5a082f81-df51-495b-ae70-e7c6c808b01f · Lietuvos apeliacinis teismas

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. e2-1725-178/2015Teisminio proceso Nr. 2-55-3-02537-2013-8Procesinio sprendimo kategorija 126.2 (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. rugsėjo 21 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Alvydas PoÅ¡kus teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Lietaus pasiuntiniai“ atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. liepos 23 d. nutarties, kuria iÅ¡kelta bankroto byla, civilinėje byloje Nr. B2-4504-781/2015 pagal ieÅ¡kovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „APM kompiuteriai“ pareiÅ¡kimÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Lietaus pasiuntiniai“, trečiasis asmuo bankrutuojanti uždaroji akcinė bendrovė „Arnavilis“.

Teismas, iÅ¡nagrinėjęs atskirÄ jį skundÄ , n u s t a t ė :I. Ginčo esmė Byloje sprendžiamas klausimas dėl bankroto bylos UAB „Lietaus pasiuntiniai“ iÅ¡kėlimo.IeÅ¡kovas BUAB „APM kompiuteriai“ kreipėsi į Vilniaus apygardos teismÄ su pareiÅ¡kimu dėl bankroto bylos atsakovui UAB „Lietaus pasiuntiniai“ iÅ¡kėlimo. Nurodė, kad atsakovas yra skolingas 130 900 Lt pagal 2009 m. kovo 24 d. PVM sÄ skaitÄ - faktÅ«rÄ . IeÅ¡kovo teigimu, atsakovas yra nemokus, nes neatsiskaito už gautas prekes ir nėra įrodymų, kad ketintų tai padaryti.

Be to, atsakovas 2009 metais paskutinį kartÄ teikė VÄ® Registrų centrui finansinės atskaitomybės dokumentus už 2008 metus. IeÅ¡kovas nurodo, kad atsakovo akcininkai yra bankrutavę arba nevykdantys veiklos. Atsakovas nurodė, kad ieÅ¡kovas nėra net potencialus atsakovo kreditorius ir negali inicijuoti įmonei bankroto bylos. Atsakovas nurodo, kad yra mokus, mokumÄ patvirtina 2014 m. finansinė atskaitomybė, patvirtinta 2015 m. balandžio 20 d. eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo metu. IeÅ¡kovas piktnaudžiauja savo teise, pridengdamas savo kitas Å«kines operacijas, nuo 2013 m. siekia iÅ¡kelti atsakovui bankroto bylÄ , nors joks kitas atsakovo kreditorius per tÄ laikÄ tokio ieÅ¡kovo reikalavimo nepalaikė.

Todėl atsakovas praÅ¡o už piktnaudžiavimÄ procesinėmis teisėmis ir nepagrįsto pareiÅ¡kimo dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo pateikimÄ skirti ieÅ¡kovui 5 793,00 Eur baudÄ , kurios 50 procentų skirti atsakovui. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė Vilniaus apygardos teismas 2015 m. liepos 23 d. nutartimi iÅ¡kėlė atsakovui bankroto bylÄ , bankroto administratoriumi paskyrė A. V.. Teismas iÅ¡ atsakovo 2014 m. spalio 15 d. balanso nustatė, kad įmonė turėjo nuosavo kapitalo už 1 003 115 Eur (3 463 556 Lt), o per vienerius metus mokėtinos sumos sudarė 84 359 Eur (291 275 Lt).

Tuo tarpu paskutiniame pateiktame balanse už 2014 metus nurodyta, kad įmonė 2014 m. gruodžio 31 d. turėjo turto už 844 039,62 Eur (2 914 300 Lt), o per vienerius metus mokėtinos sumos – 1 105 277,17 Eur (3 816 301 Lt). 2014 m. spalio 15 d. balanse nurodyta, kad turtas yra 4 434 509 Lt vertės, kuri, lyginant su 2013 metų 6 486 113 Lt turto verte, yra sumažėjusi. Tuo tarpu 2014 m. gruodžio 31 d. balanse nurodyta, kad visas turtas sudaro 9 380 141 Lt, t. y. daugiau nei dvigubai (beveik 5 mln. Lt) didesnis lyginant su 2014 m. spalio 15 d. balansu. 2014 m. spalio 15 d. balanse nurodytÄ turtÄ sudarė 1 574 252 Lt vertės ilgalaikis turtas (1 500 000 Lt finansinis turtas ir 74 252 Lt kitas ilgalaikis turtas) ir 2 860 257 Lt vertės trumpalaikis turtas, kurio vertė, lyginant su 2013 metais buvusia 4 911 861 Lt verte, taip pat yra sumažėjusi. 2014 m. gruodžio 31 d. balanse nurodytas 303 179 Lt vertės ilgalaikis turtas (150 000 Lt finansinis turtas ir 153 179 Lt kitas ilgalaikis turtas) ir 9 076 962 Lt vertės trumpalaikis turtas.

IÅ¡ to matyti, kad vos per du mėnesius (nuo 2014 m. spalio iki gruodžio) įmonės ilgalaikis turtas sumažėjo 5 kartus (nuo 1 574 252 Lt iki 303 179 Lt), finansinis turtas sumažėjo 10 kartų (nuo 1 500 000 Lt iki 150 000 Lt), o viso turto bendros masės padidėjimÄ daugiau nei dvigubai sÄ lygojo iÅ¡ esmės per vienerius metus gautinos sumos, padidėjusios 5 mln. Lt – nuo 2 738 325 Lt iki 7 154 048 Lt. Å iÄ aplinkybę atsakovas iÅ¡ esmės grindžia pajamomis, gautinomis iÅ¡ debitoriaus Israfelma Trading Ltd.

Tokiam savo teiginiui pagrįsti atsakovas pateikė 2014 m. gruodžio 30 d. tarpusavio skolų suderinimo aktÄ , kuriuo Israfelma Trading Ltd. pripažino 1 278 881,79 Eur (4 415 723,06 Lt) skolÄ atsakovui. Teismas pažymėjo, kad byloje atsirado dar du nauji debitoriai su ypatingai didelėmis skolomis – Dianar Holdings Limited su 1 686 000 Lt bei Mefister Limited su 1 000 000 Lt. Visi trys nauji didžiausi kreditoriai atsirado per labai trumpÄ laikÄ , nes atsakovas 2014 m. spalio 15 d. jokių duomenų apie juos nebuvo pateikęs, jie visi yra užsienyje registruoti juridiniai asmenys, jokių kitų duomenų, detalizuojančių Å¡ių debitorinių įsiskolinimų sudėtį ir realiÄ vertę, atsakovas į bylÄ nepateikė.

