2018-11-20 Nr. AB-21985-3-61-3-02414-2018-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-797-442/2018

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02414-2018-5

Procesinio sprendimo kategorija 43.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2018 m. lapkričio 20 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko, Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos V. Š.-R. A. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. rugsėjo 6 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos V. Š.-R. A. skundą atsakovui Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai dėl raštų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Vilniaus apygardos administraciniam teismui 2018 m. liepos 19 d. buvo pateiktas pareiškėjos V. Š.-R. A. (toliau – ir pareiškėja) atstovo pagal įgaliojimą F. Š. pasirašytas skundas, kuriuo prašoma: 1) panaikinti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau – ir Tarnyba) 2018 m. birželio 29 d. raštą Nr. (2.2)-NO-2-5127, 2) panaikinti Tarnybos 2018 m. gegužės 2 d. raštą Nr. (2.2)-NO-2-3434, 2018 m. gegužės 23 d. raštą Nr. (2.2)-NO-2-4081, 2018 m. birželio 13 d. raštą Nr. (2.2)-NO-2-4638 ir 2018 m. birželio 29 d. raštą Nr. (2.2)-NO-2-5127 kaip sudėtines 2018 m. birželio 29 d. rašto Nr. (2.2)-NO-2-5127 dalis; 3) įpareigoti Tarnybą iš naujo išnagrinėti pareiškėjos 2018 m. balandžio 30 d. raštą ir skirti antrinę teisinę pagalbą.

Teismas 2018 m. liepos 30 d. nutartimi nustatė pareiškėjai terminą iki 2018 m. rugpjūčio 31 d. skundo trūkumams pašalinti: pateikti įrodymus, kad skundą pasirašęs asmuo F. Š. (pareiškėjos brolis) turi aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą, o tokių įrodymų nesant, pateikti pareiškėjos ar tinkamo atstovo pagal įstatymą pasirašytą skundą; pateikti prašymą atnaujinti terminą skundui dėl Tarnybos 2018 m. birželio 13 d. rašto teisėtumo paduoti, kartu nurodant priežastis, sutrukdžiusias skundą teismui pateikti per vieną mėnesį nuo rašto gavimo dienos; pasiūlyta atsisakyti reikalavimų dėl Tarnybos 2018 m. gegužės 2 d. rašto Nr. (2.2)-NO-2-3434, 2018 m. gegužės 23 d. rašto Nr. (2.2)-NO-2-4081 ir 2018 m. birželio 29 d. rašto Nr. (2.2)-NO-2-5127) teisėtumo.

Teisme 2018 m. rugsėjo 3 d. buvo gautas pareiškėjos atstovo pagal įgaliojimą F. Š. pasirašytas skundo patikslinimas, kuriame atstovas išdėstė nesutikimus su teismo 2018 m. liepos 30 d. nutartyje nurodytais išaiškinamais, tame tarpe ir nesutikimą dėl negalėjimo atstovauti pareiškėją. Patikslintame skunde nurodė patikslintus skundo reikalavimus.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 2 dalies 8 punktu (atsisakymas priimti skundą, jeigu skundą suinteresuoto asmens vardu paduoda neįgaliotas vesti bylą asmuo), 2018 m. rugsėjo 6 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjos skundą.

Teismas nurodė, kad skundą pasirašė pareiškėjos brolis F. Š. Nors kartu su skundu teismui taip pat buvo pateikta ir notariškai patvirtinto 2013 m. birželio 25 d. įgaliojimo kopija, tačiau kartu su skundu ir vėliau patikslintu skundu, pašalinus skundo trūkumus, nepateikus įrodymų, kad F. Š. turi aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą (nėra advokatas, advokato padėjėjas, ar vienas iš pareiškėjų), šis įgaliojimas nesuteikia teisės pareiškėjos broliui jos vardu pasirašyti skundo ir vesti administracinę bylą (ABTĮ 47 straipsnio 4 dalies 4 punktas).

Atsisakęs priimti skundą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 8 punkto pagrindu, kitų teismo 2018 m. liepos 30 d. nutartimi pareiškėjai nustatytų skundo trūkumų pašalinimo / nepašalinimo teismas nevertino.

