59fe573e-ca6f-429f-828e-3a15cc2b2c08 · Lietuvos apeliacinis teismas

Ieškovas A

                            Â

                              Civilinė byla Nr. 2A-342/2010

Procesinio sprendimo kategorijos: 42.4; 42.5; 45.6; 114.11; 121.18 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2010 m. rugsėjo 28 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Audronės Jarackaitės, Danutės Gasiūnienės ir Gintaro Pečiulio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), sekretoriaujant Joanai Tamašauskienei, dalyvaujant: ieškovės atstovėms advokatei Jelenai Smirnovai ir advokatei Marinai Laurinaitienei,

atsakovės atstovui advokatui Linui Mažonui, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės J. K. apeliacinį

skundÄ dėl Kauno apygardos teismo 2009 m. balandžio 29 d. sprendimo, kuriuo atmestas ieÅ¡kinys, civilinėje

byloje Nr. 2-445-324/2009 pagal ieškovės

J. K. ieÅ¡kinį atsakovei L. K. dėl pirkimo–pardavimo sutarties pripažinimo sudaryta.Â

Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ ,

n u s t a t ė :

IeÅ¡kovės J. K. atstovė patikslintu ieÅ¡kiniu prašė pripažinti sudaryta pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kuriÄ atsakovė L. K. įsipareigojo už 140 000 Lt parduoti, o ieÅ¡kovė įsipareigojo pirkti ½ dalį dviejų aukÅ¡tų gyvenamojo namo, su ½ dalimi kiemo statinių (tvora, kiemo aikÅ¡telė, Å¡ulinys, kanalizacijos Å¡uliniai - 3 vnt.), ½ dalį Å«kinio pastato

2Ilp, esančius (duomenys neskelbtini), ir ½ dalį bendrojoje nuosavybėje 0,1513 ha ploto žemės sklypo,

esančio (duomenys neskelbtini), bei priteisti iš ieškovės sumokėti atsakovei

140 000 Lt per 45 dienas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovės atstovė nurodė, kad Kauno

rajono apylinkės teisme nagrinėjant civilinę bylÄ Nr. 2-17654-264/2006 pagal L. K. ieÅ¡kinį J. K. dėl iÅ¡keldinimo iÅ¡ L. K. priklausančios ½  dalies gyvenamo namo, esančio (duomenys

neskelbtini), J. K. priešieškiniu ginčijo L.

K. nuosavybės teisę į šį nekilnojamÄ jį daiktÄ . Siekdamos iÅ¡spręsti ginÄÄ taikiai, 2007 m. gegužės 16 d. Å¡alys susitarė dėl viso ginčo objekto perleidimo

J. K. nuosavybėn, t.y. sudarė pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kuriÄ L. K. įsipareigojo J. K. parduoti, o J. K. už 140 000 Lt įsipareigojo nupirkti visÄ atsakovės vardu turimÄ Â½ dalį bendrojoje

nuosavybėje 0,1513 ha ploto žemės sklype su ½ dalimi kiemo statinių (tvora, kiemo aikštelė, šulinys,

kanalizacijos šuliniai - 3 vnt.), ½ dalimi gyvenamojo namo ir pagalbiniu ūkio pastatu, esančius (duomenys neskelbtini). Šalys susitarė, kad pirkimo-pardavimo sutartį notariškai įformins iki 2007 m.

birželio 28 d. Dėl pasiekto susitarimo Kauno rajono apylinkės teismo  2007 m. gegužės 16 d. posėdžio metu abi šalys pateikė

teismui raÅ¡tiÅ¡kus praÅ¡ymus dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo. IeÅ¡kovės atstovės teigimu, ieÅ¡kovė susitarimÄ Ä¯vykdė visiÅ¡kai: kreipėsi į bankÄ su praÅ¡ymu suteikti ilgalaikį kreditÄ dalies gyvenamojo namo su priklausiniais ir žemės pirkimui, jai buvo suteiktas 140 000 Lt kreditas, kelis kartus susitarė su notarais dėl notarinio pirkimo-pardavimo sutarties įforminimo, kiekvienÄ kartÄ atvykdavo sutartu laiku su visais notariniam sandorio  įforminimui reikalingais dokumentais. IeÅ¡kovė apie notarinio sutarties įforminimo užsakymo pas notarÄ datÄ ir laikÄ iÅ¡ anksto praneÅ¡davo atsakovei telefonu bei raÅ¡tu, tačiau ji vengė įforminti sutartį notarine tvarka. Atsakovė 2007 m. birželio 13 d. atvyko į Prienų 2-Ä jį notarų biurÄ , tačiau nebuvo paruoÅ¡usi visų reikiamų dokumentų notariniam sandorio įforminimui. Vėliau atsakovė, nors buvo gavusi ieÅ¡kovės praneÅ¡imÄ , neatvyko į Kauno 16-Ä jį notarų biurÄ nei 2007 m. birželio 26 d., nei 27 d. Kadangi tarp Å¡alių buvo sudaryta nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo sutartis, tačiau atsakovė vengia jį įforminti notarine tvarka, teismas turi pripažinta Å¡iÄ sutartį sudaryta.

Kauno apygardos teismas 2009 m. balandžio 29 d. sprendimu ieškovės ieškinį atmetė.

