2013-02-22 Nr. AB-102-3-66-3-00004-2013-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. R502-2/2013

Teisminio proceso Nr. 3-66-3-00004-2013-8

Procesinio sprendimo kategorija 18.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. vasario 22 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Artūro Drigoto (pranešėjas) ir Dalios Višinskienės (kolegijos pirmininkė), sekretoriaujant Rasai Kubickienei,

dalyvaujant pareiškėjui V. B. Z., jo atstovei advokatei Kristinai Latožienei,

atsakovo atstovui Juliui Jasaičiui,

trečiajam suinteresuotam asmeniui D. K.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio atstovo rinkimams Zarasų–Visagino rinkimų apygardoje Nr. 52 V. B. Z. (V. B. Z.) skundą atsakovui Lietuvos Respublikos vyriausiajai rinkimų komisijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui D. K. dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio atstovas rinkimams Zarasų–Visagino rinkimų apygardoje Nr. 52 (toliau – ir Apygarda) V. B. Z. kreipėsi į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą, prašydamas panaikinti Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos (toliau – ir Vyriausioji rinkimų komisija, VRK) 2013 m. vasario 15 d. sprendimą Nr. Sp-54 „Dėl Zarasų–Visagino apygardos Nr. 52 rinkimų komisijos pirmininkės D. K. veiksmų“ ir išspręsti klausimą iš esmės – pašalinti D. K. iš komisijos.

Skunde (b. l. 1-5) paaiškina, kad Vyriausioji rinkimų komisija 2012 m. gruodžio 18 d. sprendimu Nr. Sp-350 paskyrė Lietuvos socialdemokratų partijos Zarasų skyriaus pirmininko pavaduotoją D. K. Apygardos rinkimų komisijos pirmininke. Rašytinį pasižadėjimą D. K. davė VRK 2012 m. gruodžio 20 d., tuo įgydama visas apygardų rinkimų komisijų pirmininkams suteiktas teises ir pareigas. Nepaisant norminiais teisės aktais nustatytų draudimų D. K. pakartotinai (sistemiškai) po rašytinio pasižadėjimo davimo aktyviai dalyvavo politiniuose-reklaminiuose, agitaciniuose renginiuose, kurių metu buvo agituojama už Lietuvos socialdemokratų partijos Apygardoje iškeltą kandidatą N. G., t. y. kalbėjo, reiškė N. G. palankią poziciją, palaikė jį, jam pritarė, kritikavo kitas politines jėgas ir jų sprendimus, ir taip agitavo už šį kandidatą bei jo programines nuostatas.

Pareiškėjo turimais duomenimis nurodytus veiksmus D. K. atliko šių renginių metu: 2013 m. sausio 18 d. vykusio Lietuvos Respublikos Seimo (toliau – ir Seimas) Socialdemokratų frakcijos narių I. Š., M. P. bei kandidato N. G. susitikimų su rinkėjais ir 2013 m. sausio 25 d. vykusio N. G., Lietuvos socialdemokratų partijos pirmininko pavaduotojos G. P. ir šios partijos deleguoto viceministro R. V. susitikimų su rinkėjais metu. Minėti renginiai buvo plačiai nušviesti vietinėse visuomenės informavimo priemonėse, apie D. K. dalyvavimą juose buvo minima ir straipsniuose, pažymėtuose kaip politinė reklama, kuri bus apmokėta iš N. G. rinkiminės sąskaitos.

Pareiškėjas nurodo, kad N. G. yra ne tik Lietuvos socialdemokratų partijos kandidatas į Seimo narius, tačiau ir šios partijos skyriaus pirmininkas, o D. K. eina jo pavaduotojos pareigas. Partijos skyriaus internetiniame tinklapyje (www.lsdpzarasai.lt) nuolat pateikiama vizualinė informacija, kuri traktuotina kaip poveikio rinkėjui priemonė. Tokia forma D. K. tiesiogiai išreiškia palaikymą N. G.. Lietuvos liberalų sąjūdžio atstovas rinkimams Apygardoje 2013 m. vasario 4 d. pateikė VRK skundą dėl Apygardos pirmininkės veiksmų, kuriais gali būti padaryti šiurkštūs Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų įstatymo (toliau – ir Seimo rinkimų įstatymas) pažeidimai.