Teismas išaiškino, kad nutartis neužkerta kelio pareiškėjai iš naujo kreiptis į teismą su skundu, pasirašytu pačios pareiškėjos arba ją atstovauti pagal ABTĮ 47 straipsnį turinčio teisę asmens (advokato, advokato padėjėjo, artimo giminaičio, turinčio aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą ir pan.) ir atitinkančiu kitus ABTĮ nustatytus reikalavimus.

III. Pareiškėja atskiruoju skundu prašo kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą (toliau – ir Konstitucinis Teismas) su prašymu ištirti, ar ABTĮ 47 straipsnio 4 dalies 4 punktas neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – ir Konstitucija) 30 straipsniui, sustabdyti administracinės bylos nagrinėjimą, kol Konstitucinis Teismas išnagrinės prašymą, atskirojo skundo pagrįstumo klausimą spręsti atnaujinus bylos nagrinėjimą.

Pareiškėja nurodo, kad skundžiama nutartis pažeidžia jos teises, kurias jai garantuoja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 6 straipsnis, Konstitucijos 30 straipsnis ir ABTĮ 5 straipsnis. Administraciniame procese jos vardu veikė jos brolis F. Š., turėdamas notaro patvirtintą įgaliojimą. Įstatymas suteikia teisę turėti atstovą ir pavesti jam atlikti veiksmus, reikalingus įgaliotojui. Atsakovui nesuteikus antrinės teisinės pagalbos Vilniaus apygardos teismo byloje Nr. e2-1783-431/2018, patyrė žymią žalą, todėl atsakovo veiksmus apskundė, atitinkamai, neturėdama advokato, nes jo neišgali pasamdyti. Todėl jos interesus nagrinėjamu atveju atstovavo brolis. Tačiau teismas, vadovaudamasis vien formaliais pagrindais, skundžiama nutartimi uždraudė ginti pažeistas teises. Įgaliojimo, 2013 m. birželio 25 d. išduoto F. Š., turinys patvirtina, jog F. Š. gali atstovauti pareiškėją teisme, nes priešingu atveju, teisiniam reglamentavimui prieštaraujantis įgaliojimas notaro nebūtų patvirtintas. Įgalioto atstovo pateiktas teismui skundas atitiko ABTĮ 23 straipsnio 3 dalyje nustatytus skundui keliamus formalius reikalavimus.

Pareiškėja akcentuoja, kad paduodamas skundą pareiškėjas dar nedalyvauja byloje, kaip numatyta ABTĮ 47 straipsnio 1 dalyje, o tik realizuoja teisę kreiptis į teismą, todėl teismas netinkamai taikė ABTĮ 47 straipsnio 4 dalies 4 punktą. ABTĮ 5 straipsnio 1 dalies ir 22 straipsnio 1 dalies nuostatos garantuoja asmeniui teisę kreiptis į administracinį teismą ir nustato, jog tokiam kreipimuisi pakanka, kad asmuo manytų, jog jo teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti. Pažymi, kad aplinkybė, jog Vilniaus apygardos teismo civilinėse bylose Nr. e2-5352-614/2016, Nr. e2-3288-560/2017 ir Nr. e2-1783-431/2018 buvo priimti jos procesiniai dokumentai, tame tarpe ir ieškiniai, pasirašyti pagal tą patį įgaliojimą veikiančio F. Š., suponuoja išvadą, kad bendros kompetencijos teismai laikosi pozicijos, kad teisė su ieškiniu kreiptis į teismą nėra tapati teisei vesti bylas teisme per atstovą, kas šiuo atveju reikštų, jog teisė paduoti skundą administraciniam teismui nėra tapati teisei vesti administracines bylas (dalyvauti byloje) per atstovą.