Dėl to teismui kilo pagrįstų abejonių, kad nurodomi debitoriai su jų skolomis yra realÅ«s bei mokÅ«s. TÄ patį teismas sprendė ir apie kitus debitorius, nes jie buvo atsakovo nurodyti ir ankstesnėse debitorių sÄ raÅ¡uose, tačiau jokių duomenų, kad iÅ¡ jų įmonė susigrÄ Å¾ino nors dalį skolos, nepateikta. Atsakovo pateiktame 2014 m. spalio 15 d. balanse nurodyta, kad mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudaro 970 953 Lt, iÅ¡ jų per vienerius metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai – 291 275 Lt. 2014 m. gruodžio 31 d. balanse mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudaro jau 6 465 841 Lt, t. y. padidėjo beveik 7 kartus; per vienerius metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai - 3 816 301 Lt, t. y. padidėjo net 13 kartų.

Be to, atsakovo pateikiamų duomenų nepatikimumÄ patvirtinta ir ta aplinkybė, jog jis 2014 m. spalio 15 d. balanse buvo nuslėpęs jo atžvilgiu pradėtus vykdymo veiksmus dėl itin didelių sumų.Teismas nurodė, kad atsakovo pateiktos pelno (nuostolių) ataskaitos taip pat kelia didelių abejonių dėl įmonės finansinės padėties bei jos dokumentų patikimumo: 2014 m. spalio 15 d. pelno (nuostolių) ataskaitoje įmonės grynasis pelnas nurodytas 729 746 Lt, tuo tarpu 2014 m. gruodžio 31 d. nurodomas grynasis pelnas yra 4 kartus mažesnis – 180 490 Lt.

Be to, abejose ataskaitose didžiÄ jÄ dalį pelno sudaro grafoje „kita veikla“ nurodomos sumos, tačiau jokių duomenų apie Å¡iÄ veiklÄ , pelno Å¡altinius, dydžius ir pagrįstumÄ , byloje nepateikta. Atsakovui tinkamai nepagrindus savo paties balanse nurodytų duomenų, nepateikus nei debitorių, nei kreditorių tikslių ir pagrįstų duomenų, teismas vertino kaip siekį nuslėpti savo realiÄ turtinę padėtį. IÅ¡ turimų duomenų teismas nurodė, kad galėtų spręsti, jog atsakovo 2014 m. gruodžio 31 d. balanse nurodytas turtas yra žymiai pervertintas, nes į grafÄ â€žper vienerius metus gautinos sumos“ nepagrįstai įtraukta 7 154 048,06 Lt, o iÅ¡ Å¡ios sumos atėmus didžiausių abejotinų debitorių skolas (Israfelma Trading Ltd. - 4 415 723,06 Lt;

Dianar Holdings Limited - 1 686 000 Lt; Mefister Limited - 1 000 000 Lt), liktų tik 52 325 Lt debitorinių reikalavimų, kurių realumas taip pat nėra įrodytas. Tokiu bÅ«du, atėmus abejotinus 3 didžiausių debitorių įsipareigojimus, atsakovo visas turtas geriausiu atveju sudarytų tik 2 226 093 Lt. Taigi, atsakovui net ir ginčijant ieÅ¡kovo reikalavimo pagrįstumÄ , vien jo iÅ¡ pradžių nutylėta ir finansinės atskaitomybės dokumentuose neatspindėta pradelsta skola bankui (2 686 323,06 Lt plius 15 proc. metinių palÅ«kanų) ir skola antstolei (156 025,04 Lt) virÅ¡ija įmonės realiai turimÄ turtÄ , ir jo nepakanka kompensuoti susidariusių skolų.

Å ios aplinkybės leido teismui padaryti iÅ¡vadÄ , kad atsakovas yra nemokus. Todėl teismas sprendė, kad atsakovas yra nemokus ir jam iÅ¡kėlė bankroto bylÄ (Ä®monių bankroto įstatymo (toliau – Ä®BÄ® 2 str. 8 p. ir 9 str. 7 d. 1 p.). Atsakovas prašė paskirti ieÅ¡kovui baudÄ už piktnaudžiavimÄ procesinėmis teisėmis, tačiau teismas nurodė, kad klausimas dėl baudos skyrimo ieÅ¡kovui buvo ne kartÄ nagrinėtas tiek pirmosios instancijos, tiek ir apeliacinės instancijos teismuose, kurie Å¡iuo klausimu yra pasisakę.

Todėl Å¡io praÅ¡ymo teismas plačiau nenagrinėjo ir jo netenkino. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo argumentai                                   Atsakovas UAB „Lietaus pasiuntiniai“ (toliau – apeliantas) atskirajame skunde praÅ¡o Vilniaus apygardos teismo 2015 m. liepos 23 d. nutartį panaikinti ir klausimÄ iÅ¡spręsti iÅ¡ esmės – bylÄ nutraukti; prijungti prie bylos 2015 m. liepos 31 d. specialisto iÅ¡vadÄ Nr. 07/31, 2014 m. gruodžio 19 d. papildomÄ susitarimÄ prie 2014 m. balandžio 20 d. sutarties dėl atsiskaitymo termino atidėjimo Nr. 14/04/20-02, 2014 m. gruodžio 19 d. papildomÄ susitarimÄ prie 2014 m. balandžio 20 d. sutarties dėl atsiskaitymo termino atidėjimo Nr. 14/04/20-02.

