358, 2020 m. vasario 27 d. rašte Nr. 1SD-1540, 2020 m. kovo 26 d. rašte Nr. S-947 ir 2020 m. balandžio 1 d. rašte Nr. S-1016 pateikė išsamius atsakymus į jo klausimus. Pirmosios instancijos teismas savo sprendime atskirai aptarė kiekvieną pareiškėjo atsakovui suformuluotą klausimą ir įvertino į jį Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus pateiktą atsakymą. Teismas įvertinęs atsakymus, pagrįstai konstatavo, jog į visus D. Z. klausimus buvo išsamiai ir motyvuotai atsakyta.

32. Minėtuose atsakymuose pareiškėjui buvo išaiškinta, kad vadovaujantis Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos direktoriaus 2019 m. rugpjūčio 9 d. įsakymu Nr. BV-245 „Dėl šeimos aplinkos sąlygų tyrimo akto formos patvirtinimo“ tyrimo aktas, kaip tarnybos oficialus dokumentas, yra pildomas būtent iš šalių (atitinkamai ieškovo/atsakovo) paaiškinimų (nepateikiant konkrečių įrodymų) bei pačiam Skyriaus darbuotojui ištyrus ir įvertinus šeimos aplinkos sąlygas lankymosi metu, todėl Skyriaus darbuotojas fiksuoja gyvenamosios vietos aplankymo metu pastebimas aplinkybes ir ten esančių asmenų pateiktą informaciją. Be to, kadangi teisme tuo pačiu metu buvo nagrinėjama civilinė byla dėl bendravimo su nepilnamečiu nustatymo, pareiškėjas kaip viena iš proceso šalių, jam reikšmingą informaciją galėjo tikslinti ir siekti gauti proceso metu.

33. Apibendrindama nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad priimdamas ginčijamą sprendimą, pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, visapusiškai ir objektyviai jas ištyrė ir įvertino, teisingai taikė materialines ir procesines teisės normas, sprendime išsamiai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, todėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. rugsėjo 17 d. sprendimas paliekamas nepakeistas, o D. Z. apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo D. Z. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. rugsėjo 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama. Teisėjai

Audrius Bakaveckas Artūras Drigotas Virginija Volskienė