59f6bf76-4d8f-4229-8a96-2f3a1b68d225 · Å iaulių apygardos teismas

                                                                                                                                                                                      Baudžiamoji byla Nr. 1A-582-116/2014                                                                                           Teisminio proceso Nr. 1-96-1-00712-2011-1              Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 1.1.7.2.5.; 1.1.8.1.; 1.2.26.2.1.; 2.1.2.7.; 2.1.15.1.2.; 2.4.6.3.4.

Å IAULIŲ APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. birželio 19 d.Å iauliai Å iaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininko Vaclovo Iždono,kolegijos teisėjų Gražvydo PoÅ¡kaus, Broniaus Zalagos,sekretoriaujant Ievai Rimdeikienei,dalyvaujant prokurorui Jonui Trumpuliui,gynėjai advokatei Erikai JasiÅ«tei, nuteistajam J. A.,teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo J.

A. apeliacinį skundÄ dėl Å iaulių apylinkės teismo 2014 m. kovo 27 d. nuosprendžio, kuriuo J. A. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimu 1 (vieneriems) metams. Vadovaujantis BK 48 straipsnio 4 dalimi, 6 dalies 1, 3, 5 punktais, J. A. įpareigotas per laisvės apribojimo laikotarpį bÅ«ti namuose nuo 23 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu, bei dirbti arba registruotis darbo biržoje, per 6 mėnesius neatlygintinai iÅ¡dirbti 100 valandų sveikatos priežiÅ«ros, globos ir rÅ«pybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rÅ«pinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.Nukentėjusiojo V.

B. civilinis ieÅ¡kinys tenkintas iÅ¡ dalies ir priteista V. B. iÅ¡ J. A. 1000 Lt neturtinei žalai atlyginti.Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ , apeliacinį skundÄ , n u s t a t ė :              J. A. nuteistas už tai, vieÅ¡oje vietoje įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarkÄ , o bÅ«tent: 2011 m. spalio 22 d., apie 13.50 val., bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, telefonu sukonfliktavęs su V.

B., atvyko adresu: (duomenys neskelbtini), į daugiabučio namo kiemÄ , aiÅ¡kintis vieÅ¡ai santykių, matant kitiems asmenims, sudavė nukentėjusiajam V. B. kumščiu ne mažiau kaip 4 kartus į veidÄ , taip sutrikdydamas jų rimtį bei vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ .              Apeliaciniu skundu nuteistasis J. A. praÅ¡o panaikinti Å iaulių apylinkės teismo 2014 m. kovo 27 d. nuosprendį ir jį iÅ¡teisinti nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo, numatyto BK 284 straipsnio 1 dalyje, požymių.             Skunde apeliantas nurodo nesutinkantis su teismo iÅ¡vadomis dėl jo pripažinimo kaltu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, nes Å¡ios iÅ¡vados nepagrįstos įrodymais ir neatitinka faktinių bylos aplinkybių, jos paremtos teismo samprotavimais ir prielaidomis bei abejonėmis, kurios nepaÅ¡alintos ir turėjo bÅ«ti vertinamos jo naudai, be to, teismas rėmėsi prieÅ¡taringais duomenimis, nepagrįstai pripažindamas juos įrodymais.

Taip pat mano, kad teismas netinkamai, pažeisdamas BPK 20 straipsnio nuostatas, vertino įrodymus, nesant įrodymų, pripažino jį kaltu.Apelianto teigimu, teismas, vertindamas įrodymus šioje byloje, nesirėmė įsiteisėjusiais teismų sprendimais dėl būtent tos pačios situacijos, įvykio mechanizmo ir faktinių aplinkybių vertinimo, nors tuo turėjo remtis, ir šio teismo išvados negali prieštarauti kito Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžio išvadoms bei Šiaulių apygardos teismo išvadoms, kuriomis konstatuotos tam tikros faktinės aplinkybės ir teismas skundžiamame nuosprendyje negalėjo šių aplinkybių konstatuoti priešingai.

Pasak J. A., teismas, pažeisdamas BPK 20 straipsnio nuostatas ir netinkamai vertindamas įrodymus ne visete, o atsietai ir remdamasis prielaidomis ir abejonėmis bei liudytojų parodymais, kuriais kiti teismai, nustatydami faktines bylos aplinkybes, nesirėmė, kurių negalima pašalinti ir kurios turi būti vertinamos jo naudai, pažeidė BK 2 straipsnio 3 dalį, nepagrįstai pripažindamas jį kaltu pagal BK 284 straipsnio l dalį. Nurodo, kad būtent dėl to paties įvykio yra nuteistas V. B., nuosprendžiai yra įsiteisėję ir prijungti prie šios baudžiamosios bylos, tačiau teismas nekreipė dėmesio į jau nustatytas faktines aplinkybes.