Atskirasis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais:Teismas nepagrįstai ignoravo aplinkybę, kad ieÅ¡kovas nėra apelianto kreditorius. 2009 m. kovo 24 d. PVM sÄ skaitoje-faktÅ«roje, kuria kaip savo reikalavimo pagrindu remiasi ieÅ¡kovas, yra užfiksuotas realiai neįvykęs Å«kinių prekių pirkimas-pardavimas. Tai patvirtina Panevėžio apygardos prokuratÅ«ros 2014 m. lapkričio 17 d. nutarimas. Todėl ikiteisminio tyrimo institucijoms nustačius neįvykusios Å«kinės operacijos užfiksavimÄ buhalterinės apskaitos dokumentuose ir perdavus bylÄ nagrinėti teismui, laikytina, kad ieÅ¡kovo nurodoma reikalavimo teisė niekada neegzistavo.

Apelianto teigimu, dėl šių aplinkybių byla turėjo būti nutraukta (CPK 293 str. 1 p.).Teismas, nagrinėdamas apelianto finansinės atskaitomybės dokumentus, pažeidė įrodymų tyrimo taisykles bei padarė nepagrįstas išvadas. Apelianto pateiktoje specialisto išvadoje 1-uoju klausimu nurodyta, kad skolos įmonės apskaitoje pripažįstamos beviltiškomis tik tam tikrais, teisės aktuose nustatytais atvejais, o jų pripažinimas beviltiškomis turi būti pagrįstas papildomais įrodymais.

Byloje esantis 2014 m. gruodžio 31 d. tarpusavio skolų suderinimo aktas tarp apelianto ir įmonės Israfelma Trading LTD patvirtina pastarosios 1 278 881,79 Eur įsiskolinimÄ atsakovui. Byloje nesant duomenų, galinčių paneigti Å¡iame akte įtvirtintų duomenų teisingumÄ , teismas neturėjo jokio teisinio pagrindo iÅ¡braukti šį bei kitus debitorius iÅ¡ apelianto debitorių sÄ raÅ¡o kaip „nepagrįstai įtrauktus“ ir vertinti apelianto pateiktÄ balansÄ be tarpusavio skolų suderinimo akte nurodytos sumos.

Vien ta aplinkybė, kad didžiausi apelianto debitoriai yra užsienyje registruotos įmonės, nėra pakankama iÅ¡vadai, kad Å¡ie debitoriai yra abejotino mokumo. Specialisto iÅ¡vada 2-uoju klausimu patvirtina, kad teismas negalėjo vertinti apelianto finansinės atskaitomybės dokumentų „nuraÅ¡ydamas“ du, jo manymu, abejotino mokumo apelianto debitorius. Apeliantas neprivalo ir neturi galimybės įrodinėti įmonės debitorių sÄ raÅ¡e esančių skolininkų mokumo. Apeliantas pateikė visus Ä®BÄ® reikalaujamus dokumentus, o teismui suabejojus galimybe tinkamai nustatyti įmonės finansinę bÅ«klę, turėjo bÅ«ti pareikalauta papildomų dokumentų arba skiriama pateiktų į bylÄ finansinių dokumentų ekspertizė.Teismas, spręsdamas dėl įmonės finansinės bÅ«klės, turėtų vadovautis vėliausiais duomenimis.

Todėl teismas neturėjo pagrindo vadovautis į bylÄ daugiau nei prieÅ¡ metus pateiktomis sutartimis su kreditoriais UAB „Vilniaus darna“ ir UAB „Gintreda“ dėl atsiskaitymo termino atidėjimo. Apeliantas, teikdamas 2015 m. gegužės 8 d. paaiÅ¡kinimus raÅ¡tu, pateikė ir aktualiÄ informacijÄ apie kreditorius, nurodant, kad atsiskaitymo terminas su minėtomis įmonėmis atidėtas iki 2015 m. gruodžio 31 d. Tai patvirtina su skundu pateikiamos sutartys, kurias apeliantas praÅ¡o prijungti prie bylos.

Teismas nepagrįstai sprendė, kad visuotiniame akcininkų susirinkime patvirtinta finansinė atskaitomybė savaime neįrodo šių dokumentų patikimumo bei realumo. Apelianto teigimu, kol visuotinio akcininkų susirinkimo nutarimai įstatymų nustatyta tvarka nėra pripažinti negaliojančiais, nėra teisinio pagrindo abejoti tokio susirinkimo priimtų nutarimų pagrįstumu ir teisėtumu (specialisto išvada 3-uoju klausimu). Nesutiktina su teismo išvada, kad neva apeliantas nuslėpė jo atžvilgiu vykdomus itin didelių sumų išieškojimus.

Skola AB DNB bankui neatsispindėjo 2014 m. spalio 15 d. balanse, nes banko suteikta paskola buvo susijusi su jungtine apelianto ir kito partnerio veikla. Pagal 2009 m. liepos 22 d. jungtinės veiklos sutartį partneriai įsipareigojo vykdyti bendrÄ Å«kinę komercinę veiklÄ - logistikos sandėlių projektavimas ir statyba. Minėtos sutarties 2 punktu apelianto įnaÅ¡u buvo žemės sklypas (1 360 000 Eur vertės), kurio pirkimui ir buvo panaudota AB DNB banko paskola. Pagal sutarties 5 punktÄ už bendro turto (jungtinės veiklos) apskaitÄ atsakingu buvo paskirtas antrasis partneris, todėl minėta paskola 2014 m. spalio 15 d. finansinėje atskaitomybėje atsispindėjo ne apelianto, o antrojo partnerio buhalterinėje apskaitoje (Specialisto iÅ¡vada 4-uoju klausimu).Teismas nepagrįstai neatsižvelgė į tai, kad nė vienas iÅ¡ apelianto kreditorių neįstojo į bylÄ bei nereiÅ¡kė jokio suinteresuotumo ja, kai tuo tarpu bankroto bylos apeliantui iÅ¡kėlimu yra nepagrįstai suinteresuotas visiÅ¡kai paÅ¡alinis asmuo – ieÅ¡kovas.

IeÅ¡kovas BUAB „APM kompiuteriai“ atsiliepime į atskirÄ jį skundÄ praÅ¡o Vilniaus apygardos teismo 2015 m. liepos 23 d. nutartį palikti nepakeistÄ ; priimti atskirÄ jÄ nutartį apelianto atstovo R. J. atžvilgiu arba jam paskirti atitinkamo dydžio baudÄ , 50 proc. iÅ¡ jos skiriant ieÅ¡kovo naudai. Atsiliepimas grindžiamas Å¡iais argumentais:Apelianto pateikta 2015 m. liepos 31 d. specialisto iÅ¡vada negali bÅ«ti remiamasi nustatant jo mokumo faktÄ , nes specialistas nurodo, kad neatlikinėjo apelianto finansinių ataskaitų bei jungtinės veiklos audito, o atliko užduoties tyrimÄ , taikydamas dokumentų tikrinimo ir analizės metodÄ pagal pateiktus klausimus.

