5a02ff4a-8ab4-4e3e-9938-c895e06ff968 · Vilniaus miesto apylinkės teismas

                          Civilinė byla Nr. e2-4869-433/2018            Teisminio proceso Nr. 2-68-3-46302-2017-4                            Procesinio sprendimo kategorijos: (S)                              3.2.4.11; 3.2.6.1.                                                                                                    VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS                                                       S P R E N D I M A S                                       LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU                                                        2018 m. rugpjūčio 13 d.                                                                 Vilnius              Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Edvardas Juozėnas, sekretoriaujant Anai Usačiovai, Deimantei Šinkūnaitei,dalyvaujant ieškovų atstovui advokatui R.

R.,atsakovo AB „Energijos skirstymo operatorius“ atstovei A. P.,atsakovo AB „Litgrid“ atstovei V. B.,              vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjęs civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovų ieÅ¡kovų K. K., J. K., R. K., E. A. patikslintas ieÅ¡kinys atsakovams AB „Energijos skirstymo operatorius“, AB „Litgrid“ dėl kompensacijos priteisimo             n u s t a t ė:            IeÅ¡kovų patikslintame ieÅ¡kinyje nurodoma, kad ieÅ¡kovai K.

K., J. K., E. A. ir R. K. yra 0.6211 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), bendrasavininkai. IeÅ¡kovas K. K. nuosavybės teise valdo 690/6211 dalis žemės sklypo, J. K. - 2070/6211 dalis žemės sklypo, E. A. - 1380/6211 dalis žemės sklypo, R. K. - 2071/6211 dalis žemės sklypo. IeÅ¡kovų sklypÄ kerta dvi 10 kV oro linijos, kurioms yra nustatyta elektros tinklų apsaugos zona. Taip pat sklypas patenka į LITGRID AB aptarnaujamos dvigrandės 110 kV oro linijos „Kauno HE-Aleksotas/PetraÅ¡iÅ«nų E-Aleksotas" (toliau - OL) apsaugos zonÄ tarp atramų Nr.31-33/36-38.

Taigi Å¡iame žemės sklype yra atsakovų AB „Energijos skirstymo operatorius“ (toliau – ESO) ir AB „Litgrid“ elektros tinklai, kurie, įskaitant jų apsaugos zonas, užima 0.5378 ha žemės sklypo dalį. ESO priklausantys elektros įrenginiai ir jų apsaugos zona užima 0,3262 ha žemės sklypo, o AB „Litgrid“ – 0,2116 ha žemės sklypo. Kaip akivaizdu, dėl elektros tinklų, esančių ieÅ¡kovų sklype, žemės sklypui nustatytos specialiosios naudojimo sÄ lygos.

Vadovaujantis LR Energetikos įstatymo normomis, ieÅ¡kovų žemės sklype yra įstatyme numatytu pagrindu nustatytas servitutas. Todėl ieÅ¡kovų sklypas yra tarnaujantysis daiktas atsakovų energetikos objekto (vieÅ¡pataujančiojo daikto), skirto elektros energijai perduoti ir (ar) skirstyti, tinkamam naudojimui užtikrinti (CK 4.111, 4.124 straipsniai), atžvilgiu. Siekiant apsaugoti elektros tinklus, sudaryti normalias jų eksploatavimo sÄ lygas ir užkirsti keliÄ nelaimingiems atsitikimams, ieÅ¡kovams privalu laikytis LR Elektros energetikos įstatymo, Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. kovo 29 d.

įsakymu Nr. 1-93 patvirtintų Elektros tinklų apsaugos taisyklių (toliau – Taisyklės) bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimo Nr. 343 „Dėl specialiųjų žemės ir miÅ¡ko naudojimo sÄ lygų patvirtinimo“ (toliau - Specialiosios sÄ lygos). Vadovaujantis LR Elektros energetikos įstatymo 75 str. 4 d. be perdavimo sistemos operatoriaus ar skirstomųjų tinklų operatoriaus raÅ¡ytinio sutikimo elektros energetikos objektų apsaugos zonose draudžiama statyti, remontuoti, rekonstruoti arba griauti bet kokius statinius, atlikti įvairius kasybos, krovimo, dugno gilinimo, žemės kasimo, sprogdinimo, melioravimo, užtvindymo darbus, mechanizuotai laistyti žemės Å«kio kultÅ«ras, įrengti gyvulių laikymo aikÅ¡teles, vielines užtvaras ir metalines tvoras, sodinti arba kirsti medžius, atlikti kitus teisės aktuose numatytus ribojamus darbus ar veiksmus.

AnalogiÅ¡ki draudimai, kaip jau minėta, įtvirtinti ir Specialiųjų sÄ lygų 20 punkte bei Taisyklių 16 punkte. Specialiųjų sÄ lygų VI skyriuje numatyta, kad OL apsaugos zona - žemės juosta ir oro erdvė tarp dviejų vertikalių plokÅ¡tumų, lygiagrečių elektros linijos aÅ¡iai, matuojant horizontalų atstumÄ nuo kraÅ¡tinių jos laidų. OL apsaugos zonos plotis nustatomas atsižvelgiant į Å¡ios linijos įtampÄ . 110 kV OL, į kurios apsaugos zonÄ patenka ieÅ¡kovų žemės sklypo dalis, apsaugos zonos plotis - po 20 metrų nuo kraÅ¡tinių jos laidų į abi puses.

Taigi Å¡iuo atstumu nuo OL kraÅ¡tinių laidų yra taikomi Å¡ie Specialiosiose sÄ lygose įtvirtinti apribojimai: I. Elektros linijos apsaugos zonoje be elektros tinklų įmonės, t. y. AB „Litgrid“ raÅ¡tiÅ¡ko leidimo draudžiama: statyti, kapitaliÅ¡kai remontuoti, rekonstruoti arba griauti pastatus, statinius ir inžinerinius tinklus; vykdyti kalnakasybos, krovimo, žemės kasybos bei lyginimo, sprogdinimo, melioravimo ir laistymo darbus; sodinti arba kirsti medžius ir krÅ«mus; važiuoti maÅ¡inoms ar kitiems mechanizmams, kurių aukÅ¡tis su kroviniu arba be jo yra daugiau kaip 4,5 metro nuo kelio pavirÅ¡iaus (elektros oro linijos apsaugos zonoje); rengti gyvulių laikymo aikÅ¡teles, tverti vielų užtvaras ir metalines tvoras.

II. Elektros linijos apsaugos zonoje visais atvejais draudžiama: įrengti žaidimų aikÅ¡teles, stadionus, turgavietes, visuomeninio transporto stoteles, visų rÅ«Å¡ių maÅ¡inų ir mechanizmų aikÅ¡teles, organizuoti renginius, į kuriuos susirenka daug žmonių; sandėliuoti paÅ¡arus, Å¡iaudus, trÄ Å¡as, durpes, malkas ir kitas medžiagas; įrengti degalines, kuro ir tepalų sandėlius; įrengti sÄ vartynus, terÅ¡ti gruntÄ ir atmosferÄ , kÅ«renti laužus; užgriozdinti kelius prie elektros tinklų objektų; leisti aitvarus ir kitokius skraidančiuosius įtaisus, taip pat kitaip pažeisti elektros oro linijos izoliacijÄ .

Aukščiau nurodytos Taisyklės numato, kad 10 kV oro linijos apsaugos zona yra iÅ¡ilgai elektros oro linijos - žemės juosta ir oro erdvė, apribota vertikaliomis plokÅ¡tumomis, esančiomis abiejose linijos pusėse nuo kraÅ¡tinių laidų (kai jie nėra atlenkti) 10 metrų atstumu. Taip pat Å¡ių Taisyklių 16 punkte nustatyta, kad „Elektros tinklų apsaugos zonose be raÅ¡tiÅ¡ko tuos elektros tinklus eksploatuojančių asmenų sutikimo draudžiama: 16.1. statyti, remontuoti, rekonstruoti arba griauti bet kokius statinius; 16.2. vykdyti įvairius kasybos, krovimo, dugno gilinimo, žemės kasimo, sprogdinimo, melioravimo, užtvindymo darbus, mechanizuotai laistyti žemės Å«kio kultÅ«ras, įrengti gyvulių laikymo aikÅ¡teles, vielines užtvaras ir metalines tvoras; 16.3. sodinti arba kirsti medžius, taip pat kirsti medžius už apsaugos zonos, galinčius griÅ«ti ant laidų ir atramų; 16.4. važiuoti maÅ¡inomis ir mechanizmais, kurių bendras aukÅ¡tis su kroviniu arba be krovinio nuo kelio pavirÅ¡iaus daugiau kaip 4,5 metro, elektros oro ir oro kabelių linijų apsaugos zonose; 16.5. dirbti žemės darbus giliau kaip 0,3 metro, taip pat lyginti gruntÄ požeminių elektros kabelių linijų apsaugos zonose.

Taip pat Taisyklių 19 punktas įtvirtina, kad „Elektros tinklų apsaugos zonose draudžiama: 19.1. statyti degalines ir kitokias degalų bei tepalų talpyklas; 19.2. sandėliuoti bet kokias medžiagas, kurti ugnį; 19.3. įrengti sporto, žaidimų aikšteles, stadionus, turgavietes, viešojo transporto sustojimo vietas, visų rūšių mašinų ir -mechanizmų stovėjimo aikšteles; 19.4. laidyti aitvarus ir skraidymo aparatų sportinius modelius, skraidyti bet kokio tipo skraidymo aparatais, organizuoti bet kuriuos renginius, kuriuose būtų didelis skaičius žmonių; 19.5.

įrengti sÄ vartynus, kuriuose galimas masiÅ¡kas paukščių susikaupimas, elektros tinklų (iÅ¡skyrus požeminių elektros kabelių linijų) apsaugos zonose ir 500 metrų atstumu nuo jų; 19.6. barstyti iÅ¡ lėktuvų trÄ Å¡as ir chemikalus ant 35 kV ir aukÅ¡tesnės įtampos elektros oro linijų; 19.7. dirbti smÅ«giniais mechanizmais, mesti sunkesnius negu 5 tonos daiktus požeminių elektros kabelių linijų apsaugos zonose ir 5 metrų atstumu nuo jų;19.8. mesti inkarus, plaukti su įmestais inkarais, grandinėmis, lotais, velkėmis ir tralais povandeninių elektros kabelių linijų apsaugos zonose;19.9. užgriozdinti privažiavimus ir priėjimus prie elektros tinklų objektų; 19.10. mėtyti ant laidų, atramų ir priartinti prie jų bet kokius daiktus, taip pat lipti į atramas ir ant transformatorių pastočių, transformatorinių bei skirstomųjų punktų; 19.11. paÅ¡aliniams asmenims bÅ«ti elektros įrenginių patalpose bei elektros įrenginių teritorijose, atidaryti elektros tinklų įrenginių duris, dangčius ir liukus, atlikti elektros tinkluose perjungimus ir prijungimus bei kitus darbus; 19.12. atlikti bet kuriuos veiksmus, kurie gali trikdyti normalų elektros tinklų darbÄ , gadinti juos arba dėl kurių gali įvykti nelaimingų atsitikimų.

Taigi ieškovai neinformavę atsakovų, elektros tinklų apsaugos zonose negali iš esmės vykdyti jokios veiklos, t.y. kasinėti, genėti želdinių bei kirsti medžių, taip pat vykdyti žemės kasimo, melioravimo, užtvindymo, įvairių statinių griovimo, remonto ir kitų darbų, sodinami arba kertami medžiai. Be kita ko, kaip jau aišku, zonos ribose yra draudžiama statyti, remontuoti, rekonstruoti, arba griauti bet kokius statinius, įrengti sandėliavimo ar kito pobūdžio aikšteles ir kt.

