5a08ddfe-3d52-4a75-b15f-e3d4e772da98 · Lietuvos apeliacinis teismas

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2A-783/2014Teisminio proceso Nr. 2-55-3-03300-2010-4Procesinio sprendimo kategorijos: 35.6.1.; 36.2. (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. birželio 19 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Alės Bukavinienės, Alvydo PoÅ¡kaus ir Dalios ViÅ¡inskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo atsakovo G. K. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. rugsėjo 12 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-271-585/2013, kuriuo iÅ¡ dalies patenkintas ieÅ¡kovų akcinės bendrovės DNB banko ir akcinės bendrovės DNB lizingo ieÅ¡kinys atsakovams G.

K. ir D. K. dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, restitucijos taikymo bei skolos priteisimo (tretieji asmenys – bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė „Čia“ ir uždaroji akcinė bendrovė „Vilokta“).Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė IeÅ¡kovai akcinė bendrovė (toliau – ir AB) DNB bankas ir AB DNB lizingas kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydami:

1) pripažinti negaliojančia 2010 m. vasario 4 d. turto pasidalijimo sutarties Nr. 256, sudarytos tarp atsakovų G. K. ir D. K., dalį, pagal kuriÄ atsakovės D. K. asmeninėn nuosavybėn atiteko žemės sklypas, gyvenamasis namas ir Å«kiniai pastatai, esantys (duomenys neskelbtini), ir taikyti restitucijÄ natÅ«ra, grÄ Å¾inant nurodytÄ turtÄ atsakovo nuosavybėn;

2) priteisti ieÅ¡kovui AB DNB bankui iÅ¡ atsakovo G. K. negrÄ Å¾intÄ 260 658 eurų kreditÄ ir 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo;

3) priteisti ieÅ¡kovui AB DNB lizingui iÅ¡ atsakovo G. K. 216 433,97 Lt skolÄ ir 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo. IeÅ¡kovai nurodė, kad atsakovas G. K. pagal su ieÅ¡kovais sudarytas laidavimo sutartis yra laiduotojas, solidariai atsakingas ieÅ¡kovams trečiajam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei (toliau – ir UAB) „Čia“ neįvykdžius sutartinių piniginių prievolių (iÅ¡ jų – ir pagal ieÅ¡kovo AB DNB lizingo ir UAB „Čia“ sudarytas 2006 m. rugsėjo 13 d.

Lizingo sutartį Nr. 2006/09-L886, 2007 m. birželio 4 d. Lizingo sutartį Nr. 2007/06-TG102, 2007 m. liepos 11 d. Lizingo sutartį Nr. 200707F-111, 2007 m. liepos 13 d. Lizingo sutartį Nr. 200707F-150 ir 2007 m. rugpjūčio 20 d. Lizingo sutartį Nr. 200708F-712). Taip pat ieÅ¡kovai nurodė, kad ginčija atsakovų 2010 m. vasario 4 d. turto pasidalijimo sutartį Nr. 256, nes ji sudaryta siekiant iÅ¡vengti G. K. prievolių vykdymo trečiojo asmens UAB „Čia“ kreditoriams (ieÅ¡kovams AB DNB bankui ir AB DNB lizingui), Å¡ia sutartimi paliekant atsakovÄ G.

K. be turto, į kurį gali bÅ«ti efektyviai nukreiptas vykdymas, todėl tokia sutartis pažeidžia ieÅ¡kovų, kaip trečiojo asmens UAB „Čia“ kreditorių, interesus.Vilniaus apygardos teismas byloje 2013 m. gegužės 28 d. priėmė dalinį sprendimÄ , kuriuo AB DNB banko ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies – priteisė AB DNB bankui iÅ¡ G. K. 21 012,47 eurų kreditÄ , 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ 21 012,47 eurų sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos, t. y. nuo 2010 m. rugsėjo 6 d., iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir 842,22 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ ; taip pat priėmė AB DNB lizingo ieÅ¡kinio dalies dėl 95 941,20 Lt skolos iÅ¡ G.

K. priteisimo atsisakymÄ ir Å¡iÄ bylos dalį pagal AB DNB lizingo reikalavimÄ G. K. dėl 95 941,20 Lt skolos priteisimo nutraukė, o bylos nagrinėjimÄ dėl kitų AB DNB lizingas reikalavimų atnaujino.Tarp Å¡alių ginčas Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gegužės 28 d. daliniu sprendimu atnaujintoje bylos dalyje iÅ¡ esmės kilo dėl atsakovų G. K. ir D. K. 2010 m. vasario 4 d. sudarytos Turto pasidalijimo sutarties Nr. 256 dalies galiojimo ir dėl trečiajam asmeniui UAB „Čia“ neįvykdžius 2007 m. birželio 4 d.

Lizingo sutarties Nr. 2007/06-TG102 ir 2006 m. rugsėjo 13 d. Lizingo sutarties Nr. 2006/09-L886 laiduotojui atsakovui G. K. atsiradusių pasekmių nustatymo. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Vilniaus apygardos teismas 2013 m. rugsėjo 12 d. sprendimu ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies ir ieÅ¡kovui AB DNB lizingui iÅ¡ G. K. priteisė 65 395,45 Lt, o likusiÄ ieÅ¡kovo AB DNB lizingo ieÅ¡kinio dalį atmetė.Teismas nurodė, kad ieÅ¡kovas AB DNB lizingas teismo posėdyje pareiÅ¡kė, jog nepalaiko savo reikalavimo dėl 88 836,15 Lt nesumokėtų lizingo įmokų priteisimo, tačiau teismas sprendė, kad toks pareiÅ¡kimas nereiÅ¡kia ieÅ¡kinio atsisakymo (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 140 straipsnio 1 dalis) arba jo atsiėmimo (CPK 139 straipsnis), todėl teismas šį reikalavimÄ nagrinėjo iÅ¡ esmės.Teismas nustatė, kad 2007 m. birželio 4 d.

Lizingo sutarties Nr. 2007/06-TG102 objektas – plovykla „Washtec Rack 2“ yra perduota ieÅ¡kovui. Pagal minėtos sutarties 10.6 punktÄ lizingo davėjas turėjo teisę vienaÅ¡aliÅ¡kai, nesikreipdamas į teismÄ atsiimti lizingo objektÄ , prieÅ¡ tai pranešęs lizingo gavėjui paÅ¡tu. Teismas nustatė, kad Å¡alys lizingo sutartimi susitarė, jog lizingo gavėjas moka lizingo įmokas, kurias sudaro ir lizingo objekto vertės dengimo įmokos, po kurių (ir kitų privalomų pagal sutartį įmokų) sumokėjimo lizingo objektas turi bÅ«ti perduotas lizingo gavėjo nuosavybėn (lizingo sutarties 10.1 punktas).

Kai lizingo gavėjas iÅ¡ esmės pažeidžia sutartį, lizingo davėjas turi teisę reikalauti jam grÄ Å¾inti lizingo objektÄ , sumokėti skolas, kurių mokėjimo terminas suėjo iki sutarties nutraukimo, o taip pat – sumokėti 30 procentų nuo neapmokėtos lizingo objekto vertės baudÄ (sutarties 10.6 punktas). Teismas sprendė, kad Å¡ios aplinkybės paneigia ieÅ¡kovo teisę gauti visÄ 88 836,15 Lt sumÄ kaip nesumokėtų lizingo mokėjimų už negrÄ Å¾intÄ lizingo objektÄ sumÄ .Teismas nurodė, kad ieÅ¡kovas pateikė įrodymus, jog atsiimto lizingo objekto rinkos vertė priverstinio pardavimo atveju yra 37 520 Lt (pagal UAB „Marleksa“ 2013 m. birželio 18 d. turto vertintojo ataskaitÄ ), todėl teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovas AB DNB lizingas turi teisę tik į tokiÄ sumÄ , kurios nepadengia sugrÄ Å¾into turto vertė, nes taip įvykdomas įstatyme nustatytas principas grÄ Å¾inti lizingo davėjÄ Ä¯ tokiÄ padėtį, kuri bÅ«tų buvusi, jeigu lizingo gavėjas bÅ«tų tinkamai įvykdęs sutartį (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.574 straipsnis).

