5a039b31-df85-4367-9e07-ff71d1ecf29b · Kauno apygardos teismas

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2A-245-413/2012Teisminio proceso Nr. 2-05-3-03698-2011-0Pirmosios instancijos teismo teisėja Diana Jasaitienė (S) Procesinio sprendimo kategorijos: 73.2.5.5, 73.2.6, 116.4., 121.14.; 121.18., 121.21. KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2012 m. kovo 5 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Gintauto Koriagino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), RamÅ«no Mitkaus ir Algimanto Kukalio, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo ieÅ¡kovo Seesam Insurance AS (buvusi UADB „Seesam Lietuva“) apeliacinį skundÄ dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. spalio 6 d. sprendimo panaikinimo civilinėje byloje Nr. 2-7305-584/2011 pagal ieÅ¡kovo UADB „Seesam Lietuva“ ieÅ¡kinį atsakovui A.

P. dėl draudimo iÅ¡mokos priteisimo regreso tvarka. Teisėjų kolegija n u s t a t ė:I. Ginčo esmė IeÅ¡kovas UADB „Seesam Lietuva“ (teisių perėmėjas - Seesam Insurance AS, veikiantis Lietuvos Respublikoje per Seesam Insurance AS filialÄ Lietuvoje) ieÅ¡kiniu kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovo 5 639,83 Lt draudimo iÅ¡mokos, 5 proc. dydžio procesines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo bei bylinėjimosi iÅ¡laidas (t. 1, b. l. 3-6, 98-101).

Reikalavimas grindžiamas tuo, kad Å¡alys sudarė transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį Nr. 300 0058817, kuria buvo apdrausta automobilio VW Golf (valst. Nr. DEO 664) valdytojų civilinė atsakomybė. UADB „Seesam Lietuva“ 2008 m. balandžio 11 d. gavo savo korespondento žaloms administruoti Rumunijoje bendrovės AVUS Romania International SRL praneÅ¡imÄ apie tai, jog draudiminės apsaugos galiojimo metu, 2008 m. vasario 14 d., Rumunijoje įvyko kelių eismo įvykis, kuriame C.

I. vairuojamas automobilis VW Golf (valst. Nr. DEO 664), apdraustas UADB „Seesam Lietuva“ transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, susidūrė su kitu automobiliu Iveco (valst. Nr. GJ-72-ATC), apdraustu bendrovės Asirom SA savanoriškuoju draudimu (šio automobilio savininkas - bendrovė Artego SA). Ieškovas UADB „Seesam Lietuva“ buvo informuotas savo korespondento AVUS, kad 2008 m. vasario 14 d. eismo įvykis kilo dėl automobilio VW Golf (valst. Nr. DEO 664) vairuotojo kaltės. Ieškovo korespondentas žaloms administruoti Rumunijoje AVUS gavo automobilį Iveco (valst.

Nr. GJ-72-ATC) savanoriÅ¡kuoju draudimu apdraudusios draudimo bendrovės Asirom SA atgręžtinį reikalavimÄ atlyginti dėl 2008 m. vasario 14 d. įvykio kilusiÄ Å¾alÄ , Å¡io reikalavimo pagrindu atliko žalos administravimo veiksmus ir, sureguliavus žalos bylÄ , 2010 m. vasario 11 d. raÅ¡tu pareikalavo iÅ¡ ieÅ¡kovo, kaip atsakingo draudiko, iÅ¡mokėtos žalos sumos bei bylos administravimo iÅ¡laidų atlyginimo (iÅ¡ viso 8 167,04 eurų, t.y. 28 199,16 litų). UADB „Seesam Lietuva“, pagal iÅ¡mokos potvarkį Nr. 08/300-0941, 2010 m. kovo 5 d. iÅ¡mokėjo draudimo iÅ¡mokÄ , lygiÄ korespondento AVUS pateiktam reikalavimui - 28 199,16 Lt.

Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 5 punktas įpareigoja transporto priemonės valdytojÄ per 3 darbo dienas nuo eismo įvykio dienos raÅ¡tu praneÅ¡ti draudikui, apdraudusiam jo civilinę atsakomybę, apie eismo įvykį, dėl kurio jis yra atsakingas. AnalogiÅ¡ka nuostata buvo įtvirtinta ir su atsakovu sudarytos draudimo sutarties 3.2.4 p., pagal kuriÄ draudėjas įsipareigoja per 3 darbo dienas nuo eismo įvykio dienos raÅ¡tu praneÅ¡ti draudikui ar jo atstovui apie eismo įvykį, dėl kurio jis yra atsakingas, draudiko praÅ¡ymu suteikti žinomÄ informacijÄ apie autoavarijos aplinkybes bei dalyvius.

