59f1b442-5c9e-45dd-a67f-cea4f777ba2a · Å iaulių apygardos teismas

? Civilinė byla Nr. 2A-400-210/2020 Teisminio proceso Nr. 2-23-3-00935-2019-9 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.2.1.; 2.1.2.4.3.; 2.6.11.6.; 3.1.7.11.;3.3.1.20. (S) ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. birželio 15 d. Šiauliai Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Danutės Burbulienės, Vytauto Kursevičiaus (pirmininko ir pranešėjo), Egidijaus Mockevičiaus, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovų A.

S. V. ir A. V. apeliacinį skundÄ dėl Å iaulių apylinkės teismo Kelmės rÅ«mų 2020 m. vasario 20 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-641-471/2020 pagal ieÅ¡kovų E. I. ir A. I. ieÅ¡kinį atsakovams A. S. V. ir A. V. dėl sandorio pripažinimo galiojančiu. Teisėjų kolegija n u s t a t ė: I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovai E. I. ir A. I. ieÅ¡kiniu kreipėsi į teismÄ praÅ¡ydami pripažinti galiojančiu be notaro patvirtinimo 2015 m. rugsėjo 28 d. sudarytÄ sandorį, kuriuo atsakovai A.

S. V. ir A. V. iki 2019 m. spalio 1 d. perduoda ieÅ¡kovui E. I. 0,8547 ha ploto žemės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini), ir kurio kaina įskaityta į ieÅ¡kovų ir atsakovų sulygtÄ kainÄ 2015 m. rugsėjo 28 d. sutartyje bei 2019 m. spalio 10 d. priėmimo-perdavimo akte Nr. 2958. IeÅ¡kovai nurodė, kad 2015-09-28 sudarant žemės sklypo su pastatais pirkimo-pardavimo sutartį Å¡alys susitarė dėl bendro žemės sklypo, aptverto viena tvora, pardavimo už sutartÄ 80000 Eur sumÄ . Tik paaiÅ¡kėjus, kad dalis sklypo nėra iÅ¡pirkta, notarei pasiÅ«lius buvo sudaryta papildoma sutartis, kuri negali bÅ«ti laikoma preliminariÄ ja.

Å ia sutartimi atsakovai įsipareigojo Å¡iÄ sklypo dalį iÅ¡ valstybės iÅ¡pirkti ir po galutinio visos kainos sumokėjimo jÄ be jokių papildomų apmokėjimų perleisti ieÅ¡kovams. IeÅ¡kovai savo įsipareigojimus įvykdė visiÅ¡kai, tai yra atsakovams sumokėjo visÄ kainÄ , todėl atsakovai privalo jiems perleisti ginčo žemės sklypÄ . Sklypo iÅ¡pirkimo aplinkybės neturi jokios reikÅ¡mės ginčo sprendimui, nes nesusijusios su ieÅ¡kovais. Ä®vykdžius visas sÄ lygas atsakovai atsisako sklypÄ perleisti ieÅ¡kovams.

2. Atsakovai A. S. V. ir A. V. nesutikdami su ieÅ¡kiniu nurodė, kad 2015 metais nusprendė parduoti turimÄ Å¾emės sklypÄ su sodyba (gyvenamuoju namu, kaimo turizmo pastatu ir kt. ), esančius (duomenys neskelbtini) kaime. Visos derybas vedė ir sutartis sudarinėjo ji, kaip pardavėja, ir V. S. Z., kaip pirkėjų atstovė. Jos susitarė, kad turtÄ â€“ viena tvora aptvertÄ apie 2 ha ploto žemės sklypÄ su visais pastatais – parduos už 80000 Eur. Nuvykus pas notarę paaiÅ¡kėjo, kad dalis sutarto parduoti žemės sklypo, t. y. apie 0,9 ha, yra neiÅ¡pirkta iÅ¡ valstybės, todėl notarei pasiÅ«lius sudarė antrÄ sutartį, pagal kuriÄ ji įsipareigojo sklypÄ iÅ¡ valstybės iÅ¡pirkti ir perleisti turto pirkėjams po to, kai jie sumokės visÄ kainÄ . 2017 m. ji sklypÄ iÅ¡pirko, sumokėdama valstybei 1300 Eur, apie tai pranešė V. S. Z. ir paprašė padengti Å¡ias iÅ¡laidas, tačiau Å¡i atsisakė.

Tada atsakovė paskelbė apie Å¡io sklypo pardavimÄ vieÅ¡ai, tačiau kitų pirkėjų neatsirado. Dabar sklypÄ perleisti ieÅ¡kovams nesutinka, nes jie atsisakė jai grÄ Å¾inti sumokėtus 1300 Eur, be to, labai pablogėjo santykiai su sodyboje gyvenančia V. S. Z.. Pripažįsta, kad, jei ginčo sklypas 2015-09-28 bÅ«tų buvęs iÅ¡ valstybės iÅ¡pirktas, pirkėjas bÅ«tų mokėjęs jai 80000 Eur. Atsakovų nuomone, buvo sudaryta preliminarioji sutartis, o nesudarius pagrindinės sutarties per nustatytÄ terminÄ prievolė jÄ sudaryti pasibaigė.

Be to, pagal papildomÄ Å¾odinį susitarimÄ pirkėjai už sklypÄ Ä¯sipareigojo sumokėti 35000 Eur. Kadangi pirkimo-pardavimo sandorio sudarymo metu atsakovė nebuvo ginčo sklypo savininkė, nebuvo ir paties sandorio dalyko, todėl sutartis yra preliminarioji, kurios pagal teismų praktikÄ priverstinai vykdyti negalima. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 3. Å iaulių apylinkės teismo Kelmės rÅ«mai 2020 m. vasario 20 d. sprendimu ieÅ¡kinį tenkino. Pripažino galiojančia 2015 m. rugsėjo 28 d. pirkimo-pardavimo sutartį, kuria pardavėjai A.

