59fb4bcb-6913-418a-ad5a-aa6e20dfd63c · Klaipėdos apygardos teismas

Pranešėja AuÅ¡ra MaÅ¡kevičienė              Civilinė byla Nr. 2A-377-460/2012Teisėja Larisa Å imanskienė             (Proceso Nr. 2-06-3-8795-2009-1)             Procesinio sprendimo kategorija                                                                         (S) 30.10; 121.21 KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASS P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2012 m. rugpjūčio 3 d.Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininkės AuÅ¡ros MaÅ¡kevičienės, kolegijos teisėjų Danguolės Martinavičienės, Erikos MisiÅ«nienės, apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi atsakovės (apeliantės) Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos apeliacinį skundÄ dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 13 d. sprendimo civilinėje byloje, iÅ¡keltoje pagal ieÅ¡kovės UAB „Nidos puÅ¡ynas“ ieÅ¡kinį atsakovei Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, tretieji asmenys Neringos savivaldybės administracija, V.

R. (V. R.) dėl Klaipėdos apskrities virÅ¡ininko administracijos 2009-07-03 sprendimo Nr. 2-2110-(2.20) panaikinimo.Teisėjų kolegija n u s t a t ė : ieÅ¡kovė kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu praÅ¡ydama panaikinti Klaipėdos apskrities virÅ¡ininko administracijos sprendimÄ Nr. 2-2110-(2.20) ir priteisti iÅ¡ atsakovės bylinėjimosi iÅ¡laidas. Savo reikalavimÄ grindžia VÄ® „Registrų centras“ iÅ¡raÅ¡ais, Valstybės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos raÅ¡tu, KurÅ¡ių nerijos nacionalinio parko tvarkymo planu bei kitais įrodymais.

Nurodė, kad ieÅ¡kovei nuosavybės teise priklauso pastatas – pagalbinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) (toliau vadinama – pagalbinis pastatas). Neringos savivaldybės administracija 2000-08-07 iÅ¡davė projektavimo sÄ lygų sÄ vadÄ pagalbinio pastato rekonstrukcijai, o KultÅ«ros vertybių apsaugos departamentas Klaipėdos apygardos 2001-04-04 iÅ¡davė statybos leidimÄ Nr. 07/39 pagalbinio pastato remontui. Atlikus statybos darbus, Klaipėdos apskrities valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos 2001-12-03 aktu pagalbinis pastatas buvo pripažintas tinkamu naudoti.

Klaipėdos apygardos vyriausiasis prokuroras, gindamas vieÅ¡Ä jį interesÄ , pateikė praÅ¡ymÄ Klaipėdos apygardos administraciniam teismui dėl detaliojo plano, apimančio teritorijÄ (duomenys neskelbtini) ir sklypÄ (duomenys neskelbtini), bei jo pagrindu priimtų, administracinių aktų panaikinimo. Klaipėdos apygardos administracinis teismas iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ Nr. 1-62-243/2007 bei 2007-12-14 sprendimu pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ tenkino ir: panaikino Neringos savivaldybės tarybos 2000-02-25 sprendimÄ Nr. 35 „Dėl teritorijos (duomenys neskelbtini), sklypo (duomenys neskelbtini), detaliojo plano patvirtinimo“; panaikino Neringos savivaldybės administracijos 2000-08-07 iÅ¡duotÄ projektavimo sÄ lygų sÄ vadÄ pagalbinio pastato rekonstrukcijai, esančiam (duomenys neskelbtini); panaikino KultÅ«ros vertybių apsaugos departamento Klaipėdos apygardos 2000-05-18 iÅ¡duotÄ statybos leidimÄ Nr. 00/88 poilsio namo rekonstrukcijai, esančiam (duomenys neskelbtini); panaikino KultÅ«ros vertybių apsaugos departamento Klaipėdos apygardos 2001-04-04 iÅ¡duotÄ statybos leidimÄ Nr. 07/39 pagalbinio pastato remontui, esančiam (duomenys neskelbtini); panaikino Klaipėdos apskrities valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos 2001-11-30 aktÄ dėl poilsio namo, (duomenys neskelbtini), pripažinimo tinkamu naudoti; panaikino Klaipėdos apskrities valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos 2001-12-03 aktÄ dėl pagalbinio pastato, (duomenys neskelbtini), pripažinimo tinkamu naudoti; nutraukė administracinę bylÄ dalyje dėl Neringos savivaldybės administracijos 1998-12-17 iÅ¡duoto projektavimo sÄ lygų sÄ vado poilsio namo rekonstrukcijai, esančiam (duomenys neskelbtini), panaikinimo.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2008-10-10 nutartimi administracinėje byloje Nr. A822-1 651/2008, iÅ¡nagrinėjęs atsakovų Neringos savivaldybės tarybos ir Neringos savivaldybės administracijos, trečiųjų suinteresuotų asmenų UAB „Nidos puÅ¡ynas“ ir Z. R. apeliacinius skundus, apeliacinius skundus atmetė ir pirmosios instancijos teismo sprendimÄ paliko nepakeistÄ . Atsakovė, remdamasi aukščiau minėtu Klaipėdos apygardos administracinio teismo   2007-12-14 sprendimu, priėmė 2009-07-03 sprendimÄ Nr. 2-2110-(2.20) „Dėl įpareigojimo paÅ¡alinti neteisėtų statybų KurÅ¡ių nerijoje padarinius“.