Tokie ribojimai iÅ¡ esmės suvaržo ieÅ¡kovų teises ir galimybes naudotis jiems priklausančiu sklypu, todėl jų vertinimu, ieÅ¡kovai turi teisę į teisingÄ kompensacijÄ . Patikslintame ieÅ¡kinyje pažymima, kad servitutas pagal savo prigimtį yra atlygintinis. Nuosavybės teisiniai santykiai yra tęstinio pobÅ«džio, todėl atsiradusios naujos teisės normos, reglamentuojančios ar nustatančios naujus ar papildomus reikalavimus savininkams, taikomos neatsižvelgiant į tai, kad jos įsigaliojo jau egzistuojant anksčiau atsiradusiems nuosavybės teisiniams santykiams.

Kadangi atsakovams priklausančių elektros įrenginių apsaugos zona yra 0.5378 ha, tai akivaizdu, kad esant tokios apimties įstatyminiam servitutui gali bÅ«ti varžoma ieÅ¡kovų nuosavybės teisė, patiriami nuostoliai, kurie galėtų bÅ«ti kompensuojami vieÅ¡pataujančiojo daikto savininko prievole mokėti vienkartinę ar periodinę kompensacijÄ tarnaujančiojo daikto savininkui. Elektros energetikos įstatymas (2012 m. vasario 7 d. įstatymo redakcija) yra specialioji teisės norma Civilinio kodekso atžvilgiu.

Tiek Energetikos įstatymo (2002 m. gegužės 16 d. įstatymo redakcija) 14 straipsnio 3 dalyje, tiek Elektros energetikos įstatymo (2004 m. liepos 1 d. įstatymo redakcija) 50 straipsnio 2 dalyje buvo nurodyta, kad energetikos objektų eksploatavimui užtikrinti nustatomi servitutai šių objektų ir įrenginių teisės aktuose nustatytų apsaugos zonų ribose. Nekilnojamųjų daiktų savininkai ar jų naudotojai turi leisti energetikos įmonėms patekti prie jiems priklausančių ar jų eksploatuojamų energetikos objektų ir atlikti modernizavimo ar eksploatavimo darbus.

Nuostolius, atsiradusius dėl energetikos įmonių veiklos apsaugos zonose, atlygina energetikos įmonė, kuriai nuosavybės teise priklauso apsaugos zonos nekilnojamajame daikte esantis energetikos objektas (Energetikos įstatymo 14 straipsnio 3 dalis, Elektros energetikos įstatymo 50 straipsnio 6 dalis). Toks pats teisinis reglamentavimas įtvirtintas ir bylos nagrinėjimo metu galiojančioje Elektros energetikos įstatymo (2012 m. vasario 7 d. įstatymo redakcija) 75 straipsnio 3 dalyje. Å iuo atveju ieÅ¡kovų žemės sklypui yra nustatytos specialiosios žemės naudojimo sÄ lygos – įstatymais ar Vyriausybės nutarimais nustatyti Å«kinės ir (ar) kitokios veiklos apribojimai, priklausantys nuo geografinės padėties, gretimybių, pagrindinės žemės naudojimo paskirties, žemės sklypo naudojimo bÅ«do ir jame vykdomos konkrečios veiklos, žemės sklype esančių statinių, aplinkos apsaugos ir visuomenės sveikatos saugos poreikių, kurių laikytis privalo laikytis žemės savininkai ir kiti naudotojai (Žemės įstatymo 2 straipsnio 4 punktas (2010 m. birželio 18 d.

įstatymo Nr. XI-912 redakcija), 21 straipsnio 1 dalies 2 punktas). 1992 m. gegužės 12 d. Vyriausybės nutarimu Nr. 343 patvirtintų Specialiųjų žemės ir miÅ¡ko naudojimo sÄ lygų 18–22 punktuose nurodyti veiklos žemės sklypuose, kuriuose yra nustatyta elektros oro linijos apsaugos zona, apribojimai, kurių privalo laikytis žemės sklypų savininkai ar kiti naudotojai, t. y. elektros tinklų įmonių darbuotojams suteikiama teisė elektros oro linijos apsaugos zonoje laisvai vaikščioti, o atliekant eksploatavimo bei remonto darbus – važinėti ir kasti žemę, įspėjus apie tai žemės savininkus ar naudotojus.

Nurodytų sÄ lygų 22 punkte dar pabrėžta, kad visais atvejais žemės ir miÅ¡ko savininkams ir naudotojams turi bÅ«ti atlyginti padaryti nuostoliai sumokant atitinkamo dydžio kompensacijÄ . IeÅ¡kinyje taip pat pažymima, kad nuosavybės teisiniai santykiai yra tęstinio pobÅ«džio, todėl atsiradus naujoms teisės normoms, reglamentuojančioms ar nustatančioms naujus ar papildomus reikalavimus savininkams, Å¡ios teisės normos taikomos neatsižvelgiant į tai, kad naujosios teisės normos įsigaliojo jau egzistuojant anksčiau atsiradusiems nuosavybės teisiniams santykiams.

Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad aplinkybė, jog ieÅ¡kovas įgijo servitutu apsunkintÄ Å¾emės sklypÄ iki kitokio (naujo) servituto atlygintinumo teisinio reglamentavimo, nereiÅ¡kia, kad toks servitutas yra neatlygintinis ir žemės sklypui netaikomas naujas servituto teisinis reglamentavimas. Naujos normos taikomos ir jau galiojantiems servituto teisiniams santykiams. Tam, kad galėtų reikalauti kompensacijos, asmuo neturi bÅ«ti Å«kininkas. Užtenka vien fakto, kad asmens žemės sklype yra elektros įrenginiai ar jų apsaugos zonos ir savininkas dėl to patiria tam tikrų nepatogumų (sumažėja sklypo vertė, negalima statyti statinių, auginti augalų ir pan.).

Konkrečių patiriamų nuostolių įrodyti nereikia, kompensacijos dydį nustato teismas. Taip pat kasacinis teismas atkreipė dėmesį, jog kompensacijai priteisti nesvarbu, kada savininkas įgijo žemę ir kada joje buvo pastatyti elektros įrenginiai. Todėl kompensacijos reikalauti gali visi žemės savininkai, nepriklausomai nuo žemės įsigijimo datos. CK 4.129 straipsnyje nustatyta, kad dėl servituto nustatymo atsiradę nuotoliai atlyginami įstatymų nustatyta tvarka; įstatymais, sutartimis, teismo sprendimu ar administraciniu aktu gali bÅ«ti nustatyta vieÅ¡pataujančiojo daikto savininko prievolė mokėti vienkartinę ar periodinę kompensacijÄ tarnaujančiojo daikto savininkui.

Kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinta, kad CK 4.129 straipsnio prasme nuostolių atlyginimas reiÅ¡kia teisingÄ atlyginimÄ savininkui dėl patiriamų jo teisių ribojimo, mokamÄ vienkartine ar periodine kompensacija. Pagrindai atlyginti nuostolius, atsiradusius dėl servituto nustatymo, yra nuostolių faktas ir jų ryÅ¡ys su servitutu – tarnaujančiojo daikto savininko nuosavybės teisės suvaržymu. Nuostoliai dėl servituto nustatymo gali pasireikÅ¡ti kaip daikto nuvertėjimas nustačius servitutÄ , asmens iÅ¡laidos, padarytos dėl servituto nustatymo, arba bÅ«simos iÅ¡laidos, kurias dėl to ateityje bÅ«tina daryti.

Asmens iÅ¡laidos, kaip atlygintini dėl servituto nustatymo nuostoliai, nustatomi taikant CK 4.10 ir 6.249 straipsnius, nes juose reglamentuojama, kaip padaryta žala įvertinama pinigais. Pagrindas mokėti nuostolių kompensacijÄ dėl servituto nustatymo yra su nuosavybės teisės suvaržymu susiję tarnaujančiojo daikto savininko nuostoliai. Tai turtiniai ar neturtiniai netekimai: galimybės naudotis daikto dalimi netekimas, nepatogumų atsiradimas dėl bendro naudojimosi daiktu ar jo dalimi ir kita, įvertinta pinigais.

Jeigu šios aplinkybės įrodytos, tai yra pagrindas teismui konstatuoti, kad tarnaujančiojo daikto savininkui turi būti sumokėta nuostolių kompensacija pagal CK 4.129 straipsnį, jos dydį nustatant pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį. Viena iš nuostolių rūšių gali būti turto vertės sumažėjimas. To priežastis yra savininko teisių naudotis daiktu varžymas. Nuostoliai (turto vertės netekimas) gali būti įrodinėjami buvusio iki servituto ir po servituto nustatymo turto vertės palyginimu.

Turto nuvertėjimo faktÄ ir dydį privalo įrodyti asmuo, kuris Å¡iomis aplinkybėmis remiasi (CPK 178 straipsnis). Teismas nurodė, kad kompensacija gali bÅ«ti numatyta vienkartinė arba periodinė. Teismai, nustatydami dėl servituto nustatymo skiriamos kompensacijos dydį, privalės atsižvelgti į tokias aplinkybes:

1) kokiam daiktui, visam ar jo daliai nustatomas servitutas;

2) koks servituto turinys, pobūdis ir trukmė;

3) kokio pobūdžio ir apimties asmeniniai ar veiklos bei kitokio pobūdžio suvaržymai tenka žemės savininkui; ar jam tenka turtinių nuostolių dėl servituto nustatymo; ar jie atlyginti ir ar galimi visiškai atlyginti;

4) kokiÄ naudÄ turėjo ar įgyja daikto, kurio naudai nustatytas servitutas (Å¡iuo atveju – elektros įrenginių), savininkas dėl servituto nustatymo;

5) ar teisės aktuose nereglamentuojamas nuostolių dėl servituto nustatymo apskaičiavimas ir ar juos visus numatyta kompensuoti;

6) taip pat į kitas svarbias aplinkybes. Å iuo atveju ieÅ¡kovų žemės sklypas yra 0.6211 ha, tačiau didžiÄ jÄ sklypo dalį, t. y. 0.5378 ha žemės sklypo dalį užima atsakovų ESO ir AB „Litgrid“ elektros tinklai, įskaitant apsaugos zonas (ESO priklausantys elektros įrenginiai ir jų apsaugos zona užima 0,3262 ha žemės sklypo, o AB „Litgrid“ – 0,2116 ha žemės sklypo). Taigi atsakovų elektros tinklai ir jų apsaugos zonos užima 86,58 proc. viso ieÅ¡kovų sklypo.

Dėl šių elektros tinklų, yra griežtai ribojamos ieškovų teisės, kadangi krenta sklypo vertė, ribojama statyba, negalima užsiimti ūkine veikla, auginti medžių ir t.t. Remiantis 2017-06-19 nekilnojamojo turto rinkos vertės ekspertinio tyrimo ekspertizės akto duomenimis, kuriuose ištirta, kokia yra nekilnojamojo turto rinkos vertė ekspertinio tyrimo atlikimo dienai, buvo nustatyta, kad neįvertinus žemės sklype esančios 0,5378 ha ploto elektros linijų apsaugos zonos, minėto sklypo rinkos vertė yra 45 200 EUR.