VRK šį skundą prijungė prie kitų D. K. atžvilgiu gautų skundų ir atliko tyrimą. 2013 m. vasario 15 d. vykusiame posėdyje buvo svarstomas sprendimo projektas dėl Apygardos pirmininkės veiksmų, tačiau daugumos VRK narių balsais buvo priimtas D. K. palankus sprendimas.

Pagal Seimo rinkimų įstatymo 20 straipsnio 3 dalį, rinkimų komisijos nariui ar pirmininkui, davusiam rašytinį pasižadėjimą, draudžiama bet kokia rinkimų agitacija ar kiti bandymai paveikti rinkėjų valią. Asmuo, pažeidęs šį reikalavimą turi būti atleistas iš komisijos ir gali būti patrauktas atsakomybėn įstatymų nustatyta tvarka. Atsižvelgiant į tai ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos Konstitucijoje (toliau – ir Konstitucija) įtvirtintais demokratiškų, nešališkų ir skaidrių rinkimų principai, darytina išvada, kad visiems rinkimų organizavime bei vykdyme dalyvaujantiems asmenims yra taikomi aukšti skaidraus ir nešališko elgesio standartai. Šiam pažeidimui konstatuoti nėra svarbus veikos baigtinumas, rezultatas, nes pakanka veiksmų, kuriais agituojama už vieną ar kitą kandidatą (politinę partiją) į Seimo narius ar kitaip mėginama paveikti rinkėjų valią.

Pareiškėjas pažymi, kad nei atsakovo sprendime, nei išvadoje nebuvo pasisakyta ir nagrinėta skunde pateikta informacija dėl internetinės svetainės vizualinio išdėstymo (kandidato ir Apygardos komisijos pirmininkės nuotraukų sugretinimo) ir tokiomis priemonėmis daromo poveikio rinkėjui. Kadangi D. K., be kita ko yra savivaldybės tarybos narė, gerai regione žinomas asmuo – minimas vizualinis svetainės išdėstymas sukuria įspūdį, kad D. K. palaiko N. G.. VRK į visas prieš tai aptartas aplinkybes neatsižvelgė, nepagrįstai agitaciją susiedama tik su tiesioginiu raginimu balsuoti už tam tikrą asmenį, o kartu ir neaptardama bei nenagrinėdama D. K. veiksmų, kuriais buvo daromas kitas poveikis rinkėjui, veikė formaliai, netinkamai interpretavo ir taikė įstatymo nuostatas.

II. Atsakovas Lietuvos Respublikos vyriausioji rinkimų komisija prašo pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepime (b. l. 54-56) paaiškina, kad pareiškėjas skunde nenurodo savo pažeistos teisės ar įstatymo saugomo intereso, t. y. kaip skundžiamas Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimas įtakoja jo teisinį statusą. Iš pareiškėjo skundo matyti, kad Zarasų–Visagino rinkimų apygardos Nr. 52 pirmininkė D. K. jo atžvilgiu jokių sprendimų nėra priėmusi, o pareiškėjas iš esmės siekia ginti viešąjį interesą. Todėl pareiškėjas neturi materialinio teisinio suinteresuotumo šioje byloje. 2013 m. vasario 15 d. sprendimą Nr. Sp-54 VRK priėmė remdamasi 2013 m. vasario 11 d. Politinės reklamos ir papirkimų tyrimo darbo grupės išvada Nr. 3-20 (1.2.) „Dėl Zarasų-Visagino rinkimų apygardos pirmininkės D. K. veiksmų“. Šioje išvadoje darbo grupė įvertino visus surinktus įrodymus ir nusprendė, kad esamos medžiagos pagrindu negalima pripažinti, jog Apygardos komisijos pirmininkė D. K. pažeidė Seimo rinkimų įstatymo 20 straipsnio 3 dalies nuostatas. Šiai išvadai buvo pritarta VRK posėdyje ir VRK priėmė skundžiamą sprendimą, kurio neatskiriama dalimi yra minėta tyrimo išvada.

