2017-04-12 Nr. AB-8138-3-66-3-00004-2017-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Apeliacinės instancijos teismo

Administracinė byla Nr. eR-1-422/2017

Teisminio proceso Nr. 3-66-3-00004-2017-2

Procesinio sprendimo kategorija 5.7 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. balandžio 12 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto, Dainiaus Raižio (pranešėjas) ir Virginijos Volskienės (kolegijos pirmininkė),

sekretoriaujant Violetai Tamošiūnaitei,

dalyvaujant pareiškėjui S. G., pareiškėjo atstovui advokatui Giedriui Baziuliui,

atsakovo Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos atstovui Arnui Neverdauskui,

liudytojai A. L.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. G. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos vyriausiajai rinkimų komisijai, dėl sprendimo dalies panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme 2017 m. kovo 29 d. gautas pareiškėjo S. G. skundas, kuriuo prašoma panaikinti Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos (toliau – ir VRK) 2017 m. kovo 23 d. sprendimo „Dėl Alytaus miesto, Kauno miesto, Kauno rajono, Kazlų Rūdos, Kėdainių rajono, Kretingos rajono, Šiaulių rajono, Trakų rajono, Vilniaus miesto ir Vilniaus rajono savivaldybių tarybų narių įgaliojimų nutrūkimo prieš terminą ir šių savivaldybių tarybų narių mandatų naujiems savivaldybių tarybų nariams pripažinimo“ Nr. Sp-76 1.3, 4.3 papunkčius ir 2 punkto dalį, kuria pripažintas negaliojančiu savivaldybės tarybos nario S. G. pažymėjimas Nr. 155808.

Pareiškėjas paaiškina, kad 2015 m. buvo išrinktas Vilniaus rajono savivaldybės tarybos nariu. 2017 m. kovo 23 d. sprendimo Nr. Sp-76 1.3 papunkčiu VRK nutraukė pareiškėjo įgaliojimus prieš terminą, 2 punktu – pripažino negaliojančiu pareiškėjo Vilniaus rajono savivaldybės tarybos nario pažymėjimą Nr. 155808, 4.3 papunkčiu – pripažino, kad Vilniaus rajono savivaldybės taryboje atsiradus laisvai vietai, savivaldybės tarybos nariu tampa R. D.. Pareiškėjo įgaliojimai nutraukti remiantis Gyventojų registro 2017 m. kovo 9 d. pažyma Nr. GR.4A-415-10, kurioje nurodyta S. G. gyvenamoji vieta yra Vilniaus mieste, (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas su tokiu VRK sprendimu nesutinka ir nurodo, kad Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas numato, jog savivaldybės tarybos nario įgaliojimai nutrūksta prieš terminą, kai jis išvyksta nuolat gyventi už savivaldybės, kurios tarybos nariu yra išrinktas, teritorijos ribų, – pagal Lietuvos Respublikos gyventojų registro duomenis. Pareiškėjo teigimu, gyvenamąją vietą Vilniaus m., (duomenys neskelbtini), jis deklaravo siekdamas išsaugoti šiuo adresu esantį butą. Nuolatinės gyvenamosios, darbo ir ūkio vietos, esančios Vilniaus rajone, pareiškėjas teigia nepakeitęs ir į minėtą butą, esantį Vilniaus mieste, gyventi neišvykęs. Minėtame bute apsigyventi ir negalėjo, nes butas dar 2016 m. rugsėjo mėnesį buvo parduotas varžytynėse. Pareiškėjas paaiškina, kad nuo 2014 m. spalio 10 d. iki 2017 m. kovo 17 d. gyveno A. L. viensėdijoje, Vilniaus rajone, Paberžės seniūnijos (duomenys neskelbtini) kaime. Šią aplinkybę gali patvirtinti ten gyvenančios A. L. ir L. Z.. Nuo 2017 m. kovo 17 d. pareiškėjas teigia gyvenantis Vilniaus rajone, (duomenys neskelbtini). Be to, pareiškėjas yra VšĮ “Europos geografinis centras”, esančios Radžiulių kaime, Vilniaus rajone, steigėjas. Taip pat yra ūkininkas, ūkio registravimo vieta nuo 1998 m. spalio 5 d. yra (duomenys neskelbtini) kaime, Vilniaus rajone. Taigi, pareiškėjas visuomet gyveno ir veikė Vilniaus rajone.