Atsižvelgdamas į tai, teismas konstatavo, kad iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovui priteistina 51 316,15 Lt (88 836,15 Lt – 37 520 Lt). Taip pat teismas sprendė, kad ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovo priteistina 5 303,64 Lt pradelstų lizingo įmokų pagal 2007 m. birželio 4 d. Lizingo sutartį Nr. 2007/06-TG102 ir 352,13 Lt delspinigių už delsimÄ mokėti įmokas.Taip pat teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovui priteisė 684,90 Lt pagal 2006 m. rugsėjo 13 d. Lizingo sutartį Nr. 2006/09-L886 bei 7 738,63 Lt pradelstų įmokų ir delspinigių pagal 2007 m. liepos 11 d., 2007 m. liepos 13 d. ir 2007 m. rugpjūčio 20 d. lizingo sutartis, o ieÅ¡kovo actio Pauliana pagrindu pareikÅ¡tÄ reikalavimÄ dėl atsakovų 2010 m. vasario 4 d. sudarytos nekilnojamojo turto pasidalijimo iÅ¡ bendrosios jungtinės nuosavybės sutarties dalies pripažinimo negaliojančia atmetė.             III.

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai Atsakovas G. K. apeliaciniame skunde prašo pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2013 m. rugsėjo 12 d. sprendimo dalį, kurioje iš atsakovo G. K. ieškovui AB DNB lizingui priteista 65 395,45 Lt, priteistinos sumos dydį sumažinant 51 316,15 Lt ir iš atsakovo G. K. ieškovui AB DNB lizingui priteisiant 14 079,30 Lt. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:Spręsdamas dėl ieškovo AB DNB lizingo reikalavimų pagal 2007 m. birželio 4 d.

Lizingo sutartį Nr. 2007/06-TG102, teismas, pažeisdamas CPK 178–185 straipsnių nuostatas, netinkamai vertino byloje pateiktus įrodymus, nukrypo nuo Lietuvos teismų praktikos ir dėl Å¡ių pažeidimų iÅ¡sprendė bylos dalį neteisingai priimdamas joje nepagrįstÄ ir neteisėtÄ sprendimÄ . Teismas pagrįstai konstatavo, kad ieÅ¡kovas turi teisę tik į tokiÄ sumÄ , kurios nepadengia sugrÄ Å¾into turto (lizingo objekto) vertė, nes taip įvykdomas įstatyme nustatytas principas grÄ Å¾inti lizingo davėjÄ Ä¯ tokiÄ padėtį, kuri bÅ«tų buvusi, jeigu lizingo gavėjas bÅ«tų tinkamai įvykdęs sutartį (CK 6.574 straipsnis).

Tačiau, apskaičiuodamas sumÄ , kurios nepadengia grÄ Å¾into turto vertė, pirmosios instancijos teismas nevertino visų byloje pateiktų įrodymų bei nepagrįstai rėmėsi ieÅ¡kovo į paskutinį teismo posėdį pateikta 2013 m. birželio 18 d. turto vertinimo ataskaita. Teismas nepagrįstai neatsižvelgė į tai, kad ieÅ¡kovas lizingo sutartis nutraukė nuo bankroto bylos UAB „Čia“ iÅ¡kėlimo. Nutraukus lizingo sutartis ieÅ¡kovas atsiėmė lizingo objektus (tiek pagal Å¡iÄ , tiek pagal kitas sutartis) ir skolininkui 2010 m. gegužės 10 d. iÅ¡rašė 81 754,26 Lt dydžio kreditinę PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ (serija GR Nr. 0403536), kurios mokėjimo paskirtyje nurodyta:

„mokėjimas pagal sutartį 2007/06-TG102-1 už turtÄ : savitarnos plovykla“. IeÅ¡kovas 2010 m. gegužės 10 d. iÅ¡raÅ¡ydamas kreditinę PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ Ä¯formino pagal lizingo sutartį perduoto turto atsiėmimÄ ir skolininko prievolių dydžio sumažinimÄ atsiimto turto verte, t. y. pats ieÅ¡kovas patvirtino, jog jo atsiimto turto vertė jo perėmimo momentu buvo lygi 81 754,26 Lt, ir Å¡ia suma sumažino skolininko prievoles pagal lizingo sutartį. Taigi ieÅ¡kovui atsiėmus lizingo sutarties objektÄ , jo vertei atsiėmimo momentu esant lygiai neįmokėtų lizingo įmokų pagal sutartį sumai (81 754,26 Lt) ir Å¡iai sumai iÅ¡raÅ¡ius kreditinę PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ â€“ priteistinų sumų, kurių nepadengtų atsiimto lizingo objekto vertė, – neliko.Teismas nepagrįstai sprendė, kad ieÅ¡kovo atsiimto turto vertė priverstinio pardavimo atveju laikytina lygi 37 520 Lt ir tuo remdamasis priteisė iÅ¡ atsakovo 51 316,15 Lt.

Tokia atsiimto turto priverstinio realizavimo vertė ieÅ¡kovo pateiktoje turto vertinimo ataskaitoje nustatyta 2013 m. birželio 18 d., t. y. praėjus daugiau nei trims metams nuo to, kai ieÅ¡kovas atsiėmė turtÄ ir iÅ¡rašė skolininkui kreditinę sÄ skaitÄ . Net jeigu atsiimtas turtas ieÅ¡kovui tris metus jo nerealizuojant ir nuvertėjo iki 37 520 Lt – skolininkui ar jo laiduotojui negali bÅ«ti priskiriamos Å¡ios neigiamos pasekmės. Lizingo davėjo reikalautinos sumos nustatomos sutarties nutraukimo ir turto atsiėmimo dienÄ (CK 6.574 straipsnis).

Nuo teisinio turto perėmimo, nepriklausomai nuo to, kur turtas yra laikomas faktiÅ¡kai, turto atsitiktinio žuvimo ar sugedimo, nuvertėjimo rizika tenka jo savininkui – Å¡iuo atveju AB DNB lizingui. PrieÅ¡ingu atveju, bÅ«tų iÅ¡kreipti sÄ Å¾iningumo, ekonomiÅ¡kumo principai bei sudarytos prielaidos lizingo davėjui piktnaudžiauti savo padėtimi – atsiėmęs didelės vertės lizingo objektÄ lizingo davėjas galėtų savo nuožiÅ«ra ilgÄ laikÄ nesirÅ«pinti jo iÅ¡saugojimu ir realizavimu, o iÅ¡ skolininko prisiteisti nuvertėjimo skirtumÄ .Teismas, nustatinėdamas lizingo mokėjimų sumÄ , kurios nepadengia susigrÄ Å¾into turto vertė, neturėjo nei faktinio, nei teisinio pagrindo vadovautis 2013 m. birželio 18 d.

UAB „Marleksa“ turto vertinimo ataskaita, kadangi joje turto vertė nustatyta ne lizingo sutarties nutraukimo, turto atsiėmimo dienÄ , o trejais metais vėlesnei datai – 2013 m. birželio 18 d. Be to, ataskaitoje nurodyta turto vertė yra nepagrįstai maža, tačiau atsakovui nebuvo sudaryta galimybė jÄ paneigti, užsakant ir atliekant kitÄ nepriklausomÄ turto vertinimÄ , nes Å¡iuos įrodymus į bylÄ ieÅ¡kovas pateikė pačioje bylos nagrinėjimo pabaigoje, nors procesas tęsiasi jau nuo 2010 metų.IeÅ¡kovas į paskutinį teismo posėdį pateiktuose 2013 m. rugpjūčio 20 d. raÅ¡ytiniuose paaiÅ¡kinimuose yra suskaičiavęs, kad maksimali, pagal 2007 m. birželio 4 d.