O įvertinus žemės sklype esančios elektros linijų apsaugos zonÄ , sklypo rinkos vertė gerokai sumažėjo iki 17 800 EUR. Remiantis Å¡iuo buvusio iki servituto ir po servituto turto vertės palyginimu, akivaizdu, kad nekilnojamojo turto vertė sumažėjo ir turtas yra nuvertėjęs net 27 400 EUR. Todėl, ieÅ¡kovai patiria 27 400 EUR dydžio nuostolius, kurie ieÅ¡kovams turi bÅ«ti atlyginti įstatymo nustatyta tvarka sumokant kompensacijÄ . Ä®statymas numato, kad solidarioji atsakomybė nėra preziumuojama, o esant skolininkų daugetui, prievolė yra dalinė, t. y. kiekvienas skolininkas atsakingas tik už jam tenkančiÄ prievolės dalį (CK 6.5 str.).

Å iuo nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į tai, kad atsakovams priklausantys įrenginiai ir jų apsaugos zonos užima skirtingÄ ieÅ¡kovų žemės sklypo dalį, t. y. ESO priklausantys elektros įrenginiai ir jų apsaugos zona užima 0,3262 ha žemės sklypo, o AB „Litgrid“ – 0,2116 ha žemės sklypo, akivaizdu, kad ir iÅ¡ kiekvieno iÅ¡ atsakovų priteisiamos kompensacijos dydis skiriasi. Proporcingai apskaičiavus kiekvieno iÅ¡ atsakovų įrenginių ir jų apsaugos užimamÄ plotÄ yra matyti, kad atsakovo ESO įrenginiai iÅ¡ 0,5378 ha žemės sklypo ploto procentine iÅ¡raiÅ¡ka užima 61 proc., o atsakovo AB „Litgrid“ – 39 proc.

Atitinkamai turi būti skaičiuojama ir iš kiekvieno iš atsakovų prašoma priteisti kompensacijos suma, t.y. iš 27 400 EUR dydžio nuostolių atsakovas ESO turėtų atlyginti 16 714 EUR nuostolių dalį (27 400 x 61 proc.), o atsakovas AB „Litgrid“ turėtų atlyginti 10 686 EUR nuostolių dalį (27 400 x 39 proc.). Atsižvelgiant į tai, kad kiekvieno iš ieškovų turima žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), bendrosios dalinės nuosavybės yra skirtinga, t.y. iš 0.6211 ha žemės sklypo ieškovas K.

K. nuosavybės teise valdo 690/6211 dalis žemės sklypo(11,11 proc.), J. K. - 2070/6211 dalis žemės sklypo(33,33 proc.), E. A. - 1380/6211 dalis žemės sklypo(22,22 proc.), R. K. - 2071/6211 dalis žemės sklypo (33,34 proc.), akivaizdu, kad proporcinga dalimi kiekvienam iš atsakovų turi būti priteisiama ir kompensacija. Šiuo atveju iš atsakovo AB „Energijos skirstymo operatorius“, proporcingai kiekvieno iš ieškovų turimo žemės sklypo daliai, 16 714 EUR dydžio piniginė kompensacija (nuostoliai)turi būti priteisiama ieškovams tokiomis dalimis:

K. K. – 1856,93 EUR, J. K.– 5570,77 EUR, E. A.– 3713,85 EUR ir R. K. - 5572,45 EUR. IÅ¡ atsakovo AB „Litgrid“, proporcingai kiekvieno iÅ¡ ieÅ¡kovų turimo žemės sklypo daliai, 10 686 EUR dydžio piniginė kompensacija (nuostoliai) turi bÅ«ti priteisiama ieÅ¡kovams tokiomis dalimis: K. K. – 1187,22 EUR, J. K. – 3561,64 EUR, E. A.– 2374,43 EUR ir R. K. - 3562,71 EUR. PraÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovo AB „Energijos skirstymo operatorius“ ieÅ¡kovų naudai 16 714 EUR dydžio piniginę kompensacijÄ bei 5 procentus metinių palÅ«kanų nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki visiÅ¡ko teismo sprendimo įvykdymo, kompensacijÄ priteisiant tokiomis dalimis:

K. K. – 1856,93 EUR, J. K. – 5570,77 EUR, E. A. – 3713,85 EUR ir R. K. - 5572,45 EUR; priteisti iÅ¡ atsakovo AB „Litgrid“ ieÅ¡kovų naudai 10 686 EUR dydžio piniginę kompensacijÄ bei 5 procentus metinių palÅ«kanų nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki visiÅ¡ko teismo sprendimo įvykdymo, kompensacijÄ priteisiant tokiomis dalimis: K. K. – 1187,22 EUR, J. K. – 3561,64 EUR, E. A. – 2374,43 EUR ir R. K. - 3562,71 EUR; priteisti proporcingai iÅ¡ atsakovų AB „Energijos skirstymo operatorius“ ir AB „Litgrid“ ieÅ¡kovų K.

K., J. K., E. A. ir R. K. naudai bylinėjimosi išlaidas, kurių dydis bus patikslintas teisminio nagrinėjimo metu.                               Atsakovas AB „Energijos skirstymo operatorius“ pateiktame atsiliepime į ieškinį nurodo, kad ieškovams dalinės nuosavybės teise priklauso 0,6211 ha kitos paskirties, gyvenamosios teritorijos naudojimo būdo, žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis adresu (duomenys neskelbtini)(toliau – Žemės sklypas).

Žemės sklype yra atsakovei priklausantys energetikos objektai: dvi 10 kV kabelių linijos (L-101-5 iÅ¡ Rokų TP, įrengtos 1965 metais) (toliau kartu – Elektros įrenginiai). Atsakovei priklausančių Elektros įrenginių apsaugos zona Žemės sklype sudaro 0,3262 ha. Žemės sklypas pirmiesiems žemės savininkams J. K., B. K., E. A. ir M. K. (toliau – Žemės savininkai) perduotas 2006-12-22 Kauno apskrities virÅ¡ininko sprendimu Nr. 7019 (toliau – Sprendimas), atkuriant nuosavybės teises į iÅ¡likusį buvusio savininko P. K. nekilnojamÄ jį turtÄ , žemės sklypÄ grÄ Å¾inant natÅ«ra turėtoje vietoje (duomenys neskelbtini).

Pažymi, kad iÅ¡ Sprendimo matyti, jog Žemės sklypas suformuotas kaip kitos paskirties žemė (gyvenamosios teritorijos naudojimo bÅ«do), nurodant jame esančius apribojimus – elektros linijų apsaugos zonÄ . Å ios aplinkybės patvirtina faktÄ , kad valstybinė žemė privačion nuosavybėn Žemės savininkams (kurių teises ir pareigas po paveldėjimo yra perėmę IeÅ¡kovai) buvo perduota ribotam naudojimui. Pažymi, kad Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo (Žin., 2000, Nr. 66-1984; 2004, Nr. 107-3964; 2012, Nr. 17-752) (toliau – EEÄ®) 75 str. 3 d. (pastaba: 2004 m. liepos 10 d. galiojusios redakcijos 50 str. 2 d.) nustato, jog elektros energetikos objektų ir įrenginių, esančių elektros energetikos objektus ir įrenginius valdančiai elektros energetikos įmonei nuosavybės teise ar kitais teisėtais pagrindais nepriklausančioje žemėje ar kituose nekilnojamuose daiktuose, eksploatavimui, aptarnavimui, remontui, rekonstravimui, modernizavimui ir (ar) naudojimui užtikrinti Å¡iuo įstatymu nustatomi žemės ir kitų nekilnojamųjų daiktų servitutai Å¡ių objektų ir įrenginių teisės aktuose nustatytų apsaugos zonų ribose.

Å ia EEÄ® nuostata, įsigaliojusia nuo 2004 m. liepos 10 d., įstatymo leidėjas preziumavo, kad visi iki 2004 m. liepos 10 d. įrengti elektros tinklai buvo įrengti teisėtai ir jų apsaugos zonų ribose Å¡iuo įstatymu nustatomas įstatyminis servitutas. Kitaip sakant, EEÄ® elektros įrenginių ir objektų savininkams – energetikos įmonėms buvo suteiktos teisės naudotis Å¡ioms įmonėms nepriklausančia žeme ar kitais nekilnojamaisiais daiktais, siekiant užtikrinti elektros energetikos objektų ir įrenginių tinkamÄ naudojimÄ .

Pažymi, kad, nagrinėjamu atveju, per ieÅ¡kovams priklausantį Žemės sklypÄ einantys Elektros įrenginiai įrengti iki 2004 m. liepos 10 d. Todėl Energetikos objektų buvimas ieÅ¡kovų Žemės sklype yra pagrįstas įstatyminiu servitutu. Taigi, vadovaujantis aukščiau iÅ¡dėstytu, konstatuoja, kad ieÅ¡kovų žemėje esantys atsakovei priklausantys Elektros įrenginiai buvo įrengti teisėtai, ir Å¡iuo metu atsakovė teisėtai, teisės aktuose numatyta apimtimi naudojasi ieÅ¡kovų Žemės sklypu elektros įrenginių eksploatavimui.

Tuo tarpu pareikÅ¡tas ieÅ¡kinys dėl 27 400 EUR kompensacijos priteisimo yra visiÅ¡kai nepagrįstas ir vertintinas kaip siekis pasipelnyti visų elektros energijos vartotojų sÄ skaita (atsakovės iÅ¡laidos nustatyta tvarka yra įvertinamos ir įtraukiamos į galutines elektros energijos persiuntimo ir tiekimo kainas). IeÅ¡kovai savo reikalavimÄ grindžia CK 4.129 str., kuriame yra numatytas nuostolių, atsiradusių dėl servituto nustatymo, atlyginimas, mokamas kompensacija tarnaujančio daikto savininkui. IeÅ¡kovai remiasi servituto atlygintinumo prezumpcija – tarnaujančio daikto savininkui turi bÅ«ti kompensuojami dėl servituto patirti netekimai.

IeÅ¡kovų teigimu, jie patiria nuostolius, dėl Žemės sklypo nuvertėjimo, dėl jame esančių elektros linijų apsaugos zonų. Dėl turto nuvertėjimo atsirandantys nuostoliai yra turto vertės sumažėjimas. To priežastis yra savininko teisių naudotis daiktu varžymas. Turto nuvertėjimo faktÄ ir dydį privalo įrodyti asmuo, kuris Å¡iomis aplinkybėmis remiasi (CPK 178 straipsnis). Servitutu padarytų nuostolių (sklypo nuvertėjimas) atlyginimo praÅ¡antis savininkas privalo įrodyti turto nuvertėjimo dydį.

Susipažinus su ieÅ¡kovų pateiktais paaiÅ¡kinimais, atsakovės nuomone, nėra pagrindo iÅ¡vadai, kad dėl servituto buvimo Žemės sklype IeÅ¡kovai patyrė 27 400 EUR dydžio realius nuostolius, kurie turėtų bÅ«ti kompensuojami. Remiantis teismų praktika, nustatant kompensacijos ar nuostolių dėl nustatyto servituto žemės sklypui dydį, turi bÅ«ti atsižvelgiama į servituto nustatymo metu esančiÄ Å¾emės sklypo paskirtį ir naudojimo sÄ lygas. Kaip jau minėta, iÅ¡ Sprendimo turinio matyti, kad Žemės sklype nuo pat jo suformavimo (sukÅ«rimo) momento yra nustatyti apribojimai - elektros linijų apsaugos zona, todėl akivaizdu, kad Žemės savininkai (kurių teises ir pareigas yra perėmę kai kurie IeÅ¡kovai) žinojo ar turėjo žinoti, kad naudojimasis Žemės sklypu bus apribotas, t. y. kad žemės savininkų nuosavybės teisė į Žemės sklypÄ negalės bÅ«ti absoliuti ir jie privalės laikytis teisės aktų nustatytų veiklos ribojimų apsaugos zonų ribose.