Å iuo sprendimu atsakovė, vadovaudamasi Statybos įstatymo 35 straipsnio l dalimi, įpareigojo ieÅ¡kovę paÅ¡alinti neteisėtos statybos padarinius ir per 4 mėnesius atstatyti pagal 2001-04-04 iÅ¡duotÄ statybos leidimÄ Nr. 07/39 remontuotÄ statinį į iki remonto darbų atlikimo buvusiÄ padėtį. Mano, kad Klaipėdos apskrities virÅ¡ininko administracijos 2009-07-03 sprendimas Nr. 2-2110-(2, 20), kuriame nustatytas įpareigojimas per 4 mėnesius nugriauti pastatÄ , esantį (duomenys neskelbtini), yra neteisėtas, turi bÅ«ti panaikintas, nes jis yra suraÅ¡ytas pažeidžiant administracines procedÅ«ras: pirma turėjo bÅ«ti suraÅ¡ytas savavaliÅ¡kos statybos aktas, kur turėjo bÅ«ti nurodyta, kas konkrečiai yra pažeista, kokius statybos darbus reikia atlikti.

Tokio akto nėra. Reikalaujama atstatyti į buvusiÄ padėtį pagal 2001 metų statybos leidimÄ , tačiau neaiÅ¡ku, kÄ konkrečiai reikalaujama padaryti, atsakovas nepateikia jokios informacijos, todėl yra neaiÅ¡ku, kaip reikia įvykdyti atsakovės reikalavimÄ . Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2011-09-13 sprendimu ieÅ¡kinį tenkino: panaikino Klaipėdos apskrities virÅ¡ininko administracijos 2009 m. liepos 3 d. sprendimÄ Nr. 2-2110-(2.20); priteisė iÅ¡ atsakovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos bylinėjimosi iÅ¡laidas – 132 Lt žyminio mokesčio ieÅ¡kovės UAB „Nidos puÅ¡ynas“ naudai; iÅ¡ atsakovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos į valstybės biudžetÄ priteisė 27,75 Lt paÅ¡to iÅ¡laidų.Apeliantė Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiÅ«ros skyrius pateikė apeliacinį skundÄ , kuriuo praÅ¡o panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-09-13 sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį atmesti.

Nurodo, jog nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu. Pažymi, kad pirmosios instancijos teismas nesivadovavo administracinio teismo nustatytomis aplinkybėmis, neanalizavo prejudicijos taikymui reikÅ¡mingų faktų ir ėmėsi iÅ¡ naujo nagrinėt ir keisti jau administracinėje byloje nustatytas aplinkybes. Trečiasis asmuo Neringos savivaldybės administracija teismui pateikė atsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ , kuriame nurodė, jog su apeliaciniu skundu nesutinka, o pirmosios instancijos teismo sprendimÄ laiko teisėtu ir pagrįstu.

Trečiasis asmuo remdamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo, Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika pažymėjo, kad bÅ«tina užtikrinti nuosavybės neliečiamumo, teisėtų lÅ«kesčių ir visokeriopos civilinių teisių gynybos principų įgyvendinimÄ , asmens teises bÅ«tina ginti ne formaliai, o realiai ir veiksmingai tiek nuo privačių asmenų, tiek nuo valdžios institucijų ar pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų, todėl Klaipėdos miesto apylinkės teismas pagrįstai panaikino Klaipėdos apskrities virÅ¡ininko administracijos 2009-07-03 sprendimÄ Nr. 2-2110-(2.20).Trečiasis asmuo V.