Teismas nurodė, kad bylos ginčo dalykas – gyvenamojo namo dalies pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo fakto patvirtinimas, atsakovei atsisakant notariÅ¡kai įforminti tokį sandorį. Å alių susitarimas dėl ginčo turto perleidimo J. K. nuosavybėn buvo pasiektas kitoje civilinėje byloje dėl daiktinių teisių į tÄ patį turtÄ . Taikia Å¡ios bylos baigtimi J. K. laikė notarinį pirkimo–pardavimo sutarties įforminimÄ , sumokant už perleidžiamÄ turtÄ L. K. 140 000 Lt. L. K. teigė nesirengusi parduoti namo, o pasižadėjimÄ tai padaryti paraÅ¡iusi siekdama nors laikinai atsikratyti prieÅ¡ingos Å¡alies atstovių spaudimo parduoti ginčo turtÄ . Teismo įsitikinimu, Å¡is jos paaiÅ¡kinimas neatitinka Kauno rajono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-0229-264/2007 užfiksuoto L. K. atstovo praÅ¡ymo atidėti bylos nagrinėjimÄ , norint baigti bylÄ taikos sutartimi ir reiÅ¡kiant praÅ¡ymÄ panaikinti laikinÄ sias apsaugos priemones. Nagrinėjamos bylos 2009 m. balandžio 15 d. teismo posėdyje atsakovė taip pat patvirtino, jog, pasiraÅ¡ydama pasižadėjimÄ , siekė taikos tarp savo sÅ«naus ir J. K.. Teismas nurodė, kad logiÅ¡kai nepaaiÅ¡kinama, jog atsakovė negali konkretizuoti „psichologinių aplinkybių“, dėl kurių nesutaria minėti asmenys, tačiau Å¡ios aplinkybės aiÅ¡kiai iÅ¡dėstytos J. K. vardu atsakovės suraÅ¡ytame pasižadėjime. Jame nurodyta, kad pirkimo–pardavimo sutarties sudarymÄ atsakovė siejo su dar viena sÄ lyga – ieÅ¡kovės įsipareigojimu nereikÅ¡ti pretenzijų ar turtinių reikalavimų G. K. dėl jų dukters Vaivos. IÅ¡ atsakovės ir ieÅ¡kovės atstovių paaiÅ¡kinimų matyti, kad J. K. atsisakė vykdyti L. K. pageidavimÄ nereikÅ¡ti vaiko tėvui pretenzijų dėl vaiko iÅ¡laikymo. Po to atsakovė notarei pasakė, kad neketina sudaryti sandorio. NeketinimÄ sudaryti pirkimo–pardavimo sutartį atsakovė iÅ¡reiÅ¡kė neatvykdama ir į notarų biurÄ . Teismas nusprendė, kad atsakovė, sutartu laiku atvykusi į Prienų notarų biurÄ Ä¯forminti pirkimo–pardavimo sandorį, jo nesudarė bÅ«tent dėl minėtosios priežasties.

Teismas nesutiko su atsakovės aiÅ¡kinimu, kad nebuvo jos valios ginčo turtÄ perleisti ieÅ¡kovei ir  tai patvirtina neįvykdymas CK 4.79 straipsnio 2 dalyje nustatytos pareigos. Teismas nusprendė, kad nėra CPK 47 straipsnyje nurodytų procesinių sÄ lygų įtraukti bendraturčius dalyvauti trečiaisiais asmenimis nagrinėjamoje byloje. Bendraturčiai buvo dalyvaujančiais byloje asmenimis sprendžiant ginÄÄ dėl iÅ¡keldinimo ir pirkėjo teisių perkėlimo, žinojo apie atsakovės ketinimus dėl nuosavybės teisės perleidimo ir tam neprieÅ¡taravo. Sutarties įforminimui Å¡alys buvo nuvykę pas notarÄ , todėl esant pardavėjo valiai turtÄ perleisti, notaras bÅ«tų užtikrinęs CK 4.79 straipsnio 2 dalies reikalavimų įvykdymÄ . Turto sudėties neatitikimai Å¡alių pareiÅ¡kimuose yra formalÅ«s. Å alių derybos įrodo, kad atsakovė ketino sudaryti pirkimo–pardavimo sutartį, Å¡iuo požiÅ«riu derėdamasi elgėsi sÄ Å¾iningai, tačiau, rÅ«pindamasi neįgalaus sÅ«naus interesais, nuosavybės teisių perleidimÄ siejo su sÄ lyga, prieÅ¡taraujančia imperatyvioms įstatymų normoms dėl tėvų pareigos iÅ¡laikyti vaikus. Dėl tos yra niekinis atsakovės praÅ¡yme iÅ¡reikÅ¡tas namo pardavimo įsipareigojimas. Byloje nėra duomenų, leidžiančių daryti iÅ¡vadÄ apie Å¡alių susitarimÄ dėl konkretaus atsiskaitymo bÅ«do, apie ginčo nekilnojamojo daikto perdavimÄ ieÅ¡kovės nuosavybėn ir jos galimybę praÅ¡yme nurodytu laiku sumokėti už įsipareigotÄ Ä¯sigyti turtÄ sutartÄ pinigų sumÄ . IeÅ¡kovė nurodė, kad nuo apsigyvenimo momento namu naudojosi kaip nuosavu, tačiau tai sietina su naudojimosi teisės įgyvendinimu ir Å¡alių tarpusavio santykiais, t.y. ieÅ¡kovė ir atsakovės sÅ«nus buvo sugyventiniai, turi dukrÄ . IeÅ¡kinio dėl J.

K. iÅ¡keldinimo pareiÅ¡kimas patvirtina tai, kad L. K. nebuvo atsisakiusi ginčo turto valdymo teisės. AB „Hansabankas“ 2007 m. birželio 7 d. pažymėjimas Nr. K-SR-799 apie 140 000 Lt kredito suteikimo galimybes yra ne banko įsipareigojimas suteikti tokio dydžio kreditÄ , o informacinio pobÅ«džio raÅ¡tas. Jokie įrodymai nepatvirtina Å¡alių susitarimo, kad atsakovė sutiko laukti paskolos ieÅ¡kovei suteikimo bet kokiomis bankui palankiomis sÄ lygomis. Nurodytų aplinkybių pagrindu konstatuota, kad ieÅ¡kovė neįrodė neabejotinos atsakovės valios sudaryti ginčo sandorį ir įvykdyti pardavėjo pareigÄ dėl daikto perdavimo. IeÅ¡kovei neįrodžius, kad Å¡alys susitarė dėl visų esminių sutarties sÄ lygų, nėra pagrindo konstatuoti sandorio fakto buvimÄ . Nenustačius susitarimo dėl daikto perleidimo, nėra pagrindo daryti iÅ¡vadÄ , kad viena iÅ¡ Å¡alių sandorį visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies įvykdė. Nesant atsakovės valios parduoti savo turtÄ ieÅ¡kovei, pirkimo–pardavimo sandorio buvimo fakto konstatavimas, priteisiant pardavėjai pinigų sumÄ , kurios pirkėja realiai neturi, pažeistų atsakovės nuosavybės teisę, todėl ieÅ¡kinys atmestas.

IeÅ¡kovė J. K. apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti skundžiamÄ teismo sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį patenkinti bei priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Skundas grindžiamas tokiais argumentais:

1. Teismas pažeidė CPK 270 straipsnio 4 dalį, kadangi sprendimas yra be motyvų. Teismas neteisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir nepagrindė jų bylos įrodymų visuma. Vertinant, ar sutartis buvo sudaryta, esminę reikÅ¡mę turi Å¡alių susitarimo pasiekimas, o ne formalÅ«s dalykai. Teismo iÅ¡vada, jog pirkimo-pardavimo sutartis buvo su sÄ lyga, kuriÄ ieÅ¡kovei atsisakius vykdyti, atsakovė atsisakė notariÅ¡kai įforminti pirkimo-pardavimo sutartį, nepagrįsta įrodymais, o grindžiama tik prielaidomis. Teismas nepagrįstai pripažino niekiniu atsakovės pasižadėjimÄ perleisti ieÅ¡kovei ginčo turtÄ , vadovavosi prielaidomis ir pažeidė įrodinėjimo taisykles.