Kitaip sakant, atkuriant nuosavybės teises į Žemės sklypÄ nebuvo garantuota teisė/galimybė naudoti visÄ Å½emės sklypÄ pagal gyvenamųjų namų statybos paskirtį, todėl IeÅ¡kovai gali turėti teisėtÄ lÅ«kestį jį naudoti tik pagal atkÅ«rimo metu nustatytas sÄ lygas. Aplinkybių, kad dėl elektros linijų apsaugos zonų atsiradimo ieÅ¡kovai negali naudoti Žemės sklypo pagal atkÅ«rimo metu nustatytas sÄ lygas ir/ar dėl to nuvertėjo Žemės sklypas, jie neįrodė - ieÅ¡kovai gali naudoti sklypÄ pagal sklypo naudojimo paskirtį ta pačia apimtimi, koks jis buvo perduotas privačion nuosavybėn. IÅ¡ vaizdinės medžiagos matyti, kad dalis žemės sklypo vis dėlto gali bÅ«ti naudojama gyvenamųjų namų statybai.

Nuosavybės teisių atkÅ«rimo procesÄ Ä¯gyvendinusios valstybinės institucijos suformavusios tokio pobÅ«džio sklypÄ numatė, kad jis gali bÅ«ti naudojamas pagal gyvenamųjų namų statybos paskirtį, su Sprendime nurodyta sÄ lyga, kad norint plėtoti veiklÄ Å¡iame žemės sklype reikia parengti detalųjį planÄ LR teritorijų planavimo įstatymo nustatyta tvarka. Ir jeigu ieÅ¡kovų nuomone, jie negali Žemės sklypo naudoti taip, kaip jis buvo suformuotas, ieÅ¡kovai turi kreiptis į atkÅ«rimo procesÄ Ä¯gyvendinusias institucijas, o ne į atsakovę. Papildomai pažymi, kad, vadovaujantis EEÄ® 75 str. 4 d., elektros energetikos objektų apsaugos zonose taikomi draudimai nėra absoliutÅ«s ir gali bÅ«ti netaikomi gavus Bendrovės sutikimÄ .

Susipažinus su ieÅ¡kovų pateiktu Nekilnojamojo turto rinkos vertės ekspertinio tyrimo ekspertizės aktu (toliau – Aktas) matyti, kad turto vertintojas lyginamuoju metodu vertindamas žemės sklypus nesivadovavo teismų praktika, kuri numato, kad nustatant kompensacijos ar nuostolių dėl nustatyto servituto žemės sklypui dydį, turi bÅ«ti atsižvelgiama į servituto nustatymo metu esančiÄ Å¾emės sklypo paskirtį ir naudojimo sÄ lygas. Kaip buvo nurodyta, apsaugos zonos sklype yra nuo jo suformavimo momento, todėl akivaizdu, kad ieÅ¡kovai netinkamai interpretuoja 2017 metais atlikto tyrimo iÅ¡vadas, nurodydami, kad Aktas pateikia buvusio iki suvaržymo ir po suvaržymo turto vertės palyginimÄ .

VisiÅ¡kai nesuprantama, kodėl sklypo nuvertėjimas įrodinėjamas 2017 metų rinkos kainomis. Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, atsakovo nuomone, Akte pateikta iÅ¡vada neįrodo ieÅ¡kovų patiriamos realios žalos, todėl teismas negali ja remtis priimant sprendimÄ byloje. Žemės nuosavybė, tai žemės savininko teisė valdyti jam priklausančiÄ Å¾emę, ja naudotis ir disponuoti (Žemės įst., Žin., 1994, Nr.34-620, 3 str.). Iki nuosavybės teisių atkÅ«rimo, valstybė žemę valdė nuosavybės teise (CK 1964 m. 97 str.- 99 str.).

Atsakovei Å¡iuo metu priklausančios elektros linijos Žemės sklype buvo nutiestos tuo metu, kai Žemės sklypas ir pačios elektros linijos nuosavybės teise priklausė valstybei (1965 metais), t. y. nutiestos paties turto savininko jam priklausančioje žemėje. Nagrinėjamoje byloje Bendrovės ir ieÅ¡kovų santykiai turi tam tikrų istoriÅ¡kai susiklosčiusių ypatumų. Å ie ypatumai sÄ lygoti to, kad nuosavybės teisę į Žemės sklypÄ Å¾emės savininkai įgijo nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo procese, todėl Å¡ioje byloje nagrinėjami santykiai vertinti neatsiejamai nuo Å¡io proceso.

Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatymas (Žin., 1997, Nr. 65-1558) (toliau - AtkÅ«rimo įstatymas) reglamentuoja Lietuvos Respublikos piliečių, kurių nekilnojamasis turtas buvo nacionalizuotas ar kitaip neteisėtai nusavintas ir kurių nuosavybės teisės buvo pradėtos atkurti, nuosavybės teisių atkÅ«rimo tvarkÄ ir sÄ lygas įvertinant susiformavusius objektyvius visuomeninius turtinius santykius (AtkÅ«rimo įstatymo 1 str. 1 d.) Atkuriant nuosavybės teises į iÅ¡likusį okupacinės valdžios nacionalizuotÄ nekilnojamÄ jį turtÄ (taip pat ir į žemę), kartu atsižvelgiama ir į socialinius ir ekonominius, kitus su nuosavybe susijusių santykių esminius pokyčius, įvykusius per laikotarpį, praėjusį nuo Å¡io turto neteisėto nacionalizavimo.

Dėl minėtų esminių pokyčių, taip pat atsižvelgiant į Lietuvos valstybės realias galimybes, neįmanoma atkurti visų okupacinės valdžios pažeistų nuosavybės teisių visiÅ¡kai. AtkÅ«rimo įstatymo preambulėje konstatuojama, kad piliečiams grÄ Å¾inamas iÅ¡likęs nekilnojamasis turtas, o jei Å¡ios galimybės nėra - už jį teisingai atlyginama. Ne kartÄ iÅ¡aiÅ¡kinta, kad LR Konstitucija nedraudžia nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo santykių reguliuoti diferencijuotai ir nuosavybės teisių atkÅ«rimo sÄ lygos ir tvarka gali skirtis atsižvelgiant į kokios rÅ«Å¡ies nuosavybę yra atkuriamos nuosavybės teisės, socialinius ir ekonominius, bei kitus su nuosavybe susijusių santykių esminius pokyčius, siekiant apsaugoti visuomenės ar kitų asmenų teises ir teisėtus interesus.

Apkreipia dėmesį, kad remiantis Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo (Žin., 1997, Nr.69-1735, aktuali redakcija Žin., 2004, Nr. 117-4371) (toliau – Reformos įstatymas) grÄ Å¾inant žemę natÅ«ra arba žemės sklypus perduodant nuosavybėn neatlygintinai piliečiams, nustatoma pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis, žemės servitutai ir žemės naudojimo sÄ lygos pagal žemės reformos žemėtvarkos projektus. Pagal Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 21 str. (Žin. 1994, Nr.34-620) žemės savininkas turi teisę naudoti privataus sklypo teritorijÄ Å«kinei ir kitai veiklai nepažeisdamas nustatytos pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties, specialiųjų žemės ir miÅ¡ko naudojimo sÄ lygų, veiklos apribojimų ir žemės servitutų.

Sprendimai sugrÄ Å¾inti žemę priimami, jeigu asmuo sutinka su įsigyjamo žemės sklypo žemės reformos žemėtvarkos projektuose ir kituose teritorijų planavimo dokumentuose nustatytomis. žemės, miÅ¡ko ir vandens telkinių specialiosiomis naudojimo sÄ lygomis, žemės servitutais ir Å«kinės veiklos apribojimais (Reformos įstatymo 11 str. 2 d.). Pagal nuosavybės teisių atkÅ«rimo metu galiojusiÄ (Žin., 2005, Nr. 72-2588) AtkÅ«rimo įstatymo redakcijÄ Å¾emė buvo grÄ Å¾inama natÅ«ra turėtoje vietoje, iÅ¡skyrus žemę, priskirtÄ valstybės iÅ¡perkamai žemei, ir žemę, kurios susigrÄ Å¾inti turėtoje vietoje pilietis nepageidauja.

Už žemę, kurių susigrÄ Å¾inti natÅ«ra turėtoje vietoje piliečiai nepageidauja, jiems galėjo bÅ«ti atlyginama perduodant nuosavybėn lygiavertį turėtajam atitinkamai žemės sklypÄ ar vandens telkinį iÅ¡ laisvos žemės fondo (AtkÅ«rimo įstatymo 5 str.). Tuo tarpu žemė, kurioje nutiestos komunikacijos, taip pat žemė, esanti išžvalgytų naudingųjų iÅ¡kasenų nenaudojamų telkinių teritorijose, saugomose teritorijose, grÄ Å¾inama piliečiams ribotam tiksliniam naudojimui (AtkÅ«rimo įstatymo 4 str.).

Kaip jau minėta, Žemės sklypas privačion nuosavybėn perduotas Sprendimu atkuriant nuosavybės teises į iÅ¡likusį buvusio savininko nekilnojamÄ jį turtÄ natÅ«ra turėtoje vietoje. Vadovaujantis nurodytu teisiniu reglamentavimu, darytina iÅ¡vada, kad įstatymo leidėjas suteikė galimybę atkÅ«rimo procese pasirinkti, kuriuo bÅ«du atkurti nuosavybės teises į buvusio savininko P. K. valdytÄ nekilnojamÄ jį turtÄ â€“ ar grÄ Å¾inant žemę natÅ«ra su tam tikrais apribojimais ar kitu įstatyme numatytu bÅ«du, ir Žemės savininkai pasirinko Žemės sklypÄ su jame nustatytais apribojimais.

Todėl akivaizdžiai nepagrįsta dabartinė ieÅ¡kovų pozicija dėl Žemės sklypo nuvertėjimo dėl jame esančių komunikacijų. Kitaip sakant, IeÅ¡kovai negali reikalauti turto vertės sumažėjimo, kadangi Å¡is turtas (Žemės sklypas kaip toks) buvo suformuotas (sukurtas) jau su tam tikrais apribojimais. Pažymi, kad ieÅ¡kinio tenkinimo atveju Atsakovei nepagrįstai bÅ«tų perkeliama valstybės pareiga atlyginti už nepilnai iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ pagal AtkÅ«rimo įstatymÄ .

Å ios bylos kontekste svarbu paminėti ir tai, kad Å¡iuo metu atsakovė valdo apie 3 (tris) milijonus vienetų elektros įrenginių, kurie yra įrengti ne atsakovei priklausančioje žemėje. Atsižvelgiant į tai, teisingas teisės aktų aiÅ¡kinimas ir formuojama teismų praktika yra ypatingai svarbi ir turėsianti reikÅ¡mę ne tik Å¡ios bylos Å¡alims. Atsakovė atkreipia teismo dėmesį, kad ji yra vieÅ¡osios teisės reguliuojamas juridinis asmuo, todėl, vykdydama visuomenei reikÅ¡mingÄ veiklÄ , turi pareigÄ veikti taip, kad jos veiklai skiriamos lėšos bÅ«tų panaudojamos pagal paskirtį, laikantis racionalumo principo bei griežtai laikantis įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatų.