             Apelianto teigimu, teismai, nustatydami faktines aplinkybes ir įvykių eigÄ rėmėsi jo parodymais, o V. B. parodymus vertino kaip nenuoseklius, kaip jo gynybinę versijÄ . Teismai konstatavo, kad liudytojų L. B., D. N. parodymai iÅ¡ dalies prieÅ¡tarauja nustatytoms faktinėms aplinkybėms.              J. A. pažymi, kad skundžiamame nuosprendyje teismas nurodė, jog jo (J. A.) kaltę patvirtina liudytojų V. B., E. B., L. B. parodymai, tačiau teismas nemotyvavo, kaip Å¡ie parodymai patvirtina jo kaltę, jei Å¡ių liudytojų parodymai teismų jau bent kelis kartus įvertinti kaip nepatikimi ir neatitinkantys faktinių aplinkybių.             Pasak J.

A., teismas Å¡ioje byloje pripažindamas jį kaltu tik iÅ¡vardijo liudytojų ir nukentėjusiųjų parodymus, tačiau iÅ¡ esmės jų nevertino, t. y. nepasisakė, kaip kuriÄ aplinkybę jie patvirtina, nepasisakė dėl to, kad nukentėjusiojo V. B. parodymai kelių instancijų teismų įvertinti kaip neatitinkantys faktinių aplinkybių. Be to, E. B. ir L. B. parodymai neatitinka jų ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų, D. N. parodymai neatitinka jos ikiteisminiame tyrime bei kitame teisme duotų parodymų, kur V.

B. buvo kaltinamasis, tačiau teismas dėl to taip pat nepasisakė. Mano, jog tai rodo, kad teismas neteisingai vertino įrodymus. Atkreipia dėmesį, kad skundžiamame nuosprendyje teismas konstatavo, jog jis (J. A.) ir V. B. sudavė vienas kitam po 4-5 smūgius, nors Šiaulių apylinkės teismas baudžiamojoje byloje Nr. 1-249-641/2013 konstatavo, kad V. B. 2011 m. spalio 22 d., apie 13.50 val., jam, J. A., sudavė ne mažiau kaip 12 kartų į galvos sritį, t. y. skundžiamo nuosprendžio išvados prieštarauja minėto nuosprendžio daliai.

Be to, teismas, vertindamas E. B. parodymus, net neužsiminė apie tai, kad jai pačiai ikiteisminis tyrimas nutrauktas, taip pat neaiÅ¡ku, kuo remdamasis teismas konstatavo, kad E. B. gynėsi, jei ji smÅ«gius sudavė jam į nugarÄ . Pažymi, kad lazdÄ atsinešė V. B., Å¡i lazda iÅ¡krito jam iÅ¡ rankovės. Mano, kad teismas nepagrįstai nesirėmė Å iaulių apylinkės teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-249-641/2013, kuris iÅ¡ dalies pakeistas Å iaulių apygardos teismo nuosprendžiu ir yra įsiteisėjęs, pažymėjęs, kad vertina jo, o ne V.

B. veiksmus. Nurodo, kad Å¡iais teismo nuosprendžiais buvo konstatuotos įvykio sekos, eigos faktinės aplinkybės ir tai yra prejudiciniai faktai, todėl faktinės aplinkybės bÅ«tent dėl paties įvykio negali bÅ«ti nustatytos prieÅ¡ingos, kaip padarė apylinkės teismas, priimdamas jam apkaltinamÄ jį nuosprendį. Kartu atkreipia dėmesį, kad Å iaulių apygardos teismas baudžiamojoje byloje Nr. 1A-850-309/2013 iÅ¡ dalies pakeitė Å iaulių apylinkės teismo nuosprendį ir V. B. pripažino kaltu padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 284 straipsnio 1 dalyje.

Teisėjų kolegija konstatavo, kad įvertinusi V. B., J. A. ir liudytojų pirmosios instancijos teisme duotų parodymų visumÄ sutinka su pirmosios instancijos padaryta iÅ¡vada, kad pirmÄ smÅ«gį J. A. sudavė V. B., po to J. A. sudavė smÅ«gius. Apeliacinės instancijos teismui nekilo abejonių, kad dėl netinkamo V. B. pasirinkto asmeninių santykių aiÅ¡kinimosi su J. A. ir N. D. bÅ«do bei vietos buvo sutrikdyta vieÅ¡oji tvarka. IÅ¡ Å¡ių asmenų parodymų matyti, kad J. A. V. B. sudavė ne mažiau kaip 2 kartus į veido sritį bei ne mažiau kaip 12 kartų į galvos sritį.

J. A. gindamasis sudavė smūgius, abu buvo nugriuvę ant žemės ir grūmėsi. Atkreipia dėmesį, kad apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, jog neturi pagrindo abejoti nuosekliais jo (J. A.) parodymais, kuriuos patvirtina liudytojų N. D., V. J., A. R. parodymai, bei iš dalies – liudytojų L. B. ir D. N. parodymai. V. B. ir liudytojos L. B. pirmosios instancijos teismo posėdžio metu duotais parodymais teismas remiasi tik tiek, kiek juos patvirtina kiti bylos duomenys, kadangi jų nurodytos versijos, jog J.