Tokio praneÅ¡imo ar kitos informacijos apie 2008 m. vasario 14 d. kelių eismo įvykį ieÅ¡kovas UADB „Seesam Lietuva“ iÅ¡ atsakovo A. P. negavo net ir po atskiro raÅ¡ytinio 2008 m. balandžio 15 d. užklausimo Nr. 08/300-0941. Vadovaujantis eismo įvykio metu galiojusių Vyriausybės 2004 m. birželio 23 d. nutarimu Nr. 795 patvirtintų Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo iÅ¡mokos mokėjimo taisyklių 54.3 p. ir 54.5 p., jeigu atsakingas dėl padarytos žalos valdytojas ar jo atstovas nepranešė jo civilinę atsakomybę apdraudusiam draudikui ar jo atstovui apie eismo įvykį, dėl kurio jis yra atsakingas ir (arba) draudikui praÅ¡ant nepadėjo aiÅ¡kintis eismo įvykio aplinkybių ir nepateikė turimos informacijos apie eismo įvykį, draudikas turi iki 20 proc. iÅ¡mokėtos draudimo iÅ¡mokos dydžio atgręžtinio reikalavimo teisę į atsakingÄ dėl žalos padarymo asmenį.

Be to, atsakovas, gavęs ieÅ¡kovo pretenzijÄ , pateikė draudikui (ieÅ¡kovui) atsakymÄ , kuriuo žalÄ atlyginti atsisakė, kartu pateikdamas su C. B. T. 2007 m. spalio 10 d. sudarytÄ automobilio VW Golf (valst. Nr. DEO 664) panaudos sutartį. Atsakovo pateikta apdrausto automobilio panaudos sutartis buvo sudaryta tÄ pačiÄ dienÄ kaip ir draudimo sutartis, automobilį VW Golf (valst. Nr. DEO 664) panaudai atsakovas perdavė naudoti penkeriems metams Lietuvos Respublikoje ir už jos ribų, suteikiant teisę panaudos gavėjui transporto priemonę perleisti naudoti bet kuriems tretiesiems asmenims (panaudos sutarties 1 ir 8 punktai).

Sudarydamas draudimo sutartį, atsakovas žinojo, jog apdrausta transporto priemone naudosis kitas asmuo užsienio valstybėje. Sudarant draudimo sutartį, draudimo rizika buvo įvertinta ir draudimo įmoka apskaičiuota atsižvelgiant į tai, kad transporto priemonė nebus naudojama užsienyje daugiau kaip 30 dienų per metus (draudimo sutarties 1.6 p.). Atsakovas nei draudimo sutarties sudarymo metu, nei kada nors vėliau ieškovui neatskleidė aplinkybės, jog transporto priemonė bus naudojama užsienyje.