R. pateikė atsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ , kuriame nurodė, jog nesutinka su ieÅ¡kovės pateiktu apeliaciniu skundu ir praÅ¡o palikti galioti pirmosios instancijos teismo priimtÄ sprendimÄ . Atsiliepime nurodo, jog pirmosios instancijos teismas padarė visiÅ¡kai pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad nei Statybų įstatyme nei kituose poįstatyminiai teisės aktuose nėra įtvirtinto nei vieno draudimo atlikti pastatų, esančių (duomenys neskelbtini), rekonstrukcijÄ .IeÅ¡kovė UAB „Nidos puÅ¡ynas“ pateikė atsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ , kuriame nurodė, jog nesutinka su atsakovo pateiktu apeliaciniu skundu, todėl apeliacinį skundÄ atmesti, palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ ir priteisti iÅ¡ atsakovo visas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Pažymėjo, jog ginčijamas Klaipėdos apskrities virÅ¡ininko administracijos sprendimas yra priimtas pažeidžiant procedÅ«rÄ , neparemtas jokiu įstatymo nustatytu pažeidimu, todėl lieka neaiÅ¡ku, kodėl jis priimtas ieÅ¡kovo atžvilgiu. Taip pat nurodė, jog atsakovas remiasi netinkamu Nidos ir apylinkių principinio plano brėžiniu Nr. 3, nes tokio priedo minėtasis planas iÅ¡ viso neturi, Å¡is brėžinys ir iÅ¡ kitos schemos ir jo kontekstas yra visiÅ¡kai kitas. IeÅ¡kovo teigimu, Å¡iandienis faktinis teritorijos (duomenys neskelbtini) naudojimo bÅ«das ir pobÅ«dis visiÅ¡kai atitinka KNNPP schemos nustatytus reikalavimus.

Nurodė, jog nėra suraÅ¡ytas savavaliÅ¡kos statybos aktas, kuriame turi bÅ«ti nurodyta, kas konkrečiai pažeista ir kokius statybos darbus reikia atlikti. Tokio akto nėra, todėl Klaipėdos apskrities virÅ¡ininko administracija neiÅ¡nagrinėjusi savavaliÅ¡kos statybos akto, negali konstatuoti, jog statyba yra savavaliÅ¡ka ir įpareigoti ieÅ¡kovÄ paÅ¡alinti statybos pasekmes. Nurodė, jog leidimas statybai gautas nepažeidžiant įstatymuose įtvirtintos procedÅ«ros, t. y. ieÅ¡kovas buvo sÄ Å¾iningas.Apeliacinis skundas tenkintinas.Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimÄ tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu.

Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylÄ nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , daro iÅ¡vadÄ , kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra.Bylos duomenimis nustatyta, kad ieÅ¡kovei nuosavybės teise priklauso pastatas – pagalbinis pastatas, unikalus Nr. 2399-7001-4093, esantis adresu (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 15–21). Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2007-12-14 sprendimu patenkino pareiÅ¡kėjo l. e. Klaipėdos apygardos vyriausiojo prokuroro pareigas Klaipėdos apygardos vyriausiojo prokuroro pavaduotojo praÅ¡ymÄ ir panaikino statybų dokumentus, kuriais buvo įteisinta ieÅ¡kovės pastato statyba, t. y. panaikino:

1) Neringos savivaldybės tarybos 2000-02-25 sprendimÄ Nr. 35 „Dėl teritorijos (duomenys neskelbtini), sklypo (duomenys neskelbtini), detaliojo plano patvirtinimo“;

2) Neringos savivaldybės administracijos 2000-08-07 iÅ¡duotÄ projektavimo sÄ lygų sÄ vadÄ pagalbinio pastato rekonstrukcijai, esančiam (duomenys neskelbtini);

3) KultÅ«ros vertybių apsaugos departamento Klaipėdos apygardos 2000-05-18 iÅ¡duotÄ statybos leidimÄ Nr. 00/88 poilsio namo rekonstrukcijai, esančiam (duomenys neskelbtini);

4) KultÅ«ros vertybių apsaugos departamento Klaipėdos apygardos 2001-04-04 iÅ¡duotÄ statybos leidimÄ Nr. 07/39 pagalbinio pastato remontui, esančiam (duomenys neskelbtini);

5) Klaipėdos apskrities valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos 2001-11-30 aktÄ dėl poilsio namo, (duomenys neskelbtini), pripažinimo tinkamu naudoti;

6) Klaipėdos apskrities valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos 2001-12-03 aktÄ dėl pagalbinio pastato, (duomenys neskelbtini), pripažinimo tinkamu naudoti;

7) nutraukė administracinę bylÄ dalyje dėl Neringos savivaldybės administracijos 1998-12-17 iÅ¡duoto projektavimo sÄ lygų sÄ vado poilsio namo rekonstrukcijai, esančiam (duomenys neskelbtini), panaikinimo (t. 1, b. l. 86–97). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2008-10-10 nutartimi administracinėje byloje Nr. A822-1651/2008 iÅ¡nagrinėjęs atsakovų Neringos savivaldybės tarybos ir Neringos savivaldybės administracijos, trečiųjų suinteresuotų asmenų UAB „Nidos puÅ¡ynas“ ir Z.