A. mušė V. B. galvÄ Ä¯kišęs į taksi automobilį, kad J. A. pirmas sudavė smÅ«gį, prieÅ¡tarauja kitų liudytojų parodymams, kurių nepatvirtina kiti byloje surinkti duomenys. Mano, kad teismas neteisus, atmesdamas minėto teismo iÅ¡vadas dėl liudytojų parodymų ir pažymėdamas, kad vertina jo (J. A.) veiksmus. Atkreipia dėmesį, kad nors V. B. nuteistas už 14 smÅ«gių sudavimÄ , tačiau skundžiamame nuosprendyje teismas konstatavo tik 4-5 smÅ«gius, be to, kitais teismų sprendimais nenustatyta, kad V.

B. buvo muÅ¡amas įkiÅ¡us į maÅ¡inÄ jo galvÄ ar užkritus ant jo virÅ¡aus.              Apeliantas taip pat nurodo nesutinkantis su iÅ¡vada, kad tai buvo muÅ¡tynės ir specifinė situacija, kurioje netaikomos bÅ«tinosios ginties nuostatos. Mano, kad buvusios situacijos negalima laikyti muÅ¡tynėmis, nes jį sumušė V. B.. Kadangi jis buvo sumuÅ¡tas, mano, kad jo veiksmai negali bÅ«ti vertinami kaip puolimas. Teigia, kad jis stengėsi iÅ¡vengti V. B. agresijos, tačiau tai padaryti nepavyko.

Atkreipia dėmesį, kad jis buvo sužalotas sunkiai, buvo kruvinas, tai matė ir patvirtino liudytojai, jam buvo sulaužyta nosis, jis patyrė operacijÄ , tuo tarpu V. B. jokių sužalojimų nepatyrė, į medikus nesikreipė, duomenų, patvirtinančių, kad jis (J. A.) bÅ«tų sudavęs bent vienÄ smÅ«gį ar juo labiau V. B. sužalojęs, nėra. Dėl to mano, jog teismas nepagrįstai konstatavo, kad buvo muÅ¡tynės. Apeliantas nurodo, kad tokiu atveju teismai vertindami situacijÄ turi atsižvelgti į abiejų pusių atliktus veiksmus: kur, kiek buvo suduota smÅ«gių, koks buvo jų intensyvumas, ar kita pusė galėjo Å¡ioje situacijoje pasielgti kitaip, ir, ar jos veiksmai, tai yra Å¡iuo atveju jo veiksmai, buvo nulemti V.

B. veiksmų, ar jo (J. A.) pykčio. Mano, kad visgi turėjo bÅ«ti konstatuota, kad V. B. sudavė jam (J. A.) 14 smÅ«gių, o ne 4-5, du iÅ¡ jų į gyvybiÅ¡kai svarbų organÄ â€“ galvÄ , dėl to jam lūžo nosis. Taigi, jis tik bandė apsiginti nuo V. B. veiksmų ir savo veiksmais pastarojo nesužalojo. Mano, jog akivaizdu, kad puolė tik V. B.. Pažymi, kad pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytÄ nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį, t. y. baudžiamajame įstatyme numatytų objektyvių ir subjektyvių požymių visumÄ .

Dar kartÄ pažymi, kad Å¡iuo atveju jau dviem įsiteisėjusiais teismų sprendimais konstatuota, jog visuomenės rimtis ir tvarka buvo sutrikdyta ir, kad jÄ Ä¯Å¾Å«liu elgesiu sutrikdė V. B., o jo (J. A.) veiksmai buvo nukreipti į tai, kad sustabdyti V. B. agresijÄ . Jis jokios tyčios negerbti visuomenės normų ar prieÅ¡pastatyti save visuomenei neturėjo, ji nėra nustatyta. Mano, kad ne dėl jo, o dėl V. B. veiksmų buvo sutrikdyta visuomenė rimtis ir tvarka.              Kadangi, apelianto įsitikinimu, jis kaltu yra pripažintas nepagrįstai, mano, jog teismas taip pat nepagrįstai iÅ¡ dalies tenkino civilinį ieÅ¡kinį, priteisdamas iÅ¡ jo V.

B. 1000 Lt neturtinės žalos atlyginimui. Teigia, kad teismo iÅ¡vadÄ , jog dėl jo veiksmų V. B. patyrė sveikatos sužalojimÄ ir kentė skausmÄ , patvirtinančių duomenų byloje nėra. Byloje nėra duomenų, kad V. B. bÅ«tų buvęs sužalotas, kad jam nustatytas sveikatos sutrikdymo mastas ar duota specialisto iÅ¡vada, kad jis bÅ«tų gydęsis. Mano, kad pats darydamas nusikaltimus V. B. negalėjo patirti neturtinės žalos. Taip pat atkreipia dėmesį, kad teismas jo toje pačioje situacijoje patirtÄ Å¾alÄ Ä¯vertino 1500 Lt, o V.