Tokiu bÅ«du atsakovas nuslėpė draudimo sutarties sudarymui svarbiÄ informacijÄ apie aplinkybes, turinčias esminę įtakÄ draudimo rizikai įvertinti, arba nepranešė apie draudiminės rizikos pasikeitimÄ (jeigu panaudos sutartis laiko ir ketinimų atžvilgiu buvo sudaryta vėliau nei draudimo sutartis). Vadovaujantis minėtų eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo iÅ¡mokos mokėjimo taisyklių 56.1 p., 56.2 p., atsakingas draudikas turi teisę reikalauti, kad draudėjas grÄ Å¾intų iki 50 procentų iÅ¡mokėtos draudimo iÅ¡mokos, jeigu sudarant draudimo sutartį draudėjas nuslėpė sutarties sudarymui svarbiÄ informacijÄ apie aplinkybes, galinčias turėti esminę įtakÄ draudžiamojo įvykio atsitikimo tikimybei ir Å¡io įvykio galimų nuostolių dydžiui (draudimo rizikai), arba (ir) draudimo sutarties galiojimo metu padidėjus sutartyje numatytai draudimo rizikai (pasikeitus aplinkybėms, turinčioms įtakos draudimo įmokos apskaičiavimui ar padidinimui) draudėjas ar jo atstovas apie tai neinformavo atsakingo draudiko draudimo sutartyje nustatyta tvarka.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Kauno miesto apylinkės teismas 2011 m. spalio 6 d. sprendimu ieÅ¡kinį atmetė. Priteisė valstybei iÅ¡ ieÅ¡kovo 16,35 Lt iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (t. 1, b. l. 14-16). Teismas konstatavo, kad įvykus eismo įvykiui Europos SÄ jungos narėje Rumunijoje, byla turi tarptautinį elementÄ , todėl jai nagrinėti turi bÅ«ti taikomos direktyvos Nr. 2009/103/EB nuostatos (inkorporuotos Ketvirtosios direktyvos nuostatos). Atsižvelgiant į tai, kad ieÅ¡kovo ir jo korespondento tarpusavio santykius reguliuoja Europos bendrijų komisijos 2003 m. liepos 28 d. sprendimas (b. l. 103, posėdžio protokolas), draudiko ir jo patikėtinio santykiai analogiÅ¡kai yra reglamentuojami sprendimo „dėl Tarybos direktyvos 72/166/EEB taikymo tikrinant motorinių transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimÄ â€œ 4 str. 5 d. ir 7 str. nuostatose, kuriose nurodoma, jog patikėtinį patvirtinęs biuras pripažįsta iÅ¡imtinę jo kompetencijÄ administruoti ir sureguliuoti žalÄ biuro vardu ir šį patikėtinį patvirtinti praÅ¡iusio draudiko sÄ skaita.

Taigi biuro ir jo patikėtinio santykiai turi įtakos sprendžiant klausimÄ dėl regresinio reikalavimo ieÅ¡kinio senaties termino pradžiai skaičiuoti, kadangi Å¡ioje byloje atsakovas prašė taikyti ieÅ¡kinio senatį. Teismas nustatė, kad ieÅ¡kinį teismui ieÅ¡kovas pateikė 2011 m. kovo 5 d., iÅ¡siųsdamas jį paÅ¡tu. Teismas sprendė, kad regresinio reikalavimo senaties termino pradžia prasidėjo 2010 m. vasario 11 d., kai ieÅ¡kovo patikėtinis AVUS Romania International SRL sumokėjo bendrovei Asirom SA žalos atlyginimÄ .

Tokia iÅ¡vadÄ teismas grindė tuo, kad ieÅ¡kovÄ ir AVUS Romania International SRL siejo bendradarbiavimo santykiai, todėl bendradarbiaujančios Å¡alys galėjo nustatyti įvairius atsiskaitymo bÅ«dus ir laikotarpius, tačiau Å¡ie santykiai neturi reikÅ¡mės tarp draudiko (ieÅ¡kovo) ir draudėjo (atsakovo) atsiradusiems santykiams. Taigi aplinkybė, kada ieÅ¡kovas sumokėjo savo korespondentui už draudimo iÅ¡mokÄ sumokėtus pinigus, senaties termino eigos pradžiai reikÅ¡mės neturi. Esminė aplinkybe senaties termino pradžiai skaičiuoti teismas laikė tai, nuo kada bendrovei Asirom SA subrogacijos pagrindu atsiradusi žala buvo atlyginta, todėl bÅ«tent nuo tos datos, t. y. nuo 2010 m. vasario 11 d., ieÅ¡kovui atsirado teisė reikalauti iÅ¡mokėtų sumų regreso tvarka.

Svarbia aplinkybe, pagrindžiančia paminėtÄ teismo iÅ¡vadÄ , teismas laikė tai, kad ieÅ¡kovas 2010 m. vasario 10 d. iÅ¡mokos potvarkiu Nr. 08/300-0941 patvarkė užsienio įmonei savo korespondentui AVUS Romania International SRL iÅ¡mokėti 28 199,16 Lt draudimo iÅ¡mokÄ , susijusiÄ su autoįvykiu (b. l. 13). Taigi paminėtas mokėjimas (AVUS Romania International SRL bendrovei Asirom SA ) atliktas su ieÅ¡kovo pritarimu. Teismas Å¡alių sudarytÄ sutartį laikė vartojimo sutartimi, todėl atsižvelgdamas į tai, kad atsakovas, bÅ«damas silpnesnė sandorio Å¡alis, praÅ¡ydamas taikyti senatį ne visiÅ¡kai tiksliai suformulavo savo praÅ¡ymÄ , savo iniciatyva atsakovo praÅ¡ymÄ patikslino ir taikė ieÅ¡kinio reikalavimams vienerių metų ieÅ¡kinio senatį, konstatuodamas, kad ieÅ¡kovas praleido terminÄ kreiptis į teismÄ su ieÅ¡kiniu dėl iÅ¡mokėtos dalies draudimo iÅ¡mokos priteisimo, kas sudaro pagrindÄ ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį atmesti (CK 1.131 str.).