S. V. ir A. V. parduoda ir iki 2019 m. spalio 1 d. įsipareigoja sudaryti notariÅ¡kai patvirtintÄ pirkimo-pardavimo sutartį pirkėjui E. I. 0,8547 ha ploto žemės sklypÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) kaime, už kainÄ , kuri įskaityta į pardavėjų ir pirkėjo 2015 m. rugsėjo 28 d. notariÅ¡kai patvirtintoje pirkimo-pardavimo sutartyje, reg. Nr. 3055, nurodyto turto kainÄ .

4. Vadovaudamasis kasacinio teismo praktika dėl preliminariosios sutarties aiÅ¡kinimo teismas sprendė, kad Å¡alių susitarimas (valia) buvo parduoti visÄ turtÄ (tarp jo ir ginčo sklypÄ ) kartu už bendrÄ 80000 Eur kainÄ , sudarant vienÄ sutartį, reg. Nr. 3055. Teismas vertino, kad 2015-09-28 sutartis sudaryta ne siekiant ateityje sudaryti (ar nesudaryti) pirkimo-pardavimo sandorį, o paaiÅ¡kėjus aplinkybėms, nepriklausančioms nuo Å¡alių valios, kad sklypo dalis nėra iÅ¡pirkta iÅ¡ valstybės. Teismas pažymėjo, kad Å¡ia sutartimi buvo sutarta ne dėl kainos, o dėl jos sumokėjimo termino, iki kurio visa kaina, nurodyta sutartyje reg. Nr. 3055, buvo sumokėta, turtas perduotas pirkėjui naudotis nuo sutarties momento ir pardavėjui nenumatyta galimybė sudaryti pardavimo sutartį ar jos nesudaryti.

5. Teismas pripažino, kad 2015-09-28 sutartis yra ne preliminarioji, o pagrindinė pirkimo-pardavimo sutartis, nes susitarta dėl parduodamo turto, jis perduodamas pirkėjui, sumokama kaina ir pan., su sÄ lyga ateityje ne sudaryti pagrindinę sutartį, o tik jÄ notariÅ¡kai įforminti. Atsižvelgdamas į tai, teismas konstatavo, kad tokia sutartis, kuomet pirkėjas jÄ visiÅ¡kai įvykdė, o pardavėjui vengiant įforminti notariÅ¡kai, gali bÅ«ti teismo pripažįstama galiojančia CK 1.93 straipsnio 4 dalies tvarka.

6. Teismas vertino, kad Å¡alys buvo vienareikÅ¡miÅ¡kai susitarę, jog visas turtas, tarp jo ir neiÅ¡pirktas sklypas, parduodamas už bendrÄ 80000 Eur sumÄ , atsakovei pripažinus, kad tokia kaina ir buvo sumokėta, sprendė, kad pirkėjas neturi pareigos atlyginti pardavėjui kitų, iÅ¡skyrus sandorio sudarymo (sutarties 10 punkte), iÅ¡laidų, tarp jų – turto iÅ¡pirkimo, įregistravimo ir panaÅ¡ių iÅ¡laidų, patiriamų pardavėjo iki parengiant turtÄ parduoti, tai papildomai vienareikÅ¡miÅ¡kai nurodyta sutarties 2 punkte.

Ä®vertinęs tai, teismas ieÅ¡kovų reikalavimÄ pripažinti sandorį galiojančiu tenkino. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentai 7. Apeliaciniu skundu atsakovai A. S. V. ir A. V. praÅ¡o panaikinti Å iaulių apylinkės teismo Kelmės rÅ«mų 2020 m. vasario 20 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį atmesti bei priteisti patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais: 7.1. Apeliantų nuomone, teismas neteisingai taikė materialiÄ sias teisės normas, pažeidė įrodymų tyrimo ir vertinimo taisykles, nes 2015 m. rugsėjo 28 d. tarp atsakovų V. ir ieÅ¡kovų I. sudaryta sutartis yra preliminarioji, kadangi atitinka visus preliminariosios sutarties požymius: 7.1.1. sutartyje nurodytos sutarties Å¡alys – bÅ«simasis pardavėjas ir bÅ«simasis pirkėjas; 7.1.2. sutarties nuostatų turinys aiÅ¡kiai nurodo, kad pagrindinei pirkimo-pardavimo sutarčiai sudaryti reikalingi dokumentai, kurie bus pateikti, prieÅ¡ sudarant pagrindinę pirkimo-pardavimo sutartį; 7.1.3. pasiraÅ¡yta sutartis preliminarioji, kurioje numatyta ir neginčijamai įvardyta, kad ateityje bus sudaryta pagrindinė pirkimo-pardavimo sutartis, kurios iÅ¡laidas apmokės pirkėjas; 7.1.4. ieÅ¡kovai patys pripažino, kad sutartis preliminarioji, tiek ieÅ¡kinio pateikimo momentu, tiek nagrinėjant bylÄ jie nekėlė klausimo dėl sutarties rÅ«Å¡ies; 7.1.5. pareiÅ¡kimas Nr. 74 patvirtina, kad tiek ieÅ¡kovų, tiek atsakovų valia 2015 m. rugsėjo 28 d. buvo pasiraÅ¡yta preliminarioji sutartis; 7.1.6. sutarties 6 punkte aiÅ¡kiai įvardyta, kad tai preliminarioji sutartis. 7.2.