III. Trečiasis suinteresuotas asmuo D. K. prieštarauja pareiškėjo skundo tenkinimui.

Atsiliepime (b. l. 50-52) nurodo, kad vykdydama Zarasų rajono savivaldybės tarybos nario pareigas ir būdama Zarasų rajono gyventoja dalyvavo dviejuose viešuose susitikimuose. Paaiškina, kad 2013 m. sausio 18 d. po darbo atėjo į susitikimą su Seimo nare I. Š. Zarasų rajono bibliotekoje. Seimo narę lydėjo kandidatas į Seimą N. G. ir Zarasų rajono savivaldybės tarybos narys P. P.. D. K. sėdėjo kartu su kitais klausytojais, beveik paskutinėje eilėje, šone (ne kaip susitikimo organizatorius ar vedantysis). Seimo narei pristačius namų renovavimo programą ir informavus, kad rytoj renkasi frakcija dėl jos įgyvendinimo, uždavė klausimą, susijusį su programos įgyvendinimu. Šis aktualus Zarasams klausimas ir buvo aprašytas internete. Tokie veiksmai nebuvo agitaciniai, kandidato vardas nebuvo minimas. 2013 m. sausio 25 d. trečiasis suinteresuotas asmuo lankėsi Zarasų meno mokykloje ir Zarasų žemės ūkio mokykloje organizuotuose susitikimuose su gamtos (chemijos) mokslų daktaru, išradimų autoriumi, VU prorektoriumi R. V.. Kadangi D. K. turi tris magistro laipsnius, du iš jų yra įgijusi VU, dalyvavimas susitikimuose su akademinėje bendruomenėje gerbiamu žmogumi jai buvo labai svarbus. Juo labiau, kad jis yra dabartinės Vyriausybės programos rengėjas ir įtakingas Lietuvos švietimo politikos formuotojas bei turi sukaupęs didžiulę patirtį švietimo srityje. Kandidatas šiuose susitikimuose nedalyvavo ir apie jį nebuvo užsimenama. Apie internete paviešintus susitikimus D. K. sužinojo iš kandidato į Seimą R. P. skundo. Reaguodama į gautą informaciją nedelsdama ėmėsi veiksmų, kad su ja susiję duomenys būtų pašalinti iš viešosios erdvės. Pažymi, kad internete patalpintuose straipsniuose nėra informacijos apie jos aktyvius veiksmus agituojant. Aktualaus klausimo uždavimas negali būti pripažįstamas aktyvia agitacija, o pasyvus dalyvavimas susitikimuose nėra ribojamas užimant komisijos pirmininko pareigas ir negali būti pripažįstamas agitacija. Seimo rinkimų įstatyme nėra normų, ribojančių rinkimų komisijos narių darbinę veiklą ar nustatančių prievolę sustabdyti veiklą pagal užimamas pareigas, nesusijusias su rinkimais.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Skundas tenkintinas iš dalies.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau – ir Konstitucinis Teismas) ne kartą yra pabrėžęs, kad konstitucinėje demokratijoje politinių atstovaujamųjų institucijų formavimui keliami ypatingi reikalavimai. Šios institucijos negali būti formuojamos tokiu būdu, kad kiltų abejonių dėl jų legitimumo, teisėtumo, inter alia dėl to, ar renkant asmenis į politines atstovaujamąsias institucijas nebuvo pažeisti demokratinės teisinės valstybės principai. Priešingu atveju būtų pakirstas žmonių pasitikėjimas atstovaujamąja demokratija, valstybės institucijomis, pačia valstybe. Demokratiški rinkimai yra svarbi piliečių dalyvavimo valdant valstybę forma, kartu ir būtinas valstybės politinių atstovaujamųjų institucijų formavimo elementas. Rinkimai negali būti laikomi demokratiškais, o jų rezultatai – legitimiais ir teisėtais, jeigu jie vyksta paminant Konstitucijoje įtvirtintus demokratinių rinkimų principus, pažeidžiant demokratines rinkimų procedūras (Konstitucinio Teismo 2004 m. lapkričio 5 d. išvada, 2008 m. spalio 1 d. nutarimas, 2008 m. lapkričio 7 d. išvada). Įstatymų leidėjas, įstatymu įtvirtindamas rinkimų teisės nuostatas, yra įpareigotas laikytis šių Konstitucijoje įtvirtintų teisinio reguliavimo imperatyvų (Konstitucinio Teismo 2008 m. spalio 1 d. nutarimas).