Pareiškėja atkreipia dėmesį, kad skundo priėmimo stadijoje turi būti vertinama, ar asmuo, jo atstovas, neturintys teisinio išsilavinimo, gali tinkamai teikti skundą ir atstovauti byloje, t. y. ar asmuo, jo atstovas, neturintis teisinių žinių, geba tinkamai surašyti įstatymo reikalavimus atitinkantį skundą bei pagrįsti skundo dalyką byloje. Tokį vertinimą pagrindžia Europos Žmogaus Teisingumo Teismo (toliau – ir EŽTT) išaiškinimai, jog klausimas, ar pagal Konvencijos 6 straipsnio 1 dalies reikalavimus asmeniui būtinas teisinis atstovavimas byloje, priklauso nuo specifinių bylos aplinkybių ir konkrečiai nuo to, ar asmuo galėtų tinkamai ir pakankamai pristatyti savo bylą be advokato pagalbos. Šiuo atveju įgaliotas asmuo, nors ir nėra teisininkas, tačiau turi aukštąjį išsilavinimą (architektas) ir geba tinkamai paruošti skundą bei atstovauti pareiškėjos interesus bylą nagrinėjant iš esmės. Todėl teismo ribojimas pateikti skundą, vien dėl to, kad jį pasirašė neturintis teisinio išsilavinimo asmuo, yra neteisėtas ir nepagrįstas, prieštaraujantis Konvencijos 6 straipsniui ir EŽTT praktikai.

Pareiškėja pažymi, kad pripažinus, jog teismas pagrįstai taikė ABTĮ 47 straipsnio 4 dalies 4 punktą, būtina spręsti dėl šios normos atitikimo Konstitucijos 30 straipsniui. Pagal nurodytą ABTĮ teisinį reglamentavimą įgaliojimas atstovauti siejamas ne tik su asmens teisine kompetencija, bet ir su giminystės ryšiu, o tai, atsižvelgiant į ABTĮ 47 straipsnio 3, 5–7 dalių nuostatas, reiškia, jog ABTĮ 47 straipsnio 4 dalies 4 punktas yra diskriminuojantis, teisinio išsilavinimo kriterijų nustatantis tik artimuosius giminaičius atstovaujančiam asmeniui, bei neatitinkantis Konstitucijos 30 straipsnį, Konvencijos 6 straipsnį, nes pažeidžia teisę kreiptis į teismą.

Pareiškėja nurodo, kad sprendžiant dėl prašymo kreiptis į Konstitucinį Teismą yra aktualūs Vilniaus miesto apylinkės teismo, kuris kreipėsi į Konstitucinį Teismą dėl apeliacinio skundo padavimo ribojimo, 2018 m. sausio 15 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2-2315-861/2017 pateikti motyvai, kurie, be kita ko, taikytini ir vertinant ABTĮ 47 straipsnio 4 dalies atitiktį Konstitucijos 30 straipsniui.

Pareiškėja pabrėžia, kad jos teisė kreiptis į teismą skundžiama nutartimi yra paneigta, nes dėl socialiai pažeidžiamos padėties, gyvenimo Meksikoje neturėjo pakankamai lėšų kreiptis į advokatą dėl skundo surašymo, o nemokama teisinė pagalba dėl neteisėtų atsakovo veiksmų jai suteikta nebuvo.

IV. Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. rugsėjo 6 d. nutartis, kuria ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 8 punkto (atsisakymas priimti skundą, jeigu skundą suinteresuoto asmens vardu paduoda neįgaliotas vesti bylą asmuo) pagrindu atsisakyta priimti pareiškėjos skundą.

Pareiškėja atskirajame skunde prašo kreiptis į Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar ABTĮ 47 straipsnio 4 dalies 4 punktas neprieštarauja Konstitucijos 30 straipsniui, sustabdyti administracinės bylos nagrinėjimą, kol Konstitucinis Teismas išnagrinės prašymą, o atskirojo skundo pagrįstumo klausimą spręsti atnaujinus bylos nagrinėjimą.