Lizingo sutartį Nr. 2007/06-TG102 reikalaujama suma yra lygi 30 182,05 Lt. Taigi teismas visiÅ¡kai nepagrįstai priteisė net didesnę, nei pats ieÅ¡kovas nurodė patyręs, nuostolių sumÄ (51 316,15 Lt).IeÅ¡kovui atsiėmus turtÄ pagal kitas byloje analizuotas lizingo sutartis (2007 m. liepos 11 d. Lizingo sutartį Nr. 200707F-111, 2007 m. liepos 13 d. Lizingo sutartį Nr. 200707F-150, 2007 m. rugpjūčio 20 d. Lizingo sutartį Nr. 200708F-712) – pagal jas nesumokėtos lizingo mokėjimų sumos nebuvo priteistos –Vilniaus apygardos teismas 2013 m. rugsėjo 12 d. sprendimu priteisė tik iki Å¡ių sutarčių nutraukimo pradelstas įmokas ir delspinigius.

Taigi, byloje esant pateiktiems duomenims, jog ieÅ¡kovas atsiėmė turtÄ ir pagal 2007 m. birželio 4 d. Lizingo sutartį Nr. 2007/06-T102 ir tuo pagrindu iÅ¡rašė kreditinę PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ , teismas, analogiÅ¡kai turėjo teisinį pagrindÄ priteisti ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovo pagal Å¡iÄ sutartį tik pradelstų lizingo mokėjimų (5 303,64 Lt) ir delspinigių (352,13 Lt) sumÄ â€“ viso 5 655,77 Lt. Tokiu bÅ«du bendra iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovui priteistina suma pagal visas lizingo sutartis yra lygi 14 079,30 Lt (684,90 Lt pagal 2006 m. rugsėjo 13 d.

Lizingo sutartį Nr. 2006/09-L886) + 5 655,77 Lt (pagal 2007 m. birželio 4 d. Lizingo sutartį Nr. 2007/06-T102) + 2 812,57 Lt (pagal 2007 m. liepos 11 d. Lizingo sutartį Nr. 200707F-111) + 2 233,16 Lt (pagal 2007 m. liepos 13 d. Lizingo sutartį Nr. 200707F-150) + 2 692,9 Lt (pagal 2007 m. rugpjūčio 20 d. Lizingo sutartį Nr. 200708F-712)). IeÅ¡kovas AB DNB lizingas atsiliepime į apeliacinį skundÄ praÅ¡o Vilniaus apygardos teismo 2013 m. rugsėjo 12 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . IeÅ¡kovas atsiliepime nurodo Å¡iuos pagrindinius argumentus:

Teismas pagrįstai vadovavosi lizingo objekto likvidacine 37 520 Lt (priverstinio turto pardavimo) verte, kadangi ieÅ¡kovas vykdo lizingo, o ne prekybos veiklÄ , todėl iÅ¡ lizingo gavėjų perimto lizingo sutartimi perduoto turto pardavimo kaina įprastai neatitinka jo rinkos vertės. Teismas teisingai ieÅ¡kovo nuostolius apskaičiavo kaip sumÄ , kurios nepadengia sugrÄ Å¾into turto vertė, t. y. pagrįstai iÅ¡ likusios neapmokėtos lizingo objekto vertės 88 836,15 Lt atėmė turto likvidacinę vertę 37 520 Lt, tokiu bÅ«du priteisdamas ieÅ¡kovui 51 316,15 Lt nuostolio sumÄ , motyvuodamas, kad taip vykdomas įstatyme nustatytas principas grÄ Å¾inti lizingo davėjÄ Ä¯ tokiÄ padėtį, kuri bÅ«tų buvusi, jeigu lizingo gavėjas bÅ«tų tinkamai įvykdęs sutartį (CK 6.574 straipsnis).

Apeliantas nepagrįstai 2010 m. gegužės 10 d. kreditinės PVM sÄ skaitos faktÅ«ros (serija GR Nr. 0403536) UAB „Čia“ iÅ¡raÅ¡ymÄ 81 754,26 Lt likusiai neapmokėtai lizingo objekto vertei apmokėti vertina kaip faktinį lizingo objekto susigrÄ Å¾inimÄ . Kreditinės PVM sÄ skaitos faktÅ«ros iÅ¡raÅ¡ymas nėra lizingo objekto atsiėmimo faktas ir nėra turto perdavimo lizingo bendrovei įforminimo dokumentas. Lizingo bendrovių praktikoje yra įprasta situacija, kai PVM mokėtojas kreditinę PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ iÅ¡raÅ¡o tada, kai yra nutraukiama lizingo sutartis, o pati prekė yra grÄ Å¾inama vėliau.

Todėl kreditinės sÄ skaitos faktÅ«ros iÅ¡raÅ¡ymas negali bÅ«ti sutapatinamas su turto lizingo įmonei faktiniu perdavimo momentu, neįrodo aktualios turto vertės, nes lizingo objektas gali bÅ«ti lizingo davėjui sugrÄ Å¾inamas ir vėliau, kaip yra Å¡ios bylos nagrinėjamu atveju. ReikÅ¡minga Å¡iuo atveju yra tai, kad UAB „Čia“ kreditinės 2010 m. gegužės 10 d. 81 754,26 Lt PVM sÄ skaitos faktÅ«ros (serija GR Nr. 0403536) neapmokėjo, o lizingo objektas (savitarnos plovyklos „Washtec Rack-2“) ieÅ¡kovui buvo perduotas tik bylos Vilniaus apygardos teisme nagrinėjimo metu, dėl ko ieÅ¡kovas nedelsdamas kreipėsi į nepriklausomus turto vertintojus (UAB „Marleksa“ 2013 m. birželio 18 d. turto vertinimo ataskaita) dėl susigrÄ Å¾intos plovyklos vertės nustatymo ir sumažino pradinio ieÅ¡kinio reikalavimus, atsisakydamas reikalavimo priteisti likusiÄ neapmokėtÄ negrÄ Å¾intos plovyklos vertę.Vadovautis lizingo objekto verte lizingo sutarties nutraukimo metu, esant byloje raÅ¡ytiniams įrodymams apie žymiai mažesnę esamÄ susigrÄ Å¾into lizingo objekto vertę, bÅ«tų nesÄ Å¾ininga ir nepagrįsta, be to, bÅ«tų nukrypta nuo CK 6.574 ir 6.251 straipsniuose įtvirtintos esmės kompensuoti sutarties Å¡alies patirtus nuostolius dėl to, kad kita Å¡alis tinkamai neįvykdė sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, taip pat bÅ«tų nukrypta nuo teismų formuojamos praktikos dėl lizingo davėjo teisės į nuostolius, kurie lizingo davėjÄ grÄ Å¾intų į tokiÄ padėtį, kokia bÅ«tų buvusi, jeigu lizingo gavėjas bÅ«tų tinkamai įvykdęs sutartį.

Lizingo gavėjas UAB „Čia“ pareigÄ grÄ Å¾inti ieÅ¡kovui lizingo objektÄ pagal 2007 m. birželio 4 d. Lizingo sutartį Nr. 2007/06-TG102 turėjo vykdyti nedelsdamas, ieÅ¡kovui pareikalavus grÄ Å¾inti turtÄ , nes tokiÄ lizingo gavėjo pareigÄ numato tiek CK 6.574 straipsnis, tiek lizingo sutarties bendrųjų sÄ lygų 10.6 punktas. Neigiamos teisinės pasekmės už lizingo sutartyje numatytos pareigos grÄ Å¾inti lizingo objektÄ lizingo davėjui nevykdymÄ (neįvykdymÄ laiku) tenka lizingo gavėjui, kuriam naudojimuisi turtas buvo perduotas.

CK 6.571 straipsnis nustato, kad nuo daikto perdavimo lizingo gavėjui momento jam tenka visos lizingo objekto iÅ¡laikymo, remonto iÅ¡laidos, sugedimo, atsitiktinio žuvimo rizika. Dėl Å¡ių priežasčių užtrukęs faktinis savitarnos plovyklos „Washtec Rack-2“ sugrÄ Å¾inimas ieÅ¡kovui ir iÅ¡ to kylančios neigiamos teisinės pasekmės tenka bÅ«tent lizingo gavėjui, o skaičiuojant faktinius ieÅ¡kovo patirtus nuostolius, reikia atsižvelgti į aktualiÄ 2013 m. birželio 18 d. nustatytÄ nepriklausomo turto vertintojo likvidacinę plovyklos vertę.