Apeliantų teigimu, 0,9 ha žemės sklypas, kuris nebuvo suformuotas ir priklausė valstybei, negalėjo bÅ«ti pirkimo-pardavimo objektu. Atsakovai A. S. V. ir A. V. vykdė preliminariÄ sutartį, už 1300 Eur iÅ¡pirko iÅ¡ valstybės 0,8547 ha ploto žemės sklypÄ , kuriam buvo suteiktas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Kelmės žemėtvarkos skyriuje parengė dokumentus sklypui parduoti ieÅ¡kovams, tačiau pirkėjai pažeidė preliminariosios sutarties 10 punktÄ , todėl atsakovai iÅ¡pirkto sklypo nepardavė. 7.3.

Apeliantai įsitikinę, kad teismas neteisingai nustatė, kad 2015 m. rugsėjo 28 d. sudaryta sutartis yra pagrindinė pirkimo pardavimo sutartis. Pagal preliminariÄ jÄ sutartį 0,8547 ha ploto žemės sklypas niekada nebuvo perduotas ieÅ¡kovams, jis nėra aptvertas tvora ir ieÅ¡kovai niekada juo nesinaudojo. 2019 m. spalio 10 d., įvykdžius sutarties įsipareigojimus, notaras parvirtino susitarimÄ dėl pirkėjo prievolių įvykdymo pagal sutartį Nr. 2957. Å iame susitarime taip pat nėra jokios užuominos apie ginčo sklypÄ .

Turto perdavimo-priėmimo akte taip pat neminimas ginčo 0,8547 ha ploto žemės sklypas. Bylos šalims iki 2019 m. spalio 1 d. nesudarius pagrindinės sutarties, pasibaigė jų prievolė pagal 2015 m. rugsėjo 28 d. sutartį. Be to, daiktas nebuvo perduotas pirkėjui valdyti, kaip to reikalauja CK 6.309 straipsnio 1 dalis. Konstatavus, kad šalių sudaryta sutartis preliminarioji, ji negali būti patvirtina CK 1.93 straipsnio 4 dalies pagrindu.

8. Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovai E. I. ir A. I. praÅ¡o apeliantų apeliacinį skundÄ atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ bei priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundÄ grindžiamas Å¡iais argumentais: 8.1. Ginčo sutartyje kaip tik ir nėra nurodyta sulygta žemės sklypo kaina, nes jokio žemės sklypo pirkimo sutartyje nenumatyta. Teismas tinkamai aiÅ¡kino notariÅ¡kai patvirtintÄ 2015 m. rugsėjo 28 d. pirkimo-pardavimo sutartį.

Apeliantai apeliaciniame skunde, kaip ir teismo posėdžio metu, remiasi kasacinio teismo nutartimi byloje Nr. 3K-P-382/2006, kurioje faktinės aplinkybės ir sÄ lygos skiriasi. Apeliantai iÅ¡kraipo 2015-09-28 sutarties 10 punkte įvardytÄ sÄ lygÄ . Apeliantai sutarties 4 punkte įsipareigojo iki 2019 m. spalio 1 d. iÅ¡ valstybės iÅ¡pirkti 0,9 ha žemės sklypÄ . Teismo posėdžio metu atsakovė patvirtino, kad Å¡is visas viena tvora aptvertas žemės sklypas, kaip paaiÅ¡kėjo jo pirkimo-pardavimo dienÄ , buvo sudarytas iÅ¡ dviejų žemės sklypų, kurių vienas iÅ¡ valstybės iÅ¡pirktas, o kitas – ne, buvo perduotas naudotis ieÅ¡kovams ir pastarieji juo naudojasi iki Å¡iol.

Kaip turto perdavimo-priėmimo akte gali bÅ«ti įvardytas 0,8547 ha ploto žemės sklypas, jeigu pati apeliantė A. V. atsisakė patvirtinti notarine tvarka ieÅ¡kovų ir atsakovų 2015-09-28 pasiraÅ¡ytÄ sutartį dėl Å¡io žemės sklypo perdavimo. Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 9. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimÄ tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu.

Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylÄ nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

10. Nagrinėjamu atveju byloje kilo ginčas dėl įpareigojimo patvirtinti sandorį, kuriuo ieÅ¡kovas iÅ¡ atsakovų įsigijo ir 0,90 ha iÅ¡ valstybės neiÅ¡pirktÄ Å¾emės sklypÄ .

11. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad, atmesdamas apeliacinį skundÄ , apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Dėl Å¡ios priežasties teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi atsakovų apeliacinį skundÄ , pažymi, kad pirmosios instancijos teismas teisingai vertino reikÅ¡mingas ginčo teisingam iÅ¡nagrinėjimui bylos aplinkybes ir priėmė teisėtÄ bei pagrįstÄ sprendimÄ , todėl pirmosios instancijos teismo motyvų nekartoja ir pasisako tik dėl esminių apeliaciniame skunde dėstomų argumentų.

12. Byloje tarp Å¡alių kilo ginčas, ar 2015 m. rugsėjo 28 d. žemės sklypo ir pastatų pirkimo-pardavimo sutartimi buvo parduotas ir 0,9 ha valstybei priklausęs žemės sklypas. Taigi, bylos esmė – koks buvo Å¡alių susitarimo turinys bei sÄ lygos ir ar Å¡is susitarimas (Å¡alių valia) buvo tinkamai atskleistas ginčo sutartyje.

13. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad 2015 n. rugsėjo 28 d. sutartis, kuria bÅ«simas pardavėjas įsipareigoja teisės aktų nustatyta tvarka iÅ¡pirkus iÅ¡ valstybės apie 0,9 ha žemės sklypÄ (greta žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), jį parduoti, o bÅ«simasis pirkėjas įsipareigoja nupirkti iÅ¡pirktÄ , su žemės sklypu, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), besiribojantį žemės sklypÄ ir sudaryti pirkimo-pardavimo sutartį ne vėliau kaip iki 2019 m. spalio 1 d., yra ne preliminarioji, o pagrindinė pirkimo-pardavimo sutartis su sÄ lyga ateityje ne sudaryti pagrindinę sutartį, o tik jÄ notariÅ¡kai įforminti, todėl pirkėjui jÄ visiÅ¡kai įvykdžius, o pardavėjui vengiant įforminti notariÅ¡kai, teismo jÄ pripažino galiojančia CK 1.93 straipsnio 4 dalies tvarka.

14. Kiekviena sutarties Å¡alis privalo elgtis sÄ Å¾iningai (CK 6.158 straipsnio 1 dalis). Sutarties elementai, kurių pakanka sutarties galiojimui, yra veiksnių Å¡alių susitarimas, o įstatymų nustatytais atvejais – ir sutarties forma (CK 6.159 straipsnis). Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos Å¡alims turi įstatymo galiÄ (CK 6.189 straipsnio 1 dalis).

15. CK 1.93 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad jeigu viena iÅ¡ Å¡alių visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies įvykdė sandorį, kuriam bÅ«tinas notaro patvirtinimas, o antroji Å¡alis vengia įforminti sandorį notarine tvarka, tai teismas sandorį įvykdžiusios Å¡alies reikalavimu turi teisę pripažinti sandorį galiojančiu, Å¡iuo atveju sandorio po to notarine tvarka įforminti nebereikia. Kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinta, jog tam, kad bÅ«tų galima taikyti CK 1.93 straipsnio 4 dalyje nurodytÄ iÅ¡imtį, bÅ«tinos tokios sÄ lygos:

1) sandoris yra dvišalis;

2) viena sandorio šalis visiškai ar iš dalies įvykdė sandorį;

3) kita sandorio Å¡alis vengia įforminti sandorį notarine tvarka. Nustačius, kad nėra bent vienos iÅ¡ nurodytų sÄ lygų, nėra pagrindo pripažinti sandorį galiojančiu pagal CK 1.93 straipsnio 4 dalį. Vykdant sandorį savo valiÄ iÅ¡reiÅ¡kia ne tik Å¡alis, kuri jį vykdo, bet ir Å¡alis, kuri priima įvykdymÄ , todėl turi bÅ«ti akivaizdi Å¡alių valia ne tik sudaryti, bet ir įvykdyti sandorį. Sandorį, įvykdytÄ tokiu bÅ«du, kad negalima nustatyti kitos Å¡alies neabejotinos valios jį sudaryti ir įvykdyti, nėra pagrindo pripažinti galiojančiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-581/2007; 2008 m. rugsėjo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2008; 2011 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-151/2011).

16. Apeliacinis skundas grindžiamas argumentu, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai taikė materialiÄ sias teisės normas, pripažindamas, kad 2015 m. rugsėjo 28 d. tarp atsakovų V. ir ieÅ¡kovų I. sudaryta sutartis yra pagrindinė pirkimo-pardavimo sutartis, pažeidė įrodymų tyrimo ir vertinimo taisykles. Taigi, apeliacine tvarka keliamas klausimas dėl sutarties kvalifikavimo preliminariÄ ja ar pagrindine nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartimi.

17. PreliminariÄ ja sutartimi laikomas Å¡alių susitarimas, pagal kurį jame aptartomis sÄ lygomis Å¡alys įsipareigoja ateityje sudaryti kitÄ â€“ pagrindinę – sutartį. Preliminarioji sutartis turi bÅ«ti raÅ¡ytinė. Formos reikalavimų nesilaikymas preliminariÄ jÄ sutartį daro negaliojančia. Preliminariojoje sutartyje Å¡alys turi nurodyti terminÄ pagrindinei sutarčiai sudaryti. Jeigu Å¡is terminas nenurodytas, pagrindinė sutartis turi bÅ«ti sudaryta per metus nuo preliminariosios sutarties sudarymo. Jeigu preliminariÄ jÄ sutartį sudariusi Å¡alis nepagrįstai vengia ar atsisako sudaryti pagrindinę sutartį, ji privalo atlyginti kitai Å¡aliai padarytus nuostolius. Jeigu Å¡alys per preliminariojoje sutartyje nustatytÄ terminÄ pagrindinės sutarties nesudaro, tai prievolė sudaryti Å¡iÄ sutartį pasibaigia (CK 6.165 straipsnio 1–5 dalys).

18. Kasacinis teismas dėl CK 6.165 straipsnio taikymo yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad preliminarioji sutartis vertinama kaip organizacinė sutartis, kuri priskirtina ikisutartinių santykių stadijai. Tai sutartis dėl kitos (pagrindinės) sutarties sudarymo, iÅ¡ jos kyla Å¡alių prievolė aptartomis sÄ lygomis sudaryti pagrindinę sutartį. Pagal CK 6.165 straipsnyje įtvirtintÄ preliminariosios sutarties sampratÄ , iÅ¡ Å¡ios sutarties kylančios prievolės dalykas yra asmenų veiksmai, kuriais siekiama sudaryti pagrindinę sutartį.