Dėl pareiškėjos prašymo kreiptis į Konstitucinį Teismą, teisėjų kolegija pažymi, kad Konstitucijos 110 straipsnio 2 dalyje ir ABTĮ 4 straipsnio 2 dalyje tiesiogiai nurodomas kreipimosi į Konstitucinį teismą pagrindas. Pagal nurodytas teisės normas klausimas dėl kreipimosi į Konstitucinį Teismą sprendžia tik bylą nagrinėjantis teismas, jeigu yra pagrindas manyti, kad įstatymas ar kitas teisės aktas, kuris turėtų būti taikomas konkrečioje byloje, prieštarauja Konstitucijai. Taigi proceso dalyviai (šiuo atveju pareiškėja) gali pateikti teismui savo argumentus ir išdėstyti savo poziciją dėl įstatymo atitikimo Konstitucijai, tačiau tai neįpareigoja bylą nagrinėjančio teismo tenkinti tokį proceso dalyvio prašymą.

Teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindo manyti, kad nagrinėjamoje byloje taikytinos procesinės teisės normos prieštarauja Konstitucijai, todėl pareiškėjos prašymas dėl bylos nagrinėjimo sustabdymo ir kreipimosi į Konstitucinį teismą netenkinamas.

ABTĮ 5 straipsnio 3 dalies 1 punkte numatyta, kad teismas imasi nagrinėti administracinę bylą pagal asmens arba jo atstovo, kuris kreipiasi, kad būtų apginta jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, skundą. ABTĮ 47 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad proceso šalys savo interesus teisme gina pačios arba per atstovus. Pagal ABTĮ 47 straipsnio 4 dalies 4 punktą, įgaliotaisiais atstovais (pagal pavedimą) teisme gali būti asmenys, turintys aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą, kai jie atstovauja savo artimiesiems giminaičiams ar sutuoktiniui (sugyventiniui). Atitinkamai ABTĮ 24 straipsnio 3 dalyje numatyta, jog teismui teikiamą skundą (prašymą, pareiškimą) pasirašo pareiškėjas ar jo atstovas.

Taigi, nurodytos teisės normos suteikia asmeniui teisę į teisminę gynybą įgyvendinti pačiam arba per savo atstovus. Tačiau asmens teisė kreiptis į teismą suponuoja ir jo teisę į tinkamą teisinį procesą, atitinkamą procesinių reikalavimų laikymąsi, todėl tuo atveju, jeigu nurodyta teisė yra įgyvendinama per atstovus, ABTĮ numato reikalavimą prie atstovo paduodamo skundo (prašymo, pareiškimo) pridėti įgaliojimą ar kitokį dokumentą, patvirtinantį atstovo įgaliojimus (ABTĮ 24 str. 3 d.). Tuo tarpu, remiantis ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 8 punktu, administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą (prašymą, pareiškimą), jeigu skundą (prašymą, pareiškimą) suinteresuoto asmens vardu paduoda neįgaliotas vesti bylą asmuo.

Nagrinėjamu atveju skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui pateikė pareiškėjos įgaliotas atstovas F. Š. Nors kartu su skundu teismui buvo pateikta ir notariškai patvirtinto 2013 m. birželio 25 d. įgaliojimo kopija, pabrėžtina, kad šis įgaliojimas nesuteikė teisės F. Š. pareiškėjos vardu vesti bylą administraciniame teisme, kadangi F. Š. nepateikė dokumento, patvirtinančio, jog turi aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą (ABTĮ 47 str. 2 d.). Todėl F. Š. negali būti pareiškėjos įgaliotuoju atstovu (pagal pavedimą) bei pareiškėjos vardu pasirašyti ir pateikti skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti skundą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 8 punkto pagrindu.

Pažymėtina, jog pareiškėja nenurodė objektyvių aplinkybių, kurios trukdė pareiškėjai pačiai pasirašyti skundą, kaip tai buvo padaryta atskirojo skundo pateikimo atveju.

Skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis neužkerta pareiškėjai kelio iš naujo kreiptis į teismą su skundu, pasirašytu jos pačios arba kito asmens, turinčio teisę būti jos atstovu teisme pagal ABTĮ 47 straipsnio 2 dalį.

Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios naikinti ar keisti nėra pagrindo. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista, o pareiškėjos atskirasis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjos V. Š.-R. A. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. rugsėjo 6 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ramūnas Gadliauskas

Dainius Raižys

Virginija Volskienė