Pareiškėjas nurodo, kad remiantis Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo 2 straipsnio 3 ir 4 punktais bei 9 straipsnio 2 dalies 9 punktu, pareiškėjo gyvenamosios vietos deklaravimas adresu Vilniaus m., (duomenys neskelbtini), būtų laikomas teisėtu tik tokiu atveju, jeigu pareiškėjas būtų ir faktinis, ir juridinis šio buto savininkas, arba pateiktų naujojo turto savininko sutikimą, kuriame būtų išreikštas sutikimas dėl pareiškėjo gyvenamosios vietos deklaravimo minėtu adresu. Tačiau pareiškėjas buvo tik juridinis buto savininkas ir neturėjo jokio tikrojo buto savininko sutikimo deklaruoti gyvenamąją vietą šiuo adresu. Apibendrindamas pareiškėjas tvirtina, kad deklaravęs gyvenamąją vietą Vilniaus mieste, faktiškai liko gyventi Vilniaus rajone, be to, ginčijamo VRK sprendimo priėmimo dieną pareiškėjo gyvenamoji vieta buvo deklaruota Vilniaus raj., (duomenys neskelbtini), todėl ginčijamos sprendimo dalys yra neteisėtos ir nepagrįstos.

II. Atsakovas Lietuvos Respublikos vyriausioji rinkimų komisija su pareiškėjo skundu nesutinka.

Atsakovas nurodo, kad Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 88 straipsnio 1 dalies 6 punkte numatyta, jog savivaldybės tarybos nario įgaliojimai nutrūksta prieš terminą, jei jis išvyksta nuolat gyventi už savivaldybės, kurios tarybos nariu yra išrinktas, teritorijos ribų, - pagal Lietuvos Respublikos gyventojų registro duomenis. Pagal šią nuostatą, minėtasis išvykimas yra konstatuojamas eksplicitiškai įstatymo leidėjo nustatytu juridiniu faktu – Lietuvos Respublikos gyventojų registro duomenimis. Atsakovas ginčijamas 2017 m. kovo 23 d. sprendimo Nr. Sp-76 dalis priėmė vadovaudamasis Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 88 straipsnio 1 dalies 6 punktu ir 89 straipsnio 1 dalimi bei nepažeisdamas 88 straipsnio 3 dalyje nustatyto termino, taip pat atsižvelgdamas į Gyventojų registro 2017 m. kovo 9 d. pažymą Nr. GR.4A-415-10, kurioje nurodyta, kad pareiškėjo deklaruota gyvenamoji vieta yra Vilniaus miesto savivaldybėje. Pasak atsakovo, tai, jog skundžiamo sprendimo priėmimo dieną pareiškėjas savo gyvenamąją vietą jau buvo deklaravęs tos pačios savivaldybės, kurios tarybos nariu išrinktas, teritorijoje, teisiniam vertinimui įtakos neturi. Nors pareiškėjas teigia neišvykęs nuolat gyventi iš Vilniaus rajono savivaldybės, tačiau remiantis Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 88 straipsnio 1 dalies 6 punktu, pripažinti, kad savivaldybės tarybos narys išvyko nuolat gyventi už savivaldybės, kurios tarybos nariu yra išrinktas, teritorijos ribų, užtenka Lietuvos Respublikos gyventojų registro duomenų. Pažymi, kad ginčijamas sprendimas atitinka Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. balandžio 5 d. sprendimas, priimtas administracinėje byloje Nr. R261-3/2013), pagal kurią aplinkybė, jog VRK sprendimo priėmimo metu asmuo jau buvo deklaravęs savo gyvenamąją vietą savivaldybės, kurios tarybos nariu yra išrinktas, teritorijos ribose, nedaro skundžiamo sprendimo nepagrįstu. Atkreipia dėmesį į tai, jog pareiškėjas buvo 2008 – 2012 m. kadencijos Seimo narys, kas patvirtina, jog pareiškėjas žinojo ir suprato teisines gyvenamosios vietos deklaravimo kitoje savivaldybėje pasekmes. Taip pat pažymi, kad pareiškėjas neginčija Gyventojų registro 2017 m. kovo 9 d. pažymos Nr. GR.4A-415-10 atitikimo faktinėms aplinkybėms.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