IÅ¡ specialisto iÅ¡vados ir dokumentų perdavimo priėmimo akto matyti, kad specialistui nebuvo perduoti apelianto buhalterinės apskaitos ar kiti pirminiai dokumentai. Be to, iÅ¡ specialisto ir apelianto 2015 m. liepos 25 d. sutarties 2.1 punkto matyti, kad tyrimo procedÅ«rų pobÅ«dis – dokumentų tikrinimas ir analizė. Taigi, specialistas iÅ¡vadas padarė neturėdamas buhalterinės apskaitos ar kitų pirminių dokumentų bei netyrė tų aplinkybių, kurias privalu iÅ¡tirti nagrinėjant bankroto bylos iÅ¡kėlimo klausimÄ .

Apeliantas neįrodė, jog į bylÄ pateikti finansinės atskaitomybės dokumentai ir juose nurodoma informacija yra patikima ir reali. Lietuvos apeliacinis teismas 2015 m. balandžio 2 d. nutartyje patvirtino aplinkybę, jog iÅ¡ Panevėžio apskrities VPK NTB 2014 m. lapkričio 10 d. raÅ¡to matyti, kad apelianto vadovas R. J. apskritai neturi apelianto buhalterinės apskaitos dokumentų. Todėl nesuprantama, pagal kokius duomenis apelianto vadovas sudarė finansinės apskaitos dokumentus, kreditorių ir debitorių sÄ raÅ¡us.

Teismas, tirdamas apelianto pateiktus finansinės atskaitomybės dokumentus, pagrįstai padarė išvadas, kad neaišku, iš kur ir kodėl staiga per du mėnesius apelianto turimas turtas išaugo daugiau nei dvigubai. Apeliantas pateikė naujus debitorius, kurių anksčiau 2014 m. spalio 15 d. balanse nebuvo, nors iš esamų susitarimų matyti, jog jie apelianto debitoriais jau turėjo būti iš daug ankstesnių metų. Paaiškėjus apie didelius turtinius įsipareigojimus AB DNB bankui ir antstolei V.

M., apeliantas 2014 m. gruodžio 31 d. balanse nepagrįstai padidino turimÄ turtÄ , t. y. apeliantas susigalvojo naujų debitorių, apie kuriuos anksčiau nebuvo žinoma vien tik tam, kad balansas neatitiktų Ä®BÄ® 2 straipsnio 8 dalies. Be to, apeliantas neįrodė, kad jo nurodomi debitoriai yra mokÅ«s ir realÅ«s.Apeliantas nepagrindė ir neįrodė kito jo turimo turto realumo, jo sudėties ir tikrosios vertės, nepateikė duomenų, kurie įrodytų 2014 m. gruodžio 31 d. balanse nurodomo ilgalaikio turto (finansinis turtas, kitas ilgalaikis turtas) realumÄ , to turto sudėtį, likvidumÄ bei tikrÄ jÄ jo rinkos (o ne balansinę) vertę.

Taip pat nepateikė duomenų ir apie balanse nurodomÄ trumpalaikį turtÄ (atsargos). IeÅ¡kovo teigimu, apeliantas neįrodė aplinkybių, susijusių su turtu, kurio bendra balansinė vertė 2014 m. gruodžio 31 d. balanse nurodyta 2 216 772 Lt sumai. Apeliantas iÅ¡galvota jungtine veikla, apie kuriÄ iki tol jokiuose savo procesiniuose dokumentuose nebuvo užsiminęs, bando paneigti teismo nustatytÄ aplinkybę, kad jo pateikti dokumentai yra nepatikimi ir jis realiÄ savo finansinę padėtį slepia. IÅ¡ AB DNB banko 2014 m. lapkričio 21 d. raÅ¡o bei antstolės V.

M. 2014 m. lapkričio 19 d. raÅ¡to matyti, jog priverstinis vykdymas iÅ¡ apelianto pradėtas vienoje vykdomojoje byloje 2010 metais, kitoje – 2011 metais. Teisių perleidimo sutartis su Israfelma Trading Ltd pagal tariamai sudarytÄ 2009 m. liepos 22 d. jungtinės veiklos sutartį sudaryta 2011 m. spalio 19 d. IÅ¡ Nekilnojamojo turto registro iÅ¡raÅ¡o matyti, jog jungtinės veiklos sutartyje minimas žemės sklypas iÅ¡ apelianto iÅ¡ieÅ¡kotas 2012 m. gegužės 11 d. turto perdavimo iÅ¡ieÅ¡kotojui aktu, dar tuomet sklypo nuosavybės teisės perėjo hipotekos turėtojui AB DNB bankui.

Lietuvos apeliacinis teismas 2014 m. rugsėjo 4 d. ir 2015 m. balandžio 2 d. nutartimis klausimÄ dėl ieÅ¡kovo reikalavimo teisės į apeliantÄ pagrįstumo jau iÅ¡sprendė bei pasisakė, kad ieÅ¡kovas preliminariai yra apelianto kreditorius. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieÅ¡kovo reikalavimo pagrįstumo klausimo nenagrinėjo iÅ¡ naujo (CPK 182 str.). Apelianto vadovas piktnaudžiauja procesinės teisės normomis, rodo nepagarbÄ teismui, nes teikia galimai klastojamus dokumentus (sutartis, aktus ir kt.), nuslepia tam tikras aplinkybes, sudaro realios turtinės padėties neatitinkančius finansinės atskaitomybės dokumentus.

Dėl to yra pagrindas priimti atskirÄ jÄ nutartį dėl apelianto atstovo R. J. veiksmų (CPK 300 str. 1 d.) arba paskirti baudÄ (CPK 95 str.). IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.).

Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, iÅ¡skyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas iÅ¡imtis.Apeliacijos dalykÄ sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria iÅ¡kelta UAB „Lietaus pasiuntiniai“ bankroto byla, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas, nes apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadomis. Atskirasis skundas netenkintinas.