Lizingo gavėjas BUAB „Čia“ iki Å¡iol nepasiraÅ¡o / atsisako įforminti lizingo objekto ieÅ¡kovui sugrÄ Å¾inimÄ , nors ieÅ¡kovas to reikalauja netgi po ginčijamo teismo sprendimo priėmimo.Netgi vadovaujantis apelianto argumentais, kad turėtų bÅ«ti vadovaujamasi ne susigrÄ Å¾into lizingo objekto aktualia (2013 m. birželio 18 d.) verte, bet lizingo sutarties nutraukimo metu (2010 m. balandžio 6 d.) buvusia lizingo objekto verte pagal iÅ¡raÅ¡ytÄ kreditinę sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ (81 754,26 Lt), tai skirtumÄ tarp lizingo gavėjo UAB „Čia“ sumokėtų įmokų ir lizingo dalyko vertės kartu paėmus bei visos sumos, kuriÄ lizingo davėjas AB DNB lizingas bÅ«tų gavęs lizingo gavėjui tinkamai įvykdžius sutartį, sudarytų ne mažiau kaip 12 385,54 Lt (130 418,50 Lt – (36 278,70 Lt + 81 754,26 Lt)).

Dėl šių priežasčių apelianto argumentai, kad ieškovas visiškai nepatyrė jokių nuostolių dėl UAB „Čia“ 2007 m. birželio 4 d. lizingo sutarties Nr. 2007/06-TG102 neįvykdymo, yra nepagrįsti. Ieškovas pažymi, kad apeliantas jokių įrodymų, paneigiančių rašytinius ieškovo skolos apskaičiavimus, nepateikė, todėl skolos dydžio nepaneigė (CPK 178 straipsnis). IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis).

Teisėjų kolegija, nagrinėdama Å¡iÄ bylÄ apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų bei nenustatė aplinkybių, dėl kurių turėtų bÅ«ti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).Å ios apeliacine tvarka nagrinėjamos bylos esminis dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria ieÅ¡kovui AB DNB lizingui pagal 2007 m. birželio 4 d.

Lizingo sutartį Nr. 2007/06-TG102 ir 2007 m. birželio 4 d. laidavimo sutartį Nr. 2007/06-TG102-G3 iÅ¡ laiduotojo atsakovo G. K. priteisė 51 316,15 Lt, pagrįstumas ir teisėtumas.Byloje nustatyta, kad 2007 m. birželio 4 d. ieÅ¡kovas UAB DnB NORD lizingas (dabar AB DNB lizingas) ir trečiasis asmuo UAB „Čia“ sudarė Lizingo sutartį Nr. 2007/06-TG102, pagal kuriÄ ieÅ¡kovas UAB DnB NORD lizingas (dabar AB DNB lizingas) įsigijo nuosavybės teise savitarnos plovyklÄ â€žWashtec Rack-2“ ir perdavė jÄ trečiajam asmeniui UAB „Čia“ valdyti ir naudoti, o trečiasis asmuo UAB „Čia“ įsipareigojo 96 mėnesius mokėti mokėjimo grafike nustatytus lizingo mokėjimus.

Å ia sutartimi ieÅ¡kovas UAB DnB NORD lizingas (dabar AB DNB lizingas) ir trečiasis asmuo UAB „Čia“ taip pat susitarė, kad trečiajam asmeniui UAB „Čia“ įvykdžius sutarties sÄ lygas lizingo objektas (savitarnos plovykla „Washtec Rack-2“) bus perduotas trečiajam asmeniui UAB „Čia“ nuosavybėn (I t., b. l. 40-45). 2007 m. birželio 4 d. laidavimo sutartimi Nr. 2007/06-TG102-G3 atsakovas G. K. įsipareigojo atsakyti ieÅ¡kovui UAB DnB NORD lizingui (dabar AB DNB lizingas) ta pačia apimtimi kaip ir trečiasis asmuo UAB „Čia“ už 2007 m. birželio 4 d.

Lizingo sutartyje Nr. 2007/06-TG102 numatytų įsipareigojimų vykdymÄ (I t., b. l. 46). Dėl Å¡ios aplinkybės byloje nėra ginčo.Vilniaus apygardos teismas 2010 m. kovo 25 d. nutartimi trečiajam asmeniui UAB „Čia“ iÅ¡kėlė bankroto bylÄ , trečiojo asmens bankroto administratoriumi paskyrė UAB „Admivita“ (I t., b. l. 89). Pagal Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ir Ä®BÄ®) 16 straipsnį nuo bankroto bylos iÅ¡kėlimo laikoma, kad visi bankrutuojančios įmonės skolų mokėjimo terminai yra suėję.

Trečiasis asmuo BUAB „Čia“ savo įsipareigojimų ieÅ¡kovui pagal sudarytas lizingo sutartis (tarp jų ir pagal 2007 m. birželio 4 d. Lizingo sutartį Nr. 2007/06-TG102) neįvykdė. IÅ¡ Å¡alių pateiktų paaiÅ¡kinimų ir byloje esančių duomenų matyti, kad ieÅ¡kovas su trečiuoju asmeniu sudarytas lizingo sutartis (tarp jų ir 2007 m. birželio 4 d. Lizingo sutartį Nr. 2007/06-TG102) nutraukė po bankroto bylos trečiajam asmeniui iÅ¡kėlimo ir apie tai trečiÄ jį asmenį informavo 2010 m. spalio 7 d. raÅ¡tu (IV t., b. l. 16).

Ginčo dėl Å¡ių aplinkybių byloje nėra. Lizingas yra finansinių paslaugų teikimo veikla, kai lizingo davėjas teikia finansavimo paslaugas lizingo gavėjui, kad pastarasis galėtų valdyti ir naudoti daiktÄ , gaudamas iÅ¡ to naudos ir prisiimdamas su tuo susijusiÄ rizikÄ . CK 6.567 straipsnio 1 dalis apibrėžia finansinės nuomos sutarties sampratÄ , pagal kuriÄ viena Å¡alis (lizingo davėjas) įsipareigoja įgyti nuosavybės teise iÅ¡ trečiojo asmens kitos Å¡alies (lizingo gavėjo) nurodytÄ daiktÄ ir perduoti jį lizingo gavėjui valdyti ir naudoti verslo tikslais už užmokestį su sÄ lyga, kad sumokėjus visÄ lizingo sutartyje numatytÄ kainÄ daiktas pereis lizingo gavėjui nuosavybės teise, jeigu sutartis nenumato ko kita.

Taigi, lizingo davėjas visÄ sutarties laikotarpį iÅ¡laiko nuosavybės teisę į daiktÄ , neatsižvelgiant į tai, ar lizingo gavėjas sėkmingai veikia ar bankrutuoja. Jeigu finansinis lizingas nutraukiamas dar nepasibaigus nustatytam lizingo laikotarpiui, lizingo davėjas turi teisę į investuotų lėšų kompensacijÄ , kad galėtų atgauti negrÄ Å¾intas kapitalo investicijas ir kitas iÅ¡laidas bei pelnÄ , nesvarbu, ar lizingo sutarties terminas buvo nutrauktas lizingo gavėjo pageidavimu, ar dėl to, kad lizingo gavėjas neįvykdė įsipareigojimų.

TokiÄ iÅ¡vadÄ suponuoja CK 6.574 straipsnio nuostatos, reglamentuojančios lizingo sutarties nutraukimo padarinius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-523/2013).Kasacinis teismas yra nurodęs, kad lizingo sutarties nutraukimo padarinius reglamentuojančioje CK 6.574 straipsnio normoje nustatytas lizingo davėjo nuostolių dydžio kriterijus: nuostolių turi bÅ«ti atlyginta tiek, kad jie grÄ Å¾intų lizingo davėjÄ Ä¯ tokiÄ padėtį, kokia bÅ«tų buvusi, jeigu lizingo gavėjas bÅ«tų tinkamai įvykdęs sutartį.