Atsakovė vykdo licencijuojamÄ veiklÄ , kuriÄ kontroliuoja Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija, nustatydama kainų virÅ¡utines ribas. Atsakovės iÅ¡laidos nustatyta tvarka yra įvertinamos ir įtraukiamos į galutines elektros energijos persiuntimo ir visuomeninio tiekimo kainas. Tai reiÅ¡kia, kad atsakovės iÅ¡laidos vėliau nustatyta tvarka įtraukiamos į elektros energijos kainos tarifÄ ir jas turi padengti visi Lietuvos elektros energijos vartotojai. Taigi apibendrinant konstatuoja, kad ieÅ¡kovų reikalavimas atlyginti nuostolius, patiriamus dėl įstatyminio servituto buvimo sklype, nėra paremtas jokiais objektyviais įrodymais apie realiai patiriamÄ Å¾alÄ , todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad tarnaujančiojo daikto savininkui Å¡iuo atveju turi bÅ«ti sumokėtas praÅ¡omas nuostolių atlyginimas pagal CK 4.129 straipsnį.

PrieÅ¡ingu atveju, teismui tenkinus nepagrįstÄ ieÅ¡kinį, bÅ«tų suformuota ydinga praktika, kurios pagrindu bet kuris asmuo siektų įsigyti elektros įrenginiais apstatytÄ Å¾emės sklypÄ ir iÅ¡ atsakovo gauti kuo didesnę kompensacijos sumÄ , kuriÄ vėliau faktiÅ¡kai turėtų padengti visi elektros energijos vartotojai. PraÅ¡o ieÅ¡kinį atmesti.                          Atsakovas AB „Litgrid“ pateiktame atsiliepime nurodo, kad nesutinka su patikslintu ieÅ¡kinių dėl tokių motyvų. 110 kv elektros perdavimo linijos „Kauno HE-Aleksotas/PetraÅ¡iÅ«nų E-Aleksotas“, kuri pastatyta dar 1959 m., apsaugos zona apima dalį ieÅ¡kovų žemės sklypo (110 KV elektros perdavimo linijos „Kauno HE- Aleksotas/PetraÅ¡iÅ«nų E-Aleksotas" nekilnojamojo turto registro iÅ¡rašų kopijos pridėtos kartu su atsakovo 2018-01-16 atsiliepimu į ieÅ¡kinį).

IeÅ¡kovų žemės sklypui nustatyta specialioji žemės ir miÅ¡ko naudojimo sÄ lyga „VI. Elektros linijų apsaugos zona“ (nuo 2007-01-29 NTR įregistruotas sklypui taikytinas VI apribojimas 0,5378 ha). Pažymi, kad Nekilnojamojo turto registre nėra atskirai iÅ¡skirta, kokį plotÄ užima atsakovo AB „Litgrid“ elektros linijų apsaugos zona, ir kokį plotÄ - atsakovo AB „ESO“. IeÅ¡kovų patikslintame ieÅ¡kinyje nurodyta, kad ESO priklausantys elektros įrenginiai ir jų apsaugos zona užima 0,3262 ha žemės sklypo, o LITGRID AB - 0,2116 ha.

Atsakovas atsiliepime pažymi, kad elektros oro linijos apsaugos zona - žemės juosta ir oro erdvė tarp dviejų vertikalių plokÅ¡tumų, lygiagrečių elektros linijos aÅ¡iai, matuojant horizontalų atstumÄ nuo kraÅ¡tinių jos laidų. Elektros oro linijos apsaugos zonos plotis nustatomas atsižvelgiant į Å¡ios linijos įtampÄ . 110 kV įtampos oro linijoms apsaugos zona sudaro po 20 metrų. Atitinkamos nuostatos įtvirtintos ir Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo 75 str. Teisės aktų nustatyta tvarka atsakovui elektros linijų apsaugos zonoje yra suteikta teisė vykdyti elektros linijų eksploatavimo darbus - laidų remontÄ , atramų keitimÄ , trasos valymÄ nuo krÅ«mų ir medžių ir kitus.

Å iuos darbus atlikti bÅ«tina, siekiant užtikrinti patikimÄ ir saugų elektros energijos perdavimÄ . Galimybę atlikti eksploatavimo darbus elektros linijų apsaugos zonoje Atsakovui užtikrina jos naudai nustatomi servitutai. Žemės servitutai, vadovaujantis teisės aktų reikalavimais, gali bÅ«ti nustatomi sutartimi, įstatymu, teismo sprendimu arba administraciniu aktu. IeÅ¡kovams priklausančiam žemės sklypui servitutas buvo nustatytas įstatymu. 2017 m. lapkričio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo pakeitimo įstatymas Nr. XIII-604, kuriame numatyta, kad Å¡io įstatymo nuostatos dėl vienkartinių kompensacijų dydžio apskaičiavimo už servitutus, perdavimo sistemos ar skirstomųjų tinklų operatoriams tiesiant perdavimo, skirstomuosius tinklus ar įrengiant kitus elektros įrenginius tinklų operatoriui nuosavybės teise ar kitais teisėtais pagrindais nepriklausančioje žemėje ar kituose nekilnojamuosiuose daiktuose taikomos ir atlyginant nuostolius dėl servitutų, nustatytų Å¡iuo įstatymu iki Å¡io įstatymo įsigaliojimo, jeigu Å¡ie nuostoliai nebuvo atlyginti iki Å io įstatymo įsigaliojimo dienos.

Lietuvos Respublikos Vyriausybė, atsižvelgdama į preliminarų vienkartinių kompensacijų už nuostolius dėl iki Å¡io įstatymo įsigaliojimo nustatytų servitutų dydį ir nuomonę apie jo įtakÄ elektros energijos tarifams, kuriuos Lietuvos Respublikos Vyriausybei po konsultacijų su perdavimo sistemos ir skirstomųjų tinklų operatoriais pateikia Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija, iki 2018 m. gegužės 1 d. turi nustatyti tvarkÄ , pagal kuriÄ bus iÅ¡mokamos kompensacijos žemės savininkams.

Nurodytos vienkartinės kompensacijos pradedamos mokėti 2018 m. gegužės 1 d. ir žemės bei kitų nekilnojamųjų daiktų savininkams iÅ¡mokamos ne vėliau kaip per 2 metus nuo praÅ¡ymo dėl vienkartinės kompensacijos ar dėl kompensacijos peržiÅ«rėjimo (padidėjus teisės aktais nustatomoms elektros tinklų apsaugos zonoms) pateikimo perdavimo sistemos ir (arba) skirstomųjų tinklų operatoriams dienos. Kasacinio teismo praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad teismas, spręsdamas dėl kompensacijos dydžio, atsižvelgia į tokias aplinkybes: kokiam daiktui, visam ar jo daliai nustatomas servitutas; koks servituto turinys, pobÅ«dis ir trukmė; kokio pobÅ«džio ir apimties asmeniniai ar veiklos bei kitokio pobÅ«džio suvaržymai tenka tarnaujančiojo daikto savininkui; ar jam tenka turtinių nuostolių dėl servituto nustatymo; ar jie atlyginti ir ar galimi visiÅ¡kai atlyginti; kokiÄ naudÄ turėjo ar įgyja vieÅ¡pataujančiojo daikto savininkas dėl servituto nustatymo; ar teisės aktuose nereglamentuojamas nuostolių dėl servituto nustatymo apskaičiavimas ir ar juos visus numatyta kompensuoti; taip pat į kitas svarbias aplinkybes.

Kaip vienas iÅ¡ kriterijų kompensacijai apskaičiuoti gali bÅ«ti teisės aktuose reglamentuojama nuostolių dėl konkretaus servituto nustatymo apskaičiavimo metodika. Pažymi, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybei parengus atlyginimo už nustatytus Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymu nustatytus servitutus apskaičiavimo metodikÄ , bus nustatytos aiÅ¡kios, vieningos bei proporcingos patiriamiems apribojimams taisyklės, kaip turėtų bÅ«ti apskaičiuojamos kompensacijos visiems tarnaujančių daiktų savininkams.

Tokiu bÅ«du bus iÅ¡vengta galimų piktnaudžiavimų bei nepagrįsto praturtėjimo atsakovo, o tuo pačiu - ir kitų elektros energijos vartotojų sÄ skaita. Todėl mano, jog Å¡i byla turi bÅ«ti sustabdyta iki Lietuvos Respublikos Vyriausybė priims atitinkamus aktus dėl kompensacijos mokėjimo už įstatymais nustatytus servitutus. IeÅ¡kovų reikalavimai iÅ¡ esmės grindžiami apribojimais, tokiais kaip ribojama statyba, negalėjimas auginti medžių ir pan., tačiau visi nurodyti ribojimai yra susiję su specialiosiomis žemės ir miÅ¡ko naudojimo sÄ lygomis („VI.

Elektros linijų apsaugos zona“), o ne su sklypui galiojančiu įstatyminiu servitutu. Å iuo metu formuojama teismų praktika įtvirtina servituto atlygintinumÄ , tačiau ne specialiosios žemės ir miÅ¡ko naudojimo sÄ lygos. Vadovaujantis elektros energetikos įstatymo 75 straipsnio 3 dalimi, ieÅ¡kovų žemės sklypui nustatytas servitutas suteikia teisę elektros energetikos objektus ir įrenginius valdančiai elektros energetikos įmonei eksploatuoti, aptarnauti, remontuoti, techniÅ¡kai prižiÅ«rėti, rekonstruoti, modernizuoti ir (ar) naudoti elektros energetikos objektus ir įrenginius.

Kaip ir minėta aukščiau, Lietuvos Respublikos Vyriausybė parengs nuostolių dėl servitutų, nustatytų Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymu iki Å¡io įstatymo įsigaliojimo, kompensacijų mokėjimo tvarkÄ , ir ieÅ¡kovams už jų žemės sklype esantį įstatyminį servitutÄ bus kompensuota. Siekiant gauti kompensacijÄ dėl specialiųjų žemės ir miÅ¡ko naudojimo sÄ lygų sukeliamų apribojimų, turi bÅ«ti įvardinami patiriami nuostoliai ir vadovaujantis civiliniame procese galiojančiomis taisyklėmis, Å¡iuos konkrečius nuostolius tarnaujančiojo daikto savininkas turi įrodyti (CPK 178 straipsnis).

IeÅ¡kovai nepateikė jokių realius nuostolius įrodančių dokumentų, todėl jų reikalavimai yra nepagrįsti. Kaip matyti iÅ¡ ieÅ¡kinį pagrindžiančių dokumentų, IeÅ¡kovų reikalavimai priteisti jiems 27 400 Eur kompensacijÄ iÅ¡ esmės yra paremti G. J. B. atliktu nekilnojamojo turto rinkos vertės ekspertinio tyrimo ekspertizės aktu (toliau - iÅ¡vada), kuriame užfiksuota, kad nurodytas kompensacijos dydis yra skirtumas tarp to, kokia ieÅ¡kovų žemės sklypo vertė bÅ«tų neįvertinus jame esančios elektros linijų apsaugos zonos ir kokia žemės sklypo vertė yra su jame esančia elektros linijų apsaugos zona.