R. apeliacinius skundus, apeliacinius skundus atmetė ir pirmosios instancijos teismo sprendimÄ paliko nepakeistÄ (t. 1, b. l. 28–45). Klaipėdos virÅ¡ininko administracija, remdamasi Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2007-12-14 sprendimu, priėmė 2009-07-03 sprendimÄ Nr. 2-2110-(2.20) „Dėl įpareigojimo paÅ¡alinti neteisėtų statybų KurÅ¡ių nerijoje padarinius“, kuriame yra nurodyta, jog ieÅ¡kovė yra įpareigojama paÅ¡alinti neteisėtos statybos padarinius ir atstatyti pagal 2001-04-04 statybos leidimÄ Nr. 07/39 remontuotÄ statinį į iki remonto darbų atlikimo buvusiÄ padėtį per 4 mėnesius nuo reikalavimo paÅ¡alinti neteisėtos statybos pasekmes gavimo (t. 1, b. l. 14).

Pagrindiniai argumentai ieÅ¡kovės ir trečiųjų asmenų iÅ¡dėstyti atsiliepimuose į apeliacinį skundÄ yra Å¡ie: nebuvo suraÅ¡ytas savavaliÅ¡kos statybos aktas, neaiÅ¡ku į kokiÄ padėtį reikia atstatyti pastatÄ , pastato rekonstrukcija buvo galima, ieÅ¡kovė buvo sÄ Å¾ininga, Å¡iuo metu rekonstrukcijÄ galima įteisinti. Teisėjų kolegija pažymi, jog CPK 182 straipsnio 2 punkte yra nustatyta, jog nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, iÅ¡skyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvaujantiems byloje asmenims (prejudiciniai faktai).

Vadovaujantis CPK 279 straipsnio 4 dalimi, teismo sprendimui, nutarčiai ar įsakymui įsiteisėjus, Å¡alys ir kiti dalyvavę byloje asmenys, taip pat jų teisių perėmėjai nebegali iÅ¡ naujo pareikÅ¡ti teisme tų pačių ieÅ¡kinio reikalavimų tuo pačiu pagrindu, taip pat kitoje byloje ginčyti teismo nustatytus faktus ir teisinius santykius. Pažymėtina, kad įsiteisėjusio teismo sprendimo prejudicinė ir res judicata reikÅ¡mė galioja ne tik bylos dalyviams, bet ir bylÄ nagrinėjančiam teismui.

CPK 182 straipsnio 2 dalies norma reiÅ¡kia ne tik tai, kad dalyvaujantys byloje asmenys yra atleidžiami nuo ankstesnėje byloje nustatytų aplinkybių įrodinėjimo, bet ir tai, kad teismas negali nepripažinti prejudicinių faktų įrodytomis aplinkybėmis. CPK 279 straipsnio 4 dalyje įtvirtintas draudimas byloje dalyvavusiems asmenims pakartotinai pareikÅ¡ti teisme tuos pačius ieÅ¡kinio reikalavimus tuo pačiu pagrindu arba kitoje byloje ginčyti teismo nustatytus faktus ir teisinius santykius taip pat reiÅ¡kia ir draudimÄ teismui pakartotinai nagrinėti iÅ¡spręstÄ bylÄ arba iÅ¡ naujo nustatinėti iÅ¡spręstoje byloje konstatuotus faktus ar teisinius santykius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-214/2008).