Lizingo sutartyje Å¡alys gali susitarti dėl kitokios nuostolių nustatymo tvarkos, bet jos negali susitarti dėl nuostolių dydžio, kuris gerokai virÅ¡ytų komentuojamoje normoje nustatytÄ nuostolių sumÄ . Lizingo davėjo patirtų nuostolių dydžio nustatymo klausimas spręstinas atsižvelgiant į tai, kad pagal lizingo sutartį mokamų įmokų sandara yra daugianarė ir priklauso nuo konkrečioje lizingo sutartyje Å¡alių susitartų sÄ lygų. Visais atvejais įmokos apima palÅ«kanas už naudojimÄ si daiktu, kurios yra lizingo davėjo pelnas, bet taip pat, priklausomai nuo Å¡alių susitarimo ir lizingo sutarties rÅ«Å¡ies, lizingo įmokos gali bÅ«ti skirtos lizingo davėjo patirtoms daikto įsigijimo, pristatymo iÅ¡laidoms kompensuoti, jos gali dengti daikto vertės mažėjimÄ , kompensuoti sutarties administravimo iÅ¡laidas ir kt.

Å ios įmokos skirtos lizingo davėjo patirtoms iÅ¡laidoms kompensuoti bei atlyginti už suteiktÄ finansavimÄ . Tačiau jeigu lizingo sutartyje numatyta, kad lizingo gavėjui pereina lizingo dalyko nuosavybės teisė, tai dalį įmokų sudaro daikto vertei iÅ¡pirkti skirti mokėjimai, kurie turi kitokiÄ paskirtį nei pirmiau nurodytos įmokos, nes tai nėra lizingo davėjo nuostolių kompensacija ar pelnas. Tokiais atvejais atsiranda lizingo gavėjo teisė reikalauti grÄ Å¾inti Å¡ias įmokas pagal dviÅ¡alės restitucijos taisykles (CK 6.222 straipsnis), tačiau ne daugiau nei tiek, kiek Å¡ios įmokos virÅ¡ija lizingo davėjo patirtus nuostolius (žr.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-472/2012). Be to, pažymėtina, kad lizingo gavėjas neturi nuosavybės teisės į daiktÄ , tačiau turi iÅ¡ lizingo sutarties kylančias prievolines teises, kurių vertė priklauso nuo daikto vertės rinkoje ir įmokėtų įmokų pagal sutartis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99/2012).Byloje esantys duomenys patvirtina, kad 2007 m. birželio 4 d.

Lizingo sutarties Nr. 2007/06-TG102 pagrindu 2007 m. birželio 26 d. pirkimo pardavimo sutartimi Nr. 2007/06-TG102-P ieÅ¡kovas UAB DnB NORD lizingas (dabar AB DNB lizingas) iÅ¡ UAB „Cosmica“ Servisas už 143 206,51 Lt nupirko savitarnos plovyklÄ â€žWashtec Rack-2“ (I t., b. l. 44). 2007 m. birželio 4 d. Lizingo sutarties Nr. 2007/06-TG102 specialiosios dalies F.1 punktas nustato, kad lizingo gavėjui UAB „Čia“ nereikia mokėti pradinės 33 000 Lt įmokos, nes Å¡ia sutartimi lizingo gavėjas perleidžia lizingo davėjui ieÅ¡kovui AB DNB lizingui visas teises į Å¡iÄ sumÄ , kuriÄ lizingo gavėjas sumokėjo pardavėjui UAB „Cosmica“ Servisui už lizingo objektÄ pagal 2005 m. liepos 20 d. pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 050720/1 (I t., b. l. 40).

Iš ieškovo pateiktų apskaičiavimų matyti, kad pagal 2007 m. birželio 4 d. Lizingo sutartį Nr. 2007/06-TG102 ieškovas AB DNB lizingas turėjo gauti 130 418,50 Lt, tačiau trečiasis asmuo BUAB „Čia“ sumokėjo 36 278,70 Lt, pradelsė sumokėti 5 303,64 Lt, o likusių mokėjimų suma sudaro 88 836,15 Lt (IV t., b. l. 49-51). Pirmosios instancijos teismas iš atsakovo G. K. pagal 2007 m. birželio 4 d. Lizingo sutartį Nr. 2007/06-TG102 priteisė 5 303,64 Lt pradelstų lizingo įmokų ir 352,13 Lt delspinigių.

Atsakovas G. K. Å¡ių priteistų sumų apeliaciniame skunde neginčija, todėl apeliacinės instancijos teismas jų pagrįstumo nevertina.Atsakovas G. K. apeliaciniame skunde teigia, kad nutraukęs 2007 m. birželio 4 d. Lizingo sutartį Nr. 2007/06-TG102 ieÅ¡kovas AB DNB lizingas atsiėmė lizingo objektÄ ir trečiajam asmeniui BUAB „Čia“ 2010 m. gegužės 10 d. iÅ¡raÅ¡ydamas 81 754,26 Lt dydžio kreditinę PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ (serija GR Nr. 0403536) (IV t., b. l.

32) įformino pagal lizingo sutartį perduoto turto (savitarnos plovyklos „Washtec Rack-2“) atsiėmimÄ bei patvirtino, jog jo atsiimto turto vertė perėmimo momentu buvo lygi 81 754,26 Lt. Apeliacinės instancijos teismas su Å¡iuo apelianto argumentu nesutinka. Vertindama šį atsakovo argumentÄ apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad iÅ¡ Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 13 straipsnio ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gegužės 29 d. nutarimo Nr. 780 2.1 punkto ir Å¡iuo nutarimu patvirtintų Mokesčiams apskaičiuoti naudojamų apskaitos dokumentų iÅ¡raÅ¡ymo ir pripažinimo taisyklių 3 skyriaus nuostatų matyti, kad PVM sÄ skaita faktÅ«ra yra apskaitos dokumentas, patvirtinantis Å«kinę operacijÄ ir turintis nustatytus privalomus rekvizitus.

Tuo tarpu turto priėmimo–perdavimo aktas yra dokumentas, skirtas iÅ¡imtinai įforminti materialių objektų perdavimo faktÄ . Atsižvelgiant į tai, 2010 m. gegužės 10 d. kreditinė PVM sÄ skaita faktÅ«ra (serija GR Nr. 0403536) negali bÅ«ti prilyginta turto perdavimo–priėmimo aktui, nes Å¡ių dokumentų paskirtis ir statusas yra skirtingi. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad PVM sÄ skaita faktÅ«ra gali leisti daryti tik prielaidÄ , jog joje nurodytas turtas buvo perduotas, tačiau civilinėje byloje sprendžiant tarp Å¡alių kilusį ginÄÄ Å¡i prielaida turi bÅ«ti patvirtinama arba paneigiama tik įvertinus ir visus kitus byloje esančius įrodymus.

Nagrinėjamu atveju byloje esantis trečiojo asmens BUAB „Čia“ 2010 m. balandžio 23 d. turto perdavimo–priėmimo aktas patvirtina, kad savitarnos plovykla „Washtec Rack-2“, esanti Parodų gatvėje, Vilniuje, buvo perduota bankroto administratoriui UAB „Admivita“ (IV t. b. l. 23-25). 2010 m. spalio 20 d. raÅ¡tu trečiojo asmens BUAB „Čia“ administratorius UAB „Admivita“ informavo ieÅ¡kovÄ , kad iki iÅ¡keliant bankroto bylÄ trečiajam asmeniui, 2010 m. vasario 25 d. tarp UAB „Čia“ ir UAB „Karalaitis“ buvo sudarytos dvi nuomos sutartys, kuriomis buvo iÅ¡nuomotos degalinės ir dalis ieÅ¡kovui AB DNB lizingui nuosavybės teise priklausančių įrengimų, kurie yra degalinėse adresu Parodų g. 1A, Vilniuje, bei LikiÅ¡kėlių g. 104D, Alytuje (III t., b. l. 153).

Taigi, vien šis UAB „Admivita“ raštas patvirtina, kad savitarnos plovykla „Washtec Rack-2“ nebuvo perduota ieškovui 2010 m. gegužės 10 d., ir paneigia atsakovo G. K. argumentus. Be to, pirmosios instancijos teismo 2013 m. gegužės 8 d. posėdyje ieškovo AB DNB lizingo ir atsakovo G. K. atstovai nurodė, kad savitarnos plovykla „Washtec Rack-2“ dar nėra perduota ieškovui (III t., b. l. 227, 228-229). Pirmosios instancijos teismo 2013 m. rugpjūčio 22 d. posėdyje ieškovo AB DNB lizingo atstovė informavo, kad Lizingo sutarties Nr. 2007/06-TG102 objektas savitarnos plovykla „Washtec Rack-2“ ieškovui buvo perduota tik 2013 m. birželio mėnesį, jau po Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gegužės 28 d. dalinio sprendimo priėmimo.