Teismas nurodė, kad ieÅ¡kovas yra draudimo veikla užsiimantis verslo subjektas, jam, kaip Å¡iÄ veiklÄ iÅ¡manančiam subjektui, keliami padidinti reikalavimai, todėl sprendė, jog ieÅ¡kovas įgyvendino savo teises nerÅ«pestingai, neatidžiai, praleido ieÅ¡kinio senaties terminÄ ir jo atnaujinti neprašė. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovas Seesam Insurance AS praÅ¡o panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. spalio 6 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ - ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį tenkinti bei priteisti ieÅ¡kovo patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas apeliacinės instancijos teisme (t. 2, b. l. 2-8).

Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:1. Pirmosios instancijos teismas savo sprendimÄ grindė klaidingomis prielaidomis, o aplinkybės, dėl kurių ieÅ¡kinio senaties termino pradžia teismas laikė 2010 m. vasario 11d., teisme net nebuvo tiriamos. IeÅ¡kinio senaties terminas Å¡ioje byloje skaičiuotinas nuo 2010 m. kovo 6 d. - kitos dienos po ieÅ¡kovės atlikto mokėjimo pavedimo savo korespondentui Rumunijoje (2010 m. kovo 5 d., ieÅ¡kinio priedas Nr. 7), o ne nuo 2010 m. vasario 11 d., t.y. datos, kada žalÄ nukentėjusiojo draudikui ASIROM SA iÅ¡mokėjo AVUS (Å¡is mokėjimo nurodymas pateiktas ieÅ¡kovės su 2011-06-09 praÅ¡ymu).

Todėl ieÅ¡kovė, ieÅ¡kinį teismui iÅ¡siųsdama 2011 m. kovo 7 d. (pirmÄ darbo dienÄ po ne darbo dienos (Å¡eÅ¡tadienio) - 2011 m. kovo 5 d.) ieÅ¡kinio senaties termino nepraleido.

2. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sutapatino atsakingÄ draudikÄ (ieÅ¡kovÄ ) ir bendrovę AVUS Romania International SRL, kuri veikia savarankiÅ¡kai administruodama draudžiamÄ jį įvykį ir apskaičiuodama nukentėjusiajam iÅ¡mokėtinas sumas. Nustatymui, ar teisės į ieÅ¡kinį atsiradimo momentas sietinas su atsakingo draudiko iÅ¡mokos mokėjimo diena, ar su korespondento nukentėjusiajam iÅ¡mokos iÅ¡mokėjimo diena, reikÅ¡minga ir tai, kad mokėjimo, kurį atlieka korespondentas nukentėjusiajam, ir mokėjimo, kurį atlieka atsakingas draudikas savo korespondentui (iÅ¡mokos) (bÅ«tent pastaroji yra žalos suma, nuo kurios apskaičiuojama ieÅ¡kinio suma), dydžiai skiriasi, nes atsakingam draudikui be nukentėjusiesiems iÅ¡mokėtų sumų atsiranda imperatyvi pareiga pagal teisės aktus atlyginti ir korespondento patirtas administravimo iÅ¡laidas, kurių dydį nustato Biurų taryba (Vidaus nuostatų 5 str. 1.3 p.).

Atsakingas draudikas, kol nėra gavęs praÅ¡ymo atlyginti iÅ¡laidas (arba kitaip dar vadinamos galutinės sÄ skaitos), negali atlikti jokių mokėjimų, nes tiesiog nežinomas atlygintos sumos dydis. Pirmosios instancijos teismas savo sprendimÄ grindė ir neteisinga prielaida, neva bÅ«tent ieÅ¡kovė pirmiau iÅ¡mokos potvarkiu patvarkė sumokėti draudimo iÅ¡mokÄ , ir tik tada korespondentas AVUS pervedė nukentėjusiojo draudikui ASIROM SA žalos atlyginimo sumas. Tačiau iÅ¡mokos potvarkis Nr. 08/300-0941 buvo patvirtintas ne 2010 m. vasario 10 d., kaip klaidingai nurodė pirmosios instancijos teismas, tačiau vėliau.