2. Teismas pažeidė įrodinėjimo taisykles, nes neįvertino tarp Å¡alių susiklosčiusių santykių ir jų teisiÅ¡kai nekvalifikavo, dėl ko neteisingai aiÅ¡kino ir pritaikė materialinės teisės normas bei priėmė neteisėtÄ ir nepagrįstÄ sprendimÄ . Teismas neįvertino bylos specifikos, kuri pasireiÅ¡kia tuo, jog pirkimo-pardavimo sutartis buvo sudaryta siekiant taikiai iÅ¡spręsti tarp Å¡alių kilusį ginÄÄ Kauno rajono teismo civilinėje byloje Nr. 2-0229-264/2007 dėl J. K. iÅ¡keldinimo. J. K. prieÅ¡ieÅ¡kiniu prašė taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, o teismas 2006 m. spalio 5 d. nutartį tokį praÅ¡ymÄ patenkino.

3. Teismas neįvertino civilinės bylos Nr. 2-0229-264/2007 protokoluose užfiksuotų faktinių aplinkybių, kad iki ginčo pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo ieÅ¡kovė ir atsakovė, norėdamos Å¡iÄ civilinę bylÄ užbaigti taikos sutartimi, vedė ilgas derybas. 2007 m. kovo 1 d. ieÅ¡kovė siÅ«lė atsakovei 90 000 Lt už jos turto dalį. 2007 m. gegužės 3 d. turtÄ siÅ«lė perleisti už 130 000 Lt. Å ie siÅ«lymai nebuvo priimti. Atsakovei 2007 m. gegužės 16 d. pačiai pasiÅ«lius pirkti jos turto dalį už 140 000 Lt ieÅ¡kovė priėmė jos pasiÅ«lymÄ ir galutinai buvo susitarta dėl visų sutarties sÄ lygų.

IeÅ¡kovė akceptavo ofertÄ , o atsakovė gavo akceptÄ . Teismas nepagrįstai netaikė CK 6.154 straipsnio 1 dalies. Apie tai, kad Å¡alys sudarė sutartį, jos pranešė teismui tiek žodžiu, tiek raÅ¡tu. Tai patvirtina sutarties sudarymÄ . Å alys prašė panaikinti laikinÄ sias apsaugos priemones, nes atsakovė visÄ turtÄ pardavinėjo ieÅ¡kovei. Teismas nesivadovavo teismų praktika ir nekvalifikavo pagrindinio susitarimo.

4. Teismas nevertino sutarties Å¡alių elgesio sÄ Å¾iningumo aspektu. Atsakovė teismo posėdžio metu paaiÅ¡kino, kad persigalvojo parduoti turto dalį, kad turto neketino parduoti. Atsakovė kartu su ieÅ¡kove 2007 m. birželio 13 d. buvo atvykusios pas notarÄ , tačiau sutarties neįformino tik todėl, kad atsakovė tinkamai neparuošė visų dokumentų, o Å¡i aplinkybė paaiÅ¡kėjo jau pas notarÄ . Vėliau atsakovė persigalvojo įforminti pirkimo-pardavimo sutartį notarine tvarka, nors sutarties sudarymo metu civilinių santykių teisinio reguliavimo principai nebuvo pažeisti.

Atsakovės elgesys vertintinas kaip nesÄ Å¾iningas, pažeidžiantis teisėtų lÅ«kesčių principÄ .    5. Teismas turėjo taikyti CK 6.193 straipsnio 1 dalies nuostatas. Teismas nesivadovavo teismų praktika dėl sutartinių teisinių santykių kvalifikavimo ir sutarčių aiÅ¡kinimo taisyklių. Teismas nepagrįstai netaikė CK 1.93 straipsnio 3 dalies nuostatų. Teisme buvo nustatyta akivaizdi Å¡alių valia ne tik sudaryti, bet ir įvykdyti sutartį: ieÅ¡kovė sutiko, kad bÅ«tų panaikintos laikinosios apsaugos priemonės dėl to, jog atsakovė galėtų paruoÅ¡ti įforminti sutartį notarine tvarka; gavo 140 000 Lt kreditÄ bÅ«sto pirkimui; susitarė su notaru dėl sutarties įforminimo laiko ir datos;

Å¡alys buvo nuvykę pas notarÄ , tačiau sutarties nesudarė tik dėl to, kad ne visi dokumentai buvo tinkamai paruoÅ¡ti; atsakovė atsisakė pretenzijų iÅ¡keldinti ieÅ¡kovę iÅ¡ ginčo turto ir nutraukti ankstesnį turto valdymÄ . Teismas netinkamai aiÅ¡kino CK 6.309 straipsnį, darydamas iÅ¡vadÄ , jog ieÅ¡kovė neįrodė, kad atsakovė perdavė jai valdyti ginčo turtÄ , todėl nėra pagrindo reikalauti patvirtinti pirkimo-pardavimo sutarties sudarymÄ .

6. Teismas neįvertino to, kad atsakovė nemotyvuotai vengia įforminti pirkimo-pardavimo sutartį notarine tvarka, todėl yra pagrindas teigti, jog 2007 m. gegužės 16 d. pirkimo-pardavimo sutartis tarp ieÅ¡kovės ir atsakovės buvo sudaryta bei yra pagrindas taikyti CK 6.309 straipsnio 3 dalies ir 1.93 straipsnio 4 dalies nuostatas. Atsakovė L. K. atsiliepimu į ieÅ¡kovės J. K. apeliacinį skundÄ praÅ¡o ieÅ¡kovės skundÄ atmesti ir palikti galioti skundžiamÄ teismo sprendimÄ . Atsiliepime raÅ¡oma, kad tarp Å¡alių nebuvo susitarimo dėl konkretaus atsiskaitymo bÅ«do, ginčo nekilnojamojo daikto perdavimo ieÅ¡kovės nuosavybėn. IeÅ¡kovės naudojimasis turtu sietinas su jų asmeniniais santykiais.