Seimo rinkimų įstatymo 11 straipsnio 1 dalis nustato, kad rinkimus į Seimą organizuoja ir vykdo: 1) Vyriausioji rinkimų komisija; 2) apygardų rinkimų komisijos; 3) apylinkių rinkimų komisijos. Vyriausioji rinkimų komisija yra Lietuvos Respublikos Konstitucijoje numatyta nuolatinė aukščiausioji rinkimų ir referendumų organizavimo bei vykdymo valstybės institucija (Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos įstatymo 2 str. 1 d.). Atitinkamai rinkimų laikotarpiui sudarytos apygardų ir apylinkių rinkimų komisijos Seimo rinkimų įstatymo joms suteiktos kompetencijos apimtimi privalo prisidėti prie Vyriausiajai rinkimų komisijai iškelto uždavinio: užtikrinti, kad rinkimai ir referendumai vyktų remiantis Konstitucijoje ir įstatymuose įtvirtintais demokratinių rinkimų principais, įgyvendinimo.

Pagal Seimo rinkimų įstatymo 19 straipsnį, rinkimų komisijos narys, pirmininkas pareigas rinkimų komisijoje pradeda eiti davęs rašytinį pasižadėjimą būti ištikimas Lietuvos Respublikai, laikytis jos Konstitucijos ir įstatymų, sąžiningai ir garbingai atlikti savo pareigas rinkimų komisijoje ir susilaikyti nuo poelgių, pažeidžiančių įstatymus ir žmogaus teises. Taigi šiuo teisiškai reikšmingu aktu yra patvirtinamas komisijos nario įsipareigojimas veikti taip, kaip nustato duotas pasižadėjimas.

Vadovaujantis Seimo rinkimų įstatymo 20 straipsnio 3 dalimi rinkimų komisijos nariui ar pirmininkui, davusiam rašytinį pasižadėjimą, draudžiama bet kokia rinkimų agitacija ar kiti bandymai paveikti rinkėjų valią.