Teismo nurodytÄ dienÄ toks iÅ¡mokos potvarkis ieÅ¡kovės objektyviai negalėjo bÅ«ti priimtas, nes dar net nebuvo gautas AVUS praÅ¡ymas atlyginti iÅ¡laidas (galutinė sÄ skaita) - jis yra datuotas 2010 m. vasario 11 d.

3. Pirmosios instancijos teismas sprendimo motyvuojamojoje dalyje nurodė, kad atsakovas, bÅ«damas silpnesnė sandorio Å¡alis, praÅ¡ydamas taikyti senatį ne visiÅ¡kai tiksliai suformulavo savo praÅ¡ymÄ , todėl teismas savo iniciatyva atsakovo praÅ¡ymÄ tikslina ir taiko ieÅ¡kinio reikalavimams vienerių metų ieÅ¡kinio senatį. Atsakovo praÅ¡ymo taikyti ieÅ¡kinio senatį nei atsiliepime į ieÅ¡kinį, nei parengiamajame teismo posėdyje nebuvo. Tik bylos nagrinėjimo iÅ¡ esmės metu atsakovas pareiÅ¡kė praÅ¡ymÄ ieÅ¡kinio senatį taikyti - t. y. po nutarties skirti bylÄ nagrinėti teismo posėdyje priėmimo.

Tiek pagal formuojamÄ teismų praktikÄ , tiek pagal CPK 226 straipsnį, praÅ¡ymas taikyti ieÅ¡kinio senatį, jei tuo Å¡alis remiasi, turi bÅ«ti pareikÅ¡tas pasirengimo nagrinėti bylÄ teisme metu (pasirengimo stadijoje, kur Å¡alys turi galutinai suformuluot savo reikalavimus ir atsikirtimus). IeÅ¡kovė neabejotinai bÅ«tų iÅ¡samiai pasisakiusi, kodėl ieÅ¡kinio senaties terminas nėra praleistas arba kodėl jis turėtų bÅ«ti atnaujintas. Pirmosios instancijos teismas, nepagrįstai nusprendęs, kad ieÅ¡kovė praleido ieÅ¡kinio senatį, net nevertino tariamo ieÅ¡kinio senaties praleidimo priežasčių.

Net neatsižvelgiant į tai, kad ieÅ¡kinio senaties terminas nėra praleistas, svarbu pabrėžti, jog nesant CPK nustatyta tvarka pareikÅ¡to atsakovo praÅ¡ymo taikyti ieÅ¡kinio senatį, ieÅ¡kovas neturėjo pagrindo teikti prieprieÅ¡inį praÅ¡ymÄ praleistÄ terminÄ atnaujinti. Tik ieÅ¡kinio senaties termino taikymui reikalingas ginčo Å¡alies praÅ¡ymas, tuo tarpu įstatymas nenumato, kad ieÅ¡kinio senaties atnaujinimas taikomas tik esant tokiam ieÅ¡kovo praÅ¡ymui (CK 1.126 str. 2 d.). Pagal kasacinio teismo suformuluotÄ praktikÄ teismas turi pareigÄ savo iniciatyva vertinti termino praleidimo priežasčių svarbumÄ , nepriklausomai nuo ieÅ¡kovo praÅ¡ymo atnaujinti terminÄ buvimo ar nebuvimo; jeigu pateiktų byloje įrodymų neužtenka, teismas pasiÅ«lo Å¡alims ir kitiems byloje dalyvaujantiems asmenims pateikti papildomus įrodymus ir nustato terminÄ jiems pateikti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2002 m. gruodžio 20 d. nutarimu Nr. 39 patvirtinta Lietuvos Respublikos teismų praktikos, taikant ieÅ¡kinio senatį reglamentuojančias Ä®statymų normas apibendrinimo apžvalga;

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-653/2001). Ieškovė tol, kol nebuvo sumokėjusi draudimo išmokos korespondentui AVUS, objektyviai negalėjo pateikti reikalavimo atsakovui dėl draudimo išmokos dalies gražinimo atgręžtine tvarka. Įstatymas imperatyviai nurodo, nuo kurios sumos skaičiuotinas regresinio reikalavimo dydis - nuo išmokėtos draudimo išmokos, tačiau ne nuo nustatyto žalos dydžio (TPVCAPDĮ 22 str., Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir išmokos mokėjimo taisyklių 54 p.).