Tikslios turto perėmimo datos nurodyti ieškovo atstovas negalėjo, nes nebuvo pasirašyti turto perdavimo–priėmimo aktai (IV t., b. l. 75). Tame pačiame pirmosios instancijos teismo posėdyje trečiojo asmens BUAB „Čia“ atstovas nurodė, kad savitarnos plovykla „Washtec Rack-2“ buvo naudojama bankrutuojančios įmonės veikloje ir buvo parduota kartu su degaline, kurioje ji buvo įrengta (IV t., b. l. 79-80). Atsižvelgdama į visa tai, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad savitarnos plovykla „Washtec Rack-2“ ieškovui buvo perduota ne 2010 m. gegužės 10 d., kaip teigia apeliantas, o tik 2013 m. birželio mėnesį.Apeliacinės instancijos teismas taip pat atmeta atsakovo G.

K. apeliacinio skundo argumentÄ , kad ieÅ¡kovui atsiėmus lizinguojamÄ turtÄ pagal kitas byloje analizuotas lizingo sutartis (2007 m. liepos 11 d. Lizingo sutartį Nr. 200707F-111, 2007 m. liepos 13 d. Lizingo sutartį Nr. 200707F-150, 2007 m. rugpjūčio 20 d. Lizingo sutartį Nr. 200708F-712), pagal jas nesumokėtos lizingo mokėjimų sumos ieÅ¡kovui nebuvo priteistos, todėl ieÅ¡kovui atsiėmus turtÄ ir pagal 2007 m. birželio 4 d. Lizingo sutartį Nr. 2007/06-T102 pirmosios instancijos teismas analogiÅ¡kai turėjo teisinį pagrindÄ pagal Å¡iÄ sutartį ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovo priteisti tik pradelstų lizingo mokėjimų (5 303,64 Lt) ir delspinigių (352,13 Lt) sumÄ â€“ viso 5 655,77 Lt.

Kaip matyti iÅ¡ Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gegužės 28 d. dalinio sprendimo, ieÅ¡kovas AB DNB lizingas bylos nagrinėjimo metu atsisakė atsakovui G. K. pareikÅ¡to reikalavimo dalies dėl nesumokėtų 34 095,94 Lt lizingo mokėjimų pagal 2007 m. liepos 11 d. Lizingo sutartį Nr. 200707F-111, 2007 m. liepos 13 d. Lizingo sutartį Nr. 200707F-150 ir 2007 m. rugpjūčio 20 d. Lizingo sutartį Nr. 200708F-712, o teismas remdamasis CPK 140 straipsnio 1 dalimi šį atsisakymÄ priėmė (III t., b. l. 244).

Tuo tarpu byloje duomenų, kad ieÅ¡kovas analogiÅ¡ku bÅ«du bÅ«tų atsisakęs savo reikalavimų dalies pagal 2007 m. birželio 4 d. Lizingo sutartį Nr. 2007/06-TG102, nėra. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu nepripažino ieÅ¡kovo AB DNB lizingas pareiÅ¡kimo nepalaikyti savo reikalavimo dėl 88 836,15 Lt nesumokėtų lizingo įmokų priteisimo ieÅ¡kinio atsisakymu (CPK 140 straipsnio 1 dalis) arba jo atsiėmimu (CPK 139 straipsnis) ir nagrinėjo ieÅ¡kovo reikalavimÄ iÅ¡ esmės.Atsakovas G.

K. apeliaciniame skunde taip pat nurodo, kad teismas, nustatinėdamas lizingo mokėjimų sumÄ , kurios nepadengia susigrÄ Å¾into turto vertė, nepagrįstai rėmėsi 2013 m. birželio 18 d. UAB „Marleksa“ turto vertinimo ataskaita, kadangi joje turto vertė nustatyta ne lizingo sutarties nutraukimo, turto atsiėmimo dienÄ , o trejais metais vėlesnei datai – 2013 m. birželio 18 d. Vertindama šį apelianto argumentÄ apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad kasacinio teismo yra iÅ¡aiÅ¡kinta, jog turto vertė lizingo sutarties nutraukimo metu ir turto grÄ Å¾inimo momentu bÅ«tų reikÅ¡minga tik tuo atveju, jei lizingo davėjas pasirinktų kitokį turto naudojimo bÅ«dÄ , o ne imtųsi priemonių jį parduoti.

Tuo atveju, kai lizingo davėjas grÄ Å¾intÄ turtÄ parduoda, jo patirtų nuostolių dydį sudaro ne turto vertė lizingo sutarties nutraukimo ir (ar) turto grÄ Å¾inimo momentu, o skirtumas tarp sumažėjusios dėl dalinio lizingo sutartimi prisiimtų mokėjimų įsipareigojimų vykdymo turto vertės ir gautos turto pardavimo kainos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-397/2013). Plėtodamas Å¡iÄ praktikÄ Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra pažymėjęs, kad turto vertė lizingo sutarties nutraukimo ir (ar) turto grÄ Å¾inimo momentu yra reikÅ¡minga kaip orientacinė vertė, galinti palengvinti įrodinėjimo procesÄ sprendžiant ginčus dėl lizingo sutarties nutraukimo teisinių padarinių (pvz., žr.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. birželio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-367/2013). Be to, kai lizingo sutarties nutraukimo ir lizingo sutarties dalyko sugrÄ Å¾inimo momentai nesutampa, reikÅ¡minga tampa daikto vertė jo sugrÄ Å¾inimo momentu, nes tik nuo sugrÄ Å¾inimo momento lizingo davėjas įgyja galimybę naudoti, valdyti ir disponuoti lizingo dalyku kaip savininkas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-623/2013).

Nagrinėjamu atveju byloje esanti UAB „Marleksa“ 2013 m. birželio 18 d. Turto vertės nustatymo pažyma patvirtina, kad savitarnos plovyklos „Washtec Rack-2“ rinkos vertė 2013 m. birželio 18 d. buvo 53 600 Lt, o rinkos vertė priverstinio pardavimo atveju 2013 m. birželio 18 d. buvo 37 500 Lt (IV t., b. l. 56-63). Atsižvelgdama į pirmiau nustatytÄ aplinkybę, kad savitarnos plovykla „Washtec Rack-2“ ieÅ¡kovui buvo perduota 2013 m. birželio mėnesį, bei įvertinusi turto vertinimo atlikimo datÄ (2013 m. birželio 18 d.), apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, jog minėtoje turto vertės nustatymo pažymoje nustatyta savitarnos plovyklos „Washtec Rack-2“ rinkos vertė yra aktuali Å¡ioje byloje sprendžiant dėl ieÅ¡kovo AB DNB lizingo patirtų nuostolių pagal 2007 m. birželio 4 d.

Lizingo sutartį Nr. 2007/06-TG102 dydžio. Pažymėtina, kad 2010 m. gegužės 10 d. kreditinėje PVM sÄ skaitoje faktÅ«roje (serija GR Nr. 0403536) nurodyta 81 754,26 Lt suma negali bÅ«ti pripažinta Lizingo sutarties Nr. 2007/06-TG102 objekto verte, nes ji yra apskaičiuota remiantis tik pagal minėtÄ lizingo sutartį trečiojo asmens BUAB „Čia“ likusiÄ neapmokėtÄ pradinę Å¡io turto vertę (IV t., b. l. 49-51), t. y. nėra įvertintas Å¡io turto nusidėvėjimas, reali jo bÅ«klė.

Jokių kitų duomenų apie savitarnos plovyklos „Washtec Rack-2“ rinkos vertę byloje nėra. Atsakovas pirmosios instancijos teismui neteikė praÅ¡ymų, kad jam bÅ«tų suteikta galimybė pateikti įrodymus dėl savitarnos plovyklos „Washtec Rack-2“ rinkos vertės, t. y. įrodymus, paneigiančius 2013 m. birželio 18 d. UAB „Marleksa“ turto vertinimo ataskaitÄ , o apeliacinės instancijos teismui taip pat neteikė papildomų įrodymų, susijusių su Å¡io turto rinkos verte.