Reikalavimas dėl ieÅ¡kovės iÅ¡keldinimo patvirtina tai, kad atsakovė nebuvo atsisakiusi ginčo turto valdymo teisės. IeÅ¡kovė nepateikė įrodymų, kad atsakovė bÅ«tų perleidusi jai nuosavybės teise priklausantį turtÄ . IeÅ¡kovei neįrodžius, jog Å¡alys susitarė dėl visų esminių sutarties sÄ lygų, nėra pagrindo konstatuoti sandorio fakto buvimÄ . Nenustačius susitarimo dėl daikto perleidimo nėra pagrindo daryti iÅ¡adÄ , kad viena iÅ¡ Å¡alių sandorį visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies įvykdė. Â

Apeliacinis skundas atmestinas.

Pirmosios instancijos teismas Å¡ios bylos ginčo dalyku apibrėžė gyvenamojo namo dalies ir kitų nekilnojamųjų daiktų pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo fakto patvirtinimÄ , kada viena iÅ¡ sandorio Å¡alių atsisakė notariÅ¡kai įforminti tokį sandorį. Pirmosios instancijos teismo sprendime pažymėta, kad ieÅ¡kovės ir atsakovės susitarimas dėl ginčo turto perleidimo ieÅ¡kovės J. K. nuosavybėn buvo pasiektas Kauno rajono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-0229-264/2007 dėl daiktinių teisių į

tÄ patį turtÄ . Teismo vertinimu, kitos bylos taikia baigtimi ieÅ¡kovė J. K. laikė notarinį pirkimo–pardavimo sutarties įforminimÄ ,

gi atsakovė L. K. nagrinėjamoje byloje teigia nesirengusi parduoti namo, o įsipareigojimÄ tai padaryti paraÅ¡iusi tik siekdama nors laikinai iÅ¡vengti prieÅ¡ingos Å¡alies atstovių spaudimo parduoti ginčo turtÄ . Teismas nesutiko su atsakovės aiÅ¡kinimu, kad nebuvo jos valios ginčo turtÄ perleisti ieÅ¡kovei. Skundžiamame sprendime padarytos iÅ¡vados, jog Å¡alių derybos įrodo, kad atsakovė ketino sudaryti pirkimo–pardavimo sutartį, tačiau rÅ«pindamasi neįgalaus sÅ«naus interesais nuosavybės teisių perleidimÄ ketino susieti su sÄ lyga, prieÅ¡taraujančia imperatyvioms įstatymų normoms dėl tėvų pareigos iÅ¡laikyti vaikus.

Dėl Å¡ios priežasties teismas atsakovės praÅ¡yme iÅ¡reikÅ¡tÄ Ä¯sipareigojimÄ dėl namo ieÅ¡kovei pardavimo laikė niekiniu sandoriu. Nors ir padaręs iÅ¡vadÄ , kad atsakovės elgesys derybose įrodo buvus jos valinį ketinimÄ sudaryti su ieÅ¡kove gyvenamojo namo ir kitų daiktų pirkimo-pardavimo sandorį, pirmosios instancijos teismas po to sprendė, jog ieÅ¡kovė neįrodė neabejotinos atsakovės valios sudaryti ginčo sandorį ir įvykdyti pardavėjo pareigÄ dėl daikto perdavimo, todėl neturėjo pagrindo konstatuoti sandorio fakto buvimo, taip pat Å¡io sandorio visiÅ¡ko ar dalinio įvykdymo fakto.

Teismo vertinimu, nesant atsakovės valios parduoti savo turtÄ ieÅ¡kovei, pirkimo–pardavimo sandorio buvimo fakto konstatavimas pažeistų atsakovės nuosavybės teisę, todėl ieÅ¡kovės reikalavimas yra nepagrįstas. Teisėjų kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad pastaroji pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada dėl atsakovės valios parduoti ginčo turtÄ nebuvimo neatitinka anksčiau skundžiamame sprendime padarytų Å¡io teismo iÅ¡vadų apie tai, kad atsakovės ir ieÅ¡kovės derybos įrodo buvus atsakovės valinius ketinimus tokiÄ sutartį su ieÅ¡kove sudaryti.

Å iuo aspektu vertinant teismo iÅ¡vadų atitiktį dėl nustatytų faktinių bylos aplinkybių, galima pritarti ieÅ¡kovės apeliacinio skundo argumentui, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas grindžiamas iÅ¡ dalies prieÅ¡taringomis iÅ¡vadomis. Teisėjų kolegija iÅ¡ esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo nuostata, kad Å¡alys buvo iÅ¡reiÅ¡kusios valinius ketinimus sudaryti ginčo turto pirkimo-pardavimo sutartį, tačiau teismas nepadarė aiÅ¡kios Å¡alių teisinių santykių įgyvendinant tuos ketinimus kvalifikacijos, t.y. neatribojo, ar Å¡alių 2007 m. gegužės 16 d. praÅ¡ymuose iÅ¡dėstyti įsipareigojimai atlikti juridinę reikÅ¡mę turinčius veiksmus laikytini preliminariÄ ja sutartimi dėl pirkimo-pardavimo sandorio sudarymo ateityje, ar jau pačios pirkimo – pardavimo sutarties (pagrindinės sutarties) sudarymo fakto iÅ¡raiÅ¡kos forma.

   Â

Dėl preliminariosios ir pagrindinės sutarčių atribojimo

Byloje esminis teisės ir fakto klausimas yra tai, kaip kvalifikuoti ginčo šalių teisinius santykius – sutartiniais nekilnojamųjų daiktų pirkimo–pardavimo ar ikisutartiniais, kylančiais iš preliminariosios sutarties, civiliniais teisiniais santykiais.

Nustatant, ar gali bÅ«ti Å¡alių susitarimas kvalifikuotas kaip pagrindinė sutartis ar negali, esminę reikÅ¡mę turi Å¡alių atlikti veiksmai, Å¡ių veiksmų tikslai, sutarties objekto formavimo specifika. Kasacinis teismas Å¡ios kategorijos bylose yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad kilus ginčui, kaip kvalifikuotina sudaryta sutartis - preliminarioji ar pagrindinė, lemiamÄ reikÅ¡mę turi sutartį sudariusių Å¡alių valios prasmė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006;

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-489/2009; 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-20/2008; 2006 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-620/2006, ir kt.). Nustačius, kad iÅ¡reikÅ¡ta Å¡alių valia rodo jų susitarimÄ ateityje sudaryti kitÄ â€“ pagrindinę – sutartį, pripažintinas ikisutartinių santykių etapas ir preliminariosios sutarties sudarymo faktas.