Nuo korespondento išmokėtų sumų regresinio reikalavimo dydis taip pat negali būti apskaičiuojamas, kadangi atsakingas draudikas privalo atlyginti ir turi teisę iš draudėjo atgręžtine tvarka reikalauti ne tik nukentėjusiems išmokėtas sumas, bet ir korespondento žalos administravimo išlaidas. Todėl kol nebuvo žinomas tikslus išmokėtos draudimo išmokos dydis ir šios išlaidos faktiškai dar nebuvo patirtos - iki 2010 m. kovo 5 d.. ieškovė negalėjo pateikti regresinio reikalavimo atsakovui.

Draudžiamasis eismo įvykis kilo užsienio valstybėje - Rumunijoje, ir dėl jo kilusiÄ Å¾alÄ administravo ne tiesiogiai ieÅ¡kovė, tačiau jos korespondentas Rumunijoje AVUS. Nurodytos aplinkybės natÅ«raliai lemia, jog informacijos, reikalingos regresiniam reikalavimui pareikÅ¡ti, surinkimas užtrunka ilgiau, taip pat reikalingas papildomas laikas vertimams į lietuvių kalbÄ atlikti. IeÅ¡kovė anksčiau ieÅ¡kinio teismui nepateikė ir dėl to, kad iki kreipimosi į teismÄ dėjo pastangas surasti taikų ginčo sprendimo bÅ«dÄ .

Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ atsakovas A. P. praÅ¡o ieÅ¡kovo apeliacinį skundÄ atmesti ir Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. spalio 6 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ (t. 2, b. l. 14-16). Atsakovas nurodo, kad apeliantas stengiasi suklaidinti teismÄ , bandydamas įteigti, jog atsakovas tik paskutiniu momentu sugalvojo papraÅ¡yti taikyti Å¡ioje byloje ieÅ¡kinio senatį. Atsakovas dar atsiliepime į ieÅ¡kinį nurodė, kad ieÅ¡kovas kartu su ieÅ¡kiniu nepateikė jokių duomenų apie tai, kada konkrečiai AVUS atliko žalos administravimo veiksmus ir iÅ¡mokėjo draudimo iÅ¡mokÄ nukentėjusiajam asmeniui.

Net nesant tokių duomenų, atsakovas atsiliepime į ieÅ¡kinį nurodė, kad „nagrinėjant ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį bÅ«tina nustatyti, ar nebuvo praleisti draudimo iÅ¡mokos mokėjimo, pretenzijų pareiÅ¡kimo terminai, bei ar subrogacinis reikalavimas nebuvo pareikÅ¡tas pasibaigus kito draudiko prievolei“. Atsakovas nuosekliai laikėsi pozicijos, jog ieÅ¡kovas galėjo pažeisti įstatymų nustatytus terminus, tačiau konkretų reikalavimÄ taikyti ieÅ¡kinio senatį atsakovas pareiÅ¡kė po to, kai ieÅ¡kovas per kelis kartus po parengiamojo posėdžio pateikė į bylÄ raÅ¡ytinius dokumentus, kurių pagrindu ir atsirado galimybė tiksliai nustatyti ieÅ¡kinio senaties termino pradžiÄ .

Apeliacinio skundo teiginiai, jog pirmosios instancijos teismas ieÅ¡kinio senatį Å¡ioje byloje taikė savo iniciatyva, yra niekuo nepagrįsti. Atsakovas motyvuotai prašė taikyti ieÅ¡kinio senatį, todėl teismas privalėjo nagrinėti tokį atsakovo praÅ¡ymÄ . O tai, kad teismas dėl ieÅ¡kinio senaties termino eigos pradžios ir jos taikymo turėjo kitokiÄ nuomonę, nei atsakovas ar ieÅ¡kovas, dar nereiÅ¡kia, kad teismas ieÅ¡kinio senatį taikė savo iniciatyva. IeÅ¡kovo apeliacinio skundo teiginiai, jog ieÅ¡kinio senaties terminas Å¡ioje byloje skaičiuotinas nuo 2010 m. kovo 6 d. (tai yra nuo kitos dienos po ieÅ¡kovo atlikto mokėjimo pavedimo korespondentui Rumunijoje), yra nepagrįsti, nes CK 1.127 str. 4 d. nurodoma, kad iÅ¡ regresinių prievolių atsirandančių reikalavimų ieÅ¡kinio senaties terminas prasideda nuo pagrindinės prievolės įvykdymo momento, kaip tai teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas.

