2018-01-04 Nr. AB-442-2-69-3-17078-2017-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-1-415/2018

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-17078-2017-3

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.9

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2018 m. sausio 4 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto, Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Ričardo Piličiausko,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo UAB „Transmobilis“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. lapkričio 20 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo UAB „Transmobilis“ skundą atsakovams Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, E. M. ir UAB „Detagama“ dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas UAB „Transmobilis“ (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriaus vedėjo 2016 m. spalio 4 d. sprendimą Nr. 8SK-868-(14.8.100); 2) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Tarnyba) 2016 m. spalio 4 d. sprendimą Nr. 8S-566-(14.8.3); 3) pripažinti niekine 2016 m. spalio 7 d. pirkimo – pardavimo sutartį Nr. 2-7823, sudarytą tarp atsakovės E. M. ir atsakovės UAB „Detagama“, taikyti restituciją – įpareigoti atsakovę UAB „Detagama“ grąžinti valstybei žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), Kaune, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), o valstybę – atlyginti atsakovei UAB „Detagama“ šio žemės sklypo įsigijimo išlaidas; 4) įpareigoti atsakovę Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos išnuomoti pareiškėjui valstybinę žemę, kurios ribos ir plotas UAB „Projektų vykdymo grupė“ parengtame 2014 m. spalio 16 d. plane apibrėžtos skaičiais 6, 7, 19, 20, 15, 16, 17, 18 ir pažymėtos raide „B“.

Patikslintame skunde pareiškėjas prašė atnaujinti terminą 2016 m. spalio 4 d. sprendimams apskųsti. Pareiškėjas nurodė, kad, jo nuomone, terminas nėra praleistas, tačiau jei teismas pripažins, jog skundas pateiktas pavėluotai, apskundimo terminą prašė atnaujinti remdamasis tuo, jog pareiškėjas nėra nuosavybės teisių atkūrimo proceso dalyvis, todėl jis nebuvo supažindintas su Tarnybos 2016 m. spalio 4 d. sprendimais dėl nuosavybės teisių atkūrimo E. M.. Pareiškėjas teigia, kad jis 2017 m. liepos 27 d., patikrinęs informaciją interneto svetainėje www.regia.lt, sužinojo, jog teritorijoje, kurioje anksčiau buvo pradinis žemės sklypas, yra suformuotas naujas sklypas, į kurio ribas patenka pareiškėjui priklausanti aikštelė. Patikrinęs Nekilnojamojo turto registro duomenis, pareiškėjas 2017 m. liepos 27 d. sužinojo, kad šio sklypo pradinė savininkė buvo E. M., kuri perleido minėtą žemę pirkimo-pardavimo sutartimi UAB „Detagama“ nuosavybėn. Pareiškėjas paaiškino, kad 2017 m. rugpjūčio 11 d. valstybės įmonė Registrų centras pagal pareiškėjo prašymą pateikė dokumentus, kurių pagrindu buvo įregistruotos E. M. ir UAB „Detagama“ nuosavybės teisės į ginčo sklypą. Pareiškėjo teigimu, būtent nuo šios datos skaičiuotinas skundo padavimo terminas, kadangi tik tuomet pareiškėjas buvo supažindintas su ginčijamų aktų turiniu.

II. Kauno apygardos administracinis teismas 2017 m. lapkričio 20 d. nutartimi netenkino pareiškėjo prašymo atnaujinti skundo padavimo teismui terminą ir atsisakė priimti pareiškėjo skundą.

Teismas, įvertinęs skundo turinį, nustatė, kad pareiškėjui apie nuosavybės teisių atkūrimo procesą ginčo teritorijoje buvo žinoma nuo 2016 m. rugpjūčio 8 d., kuomet civilinės bylos nagrinėjimo metu Tarnyba pateikė duomenis apie E. M. pateiktą prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo į natūrinę žemę ginčo teritorijoje ir numatomus tolimesnius veiksmus, susijusius su ginčo žemės sklypu – numatomą sklypo performavimą.

Teismo vertinimu, pareiškėjo nurodytos termino praleidimo priežastys yra subjektyvaus pobūdžio. Pareiškėjas, būdamas pakankamai atidus ir rūpestingas, siekdamas aktyviai ginti savo teises, turėjo operatyviai domėtis ginčo situacija ir Tarnybos veiksmais, susijusiais su ginčo žemės sklypu. Nekilnojamojo turto registre E. M. nuosavybės teisė 2016 m. spalio 4 d. Tarnybos sprendimo Nr. 8S-566-(14.8.3) pagrindu buvo įregistruota 2016 m. spalio 5 d., tačiau pareiškėjas susidariusia situacija pasidomėjo tik 2017 m. liepos 27 d., t. y. praėjus beveik metams nuo tada, kai buvo informuotas, jog yra pradėtas nuosavybės teisių atkūrimo procesas į ginčo teritorijoje esančią žemę, bei nenurodė jokių objektyvių priežasčių, dėl kurių pareiškėjui buvo užkirstas kelias pasidomėti nuosavybės teisių atkūrimo proceso rezultatais anksčiau, ar kitaip galinčių pateisinti pareiškėjo delsimą.