Preliminariosios sutarties objektas yra bÅ«sima pagrindinė sutartis, dėl kurios sudarymo ateityje susiderama tokioje preliminariojoje sutartyje (CK 1.63 straipsnio 1, 6 dalys, 6.154 straipsnio 1 dalis, 6.165 straipsnio 1 dalis). Tuo tarpu pagrindinės pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo objektas yra turtinė vertybė (daiktas, daiktinės teisės, bÅ«simas daiktas), kuri visada egzistuoja. Pagrindinėje sutartyje Å¡alys arba viena iÅ¡ jų visada turi ir subjektinę teisę į tokį objektÄ arba Å¡i teisė sukuriama fikcijos (ateities vizijos) bÅ«du, pavyzdžiui, bÅ«simo daikto pirkimo-pardavimo sutarties atveju (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-405/2008).

Minėtame Lietuvos Aukščiausiojo Teismo plenarinės sesijos nutarime taip pat iÅ¡aiÅ¡kinta, kad pagal CK 6.165 straipsnyje įtvirtintÄ preliminariosios sutarties sampratÄ iÅ¡skirtini tokie bÅ«tini Å¡ios sutarties elementai: pirma, aiÅ¡kus Å¡alių suderinta valia pasiektas susitarimas sukurti naujus teisinius santykius, t. y. įsipareigojimas ateityje sudaryti kitÄ â€“ pagrindinę – sutartį; antra, Å¡alių sutarimas dėl bÅ«simos pagrindinės sutarties dalyko ir esminių pagrindinės sutarties sÄ lygų aptarimas; trečia, terminas, per kurį turi bÅ«ti sudaryta pagrindinė sutartis; ketvirta, Å¡io susitarimo įforminimas raÅ¡ytine forma (CK 6.159 straipsnis, 6.165 straipsnio 1, 2 dalys,

1.73 straipsnio 1 dalies 7 punktas). Preliminarioji sutartis yra organizacinė sutartis, įstatymų priskirta ikisutartinių santykių stadijai. Å ia sutartimi Å¡alys tik įsipareigoja preliminariojoje sutartyje aptartomis sÄ lygomis ateityje sudaryti kitÄ â€“ pagrindinę – sutartį (CK 6.165 straipsnis). Tai yra Å¡alių susitarimas dėl kitos (pagrindinės) sutarties sudarymo ateityje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. vasario mėn. 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-82/2010).

 Dėl ginčo šalių teisinių santykių kvalifikavimo

Ieškovės atstovės paduotame apeliaciniame skunde keliama šalių teisinio ginčo turinį sudarančių santykių kvalifikavimo problema. Šiame skunde ieškovės atstovė išdėstė argumentus, kuriais siekiama įrodyti, kad šalių sudaryta sutartis turi būti laikoma pagrindine nekilnojamųjų daiktų pirkimo-pardavimo sutartimi, kad buvo ne tik susiformavusi šalių valia sudaryti pirkimo-pardavimo sandorį, bet ir jį įvykdyti. Su tokiais apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti.

Pirmosios instancijos teismas nepateikė aiÅ¡kaus faktinių Å¡alių tarpusavio santykių, dėl kurių kilo ginčas, teisinio kvalifikavimo, o kaip jau minėta, padarė iÅ¡ dalies prieÅ¡taringas iÅ¡vadas dėl atsakovės valios prasmės sudaryti pirkimo-pardavimo sandorį. Teisminėje praktikoje ne kartÄ nurodyta, kad teisinis ginčo santykio kvalifikavimas, teisės normų aiÅ¡kinimas ir taikymas ginčo santykiui yra bylÄ nagrinėjančio teismo prerogatyva. Teismas, pagal ginčo Å¡alių procesiniuose bei kituose bylos dokumentuose nurodytas aplinkybes savarankiÅ¡kai atlieka faktų teisinį kvalifikavimÄ , parenka ginčo santykius reguliuojantį įstatymÄ , teisiniais argumentais atskleidžia taikomo įstatymo nuostatos prasmę.

Kai teismas, spręsdamas ginÄÄ pagal byloje nustatytas tikrÄ sias faktines aplinkybes, nurodo teisinius argumentus ar taiko teisės normas, kuriais nesiremia Å¡alys ar dalyvaujantys byloje asmenys, tai negali bÅ«ti vertinama kaip Å¡alių reikalavimų (ieÅ¡kinio ir/arba prieÅ¡ieÅ¡kinio) pagrindo keitimas (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. sausio 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-101/2001; 2001 m. birželio 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-725/2001; 2005 m. birželio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-355/2005, 2008 m. rugpjūčio 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-317/2008).

Tai yra teisės taikymas, kurį atlieka teismas savo nuožiÅ«ra pagal konstatuotas aplinkybes. Teismas, parinkdamas teisės normÄ ir jÄ aiÅ¡kindamas, yra nepriklausomas nuo Å¡alių nuomonės, pageidavimų ar nurodymų, todėl nėra varžomas teisinių argumentų, pateiktų ieÅ¡kiniuose, atsiliepimuose į ieÅ¡kinį, paaiÅ¡kinimuose ir kituose Å¡alių dokumentuose. Apeliacinio proceso paskirtis yra pirmosios instancijos teismo sprendimo patikrinimas tiek jo teisėtumo, tiek pagrįstumo aspektais.

Jis atliekamas analizuojant ir faktinį, ir teisinį bylos duomenų turinį, t.y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė bylos aplinkybes ir, esant nustatytoms faktinėms aplinkybėms, - ar teisingai aiškino ir taikė materialinės teisės normas. Faktinių aplinkybių ir byloje esančių įrodymų pagrindu apeliacinės instancijos teismas gali padaryti priešingas išvadas dėl vienų ar kitų faktų, nei jas padarė pirmosios instancijos teismas.

Apeliacinės instancijos teismas, iÅ¡ naujo įvertinęs byloje esančius įrodymus, taikydamas teisę, gali padaryti tokias pačias arba skirtingo turinio iÅ¡vadas, nei tos, kuriomis rėmėsi pirmosios instancijos teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2009). Ä®rodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiÅ¡kia, jog bet kokios ginčui iÅ¡spręsti reikÅ¡mingos informacijos įrodomÄ jÄ vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais.

