59f3ab01-5e5e-40f1-9fe7-e2ee5f88b581 · Kauno apygardos teismas

Bylos Nr. 1S-995-317/2016Teisminio proceso Nr. 1-12-1-00788-2011-2Procesinio sprendimo kategorija: 2.5.19 (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. liepos 29 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Algirdo Jaliniausko (kolegijos pirmininkas), Viktoro PreikÅ¡o ir Gyčio Večersko,teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo nuteistojo S. R. skundÄ dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 21 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo S. R. skundas dėl Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijos Alytaus pataisos namuose (toliau – Komisija) 2016 m. gegužės 18 d. nutarimo Nr. 357-210 netaikyti nuteistajam S. R. lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos.Teisėjų kolegija n u s t a t ė :

S. R., a. k. (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2007 m. birželio 21 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį, 286 straipsnio 1 dalį. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, galutinė bausmė paskirta 5 m. laisvės atėmimo. 1.1. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. birželio 9 d. nutartimi S. R. grÄ Å¾intas į laisvės atėmimo vietÄ - galutinė bausmė 1 m. 6 mėn. 11d. laisvės atėmimo.1.2.

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. gegužės 11 d. nuosprendžiu S. R. pripažintas kaltu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, 286 straipsnį. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, 64 straipsniu - galutinė subendrinta bausmė paskirta 4 m. 4 mėn. laisvės atėmimo.1.3. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 3 d. nuosprendžiu S. R. pripažintas kaltu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 241 straipsnio 2 dalį, 22 straipsnio 1 dalį ir 241 straipsnio 1 dalį. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, galutinė subendrinta bausmė paskirta - 2 m. 6 mėn. laisvės atėmimo.1.4.

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 14 d. nutartimi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2015 m. gegužės 11 d. nuosprendžiu ir Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 8 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės subendrintos iÅ¡ dalies sudedant, prie griežtesnės bausmės pridedant dalį Å¡velnesnės bausmės ir S. R. galutinė subendrinta bausmė paskirta – 5 m. 6 mėn. laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, į bausmės laikÄ Ä¯skaitytas iki 2012 m. lapkričio 6 d. iÅ¡ dalies atliktas bausmės laikas pagal Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. gegužės 11 d. nuosprendį.1.5.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. sausio 21 d. nuosprendžiu S. R. pripažintas kaltu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su bausme, paskirta Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 14 d. nutartimi ir galutinė bausmė paskirta - 6 m. laisvės atėmimo.1.6. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. liepos 12 d. nuosprendžiu S. R. pripažintas kaltu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 1 dalį.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 5, 6 dalimis ir BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, S. R. paskirta bausmė – 2 . 8 mėn. laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1,4, 9 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. liepos 12 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir galutinė bausmė S. R. paskirta – 8 m. laisvės atėmimo.1.7. Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2015 m. gruodžio 22 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. liepos 12 d. nuosprendis pakeistas ir vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, S. R. galutinė subendrinta bausmė paskirta - 7 m. laisvės atėmimo.1.8.

Bausmės pradžia: 2012 m. gegužės 11 d., bausmės pabaiga: 2019 m. gegužės 9 d.Komisijos 2016 m. gegužės 18 d. nutarimu Nr. 357-210 nutarta netaikyti nuteistajam S. R. lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos. Tokį Komisijos sprendimÄ nuteistasis apskundė Alytaus rajono apylinkės teismui, kuris 2016 m. birželio 21 d. nutartimi nuteistojo skundÄ atmetė, motyvuodamas tuo, kad nėra pagrindo daryti iÅ¡vadÄ , jog nuteistasis S. R. patyrė pakankamos trukmės laisvės atėmimo bausme taikomus suvaržymus ir pakeitė savo elgesį, padarė pažangÄ mažinant nusikalstamo elgesio rizikÄ , kas leistų konstatuoti, jog lygtinai paleidus nuteistÄ jį iÅ¡ pataisos įstaigos, laisvėje jis integruosis į visuomenę, laikysis įstatymų ir nenusikals.Nesutikdamas su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu, nuteistasis S. R. skundu praÅ¡o panaikinti Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 21 d. nutartį ir taikyti jam lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos.3.1.