B. priteisė 1000 Lt. Taigi, anot apelianto, skundžiamas teismo sprendimas pažeidžia teisingumo bei protingumo principus ir yra neadekvatus byloje nustatytiems faktams bei prasilenkiantis su teismų praktika tokio pobÅ«džio bylose.              Be to, J. A. vertinimu, teismas taip pat neteisingai jam paskyrė bausmę, t. y. jam paskyrė laisvės apribojimÄ su įpareigojimu, nors V. B. toks įpareigojimas nebuvo paskirtas. Taigi, teismas jį nubaudė griežčiau nei V. B., nors pastarasis buvo nuteistas už dviejų tyčinių nusikalstamų veikų padarymÄ , kuriomis sukėlė jam (J.

A.) nežymų ir nesunkų sveikatos sutrikdymÄ .              Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėja prašė apeliacinį skundÄ patenkinti, prokuroras prašė apeliacinį skundÄ atmesti.             Nuteistojo J. A. apeliacinis skundas tenkintinas iÅ¡ dalies.              Dėl J. A. kaltės padarius BK 284 straipsnio 1 dalyje numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ Pažymima, kad pagal BK 284 straipsnio 1 dalį baudžiamas tas, kas vieÅ¡oje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandaliÅ¡kais veiksmais demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarkÄ .

BK 284 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėtis yra materialioji. Baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 284 straipsnio 1 dalį gali bÅ«ti traukiama tik konstatavus, kad visuomenės rimtis ir tvarka buvo realiai sutrikdytos. Teismų praktikoje yra iÅ¡aiÅ¡kinta, kad visuomenės tvarkos ar rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieÅ¡ asmenį buvo panaudotas fizinis smurtas, aplinkiniai pasijuto Å¡iurkščiai pažeminti ar Å¡okiruoti, buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta žymi materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis iÅ¡gÄ stis ar kilo sumaiÅ¡tis, nutrauktas žmonėms skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan.

Sprendžiant, ar kaltininko veiksmai sukėlė Å¡ias pasekmes, turi bÅ«ti atsižvelgiama ir į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kiek truko neteisėti veiksmai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys Nr. 2K-397/2005, 2K-243/2006, 2K-248/2008, 2K-412/2009 ir kt.).Nusikaltimas, numatytas BK 284 straipsnio 1 dalyje, gali bÅ«ti padarytas tik tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas turi suvokti, kad įžūliais veiksmais, grasinimais, patyčiomis arba vandaliÅ¡kais veiksmais demonstruoja nepagarbÄ aplinkiniams ar aplinkai, taip pat numatyti, jog dėl to bus sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka, ir Å¡ių padarinių norėti.

Kaltės turinys atskleidžiamas ne vien tik kaltininko parodymais, kaip jis suvokė bei vertino savo veiksmus, tačiau vertinant ir iÅ¡orinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: kaltininko atliktus veiksmus, jų pobÅ«dį, pastangas juos darant, aplinkybes, lėmusias tokių veiksmų padarymÄ , kaltininko siekiamÄ rezultatÄ ir t. t. Jei pretekstas asmens veiksmams buvo mažareikÅ¡mė dingstis, galima daryti iÅ¡vadÄ , kad asmens veika pirmiausia buvo skirta vieÅ¡ajai tvarkai pažeisti, todėl ji kvalifikuojama pagal BK 284 straipsnio 1 dalį.

Nors nuteistasis neigia padaręs jam inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ , jo kaltę padarius BK 284 straipsnio 1 dalyje numatytÄ nusikaltimÄ patvirtina byloje surinkti, teismo iÅ¡tirti ir, prieÅ¡ingai, negu teigiama apeliaciniame skunde, tinkamai, nepažeidžiant BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų, įvertinti įrodymai. Tai, kad įrodymus teismas įvertino ne taip, kaip pageidautų nuteistasis, savaime negali bÅ«ti laikoma baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimu.              Kaip matyti iÅ¡ nukentėjusiojo V.

B. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu (parodymai iÅ¡tirti pirmosios instancijos teisme), jis nurodė, kad po jo pokalbio telefonu su N. D. dėl negrÄ Å¾into paÅ¡to dėžutės rakto, po kelių minučių paskambinęs pastarojo draugas, kaip vėliau sužinojo – J. A., pasiÅ«lė jiems susitikti ir iÅ¡siaiÅ¡kinti, pasakė, kad tuoj atvažiuos į jo kiemÄ . Jis pamatė, kaip į kiemÄ Ä¯važiavo automobilis „Audi 80“, jam priėjus ir paklausus, ar atvažiavusieji yra N. D. draugai, vairuotojas ir Å¡alia sėdintis vaikinas atsakė teigiamai.