 Sutarties sudarymas paprastai prasideda derybomis, kurių metu Å¡alys siekia suderinti tiek savo reikalavimus viena kitai, tiek galimas bÅ«simos sutarties sÄ lygas. Å alims pradėjus derybas, tarp jų susiklostę santykiai vadinami ikisutartiniais. Derybas dėl sutarties sudarymo vedančios Å¡alys turi abipusę pareigÄ elgtis sÄ Å¾iningai (CK 1.5, 6.4, 6.158 straipsniai, 6.163 straipsnio 1, 3, 4 dalys). Å ioje byloje pirmosios instancijos teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad tiek ieÅ¡kovė, tiek atsakovė derėdamosi dėl galimo pirkimo-pardavimo sandorio sudarymo elgėsi sÄ Å¾iningai (skundžiamo sprendimo motyvuose, be kita ko, pažymėta, kad Å¡alių derybos įrodo, jog atsakovė ketino sudaryti pirkimo–pardavimo sutartį, Å¡iuo požiÅ«riu derėdamasi elgėsi sÄ Å¾iningai). Toli pažengę Å¡alių ikisutartiniai santykiai gali bÅ«ti užfiksuojami raÅ¡ytinę formÄ privalančioje turėti preliminariojoje sutartyje. Pripažįstama, kad tokiu preliminariu susitarimu sukuriama sutartinė prievolė CK 6.1 straipsnio prasme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2009).

Teisėjų kolegijos įsitikinimu, byloje pateiktais 2007 m. gegužės 16 d. Å¡alių raÅ¡ytiniais praÅ¡ymais teismui (t. 1, b. l. 9-10, pridėtos civilinės bylos t. 2, b. l. 34-35) buvo iÅ¡reikÅ¡ti Å¡alių derybų rezultate atsiradę jų įsipareigojimai iki 2007 m. birželio 28 d. sudaryti nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartį. Nagrinėjamoje byloje sutarties Å¡alys skirtingai aiÅ¡kina, dėl kokių prievolinių teisinių santykių jos susitarė 2007 m. gegužės 16 d. praÅ¡ymuose iÅ¡dėstytais įsipareigojimais – ieÅ¡kovė aiÅ¡kina, kad buvo pasiektas susitarimas dėl pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo, atsakovė teigia, tokio susitarimo nebuvus. Teismų praktikoje, be kita ko, pripažįstama, kad Å¡alims skirtingai aiÅ¡kinant savo ketinimus pagal sutartį ir kai neįmanoma jų nustatyti taikant subjektyvų sutarties aiÅ¡kinimo bÅ«dÄ , prioritetas teiktinas pažodiniam sutarties teksto aiÅ¡kinimui, kaip objektyviausiai atspindinčiam tikrÄ jÄ Å¡alių valiÄ dėl prisiimtų įsipareigojimų turinio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-290/2007; 2008 m. sausio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-70/2008). Å ioje byloje nagrinėjamu atveju iÅ¡ 2007 m. gegužės 16 d. praÅ¡ymuose iÅ¡dėstyto teksto, fiksuojančio Å¡alių įsipareigojimų turinį, matyti, kad Å¡alys susitarė ateityje sudaryti kitÄ â€“ pagrindinę pirkimo-pardavimo sutartį, o ne notariÅ¡kai įforminti jau sudarytÄ jÄ sutartį. PraÅ¡ymuose nėra jokių užuominų apie tai, kad Å¡alys jau sudarė arba sudaro namo dalies ir kitų daiktų pirkimo-pardavimo sutartį. Tai reiÅ¡kia, jog iÅ¡ Å¡ios sutarties kylančios prievolės dalykas buvo asmenų veiksmai, siekiant ateityje sudaryti pagrindinę sutartį, o ne veiksmai, kuriais objektas – vertybė – yra perduodamas (jį parduodant) kitai Å¡aliai. Toks prievolės dalykas yra preliminariosios, o ne pagrindinės sutarties požymis.

Ginčo Å¡alių 2007 m. gegužės 16 d. raÅ¡ytiniai įsipareigojimai prilygintini preliminariam susitarimui, kuriuo iÅ¡reikÅ¡ti Å¡alių ketinimai ateityje sudaryti pagrindinę nekilnojamųjų daiktų pirkimo-pardavimo sutartį, aptariant kai kurias bÅ«simos pagrindinės sutarties sÄ lygas (pvz., pirkimo-pardavimo kainÄ ), todėl prieÅ¡ingai nei teigia ieÅ¡kovė, toks susitarimas nebuvo ar netapo pačia pirkimo-pardavimo sutartimi, kuriai pagal įstatymÄ bÅ«tinas atitinkamas įforminimas. Nagrinėjamoje byloje konstatuotina, kad ginčo Å¡alių 2007 m. gegužės 16 d. praÅ¡ymuose iÅ¡dėstytos prievolinės pareigos atitinka preliminariosios sutarties požymius, nes juose iÅ¡reikÅ¡tos aiÅ¡kios sÄ lygos, pagal kurias sutariama iki 2007 m. birželio 28 d. sudaryti pagrindinę statinių ir žemės sklypo dalies pirkimo-pardavimo sutartį (CK 6.165 straipsnio 1 dalis). Taigi Å¡alys iÅ¡reiÅ¡kė valiÄ sudaryti ateityje pagrindinę sutartį ir nustatė terminÄ tokiai pagrindinei sutarčiai sudaryti bei aptarė tam tikras pagrindinės sutarties sÄ lygas (sutarties dalykÄ , t. y. statinius ir žemės sklypÄ , bÅ«simo sandorio kainÄ ). Kadangi Å¡alių 2007 m. gegužės 16 d. praÅ¡ymuose aiÅ¡kiai nurodyta sÄ lyga ateityje sudaryti sutartį per nurodytÄ terminÄ , vien dėl Å¡ios priežasties toks susitarimas negali bÅ«ti pripažįstamas pagrindine, t. y. nekilnojamųjų daiktų pirkimo-pardavimo sutartimi.

           Pažymėtina, kad namo ar jo dalies, kaip nekilnojamojo turto, perleidimo sutartis yra specifinė sutarties formos ir momento, nuo kurio sutartis laikoma sudaryta, požiÅ«riu. Nekilnojamojo turto perleidimo sutarčiai, kaip dviÅ¡aliam sandoriui, privaloma notarinė forma, notarinės formos reikalavimo nesilaikymas daro sutartį niekiniu sandoriu, todėl pagal bendrÄ jÄ taisyklę tokia sutartis laikoma sudaryta ne nuo Å¡alių susitarimo, o nuo sutarties notarinio patvirtinimo momento (CK 6.159, 6.181 straipsnio 4 dalis, 6.393 straipsnio 1, 2 dalys). Jeigu pagal faktines aplinkybes bÅ«tų konstatuota, kad Å¡alys ne tik susitarė dėl esminių namo (jo dalies) pirkimo-pardavimo sutarties sÄ lygų, bet ir pradėjo vykdyti jos turinį sudarančius įsipareigojimus, tačiau viena iÅ¡ Å¡alių vengia sutartį patvirtinti notariÅ¡kai, sutartį įvykdžiusios ir jos sudarymu suinteresuotos Å¡alies teisės galėtų bÅ«ti ginamos CK 1.93 straipsnio 4 dalies ir 6.309 straipsnio normų pagrindu ir tokia sutartis galėtų bÅ«ti pripažinta galiojančia teismo sprendimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-489/2009). Å ioje byloje nepasitvirtino, kad ne tik ieÅ¡kovė, bet ir atsakovė bÅ«tų pradėjusi vykdyti savo įsipareigojimus, nurodytus 2007 m. gegužės 16 d. praÅ¡ymuose teismui dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo. Aplinkybę, kad 2007 m. gegužės 16 d. praÅ¡ymais buvo iÅ¡reikÅ¡ti tik ketinimai ateityje sudaryti sandorį, t.y. pasiektas susitarimas, bÅ«dingas preliminariosioms sutartims, patvirtina ir byloje esantis J. K. vardu raÅ¡ytas pasižadėjimas sudarant

