2024-04-30 Nr. AB-7043-3-61-3-00161-2022-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-668-968/2024

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00161-2022-7

Procesinio sprendimo kategorija 15.8

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. balandžio 30 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Beatos Martišienės ir Egidijaus Šileikio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų V. D. ir R. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. birželio 15 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų V. D. ir R. M. skundą atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės administracijai (trečiasis suinteresuotas asmuo – Pavilnių ir Verkių regioninių parkų direkcija) dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjai V. D. ir R. M. (toliau – ir pareiškėjai) kreipėsi į teismą su skundu ir prašė panaikinti atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir atsakovas, Administracija) 2021 m. gruodžio 9 d. sprendimą Nr. A51-125005/21(3.3.15.4E-AD24) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini) gatvėje formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo“ (toliau – ir Sprendimas) ir įpareigoti Administraciją iš naujo nagrinėti jų prašymą organizuoti žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini) gatvėje formavimo ir pertvarkymo projekto dėl žemės sklypo padalijimo rengimą. Pareiškėjai taip pat prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2. Pareiškėjai skunde nurodė, kad:

2.1. Jiems bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso neužstatytas žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), plotas 1,1476 kv. m, pagrindinė naudojimo paskirtis – kita, žemės sklypo naudojimo būdas – gyvenamosios teritorijos, (toliau – ir Žemės sklypas). Žemės sklypas yra Pavilnių regioniniame parke, ekstensyvaus tvarkymo zonoje (GŪe). Pareiškėjai kreipėsi į Administraciją ir prašė leisti rengti Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, kurio tikslas – padalyti Žemės sklypą į du ar daugiau žemės sklypų. Sprendimu Administracija nepagrįstai atsisakė tenkinti pareiškėjų prašymą.

2.2. Nepagrįstas Administracijos argumentas, kad pagal Pavilnių regioninio parko tvarkymo planą, patvirtintą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2009 m. birželio 22 d. įsakymu Nr. D1-341, (toliau – ir Tvarkymo planas) nauja statyba Žemės sklype neleidžiama ir, kad dėl to Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2021 m. birželio 2 d. sprendimu Nr. 1-972 patvirtinto Vilniaus miesto savivaldybės bendrojo plano (toliau – ir Bendrasis planas) sprendiniai prieštarauja Tvarkymo plano sprendiniams. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. rugpjūčio 19 d. nutarimu Nr. 996 patvirtintų Saugomų teritorijų tipinių apsaugos reglamentų (toliau – Reglamentai) 28 punkte aiškiai nurodyta, kad GŪe zonoje gali būti vykdomos statybos, tik su apribojimais – radikaliai nepertvarkant aplinkos. Atsakovo Reglamentų 28 punkto aiškinimas, kad nauja statyba Žemės sklype negalima, prieštarauja Nekilnojamojo turto registre įregistruotiems Žemės sklypo duomenims (naudojimo būdas – gyvenamosios teritorijos). Žemės sklypas neužstatytas, pareiškėjai negali naudoti jo pagal paskirtį, nors paveldėjimo, nekilnojamojo turto mokesčius už Žemės sklypą turi mokėti pagal jo vertę.

2.3. Tvarkymo plane nurodyta, kad nustatytos kraštovaizdžio tvarkymo zonos nekeičia sklypų pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties, jų naudojimo būdų ir pobūdžių. Visose kraštovaizdžio tvarkymo zonose esamose sodybose ir kitose užstatytose teritorijoje, nustatyta tvarka parengus detaliuosius planus, techninius projektus galima vykdyti statybos darbus. Bendrojo plano sprendiniai negali prieštarauti Tvarkymo plano sprendiniams, nes Bendrasis planas parengtas, suderintas ir patikrintas pagal Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo reikalavimus. Tvarkymo plano sprendinių neatitinkantis Bendrasis planas negalėjo būti patvirtintas.

2.4. Sprendime nurodoma, jog Žemės sklypas patenka į Pavilnių regioninio parko ekstensyvaus tvarkymo kraštovaizdžio tvarkymo zoną, motyvuojama tuo, kad Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo 31 straipsnio 10 dalies 2 punkte nurodytos išimtys negali būti taikomos. Tačiau tokiu atveju, kai saugomos teritorijos specialusis planas draudžia naują statybą, o savivaldybės bendrasis planas – leidžia, minėta išimtis turi būti taikoma. Prieštaravimą tarp saugomos teritorijos specialiojo plano ir savivaldybės bendrojo plano, jei toks būtų, išsprendžia pats Saugomų teritorijų įstatymas, numatydamas, kad išimtį taikyti pakanka, jog naujos statybos galimybė būtų numatyta savivaldybės bendrajame plane.

2.5. Administracija neteisingai aiškina Bendrąjį planą, teigdama, kad jo sprendiniai, pagal kuriuos Žemės sklypas patenka į ekstensyvaus užstatymo zoną, kurioje minimalus sklypo dydis naujai statybai yra 1 500 kv. m, negalioja. Administracija šiuo aspektu nepagrįstai remiasi Bendrojo plano aiškinamojo rašto 96 punktu, kuriame nurodoma, kad jeigu Bendrojo plano sprendiniai neatitinka galiojančių saugomų teritorijų specialiųjų planų (tvarkymo planų) sprendinių, Bendrojo plano reglamentai galėtų būti taikomi tik pakeitus ar pakoregavus saugomos teritorijos tvarkymo planą. Aiškinamasis raštas negali nustatyti, keisti ar paneigti bendrojo plano sprendinių. Šiuo konkrečiu atveju Administracija pripažįsta, kad pagal Bendrojo plano brėžiniuose nustatytus sprendinius Žemės sklypas patenka į ekstensyvaus užstatymo zoną, kurioje minimalus sklypo dydis naujai statybai – 1 500 kv. m, tačiau tuo pačiu teigia, kad šie sprendiniai negalioja remiantis Bendrojo plano aiškinamuoju raštu. Taigi Administracija nepagrįstai teigia, kad Bendrojo plano sprendiniai, reglamentuojantys užstatymo zoną ir minimalų sklypo dydį naujai statybai, negalioja.