Teisėjų kolegija primena, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas  2008-10-10 nutartyje Nr. A822-1651/2008, kuria Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2007 m. gruodžio 14 d. sprendimÄ paliko nepakeistÄ , konstatavo, jog „poilsio namo nebuvo galima perstatyti, atitraukiant jį nuo kopos“. Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas konstatavo ir tai, jog „ginčijamame detaliajame plane buvo įtvirtinta galimybė rekonstruoti esamus pastatus, taip pat numatyta esamÄ kadastrinį sklypÄ (duomenys neskelbtini) skaidyti atskiriant vienÄ sklypÄ nuo likusios dalies bei Å¡iam sklypui nustatant žemės naudojimo bÅ«dÄ â€“ rekreacijai, o sklype (duomenys neskelbtini) esantį pastatÄ numatyta ne rekonstruoti, o perstatyti ir atitraukti nuo kopos, iÅ¡plečiant verandÄ ir numatant dar vienÄ prieÅ¡ingoje namo pusėje, taip pat numatyta pagalbinį pastatÄ rekonstruoti – keičiant jo užstatymo plotÄ ir perimetrus, numatant vieno aukÅ¡to su pastoge pastatÄ , įrengiant automobilių stovėjimo vietÄ ; todėl pirmosios instancijos administracinis teismas, visapusiÅ¡kai iÅ¡tyręs visas bylai svarbias aplinkybes, tinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias KurÅ¡ių nerijos nacionalinio parko tvarkymÄ , ir pagrįstai konstatavo, kad Neringos savivaldybės tarybos 2000 m. vasario 25 d. sprendimas Nr. 35 „Dėl teritorijos (duomenys neskelbtini), sklypo (duomenys neskelbtini), detaliojo plano patvirtinimo“ prieÅ¡tarauja aukÅ¡tesnės galios teisės aktams, todėl pagrįstai šį sprendimÄ panaikino; panaikinus sprendimÄ , kurio pagrindu buvo iÅ¡duoti projektavimo sÄ lygų sÄ vadai, statybos leidimai, aktai dėl pripažinimo tinkamu naudoti pripažinti negaliojančiais“.

Apibendrinant tai, kas pasakyta, konstatuotina, kad atitinkamų institucijų iÅ¡duotas darbų dokumentų paketas neatitiko teisės aktų reikalavimų ir yra neteisėtas. IÅ¡ to seka, kad visi atlikti darbai ginčo sklype negali bÅ«ti pripažinti teisėtais ir tam neturi įtakos net tokia aplinkybė, kad ieÅ¡kovė darbus atliko turėdama visÄ tuomet reikalingÄ darbams atlikti dokumentų paketÄ . Negalima tokia situacija, kad administracinio subjekto neteisėtas sprendimas vėliau galėtų bÅ«ti įteisintas, tai prieÅ¡tarautų teisinio apibrėžtumo, neleistinumo piktnaudžiauti teise principams (CK 1.2 straipsnio 1 dalis).

TÄ patvirtina ir visuotinai žinoma, kad ex in iuria ius non oritur (iÅ¡ neteisėtumo teisė neatsiranda). Aktualu pažymėti ir tai, kad Å¡ioje byloje nėra nagrinėjamas klausimas apie tai, kokie konkrečiai pagal savo prigimtį bei paskirtį buvo atlikti darbai – ar tai rekonstrukcija, ar tai atstatymas, ar tai kapitalinis remontas ar pan. Kaip jau anksčiau minėta, darbai buvo atlikti pagal įstatymų bei teisės aktų neatitinkantį dokumentų paketÄ . Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog statybos darbai, Å¡iuo atveju žemės sklypo, pastato, automobilių stovėjimo aikÅ¡telės ir kt. yra sudėtinis procesas, kuriame dalyvauja darbų užsakovas, Å¡iame procese dalyvauja administraciniai subjektai, kurie atlieka administracines funkcijas bei kiti asmenys.

Darbus, be jokios abejonės, inicijuoja darbų užsakovas, nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovė. Akivaizdu, jog reikÅ¡damas iniciatyvÄ užsakovas privalo atsižvelgti į teisės aktų reikalavimus, tuo labiau kai planuojami darbai bus atliekami KurÅ¡ių nerijoje. Pastebėtina, jog vienas iÅ¡ darbų etapų yra projekto rengimas. Å io etapo metu projektuotojas privalo parengti statinio projektÄ taip, kad jis atitiktų Lietuvos Respublikos įstatymų bei kitų teisės aktų nuostatas, tai imperatyviai įtvirtinta Statybos įstatyme.

Tačiau kaip matyti iÅ¡ bylos aplinkybių, administraciniai subjektai patvirtino projektus, iÅ¡davė leidimus pagal projektÄ , kuris neatitiko įstatymų bei kitų teisės aktų reikalavimų. Vadinasi ieÅ¡kovė bei tretieji asmenys negalėjo tikėtis teisėto rezultato bei vadovautis teisėtų lÅ«kesčių principu. Apibendrinus tai, kas pasakyta, teisėjų kolegija atmeta argumentÄ , kad apeliacinio skundo patenkinimas pažeis ieÅ¡kovės bei trečiųjų asmenų teisėtus lÅ«kesčius (CK 1.2 straipsnio 1 dalis, CPK 12 straipsnis, CPK 178 straipsnis, CPK 185 straipsnis).