pirkimo-pardavimo sutartį nereikšti jokių pretenzijų ar turtinių reikalavimų G. K. dukters V. K. atžvilgiu (t. 1 b. l.

55). Byloje nustatyta, kad Å¡io pasižadėjimo tekstas buvo parengtas atsakovės, kuriuo ji ketino iÅ¡reikÅ¡ti valiÄ dėl ieÅ¡kovės (bÅ«simos pirkėjos) dar vieno įsipareigojimo, kaip sÄ lygos pagrindinei pirkimo-pardavimo sutarčiai sudaryti. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad toks ieÅ¡kovės įsipareigojimas ar pasižadėjimas, kaip nuosavybės teisių įgijimo sÄ lyga, yra prieÅ¡taraujanti imperatyvioms įstatymų normoms dėl tėvų pareigos iÅ¡laikyti vaikus, todėl tokia sÄ lyga laikytina niekine, jos buvimas bÅ«tų pagrindas atsisakyti tvirtinti sandorį (sandoris, esant tokiai jo sudarymo sÄ lygai, bÅ«tų niekinis ir negaliojantis).

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad Å¡alis siejo ikisutartiniai santykiai dėl bÅ«simo sandorio sudarymo, kurie dėl atsakovės atsisakymo vykdyti preliminariojoje sutartyje apibrėžtus įsipareigojimus, nesitransformavo į sutartinius santykius dėl konkretaus nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo, kaip pagrindinės sutarties objekto. Preliminarioji sutartis nebuvo įgyvendinta, t.y. Å¡alys per praÅ¡ymuose nurodytÄ Ä¯sipareigojimų įvykdymo terminÄ nesudarė pagrindinės nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutarties, todėl prievolė sudaryti Å¡iÄ sutartį pasibaigė (CK 6.165 straipsnio 5 dalis).

Apeliacinio skundo argumentas, kad ieÅ¡kovė dar nuo 2002 metų įgijo valdymo teisę į ginčo statinius ir žemės sklypo dalį, motyvuojant tuo, kad nuo tada ieÅ¡kovė su vaikais gyvena ginčo name (jo dalyje) ir yra ten deklaravusi gyvenamÄ jÄ vietÄ , moka mokesčius už įvairias namų valdai teikiamas paslaugas, nepatvirtintas pagal bylos įrodymus nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis. Vien ieÅ¡kovės apsigyvenimo ir gyvenamosios vietos deklaravimo ginčo name faktas nesuteikia jai nekilnojamojo daikto savininko valdymo teisių. Pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad apsigyvenimas ginčo name sietinas tik su naudojimosi teisės įgyvendinimu ir buvusiais Å¡alių tarpusavio santykiais, o ieÅ¡kinio kitoje byloje dėl ieÅ¡kovės iÅ¡keldinimo pareiÅ¡kimas patvirtina, jog atsakovė L. K. nebuvo atsisakiusi ginčo turto valdymo teisės. Nekilnojamojo daikto perdavimas pirkėjui atliekamas CK 6.398 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka, pagal kuriÄ nekilnojamojo daikto perdavimas ir jo priėmimas turi bÅ«ti įformintas pardavėjo ir pirkėjo pasiraÅ¡ytu priėmimo-perdavimo aktu arba kitokiu sutartyje nurodytu dokumentu. Byloje nepateikta įrodymų apie savininko valdymo teisių perdavimÄ ieÅ¡kovei. PrieÅ¡ingai, Å¡alių 2007 m. gegužėsÂ

16 d. prašymuose aiškiai nurodyta, kad pirkimo-pardavimo sutartį šalys įsipareigoja sudaryti iki 2007 m. birželio 28 d., t.y. ateityje.

Konstatavus, kad Å¡alių sudarytas susitarimas dėl nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo savo turiniu buvo preliminarioji sutartis, toks susitarimas negali bÅ«ti patvirtintas CK 1.93 straipsnio 4 dalies ir 6.309 straipsnio 3 dalies pagrindais, nes vienai iÅ¡ Å¡alių neįvykdžius ikisutartinių prievolių ir pasibaigus jų įvykdymo terminui nėra pagrindo reikalauti įvykdyti susitarimÄ natÅ«ra – tai prieÅ¡tarautų Å¡alių valiai ir pažeistų sutarties laisvės principÄ . Å is principas draudžia versti kitÄ asmenį sudaryti sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario mėn. 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-82/2010,  2009 m. lapkričio mėn. 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-489/2009, ir kt.). Ikisutartiniuose santykiuose Å¡alys neatsako už derybose nepasiektÄ susitarimÄ , bet Å¡alis prieÅ¡ ikisutartines prievoles pažeidusiÄ kitÄ Å¡alį gali gintis taikant tik vienÄ pažeistų teisių gynimo bÅ«dÄ â€“ ikisutartinę civilinę atsakomybę – ir iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ pažeidusio teisę asmens padarytus nuostolius (CK 6.163 str. 1 ir 2 d., 6.165 str. 4 ir 5 d). Kito pažeistų teisių gynimo bÅ«do – įvykdyti pareigÄ natÅ«rÄ priteisimo – ikisutartiniuose santykiuose taikyti negalima.

IeÅ¡kovės atstovės apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad teismas nevertino sutarties Å¡alių elgesio sÄ Å¾iningumo aspektu. Teisėjų kolegija pažymi, kad ginčo Å¡alių sÄ Å¾iningumo klausimas vykdant prisiimtus įsipareigojimus galėtų bÅ«ti svarbus, jeigu byloje bÅ«tų pareikÅ¡tas reikalavimas dėl nuostolių atlyginimo, tačiau Å¡ioje byloje tokio reikalavimo nepareikÅ¡ta, todėl ieÅ¡kovės apeliacinio skundo argumentai, susiję su atsakovės nesÄ Å¾iningumu, yra teisiÅ¡kai nereikÅ¡mingi.