Teisėjų kolegija konstatuoja: IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.Byloje kilęs ginčas dėl ieškinio senaties taikymo.Ieškinio senatis – tai įstatymo nustatytas terminas, per kurį galima ginti savo pažeistas teises ar interesus pareiškiant ieškinį teisme (CK 1.124 str.).

IeÅ¡kinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai to reikalauja ginčo Å¡alis (CK 1.126 str. 2 d.). Esant tokiam reikalavimui bÅ«tina patikrinti, ar ieÅ¡kinio senaties terminas iÅ¡ tikrųjų praleistas. Nustatyti, ar ieÅ¡kinio senatis praleista, įmanoma tik tiksliai nustačius momentÄ , nuo kurio prasidėjo Å¡io termino eiga. Ä®statymų leidėjas nustatė sutrumpintÄ vienerių metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ reikalavimams, kylantiems iÅ¡ draudimo teisinių santykių (CK 1.125 str. 7 d.). IÅ¡ regresinių prievolių atsirandančių reikalavimų ieÅ¡kinio senaties terminas prasideda nuo pagrindinės prievolės įvykdymo momento (CK 1.127 str. 4 d.).

Draudimo iÅ¡moka žalÄ atlyginusiai draudimo bendrovei Asirom SA iÅ¡mokėta 2010 m. vasario 11 d. (t.1, b.l. 78), taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad ieÅ¡kinio senaties termino pradžios eiga prasidėjo bÅ«tent nuo nurodytos datos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. gruodžio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-636/2005).Bylos duomenimis, ieÅ¡kovÄ ir Rumunijos draudimo bendrovę AVUS Romania International SRL siejo atstovavimo teisniai santykiai.

Taigi atstovo (patikėtinio, korespondento) AVUS Romania International SRL iÅ¡mokėta draudimo iÅ¡moka nukentėjusiajam, tiesiogiai sukÅ«rė teises bei pareigas ieÅ¡kovui (CK 2.133 str. 1 d.). Minėta, kad ieÅ¡kovo atstovas žalÄ atlygino 2010 m. vasario 11 d., tÄ pačiÄ dienÄ informavo apie tai ieÅ¡kovÄ ir pateikė jam apmokėjimui 8 167,04 EUR dydžio sÄ skaitÄ (t.1, b.l. 25). IeÅ¡kovas 2010 m. vasario 10 d. (tokia data nurodyta potvarkyje) iÅ¡mokos potvarkiu Nr. 08/300-0941 patvirtino savo atstovo (korespondento) reikalavimo pagrįstumÄ ir 2010 m. kovo 5 d. sumokėjo jam praÅ¡omÄ 8 167,04 EUR žalos atlyginimo iÅ¡mokÄ (t.1, b.l. 13-14).

Taigi ieÅ¡kovui dar 2010 m. vasario 11 d. tapo žinomas žalos atlyginimo dydis, todėl apeliacinio skundo motyvai nurodytu klausimu laikytini nepagrįstais. Svarbus ieÅ¡kinio senaties terminus, jų skaičiavimo ir taikymo tvarkÄ reglamentuojančių teisės normų požymis yra tas, kad Å¡ios normos yra imperatyvios. IeÅ¡kinio senaties termino pabaiga iki ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo yra pagrindas ieÅ¡kinį atmesti (CK 1.131 str. 1 d.). Tačiau jeigu teismas pripažįsta, kad ieÅ¡kinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi bÅ«ti ginama, o praleistas ieÅ¡kinio senaties terminas atnaujinamas (CK 1.131 str. 1–2 dalys).

Taigi pagrindas ginti pažeistas teises pasibaigus ieÅ¡kinio senaties terminui yra pripažinimas, kad teisė kreiptis į teismÄ per įstatymo nustatytÄ terminÄ nebuvo įgyvendinta dėl svarbių priežasčių. KlausimÄ , ar konkrečios ieÅ¡kinio senaties termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindÄ jį atnaujinti, teismas turi spręsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principais, atsižvelgdamas į ieÅ¡kinio senaties termino trukmę (bendrasis arba sutrumpintas), ginčo esmę, Å¡alių elgesį, ieÅ¡kinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį (CK 1.5 str. 3–4 dalys ) bei į kitas reikÅ¡mingas bylos aplinkybes.