3. Pareiškėjai pateikė dokumentus, įrodančius, jog kilusį ginčą bandė užbaigti taikiai, pridėjo Taikos sutarties projektą, tačiau atsakovas nesutiko su siūlymu.

4. Atsakovas Administracija atsiliepime į skundą prašė jį atmesti. Atsakovo atsiliepimas į skundą grindžiamas šiais argumentais:

4.1. Pareiškėjai pageidavo rengti formavimo ir pertvarkymo projektą, kurio tikslas − padalyti Žemės sklypą į du ar daugiau sklypų. Pagal Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-452/D1-513 patvirtintų Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklių (toliau – Taisyklės) 2 punktą žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto sprendiniai negali prieštarauti kompleksinio ar specialiojo teritorijų planavimo dokumentų sprendiniams, įstatymams ir kitiems teisės aktams, tarp jų teritorijų planavimo normų ir statybos techninių reikalavimų reglamentų reikalavimams, darantiems įtaką projekto sprendiniams. Sprendime tai buvo nurodyta.

4.2. Bendrasis planas laikytinas kompleksinio teritorijų planavimo dokumentu, kurio sprendiniai išreikšti tiek grafiškai, tiek ir raštu, ir kuriais privaloma vadovautis rengiant formavimo ir pertvarkymo projektą. Žemės sklypas patenka į Pavilnių regioninio parko teritoriją. Žemės sklypui taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos. Pagal Tvarkymo planą, Žemės sklypas patenka į gyvenamosios ir visuomeninės paskirties žemės kraštovaizdžio tvarkymo zoną, bendrojo tvarkymo miestų, miestelių, kaimų ar jų dalių ekstensyvaus tvarkymo kraštovaizdžio tvarkymo zoną (GŪe). Tvarkymo plano sprendiniuose nėra nustatytas ar sprendžiamas sklypų dalinimo reglamentas. Vadovaujantis Reglamentais, gyvenamosios ir visuomeninės paskirties žemės kraštovaizdžio tvarkymo zonos – tai miestų, miestelių ir kaimų užstatytos teritorijos. Jose siekiama išsaugoti istoriškai susiformavusio kultūrinio kraštovaizdžio, urbanistinių ir architektūrinių jo elementų vertės požymius, tradicines architektūros formas ir mastelį. Pagal Reglamentų 28, 28.1.1 ir 28.1.2 punktų nuostatas nauja statyba šioje kraštovaizdžio tvarkymo zonoje, kurioje yra Žemės sklypas, nenumatyta.

4.3. Bendrasis planas 2021 m. birželio 8 d buvo užregistruotas Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų registre (TPDR), registracijos Nr. T00086338, ir įsigaliojo kitą dieną po registracijos. Kompleksinio teritorijų planavimo dokumentas ir jo sprendiniai vertinti sistemiškai ir nuosekliai, suprantant, kad tiek tekstinė, tiek grafinė dalis sudaro bendrą ir vientisą dokumentą. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos, tikrindama Bendrojo plano sprendinius, nenustatė, jog Bendrojo plano sprendiniai neatitiktų įstatymų ar kitų teisės aktų, ir pateikė 2021 m. gegužės 27 d. patikrinimo aktą Nr. REG180192, kuriame buvo nurodyta teigiama išvada. Administracijos rengiami nauji teritorijų planavimo dokumentai negali prieštarauti galiojantiems aukštesnio lygmens teritorijų planavimo dokumentams.

4.4. Išnagrinėjus Vilniaus miesto teritorijų planavimo suvestinį skaitmeninį žemėlapį nustatyta, kad pagal Bendrąjį planą Žemės sklypas patenka į ekstensyvaus užstatymo zoną (funkcinės zonos numeris – KUČ-1-4). Šioje funkcinėje zonoje, vadovaujantis Bendrojo plano sprendiniais, minimalus sklypo dydis naujai statybai yra 1 500 kv. m. Pagal Bendrojo plano aiškinamojo rašto 95–96 punktus Bendrojo plano sprendiniai dėl saugomų teritorijų turi būti vertinami sistemiškai su saugomų teritorijų planavimo dokumentais bei šią sritį reglamentuojančiais specialiaisiais teisės aktais. Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 84 straipsnio 2 dalies 16 punktu įtvirtintas draudimas valstybiniuose parkuose statyti statinius, išskyrus, kurių statyba atitinka savivaldybės ir (ar) vietovės lygmens kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų ir saugomų teritorijų specialiojo teritorijų planavimo dokumentų sprendinius. Žemės sklypas patenka į Pavilnių regioninio parko ekstensyvaus tvarkymo kraštovaizdžio tvarkymo zoną, todėl Saugomų teritorijų įstatymo 31 straipsnio 10 dalies 2 punkte nurodytos išimtys negali būti taikomos.