III. Lietuvos Respublikos vyriausioji rinkimų komisija (toliau – ir Vyriausioji rinkimų komisija) 2017 m. kovo 23 d. sprendimo „Dėl Alytaus miesto, Kauno miesto, Kauno rajono, Kazlų Rūdos, Kėdainių rajono, Kretingos rajono, Šiaulių rajono, Trakų rajono, Vilniaus miesto ir Vilniaus rajono savivaldybių tarybų narių įgaliojimų nutrūkimo prieš terminą ir šių savivaldybių tarybų narių mandatų naujiems savivaldybių tarybų nariams pripažinimo“ Nr. Sp-76 1.3 papunkčiu nusprendė nutraukti Vilniaus rajono savivaldybės tarybos nario S. G., išrinkto pagal Lietuvos socialdemokratų partijos iškeltų kandidatų sąrašą, įgaliojimus prieš terminą, 2 punkto dalimi pripažino savivaldybės tarybos nario S. G. pažymėjimą Nr. 155808 negaliojančiu, 4.3 papunkčiu pripažino, kad Vilniaus rajono savivaldybės tarybose atsiradus laisvai vietai, savivaldybės tarybos nariu tampa R. D..

Pareiškėjas S. G. nesutinka su nurodyta Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimo dalimi, teigdamas, kad jo Vilniaus rajono savivaldybės tarybos nario įgaliojimai prieš terminą nutraukti nepagrįstai.

Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 2 straipsnio 2 dalis (2015 m. spalio 20 d. įstatymo Nr. XII-1976 redakcija) nustato, kad savivaldybės tarybos nariu gali būti renkamas nuolatinis šios savivaldybės gyventojas, kuriam rinkimų dieną yra sukakę 20 metų, o savivaldybės tarybos nariu – meru, – Lietuvos Respublikos pilietis, kuris gali būti renkamas šios savivaldybės tarybos nariu. Savivaldybės tarybos nariu gali būti renkamas asmuo, kuris savo gyvenamąją vietą pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus deklaravo šios savivaldybės teritorijoje likus ne mažiau kaip 90 dienų iki rinkimų dienos.

To paties straipsnio 3 dalyje (2015 m. spalio 20 d. įstatymo Nr. XII-1976 redakcija) nustatyta, kad nuolatiniu savivaldybės gyventoju laikomas Lietuvos Respublikos pilietis, kuris likus ne mažiau kaip 90 dienų iki rinkimų dienos savo gyvenamąją vietą pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus yra deklaravęs (buvo deklaravęs, bet deklaravimas buvo panaikintas pagal Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalį) šios savivaldybės teritorijoje arba kuris likus ne mažiau kaip 90 dienų iki rinkimų dienos yra įtrauktas į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą šioje savivaldybėje, arba teisę gyventi Lietuvos Respublikoje turintis kitos Europos Sąjungos valstybės narės pilietis, kuris likus ne mažiau kaip 90 dienų iki rinkimų dienos savo gyvenamąją vietą pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus yra deklaravęs (buvo deklaravęs, bet deklaravimas buvo panaikintas pagal Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalį) šios savivaldybės teritorijoje arba kuris likus ne mažiau kaip 90 dienų iki rinkimų dienos yra įtrauktas į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą šioje savivaldybėje, arba kitas asmuo, kuris turi teisę nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje ir turi šią teisę patvirtinantį dokumentą ir kuris likus ne mažiau kaip 90 dienų iki rinkimų dienos savo gyvenamąją vietą pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus yra deklaravęs (buvo deklaravęs, bet deklaravimas buvo panaikintas pagal Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalį) šios savivaldybės teritorijoje arba kuris likus ne mažiau kaip 90 dienų iki rinkimų dienos yra įtrauktas į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą šioje savivaldybėje. Jeigu šioje dalyje nurodytas asmuo atitinkamos savivaldybės teritorijoje savo gyvenamąją vietą deklaravo arba buvo deklaravęs, bet deklaravimas buvo panaikintas pagal Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalį, arba buvo įtrauktas į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą likus mažiau kaip 90 dienų iki rinkimų, jis teisę rinkti savivaldybės tarybos narius įgyvendina toje savivaldybėje, kurios teritorijoje jis buvo deklaravęs savo gyvenamąją vietą arba buvo įtrauktas į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą likus ne mažiau kaip 90 dienų iki rinkimų.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad pareiškėjas S. G. 2015 m. vykusių savivaldybių tarybų rinkimų metu buvo išrinktas Vilniaus rajono savivaldybės tarybos nariu. Byloje ginčo dėl to, jog pareiškėjas iki 2017 m. sausio 30 d. gyveno ir savo gyvenamąją vietą buvo deklaravęs Vilniaus rajono savivaldybės teritorijoje, nėra. Tai, kad pareiškėjas gyveno Vilniaus rajone, teismo posėdžio metu patvirtino ir liudytoja A. L..

Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 88 straipsnio (2016 m. birželio 30 d. įstatymo Nr. XII-2582 redakcija) 1 dalies 6 punktas nustato, kad savivaldybės tarybos nario įgaliojimai nutrūksta prieš terminą, kai jis išvyksta nuolat gyventi už savivaldybės, kurios tarybos nariu yra išrinktas, teritorijos ribų, – pagal Lietuvos Respublikos gyventojų registro duomenis.

Vyriausioji rinkimų komisija ginčijamą sprendimą nutraukti Vilniaus rajono savivaldybės tarybos nario S. G. įgaliojimus prieš terminą priėmė remdamasi Gyventojų registro duomenimis apie pareiškėjo deklaruotą gyvenamąją vietą Vilniaus mieste.

VĮ Registrų centro 2017 m. kovo 9 d. Gyventojų registro pažymoje apie asmens duomenis Nr. GR.4A-415-10 nurodyta, kad Gyventojų registro duomenimis, S. G. gyvenamąją vietą 2017 m. sausio 30 d. deklaravo adresu Vilnius, (duomenys neskelbtini).

Taigi pareiškėjui deklaravus gyvenamąją vietą kitoje, nei jis buvo išrinktas tarybos nariu, savivaldybėje, Vyriausioji rinkimų komisija vadovaujantis Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 88 straipsnio 1 dalies 6 punktu turėjo pagrindą priimti ginčijamą sprendimą.

Pareiškėjas nurodo, kad neišvyko nuolat gyventi už Vilniaus rajono savivaldybės teritorijos ir pateikė Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Paberžės seniūnijos 2017 m. kovo 17 d. Pažymą apie asmens deklaruotą gyvenamąją vietą Nr. (2017-139-PD)-60, kurioje nurodyta, jog S. G. 2017 m. kovo 17 d. deklaravo savo gyvenamąją vietą adresu Vilniaus r. sav., Paberžės sen., Žemaitėlių vs., (duomenys neskelbtini), VšĮ „Europos geografinis centras“ registravimo pažymėjimo, ūkininko ūkio įregistravimo pažymėjimo Nr. 0001470, metinės pajamų deklaracijos kopijas.

Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo (2015 m. birželio 30 d. įstatymo Nr. XII-19192 redakcija) 2 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad gyvenamosios vietos deklaravimas yra gyvenamosios vietos adresą sudarančių ir kitų šiame įstatyme nustatytų duomenų pateikimas gyvenamosios vietos deklaravimo įstaigai. Pagal to paties straipsnio 4 dalį, gyvenamoji vieta – tai pagrindinė vieta, kurioje asmuo faktiškai dažniausiai gyvena ir su kuria jis yra labiausiai susijęs.

Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo 10 straipsnio 1 dalis numato, kad asmuo deklaruoja tik vieną gyvenamąją vietą, net jeigu vienu metu gyvena keliose vietose. Atsižvelgiant į tai, preziumuojama, jog deklaruojama ta vieta, kurioje asmuo faktiškai dažniausiai gyvena ir su kuria jis labiausiai yra susijęs (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. vasario 9 d, sprendimas administracinėje byloje Nr. R469-14/2007).