Automobilio vairuotojas pasiÅ«lė jam (V. B.) nesipykti su N. D. dėl smulkmenų, iÅ¡ to jis suprato, jog N. D. draugai viskÄ Å¾ino, t. y. jie žino, dėl ko kilo konfliktas. Netrukus į kiemÄ Ä¯važiavo taksi automobilis, iÅ¡ kurio iÅ¡lipo N. D., J. A. ir N. J.. Taksi automobilyje liko sėdėti vairuotojas ir dar vienas vaikinas. N. D. pirÅ¡tu parodęs į jį (V. B.), J. A. pasakė: „Tas“. J. A., priėjęs prie jo paklausė: „Problemų ieÅ¡kai ?“ ir kumščiu sudavė ne mažiau kaip 4 smÅ«gius į galvos sritį.

Kai J. A. jį, t. y. V. B., ginančiai dukrai pagrasino, sakydamas, kad padarys jÄ plaÅ¡take, jis (V. B.) kumščiu sudavė J. A. vienÄ smÅ«gį į veido sritį (1 t. 53-54 b. l.). IÅ¡ esmės analogiÅ¡kai įvykio aplinkybes nukentėjusysis V. B. nurodė ir teisiamajame posėdyje. Jis taip pat parodė, kad tuomet, kai N. D. ir J. A. pasakė, jog atvažiuotų pasikalbėti, jie atsakė, kad atvažiuos su „chebra“. Ä® kiemÄ atvažiavus automobiliui „Audi 80 B4“, ir jam priėjus paklausti, ar Å¡ie žmonės atvažiavo pas jį, pastarieji atsakė:

„Taip, girdėjome čia muÅ¡tynės bus“. Po to taksi automobiliu atvažiavo N. D. ir J. A., juos atvežė J., kuris ir dar vienas vyriÅ¡kis liko sėdėti automobilyje. Kai N. D. parodė J. A. į jį ir pasakė: „Va, čia tas“, J. A. sudavė smÅ«gį jam (V. B.) į galvÄ . Kiek smÅ«gių jam buvo suduota, jis neskaičiavo. Kai J. A. pradėjo grasinti jo dukrai, kad jÄ padarys „plaÅ¡take“, jis, t. y. V. B., sudavė J. A.. Jo dukra iÅ¡kvietė policijÄ (2 t. 29-30 b. l.).

Nukentėjusiojo parodymus patvirtina kiti byloje surinkti įrodymai, todėl netikėti Å¡iais parodymais nėra pagrindo.              Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja A. R. parodė, kad 2011 m. spalio mėnesį, ji automobiliu grįžusi į namus, įvažiavusi į savo namo, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), kiemÄ , pamatė, kad kieme stovi taksi automobilis, kiemo viduryje taip pat stovėjo jos kaimynas V. B., gyvenantis bute Nr. (duomenys neskelbtini), jo žmona ir jų dukra bei du jai (A.

R.) nepažįstami vyrai, kurie, kaip ji suprato, atvažiavo taksi automobiliu. Ji matė, kaip V. B. stumdėsi su vienu iÅ¡ Å¡ių vyrų, sudavė vyrui kumščiu į veido sritį, o minėtas vyras sudavė į veidÄ V. B.. MuÅ¡tynės vyko maždaug 8-10 metrų atstumu nuo jos automobilio. Matė, kaip į kiemÄ Ä¯važiavo policijos pareigÅ«nai (1 t. 51-52 b. l.). Teisiamajame posėdyje liudytoja A. R. patvirtino savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu ir nurodė, kad tokia situacija gyvenamojo namo kieme „tikrai neestetiÅ¡kai atrodė“ (2 t. 31-32 b. l.).

             Liudytoja, nukentėjusiojo V. B. žmona L. B. pirmosios instancijos teisme taip pat patvirtino, kad J. A. smogė jos sutuoktiniui į veidÄ , jie susimušė, pargriuvo ant žemės. Vienas iÅ¡ kartu buvusių vyriÅ¡kių liepė kitiems nelįsti, sakė: „Tegul abu muÅ¡asi“. J. A. ir V. B. vienas kitam galėjo suduoti 4-5 smÅ«gius. Visa tai stebėti jai nebuvo malonu. Dukra puolė ginti tėvÄ , iÅ¡kvietė policijos pareigÅ«nus (2 t. 45-46 b. l.).              Nukentėjusioji E. B. teisiamajame posėdyje patvirtino girdėjusi, kaip 2011 m. spalio mėnesį, galėjo bÅ«ti 22 d., jos tėvas telefonu kalbėjo su N. D. ir J.

A.. Pastarieji žadėjo „duoti“ jos tėvui, o jÄ iÅ¡vežti. J. A. ir N. D. atvyko taksi automobiliu, J. A. trenkė jos tėvui į galvÄ . Galėjo suduoti tris smÅ«gius. Prasidėjo muÅ¡tynės, ji iÅ¡sigando, Å¡aukė „nemuÅ¡kit tėčio“. Jos tėvas J. A. nenusileido, taip pat sudavė smÅ«gius, tai galėjo trukti apie 30 min. Jos tėtis buvo nugriuvęs, J. A. buvo ant jo virÅ¡aus (2 t. 74-75 b. l.). Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotraukÄ protokole užfiksuoti duomenys liudija, kad E. B. iÅ¡ veido bruožų atpažino J.