4.5. Tvarkymo plano 4 punkte įtvirtintos pagrindinės Pavilnių regioninio parko gamtos apsaugos kryptys. Tvarkymo plano 19 punkte, be kita ko, nustatyta, kad Pavilnių regioniniame parke orientuojamasi į aktyvaus ir ramaus trumpalaikio poilsio formų organizavimą bei su jomis susijusios aplinkos tvarkymą, išlaikant vyraujantį gamtinį kraštovaizdžio pobūdį. Pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją, natūrali gamtinė aplinka, gyvūnija ir augalija, atskiri gamtos objektai, taip pat ypač vertingos vietovės yra visuotinę reikšmę turinčios nacionalinės vertybės, todėl užtikrinti jų apsaugą bei gamtos išteklių racionalų naudojimą ir gausinimą yra viešasis interesas, kurį garantuoti yra valstybės konstitucinė priedermė. Konstitucinės vertybės negali būti paneigiamos privatiems interesams įgyvendinti. Administracija yra įpareigota savo veikloje vadovautis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 3 straipsnyje nurodytais principais.

4.6. Bendrasis planas ir Tvarkymo plano sprendiniai neprieštarauja vienas kitam – abu dokumentai sklypą numato kaip gyvenamąją teritoriją. Tačiau žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto sprendiniai negali prieštarauti kompleksinio ar specialiojo teritorijų planavimo dokumentų sprendiniams, įstatymams ir kitiems teisės aktams, tarp jų teritorijų planavimo normų ir statybos techninių reglamentų reikalavimams, todėl visi Žemės sklypui galiojantys teisės aktai ar teritorijų planavimo dokumentai turi būti taikomi kompleksiškai. Kadangi pareiškėjo projekto tikslas – naujų statybos sklypų formavimas, buvo prieita prie išvados, jog negali būti taikomos jokios išimtys nagrinėjamu atveju.

4.7. Iš Sprendimo turinio matyti, jog Administracija neteigė apie Bendrojo plano sprendinių neatitikimą Tvarkymo plano sprendiniams, nieko nepasisakė ir apie tai, kad Bendrojo plano sprendiniai netaikomi. Sprendime tinkamai išdėstytos ginčo santykiui taikytinos teisės aktų nuostatos, įvertintos aktualios faktinės aplinkybės. Sprendimas yra išsamus, motyvuotas, teisėtas bei pagrįstas, todėl neturėtų būti panaikintas.

5. Trečiasis suinteresuotas asmuo Vilniaus miesto savivaldybės biudžetinė įstaiga Pavilnių ir Verkių regioninių parkų direkcija (toliau – ir Direkcija) atsiliepime į skundą prašė jį atmesti. Trečiojo suinteresuotojo asmens atsiliepimas į skundą grindžiamas šiais argumentais:

5.1. Direkcija nėra įgaliota aiškinti teisės aktų bei priimti sprendimų dėl žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo. Taisyklėse nurodoma, jog projektas yra žemėtvarkos planavimo dokumentas, priskiriamas žemės valdos projektams. Projekto sprendiniai negali prieštarauti kompleksinio ir specialiojo teritorijų planavimo dokumentų sprendiniams, įstatymams ir kitiems teisės aktams, tarp jų teritorijų planavimo normų ir statybos techninių reglamentų reikalavimams, darantiems įtaką Projekto sprendiniams. Formuojant naujus ar pertvarkant esamus žemės sklypus jiems nustatomos Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme nurodytos teritorijos, kuriose taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos. Žemės sklypui galioja Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 84 straipsnio 2 dalies 16 punktas, kuriame nurodoma, kad draudžiama statyti statinius, išskyrus statinius, kurių statyba atitinka saugomų teritorijų specialiojo teritorijų planavimo dokumentų sprendinius ir atvejus, kai statomi sodybos statiniai ir inžineriniai tinklai sodybose, arba siekiant užtikrinti valstybės sienos apsaugą.

5.2. Vadovaujantis Saugomų teritorijų įstatymo 13 straipsnio 3 dalies nuostatomis, naujus sodybos pastatus ir inžinerinius statinius leidžiama statyti buvusios sodybos vietoje, atsižvelgiant į etnografinių regionų architektūros reikalavimus; sodybų pastatai statomi laikantis valstybinio parko nuostatuose nustatytų etnografinio regiono architektūros ir sodybos planavimo tradicijomis pagrįstų reikalavimų. Buvusi sodyba – vieta žemės sklypo dalyje, kurioje faktiškai buvo teisėtai pastatytas vieno ar dviejų butu gyvenamosios paskirties pastatas su jo priklausiniais ar be jų, tačiau neišliko dėl susidariusių aplinkybių, kai jo buvimo faktas ir vieta nustatyta pagal valstybės archyvuose saugomus kartografinius dokumentus arba nustatant juridinį faktą teismo sprendimu. Šiuo metu Žemės sklypo teritorijoje nėra nei vieno teisėtai pastatyto gyvenamosios paskirties pastato.

5.3. Bendrojo plano sprendiniai negali prieštarauti Saugomų teritorijų įstatymo nuostatoms bei galiojantiems specialiojo teritorijų planavimo dokumentams. Tekstiniame reglamente nurodoma, jeigu Bendrojo plano sprendiniai neatitinka galiojančių saugomų teritorijų specialiųjų planų sprendinių, tokie sprendiniai nėra taikomi. Vadovaujantis Pavilnių regioninio parko specialiaisiais teritorijų planavimo dokumentais, nagrinėjamas Žemės sklypas patenka į Pavilnių regioninio parko gyvenamojo funkcinio prioriteto zoną, bendrojo tvarkymo miestų, miestelių, kaimų ar jų dalių ekstensyvaus tvarkymo (GŪe) kraštovaizdžio tvarkymo zoną, jam taikomas Reglamentų 28 punktas.

5.4. Žemės sklypo padalinimas parengus žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, numatant juo esamo žemės sklypo padalinimą, derinančios institucijos negalėtų pritarti tokio projekto sprendiniams, kadangi jie prieštarautų Taisyklių nuostatoms. Administracija priėmė teisingą Sprendimą, pagrįstai atsisakė organizuoti Žemės sklypo padalijimo projekto rengimą.

