59feb6eb-ae90-4e04-b6c7-c698c60637ff · Klaipėdos apylinkės teismas

?Civilinė byla Nr. e2YT-9931-676/2019 Teisminio proceso Nr. 2-06-3-06305-2019-7 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.3; 3.2.6.1; 3.4.5.2 (S) KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMAS SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. rugsėjo 12 d. Klaipėda Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«mų teisėjas Raimondas Dilys, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos L. G. pareiÅ¡kimÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo Valstybės įmonė Turto bankas.

Teismas n u s t a t ė : pareiÅ¡kėja praÅ¡o nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad pareiÅ¡kėja priėmė savo mamos V. J. palikimÄ pagal 2018 m. gruodžio 7 d. testamentÄ po jos mirties pradėjus jį faktiÅ¡kai valdyti. Nurodė, kad pareiÅ¡kėja yra V. J., mirusios (duomenys neskelbtini), dukra. PareiÅ¡kėja yra pirmos kartos įpėdinė. V. J. nuosavybės teise priklausė butas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). Iki mamos mirties pareiÅ¡kėja nuolat palaikė ryšį su mama, jai susirgus slaugė, prižiÅ«rėjo ir tvarkė mirusiajai priklausantį butÄ .

Mirus V. J. pareiÅ¡kėja pati pasirÅ«pino laidotuvėmis, viskÄ pareiÅ¡kėja suderino ir sutvarkė viena. Dabar pareiÅ¡kėja rÅ«pinasi V. J. priklausiusio buto priežiÅ«ra. 2018-12-07 testamentu V. J. iÅ¡reiÅ¡kė savo valiÄ ir nurodė, kad jai mirus nuosavybės teise priklausantį visÄ kilnojamÄ jį ir nekilnojamÄ jį turtÄ palieka pareiÅ¡kėjai. Kadangi pareiÅ¡kėja žinojo apie testamentÄ , todėl motinai mirus, ji faktiÅ¡kai priėmė palikimÄ , pradėjo rÅ«pintis butu kaip savo nuosavybe.

Po motinos mirties, pareiÅ¡kėja dėl atsiradusiu rÅ«pesčių ir menko įstatymų žinojimo, buvo įsitikinusi, kad paveldėjimo dokumentus susitvarkyti ji privalo per 6 mėnesius, taip kaip buvo numatyta ankstesniame kodekse, todėl nepadavė praÅ¡ymo palikimo atsiradimo vietos notarų biurui dėl palikimo priėmimo įstatymo nustatytų terminų. Norėdama tvarkyti buto dokumentus savo vardu nuvyko pas notarÄ , bet ant notaro biuro rado užraÅ¡Ä , kad vyksta remontas, todėl nutarė atvykti vėliau.

Nuvykus pakartotinai, sužinojo, kad yra praleistas terminas pareiÅ¡kimui paduoti. Kadangi butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), nekilnojamojo turto registre iki Å¡iol yra registruotas V. J. vardu, todėl pareiÅ¡kėjai reikalinga nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ apie palikimo priėmimÄ . Kitų paveldėjimo teisę turinčių asmenų nėra. Suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublika, atstovaujama valstybės įmonės „Turto bankas“, atsiliepimu į pareiÅ¡kimÄ praÅ¡o sprendimÄ byloje priimti teismo nuožiÅ«ra, bylÄ nagrinėti suinteresuoto asmens atstovui nedalyvaujant.

Valstybės įmonė ,,Turto bankas“ nėra gavusi praneÅ¡imo apie galimÄ V. J. palikimo perėmimÄ valstybei, taip pat neturi duomenų, apie paveldimo turto faktinį valdymÄ . Teismas konstatuoja: bylos duomenimis nustatyta, kad pareiÅ¡kėja L. G. yra V. J., mirusios (duomenys neskelbtini), dukra. IÅ¡ Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko iÅ¡raÅ¡o matyti, jog 1992 m. birželio 25 d. V. J. vardu įregistruota buto, adresu (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisė. IÅ¡ pareiÅ¡kėjos pateiktų raÅ¡ytinių įrodymų matyti, kad po V.