Dėl naujų įrodymų prijungimoApeliacinės instancijos teismui apeliantas pateikė papildomus raÅ¡ytinius įrodymus: 2015 m. liepos 31 d. specialisto iÅ¡vadÄ Nr. 07/31, 2014 m. gruodžio 19 d. papildomÄ susitarimÄ prie 2014 m. balandžio 20 d. sutarties dėl atsiskaitymo termino atidėjimo Nr. 14/04/20-02 bei 2014 m. gruodžio 19 d. papildomÄ susitarimÄ prie 2014 m. balandžio 20 d. sutarties dėl atsiskaitymo termino atidėjimo Nr. 14/04/20-02, teigdamas, kad jų pateikimo bÅ«tinybė iÅ¡kilo vėliau, t. y. po pirmosios instancijos teismo raÅ¡ytinio proceso tvarka priimtos skundžiamos nutarties.

CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo bÅ«ti pateikti pirmosios instancijos teisme, iÅ¡skyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai Å¡ių įrodymų pateikimo bÅ«tinybė iÅ¡kilo vėliau. Atsižvelgdamas į vieÅ¡ojo intereso bankroto bylose egzistavimÄ bei į tai, kad pateikti įrodymai gali bÅ«ti aktualÅ«s vertinant įmonės mokumo klausimÄ , apeliacinės instancijos teismas priima apelianto pateiktus naujus raÅ¡ytinius įrodymus (CPK 314 str.).

Dėl ieÅ¡kovo reikalavimo teisės į apeliantÄ pagrįstumo Apeliantas, kvestionuodamas skundžiamÄ nutartį, teigia, kad ieÅ¡kovas nėra jo kreditorius, nes 2009 m. kovo 24 d. PVM sÄ skaitoje-faktÅ«roje serija VIL Nr.001, kuria kaip savo reikalavimo pagrindu remiasi ieÅ¡kovas, yra užfiksuotas realiai neįvykęs Å«kinių prekių pirkimas-pardavimas, todėl byla turėjo bÅ«ti nutraukta. Su Å¡iais argumentais apeliacinės instancijos teismas nesutinka. Klausimas dėl bankroto bylos apeliantui iÅ¡kėlimo pirmosios instancijos teisme buvo nagrinėtas jau tris kartus.

PirmÄ jį kartÄ Vilniaus apygardos teismas 2014 m. gegužės 27 d. nutartimi atsisakė iÅ¡kelti apeliantui bankroto bylÄ , tačiau Lietuvos apeliacinis teismas 2014 m. rugsėjo 4 d. nutartimi minėtÄ nutarties dalį panaikino ir bankroto bylos iÅ¡kėlimo apeliantui klausimÄ perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo. Vilniaus apygardos teismas 2015 m. sausio 15 d. nutartimi pakartotinai atsisakė kelti apeliantui bankroto bylÄ , tačiau Lietuvos apeliacinis teismas 2015 m. balandžio 2 d. nutartimi vėl panaikino nutarties dalį, kuria atsisakyta kelti bankroto bylÄ , ir bankroto bylos iÅ¡kėlimo apeliantui klausimÄ perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo.

TrečiÄ jį kartÄ pirmosios instancijos teismui nagrinėjant apelianto (ne)mokumo klausimÄ , skundžiama nutartimi apeliantas pripažintas nemokiu ir jam iÅ¡kelta bankroto byla. Pagal Ä®BÄ® 3 straipsnį, 5 straipsnio 1 dalies 1 punktÄ pateikti teismui pareiÅ¡kimÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo gali kreditorius, t. y. asmuo, turintis teisę reikalauti iÅ¡ įmonės įvykdyti prievoles ir įsipareigojimus. Lietuvos apeliacinio teismo tiek 2014 m. rugsėjo 4 d. ir 2015 m. balandžio 2 d. nutartyse jau buvo aptartas ieÅ¡kovo argumentų, inter alia susijusių su apelianto nurodomu ikiteisminiu tyrimu, dėl reikalavimo teisės į apeliantÄ (ne)pagrįstumo klausimas ir jų reikÅ¡mė nagrinėjamam ginčui.

Konstatuota, kad nagrinėjamu atveju nėra duomenų apie ieÅ¡kovo reikalavimo iÅ¡kelti apeliantui bankroto bylÄ , grindžiamo neapmokėta PVM sÄ skaita – faktÅ«ra serija VIL Nr.001, akivaizdų nepagrįstumÄ , ir bankroto bylos iÅ¡kėlimo klausimas gali bÅ«ti nagrinėjamas iÅ¡ esmės. Taigi, nagrinėjamoje byloje teismo įsiteisėjusiais procesiniais sprendimais nustatytos aplinkybės laikytinos turinčiomis prejudicinę galiÄ , t. y. tokiomis, kurių nereikia įrodinėti (CPK 182 str. 2 p.).

Naujų argumentų, kurie nebuvo vertinami ankstesnėse nutartyse, apeliantas faktiÅ¡kai nenurodo. Todėl pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje klausimo, susijusio su ieÅ¡kovo reikalavimo teise į apeliantÄ , pagrįstai nebesvarstė, o apeliacinės instancijos teismas dėl tokio pobÅ«džio argumentų iÅ¡samiau dar kartÄ nebepasisako. Dėl atsakovo (ne)mokumo nustatymoNagrinėjamu atveju byloje kilo ginčas, ar apeliantui UAB „Lietaus pasiuntiniai“ keltina bankroto byla nemokumo pagrindu.

Ä®monės nemokumas nustatomas iÅ¡analizavus įmonės finansinius duomenis, iÅ¡ kurių svarbiausi yra įmonės pradelsti įsipareigojimai, jų santykis su įmonės turto verte bei įmonės Å«kinės - komercinės veiklos rezultatai, atspindintys įmonės galimybes vykdyti įsipareigojimus kreditoriams bei toliau iÅ¡likti aktyviu rinkos dalyviu. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad įmonei bankroto byla dėl jos nemokumo keltina tuo atveju, jei yra objektyvios prielaidos, sudarančios pakankamÄ pagrindÄ iÅ¡vadai, jog įmonė faktiÅ¡kai yra nemoki.