II. 6. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. birželio 15 d. sprendimu atmetė pareiškėjų V. D. ir R. M. skundą.

7. Teismas nustatė šias bylai reikšmingas aplinkybes:

7.1. Pareiškėjams nuosavybės teise priklauso 1,1476 ha ploto žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini). Sklypo kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), pagrindinė naudojimo paskirtis – kita, naudojimo būdas – gyvenamosios teritorijos.

7.2. Pareiškėjai 2021 m. rugpjūčio 17 d. kreipėsi į Administraciją prašydami leisti rengti Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, kurio tikslas – padalyti Žemės sklypą į du ar daugiau žemės sklypų. Prašyme nurodė, kad projekto tikslas – „Naujoms statyboms sklypų formavimas“.

7.3. Pareiškėjai 2021 m. rugpjūčio 31 d. patikslino ir papildė 2021 m. rugpjūčio 17 d. prašymą, nurodydami, jog projekto tikslas – leisti įrengti formavimo ir pertvarkymo projektą – tikslu padalinti sklypą į du ar daugiau žemės sklypų.

7.4. Byloje nėra ginčo dėl to, kad Žemės sklypas patenka į Pavilnių regioninio parko teritoriją. Neginčijama ir tai, kad Žemės sklypui taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos.

7.5. Vilniaus miesto savivaldybės taryba 2021 m. birželio 2 d. sprendimu Nr. 1-972 patvirtino Bendrąjį planą, kuris 2021 m. birželio 8 d buvo užregistruotas Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų registre (TPDR), registracijos Nr. T00086338, ir įsigaliojo kitą dieną po registracijos.

7.6. Sprendimas, su kuriuo nesutinka pareiškėjai, buvo priimtas 2021 m. gruodžio 9 d.

8. Teismas vadovavosi Taisyklių 2 punktu ir pritarė atsakovo išvadai, kad nagrinėjamu atveju nėra Taisyklių 2 dalyje nustatytų pagrindų, kurie leistų rengti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą. Tokio teisinio pagrindo nenurodo ir pareiškėjai.

9. Teismas vadovavosi Teritorijų planavimo įstatymo 2 straipsnio 1, 28 dalimis, Reglamentų 28 punktu, nustatė, kad pagal Tvarkymo planą Žemės sklypas patenka į gyvenamosios ir visuomeninės paskirties žemės kraštovaizdžio tvarkymo zoną, bendrojo tvarkymo miestų, miestelių, kaimų ar jų dalių ekstensyvaus tvarkymo kraštovaizdžio tvarkymo zoną (GŪe) ir sprendė, jog nauja statyba šioje kraštovaizdžio tvarkymo zonoje, kurioje yra ir aptariamas Žemės sklypas, nenumatyta.

10. Teismas pažymėjo, jog pagal Bendrąjį planą Žemės sklypas patenka į ekstensyvaus užstatymo zoną (funkcinės zonos numeris – KUČ-1-4). Šioje funkcinėje zonoje, vadovaujantis Bendrojo plano sprendiniais, minimalus sklypo dydis naujai statybai – 1 500 kv. m. Teismas vadovavosi Bendrojo plano aiškinamojo rašto 95–96 punktais, Tvarkymo plano 4–19 punktais ir priėjo prie išvados, kad Bendrasis planas ir Tvarkymo plano sprendiniai neprieštarauja vienas kitam – abu dokumentai sklypą numato kaip gyvenamąją teritoriją, bet būtent žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto sprendiniai negali prieštarauti kompleksinio ar specialiojo teritorijų planavimo dokumentų sprendiniams, įstatymams ir kitiems teisės aktams, tarp jų teritorijų planavimo normų ir statybos techninių reglamentų reikalavimams, todėl sutiko su atsakovu, kad visi Žemės sklypui galiojantys teisės aktai ar teritorijų planavimo dokumentai turi būti taikomi kompleksiškai.

11. Pareiškėjams aiškiai suformulavus projekto tikslą formuoti sklypus naujoms statyboms, teismas vertino, jog Žemės sklypui patenkant į Pavilnių regioninio parko ekstensyvaus tvarkymo kraštovaizdžio tvarkymo zoną, Saugomų teritorijų įstatymo 31 straipsnio 10 dalies 2 punkte nurodytos išimtys nagrinėjamu atveju negali būti taikomos.

12. Teismas nusprendė, kad Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, atmetė pareiškėjų skundą bei netenkino jų prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

III. 13. Pareiškėjai V. D. ir R. M. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. birželio 15 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjų skundą tenkinti. Pareiškėjai taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

14. Pareiškėjai pakartoja skundo, teikto teismui, esminius argumentus dėl Reglamentų 28 punkto, Saugomų teritorijų įstatymo 31 straipsnio 10 dalies 2 punkto taikymo, akcentuoja 2022 m. balandžio 1 d., 2022 m. balandžio 8 d. teiktus paaiškinimus, 2023 m. vasario 24 d. prašymą dėl įrodymų prijungimo ir nesutikimą su skundžiamu teismo sprendimu grindžia šiais argumentais:

14.1. Teismas nepagrįstai nustatė, kad Reglamentų 28 punktas draudžia naują statybą ekstensyvaus tvarkymo kraštovaizdžio tvarkymo zonoje (GŪe), nes tokio draudimo šioje normoje nėra. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. sausio 2 d. įsakymu Nr. D1-7 patvirtintų Teritorijų planavimo normų (toliau – ir Normos) 31 punkte išvardinti užstatymo tipai (atitinka užstatymo pobūdį), tarp jų – ir sodybinis užstatymas (Normų 31.1 p.), kuris apibrėžiamas kaip ekstensyvus gyvenamųjų teritorijų užstatymas ir tai atitinka Reglamentų 28 punkte naudojamą ekstensyvaus tvarkymo terminą. Normų 25.2 punkte kaip ekstensyviai užstatyta teritorija įvardinta vienbučių ir dvibučių pastatų gyvenamoji teritorija, tai atitinka Reglamentų 28 punkte naudojamą ekstensyvaus tvarkymo terminą ir pareiškėjų Žemės sklypo naudojimo būdą. Vilniaus miesto savivaldybės valdybos 2001 m. kovo 22 d. sprendimu Nr. 497V patvirtintos Užstatytų Vilniaus teritorijų tankinimo metodikos 7.2.1 punkte numatyta, kad sodybinis užstatymas, be kita ko, yra mažaaukštis ekstensyvus gyvenamųjų teritorijų užstatymas, o tai patvirtina, kad ekstensyvus užstatymas nereiškia naujos statybos draudimo.

14.2. Teismas ignoravo pareiškėjų 2022 m. balandžio 1 d. paaiškinimuose pateiktus konkrečius pavyzdžius, kai būtent ekstensyvaus tvarkymo kraštovaizdžio tvarkymo zonose numatoma nauja statyba, 2022 m. balandžio 8 d. paaiškinimų argumentus, jog naujos statybos galimybę Pavilnių regioniniame parke patvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. liepos 19 d. nutarimu Nr. 855 patvirtintų Pavilnių regioninio parko nuostatų (toliau – ir Nuostatai) 8 punktas. Pareiškėjai vadovaujasi Nuostatų 9, 9.1 punktais ir nurodo, kad sprendime nėra jokių motyvų, kodėl šie pareiškėjų argumentai atmesti. Teismas nepasisakė dėl Aplinkos ministerijos 2022 m. gruodžio 14 d. rašte Nr. D8(E)-6507 (toliau – ir 2022 m. gruodžio 14 d. raštas) pateiktos nuomonės, jog Reglamentų nuostatos nenustato imperatyvaus draudimo statyti naujus pastatus, ir analogiškos Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos 2022 m. gruodžio 22 d. rašte Nr. V3-1793 (toliau – ir 2022 m. gruodžio 22 d. raštas) pateiktos nuomonės dėl naujos statybos galimybės GŪe zonoje, kurioje, be kita ko, teigiama, jog ekstensyvaus tvarkymo kraštovaizdžio tvarkymo zonoje (GŪe) gali būti vykdomos naujos statybos, vadovaujantis Nuostatais ir kitais teisės aktais. Atsakovas Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos poziciją dėl veiklą saugomose teritorijose reglamentuojančių teisės aktų taikymo vertino kaip reikšmingą.

14.3. Jeigu Tvarkymo planą aiškinti kaip draudžiantį naują statybą Žemės sklype, tai reikštų, kad keičiama Žemės sklypo pagrindinė naudojimo paskirtis ir būdas, nors Tvarkymo planas to neleidžia. Teismas nevertino Tvarkymo plano nuostatų, Pavilnių regioninio parko ir jo zonų ribų plano, kuriame ginčo teritorija įvardinta kaip gyvenamojo prioriteto zona, Nuostatų 35 punkto, pagal kurį kito (gyvenamosios paskirties) funkcinio prioriteto zonose leidžiama statybų plėtra, numatyta savivaldybės teritorijos ar jos dalies bendruosiuose planuose ir regioninio parko planavimo schemoje (ribų ir tvarkymo planuose), Nekilnojamojo turto registre įregistruotus duomenis apie Žemės sklypo naudojimo būdą.

14.4. Tai, kad Sprendimas neteisėtas patvirtina ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2013 m. lapkričio 6 d. įsakymu Nr. 30-2342 „Dėl sklypo (duomenys neskelbtini) plano, prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, tvirtinimo“, kuriuo priimtas sprendimas padalinti toje pačioje GŪe zonoje esantį žemės sklypą. Atsakovas pakeitė savo poziciją, nors teisės aktai nuo 2013 m. nepasikeitė.

14.5. Teismo išvada dėl netaikytino Saugomų teritorijų įstatymo 31 straipsnio 10 dalies 2 punkto, kuriame suformuluotos dvi alternatyvios sąlygos išimčiai taikyti, yra nemotyvuota. Kadangi Bendrasis planas leidžia naują statybą Žemės sklype, tai yra antroji išimties sąlyga.

15. Atsakovas Administracija atsiliepime į apeliacinį skundą prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. birželio 15 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti. Atsakovas palaiko savo poziciją, išdėstytą atsiliepime į skundą teismui, sutinka su teismo sprendimu ir jame padarytomis išvadomis (Žemės sklype nauja statyba nenumatyta) bei papildomai akcentuoja, kad:

15.1. Žemės sklypas patenka į Pavilnių regioninio parko ekstensyvaus tvarkymo kraštovaizdžio tvarkymo zoną, todėl Saugomų teritorijų įstatymo 31 straipsnio 10 dalies 2 punkte nurodytos išimtys negali būti taikomos. Vilniaus apygardos administracinis teismas administracinėje byloje Nr. eI3-4805-1114/2022 nagrinėjo bylą, susijusią su žemės sklypu, adresu (duomenys neskelbtini), besiribojančiu su Žemės sklypu. Nors bylos aplinkybės nėra visiškai tapačios, tačiau abu žemės sklypai patenka į ekstensyvaus užstatymo zoną (funkcinės zonos numeris – KUČ-1-4), į teritorijas, kuriose taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos. Vilniaus apygardos administracinio teismas 2022 m. rugpjūčio 19 d. sprendime administracinėje byloje Nr. eI3-4805-1114/2022 laikėsi pozicijos, kad žemės sklype esant tokiais faktinei situacijai ir teisiniam reguliavimui nauja statyba negalima.