Pažymi, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 212 straipsniu, tik teismas gali skirti ekspertizę, jei nagrinėjant bylÄ kyla klausimų, reikalaujančių specialių mokslo, medicinos, meno, technikos ar amato žinių. Atsižvelgiant į tai, ieÅ¡kovų pateikta iÅ¡vada negali bÅ«ti vertinama kaip prima facie galiÄ turintis įrodymas. Å ioje byloje ekspertizė nebuvo paskirta, nebuvo atlikti su jos paskyrimu susijęs procesiniai veiksmai, t. y. galimos ekspertizės objekto nustatymas, ekspertų kandidatÅ«rų parinkimas, klausimų ekspertams uždavimas, apmokėjimas už ekspertizę.

Atitinkamai, nebuvo priimta teismo nutartis, kuria ekspertizė paskiriama, kaip tai numato CPK 290 str. Atkreipia dėmesį, kad net ir teismo paskirtos ekspertizės, kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinimu, turi bÅ«ti vertinamos pagal teismo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku, iÅ¡samiu ir objektyviu byloje esančių įrodymų iÅ¡tyrimu, t. y. ekspertizės iÅ¡vada vertinama pagal tokias pačias taisykles kaip ir kitos įrodinėjimo priemonės. Ekspertizės akto duomenys gali bÅ«ti atmetami kaip įrodymai, kai jie prieÅ¡tarauja kitiems bylos įrodymams.

Pagrindas atmesti kaip įrodymÄ eksperto iÅ¡vadÄ ar jos dalį gali bÅ«ti tai, kad ekspertizės akto turinys prieÅ¡taringas, kad iÅ¡vados neiÅ¡plaukia iÅ¡ tyrimo eigos, kad iÅ¡vada pateikta dėl to, dėl ko tyrimas nedarytas arba atliktas neiÅ¡samiai, ir kitais panaÅ¡iais atvejais, kai kyla pagrįstų abejonių dėl ekspertinio tyrimo eigos ir rezultatų. Atsižvelgiant į aukščiau iÅ¡dėstytus argumentus, ieÅ¡kovų pateikta iÅ¡vada negali bÅ«ti vertinama kaip ekspertinė iÅ¡vada byloje, nes, kaip jau buvo minėta, ekspertizė Å¡ioje byloje, vadovaujantis CPK, nebuvo paskirta.

Didesnės įrodomosios galios pateiktai iÅ¡vadai nesuteikia ir tai, kad G. J. B. yra įtrauktas į teismo ekspertų sÄ raÅ¡us ir ji gali bÅ«ti vertinama tik kaip subjektyvi nuomonė, atsižvelgiant į ieÅ¡kovų pateiktus klausimus. IeÅ¡kovų pateikta iÅ¡vada yra nepagrįsta, nes pirmiausia, ji paremta faktinių aplinkybių neatitinkančiomis prielaidomis, t. y. tuo, kad ieÅ¡kovų žemės sklype apskritai nėra nustatytų elektros linijų apsaugos zonų. Pažymi, kad 110 kV elektros perdavimo linija „Kauno HE-Aleksotas/PetraÅ¡iÅ«nų E- Aleksotas“ pastatyta 1959 m.

Taigi, dar prieÅ¡ ieÅ¡kovams tampant žemės sklypo savininkais, Å¡alia žemės sklypo buvo nutiesta 110 kV elektros perdavimo linija, todėl žemės sklypo įsigijimo metu (žemė ieÅ¡kovams buvo atkurta 2006-12-22 Apskrities virÅ¡ininko sprendimais) Å¡alia žemės sklypo einanti aukÅ¡tos įtampos elektros perdavimo linijÄ ir atsižvelgiant i tai nustatyta elektros linijų apsaugos zona, nebuvo ieÅ¡kovams netiketa. IÅ¡vadoje tarsi pateikiamas individualus žemės sklypo vertinimas, tačiau nustatant žemės sklypo vertę su elektros linijų apsaugos zonomis vadovaujamasi Kauno m. sav.

Teritorijos masinio žemės vertinimo žemės ataskaitoje nurodytais duomenimis ir pritaikoma VĮ Registrų centro nurodyta gyvenamųjų teritorijų žemės elektros oro linijų apsaugos zonos žemės vertės pataisa, t. y. taikomi masinio žemės vertinimo metu naudojami kriterijai. Tokiu būdu, atskirai netikrinama, kokia yra žemės sklypų, kuriuose yra nustatytos elektros linijų apsaugos zonos, vertė, ar nevertinama, kokius realius nuostolius sukelia elektros linijų apsaugos zonų nustatymas ieškovų žemės sklype.

Pažymi, kad bÅ«tent remiantis atliktu masinis žemės vertinimu ir jo metu nustatyta žemės sklypų vidutine rinkos verte, skaičiuojami žemės mokesčiai. Pastebi, kad byloje nėra pateikta duomenų, ar ieÅ¡kovai, vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos žemės mokesčio įstatymo nuostatomis, pateikė praÅ¡ymÄ Å¾emės mokestine verte laikyti rinkos vertę, nustatytÄ G. J. B. atlikus individualų žemės sklypo vertinimÄ , bei ar pateiktas praÅ¡ymas buvo nagrinėtas ir tenkintas. Jeigu toks praÅ¡ymas nebuvo teiktas ir įvertintas atsakingų specialistų, iÅ¡vadoje nurodyti duomenys negali bÅ«ti laikomi pagrįstais ir patikimais.

Atkreipia dėmesį, kad remiantis Vį Registrų centro atlikto masinio žemės vertinimo duomenimis, žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), rinkos vertė 2018-01-01 dienai yra 24 900 Eur. Pažymi, kad Å¡i žemės sklypo vertė apskaičiuota jau pritaikius gyvenamųjų teritorijų žemės elektros oro linijų apsaugos zonos žemės vertės pataisÄ . Å i vertė daugiau nei 20 proc. skiriasi nuo G. J. B. nustatytos žemės sklypo vertės. Teismų praktikoje akcentuojama, kad nustatant kompensacijos arba nuostolių dėl nustatyto servituto žemės sklypui dydį, turi bÅ«ti atsižvelgiama tik į servituto nustatymo metu esančiÄ Å¾emės sklypo paskirtį bei tokio sklypo panaudojimo pagal jo pagrindinę tikslinę paskirtį galimybes.

Kaip viena iš nuostolių rūšių gali būti turto vertės sumažėjimas. To priežastis yra savininko teisių naudotis daiktu varžymas. Nuostoliai (turto vertės netekimas) gali būti įrodinėjami buvusio iki servituto ir po servituto nustatymo turto vertės palyginimu. Šios teismų praktikoje formuojamos nuostatos dėl nuostolių, susijusių su turto vertės sumažėjimu, atlyginimu yra taikomos tik tais atvejais, kai tiesiami nauji elektros tinklai ir žemės savininkas gali aiškiai identifikuoti ir įrodyti, kad būtent dėl nustatyto servituto, kurio nebuvo žemės sklypo įsigijimo metu, jis negali naudoti žemės sklypo pagal paskirtį ir būtent dėl to sumažėjo jo vertė.

Pažymi, kad ieÅ¡kovų pateikta iÅ¡vada tokių nuostolių neįrodo. 110 kV elektros perdavimo linija „Kauno HE-Aleksotas /PetraÅ¡iÅ«nų E-Aleksotas“ pastatyta beveik prieÅ¡ 60 metų, todėl žemės sklypo kainos nustatymas darant prielaidÄ , kokia jo vertė bÅ«tų Å¡iai dienai (ekspertizės akte nurodyta diena 2017-06-19). jeigu jame nebÅ«tų elektros linijų apsaugos zonų, yra iÅ¡ esmės klaidingas. IeÅ¡kovai įsigijo žemės sklypÄ jau su jame esančiomis elektros linijų apsaugos zonomis, todėl jie neturėjo jokio pagristo lÅ«kesčio, kad žemės sklypu bus galima naudotis be jokių apribojimų.

Tiek ieÅ¡kovu žemės sklypo įsigijimo metu, tiek Å¡iuo metu, žemės sklype galioja įstatyminis servitutas, todėl nėra jokio teisinio pagrindo ieÅ¡kovams kompensuoti nuostolius bÅ«tent dėl atsiradusio turto nuvertėjimo. Akcentuoja, kad Lietuvos Aukščiausiais Teismas yra nurodęs, kad sprendžiant dėl servituto atlygintinumo vadovaujamasi, pirma, kompensacijos proporcingumo tarnaujančiojo daikto savininko teisių apribojimams ir kompensavimo realumo principais, t. y. atlyginimas už nustatytÄ servitutÄ tarnaujančiojo daikto savininkui turi bÅ«ti proporcingas Jo patiriamiems turtiniams praradimams, ir, antra, ar dėl nustatytos vienkartinės ar periodinės kompensacijos dydžio nesusidarys sÄ lygos vienai iÅ¡ Å¡alių nepagrįstai praturtėti.

Taigi, neesant ieÅ¡kovų pagrįsto lÅ«kesčio ir objektyvių aplinkybių iki žemės sklypo įsigijimo žemės sklypÄ naudoti pagal jo paskirti be jokių apribojimų, taip pat ieÅ¡kovams nepateikus jokių kitų pagrįstų įrodymų dėl patirtų turtinių praradimų, ieÅ¡kovams priteistinas esÄ atsiradęs žemės sklypo nuvertėjimas turėtų bÅ«ti traktuojamas kaip nepagrįstas praturtėjimas. Mano, kad ieÅ¡kovų praÅ¡oma priteisti 27400,00 Eur kompensacija nepagrįsta jokiais faktiniais nuostolių patyrimo duomenimis, o vien atsakovų turimos finansinės galimybės negali bÅ«ti Å¡io reikalavimo patenkinimo pagrindu.

Pažymi, ir tai, kad įstatyminis servitutas nustatytas didelę reikÅ¡mę visuomenei turinčiam objektui, kas rodo, jog nepagrįstai priteista nuostolių suma gresia virsti visos visuomenės finansine naÅ¡ta. PraÅ¡o ieÅ¡kinį atmesti ir priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovų patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.                    IeÅ¡kovų atstovas teismo posėdžio metu patikslintÄ ieÅ¡kinį prašė tenkinti visiÅ¡kai. IÅ¡ esmės pakartojo patikslintame ieÅ¡kinyje iÅ¡dėstytas aplinkybes bei motyvus.                          Atsakovo AB „Energijos skirstymo operatorius“ atstovė prašė ieÅ¡kinį atmesti atsiliepime nurodytais motyvais.                  Atsakovo AB „Litgrid“ atstovė prašė ieÅ¡kinį atmesti.

IÅ¡ esmės pakartojo atsiliepime į patikslintÄ ieÅ¡kinį iÅ¡dėstytus argumentus.                  IeÅ¡kinys tenkintinas.                  Šalių paaiÅ¡kinimais ir raÅ¡ytiniais įrodymais nustatyta, kad ieÅ¡kovai K. K., J. K., E. A. ir R. K. yra 0.6211 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)(duomenys neskelbtini), bendrasavininkai. IeÅ¡kovas K. K. nuosavybės teise valdo 690/6211 dalis žemės sklypo, J.