O pagrindinėje sutartyje prievolės dalykas yra veiksmai, kurie arba patys turi vertybės reikÅ¡mę (pvz., atlygintinų profesionalo paslaugų teikimo sutartyje), arba veiksmai, kuriais objektas – vertybė – yra perduodamas kitai Å¡aliai (parduodama, mainoma, dovanojama ir pan.). Preliminariosios sutarties objektas yra bÅ«sima pagrindinė sutartis, tačiau toks objektas negali bÅ«ti pripažintas civilinių teisių objektu turtinių teisių požiÅ«riu. Preliminariosios sutartys sudaromos, kai civilinių santykių dalyviai dėl kokių nors priežasčių, pavyzdžiui, tam tikro reikalingo leidimo neturėjimo, subjektinės teisės į daiktÄ neturėjimo, nepakankamo daikto parengimo parduoti ir pan., gali nuspręsti pagrindinės sutarties nesudaryti iÅ¡ karto, o numatyti, kad jÄ sudarys ateityje.

Nustačius, kad Å¡alys susitarimu siekė tik susitarti dėl tokios sutarties sudarymo ateityje, nėra pagrindo tokio susitarimo kvalifikuoti kaip pagrindinės sutarties ir reikalauti įvykdyti jį natÅ«ra. Toks tvirtinimas prieÅ¡tarautų Å¡alių valiai ir pažeistų sutarties laisvės principÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006). Atitinkamai, jeigu sutartyje yra sÄ lygos, kurios nėra organizacinės, bet susijusios su įsipareigojimais sukurti daiktÄ ar jo dalį, pertvarkyti jį ar atlikti kitokius neorganizacinio pobÅ«džio veiksmus, tai jos gali bÅ«ti kvalifikuojamos savarankiÅ¡kai ir pagal jas sprendžiama dėl pažeistų teisių gynimo, jeigu sutartis pažeidžiama ar atsisakoma jÄ vykdyti.

19. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad nustatant, ar gali bÅ«ti Å¡alių susitarimas kvalifikuojamas kaip pagrindinė sutartis, ar ne, esminę reikÅ¡mę turi Å¡alių atlikti veiksmai, Å¡ių veiksmų tikslai, sutarties objekto formavimo specifika (Å¡ios nutarties 25 punkte nurodytas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006; 2012 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-521/2012). Kiekvienu atveju reikia įvertinti, kokiomis aplinkybėmis buvo sudaryta sutartis, ar jau buvo iki galo suformuotas objektas, dėl kurio sudaryta sutartis, ar dar turėjo bÅ«ti atliekami darbai, ar sutarties sÄ lygos aiÅ¡kios ir apibrėžė tik organizacinius ar ir faktiÅ¡kus tvarkomojo pobÅ«džio veiksmus, kokius veiksmus įsipareigojo atlikti sutarties Å¡alys ir kas faktiÅ¡kai buvo atlikta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-434-695/2018, kt.).

20. Kasacinis teismas taip pat yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad, esant ginčui dėl sutarties turinio bei jos sÄ lygų, sutartis turi bÅ«ti aiÅ¡kinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sÄ lygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslÄ , jos sudarymo aplinkybes, Å¡alių derybas dėl sutarties sudarymo, Å¡alių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas reikÅ¡mingas aplinkybes. Kartu sutarties sÄ lygos turi bÅ«ti aiÅ¡kinamos taip, kad aiÅ¡kinimo rezultatas nereikÅ¡tų nesÄ Å¾iningumo vienos iÅ¡ Å¡alių atžvilgiu, bÅ«tina vadovautis ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais.

Taikant įstatymo įtvirtintas ir teismų praktikoje pripažintas sutarčių aiÅ¡kinimo taisykles, turi bÅ«ti kiek įmanoma tiksliau iÅ¡siaiÅ¡kinta Å¡alių valia, iÅ¡reikÅ¡ta joms sudarant sutartis ir prisiimant iÅ¡ tokių sutarčių kylančius įsipareigojimus. Sprendžiant klausimÄ , ar sutarties neįvykdė kuri nors Å¡alis ir ar ji atsakinga už neįvykdymÄ , turi bÅ«ti atsižvelgiama ir į Å¡alių elgesį prieÅ¡ ir po sutarties sudarymo: derybas dėl sutarties sudarymo, sutarties vykdymo veiksmus ir Å¡alių tarpusavio santykių praktikÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-703/2013).

21. Nagrinėjant tikruosius sutarties Å¡alių ketinimus (CK 6.193 straipsnio 1 dalis), derinamas subjektyvusis sutarties aiÅ¡kinimo principas su jos teksto lingvistine analize; visos sutarties sÄ lygos turi bÅ«ti aiÅ¡kinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę ir tikslÄ bei jos sudarymo aplinkybes, Å¡alių tarpusavio santykių praktikÄ , elgesį po sutarties sudarymo ir papročius (CK 6.193 straipsnio 3, 5 dalys). Subjektyvusis sutarties aiÅ¡kinimo metodas ir teksto lingvistinis aiÅ¡kinimas sudaro darniÄ sutarčių aiÅ¡kinimo metodų sistemÄ , kuria remiantis nustatomas Å¡alių valios turinys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-269/2011; 2018 m. liepos 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-293-611/2018; 2018 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-434-695/2018).

22. Byloje nustatyta, kad 2015 m. rugsėjo 28 d. notariÅ¡kai patvirtinta pirkimo-pardavimo sutartimi, notarinio registro Nr. 3055, pardavėjai A. S. V. ir A. V. pirkėjui E. I., atstovaujamam V. S. Z., pardavė 2,0 ha ploto žemės sklypÄ (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini)), su pastatais, esančius (duomenys neskelbtini), už 80000 Eur bendrÄ kainÄ , iÅ¡ kurios 14481 Eur sumokėti iki sutarties pasiraÅ¡ymo, o 65519 Eur sumokama kiekvienÄ mėnesį iki 2019 m. spalio 1 d. (sutarties 3.2.1., 3.2.2 p., 13–24 b. l.).

