2021-09-15 Nr. AB-18923-4-52-3-00438-2021-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-3931-575/2021

Teisminio proceso Nr. 4-52-3-00438-2021-4

Procesinio sprendimo kategorija 8.5

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. rugsėjo 15 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko, Romano Klišausko ir Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

sekretoriaujant Laisvidai Versekienei,

dalyvaujant užsieniečiui K. N. I. N., jo atstovui advokatui R. J.,

Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro atstovei J. B.,

vertėjai D. A.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal (duomenys neskelbtini) piliečiu K. N. I. N prisistačiusio užsieniečio apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2021 m. liepos 27 d. sprendimo administracinėje byloje pagal Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro teikimą dėl (duomenys neskelbtini) piliečiu K. N. I. N prisistačiusio užsieniečio sulaikymo Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centre.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. 1. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Tarnyba) Užsieniečių registracijos centras (toliau – ir Užsieniečių registracijos centras, Centras) kreipėsi į teismą ir prašė sulaikyti (duomenys neskelbtini) piliečiu K. N. I. N prisistačiusio užsienietį (toliau – ir Užsienietis) Užsieniečių registracijos centre iki 2021 m. spalio 25 d., bet ne ilgiau iki kol bus priimtas galutinis sprendimas jo prieglobsčio byloje.

2. Centras nurodė, kad 2021 m. liepos 25 d. Tarnybos Varėnos pasienio rinktinės Kalvarijų pasienio užkardos pareigūnas sulaikė (duomenys neskelbtini) piliečiu K. N. I. N, gimusį (duomenys neskelbtini), prisistačiusį asmenį ne ilgiau kaip 48 val., kuris 2021 m. liepos 24 d. apie 21.10 val. kartu su kitais dviem užsieniečiais buvo sulaikytas Lenkijos Respublikos Sienos apsaugos Augustavo užkardos veikimo teritorijoje, kai neteisėtai atvyko į Lenkijos Respubliką iš Lietuvos Respublikos. Minėtas užsienietis pareigūnams negalėjo pateikti dokumentų, patvirtinančių jo tapatybę bei pilietybę ir suteikiančių jam teisę vykti per Lenkijos Respubliką ar joje būti. Aiškinantis minėto užsieniečio teisinę padėtį (pagal iš jo žodžių nurodytus asmens duomenis), nebuvo nustatyta, kada ir kokiu būdu jis atvyko į Lietuvos Respubliką.

3. Centro nuomone, alternatyvios sulaikymui priemonės taikymas šiuo atveju nebuvo pakankamai proporcinga priemonė siekiamiems tikslams, kadangi ji taikoma tuomet, kai yra nustatyta asmens tapatybė, asmuo bendradarbiauja su kompetentingomis valdžios institucijomis nustatant jo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje, ir jis nėra pavojingas valstybės saugumui ir viešajai tvarkai. Nagrinėjamu atveju Užsienietis prisistatė melagingais asmens duomenimis (melavo dėl savo amžiaus, nurodė, kad yra nepilnametis), tikėtina, norėdamas išvengti galimo sulaikymo, taip pat piktnaudžiaudamas prieglobsčio metu teikiamomis garantijomis, viena kurių – galimybė laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, neteisėtai vyksta į kitas Europos Sąjungos (toliau – ir ES) šalis, pažeidžia migracinius įstatymus. Centras pažymėjo, kad Užsienietis pageidauja pateikti prieglobsčio prašymą Lietuvos Respublikoje.

4. Atsižvelgiant į tai, kad Užsienietis nebendradarbiauja su kompetentingų įstaigų darbuotojais jo teisinės padėties nustatymo metu bei į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą teisminę praktiką tokio pobūdžio bylose, Centras prašė sulaikyti Užsienietį Užsieniečių registracijos centre iki 2021 m. spalio 25 d., bet ne ilgiau iki kol bus priimtas galutinis sprendimas jo prieglobsčio byloje.

5. Užsienietis teismo posėdžio metu nurodė, kad gimė (duomenys neskelbtini), su teikimu sutiko. Užsienietis paaiškino, kad dokumentus pametė ir teiks prieglobsčio prašymą Lietuvos Respublikoje.

6. Užsieniečio atstovas advokatas teismo posėdžio metu teikimui neprieštaravo.

II. 7. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmai 2021 m. liepos 27 d. sprendimu teikimą patenkino ir laikinai sulaikė (duomenys neskelbtini) piliečiu K. N. I. N, gimusiu (duomenys neskalbtini), prisistačiusį užsienietį Užsieniečių registracijos centre trims mėnesiams, t. y. iki 2021 m. spalio 27 d., bet ne ilgiau, iki kol bus nustatyta jo teisinė padėtis Lietuvos Respublikoje.