Ä® bylÄ apeliantas yra pateikęs finansinės atskaitomybės dokumentus inter alia balansus laikotarpiui 2014 m. sausio 1 d. – 2014 m. spalio 15 d. ir už visus 2014 metus, taip pat debitorių ir kreditorių sÄ raÅ¡us 2014 m. kovo 31 d., 2014 m. spalio 15 d. ir 2014 m. gruodžio 31 d. Pirmosios instancijos teismas vertino tiek Å¡iuose dokumentuose fiksuotus duomenis, paimtus atskirai, tiek teiktų Å¡ioje byloje kitų įrodymų visumos kontekste Apeliantas teigia, kad teismas, nagrinėdamas finansinės atskaitomybės dokumentus, pažeidė įrodymų tyrimo taisykles bei, konstatuodamas apelianto nemokumÄ , padarė nepagrįstas iÅ¡vadas.

Apeliacinės instancijos teismas su Å¡iais apelianto argumentais nesutinka ir sprendžia, kad teismo iÅ¡vados yra pagrįstos. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su ieÅ¡kovo argumentais dėl apelianto naujai teikiamų įrodymų vertinimo. Nustatant apelianto (ne)mokumo faktÄ 2015 m. liepos 31 d. specialisto iÅ¡vada nėra pagrindo remtis. Visų pirma, specialistas atliko tyrimÄ pagal apelianto pateiktus klausimus, iÅ¡ esmės nesusijusiais su jo finansinės padėties nustatymu. Taigi, specialistas nevertino apelianto (ne)mokumo Ä®BÄ® 2 straipsnio 8 dalies pagrindu.

Antra, tyrimas atliktas ir konsultacija pateikta pagal apelianto pateiktus dokumentus (finansinės atskaitomybės dokumentai, kreditorių, debitorių sÄ raÅ¡ai, visuotinio susirinkimo protokolai, sudaryti sandoriai ir kt.), kurie taip pat yra ir nagrinėjamoje byloje. Tuo tarpu iÅ¡ specialisto iÅ¡vados ir dokumentų perdavimo - priėmimo akto matyti, kad jam neperduoti apelianto buhalterinės apskaitos ar kiti pirminiai dokumentai, kurių pagrindu bÅ«tų padaryta iÅ¡vada dėl sudarytos finansinės atskaitomybės duomenų pagrįstumo.

Juo labiau, kad ir specialistas nurodo, kad neatlikinėjo apelianto finansinių ataskaitų audito bei jungtinės veiklos audito, o atlikto užduoties tyrimÄ , taikydamas dokumentų tikrinimo ir analizės metodÄ pagal pateiktus klausimus. Todėl minėtoje specialisto iÅ¡vadoje specialisto pateikti atsakymai į apelianto pateiktus klausimus, kurie, kaip minėta, yra nesusiję su apelianto (ne)mokumo nustatymu, nelaikytini turinčiais esminės reikÅ¡mės sprendžiant klausimÄ dėl bankroto bylos apeliantui iÅ¡kėlimo (CPK 185 str.).

Apelianto 2014 m. spalio 15 d. balanso duomenimis jo turtas sudarė 4 434 509 Lt (ilgalaikis turtas 1 574 252 Lt, trumpalaikis turtas 2 860 257 Lt, kuriame gautinos sumos sudarė beveik 96 proc. - 2 738 325 Lt ), o per vienerius metus įmonės mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai – 291 275 Lt (t. 2, b.l. 31). Tuo tarpu pateiktame balanse už 2014 metus nurodyta, kad turtas sudaro jau net 9 380 141 Lt (ilgalaikis turtas 303 179 Lt, trumpalaikis turtas 9 076 962 Lt, kuriame gautinos sumos sudarė beveik 79 proc. – 7 154 048 Lt), o per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai 3 816 301 Lt (t. 2, b.l. 135).

Taigi, sprendžiant pagal Å¡iuos duomenis apelianto situacija pasikeitė labai ženkliai vos per du mėnesius - pagal minėtų balansų duomenis apeliantui priklausantis turtas yra žymiai padidėjęs. Tačiau, iÅ¡samiau jį iÅ¡analizavus, matyti, kad per du mėnesius įmonės ilgalaikis turtas sumažėjo net 5 kartus (nuo 1 574 252 Lt iki 303 179 Lt), finansinis turtas sumažėjo dar daugiau - 10 kartų (1 500 000 Lt/ 150 000 Lt). Tuo tarpu turto bendros masės padidėjimÄ daugiau nei dvigubai sÄ lygojo iÅ¡ esmės net 21 kartÄ iÅ¡augusios atsargos, iÅ¡ankstiniai apmokėjimai ir nebaigtos vykdyti sutartys, o taip pat gautinos per vienerius metus sumos, padidėjusios nuo 2 738 325 Lt iki 7 154 048 Lt.

Tai patvirtina ir byloje esantys 2014 m. spalio 15 d. ir 2014 m. gruodžio 31 d. pateikti apelianto debitorių sÄ raÅ¡ai (t. 2, b.l. 33, 143). Tačiau apeliantas iÅ¡ esmės nenurodo aplinkybių, kuo/kaip pagrindžiamos vos per du mėnesius net 21 kartÄ iÅ¡augusios atsargos, iÅ¡ankstiniai apmokėjimai ir nebaigtos vykdyti sutartys. Sulyginus debitorių sÄ raÅ¡us, matyti, kad per du mėnesius atsirado naujas debitorius Israfelma Trading LTD, bÅ«tent kurio įsiskolinimas (4 415 723,06 Lt) ir turi didžiausiÄ reikÅ¡mę apelianto 2014 m. gruodžio 31 d. balanse nurodyto turto vertei – beveik 47 proc. viso turto vertės. Taigi, vien skolos neatgavimas iÅ¡ Å¡io debitoriaus įmonei reikÅ¡tų vos ne nemokumo bÅ«senÄ net neatsižvelgiant į visas kitas aplinkybes.