Kolegija primena, jog savavaliÅ¡ka statyba – statinio (jo dalies) statyba be Statybos įstatymo nustatyta tvarka gauto statybos leidimo arba statybos darbų vykdymas, kai statybos leidimas jau netekęs galios (nesudėtingo statinio atveju – neturint normatyviniuose statybos techniniuose dokumentuose nurodyto privalomojo dokumento ar kai Å¡is dokumentas jau netekęs galios), taip pat kai teismas statybos leidimÄ pripažino neteisėtu; statinio (jo dalies) statyba turint galiojantį statybos leidimÄ (nesudėtingo statinio atveju – turint normatyviniuose statybos techniniuose dokumentuose nurodytÄ privalomÄ jį dokumentÄ ), tačiau pažeidžiant esminius statinio projekto sprendinius, t. y. keičiama nustatyta statinio vieta sklype, sklypo, statinio ar jo dalių paskirtis, leistinas sklypo užstatymo tankis, leistinas statinio aukÅ¡tis, nesilaikoma saugomos teritorijos apsaugos reglamento ar kultÅ«ros paveldo statinio laikinojo apsaugos reglamento nustatytų reikalavimų, taip pat paveldosaugos reikalavimų (Statybos įstatymo 2 straipsnio 71 dalis, redakcija, galiojusi nuo 2007-05-19 iki         2009-09-01).

Taigi, Klaipėdos apygardos administraciniam teismui 2007 m. gruodžio 14 d. sprendimu panaikinus anksčiau minėtus statybos aktus, Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui    2008-10-10 nutartimi Nr. A822-1651/2008 palikus sprendimÄ nepakeistÄ , susidarė situacija, jog ieÅ¡kovė darbus atliko be galiojančio statybÄ leidžiančio dokumento, o tai, kaip jau buvo minėta anksčiau, negalima vadinti teisėta statyba, prieÅ¡ingai, statyba, atlikta be galiojančio statybÄ leidžiančio dokumento yra savavaliÅ¡ka statyba (CPK 182 straipsnio 2 punktas, CPK 178 straipsnis, CPK 197 straipsnis).

Be to, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 28 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-143/2010 taip pat buvo konstatuota, kad statybos neteisėtomis laikomos taip pat ir tuo atveju, kai jos vykdomos neteisėto statybos leidimo pagrindu, todėl Klaipėdos miesto apylinkės teismas priimdamas skundžiamÄ 2011-09-13 sprendimÄ nukrypo nuo suformuotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos tokio pobÅ«džio bylose. Apibendrindama tai, kas anksčiau pasakyta teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieÅ¡kovės atlikti darbai yra pagal projektÄ , neatitinkantį įstatymų bei teisės aktų reikalavimų, pagal neteisėtai iÅ¡duotÄ statybÄ leidžiančius dokumentus, tai yra pripažintina savavaliÅ¡ka statyba.

Kolegija nurodo, jog Klaipėdos apskrities virÅ¡ininko administracija, vadovaudamasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008-10-10 nutartimi Nr. A822-1651/2008, kurioje, kaip anksčiau jau buvo minėta, konstatuota, kad tokie statybos darbai, kuriuos atliko ieÅ¡kovė, negalėjo bÅ«ti atliekami, todėl vien teismo statybos leidimo pripažinimas neteisėtu, jau pagal tuo metu galiojantį Statybos įstatymÄ yra atliktų darbų pripažinimas savavaliÅ¡ka statyba. Tai reiÅ¡kia, kad pareigÅ«nai, atliekantys statybos valstybinę priežiÅ«rÄ , nebeturėjo papildomai nustatinėti, kad statinio statyba buvo vykdoma pažeidžiant Statybos įstatymÄ ir kitus teisės aktus.

Pabrėžtina, jog pareigÅ«nų, atliekančių statybos valstybinę priežiÅ«rÄ , savavaliÅ¡kas statybos aktas yra suraÅ¡omas vykdant statybos darbus, o Å¡iuo atveju ieÅ¡kovės pastatas jau buvo pripažintas tinkamu naudoti (Statybos įstatymo 27, 27 straipsniai, redakcija, galiojusi nuo 2007-05-19 iki 2009-09-01). Esant nurodytoms aplinkybėms teisėjų kolegija atmeta argumentÄ , jog Klaipėdos apskrities virÅ¡ininko administracija, priimdama skundžiamÄ 2009-07-03 sprendimÄ , pažeidė procedÅ«ras ir todėl jis turi bÅ«ti naikintinas.