15.2. Teismas pagrįstai nevertino pareiškėjų 2022 m. balandžio 1 d. paaiškinimuose pateiktų pavyzdžių, nes jie yra visiškai apie kitus regionus bei objektus, jų negalima sutapatinti vien todėl, kad to pageidauja pareiškėjai.

15.3. Tiek Aplinkos ministerijos 2022 m. gruodžio 14 d. rašte, tiek Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos 2022 m. gruodžio 22 d. rašte išdėstyta institucijų nuomonė, kuri yra pateikta tik dėl atskirų saugomose teritorijose veiklas reglamentuojančių teisės aktų (Tvarkymo plano ir Reglamentų) galimo taikymo. Institucijos minėtuose raštuose nenagrinėjo Specialiųjų žemės naudojimų sąlygų įstatyme ir Saugomų teritorijų įstatyme reglamentuotų nuostatų visos situacijos kontekste, ypač būsimų statybos galimybių saugomose teritorijose aspektu, o konkrečiai – Žemės sklype.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 16. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2021 m. gruodžio 9 d. sprendimo Nr. A51-125005/21(3.3.15.4E-AD24) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini) gatvėje formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo“ teisėtumo ir pagrįstumo bei įpareigojimo atlikti veiksmus pagrįstumo.

17. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjų skundo argumentus, atsakovo ir trečiojo suinteresuoto asmens atsikirtimus į skundą, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, pareiškėjų skundą atmetė, konstatavęs, kad atsakovo Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas.

18. Pareiškėjai apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu ir teigia, jog teismas nemotyvavo skundžiamo sprendimo, kompleksiškai netaikė Žemės sklypui galiojančių teisės aktų ar teritorijų planavimo dokumentų, nevertino pareiškėjų skundo argumentų, netyrė jų pateiktų įrodymų, todėl priimtas teismo sprendimas negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu.

19. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.). Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinės ir patikrins pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

20. Nustatyta, kad Administracija ginčijamą Sprendimą priėmė 2021 m. gruodžio 9 d. išnagrinėjusi pareiškėjų 2021 m. rugpjūčio 17 d. ir 2021 m. rugpjūčio 31 d. prašymus, kuriais pareiškėjai V. D. ir R. M. prašė leisti rengti jiems bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio Žemės sklypo (t. y. neužstatytas žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), plotas 1,1476 kv. m, pagrindinė naudojimo paskirtis – kita, žemės sklypo naudojimo būdas – gyvenamosios teritorijos) formavimo ir pertvarkymo projektą su tikslu padalinti Žemės sklypą į du ar daugiau žemės sklypų.

21. Administracija Sprendime konstatavo, kad nagrinėjamu atveju Saugomų teritorijų įstatymo 31 straipsnio 10 dalies 2 punkte nurodytos išimtys negali būti taikomos, todėl nėra teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjų prašymą organizuoti Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, kurio tikslas – padalyti Žemės sklypą į du ar daugiau žemės sklypų. Sprendime, be kita ko, konstatuota, kad:

21.1. Pareiškėjai prašymais siekia rengti formavimo ir pertvarkymo projektą, kurio tikslas − padalyti Žemės sklypą į du ar daugiau žemės sklypų, t. y. pareiškėjų prašymų teisinis pagrindas Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-452/D1-513 „Dėl Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklių (Taisyklės) 2 ir 2.1 punktai. Atsižvelgdama į tai, Administracija padarė išvadą, kad projekto sprendiniai negali prieštarauti kompleksinio ar specialiojo teritorijų planavimo dokumentų sprendiniams, įstatymams ir kitiems teisės aktams, tarp jų teritorijų planavimo normų ir statybos techninių reglamentų reikalavimams, darantiems įtaką projekto sprendiniams.

21.2. Žemės sklypas patenka į Pavilnių regioninio parko teritoriją, gyvenamosios ir visuomeninės paskirties žemės kraštovaizdžio tvarkymo zoną, bendrojo tvarkymo miestų, miestelių, kaimų ar jų dalių ekstensyvaus tvarkymo kraštovaizdžio tvarkymo zoną (GŪe). Pagal Reglamentų 28 punktą nauja statyba šioje kraštovaizdžio tvarkymo zonoje nenumatyta.

21.3. Pagal Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2021 m. birželio 2 d. sprendimu Nr. 1-972 „Dėl Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano keitimo tvirtinimo“ patvirtintą Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrąjį planą (teritorijų planavimo dokumento registracijos numeris – T00086338), ir jo sprendinius žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini) gatvėje patenka į ekstensyvaus užstatymo zoną (funkcinės zonos numeris – KUČ-1-4); šioje funkcinėje zonoje, vadovaujantis Bendrojo plano sprendiniais, minimalus sklypo dydis naujai statybai yra 1 500 kv. m.