K. - 2070/6211 dalis žemės sklypo, E. A. - 1380/6211 dalis žemės sklypo, R. K. - 2071/6211 dalis žemės sklypo. IeÅ¡kovų sklypÄ kerta dvi 10 kV oro linijos, kurioms yra nustatyta elektros tinklų apsaugos zona. Taip pat sklypas patenka į AB „Litgrid“ aptarnaujamos dvigrandės 110 kV oro linijos „Kauno HE-Aleksotas/PetraÅ¡iÅ«nų E-Aleksotas" (toliau - OL) apsaugos zonÄ tarp atramų Nr.31-33/36-38. Taigi Å¡iame žemės sklype yra atsakovų AB „Energijos skirstymo operatorius“ (toliau – ESO) ir AB „Litgrid“ elektros tinklai, kurie, įskaitant jų apsaugos zonas, užima 0.5378 ha žemės sklypo dalį.

ESO priklausantys elektros įrenginiai ir jų apsaugos zona užima 0,3262 ha žemės sklypo, o AB „Litgrid“ – 0,2116 ha žemės sklypo. IÅ¡ Valstybės įmonės „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko iÅ¡raÅ¡o matyti, kad nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovams nuosavybės teise priklausančiam žemės sklypui nustatytos specialiosios naudojimo sÄ lygos – nuo 2007 m. sausio 29 d. nustatyta 0,5378 ha elektros linijų apsaugos zona.Pirmiausia, teismas pažymi, jog įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 176 str. 1 d.).

Įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, bei kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (CPK 177 str. 1 d.). Faktiniai duomenys nustatomi CPK 177 str. 2 d. numatytomis priemonėmis. Teismų praktika šios kategorijos bylose įrodo, jog žalos padarymo faktas paprastai yra įrodinėjamas remiantis įvykio vietos apžiūros protokolais, nuotraukomis, padarytomis įvykio vietoje, liudytojų parodymais ir kt.

Antra, pažymėtina, kad formuodamas teismų praktikÄ dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimÄ ir įrodymų vertinimÄ , aiÅ¡kinimo ir taikymo, kasacinis teismas yra ne kartÄ pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 str. reiÅ¡kia, jog bet kokios ginčui iÅ¡spręsti reikÅ¡mingos informacijos įrodomÄ jÄ vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais.

Teismas gali daryti iÅ¡vadÄ apie tam tikrų aplinkybių buvimÄ tada, kai dėl tam tikrų faktinių aplinkybių buvimo jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo, o visuma byloje esančių įrodymų leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamÄ faktÄ buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2006; 2007 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2007; 2008 m. rugsėjo 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-427/2008; 2010 m. liepos 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010; etc.).

Esant byloje surinktų įrodymų prieÅ¡taravimams, kilę neaiÅ¡kumai vertinami atsižvelgiant į Å¡alims tenkančiÄ Ä¯rodinėjimo pareigÄ . Be to, teismas sprendžia apie tam tikro fakto buvimÄ ar nebuvimÄ Ä¯vertinęs įrodymų visumÄ . Dėl to teismas konstatuoja juridiÅ¡kai reikÅ¡mingų byloje nustatytinų faktų buvimÄ tik tuomet, kai byloje pakanka įrodymų faktui nustatyti. Ä®rodymų pakankamumas reiÅ¡kia, kad faktas gali bÅ«ti pripažintas įrodytu, jei esantys įrodymai leidžia teismui įsitikinti ir daryti iÅ¡vadÄ , kad faktas yra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2008; 2008 m. vasario 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-110/2008; etc.).

PrieÅ¡ingu atveju tos įrodinėtinos aplinkybės, kurioms nustatyti nepakanka įrodymų, tėra prielaidos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-277/2011; etc.).Atsakovai praÅ¡o sustabdyti Å¡iÄ civilinę bylÄ iki Lietuvos Respublikos Vyriausybės bus nustatyta tvarka, pagal kuriÄ bus iÅ¡mokamos kompensacijos žemės savininkams už nustatytus servitutus. Atmesdamas praÅ¡ymÄ dėl Å¡ios civilinės bylos sustabdymo teismas atkreipia dėmesį, kad Å¡iuo nagrinėjamu atveju nėra pagrindų, numatytų LR CPK 163 bei 164 str.

šiai civilinei bylai stabdyti. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. vasario 22 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-59-2019/2017, yra išaiškinta, kad kad kompensacijos dydžio nustatymas priklauso teismo diskrecijai, t. y. teismas, įvertinęs bylos aplinkybes, nustato, kokia suma turi būti kompensuojamas savininko teisių suvaržymas. Be to, remiantis CK 4.129 straipsniu, be nuostolių atlyginimo, įstatymais, sutartimis, teismo sprendimu ar administraciniu aktu tarnaujančiojo daikto savininkui gali būti nustatyta vienkartinė ar periodinė kompensacija, mokėtina viešpataujančiojo daikto savininko.

IÅ¡ to teismas daro iÅ¡vadÄ , kad nėra jokių kliūčių nagrinėti Å¡ia civilinę bylÄ net ir nesant nustatytai kompensavimo žemės savininkams už nustatytus servitutus tvarkai, nes, net ir nustačius tokiÄ tvarkÄ , žemės savininkams negali bÅ«ti ribojama teisė ginčyti priimtus sprendimus dėl nustatytos kompensacijos dydžio.Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2017 m. vasario 22 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-59-2019/2017, yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad servituto santykiai grindžiami bendraisiais civilinių santykių subjektų lygiateisiÅ¡kumo, nuosavybės neliečiamumo, proporcingumo principais (CK 1.2 straipsnis), kurie, be kito, reiÅ¡kia, kad nustatant servitutÄ turi bÅ«ti užtikrinta teisinga tarnaujančiojo ir vieÅ¡pataujančiojo daiktų savininkų interesų pusiausvyra; civiliniams teisiniams santykiams bÅ«dingas atlygintinumas, todėl nuosavybės teisės suvaržymas turi bÅ«ti teisingai atlygintas; viena teisinio santykio Å¡alis, gaudama naudos, turi suteikti ekvivalentinę naudÄ kitai Å¡aliai.

Civilinių teisinių santykių teisingumo, interesų derinimo, atlygintinumo principai suponuoja servituto atlygintinumo prezumpcijÄ â€“ tarnaujančiojo daikto savininkui turi bÅ«ti kompensuojami dėl servituto patirti netekimai. Ä®gydama naudos viena civilinių santykių Å¡alis turi suteikti ekvivalentinę naudÄ kitai Å¡aliai, nebent Å¡alių susitarimu bÅ«tų nustatyta kitaip. Servituto turėtojas įgyja teisę naudotis svetimu daiktu, o Å¡io daikto savininkas patiria atitinkamų teisių ribojimų, kurie turi bÅ«ti kompensuojami.

Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad servitutas pagal savo prigimtį yra atlygintinis ne tik tais atvejais, kai jis nustatytas teismo sprendimu, bet ir tais, kai yra nustatytas administraciniu aktu. Servitutas gali bÅ«ti neatlygintinis tik iÅ¡imtiniais atvejais, konstatavus tam konkretų pagrindÄ (pvz., atitinkamÄ Å¡alių susitarimÄ ). (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-472/2010; 2011 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-217/2011; 2015 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-86/2015).

Nagrinėjamu atveju kaip minėta aukščiau, ieÅ¡kovams nuosavybės teise priklausančiam žemės sklypui nustatytos specialiosios naudojimo sÄ lygos – nuo 2007 m. sausio 29 d. nustatyta 0,5378 ha elektros linijų apsaugos zona. IeÅ¡kovams nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas įstatymu nustatyto servituto pagrindu yra tarnaujantysis daiktas atsakovų energetikos objektų (vieÅ¡pataujančiojo daikto), skirto elektros energijai perduoti ir (ar) skirstyti, tinkamam naudojimui užtikrinti (LR CK 4.111 str., 4.124 str.).

Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo 75 str. 3 d. numato, kad energetikos objektų eksploatavimui užtikrinti nustatomi servitutai šių objektų ir įrenginių teisės aktuose nustatytų apsaugos zonų ribose. Nekilnojamųjų daiktų savininkai ar jų naudotojai turi leisti energetikos įmonėms patekti prie jiems priklausančių ar jų eksploatuojamų energetikos objektų ir atlikti modernizavimo ar eksploatavimo darbus. Nuostolius, atsiradusius dėl energetikos įmonių veiklos apsaugos zonose, atlygina energetikos įmonė, kuriai nuosavybės teise priklauso apsaugos zonos nekilnojamajame daikte esantis energetikos objektas.

Nagrinėjamoje byloje Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymas yra specialioji teisės norma Civilinio kodekso atžvilgiu. Taigi, byloje sprendžiamas klausimas dėl nuostolių atlyginimo ir kompensacijos priteisimo, kai servitutas nustatytas įstatymu. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. vasario 22 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-59-2019/2017, yra iÅ¡aiÅ¡kinta, kad įstatymu nustatytas servitutas yra atlygintinis. Pagal paminėtÄ teismų praktikÄ aplinkybė, jog ieÅ¡kovas, įsigydamas žemės sklypÄ , turėjo matyti, jog žemės sklypas buvo apsunkintas servitutu, ir turėjo žinoti, jog pagal tuometinį teisinį reglamentavimÄ nustatytas servitutas nebuvo atlygintinis (buvo galima praÅ¡yti atlyginti tik įrodytus tiesioginius nuostolius), negali bÅ«ti visa lemianti sprendžiant klausimÄ dėl servituto atlygintinumo.

Pasikeitus teisiniam reglamentavimui ir teisės aktuose nustačius atlygintinį servitutÄ po 2004 m. liepos 10 d. įrengtiems elektros energetikos objektams ir įrenginiams eksploatuoti ar naudoti naujiems objektams, iki 2004 m. liepos 10 d. žemės sklypÄ Ä¯sigijusio asmens teisės tampa labiau suvaržytos lyginant su naujai įgyto žemės sklypo savininko teisėmis, o tokiu bÅ«du bÅ«tų pažeistas civilinių teisinių santykių subjektų lygiateisiÅ¡kumo principas (CK 1.2 straipsnio 1dalis), nes žemės sklypų savininkai, iki Energetikos įstatymo nuostatų pakeitimo įsigiję žemės sklypus, apsunkintus servitutu, prarastų teisę reikalauti už jų naudojimÄ atlyginimo, o kitoks teisės aktų aiÅ¡kinimas prieÅ¡tarautų teisingumo, sÄ Å¾iningumo bei protingumo principams (CK 1.5 straipsnis).

Dėl aukščiau iÅ¡dėstytų aplinkybių atmestinas atsakovų argumentas, kad ieÅ¡kovai negali reikalauti kompensacijos, nes, žinodami, kad grÄ Å¾intame žemės sklype nutiestos komunikacijos, turėjo teisę atsisakyti susigrÄ Å¾inti žemę natÅ«roje turėtoje vietoje, ir jiems galėjo bÅ«ti atlyginama perduodant nuosavybėn lygiavertį turėtajam atitinkamai žemės sklypÄ ar vandens telkinį iÅ¡ laisvos žemės fondo.            CK 4.129 straipsnyje nustatyta, kad dėl servituto nustatymo atsiradę nuotoliai atlyginami įstatymų nustatyta tvarka;

įstatymais, sutartimis, teismo sprendimu ar administraciniu aktu gali bÅ«ti nustatyta vieÅ¡pataujančiojo daikto savininko prievolė mokėti vienkartinę ar periodinę kompensacijÄ tarnaujančiojo daikto savininkui. Kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinta, kad CK 4.129 straipsnio prasme nuostolių atlyginimas reiÅ¡kia teisingÄ atlyginimÄ savininkui dėl patiriamų jo teisių ribojimo, mokamÄ vienkartine ar periodine kompensacija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-210/2012; kt.).