IeÅ¡kovui, tretiesiems asmenims nesuprantama kaip reikės statinį pertvarkyti. IeÅ¡kovė mano, kad statinį reikia nugriauti (t. 2, b. l,. 129), teigia, jog bÅ«tina statinius pertvarkyti pagal 1942 metų planÄ (t. 1, b. l. 130). Pastebėtina, kad Klaipėdos apskrities virÅ¡ininko administracijos skundžiamame         2009-07-03 sprendime yra aiÅ¡kiai pasakyta, jog ieÅ¡kovė yra įpareigota „paÅ¡alinti neteisėtos statybos padarinius ir atstatyti pagal 2001-04-04 statybos leidimÄ Nr. 07/39 remontuotÄ statinį į iki remonto darbų atlikimo buvusiÄ padėtį“ (t. 1, b. l. 14).

IeÅ¡kovė nurodo ir tai, jog 1994 m. KurÅ¡ių nerijos nacionalinio parko planavimo schemoje, kurioje nustatytos sÄ lygos taikomos KurÅ¡ių nerijos nacionaliniam parkui, taip pat ir Purvynės pietinės dalies apstatymui ir teritorijos tvarkymui yra nurodyta, kad žemės sklypas, kuriame yra ieÅ¡kovės pagalbinis pastatas, patenka į zonÄ , kuriai nustatytas gyvenamosios teritorijos ir gyvenamųjų namų naudojimo teritorijos naudojimo bÅ«das; Å¡iai teritorijai yra taikomi Purvynės pietinės dalies apstatymo ir teritorijos tvarkymo zonos (KNNPP schemos Nidos ir apylinkių principinio plano tekstinės dalies XVIII dalis) reikalavimai, kurių tikslas – atkurti urbanistinės struktÅ«ros visumÄ ;

Å¡iose nuostatose nėra įtvirtinto draudimo atlikti pastatų rekonstrukcijÄ , todėl ieÅ¡kovas mano, kad nepadarė jokių neteisėtų veiksmų. Kolegija šį argumentÄ vertina kritiÅ¡kai ir nurodo, kad jeigu rekonstrukcija nėra draudžiama, tai nereiÅ¡kia, kad ji turi bÅ«ti atlikta savo nuožiÅ«ra bei nesilaikant įstatymų bei kitų teisės aktų reikalavimų, prieÅ¡ingai, visi atliekami statybos darbai turi atitikti įstatymus bei kitų teisės aktų reikalavimus (CPK 12 straipsnis, CPK 178 straipsnis).

Statybos įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 5 punkto redakcija (redakcija, galiojusi nuo 2007-05-19 iki 2009-09-01) numatė, kad pastatytas ar nebaigtas statyti statinys (iÅ¡skyrus kultÅ«ros paveldo statinius) nugriaunamas, kai statinys pastatytas ar statomas pažeidžiant šį ar kitus įstatymus, normatyvinius statybos techninius dokumentus - per vieÅ¡ojo administravimo subjektų, atliekančių statybos valstybinę priežiÅ«rÄ nustatytÄ laikÄ . Pabrėžtina, kad teisės aktai pažeidžiami ne tik savavaliÅ¡kai statant statinį, bet ir statant statinį pagal neteisėtai iÅ¡duotus administracinius aktus.

Nagrinėjamu atveju administracinių aktų neteisėtumÄ patvirtina tai, kad jie buvo panaikinti teismo sprendimu. Remiantis minėta Statybos įstatymo nuostata, panaikinus administracinius aktus, vieÅ¡ojo administravimo subjektas, atliekantis statybos valstybinę priežiÅ«rÄ privalėjo pareikalauti per nustatytÄ terminÄ panaikinti ir Å¡ių aktų pagrindu atsiradusius padarinius. Atsižvelgiant į anksčiau iÅ¡dėstytas aplinkybes ir argumentus, 2009-07-03 Klaipėdos apskrities virÅ¡ininko administracijos sprendimas Nr. 2-2110-(2.20), kuriuo ieÅ¡kovė buvo įpareigota paÅ¡alinti neteisėtos statybos padarinius ir atstatyti pagal 2001-04-04 statybos leidimÄ Nr. 07/39 remontuotÄ statinį į iki remonto darbų atlikimo buvusiÄ padėtį, buvo priimtas teisėtai ir pagrįstai.Negalima sutikti su pirmosios instancijos teismo padaryta iÅ¡vada, kad statytojo įpareigojimas paÅ¡alinti neteisėtos statybos padarinius yra civilinės atsakomybės taikymas.