Minėto debitoriaus reikalavimÄ apeliantas grindžia 2009 m. jungtinės veiklos sutartimi, 2011 m. spalio 19 d. teisių perleidimo sutartimi bei 2014 m. gruodžio 30 d. tarpusavio skolų suderinimo aktu (t. 2, b.l. 138-140, 141-142, 145). Kaip minėta, Israfelma Trading LTD į 2014 m. spalio 15 d. debitorių sÄ raÅ¡Ä apskritai nebuvo įtrauktas, nors visas teises, pareigas bei naudÄ , kylančias iÅ¡ 2009 m. liepos 22 d. jungtinės veiklos sutarties, apeliantas į šį debitorių jau buvo įgijęs 2011 m. spalio 19 d. teisų perleidimo sutartimi.

Todėl neaiÅ¡kus ir logiÅ¡kai nepagrįstas apelianto elgesys, kodėl, turėdamas daugiau kaip 4 mln. litų reikalavimo teisę į minėtÄ debitorių, jo nenurodė nei 2014 m. spalio 15 d. finansinės atskaitomybės dokumentuose, nei 2014 m. spalio 15 d. sudarytame debitorių sÄ raÅ¡e, kuriuos teikė pirmosios instancijos teismui bent jau antrÄ kartÄ nagrinėjant klausimÄ dėl bankroto bylos apeliantui iÅ¡kėlimo, aptariama jungtinės veiklos sutartis pirmosios instancijos teismui pateikiama tik prieÅ¡ bylÄ nagrinėjant trečiÄ jį kartÄ .

Taip pat apeliantas nenurodo jokių reikÅ¡mingų aplinkybių, kada toks reikalavimas dar 2009 m. liepos 22 d. sudarytos jungtinės veiklos sutarties atsirado apskritai ar kas lėmė jo atsiradimÄ bÅ«tent po 2014 m. spalio 15 d. (teikiamu 2014 m. gruodžio 30 d. tarpusavio skolų suderinimo aktu buvo tik suderintos skolos be jokių pirminių skolÄ patvirtinančių dokumentų). Todėl apeliacinės instancijos teismui, kaip ir pirmosios instancijos teismui, pagrįstų abejonių kelia Å¡io debitoriaus realumas apskritai.

Be to, sutiktina su pirmosios instancijos teismu, kad abejonių kelia ir kitų debitorių mokumas bei jų įsiskolinimų realumas, nes apeliantas nepateikė jų atgavimo realumÄ patvirtinančių įrodymų, pvz. debitoriaus Mefister Limited įsiskolinimas 2014 m. kovo m. 31 d. duomenimis nurodytas 1 300 000 Lt, nors atsiskaitymo terminas jau buvo pasibaigęs 2014 m. sausio 1 d. (t. 1, b.l. 68-70); 2014 m. spalio 15 d. duomenims debitorinis įsiskolinimas 1 000 000 Lt, terminas nenurodytas; 2014 m. gruodžio 31 d. duomenimis debitorinis įsiskolinimas vėl 1 000 000 Lt, bet terminas nurodytas jau 2015 m. gruodžio 31 d., nors jokių duomenų apie termino atidėjimÄ nepateikiama.

Tas pat pasakytina apie debitorių Dianr Holdings Limited - 2014 m. kovo m. 31 d. duomenimis jo atsiskaitymo terminas jau buvo pasibaigęs 2015 m. sausio 1 d., Å¡iuo metu jo 1 686 000 Lt skolos mokėjimo terminas nurodomas 2015 m. gruodžio 31 d. Pažymėtina, kad visų apelianto nurodytų debitorių atsiskaitymo terminai tapo vienodi – 2015 m. gruodžio 31 d. (t. 2, b.l. 143). Kaip minėta, Å¡iuo metu 4/5 apelianto turto sudaro jo nurodomos gautinos sumos. Å iame kontekste pastebėtina, kad paprastai visų gautinų sumų atgavimas dėl įvairių priežasčių (įmonių bankroto, nesÄ Å¾iningumo, iÅ¡ieÅ¡kojimo negalimumo ir pan.) ir Å¡iaip jau ne visada yra realus.

Tuo tarpu įvertinant pirmiau iÅ¡dėstytus motyvus dėl Å¡ių įsipareigojimų pagrįstumo apskritai (jie nepagrįsti jokiais pirminiais duomenimis), o taip pat debitorių galimybes įvykdyti apelianto nurodomas prievoles (jos nebuvo įvykdytos anksčiau sutartais apelianto nurodytais terminais), apelianto teiginiai apie jo mokumÄ apeliacinės instancijos teismo vertinimu, yra daugiau nei abejotini. TokiÄ iÅ¡vadÄ patvirtina ir kitos aplinkybės. Trumpalaikiam turtui priskiriamas per vienÄ ataskaitinį laikotarpį (vienerius finansinius metus) pajamoms uždirbti sunaudojamas turtas, todėl net ir realiai Å¡iuo metu egzistuojantis jis iÅ¡ esmės pagal savo pobÅ«dį gali keistis, dėl ko negali patikimai garantuoti pareikÅ¡tų reikalavimų įvykdymo užtikrinimo ilgesnėje perspektyvoje.

Vertinant apeliantui priklausantį ilgalaikį turtÄ , matyti, kad balanso už 2014 metus duomenimis apeliantui priklauso ilgalaikis turtas 303 179 Lt vertės, kurį sudaro finansinis turtas 150 000 Lt bei kitas ilgalaikis turtas 153 179 Lt (t. 2, b.l. 135). Byloje nėra jokių duomenų, kurie įrodytų apeliantui priklausančio finansinio turto ir kito ilgalaikio turto realumÄ bei likvidumÄ . Be to, apeliantas neturi jokio materialaus turto, į kurį galima bÅ«tų nukreipti kreditorinių reikalavimų patenkinimÄ .

Kaip minėta, apelianto balanse už 2014 metus nurodyta, kad per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai sudaro 291 275 Lt, t. y. per du mėnesius padidėjo net 13 kartų - iki 3 816 301 Lt, (t. 2, b.l. 135). Vertinant 2014 m. spalio 15 d. ir 2015 m. gruodžio 31 d. duomenimis pateiktus kreditorių sÄ raÅ¡us matyti, kad tokį kreditorinių reikalavimų iÅ¡augimÄ lėmė AB DNB banko (2 689 323,06 Lt) ir antstolės V. M. (156 025,04 Lt) reikalavimai, kurie anksčiau apelianto teiktuose dokumentuose apskritai nebuvo nurodomi.