8. Teismas kritiškai vertino Užsieniečio teiginius, kad jis yra gimęs (duomenys neskelbtini), kadangi iš asmenų perdavimo akto nustatė, jog Užsienietis Tarnybos pareigūnams nurodė gimęs (duomenys neskelbtini), t. y. esantis pilnametis. Būtent tokį amžių patvirtino ir Provincijos ligoninės medicininė pažyma, kurioje nurodyta, kad riešų rentgenograma (kaulų amžius, rankos atvaizdas) rodo užbaigtą kaulų vystymosi procesą – kaulių amžius 19 metų ar daugiau (pagal Greulicho–Pyle‘o modelius, vyriškajai lyčiai). Atsižvelgęs į tai, kad Užsienietis keitė anketinius duomenis, teismas darė išvadą, jog Užsienietis teikimo nagrinėjimo metu yra devyniolikmetis ir klausimą dėl sulaikymo ir laikino apgyvendinimo Užsieniečių registracijos centre sprendė kaip dėl pilnamečio.

9. Teismas nustatė, kad Užsienietis atvyko į Lietuvos Respubliką ne per pasienio kontrolės punktą, neteisėtai kirto Lietuvos Respublikos valstybės sieną, t. y. buvo nustatyta, kad Užsienietis Lietuvos Respublikoje yra neteisėtai, neturėdamas dokumentų, patvirtinančių jo teisę atvykti ir būti Lietuvos Respublikoje, asmens dokumentų, patvirtinančių tapatybę, kirto valstybės sieną ne vienas, o bendrininkų grupėje, kartą jau bandė neteisėtai išvykti iš Lietuvos Respublikos į kitas Europos Sąjungos šalis. Pažymėjęs, kad Užsienietis prieglobsčio Lietuvos Respublikoje pasiprašė tik po sulaikymo, teismas darė išvadą, kad nebuvo nustatyti Užsieniečio prieglobsčio prašymo motyvai, todėl siekdamas išvengti galimo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, jis gali bandyti savavališkai išvykti ir pasislėpti. Teismo vertinimu, aptartos aplinkybės sudarė teismui pagrindą pripažinti, kad šiuo atveju yra Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 113 straipsnio 4 dalies 1 ir 2 punktuose įtvirtinti prieglobsčio prašytojo sulaikymo pagrindai.

10. Teismas pažymėjo, kad Užsienietis neturi artimų giminystės ar kitų socialinių ryšių Lietuvos Respublikoje, neturi legalaus pragyvenimo šaltinio. Teismo vertinimu, Užsienietis nebendradarbiavo su kompetentingų įstaigų darbuotojais, neteisėtai vyko į kitą Europos Sąjungos šalį, todėl sprendė, jog Užsienietis gali pabėgti iš Užsieniečių registracijos centro ir nevykdyti teismo sprendimo. Teismas darė išvadą, kad nurodytos aplinkybės Užsieniečio atžvilgiu neleidžia taikyti alternatyvias sulaikymui priemones.

III. 11. Užsienietis pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir pritaikyti Užsieniečiui alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinti Tarnyboje nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje.

12. Užsienietis teigia, kad jam turėjo būti taikoma alternatyvi sulaikymui priemonė. Bylą nagrinėjęs teismas Užsieniečio atžvilgiu netaikė alternatyvios sulaikymui priemonės dėl to, kad jis neturi artimų giminystės ar kitų socialinių ryšių Lietuvos Respublikoje, neturi legalaus pragyvenimo šaltinio, tačiau Užsienietis pažymi, kad šie teismo motyvai nėra įtvirtinti Įstatyme kaip neleidžiantys taikyti alternatyvios sulaikymui priemonės. Bylą išnagrinėjęs teismas Įstatymo 115 straipsnio 1 dalyje nustatytų aplinkybių, kada negalima taikyti alternatyvios sulaikymui priemonės, nenustatė. Atsižvelgiant į tai, Užsienietis teigia, kad alternatyvios sulaikymui priemonės netaikymas neatitiko Įstatymo nuostatų ir savo kaip ultima ratio (paskutinė priemonė) prasmės, nebuvo proporcingas.

13. Užsieniečio vertinimu, sulaikymo taikymas yra per griežta, neproporcinga ir neteisinga jo laisvės suvaržymo priemonė. Byloje nenustatyta, kaip pasireiškė Užsieniečio nebendradarbiavimas, o tai, kad Užsienietis klydo dėl amžiaus, nesudaro pagrindo konstatuoti, kad jis nebendradarbiauja nagrinėjant prašymą, kadangi dalyvavo visose reikalingose procedūrose.