Tos pačios dienos sutartimi pardavėjai A. S. V. ir A. V. ir pirkėjas E. I., atstovaujamas V. S. Z., susitarė, jog pardavėjai įsipareigoja teisės aktų nustatyta tvarka iÅ¡pirkus iÅ¡ valstybės apie 0,9 ha žemės sklypÄ (greta žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), jį parduoti, o bÅ«simasis pirkėjas įsipareigoja nupirkti iÅ¡pirktÄ , su žemės sklypu, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), besiribojantį žemės sklypÄ ir sudaryti pirkimo-pardavimo sutartį ne vėliau kaip iki 2019 m. spalio 1 d. (sutarties 1 p. – 10–12 b. l. ).

Å alys susitarė, kad iÅ¡pirkto žemė sklypo kaina įskaitoma į žemės sklypo bei statinių pardavimo kainÄ , jokių papildomų mokėjimų pirkėjui už iÅ¡pirktÄ Å¾emės sklypÄ nenustatant (sutarties 2 p., 10–12 b. l.). Nuosavybės teisė į iÅ¡pirktÄ Å¾emės sklypÄ bÅ«simam pirkėjui perleidžiama tik po visiÅ¡ko atsiskaitymo už žemės sklypÄ ir statinius pagal 2015-09-28 pirkimo-pardavimo sutartį, reg. Nr. 3055 (3 p. – 10–12 b. l. ). BÅ«simasis pardavėjas įsipareigoja teisės aktų nustatyta tvarka iki 2019 m. spalio 1 d. iÅ¡pirkti iÅ¡ Lietuvos Respublikos apie 0,9 ha žemės sklypÄ , įregistruoti jį nuosavybės teise NTR ir pateikti visus pirkimo-pardavimo sutarčiai reikalingus dokumentus (1 p. – 10–12 b. l. ). 2017 m. balandžio 19 d. valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartimi A.

S. V., atstovaujamas A. V., iÅ¡ valstybės bendrosios jungtinės nuosavybės teise nupirko 0,8547 ha žemės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini), už 1300 Eur kainÄ (77–81 b. l. ). Sklypas NTR atsakovų vardu įregistruotas nuo 2017-04-28 (25 b. l.). Pagal 2019 m. spalio 10 d. notariÅ¡kai patvirtintÄ turto perdavimo-priėmimo aktÄ , registro Nr. 2958, atsakovai perdavė ieÅ¡kovui E. I., atstovaujamam V. S. Z., nuosavybėn ir valdyti 2015-09-28 pirkimo-pardavimo sutartyje nurodytus daiktus (27–28 b. l.).

Tos pačios dienos notariškai patvirtintu susitarimu dėl pirkėjo prievolių įvykdymo pagal sutartį, registro Nr. 2957, šalys pareiškė, kad pagal 2015-09-28 pirkimo-pardavimo sutartį, notarinio registro Nr. 3055, pirkėjo prievolės yra visiškai įvykdytos ir pasibaigusios, kadangi yra sumokėta visa sutartyje nurodyta parduoto turto kaina ( susitarimo 2 p., 29 b. l.). Šis turtas nuo 2019-10-22 NTR įregistruotas kaip ieškovų E. ir A. I. bendroji jungtinė nuosavybė (30–33 b. l.).

23. Byloje Å¡alys pripažįsta faktines aplinkybes, kad apeliantai 2015 m. rugsėjo 28 d. notariÅ¡kai patvirtinta pirkimo-pardavimo sutartimi ieÅ¡kovui E. I. už bendrÄ 80000 Eur kainÄ pardavė visÄ jų naudojamÄ (aptvertÄ viena tvora – 54, 76 l. ) žemės sklypÄ su pastatais, esančius (duomenys neskelbtini). Nuvykus pas notarÄ sudaryti pirkimo-pardavimo sutartį ir paaiÅ¡kėjus, kad dalis (0,90 ha) naudojamo sklypo nėra iÅ¡pirkta iÅ¡ valstybės, 2015-09-28 buvo sudaryta papildoma raÅ¡ytinė sutartis, kuria iÅ¡spręstas neiÅ¡pirkto sklypo klausimas.

24. Teisėjų kolegijos vertinimu, 2015 m. rugsėjo 28 d. raÅ¡ytinė sutartis, kuria pardavėjai A. S. V. ir A. V. ir pirkėjas E. I., atstovaujamas V. S. Z., susitarė, jog pardavėjai įsipareigoja teisės aktų nustatyta tvarka iÅ¡pirkus iÅ¡ valstybės apie 0,9 ha žemės sklypÄ (greta žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), jį parduoti, o bÅ«simasis pirkėjas įsipareigoja nupirkti iÅ¡pirktÄ su žemės sklypu, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), besiribojantį žemės sklypÄ ir sudaryti pirkimo-pardavimo sutartį ne vėliau kaip iki 2019 m. spalio 1 d., turi bÅ«ti vertinama drauge su 2015 m. rugsėjo 28 d. notariÅ¡kai patvirtinta pirkimo-pardavimo sutartimi, notarinio registro Nr. 3055, pardavėjai A.

S. V. ir A. V. pirkėjui E. I., atstovaujamam V. S. Z., pardavė 2,0 ha ploto žemės sklypÄ (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini)), su pastatais, esančius (duomenys neskelbtini), už 80000 Eur bendrÄ kainÄ . Å iuo atveju 2015 m. rugsėjo 28 d. raÅ¡ytinės sutarties turinys yra aiÅ¡kus ir patvirtina, jog apeliantai, kaip bÅ«simieji pardavėjai, įsipareigojo 0,90 ha sklypÄ iki 2019-10-01 iÅ¡pirkti iÅ¡ valstybės, jį įregistruoti ir pateikti visus pirkimo-pardavimo sutarčiai reikalingus dokumentus.