Kolegijos nuomone, statytojo įpareigojimas paÅ¡alinti neteisėtos statybos padarinius siejamas su iki teisės pažeidimo buvusios padėties atkÅ«rimu ir nėra reikalavimas atlyginti nuostolius (žalÄ ) ar sumokėti netesybas (baudÄ delspinigius) (CK 6.245, 6.249 straipsniai).Statinių pertvarkymas į iki rekonstrukcijos buvusiÄ padėtį yra kraÅ¡tutinė priemonė, kuri turi bÅ«ti taikoma tik esminio teisinio intereso pažeidimo atveju, tačiau Å¡iuo atveju, įvertinant visas faktines ir teisines aplinkybes, ypač tai, kad panaikintas detalusis planas, kurio pagrindu buvo iÅ¡duotas statybos leidimas ieÅ¡kovės statinio statybos darbams atlikti, neatitiko to teisinio režimo, kuris numatytas KurÅ¡ių nerijos nacionalinio parko teritorijoje, akivaizdu, kad vadovaujantis neteisėtu detaliuoju planavimu ir jo pagrindu iÅ¡duotu statybos leidimu, buvo vykdomos neteisėtos statybos KurÅ¡ių nerijoje, Å¡iurkščiai pažeidus Å¡io kraÅ¡to tvarkymo režimÄ bei sukelta grėsmė KurÅ¡ių nerijos iÅ¡likimui ir jos iÅ¡saugojimui ateinančioms kartoms ir tuo iÅ¡ esmės pažeistas vieÅ¡asis interesas.

Lietuvos Konstitucinis Teismas, aiÅ¡kindamas Lietuvos Konstitucijos 23 ir 54 straipsnių nuostatas ir jų tarpusavio santykį, yra pažymėjęs, kad nuosavybė įpareigoja ir nuosavybės teisė nėra absoliuti, ir visi žemės sklypų, miÅ¡kų, vandens telkinių savininkai, valdytojai, naudotojai privalo paisyti konstitucinio natÅ«ralios gamtinės aplinkos apsaugos imperatyvo, saugoti gamtinę aplinkÄ nebloginti jo bÅ«klės, nedaryti žalos gamtai (2005 m. gegužės 13 d. Konstitucinio Teismo nutarimas).Ypatingai pabrėžtina, kad bylos nagrinėjimo metu pirmosios instancijos teisme KurÅ¡ių nerijos nacionalinio parko tvarkymo planas dar nebuvo patvirtintas, o buvo pateiktas tik jo projektas.

Atsižvelgiant į tai, KurÅ¡ių nerijos nacionalinio parko tvarkymo plano projektas bylos nagrinėjimo metu pirmosios instancijos teisme negalėjo bÅ«ti laikytinas teisės aktu, todėl argumentai, kuriais remiamasi byloje minėtu projektu, atmestini. Be to, KurÅ¡ių nerijos nacionalinio parko tvarkymo plane minimo 8.1.2.3 punkto, kurio pagrindu pateikiami argumentai, iÅ¡ viso nėra (CPK 12 straipsnis, CPK 178 straipsnis, CPK 197 straipsnis). Apibendrindama iÅ¡dėstytus argumentus, teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į bylos nagrinėjimo metu bei ankstesniu laikmečiu galiojusius įstatymus ir kitus teisės aktus, netinkamai aiÅ¡kino ir taikė materialiosios teisės normas (CPK 330 straipsnis), tai turėjo įtakos neteisėto sprendimo priėmimui, todėl apeliacinis skundas tenkintinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikintinas ir priimtinas naujas sprendimas – ieÅ¡kinys atmestinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).Atmetus ieÅ¡kinį iÅ¡ ieÅ¡kovės priteistina 27,75 Lt paÅ¡to iÅ¡laidų (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, CPK 93 straipsnio 1 dalis).Kolegija, vadovaudamasi CPK 325–333 straipsniais, n u s p r e n d ž i a :

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 13 d. sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį atmesti.IÅ¡ ieÅ¡kovės UAB „Nidos puÅ¡ynas“ į valstybės biudžetÄ priteisti 27,75 Lt paÅ¡to iÅ¡laidų. Kolegijos pirmininkė              AuÅ¡ra MaÅ¡kevičienė             Kolegijos teisėjos              Danguolė Martinavičienė                          Erika MisiÅ«nienė