14. Pirmosios instancijos teismas klaidingai nurodė, kad Užsienietis neva neteisėtai vyko į kitą Europos Sąjungos šalį. Pareiškėjo teikime nurodyta, kad Užsieniečio atvykimo į Lietuvą data nežinoma. Todėl galima pagrįstai manyti, kad Užsienietis iki tol nebuvo sulaikytas Lietuvoje, apgyvendinimo tvarkos nepažeidė, todėl nėra pagrindo išvadai, kad Užsienietis neteisėtai vyko į kitą Europos Sąjungos šalį ir taikius alternatyvią sulaikymui priemonę išvyks į kitas ES valstybes.

15. Užsienietis pažymi, kad Centre yra sudarytos sąlygos jo apgyvendinimui tokiomis sąlygomis, jog būtų užtikrintas buvimas Centro teritorijoje, todėl yra pagrindas neskirti griežčiausio laisvės ribojimo būdo – sulaikymo. Užsieniečiui taikant alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą Tarnyboje nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje – jis būtų aprūpintas gyvenamąja vieta, maistu, būtiniausiomis paslaugomis, būtų užtikrintas Užsieniečio buvimas Lietuvos Respublikos teritorijoje ir sudarytos sąlygos minimaliai judėti, nepagrįstai per daug nesuvaržant laisvės. Alternatyvi sulaikymui priemonė būtų proporcinga, atitiktų ir Užsieniečio, ir valstybės institucijų interesus.

16. Užsienietis nurodo, kad nebuvo tinkamai išklausytas, nes posėdyje dalyvavo su kitais asmenimis, bylos nagrinėjimas nebuvo individualizuotas.

17. Pareiškėjas Centras atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

18. Pareiškėjas teigia, kad, vadovaujantis Įstatymo nuostatomis, alternatyvi sulaikymui priemonė taikoma tuomet, kai yra tenkintos pagrindinės sąlygos: nustatyta asmens tapatybė, asmuo bendradarbiauja su kompetentingomis valdžios institucijomis, teismais bei nėra pavojingas visuomenei ir viešajai tvarkai. Šiuo atveju nei viena iš paminėtųjų sąlyga nėra tenkinama, be to, atvykimas į užsienio valstybę be jokio asmens tapatybės dokumento negali būti vertinamas kaip bendradarbiavimas su valdžios institucijomis.

19. Centras pažymi, kad Užsieniečiui atvykus į Lietuvos Respubliką buvo paaiškintos jo teisės ir pareigos, suteikta galimybė susisiekti su giminaičiais ar draugais, kurie galėtų atsiųsti jo dokumentus ar jų kopijas, taip pat pateiktas elektroninio pašto adresas patvirtintoms dokumentų kopijoms atsiųsti kopijas, tačiau Užsieniečio asmenybę patvirtinančių dokumentų iki šiol negauta. Užsieniečiui taip pat buvo išaiškinta, kad, vadovaujantis tarptautinėmis sutartimis ir Lietuvos Respublikos įstatymais, kol nėra išnagrinėtas jo prieglobsčio prašymas ir nėra priimtas galutinis sprendimas prieglobsčio byloje, jis privalo būti Lietuvos Respublikoje ir negali išvykti į kitas Europos Sąjungos šalis.

20. Centro vertinimu, nustatytos aplinkybės (Užsienietis ketino siekti savo tikslų ne legaliai atvykstant į Lietuvos Respubliką per pasienio kontrolės punktą, o neteisėtai kirtus Lietuvos Respublikos valstybės sieną, neturint savo asmens dokumentų ir slepiant savo tikrąjį amžių) vienareikšmiai tvirtina, jog Užsienietis linkęs ignoruoti Lietuvos Respublikos bei Europos Sąjungos teisės aktų reikalavimus, todėl tikėtina, kad siekdamas išvengti galimo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, jis gali bandyti savavališkai išvykti ir pasislėpti. Užsienietis nėra pripažintas pažeidžiamu asmeniu.

21. Centras nesutinka su apeliacinio skundo teiginiais, kad bylos nagrinėjimas buvo neindividualizuotas, kadangi pirmosios instancijos teismas išaiškino teismo posėdyje dalyvaujantiems užsieniečiams, kad teismas yra susipažinęs su teikimų medžiaga, visi užsieniečiai buvo sulaikyti tomis pačiomis aplinkybėmis, kalba ta pačia kalba, tuo pačiu dialektu, todėl nusprendė visus teikimus nagrinėti tame pačiame posėdyje. Teismas išklausė Užsieniečio paaiškinimus, jam atstovaujantį advokatą, todėl nėra pagrindo išvadai, jog teismo posėdžio metu Užsienietis nebuvo tinkamai išklausytas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. 22. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Užsieniečio sulaikymo pagrįstumo ir teisėtumo.

23. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, jog Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas asmens sulaikymo teisėtumo principas reiškia, kad asmeniui neturi būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokios nustatytos įstatyme. Asmens laisvė – viena pagrindinių prigimtinių asmens teisių ir jos apribojimas galimas tik tuomet, kai tai yra būtina ir neišvengiama, griežtai laikantis įstatymo reikalavimų (žr., pvz., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1999 m. vasario 5 d. nutarimą). Tai reiškia, jog asmens sulaikymas yra kraštutinė priemonė ir gali būti taikomas tik tais atvejais, kai įstatymų nustatyti tikslai negali būti pasiekti kitais būdais.

24. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas tenkino pareiškėjo teikimą, kuris buvo grindžiamas Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 1, 2 punktais, 5 dalimi (nurodyti 10 ir 12 punktai).

25. Pagal Įstatymo 2 straipsnio 20 dalį prieglobsčio prašytojas – užsienietis, kuris šio įstatymo nustatyta tvarka pateikė prašymą suteikti prieglobstį ir dėl kurio dar nėra priimtas galutinis sprendimas. Byloje nustatyta, kad Užsienietis pateikė prašymą suteikti prieglobstį ir galutinis sprendimas dar nėra priimtas, todėl spręstina, kad Užsienietis yra prieglobsčio prašytojas. Byloje nėra ginčo ir dėl aplinkybės, kad Užsienietis, kuris buvo Lenkijos Respublikos pareigūnų perduotas Lietuvos Respublikos pareigūnams, su savimi neturėjo jo tapatybę ir pilietybę patvirtinančių dokumentų ir šie dokumentai pareiškėjui nėra perduoti ar atsiųsti.

26. Pagal Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 1 punktą prieglobsčio prašytojas gali būti sulaikytas siekiant nustatyti ir (arba) patikrinti jo tapatybę ir (arba) pilietybę. Pagal to paties straipsnio 4 dalies 2 punktą prieglobsčio prašytojas gali būti sulaikytas siekiant išsiaiškinti motyvus, kuriais grindžiamas jo prašymas suteikti prieglobstį (kai informacija dėl motyvų negalėtų būti gauta prieglobsčio prašytojo nesulaikius), ir įvertinus šio straipsnio 5 dalies 1, 6–11 punktuose nurodytas aplinkybes, yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos. Pagal Įstatymo 113 straipsnio 5 dalį, sprendžiant, ar yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti, nagrinėjamu atveju įvertinamos, be kita ko, šios aplinkybės: užsienietis prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu arba sprendžiant užsieniečio grąžinimo į užsienio valstybę klausimą užsienietis nebendradarbiauja su kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojais ar darbuotojais (10 p.); bandė neteisėtai vykti ar vyko per Lietuvos Respubliką tranzitu (12 p.).

27. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad tol, kol nėra įsiteisėjęs priimtas sprendimas dėl užsieniečio prieglobsčio prašymo, negalima teigti, kad asmens prieglobsčio prašymo motyvai jau yra galutinai išaiškinti, t. y. papildomas poreikis informacijai dėl šių motyvų jau negalėtų kilti (žr., pvz., 2019 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4351-1062/2019; 2021 m. vasario 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2771-261/2021; 2021 m. rugpjūčio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3729-968/2021).

28. Įvertinusi nustatytas faktines aplinkybes, aptartą teisinį reguliavimą ir teismų praktiką, proceso šalių argumentus, išdėstytus procesiniuose dokumentuose ir duotus apeliacinės instancijos teismo posėdyje, teisėjų kolegija sprendžia, kad Užsienietis gali būti sulaikytas Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 1 ir 2 punktuose nustatytais pagrindais. Pirmosios instancijos teismas įvertino visas teisiškai reikšmingas aplinkybes, susijusias su pareiškėjo teikime nurodytu Užsieniečio sulaikymo pagrindu (Įstatymo 113 str. 4 d. 1 p. ir 2 p.).