Skunde nuteistasis nurodo, kad nesutinka su teismo sprendimu netaikyti lygtinio paleidimo dėl to, kad per bausmės laikÄ nekito jo pakartotinio nusikalstamumo rizikos balai, kadangi pasak nuteistojo, OASys programa pakartotinio nusikalstamumo balus nustato pagrinde iÅ¡ statinių veiksnių, kurių neįmanoma pakeisti, todėl sumažinti pakartotinio nusikalstamumo rizikos balus praktiÅ¡kai neįmanoma. Be to, Alytaus PN administracija per visÄ bausmės laikÄ neruošė jo lygtiniam paleidimui ir dėl pastarosios įstaigos aplaidumo Å¡iuo metu jam netaikomas lygtinis paleidimas, nes minėta iÅ¡taiga nuo pat pradžių nevedė pakartotinio nusikalstamumo rizikos pokyčiu stebėjimo.3.2.

Nuteistojo teigimu, teismas, spręsdamas jo lygtinio paleidimo klausima, negalėjo remtis teistumų skaičiumi, nuobaudų skaičiumi, neatliktos bausmės dydžiu, ir pan.3.3. Nuteistasis taip pat nurodo, kad jis buvo skatintas, mokėsi ir pasiekė gerų rezultatų, yra charakterizuojamas tik teigiamai, iÅ¡klausė elgesio korekcijos programÄ "elgesys, pokalbis, pasikeitimas", tačiau nepaisant viso to, jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nesumažėjo nei vienu balu. Todėl, jo nuomone, įpareigojimas daryti pažanga mažinant pakartotinio nusikalstamumo rizikos balus yra reikalavimas daryti tai kas yra neįmanoma.Nuteistojo S. R. skundas atmetamas.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijai praÅ¡ymus lygtinai paleisti iÅ¡ pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio rizikÄ sudaro pagrindÄ manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali bÅ«ti lygtinai paleisti iÅ¡ pataisos įstaigų.

IÅ¡ BVK 157 straipsnio 1 dalies lingvistinio aiÅ¡kinimo seka, kad bÅ«tent nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio rizikÄ , jÄ vertinant atitinkamai pagal tai, ar nusikalstamo elgesio rizika yra žema, ar vidutinė arba aukÅ¡ta, turi sudaryti pagrindÄ manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymÄ Ä¯tvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimÄ kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimaliÄ BVK 157 straipsnio 2 dalyje numatytÄ paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę nuteistajam bÅ«ti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka aukščiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamai pagrindo manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals.

Pagal aptartÄ teisinį reguliavimÄ , ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals sprendžiama pagal nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimÄ ir pažangÄ jÄ mažinant. Taigi nuteistasis, siekiantis lygtinio paleidimo, turi atitikti įstatymu numatytų formaliųjų ir materialiųjų sÄ lygų visumÄ .Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, kad nuteistasis S. R. yra atlikęs minimaliÄ Ä¯statymo nustatytÄ paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra atlikęs BVK 157 straipsnio 2 dalyje numatytÄ laisvės bausmės dalį, leidžiančiÄ svarstyti klausimÄ dėl jo lygtinio paleidimo, tačiau, kaip jau minėta, lygtinio paleidimo taikymui taip pat bÅ«tina sÄ lyga – manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sÄ lygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga jÄ mažinant.

Nuteistojo pažanga Å¡iÄ rizikÄ mažinant turi bÅ«ti akivaizdi ir įtikinanti, kad nuteistasis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis.IÅ¡ teismui pateiktos medžiagos matyti, kad atlikus nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimÄ , naudojant „OASys“ metodikÄ , nustatyta, kad S. R. priklauso vidutinės rizikos grupei – 86 balai. Pagal BVK 157 straipsnio 1 dalies nuostatas, jau vien Å¡ios aplinkybės nustatymas yra pagrindas atsisakyti taikyti lygtinį paleidimÄ .