Kvalifikuojant Å¡alis siejusius teisinius santykius pagal 2007 m. gegužės 16 d. praÅ¡ymuose iÅ¡dėstytų ketinimų ir įsipareigojimų turinį kaip ikisutartinius, ieÅ¡kovės teisė praÅ¡yti pripažinti pirkimo-pardavimo sutartį sudaryta (patvirtinti sandorio sudarymo faktÄ ) negali bÅ«ti laikoma pagrįsta, o jos reikalavimas negali bÅ«ti tenkinamas. Å alių derybose dėl sutarties sudarymo prisiimti įsipareigojimai kitai derybų Å¡aliai, Å¡iuo atveju ieÅ¡kovei, nesuteikia reikalavimo teisės teismo tvarka patvirtinti sutarties sudarymo faktÄ .

Dėl kitų procesinio pobūdžio klausimų

  IeÅ¡kovės atstovės apeliaciniame skunde nurodoma, kad egzistuoja absoliutus skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindas, nes sprendimas esÄ s be motyvų. Tačiau apeliantas šį argumentÄ grindžia ne motyvų teismo sprendime nebuvimu apskritai, bet tuo, kad teismas neteisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, nepagrindė jų esančių byloje įrodymų visuma, dėl tų pačių aplinkybių padarė nemotyvuotas prieÅ¡ingas iÅ¡vadas. Teisėjų kolegija nurodo, kad tokie skunde nurodomi teismo sprendimo trÅ«kumai neduoda pagrindo taikyti CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punkte įtvirtintų procesinių nuostatų.

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotÄ praktikÄ (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-603/2008), teismo sprendimo (nutarties) nepakankamas motyvavimas nėra jo absoliutus negaliojimo pagrindas pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktÄ . Å is pagrindas taikytinas tik tuo atveju, kai sprendimas (nutartis) yra visiÅ¡kai be motyvų. NeiÅ¡samÅ«s motyvai reiÅ¡kia CPK normų pažeidimÄ , tačiau toks pažeidimas turi bÅ«ti vertinamas kiekvienu konkrečiu atveju viso teismo procesinio sprendimo kontekste.

Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad teismo pareiga pagrįsti spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ . Tuo atveju, kai teismo sprendimo (nutarties) motyvai yra neiÅ¡samÅ«s, Å¡is pažeidimas gali bÅ«ti pripažintas esminiu pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktÄ , jeigu sprendimo (nutarties) motyvuojamojoje dalyje neatsakyta į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus, ir dėl to byla galėjo bÅ«ti iÅ¡spręsta neteisingai.

Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad jei teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje argumentuotai atsakyta į pagrindinius iÅ¡nagrinėto ginčo aspektus, tai negali bÅ«ti pagrindas vien dėl formalių pažeidimų panaikinti iÅ¡ esmės teisingÄ teismo sprendimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. liepos 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-317/2009; 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-350/2009). Ä®statyme reikalaujama sprendimÄ argumentuoti glaustai, t.y. pasisakyti kiek įmanoma trumpai ir tik dėl esminių klausimų, plačiai neaptarinėti akivaizdžių iÅ¡vadų.

Remdamasi nurodyta kasacinio teismo praktika ir atsižvelgdama į pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvus, kuriais pakankamai detaliai įvertinti byloje surinkti įrodymai, taip pat nurodyti įrodymai ir argumentai, kurių pagrindu teismas padarė atitinkamas išvadas dėl ieškovės reikalavimų nepagrįstumo, teisėjų kolegija laikosi nuostatos, kad pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrindimas (įrodymų įvertinimo aspektu) yra pakankamas. Dėl to nėra pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas sprendime nepagrindė, kodėl atmetė vienus įrodymus, o rėmėsi kituose įrodymuose nurodytomis aplinkybėmis ir kodėl padarė atitinkamas išvadas dėl jų.

IeÅ¡kovės atstovės paduoto apeliacinio skundo argumentai taip pat nesudaro pagrindo pripažinti, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė CPK 177, 178, 183, 185 straipsniuose iÅ¡dėstytas taisykles, reglamentuojančias įrodinėjimÄ ir įrodymų vertinimÄ civiliniame procese.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas sprendimu teisingai nusprendė atmesti neįrodytÄ ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį, todėl Å¡is sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Atmetus ieÅ¡kovės apeliacinį skundÄ , iÅ¡ jos atsakovei priteistinos advokato teisinės pagalbos iÅ¡laidos (t. 2, b. l. 51), turėtos apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 str. 1 ir 3 d.).

Atmetus ieÅ¡kovės apeliacinį skundÄ , iÅ¡ jos į valstybės biudžetÄ turi bÅ«ti priteista žyminio mokesčio už paduotÄ apeliacinį skundÄ dalis, kurios mokėjimas buvo atidėtas iki apeliacinės instancijos teismo procesinio sprendimo priėmimo, taip pat procesinių dokumentų siuntimo apeliacinės instancijos teisme iÅ¡laidos (CPK 84 str., 88 str., 1 d. 3 p., 96 str. 2 d.).

Įsiteisėjus teismo sprendimui atmesti ieškinį, turi būti panaikinamos šioje byloje atsakovės L. K. atžvilgiu taikytos laikinosios apsaugos priemonės (t. 1, b. l. 22).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a :

Kauno apygardos teismo 2009 m. balandžio 29 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .

Priteisti atsakovei L. K. iÅ¡ ieÅ¡kovės J. K. 300 Lt advokato teisinės pagalbos apeliacinės instancijos teisme iÅ¡laidų atlyginimÄ .

Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės J. K. į valstybės biudžetÄ 1 900 Lt žyminio mokesčio už apeliacinį skundÄ ir 18,95 Lt procesinių dokumentų siuntimo apeliacinės instancijos teisme iÅ¡laidų.

Panaikinti Kauno apygardos teismo 2007 m. liepos 5 d. nutartimi taikytas laikinÄ sias apsaugos priemones – areÅ¡tÄ atsakovės L. K. nekilnojamajam turtui: gyvenamajam namui (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kiemo statiniams (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), Å«kiniam pastatui (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), žemės sklypui (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiam (duomenys neskelbtini).

Teisėjai                                                                                                                    Audronė

Jarackaitė

Danutė Gasiūnienė

Gintaras Pečiulis

             Â