Atsakovas G. K. apeliaciniame skunde nurodo, kad ieÅ¡kovas yra suskaičiavęs, jog maksimali, pagal 2007 m. birželio 4 d. Lizingo sutartį Nr. 2007/06-TG102 reikalaujama suma yra lygi 30 182,05 Lt, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė net didesnę, nei pats ieÅ¡kovas nurodė patyręs, nuostolių sumÄ . Su Å¡iuo atsakovo argumentu apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nesutinka. IÅ¡analizavus skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvus matyti, kad teismas, vertindamas ieÅ¡kovo AB DNB lizingo patirtų nuostolių dydį ir siekdamas grÄ Å¾inti jį į padėtį, kurioje ieÅ¡kovas bÅ«tų buvęs, jei trečiasis asmuo BUAB „Čia“ bÅ«tų tinkamai įvykdęs 2007 m. birželio 4 d.

Lizingo sutartį Nr. 2007/06-TG102, iÅ¡ atsakovo G. K. 51 316,15 Lt priteistinÄ sumÄ apskaičiavo iÅ¡ 88 836,15 Lt trečiojo asmens BUAB „Čia“ nesumokėtų lizingo įmokų atimdamas UAB „Marleksa“ 2013 m. birželio 18 d. Turto vertės nustatymo pažymoje nustatytÄ savitarnos plovyklos „Washtec Rack-2“ priverstinio pardavimo rinkos kainÄ 37 520 Lt. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad atsakovo nurodoma 30 182,05 Lt suma yra ne ieÅ¡kovo turėti nuostoliai, o pagal minėtos lizingo sutarties nuostatas apskaičiuota BUAB „Čia“ iki sutarties nutraukimo susidariusi skola – į Å¡iÄ sumÄ Ä¯traukiant pradelstus lizingo mokėjimus, delspinigius ir baudÄ , bet neįtraukiant pagal Å¡iÄ sutartį nesumokėtų lizingo įmokų (IV t., b. l. 33), tuo tarpu pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi CK 6.574 straipsnio nuostatomis, pagal kurias lizingo davėjas turi bÅ«ti grÄ Å¾intas į padėtį, kurioje bÅ«tų buvęs, jei lizingo gavėjas bÅ«tų tinkamai įvykdęs lizingo sutartį.

Tačiau apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius duomenis, daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas netinkamai apskaičiavo iÅ¡ atsakovo G. K. ieÅ¡kovui priteistinų nuostolių dydį. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas priteistinÄ sumÄ apskaičiavo iÅ¡ likusių trečiojo asmens BUAB „Čia“ nesumokėtų lizingo įmokų atimdamas lizingo objekto savitarnos plovyklos „Washtec Rack-2“ rinkos vertę ir nei viena iÅ¡ Å¡alių tokio priteistinos sumos apskaičiavimo bÅ«do neginčija.

IÅ¡ Å¡alių paaiÅ¡kinimų matyti, kad savitarnos plovykla „Washtec Rack-2“ Å¡iuo metu nėra parduota. Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas byloje susidariusiÄ situacijÄ , pabrėžia, kad vien tai, jog ieÅ¡kovas ketina parduoti savitarnos plovyklÄ â€žWashtec Rack-2“, nėra pakankamas pagrindas taikyti priverstinio pardavimo atvejui nustatytÄ Å¡io turto kainÄ . Kreditorius turi elgtis sÄ Å¾iningai prieÅ¡ skolininkÄ ir vengti savo veiksmais padidinti dėl skolininko prievolės pažeidimo atsiradusiÄ Å¾alÄ , taigi susigrÄ Å¾intas lizingo dalykas turi bÅ«ti realizuojamas dedant visas protingas pastangas gauti maksimaliÄ jo rinkos kainÄ .

Tuo tarpu byloje nėra jokių duomenų, kad ieÅ¡kovas jau mėgino susigrÄ Å¾intÄ turtÄ parduoti už nustatytÄ rinkos vertę ir kad jam to nepavyko padaryti. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi Å¡ias aplinkybes ir remdamasi pirmiau nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, konstatuoja, kad apskaičiuojant ieÅ¡kovui priteistinos sumos, kuria jis bÅ«tų grÄ Å¾intas į padėtį, jei lizingo gavėjas bÅ«tų tinkamai įvykdęs lizingo sutartį, dydį, nagrinėjamu atveju turi bÅ«ti vadovaujamasi ne UAB „Marleksa“ 2013 m. birželio 18 d.

Turto vertės nustatymo pažymoje nustatyta priverstinio pardavimo rinkos kaina, o šioje pažymoje nurodyta vidutine ieškovui perduotos savitarnos plovyklos „Washtec Rack-2“ rinkos verte, t. y. 53 600 Lt, todėl ieškovui AB DNB lizingui galėtų būti priteista 51 316,15 Lt suma, o 35 236,15 Lt (88 836,15 Lt – 53 600 Lt) suma. Šiame kontekste taip pat atkreiptinas dėmesys, kad CK 6.259 straipsnio 1 dalis nustato, jog jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta dėl abiejų šalių kaltės, skolininko atsakomybė atitinkamai gali būti sumažinta arba jis gali būti visiškai atleistas nuo atsakomybės. Pagal CK 6.259 straipsnio 2 dalį ši taisyklė taikoma ir tais atvejais, kai kreditorius tyčia ar dėl neatsargumo prisidėjo prie prievolės neįvykdymo ar dėl netinkamo jos įvykdymo padarytų nuostolių padidėjimo, taip pat kai kreditorius tyčia arba dėl neatsargumo nesiėmė priemonių nuostoliams sumažinti.

Taigi, Å¡ios nuostatos įtvirtina kreditoriaus pareigÄ elgtis sÄ Å¾iningai skolininko atžvilgiu ir imtis aktyvių veiksmų, nereikalaujančių neprotingų laiko ar finansinių sÄ naudų, nuostoliams sumažinti, taip pat nustato, kad kreditoriui pažeidus sÄ Å¾iningo ir apdairaus elgesio reikalavimus, skolininko prievolė atlyginti žalÄ turi bÅ«ti sumažinama tokiu nuostolių dydžiu, už kurį atsakingas kreditorius, nes skolininkas neprivalo prisiimti atsakomybės už kreditoriaus veiksmus.

Byloje nustatyta, kad ieÅ¡kovas su trečiuoju asmeniu BUAB „Čia“ sudarytÄ 2007 m. birželio 4 d. Lizingo sutartį Nr. 2007/06-TG102 nutraukė po bankroto bylos trečiajam asmeniui iÅ¡kėlimo ir apie tai trečiÄ jį asmenį informavo 2010 m. spalio 7 d. raÅ¡tu (IV t., b. l. 16). 2010 m. spalio 20 d. raÅ¡tu trečiojo asmens BUAB „Čia“ administratorius UAB „Admivita“ informavo ieÅ¡kovÄ , kad dalis ieÅ¡kovui AB DNB lizingui nuosavybės teise priklausančių įrengimų yra iÅ¡nuomoti UAB „Karalaitis“, kartu su degalinėmis, kuriose jie yra.

Å iame raÅ¡te buvo nurodyta įrengimų buvimo vieta – Parodų g. 1A, Vilniuje, bei LikiÅ¡kėlių g. 104D, Alytuje, bei informuota, kad bet kuriuo metu įrengimai gali bÅ«ti apžiÅ«rėti bei atliktas jų perdavimas savininkui (III t., b. l. 153). Tuo tarpu ieÅ¡kovas AB DNB lizingas savitarnos plovyklÄ â€žWashtec Rack-2“ perėmė tik 2013 m. birželio mėnesį, t. y. po dvejų metų ir aÅ¡tuonių mėnesių nuo sužinojimo apie Å¡io turto buvimo vietÄ bei kad Å¡is turtas yra toliau naudojamas, t. y. kad jis dėvisi ir jo vertė nuolat mažėja.