Be to, ir nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu, iÅ¡ kurio sprendžiama apie nuteistojo pažangÄ mažinant nusikalstamo elgesio rizikÄ , neduoda pagrindo iÅ¡vadai, kad lygtinis paleidimas gali bÅ«ti taikomas. IÅ¡ teismui pateiktos medžiagos matyti, jog nuteistais pataisos įstaigoje nedirbo, dėl darbo į pataisos įstaigos administracijÄ taip pat nesikreipė. Nuteistasis save vertina adekvačiai, jo savivertė aukÅ¡ta. Nors jis ir nepasižymi perdėtu impulsyvumu ar agresyvumu, tačiau kai kuriose situacijose gali pasielgti neapgalvotai.

S. R. atpažįsta problemines sritis, tačiau yra linkęs jas minimalizuoti ir žvelgti į jas pavirÅ¡utiniÅ¡kai, todėl ne visada pasirenka tinkamas strategijas joms spręsti. Nuteistasis stengiasi apgalvoti savo elgesio pasekmes, tačiau yra linkęs koncentruotis į trumpalaikius sprendimus, neįvertindamas ilgalaikių pasekmių. IÅ¡ socialinio tyrimo iÅ¡vados taip pat matyti, kad vis tik iÅ¡lieka nuteistojo kriminogeniniai veiksniai – ankstesni nusikalstami veiksmai; su darbu susijusios problemos; mÄ stymas ir elgesys.

Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nuteistasis net 10 kartų baustas už vidaus tvarkos taisyklių pažeidimus. Nors jam paskirtos nuobaudos nebegalioja, tačiau aukÅ¡tesniojo teismo vertinimu, kiekvienas bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimas rodo, kad nuteistasis, net ir bÅ«damas laisvės atėmimo vietoje turi polinkį pažeisti nustatytÄ elgesio tvarkÄ , nesugeba paklusti nuteistiesiems privalomoms pataisos namų taisyklėms, kurių kiekviena, siekiant pataisyti nusikalstamÄ veikÄ padariusį asmenį, yra vienodai svarbi, be to, sprendžiant klausimÄ dėl galimybės taikyti nuteistajam lygtinį paleidimÄ , negali bÅ«ti vertinama tik svarstymo momentu nustatytos aplinkybės, tačiau reikia atsižvelgti į visÄ bausmės atlikimo laikotarpį.AukÅ¡tesniojo teismo nuomone, įvertinus nurodytas aplinkybes, nėra pagrindo daryti iÅ¡vadÄ , kad nuteistojo S. R. pažanga mažinant nusikalstamo elgesio rizikÄ sudaro pagrindÄ manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.

Sutiktina, jo nuteistasis mokosi, yra skatintas, įgijo specialybę, yra teigiamai jį charakterizuojančių aplinkybių. Tačiau taip privalo elgtis kiekvienas nuteistasis ir Å¡ios aplinkybės nesudaro besÄ lyginio pagrindo konstatuoti pakankamos nuteistojo pažangos mažinant jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikÄ , kuri, be kita ko, vis dar iÅ¡lieka sÄ lyginai didelė. Teismas, spręsdamas ar įmanoma nuteistÄ jį toliau taisyti neizoliuotÄ nuo visuomenės, privalo atsižvelgti į aplinkybių visumÄ , o aukščiau nurodytos tik nuteistÄ jį teigiamai apibÅ«dinančios aplinkybės negali bÅ«ti besÄ lygiÅ¡kas pagrindas taikyti jam lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos.

Sutiktina su nuteistuoju, jog aplinkybės, susiję su teistumų skaičiumi bei neatliktu bausmės dydžiu, negali bÅ«ti pripažįstamos pagrindu, dėl kurio asmeniui nebÅ«tų taikomas lygtinis paleidimas – Å¡ios aplinkybės nekinta visos atliekamos laisvės atėmimo bausmės metu ir neiÅ¡nyksta atlikus bausmę. Tačiau pažymėtina, kad sprendžiant lygtinio paleidimo klausimÄ , nusikalstamos veikos pavojingumas, pobÅ«dis ir likusi neatliktos bausmės dalis visgi gali bÅ«ti vertinami kitų nuteistojo elgesį ir asmenybę charakterizuojančių duomenų kontekste, vadovaujantis ne tik paskirtos bausmės tikslais, bet ir bausmės vykdymo principais bei lygtinio paleidimo tikslais.