Taigi remiantis nurodytomis Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo nuostatomis, gyvenamosios vietos deklaravimo įstaigai asmuo savo gyvenamąja vieta deklaruoja tą vietą, kurioje jis faktiškai gyvena ir su kuria jis labiausiai susijęs socialiniais, ekonominiais ir kitokiais ryšiais.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas 2017 m. sausio 30 d. Lietuvos Respublikos gyventojų registre savo gyvenamąją vietą įregistravo Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje. T. y., pareiškėjas deklaravo, kad išvyko nuolat gyventi iš Vilniaus rajono savivaldybės teritorijos ribų, todėl tai, kad ginčijamo Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimo priėmimo metu, S. G. gyvenamąją vietą buvo vėl deklaravęs Vilniaus rajone, t. y. savivaldybėje, kurios tarybos nariu buvo išrinktas, teritorijos ribose, teisiniu ir faktiniu aspektu nėra reikšminga. Pareiškėjo paaiškinimai dėl tikrosios gyvenamosios vietos Vilniaus rajone nepaneigia Lietuvos Respublikos gyventojų registro duomenų, pagal kuriuos pareiškėjas gyvenamąją vietą 2017 m. sausio 30 d. deklaravo Vilniaus mieste, (duomenys neskelbtini).

Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 88 straipsnio (2016 m. birželio 30 d. įstatymo Nr. XII-2582 redakcija) 3 dalyje nustatyta, kad Vyriausioji rinkimų komisija per 15 dienų nuo šio straipsnio 1 dalyje nustatytų pagrindų, kuriems esant savivaldybės tarybos nario įgaliojimai nutrūksta prieš terminą, atsiradimo savivaldybės tarybos nario įgaliojimus pripažįsta nutrūkusiais prieš terminą.

Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 88 straipsnio 1 dalis nustato, kad jeigu savivaldybės tarybos nario įgaliojimai nutrūksta prieš terminą šio įstatymo 88 straipsnio 1 dalyje nustatytais pagrindais arba savivaldybės tarybos narys netenka mandato, savivaldybės taryboje atsiranda laisva savivaldybės tarybos nario vieta. Daugiamandatėje rinkimų apygardoje atsiradusi laisva savivaldybės tarybos nario vieta užimama taip: savivaldybės tarybos nariu tampa porinkiminiame kandidatų sąraše, pagal kurį buvo išrinktas savivaldybės tarybos narys, po jo esantis pirmasis savivaldybės tarybos nario mandato negavęs kandidatas.

Nagrinėjamu atveju Vyriausioji rinkimų komisija, remdamasi VĮ Registrų centro 2017 m. kovo 9 d. Gyventojų registro pažyma apie asmens duomenis Nr. GR.4A-415-10, nustatė, kad pareiškėjas išvyko nuolat gyventi už Vilniaus rajono savivaldybės, kurios tarybos nariu buvo išrinktas, teritorijos ribų, todėl pagrįstai 2017 m. kovo 23 d. sprendimo Nr. Sp-76 1.3 papunkčiu nusprendė nutraukti jo Vilniaus rajono savivaldybės tarybos nario įgaliojimus prieš terminą, o 2 punkto dalimi pripažino savivaldybės tarybos nario S. G. pažymėjimą Nr. 155808 negaliojančiu.

Nutraukus pareiškėjo – Vilniaus rajono savivaldybės tarybos nario įgaliojimus prieš terminą ir savivaldybės taryboje atsiradus laisvai savivaldybės tarybos nario vietai, Vyriausioji rinkimų komisija 2017 m. kovo 23 d. sprendimo Nr. Sp-76 4.3 papunkčiu pagrįstai pripažino, kad Vilniaus rajono savivaldybės tarybos nariu tampa R. D.. Todėl naikinti ar keisti Vyriausiosios rinkimų komisijos 2017 m. kovo 23 d. sprendimo Nr. Sp-76 1.3 papunkčio, 2 punkto ar 4.3 papunkčio nagrinėjamu atveju nėra pagrindo.

Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u s p r e n d ž i a :

Pareiškėjo S. G. skundą dėl Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos 2017 m. kovo 23 d. sprendimo „Dėl Alytaus miesto, Kauno miesto, Kauno rajono, Kazlų Rūdos, Kėdainių rajono, Kretingos rajono, Šiaulių rajono, Trakų rajono, Vilniaus miesto ir Vilniaus rajono savivaldybių tarybų narių įgaliojimų nutrūkimo prieš terminą ir šių savivaldybių tarybų narių mandatų naujiems savivaldybių tarybų nariams pripažinimo“ Nr. Sp-76 1.3, 4.3 papunkčių ir 2 punkto dalies panaikinimo atmesti.

Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai Artūras Drigotas

Dainius Raižys

Virginija Volskienė