21.4. Bendrojo plano aiškinamojo rašto (dalyje „Bendrojo plano sprendinių tekstinis reglamentas“) 95 punkte numatoma, kad veiklą saugomose teritorijose reglamentuoja Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų bei kiti įstatymai, saugomų teritorijų nuostatai, saugomų teritorijų planavimo dokumentai, saugomų teritorijų tipiniai apsaugos reglamentai, apsaugos sutartys, kurias Vyriausybės įgaliotos institucijos jos nustatyta tvarka sudaro su žemės savininkais ir valdytojais ir įregistruoja Nekilnojamojo turto registre, kai su žemės savininkais ir valdytojais individualiai susitariama dėl kraštovaizdžio, gamtos vertybių papildomų apsaugos ir naudojimo priemonių nustatymo arba tvarkymo priemonių įgyvendinimo jų valdomoje žemėje. Aiškinamojo rašto 96 punkte nurodoma, kad jeigu Bendrojo plano sprendiniai neatitinka galiojančių saugomų teritorijų specialiųjų planų (tvarkymo planų) sprendinių, Bendrojo plano reglamentai galės būti taikomi tik pakeitus ar pakoregavus saugomos teritorijos tvarkymo planą. Kas iš esmės reiškia, jog Bendrojo plano sprendiniai dėl saugomų teritorijų turi būti vertinami sistemiškai su saugomų teritorijų planavimo dokumentais bei šią sritį reglamentuojančiais specialiaisiais teisės aktais.

21.5. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ir į tai, kad prašoma padalinti žemės sklypą į du ar daugiau žemės sklypų bei vykdyti naują statybą, paaiškinta, kad žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini) gatvėje patenka į Pavilnių regioninio parko ekstensyvaus tvarkymo kraštovaizdžio tvarkymo zoną, todėl Saugomų teritorijų įstatymo 31 straipsnio 10 dalies 2 punkte nurodytos išimtys negali būti taikomos.

22. Pareiškėjo nuomone, Sprendime nepagrįstai konstatuota, kad Žemės sklypo atžvilgiu negali būti pritaikyta viena iš Saugomų teritorijų įstatymo 31 straipsnio 10 dalies 2 punkte įtvirtintų išimčių.

23. Saugomų teritorijų įstatymo 31 straipsnio, kuriame reglamentuojama žemės nuosavybė saugomose teritorijose, 10 dalies (2013 m. kovo 28 d. įstatymo Nr. XII-214 redakcija) 2 punkte (2013 m. birželio 27 d. įstatymo Nr. XII-413 redakcija) nustatyta, kad „Valstybiniuose parkuose privačios nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo neleidžiama dalyti dalimis, jeigu po padalijimo (atidalijimo) bent viena sklypo dalis tampa mažesnė kaip 7 hektarai, o besiribojančių su vandens telkiniu žemės sklypų pakrančių ilgis – mažesnis kaip 50 metrų, išskyrus atvejus, kai: <...> 2) žemės sklypai yra gyvenamosios paskirties funkcinio prioriteto zonoje, kurioje valstybinių parkų planavimo schemose (ribų ir tvarkymo planuose) numatyta nauja statyba, arba kai nauja statyba numatyta savivaldybių teritorijų kompleksiniuose planuose“.

24. Pagal Teritorijų planavimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalį (2021 m. sausio 12 d. įstatymo Nr. XIV-158 redakcija) bendrasis planas – kompleksinio teritorijų planavimo dokumentas, kuriame pagal teritorijų planavimo lygmenį ir uždavinius nustatoma planuojamos teritorijos erdvinė struktūra ir teritorijos naudojimo privalomosios nuostatos, reikalavimai arba reglamentas ir apsaugos principai, o teritorijų planavimo dokumento sprendinys – grafiškai ir raštu išreikštas teritorijų planavimo uždavinių sprendimo rezultatas (Teritorijų planavimo įstatymo 2 str. 28 d.). Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2021 m. birželio 2 d. sprendimu Nr. 1-972 „Dėl Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano keitimo tvirtinimo“ 1–1.10 punktais patvirtino tiek Bendrojo plano tekstinę dalį (t. y. Aiškinamąjį raštą ir jo priedus), tiek grafinę dalį (t. y. Pagrindinį brėžinį ir kt.).

25. Paminėtą teisinį reglamentavimą apibendrinant nagrinėjamos administracinės bylos kontekste, darytina išvada, kad Saugomų teritorijų įstatymo 31 straipsnio 10 dalies 2 punkte, be kita ko, įtvirtinta išimtis iš bendros taisyklės, kad atitinkamų matmenų valstybiniuose parkuose privačios nuosavybės teise priklausančių žemės sklypų negalima padalinti dalimis, t. y. kai nauja statyba numatyta Bendrajame plane. Vadinasi, nagrinėjamu atveju siekiant įvertinti, ar yra pagrindas Žemės sklypo padalijimui taikyti pareiškėjų nurodomą Saugomų teritorijų įstatymo 31 straipsnio 10 dalies 2 punkte įtvirtintą išimtį (kai nauja statyba numatyta „savivaldybių teritorijų kompleksiniuose planuose“), priešingai nei teigia pareiškėjai, būtina nustatyti, kad Žemės sklype jo padalijimo momentu nauja statyba leidžiama tiek pagal Bendrojo plano tekstinę dalį (t. y. Aiškinamąjį raštą ir jo priedus), tiek pagal grafinę dalį (t. y. Pagrindinį brėžinį ir kt.).

26. Bendrojo plano aiškinamojo rašto 96 punkte nustatyta: „jeigu BP [Bendrojo plano] sprendiniai neatitinka galiojančių saugomų teritorijų specialiųjų planų (tvarkymo planų) sprendinių, BP [Bendrojo plano] reglamentai galėtų būti taikomi tik pakeitus ar pakoregavus saugomos teritorijos tvarkymo planą“. Taigi Bendrojo plano sprendiniai dėl saugomų teritorijų turi būti vertinami sistemiškai su saugomų teritorijų planavimo dokumentais bei šią sritį reglamentuojančiais specialiaisiais teisės aktais.