A. kaip asmenį, kuris 2011 m. spalio mėnesį (duomenys neskelbtini) namo kieme iÅ¡lipęs iÅ¡ taksi automobilio kumščiu sudavė jos tėvui į veido sritį ir mušė jos tėvÄ (1 t. 80-81 b. l.). Tai, kad E. B. atžvilgiu ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, nėra pagrindas netikėti jos parodymais, juolab, kad pastarosios parodymus patvirtina kiti byloje surinkti įrodymai.              Liudytojas N. J. parodė, kad tÄ kart pas jį taksi automobiliu, vairuojamu jo tėvo, atvažiavę N. D. ir J.

A. pasakė jam: „Važiuojam, reikia pasiÅ¡nekėti su žmogumi“. Pas jį tuo metu buvo Ž. ir dar vienas asmuo. Nuvažiavus į vietÄ , iÅ¡ automobilio iÅ¡lipo tik N. D. ir J. A.. Kadangi automobilio durys buvo atviros, jis iÅ¡girdo ginÄÄ . V. B. sudavė J. A., J. A. sudavė V. B.. SmÅ«gių buvo ne vienas ir ne trys. Viskas truko 10-15 min., vyko muÅ¡tynės. V. B. buvo apačioje, o J. A. – ant virÅ¡us, tuo metu J. A. ir trenkė „atsakomÄ jį“ smÅ«gį. Nurodė, kad taip elgtis negalima, jo požiÅ«ris į tai nėra teigiamas, matyti tokį vaizdÄ buvo nemalonu (2 t. 46-47 b. l.).

             Aplinkybę, kad V. B. ir J. A. sudavė smÅ«gius vienas kitam, jie susikibo, pargriuvo ant žemės, ikiteisminio tyrimo metu nurodė ir liudytojas Ž. J. (1 t. 44-45 b. l.), parodymai iÅ¡tirti pirmosios instancijos teisme). Teisiamajame posėdyje Ž. J. parodė, kad V. B. ir J. A. mušėsi per visÄ aikÅ¡telę, E. B. ir jos mama bandė skirti vyriÅ¡kius, E. B. sudavė J. A. į nugarÄ . Patvirtino savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (2 t. 75 b. l.).              Tai, kad iÅ¡ taksi automobilio iÅ¡lipęs asmuo (kaltinamasis) puolė muÅ¡ti E. B. tėvÄ , teisiamajame posėdyje nurodė ir liudytoja D.

N.. Ji taip pat paaiÅ¡kino, kad abu vyrai mušėsi, sudavė vienas kitam daug smÅ«gių. Viskas vyko 10-15 min., buvo daug kraujo, E. B. bandė patraukti J. A. nuo savo tėvo, sudavė J. A. kumščiu, iÅ¡kvietė policijÄ . Toks įvykis jÄ sukrėtė, tai nebuvo eilinis dalykas (2 t. 75-76 b. l.). D. N. iÅ¡ jai pateiktų nuotraukų atpažino J. A. kaip asmenį, kuris kumščiu sudavė jos draugės tėvui B. į veido sritį ir tarp jų kilo muÅ¡tynės (1 t. 58-59 b. l.).              IÅ¡ liudytojų L.

B., E. B. ir D. N. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu ir teisiamuosiuose posėdžiuose akivaizdu, kad jie yra nuoseklūs, minėtos liudytojos iš esmės vienodai nurodė esmines įvykio aplinkybes, todėl sutikti su apeliacinio skundo argumentu, kad minėtų liudytojų parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu ir teisme nesutampa, jie yra nepatikimi, nėra pagrindo. Iš skundžiamo nuosprendžio akivaizdu, kad teismas ne tik išvardijo, bet ir įvertino liudytojų parodymus, ir nesutikti su tokiu įrodymų vertinimu teisėjų kolegija neturi pagrindo.

Kartu atkreipiamas dėmesys, kad teismas vertina įrodymus, surinktus nagrinėjamoje, o ne kitose bylose. Ä®vertinęs byloje surinktų įrodymų visumÄ , pirmosios instancijos teismas padarė motyvuotÄ iÅ¡vadÄ , kad V. B. ir J. A. tarpusavyje mušėsi, o ne gynėsi vienas nuo kito ir teisingai pažymėjo, jog teismų praktikoje pripažįstama, kad, esant specifinei konfliktinei situacijai – muÅ¡tynėms, besiginančiųjų nėra – abi pusės yra puolančioje situacijoje (pvz.. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-392/2012, 2K-275/2013).

Kolegijos vertinimu, byloje surinkti ir iÅ¡tirti duomenys leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad tiek nuteistasis, tiek ir nukentėjusysis vienas kito atžvilgiu smurtÄ naudojo ne besigindami vienas nuo kito, o dėl tarp jų kilusio konflikto, kuris peraugo į muÅ¡tynes. Teismų praktikoje pripažįstama, kad muÅ¡tynėms, kilusioms tarpusavio konflikto metu, skirtingai nuo pavojingo kėsinimosi, bÅ«dinga tai, kad abi pusės vadovaujasi agresyviais, puolamaisiais interesais, smurtÄ vartoja ne gynybos, o puolimo tikslais.