Todėl tai, kad apylinkės teismas, spręsdamas S. R. lygtinio paleidimo klausimÄ skundžiamoje nutartyje paminėjo likusiÄ bausmės dalį bei ankstesnius jo teistumus, jokio pagrindo naikinti skundžiamÄ apylinkės teismo nutartį nesudaro.Pažymėtina ir tai, jog taikyti lygtinį paleidimÄ yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistÄ jį, įvertinęs aplinkybes ir padaręs iÅ¡vadÄ , jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslÄ . Byloje esančių teigiamai charakterizuojančių nuteistÄ jį aplinkybių nepakanka daryti iÅ¡vadai, kad S. R. toliau gali bÅ«ti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o paties nuteistojo nuomonė ir noras bÅ«ti lygtinai paleistam iÅ¡ pataisos namų teismo neįpareigoja priimti jam palankų sprendimÄ .Tai, kad nagrinėjamu atveju nuteistasis nesutinka su Socialinio tyrimo iÅ¡vadoje pagal OASys metodikÄ nustatytu jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos balu, esminės reikÅ¡mės, sprendžiant jo lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos klausimÄ , neturi.

Konstatuojant Å¡iÄ iÅ¡vadÄ , pastebėtina, kad Å¡is balas nustatomas pataisos namuose naudojant OASys metodikÄ , skirtÄ teises pažeidėjo nusikalstamo elgesio rizikai ir jo patiriamiems sunkumams bei kriminogeniniams poreikiams nustatyti. Å is tyrimas atliekamas kompetentingų pataisos įstaigos darbuotojų, vertinant tiek nuteistojo buvusius teistumus ir jo elgesį iki laisvės atėmimo bausmės atlikimo (statiniai balai), tiek ir jo elgesį laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietoje (kintami balai). Tokiu bÅ«du, nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos balas pagal OASys metodikÄ , jo nustatymas bei vertinimas nepriklauso nei pirmosios, nei aukÅ¡tesnės instancijos teismų kompetencijai.

Tai iÅ¡imtinė pataisos įstaigos darbuotojų veikla, su kurios rezultatais nesutikdamas, nuteistasis gali kreiptis į jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietos administracijÄ , praÅ¡ydamas pateikti jam rÅ«pimÄ informacijÄ , susijusiÄ su OASys tyrimu. AnalogiÅ¡kai pasisakytina ir vertinant nuteistojo skundo argumentus dėl jam nustatyto individualaus reabilitacijos plano bei jame įtvirtintų įpareigojimų tikslingumo.Taigi, atsižvelgiant į aukščiau iÅ¡dėstytas aplinkybes, darytina iÅ¡vada, jog pirmosios instancijos teismas, patikrinęs Komisijos nutarime iÅ¡dėstytas aplinkybes ir priimtÄ sprendimÄ netaikyti nuteistajam S. R. lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos namų, pažeidimų Komisijos nutarime nekonstatavo ir nuteistojo S. R. skundÄ dėl Komisijos nutarimo netaikyti jam lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos, atmetė pagrįstai.

AukÅ¡tesnysis teismas konstatuoja, jog Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 21 d. nutartis yra pagrįsta, teisinga ir teisėta, priimta nepažeidžiant nei Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso, nei kitų teisės aktų nuostatų, todėl jÄ keisti ar naikinti nuteistojo skunde nurodytais argumentais nėra jokio pagrindo.Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, teismas n u t a r i a :nuteistojo S. R. skundÄ atmesti ir palikti galioti Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 21 d. nutartį.Å i Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Teisėjai                                                                                               Algirdas Jaliniauskas                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                Viktoras Preikšas                                                                                                            Gytis Večerskas