29. Pasisakydama dėl Užsieniečio prašymo taikyti alternatyvią sulaikymui priemonę, teisėjų kolegija nurodo, kad alternatyvių sulaikymui priemonių taikymo prieglobsčio prašytojams pagrindus nustato Įstatymo 115 straipsnis, kurio 1 dalyje yra nurodyti kriterijai, kuriais remdamasis teismas sprendžia dėl šio straipsnio 2 dalyje numatytų alternatyvaus sulaikymui kriterijų taikymo, t. y. ar nustatyta užsieniečio tapatybė, ar jis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, teikia pagalbą teismui, Tarnybai ir Migracijos departamentui nustatant jo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje ir kt. Akcentuotina, kad aplinkybių sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas gali vertinti ir kitas byloje nustatytas aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. kovo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3669-858/2017; 2018 m. vasario 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3707-575/2018).

30. Nagrinėjamu atveju bylos medžiaga patvirtina, kad Užsieniečio tapatybė nėra nustatyta (nepateikė asmens tapatybę ir pilietybę patvirtinančių dokumentų), Užsienietis nebendradarbiauja su kompetentingomis institucijomis (nurodė neteisingus duomenis dėl savo biologinio amžiaus, juos keitė), nėra nustatyta, kada ir kaip Užsienietis atvyko į Lietuvos Respubliką, todėl nėra pagrindo spręsti dėl alternatyvių sulaikymui priemonių taikymo Užsieniečiui.

31. Užsienietis apeliaciniame skunde teigia, kad nebuvo tinkamai išklausytas, nes posėdyje dalyvavo su kitais asmenimis ir bylos nagrinėjimas nebuvo individualizuotas. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas išaiškino teismo posėdyje dalyvaujantiems užsieniečiams, kad yra susipažinęs su teikimų medžiaga, visi teikimai grindžiami tomis pačiomis aplinkybėmis, prieglobsčio prašytojai taip pat buvo sulaikyti tomis pačiomis aplinkybėmis, visi kalba ta pačia kalba. Atsižvelgęs į tai, teismas, siekdamas ekonomiško ir operatyvaus sprendimo, nusprendė procesą nagrinėti viename posėdyje. Teisėjas teismo posėdžio metu taip pat paaiškino, kad kiekvieno prieglobsčio prašytojo situacija bus įvertinama individualiai ir kiekvieno atžvilgiu bus priimtas atskiras procesinis sprendimas. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas išklausė Užsieniečio paaiškinimus, jam atstovavo advokatas, todėl nėra pagrindo išvadai, jog teismo posėdžio metu Užsienietis nebuvo tinkamai išklausytas.

32. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad pareiškėjas teikime prašė Užsienietį sulaikyti iki 2021 m. spalio 25 d., bet ne ilgiau iki kol bus priimtas galutinis sprendimas jo prieglobsčio byloje. Pirmosios instancijos teismas Užsienietį sulaikė iki 2021 m. spalio 27 d., bet ne ilgiau iki kol bus nustatyta jo teisinė padėtis Lietuvos Respublikoje. Iš bylos medžiagos matyti, kad Užsienietis buvo sulaikytas Tarnybos 2021 m. liepos 25 d. sprendimu Nr. 150-11315 ne ilgiau nei 48 val., t. y. faktiškai Užsieniečio sulaikymas prasidėjo 2021 m. liepos 25 d. Pagal Įstatymo 114 straipsnio 7 dalį prieglobsčio prašytojų sulaikymas turi trukti kuo trumpiau ir ne ilgiau, negu būtina pagal atitinkamą šio Įstatymo 113 straipsnio 4 dalyje nustatytą sulaikymo pagrindą. Įvertinusi nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pratęsė Užsieniečio sulaikymo terminą be jokio teisėto pagrindo.

33. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2021 m. liepos 27 d. sprendimas iš esmės yra pagrįstas, tačiau pirmosios instancijos teismas be teisėto pagrindo taikė ilgesnį sulaikymo laikotarpį, nei buvo nurodyta pareiškėjo teikime, todėl apeliacinis skundas iš dalies tenkinamas, t. y. pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeičiamas, nurodant, kad Užsienietis yra sulaikomas Centre iki 2021 m. spalio 25 d., bet ne ilgiau iki kol bus priimtas ir įgyvendintas sprendimas dėl jo teisinės padėties Lietuvos Respublikoje.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

(duomenys neskelbtini) piliečiu K. N. I. N prisistačiusio užsieniečio apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2021 m. liepos 27 d. sprendimą pakeisti ir rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

Laikinai sulaikyti (duomenys neskelbtini) piliečiu K. N. I. N, gimusiu (duomenys neskalbtini), prisistačiusį užsienietį Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centre iki 2021 m. spalio 25 d., bet ne ilgiau iki kol bus nustatyta jo teisinė padėtis Lietuvos Respublikoje“.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Ramūnas Gadliauskas Romanas Klišauskas Ričardas Piličiauskas