Tai, kad sutartyje nurodytos sutarties Å¡alys – bÅ«simasis pardavėjas ir bÅ«simasis pirkėjas, tik patvirtina aplinkybę, kad apeliantai tuo momentu nebuvo iÅ¡ valstybės neiÅ¡pirkto 0,90 ha žemės sklypo savininkai. Å ios sutarties nuostatos tik patvirtina, kad sudarant pirkimo-pardavimo sutartį paaiÅ¡kėjo, kad dalis (0,90 ha) naudojamo sklypo nėra iÅ¡pirkta iÅ¡ valstybės. Pagal sutarties nuostatas apeliantai įsipareigojo sklypÄ iÅ¡pirkus iÅ¡ valstybės jį parduoti, o ieÅ¡kovas – nupirkti ir sudaryti tokiÄ sutartį iki 2019-10-01.

Å iuos atveju reikÅ¡minga tai, kad 2015 m. rugsėjo 28 d. raÅ¡ytinės sutarties 2 ir 3 punkte Å¡alys aiÅ¡kiai aptarė, kad iÅ¡perkamo sklypo kaina įskaitoma į tos pačios dienos sutartimi parduoto turto kainÄ , jokių papildomų mokėjimų pirkėjui nenustatant, o nuosavybės teisė į sklypÄ pirkėjui perleidžiama tik po visiÅ¡ko atsiskaitymo pagal 2015 m. rugsėjo 28 d. pirkimo-pardavimo sutartį, notarinio registro Nr. 3055. IeÅ¡kovo atstovo pareiÅ¡kimas Nr. 74 atsakovams, kuriame įvardytas 2015 m. rugsėjo 28 d. preliminarios sutarties 1 ir 2 punktų nevykdymas, nepatvirtina, kad tiek ieÅ¡kovų, tiek atsakovų valia 2015 m. rugsėjo 28 d. buvo sudaryti preliminariÄ sutartį ir tokie neatitikimai neturi esminės reikÅ¡mės ginčo sprendimui.

25. CK 6.309 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, kad daikto pirkimu ir pardavimu laikomas įsipareigojimas parduoti daiktÄ , jeigu jis kartu perduodamas bÅ«simam pirkėjui valdyti. Pagal kasacinio teismo praktikÄ , kai viena Å¡alis perduoda pagrindinės sutarties objektÄ valdyti kitai Å¡aliai, o Å¡i sumoka daikto kainÄ ar jos dalį, tai paprastai leidžia teigti, kad sudaryta pagrindinė sutartis, nes Å¡alys atliko bÅ«tent tuos veiksmus, kurie bÅ«dingi pagrindinei sutarčiai, tačiau tai nereiÅ¡kia, kad visais atvejais buvo sudaryta pagrindinė sutartis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-521/2012; 2015 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287-611/2015; ir kt.).

Ä®statymas ir teismų praktika nereikalauja, kad kartu su įsipareigojimu parduoti turi bÅ«ti perduodama nuosavybės teisė. Ginant pažeistas teises pagal CK 6.309 straipsnio 1 dalį svarbu nustatyti, ar buvo perduotas daikto valdymas, o ne nuosavybės teisė. Tai neprieÅ¡tarauja CK 6.305 straipsnio nuostatai ir teismų praktikos teiginiui, kad nuosavybės perdavimas yra pirkimo-pardavimo sutarties požymis. IÅ¡ tikrųjų, pirkimo-pardavimo sutartimi iÅ¡ pardavėjo už atlyginimÄ yra perduodama nuosavybė pirkėjui.

Tačiau esant ginčui dėl sutarties sudarymo pagal įsipareigojimÄ parduoti ar pirkti daiktÄ , pakanka nustatyti, kad pardavėjas davė įsipareigojimÄ parduoti daiktÄ , t. y. įsipareigojo perleisti už atlyginimÄ nuosavybės teisę, ir daiktÄ perleido valdyti – leido daryti jam Å«kinį poveikį, jį tvarkyti, įrengti ir atlikti kitus valdymo veiksmus. Å ių sÄ lygų nustatymas patvirtina, kad nuosavybės teisė perėjo iÅ¡ pardavėjo pirkėjui ir įformina pirkimo-pardavimo sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-434-695/2018, kt.).

26. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje tinkamai atliktas įrodymų vertinimas patvirtina, kad Å¡alių buvo sutarta turtÄ parduoti už bendrÄ 80000 Eur suma kainÄ , iÅ¡ kurios 14481 Eur yra sumokėti iki sutarties pasiraÅ¡ymo, o 65519 Eur sumokama iki 2019-10-01. 2015 m. rugsėjo 28 d. notariÅ¡kai patvirtintos pirkimo-pardavimo sutarties, notarinio registro Nr. 3055, 4.1. punkte numatyta, kad nuosavybės teisė pirkėjui pereina nuo turto perdavimo akto pasiraÅ¡ymo, o 5. 6 punktas leidžia iki tokio akto pasiraÅ¡ymo dar neatsiskaičiusiam pirkėjui naudotis turtu, jame deklaruoti gyvenamÄ jÄ vietÄ ir gyventi. Byloje nėra ginčo ir tai pripažįsta apeliantai, kad nuo Å¡ios sutarties sudarymo momento pirkėjo atstovė V. S. Z. nupirktoje sodyboje gyvena ir naudojasi visu žemės sklypu, tarp jų ir ginčo sklypu.

