2024-09-16 Nr. BB-4396-1-01-1-39843-2021-5 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Kasacinio skundo Nr. DOK-3359/2024

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-39843-2021-5

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2024 m. rugsėjo 16 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Olego Fedosiuko (kolegijos pirmininkas), Rimos Ažubalytės ir Alvydo Pikelio, rašytinio proceso tvarka spręsdama nuteistojo A. K. gynėjo advokato Arūno Justeiko kasacinio skundo dėl Šiaulių apylinkės teismo 2023 m. gegužės 3 d. nuosprendžio ir Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. gegužės 30 d. nuosprendžio priėmimo klausimą,

n u s t a t ė :

Kasaciniu skundu nuteistojo A. K. gynėjas advokatas A. Justeikas prašo panaikinti pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nuosprendžius ir bylą A. K. nutraukti.

Kasaciniame skunde nurodoma, kad abiejų instancijų teismai netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą – Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį, 145 straipsnio 2 dalį ir padarė esminius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio 5 dalies, 80 straipsnio 1 dalies, 305 straipsnio 3 dalies 2, 3 punktų, 331 straipsnio 1, 4 dalių, 332 straipsnio 5 dalies nuostatų pažeidimus, kurie sukliudė išsamiai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą sprendimą.

Pasak kasatoriaus, nėra įrodyta, kad A. K. padarė BK 145 straipsnio 2 dalyje nurodytą nusikalstamą veiką. Teismų įvardytos aplinkybės neatitinka tikrovės, nustatytos tik iš nukentėjusiojo M. Č. ir jo sutuoktinės žodžių. Byloje nėra įrodymų, kad „Messenger“ programėle siųstas įžeidžiančio, grasinančio ir bauginančio pobūdžio žinutes rašė A. K. Nepaneigti liudytojų parodymai, kad A. K. telefonu naudojosi kitas asmuo. Teismai ištyrė įrodymus neobjektyviai ir nepašalino byloje esančių abejonių bei prieštaravimų. Be to, ikiteisminio tyrimo metu ir teisme buvo apklaustas kaip liudytojas M. Č. advokatas, nors pagal BPK 80 straipsnio 1 dalies 3 punkto ir Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo 46 straipsnio 1 dalies nuostatas tai negalėjo būti daroma.

Kasatoriaus teigimu, teismai neįvertino tarp nuteistojo ir nukentėjusiojo susiklosčiusios faktinės situacijos, jųdviejų tarpusavio santykių bei pokalbių metu išsakytų atitinkamų frazių turinio. Nuolat ištariamos emocionalios, tačiau baimės nesukeliančios frazės negali būti laikomos terorizavimu ar sistemingu bauginimu, naudojant psichinę prievartą. Reikšminga tai, kad M. Č. į policiją kreipėsi, praėjus daugiau kaip 10 mėnesių, kai pateikė ieškinį teismui dėl skolos priteisimo, paragintas advokato, tam, kad būtų pasiekta pergalė civilinėje byloje. Šios aplinkybės rodo, kad nukentėjusiojo kreipimasis į policiją nebuvo susijęs su baimės jausmu ar juo labiau su tyčiniais A. K. veiksmais, siekiant tyčia terorizuoti nukentėjusįjį. Atsižvelgiant į tai, taip pat į tai, kad M. Č. į medikus nesikreipė ir žalos atlyginti neprašė, laikytina, kad nuteistojo veiksmuose nėra BK 145 straipsnio 2 dalyje nurodytos nusikalstamos veikos sudėties požymių. Apeliacinės instancijos teismas neatsakė į esminius apeliaciniu skundo argumentus, byloje esančių prieštaravimų nenagrinėjo ir dėl jų nepasisakė, neanalizavo reikšmingų aplinkybių, tik perrašė (nukopijavo) skundžiamą nuosprendį, nepateikdamas jokių naujų argumentų, ir padarytų teisės taikymo klaidų neištaisė.

Pasak kasatoriaus, A. K. nuteistas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį be jokių įrodymų. Protokolo-pareiškimo turinys, policijos pareigūnų kūno kamerų įrašai ir pats nukentėjusysis patvirtina, kad fizinis skausmas jam nebuvo sukeltas. Apie fizinio skausmo sukėlimą pradėta teigti tik po ieškinio teismui pateikimo. Teismai šių aplinkybių negretino su M. Č. parodymais, tik deklaratyviai nurodė, kad jie nuoseklūs, nes tokie nėra. Byloje nepašalintos abejonės ir nenustatyta, ar M. Č. buvo spirta ir ar faktiškai buvo sukeltas fizinis skausmas. Kita vertus, tariamas spyris į koją, nepalikęs jokio fizinio kontakto žymės, negali būti pripažintas pavojinga veika. Tačiau veikos mažareikšmiškumo klausimas nebuvo sprendžiamas. Nors apeliaciniame skunde buvo nurodyti prieštaravimai konkrečiuose įrodymuose, kuriais vadovavosi pirmosios instancijos teismas, apeliacinės instancijos teismas nesiėmė priemonių jiems pašalinti ir nepagrįstai pritarė pirmosios instancijos teismo selektyviam įrodymų vertinimui, kai prieštaringi ir abstraktūs parodymai buvo vertinami kaip A. K. kaltės įrodymai, o jį teisinantys liudytojų parodymai nevertinti.