IÅ¡ AB DNB banko 2014 m. lapkričio 21 d. bei antstolės V. M. 2014 m. lapkričio 19 d. raÅ¡tų matyti, kad priverstinis vykdymas iÅ¡ apelianto vienoje vykdomojoje byloje pradėtas 2010 metais, o kitoje – 2011 metais. Taigi, Å¡ios aplinkybės patvirtina, kad apeliantas, sudarant 2014 m. spalio 15 d. balansÄ ir į jį neįtraukęs AB DNB banko bei antstolės skolų į grafÄ â€žmokėtinos sumos ir įsipareigojimai“, nuslėpė dėl itin didelių sumų jo atžvilgiu pradėtus vykdymo veiksmus.

Å ie kreditoriai nebuvo nurodyti ir 2015 m. spalio 15 d. sudarytame kreditorių sÄ raÅ¡e, nors skolos tiek AB DNB bankui, tiek ir antstolei jau buvo pradelstos, apeliantas, 2014 m. kovo 31 d. teikdamas teismui dokumentus, taip pat nebuvo nurodęs AB DNB banko kaip kreditoriaus (t. 1, b.l. 68-69). Pastebėtina, kad 2014 m. kovo 31 d. kreditorių sÄ raÅ¡e buvo nurodytas Nordea Bank AB su 2 100 000 Lt dydžio reikalavimu, kurio atsiskaitymo terminas 2013 m. gruodžio 31 d. Apeliantas, po pusės metų teikdamas teismui 2014 m. spalio 15 d. kreditorių sÄ raÅ¡Ä , nurodė, kad su Nordea Bank AB yra atsiskaitęs, tuo tarpu 2014 m. spalio 13 d.

šio banko raštas patvirtina, kad bankas niekada jokių santykių su apeliantu net ir nėra turėjęs (t. 2, b.l. 50). Pažymėtina ir tai, kad visų apelianto nurodytų kreditorių atsiskaitymo terminai kaip ir debitorių yra vienodi – 2015 m. gruodžio 31 d. (t. 2, b.l. 137). Taigi, visos šios aplinkybės tik patvirtina jau išreikštas itin dideles abejones dėl apelianto teikiamų duomenų patikimumo, kas, beje, jau buvo konstatuota ir anksčiau priimtose apeliacinės instancijos teismo nutartyse.

Atsižvelgiant į civiliniame procese galiojantį dispozityvumo principÄ , Å¡alims numatyta pareiga įrodyti aplinkybes, kuriomis jos grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus (CPK 12 str., 178 str.). Apeliantas, praÅ¡ydamas panaikinti skundžiamÄ nutartį ir atmesti praÅ¡ymÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo, nepateikė teismui įrodymų, iÅ¡ esmės paneigiančių pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių dėl apelianto nemokumo bei finansinių duomenų patikimumo. Pastebėtina, kad iÅ¡braukus vien debitoriaus Israfelma Trading LTD 4 415 723,06 Lt įsiskolinimÄ iÅ¡ gautinų sumų apimties, net akivaizdžiai minimalÅ«s pradelsti įsipareigojimai (bankui ir antstolei) kreditoriams jau virÅ¡ija pusę į balansÄ Ä¯raÅ¡yto turto vertės (Ä®BÄ® 2 str. 8 d.).

Remiantis tuo, kas iÅ¡dėstyta, konstatuotina, jog turto ir įsipareigojimų santykio kontekste nėra pagrindo pripažinti, kad apeliantas neatitinka nemokumo bÅ«senos. Apeliantas neįrodo, jog realiai turi turto, kurio pakaktų finansiniams įsipareigojimams padengti, vykdo pelningÄ veiklÄ . Todėl apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo abejoti priimto procesinio sprendimo iÅ¡kelti apeliantui bankroto bylÄ pagrįstumu bei teisėtumu, nes nei bylos aplinkybių visuma, nei atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo spręsti, kad įmonė bus pajėgi vykdyti įsipareigojimus kreditoriams bei toliau iÅ¡likti aktyviu rinkos dalyviu.

Todėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. liepos 23 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).Dėl baudos apeliantui skyrimoIeÅ¡kovas praÅ¡o skirtÄ apelianto vadovui baudÄ už piktnaudžiavimÄ procesinėmis teisėmis arba priimti atskirÄ jÄ nutartį dėl jo veiksmų.Pagal CPK 95 straipsnį baudai dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis paskirti bÅ«tinos sÄ lygos: dalyvaujančio byloje asmens nesÄ Å¾iningumas pareiÅ¡kiant nepagrįstÄ ieÅ¡kinį, teikiant nepagrįstÄ skundÄ ar kitÄ procesinį dokumentÄ arba sÄ moningas veikimas prieÅ¡ teisingÄ ir greitÄ bylos iÅ¡nagrinėjimÄ .

Ä®statyme nustatytos procesinės teisės įgyvendinimas gali bÅ«ti laikomas piktnaudžiavimu tik iÅ¡imtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-224/2005). IÅ¡ esmės klausimas dėl apelianto piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis buvo keliamas jau ir nagrinėjant bylÄ anksčiau, šį klausimÄ pirmosios instancijos teismas, pripažinęs apelianto argumentus nepagrįstais, svarstė ir skundžiamoje nutartyje, tačiau tenkinti ieÅ¡kovo praÅ¡ymÄ pagrindo nenustatė.

Tokio pobÅ«džio nutartys negali bÅ«ti skundžiamos apeliacine tvarka. Tuo tarpu tenkinti šį praÅ¡ymÄ apeliacinės instancijos teisme vien tik todėl, kad yra pateiktas atskirasis skundas, nėra pakankamo pagrindo. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336-338 straipsniais,           n u t a r ė:              Vilniaus apygardos teismo 2015 m. liepos 23 d. nutartį palikti nepakeistÄ .

             IeÅ¡kovo praÅ¡ymÄ dėl baudos skyrimo arba atskirosios nutarties priėmimo atmesti.                 Teisėjas                                                                                                                   Alvydas PoÅ¡kus