27. Kaip pagrįstai vertino bylÄ nagrinėjęs teismas, Å¡iuo atveju ieÅ¡kovas, kaip pirkėjas, neturi pareigos atlyginti pardavėjui kitų, iÅ¡skyrus sandorio sudarymo, iÅ¡laidų, tarp jų – turto iÅ¡pirkimo, įregistravimo ir panaÅ¡ių iÅ¡laidų, patiriamų pardavėjo iki parengiant turtÄ pardavimui, tai papildomai vienareikÅ¡miÅ¡kai nurodyta sutarties 2 ir 10 punktuose. Å iuo atveju teisėjų kolegija vertina pačių apeliantų nurodytÄ pozicijÄ , kad dabar sklypÄ perleisti ieÅ¡kovams nesutinka, nes jie atsisakė grÄ Å¾inti 1300 Eur iÅ¡laidas už iÅ¡pirktÄ iÅ¡ valstybės žemės sklypÄ , be to, labai pablogėjo santykiai su sodyboje gyvenančia V. S. Z..

28. Atsižvelgiant į byloje nustatytas faktines aplinkybes, nurodytus kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinimus, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai 2015 m. rugsėjo 28 d. Å¡alių sudarytÄ raÅ¡ytinę sutartį kvalifikavo pagrindine nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo, o ne preliminariÄ ja sutartimi. Byloje surinkti įrodymai neginčijamai patvirtina, kad ieÅ¡kovas atliko reikalingus veiksmus žemės sklypui įsigyti pirkimo-pardavimo sandorio pagrindu, tai yra sumokėjo pinigus už žemės sklypÄ pardavėjui, perėmė nusipirktÄ turtÄ ir juo naudojasi bei jį valdo, tačiau pirkimo-pardavimo sutartis nebuvo notariÅ¡kai patvirtinta ir įregistruota Nekilnojamojo turto registre dėl atsakovų vengimo įforminti sandorį notarine tvarka.

29. Teisėjų kolegijos nuomone, apeliantai apeliaciniame skunde tinkamai nepagrindė, jog, priimdamas skundžiamÄ sprendimÄ , pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė ir įvertino bylai reikÅ¡mingas faktines aplinkybes. Ginčydami pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadų pagrįstumÄ , atsakovai iÅ¡ esmės pateikia savo nuomonę dėl faktinių bylos aplinkybių vertinimo, siekdami, kad byloje pateiktų įrodymų pagrindu bÅ«tų padarytos kitokios iÅ¡vados, nei tai padarė pirmosios instancijos teismas. Teisėjų kolegija pažymi, kad vien tai, jog apeliaciniame skunde atsakovai kitaip vertina byloje esančius įrodymus, pateikia savo nuomonę dėl jų turinio, savaime nėra pakankamas pagrindas abejoti pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadų pagrįstumu.

30. Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė visas ginčui iÅ¡nagrinėti teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas aplinkybes, teisingai kvalifikavo tarp Å¡alių susiklosčiusius teisinius santykius, ir teisingai Å¡alių sudarytÄ sutartį kvalifikavo kaip pagrindinę pirkimo-pardavimo sutartį, todėl priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ . Apeliaciniame skunde nenurodyta jokių objektyvių argumentų, kurie bÅ«tų pagrindas naikinti ar pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ , todėl, atmesdamas skundÄ , apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams.

Tokia teismo sprendimo motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; V. de H. v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61). Apeliacinis skundas netenkinamas, teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje 31.

IeÅ¡kovas iÅ¡ apeliantų praÅ¡o priteisti 1000,00 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidas už atsiliepimo į apeliacinį skundÄ parengimÄ ir pateikė Å¡ias iÅ¡laidas pagrindžiančius dokumentus. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015-03-19 įsakymu Nr. 1R-77 „Dėl teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymo Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) patvirtinimo“ pakeitimo patvirtintų Rekomendacijų 2 punkte nustatyta, kad nustatant priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, rekomenduojama atsižvelgti į Rekomendacijų 8 punkte nurodytus maksimalius dydžius ir į Å¡iuos kriterijus: bylos sudėtingumÄ , teisinių paslaugų kompleksiÅ¡kumÄ , specialių žinių reikalingumÄ , ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimÄ toje byloje, bÅ«tinybę iÅ¡vykti į kitÄ vietovę, negu registruota advokato darbo vieta, turto ar pinigų sumų dydį (priteistinų ar ginčijamų), teisinių paslaugų teikimo pastovumÄ ir pobÅ«dį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumÄ , kitas svarbias aplinkybes.

PraÅ¡omo priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo dydis nevirÅ¡ija Rekomendacijose nurodyto dydžio, todėl apeliacinės instancijos teismui atmetus apeliantų apeliacinį skundÄ , ieÅ¡kovui iÅ¡ apeliantų priteistinos apeliacinės instancijos teisme patirtos po 1000,00 Eur dydžio advokato teisinės pagalbos iÅ¡laidos. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : Å iaulių apylinkės teismo Kelmės rÅ«mų 2020 m. vasario 20 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .

Priteisti iÅ¡ atsakovų A. S. V., a. k. (duomenys neskelbtini) ir A. V., a. k. (duomenys neskelbtini) ieÅ¡kovui E. I., a. k. (duomenys neskelbtini) 1000,00 Eur (vienÄ tÅ«kstantį eurų) bylinėjimosi iÅ¡laidų apeliacinėje instancijoje. Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. Teisėjai Danutė Burbulienė Vytautas Kursevičius Egidijus Mockevičius