Lietuvos Respublikos politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo bei finansavimo kontrolės įstatymo (toliau – ir Politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo įstatymas) 2 straipsnio 20 dalis nustato, kad rinkimų (referendumo) agitacija laikoma per rinkimų (referendumo) agitacijos kampanijos etapą politinei reklamai skleisti skirta veikla, kuria siekiama paveikti rinkėjų motyvaciją balsuojant rinkimuose ar referendume. Atitinkamai politine reklama yra valstybės politiko, politinės partijos, politinės partijos nario, politinės kampanijos dalyvio, jų vardu ir (ar) interesais bet kokia forma ir priemonėmis už užmokestį ar neatlygintinai politinės kampanijos laikotarpiu ar tarp politinių kampanijų skleidžiama informacija, kuria siekiama paveikti rinkėjų motyvaciją balsuojant rinkimuose ar referendume arba kurios skleidimu propaguojamas valstybės politikas, politinė partija, politinės partijos narys ar politinės kampanijos dalyvis, taip pat jų idėjos, tikslai ar programa (Politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo įstatymo 2 str. 8 d.).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Vyriausioji rinkimų komisija 2012 m. gruodžio 18 d. sprendimu Nr. Sp-350 patvirtino Zarasų–Visagino rinkimų apygardos Nr. 52 rinkimų komisijos, kurios pirmininke paskirta Lietuvos socialdemokratų partijos atstovė D. K., sudėtį. 2012 m. gruodžio 20 d. trečiasis suinteresuotas asmuo pasirašė rašytinį pasižadėjimą (b. l. 67), t. y. atliko veiksmą, su kuriuo siejama Seimo rinkimų įstatymo nustatytų rinkimų komisijos pirmininko (ir nario) įgaliojimų pradžia. Byloje nėra ginčo, kad D. K. 2013 m. sausio 18 d. dalyvavo Lietuvos socialdemokratų partijos narių I.

Š., N. G. ir M. P. susitikime su rinkėjais Zarasuose. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, jau pats faktas, kad D. K. kaip bendrapartietė atvyko į Lietuvos socialdemokratų partijos iškelto kandidato į Seimo narius organizuotą renginį, skirtą tikslinei auditorijai – aktyviąją rinkimų teisę (teisę balsuoti) turintiems asmenimis, leidžia suabejoti Apygardos rinkimų komisijos politiniu neutralumu. Be to, kaip patvirtina surinktų ir ištirtų įrodymų visetas, D. K. ne tik stebėjo diskusiją iš šalies, bet ir viešai pasisakė daugiabučių namų renovacijos projektų įgyvendinimo klausimu, kritiškais vertinimais išreikšdama savo simpatijas (paramą) kandidato propaguojamai politikai, t. y. netiesiogiai skatindama atėjusius rinkėjus palaikyti N. G. rinkimuose.

Trečiojo suinteresuoto asmens palankumas N. G. iki šiol demonstruojamas ir Lietuvos socialdemokratų partijos Zarasų skyriaus tinklapyje www.lsdpzarasai.lt. Internetinėje erdvėje skleidžiamai informacijai, susijusiai su N. G. politine kampanija, perteikti pasitelkti tokie video ir audio sprendimai (įgarsinto kvietimo dalyvauti 2013 m. kovo 3 d. vyksiančiuose rinkimuose ir balsuoti už Lietuvos socialdemokratų partijos kandidatą N. G. įspūdis sustiprinamas pakaitomis rodant žinomų Lietuvos socialdemokratų partijos Zarasų skyriaus narių (jų tarpe ir D.

K.) nuotraukas), kuriais siekiama rinkėjus pritraukti pasinaudojant kitų Lietuvos socialdemokratų partijos politikų populiarumu. D. K. teismo posėdyje nepaneigė, jog savo vardą ir atvaizdą leido naudoti šiai politinei reklamai, ko visumoje pakanka konstatuoti Seimo rinkimų įstatymo 20 straipsnio 3 dalies pažeidimą. Todėl atsakovo išvadą, kad nurodyti D. K. veiksmai (atliktas agitacinis vaidmuo) nebuvo bandymas paveikti rinkėjų valią, teisėjų kolegija pripažįsta esant iš esmės neteisingą, o 2013 m. vasario 15 d. sprendimą Nr. Sp-54 – neteisėtą ir nepagrįstą.

Rinkimų komisijų sudėties keitimo teisinius santykius reglamentuoja Seimo rinkimų įstatymo 24 straipsnis. Nurodyto straipsnio 1 dalis numato, kad rinkimų komisijos pirmininką ar narį iš pareigų komisijoje gali atleisti patvirtinusi šios komisijos sudėtį rinkimų komisija arba Vyriausioji rinkimų komisija.