27. Byloje nėra ginčo dėl to, kad ginčo Žemės sklypas patenka į Pavilnių regioninio parko teritoriją, gyvenamosios ir visuomeninės paskirties žemės kraštovaizdžio tvarkymo zoną, bendrojo tvarkymo miestų, miestelių, kaimų ar jų dalių ekstensyvaus tvarkymo kraštovaizdžio tvarkymo zoną (GŪe) (žr. Pavilnių regioninio parko tvarkymo planą). Taip pat nustatyta, kad pareiškėjai aiškiai suformulavo projekto tikslą 2021 m. rugpjūčio 17 d. prašyme nurodydami, jog pageidauja formuoti sklypus naujoms statyboms. Atsižvelgiant į tai, bei vadovaujantis Reglamentų 28.1–28.1.2 punktuose įtvirtintu teisiniu reglamentavimu (pagal jį bendrojo tvarkymo miestų, miestelių, kaimų ar jų dalių ekstensyvaus tvarkymo ekstensyvaus tvarkymo kraštovaizdžio tvarkymo zonoje palaikomas bendras susiformavęs užstatymo pobūdis ir urbanistinė struktūra, ir vykdant statybas, aplinka radikaliai nepertvarkoma, apsiribojama daugiausia renovacijos priemonėmis), yra pakankamas pagrindas konstatuoti, kad Žemės sklypo teritorijoje nauja statyba nenumatyta.

28. Apibendrinant, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad Saugomų teritorijų įstatymo 31 straipsnio 10 dalies 2 punkte nurodytos išimtys nagrinėjamu atveju negali būti taikomos, todėl Administracija teisėtai ir pagrįstai atsisakė tenkinti pareiškėjų 2021 m. rugpjūčio 17 d. ir 2021 m. rugpjūčio 31 d. prašymus.

29. Atsakant į apeliacinio skundo argumentus, susijusius su tuo, kad esą pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė Nuostatų 9.1 ir 35 punktus (žr. Nutarties 14.2–14.3 p.), pabrėžtina, kad pareiškėjai remiasi nuo 2021 m. gruodžio 18 d. įsigaliojusia Nuostatų redakcija (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. gruodžio 15 d. nutarimu Nr. 1084 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. liepos 19 d. nutarimo Nr. 855 „Dėl Pavilnių ir Verkių regioninių parkų nuostatų patvirtinimo“ pakeitimo“ Nuostatai išdėstyti nauja redakcija). Nagrinėjamoje byloje ginčijamą Sprendimą Administracija priėmė 2021 m. gruodžio 9 d. atsakydama į pareiškėjų 2021 m. rugpjūčio 17 d. ir 2021 m. rugpjūčio 31 d. prašymus organizuoti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą. Vadinasi, priimant Sprendimą, nuo 2021 m. gruodžio 18 d. įsigaliojusi Nuostatų redakcija neturėjo būti taikoma, todėl paminėti apeliacinio skundo argumentai atmetami kaip teisiškai nereikšmingi vertinant Sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą.

30. Kaip teisiškai nereikšmingi sprendžiant dėl Sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo atmetami ir apeliacinio skundo argumentai, susiję su Administracijos 2013 m. lapkričio 6 d. įsakymu Nr. 30-2342 „Dėl sklypo (duomenys neskelbtini) plano, prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, tvirtinimo“, kuriuo priimtas sprendimas padalinti toje pačioje GŪe zonoje esantį žemės sklypą (Nutarties 14.4 p.). Šiuo aspektu akcentuotina, kad Administracijos 2013 m. lapkričio 6 d. įsakymo Nr. 30-2342 „Dėl sklypo (duomenys neskelbtini) plano, prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, tvirtinimo“ teisėtumas ir (arba) pagrįstumas nėra vertinamas šioje administracinėje byloje.

31. Atsakant į apeliaciniame skunde reiškiamas abejones dėl tikrinamo pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvų pakankamumo, pažymėtina, kad teismas detaliai išanalizavo pareiškėjų skundą, išsamiai išnagrinėjo ir įvertino visas byloje reikšmingas faktines aplinkybes ir pateiktus įrodymus. Byloje yra pakankamai duomenų reikšmingoms aplinkybėms nustatyti ir teisingam sprendimui priimti. Teismo sprendimas pagrįstas įrodymų analize, o faktinių aplinkybių vertinimas susietas su konkrečių ginčo santykius reglamentuojančių teisės normų taikymu. Teismas atliko pakankamai išsamų byloje esančių įrodymų vertinimą esminiais aspektais, atsakė į pagrindinius bylos faktinius ir teisinius aspektus, todėl priėmė sprendimą, atitinkantį ABTĮ 86 ir 87 straipsnių reikalavimus. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjų teiginiai dėl pirmosios instancijos teismo motyvų nepakankamumo atmetami.

32. Dėl kitų ginčo šalių argumentų pažymėtina, kad teismo pareiga motyvuoti priimtą sprendimą nėra suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Kiti apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai neturi esminės teisinės reikšmės sprendžiant dėl tikrinamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, todėl dėl jų plačiau nepasisakoma.

33. Teisėjų kolegija, apibendrindama tai, kas išdėstyta, sutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais ir jų nekartodama (žr., pvz., EŽTT 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją, (pareiškimo Nr. 20772/92); LVAT 2016 m. liepos 1 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-3707-575/2016), konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, nenukrypo nuo teismų praktikos tokios kategorijos bylose, teisingai taikė materialiosios teisės normas ir priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurį naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra jokio pagrindo. Dėl to pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas. Kadangi pareiškėjų apeliacinis skundas atmetamas, jie neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (ABTĮ 40 str. 1 d.), todėl pareiškėjų prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą yra atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjų V. D. ir R. M. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. birželio 15 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Rytis Krasauskas

Beata Martišienė

Egidijus Šileikis