Taigi, įvertinus Å¡ias aplinkybes, darytina iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovas, nedėjo visų reikiamų pastangų kuo greičiau susigrÄ Å¾inti 2007 m. birželio 4 d. Lizingo sutartimi Nr. 2007/06-TG102 trečiajam asmeniui BUAB „Čia“ perduotÄ turtÄ , t. y. nebuvo pakankamai sÄ Å¾iningas ir apdairus kreditorius. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad atsakovas G. K. buvo trečiojo asmens BUAB „Čia“ akcininkas, UAB „Karalaitis“, kuriai buvo nuomojamas turtas, direktorius, todėl akivaizdu, kad jam buvo žinoma, jog 2007 m. birželio 4 d.

Lizingo sutartimi Nr. 2007/06-TG102, kurios tinkamÄ Ä¯vykdymÄ jis užtikrino savo laidavimu, trečiajam asmeniui BUAB „Čia“ perduotas turtas – savitarnos plovykla „Washtec Rack-2“ nėra grÄ Å¾intas savininkui ieÅ¡kovui AB DNB lizingui, tačiau jokių veiksmų, kad užtikrintų kuo skubesnį Å¡io turto perdavimÄ ieÅ¡kovui ir tokiu bÅ«du iÅ¡vengtų nuostolių padidėjimo visÄ Å¡Ä¯ laikÄ nesiėmė (I t., b. l. 174-178). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi pirmiau nurodytas faktines ir teisines aplinkybes, sprendžia, kad dėl netinkamo 2007 m. birželio 4 d.

Lizingo sutarties Nr. 2007/06-TG102 vykdymo ieÅ¡kovui AB DNB lizingui atsiradę nuostoliai turi bÅ«ti lygiomis dalimis paskirstyti ieÅ¡kovui ir atsakovui G. K., t. y. grÄ Å¾inant ieÅ¡kovÄ Ä¯ padėtį, kurioje jis bÅ«tų buvęs, jei 2007 m. birželio 4 d. Lizingo sutartis Nr. 2007/06-TG102 bÅ«tų įvykdyta tinkamai (CK 6.574 straipsnis), iÅ¡ atsakovo turi bÅ«ti priteista 17 618,08 Lt (35 236,15 Lt / 2), o iÅ¡ atsakovo G. K. skundžiamu sprendimu priteista suma turi bÅ«ti sumažinta 33 698,07 Lt (51 316,15 Lt – 17 618,08 Lt).

Bendra ieÅ¡kovui AB DNB lizingui iÅ¡ atsakovo G. K. pagal visas lizingo sutartis priteistina suma yra 31 697,38 Lt (65 395,45 Lt – 33 698,07 Lt). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, apibendrindama nutartyje iÅ¡dėstytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai apskaičiavo ieÅ¡kovui AB DNB lizingui iÅ¡ atsakovo G. K. pagal 2007 m. birželio 4 d. Lizingo sutartį Nr. 2007/06-TG102 priteistinÄ sumÄ , todėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. rugsėjo 12 d. sprendimas pakeistinas, t. y. ieÅ¡kovui AB DNB lizingui priteistÄ iÅ¡ atsakovo G.

K. 65 395,45 Lt sumÄ sumažinant iki 31 697,38 Lt, o kitÄ sprendimo dalį paliekant galioti nepakeistÄ . Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų Pagal CPK 93 straipsnio 5 dalies nuostatÄ apeliacinės instancijos teismui pakeitus teismo sprendimÄ , atitinkamai pakeičiamas bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymas. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu daliniu sprendimu proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai ieÅ¡kovui priteisė iÅ¡ atsakovo G. K. 1 962 Lt žyminio mokesčio dalį (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

Atsižvelgiant į tai, kad apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija iÅ¡ atsakovo G. K. pirmosios instancijos teismo priteistÄ sumÄ sumažino iki 31 697,38 Lt, ieÅ¡kovui AB DNB lizingui iÅ¡ atsakovo G. K. priteista bylinėjimosi iÅ¡laidų suma (žyminio mokesčio suma) mažinama iki 951 Lt.Apeliacinės instancijos teismui iÅ¡ dalies patenkinus atsakovo G. K. apeliacinį skundÄ , Å¡alys įgijo teisę į apeliacinės instancijos teisme turėtų bylinėjimosi iÅ¡laidų dalies atlyginimÄ : atsakovas G.

K. – proporcingai patenkintų apeliacinio skundo reikalavimų daliai, o ieÅ¡kovas AB DNB lizingas – proporcingai atmestų apeliacinio skundo reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Byloje esantys įrodymai (2014 m. kovo 31 d. PVM sÄ skaita faktÅ«ra serija KV Nr. 0041, 2014 m. kovo 31 d. Kasos pajamų orderis serija KV Nr. 038) patvirtina, kad atsakovas už apeliacinį skundÄ sumokėjo 1 539 Lt žyminio mokesčio (IV t., b. l. 93). Jokių kitų atsakovo turėtų iÅ¡laidų dydį patvirtinančių dokumentų apeliacinės instancijos teismui nėra pateikta.

Atsižvelgiant į tai, kad iÅ¡ dalies patenkinus apeliacinį skundÄ iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovui priteisiama suma yra sumažinama 33 698,07 Lt (65 395,45 Lt – 31 697,38 Lt), proporcingai patenkintų apeliacinio skundo reikalavimų daliai atsakovui G. K. iÅ¡ ieÅ¡kovo AB DNB lizingo priklauso gauti 1 011 Lt (33 698,07 Lt x 3 procentai) bylinėjimosi iÅ¡laidų.IeÅ¡kovas AB DNB lizingas už advokatų teisinę pagalbÄ suraÅ¡ant atsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ 2013 m. lapkričio 4 d. vietinio lėšų perdavimo pavedimu Nr. M2-01317 sumokėjo 1 936 Lt (IV t., b. l. 120).

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) (toliau – ir Rekomendacijos) 8.11 punktÄ už advokato rengtÄ atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį rekomenduojamas priteisti maksimalus užmokesčio dydis siekia 1,5 MMA, t. y. 1 500 Lt.

Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos sudėtingumÄ ir apimtį, vadovaudamasi teisingumo, sÄ Å¾iningumo ir protingumo principais daro iÅ¡vadÄ , kad nagrinėjamu atveju už atsiliepimo į apeliacinį skundÄ parengimÄ iÅ¡ atsakovo priteistina suma turi bÅ«ti skaičiuojama pagal maksimalų Rekomendacijose numatytÄ užmokesčio dydį, t. y. už 1 500 Lt. Konstatavus, kad buvo atmesta 34,33 procento dydžio (100 procentų – (33 698,07 Lt / 51 316,15 Lt x 100 procentų) apeliacinio skundo dalis, ieÅ¡kovui AB DNB lizingui iÅ¡ atsakovo G.

K. priklausytų gauti 514,95 Lt (1 500 Lt x 34,33 procento) bylinėjimosi iÅ¡laidų. Atlikus iÅ¡ Å¡alių viena kitai priteistinų sumų tarpusavio įskaitymÄ , atsakovui G. K. iÅ¡ ieÅ¡kovo AB DNB lizingo priteisiama 496,05 Lt (1 011 Lt – 514,95 Lt) apeliacinėje instancijoje turėtų bylinėjimosi iÅ¡laidų. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, n u t a r i a: Vilniaus apygardos teismo 2013 m. rugsėjo 12 d. sprendimÄ pakeisti.IeÅ¡kovui akcinei bendrovei DNB lizingui iÅ¡ atsakovo G.

K. priteistÄ 65 395,45 Lt sumÄ sumažinti iki 31 697,38 Lt (trisdeÅ¡imt vieno tÅ«kstančio Å¡eÅ¡ių Å¡imtų devyniasdeÅ¡imt septynių litų ir 38 ct) ir priteistÄ 1 962 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų sumÄ sumažinti iki 951 Lt (devynių Å¡imtų penkiasdeÅ¡imt vieno lito).KitÄ sprendimo dalį palikti nepakeistÄ .Priteisti atsakovui G. K. iÅ¡ ieÅ¡kovo akcinės bendrovės DNB lizingo 496,05 Lt (keturis Å¡imtus devyniasdeÅ¡imt Å¡eÅ¡is litus ir 5 ct) apeliacinėje instancijoje patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų.

Teisėjai             Alė Bukavinienė              Alvydas Poškus              Dalia Višinskienė