MuÅ¡tynėse nėra besiginančiųjų, todėl teisė į bÅ«tinÄ jÄ gintį nekyla (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-537/2006, Nr. 2K-394/2007, Nr. 2K-638/2007). Taigi, sprendžiant iÅ¡ byloje nustatytų aplinkybių, baudžiamojo kodekso prasme pavojingo kėsinimosi, kuris nuteistajam bÅ«tų suteikęs teisę į bÅ«tinÄ jÄ gintį, nebuvo. Teismas teisingai konstatavo, kad J. A., kilusį konfliktÄ pasirinkęs spręsti vieÅ¡oje vietoje, kitų žmonių akivaizdoje, suduodamas ne mažiau kaip 4 smÅ«gius V.

B. į veidÄ , demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarkÄ . Kaip jau minėta, visuomenės tvarkos ar rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieÅ¡ asmenį buvo panaudotas fizinis smurtas, aplinkiniai pasijuto Å¡iurkščiai pažeminti ar Å¡okiruoti, buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta žymi materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis iÅ¡gÄ stis ar kilo sumaiÅ¡tis, nutrauktas žmonėms skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan. (pvz.. kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-135/2011, 2K-563/2009 ir kt.).

Apelianto skundo argumentÄ , kad visuomenės rimtis ir tvarka nebuvo sutrikdyti paneigia anksčiau minėti liudytojų A. R., L. B., E. B., N. J., D. N. parodymai. Neteisus apeliantas teigdamas, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamÄ nuosprendį, neatsižvelgė į kitus įsiteisėjusius teismų sprendimus dėl tos pačios situacijos (2 t. 17-25, 58-71 b. l.). Akivaizdu, jog teismas įvertino tai, kad Å iaulių apygardos teismo 2013 m. gruodžio 19 d. nuosprendyje nustatyta, jog pirmÄ smÅ«gį sudavė V.

B., ir Å¡iÄ aplinkybę pripažino J. A. atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Be to, kaip teisingai skundžiamame nuosprendyje pažymėjo pirmosios instancijos teismas, apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylÄ , kurioje V. B. pripažino kaltu padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 284 straipsnio 1 dalyje, sprendė V. B., o ne J. A. kaltės klausimÄ , taigi, J. A. suduotų smÅ«gių V. B. nevertino. Teismas pagrįstai atkreipė dėmesį ir į tai, kad J.

A. sudavė smÅ«gius pargriautam ir ant žemės gulinčiam V. B., bÅ«damas ant jo virÅ¡aus, matydama tokiÄ situacijÄ , gelbėti V. B. puolė jo dukra, taigi, todėl teigti, kad J. A. sudavė smÅ«gius V. B. nuo pastarojo gindamasis, nėra pagrindo. Akivaizdu, kad teismas, spręsdamas J. A. kaltės klausimÄ , nustatė, jog pastarasis sudavė V. B. ne mažiau kaip 4 smÅ«gius, o ne konstatavo, kad J. A. ir V. B. sudavė vienas kitam po 4-5 smÅ«gius. Tai, kad kituose teismų sprendimuose nebuvo nustatyta, jog V.

B. buvo muÅ¡amas įkiÅ¡us į automobilį jo galvÄ ar užkritus ant jo, esant Å¡ioje byloje nustatytoms aplinkybėms, apelianto kaltės padarius jam inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ nepaneigia. Nuteistojo skundo argumento, kad teismas, priimdamas skundžiamÄ sprendimÄ , pažeidė BK 2 straipsnio 3 dalies nuostatas, nepatvirtina jokie bylos duomenys, todėl Å¡is argumentas vertinamas kaip deklaratyvus ir atmetamas. Dėl J. A. paskirtos bausmės Skunde J. A. nurodė, kad teismas paskyrė jam per griežtÄ bausme, t. y. paskirdamas jam laisvės apribojimÄ su įpareigojimu, jį nubaudė griežčiau nei V.

B., nors pastarasis nuteistas už tai, kad padarė jam (J. A.) nežymų ir nesunkų sveikatos sutrikdymus. Pažymima, kad BK 54 straipsnyje numatyti bendrieji bausmės skyrimo pagrindai reikalauja, kad teismas bausmę skirtų įstatymo straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcijos ribose, atsižvelgtų į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadijÄ , kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Konkrečiu atveju teismas, atsižvelgdamas į minėtas turinčias reikÅ¡mės bausmei skirti aplinkybes, paskiria nuteistajam individualizuotÄ bausmę, siekiant įgyvendinti bausmės skyrimo tikslus – sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamÄ veikÄ padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimÄ .

Taigi, bausmė gali pasiekti jai keliamus tikslus, tik kai ji yra individualizuota, t. y. paskirta atsižvelgiant į kaltininko asmenybės bruožus ir resocializacijos poreikius. IÅ¡ skundžiamo nuosprendžio matyti, kad skirdamas J. A. bausmę, teismas atsižvelgė į tai, kad jis padarė nesunkų tyčinį nusikaltimÄ , anksčiau buvo teistas, bausmę yra atlikęs, galiojančių administracinių nuobaudų neturi, jį neigiamai charakterizuojančios medžiagos nėra. Kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus J.

A. laisvės apribojimo bausmę. Baudžiamasis įstatymas suteikia teismui teisę paskyrus asmeniui laisvės apribojimo bausmę skirti jam įpareigojimus. Teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kad J. A. Å iaulių miesto apylinkės teismo 2010 m. birželio 28 d. teismo baudžiamuoju įsakymu buvo teistas už analogiÅ¡kÄ , t. y. BK 284 straipsnio 1 dalyje numatytÄ nusikaltimÄ (1 t. 33-34, 94-97 b. l.), nusikalto neiÅ¡nykus teistumui, duomenų, kad jis dirbtų ar vykdytų individualiÄ veiklÄ , byloje nėra, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai paskyrė J.

A. įpareigojimus per laisvės apribojimo laikotarpį būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu, dirbti arba registruotis darbo biržoje bei per 6 mėnesius neatlygintinai išdirbti 100 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis. Dėl civilinio ieškinio Kaip jau minėta, apeliaciniame skunde nuteistasis J. A. taip pat nurodė, kad teismas nepagrįstai iš jo priteisė V.

B. 1000 Lt neturtinei žalai atlyginti. Pagal CK 6.250 straipsnį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų numatytais atvejais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Įstatymas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo.

Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Neturtinės žalos dydį teismas nustato įvertinęs visus byloje esančius teisiÅ¡kai reikÅ¡mingus kriterijus, atsižvelgdamas į ginamos vertybės specifikÄ . Ä®statymų leidėjas nėra nustatęs neturtinės žalos atlyginimo dydžio ribų, o tik įtvirtinęs nebaigtinį neturtinės žalos dydį pagrindžiančių kriterijų sÄ raÅ¡Ä , todėl teismas, kaip subjektas, nustatantis tokios žalos dydį, turi diskrecijÄ sprendžiant dėl teisingo žalos atlyginimo nukentėjusiam asmeniui.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymėta, kad įstatyme nustatytas neturtinės žalos dydžiui reikÅ¡mingų kriterijų sÄ raÅ¡as laikytinas pagrindiniu (universaliu), todėl jame įtvirtinti kriterijai turėtų bÅ«ti teismo iÅ¡tirti ir įvertinti kiekvienoje byloje, kurioje sprendžiamas klausimas dėl neturtinės žalos atlyginimo dydžio.                   Pažymėtina, kad, nustatydamas neturtinės žalos atlyginimo dydį, teismas negali suabsoliutinti vieno pasirinkto kriterijaus, o kitus ignoruoti.

Nepaisant asmens padaryto pažeidimo ir prievolės atlyginti padarytÄ neturtinę žalÄ , svarbu užtikrinti, kad žalos padaręs asmuo realiai galėtų sumokėti nukentėjusiajam priteistÄ neturtinės žalos dydį ir bÅ«tų suinteresuotas tai padaryti kiek įmanoma greičiau, o nukentėjęs asmuo realiai gautų jam priteistÄ sumÄ .             Kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, nustatydamas nukentėjusiajam priteistinos neturtinės žalos dydį, nepakankamai atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes, į tai, kad J.

A. savo veiksmais V. B. sveikatos nesutrikdė, o V. B. J. A. padarė nežymų ir nesunkų sveikatos sutrikdymÄ , sulaužė nosies kaulus ir dėl to jÄ reikėjo operuoti, Å iaulių apylinkės teismo 2013 m. birželio 14 d. nuosprendžiu, pakeistu Å iaulių apygardos teismo 2013 m. gruodžio 19 d. nuosprendžiu, iÅ¡ V. B. priteista J. A. 1500 Lt neturtinei žalai atlyginti. Atsižvelgdama į Å¡ias aplinkybes, vadovaudamasi teisingumo, protingumo bei sÄ Å¾iningumo principais, kolegija mano, kad nukentėjusiajam priteistos neturtinės žalos dydis turi bÅ«ti mažinamas iki 500 Lt.

Dėl to nuosprendis keičiamas dėl netinkamai iÅ¡spręsto civilinio ieÅ¡kinio klausimo. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 4 punktu, 332 straipsniu, n u t a r i a: Pakeisti Å iaulių apylinkės teismo 2014 m. kovo 27 d. nuosprendį. Sumažinti iÅ¡ nuteistojo J. A. nukentėjusiajam V. B. priteistos neturtinės žalos dydį iki 500 Lt (penkių Å¡imtų litų).              KitÄ nuosprendžio dalį palikti nepakeistÄ .

             Kolegijos pirmininkas                                                                               Vaclovas Iždonas Teisėjai                                                                                                        Gražvydas Poškus                                                                                                                      Bronius Zalaga