Praleisto ieÅ¡kinio senaties termino atnaujinimo klausimas negali bÅ«ti sprendžiamas atsižvelgiant iÅ¡imtinai tik į ieÅ¡kovo interesus, kiekvienu konkrečiu atveju turi bÅ«ti ieÅ¡koma protingos viešųjų interesų užtikrinti realiÄ pažeistų subjektinių teisių apsaugÄ ir garantuoti teisinių santykių stabilumÄ bei apibrėžtumÄ pusiausvyros. Byloje nustačius, kad ieÅ¡kinio senaties terminas praleistas ir nėra pagrindo jį atnaujinti, o ginčo Å¡alis reikalauja ieÅ¡kinio senatį taikyti, teismas gali ieÅ¡kinį atmesti motyvuodamas vien ieÅ¡kinio senaties termino pasibaigimu.Teikdamas atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį, atsakovas jame nurodė galimai praleistus terminus ieÅ¡kiniui pareikÅ¡ti (t.1, b.l. 40-41).

IeÅ¡kovui tokia atsakovo pozicija buvo suprantama ir tai patvirtina jo raÅ¡ytiniai paaiÅ¡kinimai, kuriuose ieÅ¡kovas nurodė, kad senaties terminas nėra praleistas (t.1, b.l. 161). Atsakovo atstovas reikalavimÄ taikyti ieÅ¡kinio senatį aiÅ¡kiai iÅ¡reiÅ¡kė tesmo posėdžio metu, ieÅ¡kovo atstovas savo pozicijos Å¡iuo klausimu nepakeitė ir laikėsi nuostatos, kad senaties terminas nėra praleistas (t.1, b.l 164-166). Taigi atsakovo nuostata dėl praleisto ieÅ¡kinio senaties termino ieÅ¡kovui nebuvo siurprizinė, be to, kaip jau minėta, ieÅ¡kovas laikėsi nuoseklios pozicijos, kad senaties terminas nėra praleistas.

Todėl negalima sutikti su apelianto argumentais, kad jam buvo apribota teisė atsikirsti į atsakovo pozicijÄ dėl senaties termino taikymo arba praÅ¡yti šį terminÄ atnaujinti. Teisėjų kolegija nesutinka su apelianto argumentais, kad terminÄ jis galėjo praleisti dėl svarbių priežasčių. IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad nuo žalos atlyginimo iÅ¡mokos savo korespondentui AVUS Romania International SRL ieÅ¡kovas neatliko jokių veiksmų atsiradusios žalos priežastims ir jos dydžiui iÅ¡aiÅ¡kinti, pareiÅ¡kė atsakovui pretenzijÄ dar 2010 m. balandžio 23 d. ir 2010 m. rugpjūčio mėn. ieÅ¡kovui jau buvo žinoma, kad atsakovas gera valia atlyginti žalÄ nesutinka (t.1, b.l. 90, 92).

Kitų svarbių priežasčių, dėl kurių bÅ«tų galima atnaujinti praleistÄ terminÄ , ieÅ¡kovas nenurodė ir Å¡iÄ aplinkybę pagrindžiančių įrodymų nepateikė.Remiantis iÅ¡dėstytu, teisėjų kolegija konstatuoja, kad įstatymu nustatytas sutrumpintas vienerių metų senaties terminas ieÅ¡kiniui pareikÅ¡ti Å¡iuo atveju skaičiuotinas nuo 2010 m. vasario 11 d. (CK 1.125 str. 7 d., 1.127 str. 4 d.). IeÅ¡kovas kreipėsi į teismÄ 2011 m. kovo 5 d. (t.1, b.l. 18), t.y. praleidęs nustatytÄ terminÄ .

Atnaujinti šį terminÄ nėra pagrindo. Pirmosios instancijos teismas bylÄ iÅ¡nagrinėjo teisingai, nepažeidė materialinės ir procesinės teisės normų, taikytinų Å¡iam ginčui, priėmė teisėtÄ sprendimÄ , todėl naikinti sprendimÄ apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a: Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. spalio 6 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .Å i teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai                                                    Gintautas Koriaginas                                                                  Ramūnas Mitkus                                                                  Algimantas Kukalis