J. mirties pareiÅ¡kėja mokėjo komunalinius mokesčius už butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), iÅ¡laikė turtÄ . IÅ¡ 2018 m. gruodžio 7 d. Klaipėdos miesto 4-ajame notaro biure sudaryto testamento matyti, kad V. J. savo mirties atveju visÄ jai priklausantį turtÄ palieka pareiÅ¡kėjai L. G.. Teismas nustato juridinę reikÅ¡mę turinčius faktus tik tada, kai pareiÅ¡kėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 445 straipsnis).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir CK) 5.50 straipsnio 2 dalis ir CK 5.51 straipsnis nustato, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimÄ , kai faktiÅ¡kai pradėjo valdyti paveldimÄ turtÄ arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiÅ¡kimÄ dėl palikimo priėmimo. Nors asmens valia, pradėjus faktiÅ¡kai valdyti paveldėtÄ turtÄ , nėra iÅ¡reiÅ¡kiama oficialia forma paduodant įgaliotai institucijai pareiÅ¡kimÄ , praÅ¡ymÄ ar pan., tačiau toks palikimo priėmimo bÅ«das sukuria tokius pat teisinius padarinius, kaip ir pasinaudojus kitu įstatyme nustatytu palikimo priėmimo bÅ«du – asmuo laikomas priėmusiu palikimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-78-248/2016).

Ar asmuo priėmė palikimÄ , pradėjęs jį faktiÅ¡kai valdyti, teismas sprendžia iÅ¡ veiksmų fakto ir veiksmų pobÅ«džio. Veiksmų faktas reiÅ¡kia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiÅ¡kai – įpėdinis perima mirusiojo turtÄ ir pradeda jį valdyti. Å iuo atveju nereikalaujama, kad įpėdinio atlikti faktinio palikimo priėmimo veiksmai bÅ«tų teisiÅ¡kai įforminti, t.y. įpėdiniui nebÅ«tina kreiptis į notarÄ su pareiÅ¡kimu dėl paveldėjimo teisės liudijimo iÅ¡davimo, į teismÄ dėl palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymo arba į kitas valstybės institucijas.

Veiksmų pobÅ«dis – tai įpėdinio aktyvÅ«s veiksmai, iÅ¡ kurių matyti, kad jis perimtÄ turtÄ valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtÄ , juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panaÅ¡aus pobÅ«džio veiksmus)(Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2011). Teismų praktikoje pripažįstama, kad palikimo priėmimas, faktiÅ¡kai pradedant paveldimÄ turtÄ valdyti, – tai įpėdinių valios iÅ¡reiÅ¡kimas aktyviais veiksmais per įstatyme nustatytÄ terminÄ nuo palikimo atsiradimo dienos, patvirtinantis įpėdinių interesÄ Ä¯gyti visas teises į palikimÄ .

Faktinis palikimo priėmimas reiÅ¡kia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, jog jis siekia įgyti palikėjo turtÄ nuosavybės teise. PareiÅ¡kėjos L. G. nurodytas aplinkybes, kad po mamos mirties ji prižiÅ«rėjo butÄ , tvarkė, mokėjo mokesčius ir naudojo kaip savo, patvirtina byloje esantys raÅ¡ytiniai įrodymai. Å ie duomenys, leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėja vienintelė priėmė V. J. palikimÄ â€“ butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), pradėdama šį turtÄ faktiÅ¡kai valdyti.

Paveldėjimas (taip pat ir priimant palikimÄ faktinio valdymo bÅ«du) yra laikomas universaliu mirusio asmens teisių perėmimu, kadangi visos mirusiojo turtinės teisės ir pareigos pereina įpėdiniui. Taigi teismas daro iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėja priėmė visÄ V. J. palikimÄ , pradėdama jį faktiÅ¡kai valdyti. Teismas nustato juridinę reikÅ¡mę turinčius faktus tik tada, kai pareiÅ¡kėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų (CK 445 straipsnis).

Teismas konstatuoja, kad kitokia tvarka nei nustatant juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , pareiÅ¡kėjai nėra galimybės gauti paveldėjimÄ ir palikimo priėmimÄ patvirtinančių dokumentų. Esant nustatytoms faktinėms bylos aplinkybėms ir jas patvirtinantiems įrodymams, darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjos pareiÅ¡kimas yra pagrįstas ir įrodytas, todėl tenkintinas. Nustatytinas juridinę reikÅ¡mę turintis faktas, kad pareiÅ¡kėja L. G. po mamos V. J., mirusios (duomenys neskelbtini), mirties priėmė jos palikimÄ , pradėjusi jį faktiÅ¡kai valdyti.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268, 270, 444 straipsniais, teismas n u s p r e n d ž i a: pareiÅ¡kimÄ patenkinti. Nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad L. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po mamos V. J., gimusios (duomenys neskelbtini), mirusios (duomenys neskelbtini), mirties priėmė jos palikimÄ , pradėjusi jį faktiÅ¡kai valdyti. Apie palikimo priėmimÄ praneÅ¡ti Testamentų registrui. Juridinę reikÅ¡mę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės liudijimui pagal įstatymÄ gauti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus. Teisėjas Raimondas Dilys