Kasacinį skundą atsisakytina priimti.

Pagal BPK 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai ir teisiniai argumentai, pagrindžiantys šių pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis). Nesutikimas su teismų padarytomis išvadomis dėl veikos faktinių aplinkybių nustatymo ir byloje surinktų įrodymų vertinimo nėra kasacinio apskundimo pagrindas ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas. Kasacinės instancijos teismas iš naujo netiria įrodymų bei nenustato faktinių bylos aplinkybių. Ar teisingai įvertinti įrodymai ir nustatytos faktinės bylos aplinkybės, ar pakanka įrodymų vienai ar kitai aplinkybei konstatuoti, išsprendžiama apeliacinės instancijos teisme (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-27-746/2015, 2K-P-135-648/2016, 2K-7-8-788/2018 ir kt.). Kasacinio skundo teiginiai, kurie grindžiami subjektyviu bylos aplinkybių bei įrodymų vertinimu, įrodymais nepagrįstomis versijomis, deklaratyviai pareiškiant apie padarytus procesinius pažeidimus, nėra kasacinio bylos nagrinėjimo dalykas.

Nors nuteistojo A. K. gynėjas advokatas A. Justeikas nurodo, kad abiejų instancijų teismai netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir padarė esminius baudžiamojo proceso įstatymo normų pažeidimus, iš kasacinio skundo turinio matyti, kad kasatorius, nesutikdamas su A. K. nuteisimu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį ir 145 straipsnio 2 dalį, kritikuoja teismų atliktą įrodymų vertinimą, jų pagrindu nustatytas aplinkybes bei išvadas dėl jų vertinimo ir pateikia savo nuomonę, kaip turėjo būti vertinami įrodymai ir į kokias konkrečiai aplinkybes turėjo atsižvelgti teismai, spręsdami A. K. atsakomybės klausimą. Teisėjų atrankos kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad apeliacinės instancijos teismas savo nuosprendyje pateikė išsamius ir aiškius motyvus dėl esminių nuteistojo gynėjo R. Jurkos apeliaciniame skunde nurodytų argumentų, t. y. tiek dėl įrodymų vertinimo (kartu įvertinant ir įrodymų šaltinio – advokato, apklausto kaip liudytojo, teisėtumą) ir nustatytų faktinių bylos aplinkybių, tiek dėl inkriminuotų nusikalstamų veikų požymių A. K. veiksmuose buvimo. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė, kad pirmosios instancijos teismas, pripažindamas A. K. kaltu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį ir 145 straipsnio 2 dalį, būtų padaręs baudžiamojo įstatymo aiškinimo ir taikymo klaidų ar pažeidęs baudžiamojo proceso įstatymo normas. Nuteistojo gynėjas nepateikia teisinių argumentų, kurie pagrįstų šio teismo išvadų nepagrįstumą, iš esmės tik pakartoja dalį apeliacinio skundo argumentų ir deklaratyviai nurodo, kad buvo netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, pažeisti baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimai ir nesivadovauta teismų praktika. Tokio pobūdžio teiginiai nėra kasacinio apskundimo pagrindas ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas.

Kasaciniame skunde pateikiami argumentai dėl BK 140 straipsnio 1 dalyje nurodytos nusikalstamos veikos pripažinimo mažareikšme (BK 37 straipsnis). Pažymėtina, kad kasacine tvarka apskųsti įsiteisėjusį nuosprendį ar nutartį galima tik dėl tų klausimų, kurie buvo nagrinėti apeliacinės instancijos teisme (BPK 367 straipsnio 3 dalis). Šiuo atveju nuteistojo gynėjo R. Jurkos apeliaciniame skunde toks klausimas nebuvo keliamas ir dėl jo apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje nepasisakyta, todėl šie argumentai negali būti kasacinio nagrinėjimo dalykas.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad kasacinis skundas neatitinka jam keliamų BPK 368 straipsnio 2 dalies reikalavimų ir 369 straipsnyje nustatytų pagrindų, todėl atsisakytina jį priimti.

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 4 dalies 3, 4 punktais, 5 dalimi,

n u t a r i a :

Atsisakyti priimti nuteistojo A. K. gynėjo advokato Arūno Justeiko kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Teisėjai Olegas Fedosiukas

Rima Ažubalytė

Alvydas Pikelis