Pagrindai atlyginti nuostolius, atsiradusius dėl servituto nustatymo, yra nuostolių faktas ir jų ryÅ¡ys su servitutu – tarnaujančiojo daikto savininko nuosavybės teisės suvaržymu. Nuostoliai dėl servituto nustatymo gali pasireikÅ¡ti kaip daikto nuvertėjimas nustačius servitutÄ , asmens iÅ¡laidos, padarytos dėl servituto nustatymo, arba bÅ«simos iÅ¡laidos, kurias dėl to ateityje bÅ«tina daryti. Asmens iÅ¡laidos, kaip atlygintini dėl servituto nustatymo nuostoliai, nustatomi taikant CK 4.10 ir 6.249 straipsnius, nes juose reglamentuojama, kaip padaryta žala įvertinama pinigais.

Viena iÅ¡ nuostolių rÅ«Å¡ių gali bÅ«ti turto vertės sumažėjimas. To priežastis yra savininko teisių naudotis daiktu varžymas. Nuostoliai (turto vertės netekimas) gali bÅ«ti įrodinėjami buvusio iki servituto ir po servituto nustatymo turto vertės palyginimu. Turto nuvertėjimo faktÄ ir dydį privalo įrodyti asmuo, kuris Å¡iomis aplinkybėmis remiasi (CPK 178 straipsnis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje numatyta, kokiais kriterijais turi vadovautis teismas, nustatydamas dėl servituto nustatymo skiriamos kompensacijos dydį: kokiam daiktui, visam ar jo daliai nustatomas servitutas; koks servituto turinys, pobÅ«dis ir trukmė; kokio pobÅ«džio ir apimties asmeniniai ar veiklos bei kitokio pobÅ«džio suvaržymai tenka tarnaujančiojo daikto savininkui; ar jam tenka turtinių nuostolių dėl servituto nustatymo; ar jie atlyginti ir ar galimi visiÅ¡kai atlyginti; kokiÄ naudÄ turėjo ar įgyja vieÅ¡pataujančiojo daikto savininkas dėl servituto nustatymo; ar teisės aktuose nereglamentuojamas nuostolių dėl servituto nustatymo apskaičiavimas ir ar juos visus numatyta kompensuoti; taip pat į kitas svarbias aplinkybes.

Teismas, nustatydamas dėl servituto nustatymo skiriamos kompensacijos dydį, vadovaujasi jam suteikta nuožiūros teise, remiasi konkrečiomis bylos aplinkybėmis, teismų praktika. Teisės aktuose reglamentuojama nuostolių dėl konkretaus servituto nustatymo apskaičiavimo metodika gali būti reikšminga nustatant kompensacijos dydį, tačiau jį nustato teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-86/2015, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2011 m. gegužės 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-217/2011; 2009 m. vasario 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-69/2009).

Nagrinėjamu atveju kompensacijos dydis nustatomas, atsižvelgiant į tai, kad servitutas nustatytas ne visam ieÅ¡kovų valdomam žemės sklypui, o 0,5378 ha žemės sklypo plotui, tačiau didžiajam sklypo plotui. IeÅ¡kovai, siekdami pagrįsti žemės sklypo nuvertėjimÄ pateikė teismui Nekilnojamojo turto rinkos vertės ekspertinio tyrimo ekspertizės aktÄ Nr. 1706-0021. Teismas sutinka su atsakovų argumentais, kad Å¡is ekspertizės aktas negali bÅ«ti teismo vertinamas kaip tinkamas įrodymas CPK 212 str. prasme.

Tačiau teismas atkreipia dėmesį, jog Å¡is teismui pateiktas dokumentas gali bÅ«ti vertinamas kaip raÅ¡ytinis įrodymas (CPK 197 str. 1 d.). Pažymėtina, kad turto vertintojo iÅ¡vada ar ekspertizės aktas yra vienas iÅ¡ įrodymų, sprendžiant klausimÄ dėl kompensacijos dydžio (CPK 185 straipsnis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-413/2007). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 3 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje 3K-3-217/2011; 2015 m. spalio 20 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje 3K-3-549-695/2015, yra pripažįstama, jog žemės sklypo rinkos kaina pagal teismų praktikÄ gali bÅ«ti vienas iÅ¡ kriterijų, į kurį atsižvelgiama nustatant kompensacijos dydį.

Teismui pateiktoje aukščiau minėtoje 2017-06-19 nekilnojamojo turto rinkos vertės nustatymo iÅ¡vadoje nurodoma, kad nekilnojamojo turto – gyvenamųjų teritorijų naudojimo bÅ«do žemės sklypo, bendro 0.6211 ha ploto, esančio (duomenys neskelbtini) rinkos vertė tyrimo atlikimo dienai, buvo nustatyta, kad neįvertinus žemės sklype esančios 0,5378 ha ploto elektros linijų apsaugos zonos, minėto sklypo rinkos vertė yra 45 200 EUR. O įvertinus žemės sklype esančios elektros linijų apsaugos zonÄ , sklypo rinkos vertė gerokai sumažėjo iki 17 800 EUR.

Remiantis šia išvada akivaizdu, kad nekilnojamojo turto dėl nustatyto servituto vertė sumažėjo ir turtas yra nuvertėjęs 27 400 EUR.Kaip minėta aukščiau, kompensacijos dydžio nustatymas priklauso teismo diskrecijai, t. y. teismas, įvertinęs bylos aplinkybes, nustato, kokia suma turi būti kompensuojamas savininko teisių suvaržymas. Atsakovai leistinais įrodymais nepaneigė ieškovės reikalaujamos kompensacijos pagrįstumo. Todėl teismas sutinka su ieškovų reikalaujamu kompensacijos dydžiu.

Kompensacija ieškovams priteistina atsižvelgiant į nustatytas jų turimo nekilnojamojo turto dalis.             Ieškinį patenkinus, iš atsakovų ieškovų naudai proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai priteisiamos bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro už ieškinį sumokėtas 616,50 EUR žyminis mokestis (CPK 93 str.) ir 663,44 EUR išlaidos už advokato teisines paslaugas (CPK 98 str.). Iš teismui pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad 616,50 EUR dydžio žyminį mokestį už ieškinį sumokėjo ieškovas K.

K. 2017 m. gruodžio 4 d. mokėjimo nurodymų Nr.

21. Kadangi ieÅ¡kinys patenkintas visiÅ¡kai iÅ¡ abiejų atsakovų, ieÅ¡kovo K. K. sumokėtas žyminis mokestis priteisiamas jam lygiomis dalimis iÅ¡ abiejų atsakovų, t. po 308,25 EUR iÅ¡ kiekvieno atsakovo. Nors teismui pateiktos dvi PVM sÄ skaitos faktÅ«ros, iÅ¡raÅ¡ytos advokato, bendrai 1225,00 EUR sumai, už teisinę advokato pagalbÄ , iÅ¡ teismui pateiktų raÅ¡ytinių įrodymų matyti, kad ieÅ¡kovai sumokėjo dalyvavusiam byloje advokatui tik dalį iÅ¡laidų: ieÅ¡kovas R. K. 2018-05-08 sumokėjo advokatui 250,00 EUR, ieÅ¡kovas K.

K. 2018-02-28 sumokėjo advokatui 104,44 EUR, o ieškovė E. A. 2018-05-07 sumokėjo advokatui 209,00 EUR. Likusia 561,56 EUR sumai apmokėjimo dokumentų nepateikta. Todėl būtent 663,44 EUR dydžio išlaidos už teisines paslaugas ieškovams priteisiamos lygiomis dalimis iš abiejų atsakovų.              Ieškinį patenkinus, atsakovų AB „Energijos skirstymo operatorius“ ir AB „Litgrid“ patirtos bylinėjimosi išlaidas nepriteisiamos.    Valstybei priteistinos procesinių dokumentų siuntimo išlaidos neviršija 3,00 EUR, todėl šios išlaidos iš šalių nepriteisiamos, vadovaujantis Teisingumo ir Finansų ministrų 2011-11-07 įsakymu Nr. 1R-261/1K-335 dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo (CPK 96 str. 6 d.).             Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263-270 straipsniais,               n u s p r e n d ž i a :Ieškinį patenkinti visiškai.

 Priteisti iÅ¡ atsakovo AB „Litgrid“, į. k. 302564683, ieÅ¡kovui K. K., a. k. (duomenys neskelbtini) 1187,22 EUR (vienas tÅ«kstantis vienas Å¡imtas aÅ¡tuoniasdeÅ¡imt septyni eurai 22 ct), J. K., a. k. (duomenys neskelbtini) 3561,64 EUR (trys tÅ«kstančiai penki Å¡imtai Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt vienas euras 64 ct), E. A., a. k. (duomenys neskelbtini) 2374,43 EUR (du tÅ«kstančiai trys Å¡imtai septyniasdeÅ¡imt keturi eurai 43 ct), R. K., a. k. (duomenys neskelbtini) 3562,71 EUR (trys tÅ«kstančiai penki Å¡imtai Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt du eurai 71 ct) vienkartinę piniginę kompensacijÄ bei 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas už kiekvienam ieÅ¡kovui priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme (2018-01-02 ) iki visiÅ¡ko teismo sprendimo įvykdymo.

Priteisti iÅ¡ atsakovo AB „Energijos skirstymo operatorius“, į. k. 304151376, ieÅ¡kovui Kęstučiui, a. k. (duomenys neskelbtini) 1856,93 EUR (vienas tÅ«kstantis aÅ¡tuoni Å¡imtai penkiasdeÅ¡imt Å¡eÅ¡i eurai 93 ct), J. K., (duomenys neskelbtini) 5570,77 EUR (penki tÅ«kstančiai penki Å¡imtai septyniasdeÅ¡imt du eurai 77 ct), E. A., a. k. (duomenys neskelbtini) 2374,43 EUR (du tÅ«kstančiai trys Å¡imtai septyniasdeÅ¡imt keturi eurai 43 ct), R. K., a. k. (duomenys neskelbtini) 3562,71 EUR (trys tÅ«kstančiai penki Å¡imtai Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt du eurai 71 ct) vienkartinę kompensacijÄ bei 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas už kiekvienam ieÅ¡kovui priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme (2018-01-02) iki visiÅ¡ko teismo sprendimo įvykdymo.Priteisti lygiomis dalimis iÅ¡ atsakovų AB „Litgrid“, į. k. 302564683, ir AB „Energijos skirstymo operatorius“, į. k. 304151376, ieÅ¡kovui K.

K., a. k. (duomenys neskelbtini) 616,50 EUR (šeši šimtai šešiolika eurų 50 ct) žyminio mokesčio, t. y. po 308,25 EUR (trys šimtai aštuoni eurai 25 ct) iš kiekvieno atsakovo.Priteisti lygiomis dalimis iš atsakovų AB „Litgrid“, į. k. 302564683, ir AB „Energijos skirstymo operatorius“, į. k. 304151376, ieškovui K. K., a. k. (duomenys neskelbtini) 104,44 EUR (vienas šimtas keturi eurai 44 ct), E. A., a. k. (duomenys neskelbtini) 209,00 EUR (du šimtai devyni eurai), R. K., a. k. (duomenys neskelbtini) 250,00 EUR (du šimtai penkiasdešimt eurų) išlaidų dalyvavusio byloje advokato pagalbai apmokėti.

Sprendimas per trisdeÅ¡imt dienų nuo jo priėmimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundÄ paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ . Teisėjas                                                                        Edvardas Juozėnas