Pagal Konstituciją valstybės valdžios organizavimas ir veikla yra grindžiama valdžių padalijimo principu (Konstitucijos 5 str.). Pagal šį principą įstatymų leidžiamoji, vykdomoji ir teisminė valdžios turi būti atskirtos, pakankamai savarankiškos, bet kartu turi būti jų pusiausvyra. Kiekvienai valdžios institucijai nustatoma jos paskirtį atitinkanti kompetencija. Teisinėje valstybėje kiekviena valdžia (įstatymų leidžiamoji, vykdomoji ar teisminė) vykdo jai pavestas funkcijas ir realizuoja savo kompetenciją. Konstitucijoje tiesiogiai nustačius konkrečios valstybės valdžios institucijos įgaliojimus, nė viena valstybės valdžios institucija negali iš kitos perimti tokių įgaliojimų, jų perduoti ar atsisakyti (Konstitucinio Teismo 1994 m. sausio 19 d., 1995 m. spalio 26 d., 1999 m. gegužės 11 d., 2001 m. balandžio 26 d. nutarimai).

Aptartos nuostatos reiškia, jog administracinis teismas negali perimti viešojo administravimo institucijos funkcijų ir savarankiškai atlikęs administracinę procedūrą, priskirtiną viešojo administravimo institucijos kompetencijai, priimti sprendimą. Nagrinėjamu atveju atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas nepasinaudojo 2013 m. vasario 21 d. teismo posėdyje jam išaiškinta teise tikslinti skundo dalyką (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 10, 52 str.) ir byloje nėra suformuluotas reikalavimas įpareigoti atsakovą atleisti Apygardos rinkimų komisijos narę, Vyriausiosios rinkimų komisijos 2013 m. vasario 15 d. sprendimas Nr. Sp-54 naikinamas, tuo suponuojant atsakovo pareigą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo skundą.

Seimo rinkimų įstatymo 40 straipsnio 1 dalis nustato, kad Vyriausiojoje ar apygardos rinkimų komisijoje atstovas rinkimams visais klausimais atstovauja jį tam įgaliojusiai partijai, piliečiui, išsikėlusiam ir įregistruotam kandidatu į Seimo narius. Rinkimų komisijos posėdžiuose jis turi patariamojo balso teisę ir teisę pareikšti atskirąją nuomonę visais svarstomais klausimais. Atstovas rinkimams rinkimų apygardos, kurios rinkimų komisijoje jis įgaliotas atstovauti, teritorijoje turi visas rinkimų stebėtojo teises. Vadovaujantis Seimo rinkimų įstatymo 21 straipsnio 1 dalies 3 punktu atstovas rinkimams taip pat turi teisę rinkimų komisijos sprendimą, priimtą iki balsavimo pabaigos, ar kitą jos veiką apskųsti atitinkamai aukštesnei rinkimų komisijai ar Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Iš pareiškėjo V. B. Z. skundo matyti, kad teisminės gynybos jis kreipėsi kaip atstovas rinkimams, t. y. įgyvendindamas teises, kurias suteikia turimas atstovo rinkimams teisinis statusas, ir veikdamas Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio teisėtais interesais, todėl atsakovo argumentai dėl pareiškėjo materialinio teisinio suinteresuotumo nebuvimo atmetami.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 ir 2 punktu, 121 straipsnio 1 dalimi,

n u s p r e n d ž i a:

Pareiškėjo Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio atstovo rinkimams Zarasų–Visagino rinkimų apygardoje Nr. 52 V. B. Z. skundą tenkinti iš dalies.

Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos 2013 m. vasario 15 d. sprendimą Nr. Sp-54 „Dėl Zarasų–Visagino apygardos Nr. 52 rinkimų komisijos pirmininkės D. K. veiksmų“ panaikinti.

Skundo reikalavimą pašalinti D. K. iš Zarasų–Visagino apygardos Nr. 52 rinkimų komisijos narių atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai

Laimutis Alechnavičius

Artūras Drigotas

Dalia Višinskienė