Teismas, atsisakęs priimti skundo dalį dėl reikalavimų panaikinti Tarnybos Kauno miesto skyriaus vedėjo 2016 m. spalio 4 d. sprendimą Nr. 8SK-868-(14.8.100) ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2016 m. spalio 4 d. sprendimą Nr. 8S-566-(14.8.3), konstatavo, kad pareiškėjo reikalavimai pripažinti niekine 2016 m. spalio 7 d. pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 2-7823, sudarytą tarp atsakovės E. M. ir atsakovo UAB „Detagama“, taikyti restituciją ir įpareigoti atsakovę Tarnybą išnuomoti pareiškėjui valstybinę žemę, kurios ribos ir plotas UAB „Projektų vykdymo grupė“ parengtame 2014 m. spalio 16 d. plane apibrėžtos skaičiais 6, 7, 19, 20, 15, 16, 17, 18 ir pažymėtos raide „B“, yra išvestiniai iš pirmųjų dviejų reikalavimų dėl sprendimų panaikinimo, todėl atsisakė juos priimti.

III. Pareiškėjas UAB „Transmobilis“ pateikė atskirąjį skundą, kuriame prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. lapkričio 20 d. nutartį, atnaujinti pareiškėjo praleistą skundo padavimo terminą ir priimti pareiškėjo skundą dėl teisės nuomoti iš valstybės žemę, reikalingą statinių eksploatavimui, gynimo.

Pareiškėjas nurodo, jog jis objektyviai negalėjo tikėtis, kad Tarnybos sprendimais bus atkurta nuosavybės teisė į pareiškėjo aikštele užstatytą valstybinės žemės plotą, kadangi pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 1 punktą, nuosavybės teisės į žemę, atkuriamos grąžinant natūra laisvą (neužstatytą) žemę. Pareiškėjas pažymi, jog jis nepripažįsta, kad nuosavybės teisės galėjo būti atkurtos į pareiškėjo aikštele užimtą valstybinės žemės sklypo plotą.

Pareiškėjas teigia, kad teismas neįvertino aplinkybės, jog Tarnyba savo raštuose neinformavo pareiškėjo apie įvykusius juridinius faktus ir jau po ginčijamų sprendimų priėmimo klaidinamai informavo pareiškėją, kad žemės sklypai bus formuojami atsižvelgiant į žemės sklypo naudotojų nuosavybės teise valdomus statinius. Pareiškėjas nurodė, kad Tarnyba, 2016 m. gruodžio 8 d. raštu Nr. 1SS-3547-(8.5.) pateikdama atsakymą į pareiškėjo 2016 m. rugsėjo 12 d. skundą dėl Tarnybos sprendimo Nr. 8SK-807-(14.8.100.) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) Kaune, išformavimo“, nurodė, jog „dalis žemės sklypo bus suformuota pretendentei atkurti nuosavybės teises ir dalis prie Jums ir UAB „Detagrama“ nuosavybės teise valdomų statinių“.

Pareiškėjas, remdamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. rugsėjo 13 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eAS-773-492/2017 ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 29 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-251-611/2015, teigia, kad įstatymai nenumato pareigos pareiškėjui nuolat stebėti duomenis, kurie išviešinami viešuose registruose, o aplinkybė, kad buvo atliekami žemės sklypo pakeitimai, negali būti laikoma objektyvia aplinkybe, dėl kurios pareiškėjas turėjo domėtis, ar performavus sklypą nėra ar nebus pažeistos jo teisės E. M. perduodant didesnę sklypo dalį, nei jai priklausė pagal teisės aktus.

Pareiškėjas teigia, kad jo rūpinimąsi savo teisių gynimu, aktyvius, neaplaidžius veiksmus rodo tai, kad pareiškėjas skundė 2016 m. rugsėjo 12 d. Tarnybos sprendimą, kuriuo buvo išformuotas žemės sklypas, ir šio proceso metu gavo Tarnybos atsakymą, kuriuo buvo užtikrinta, kad nuosavybės teisės nebus atkuriamos į pareiškėjo statiniais užstatytą valstybinę žemę.

Pareiškėjas remiasi Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtintu nuosavybės neliečiamumo principu ir nurodo, kad jeigu būtų atsisakoma atnaujinti praleistą terminą vien formaliu kreipimosi į teismą termino praleidimo pagrindu, pareiškėjas iš esmės netektų galimybės naudotis jam priklausančiu turtu, t.y. jis iš esmės netektų nuosavybės teisės.

Pareiškėjas nurodo, jog kadangi dalis pareiškėjo reikalavimų yra susiję su civiliniais santykiais, kuriems yra taikomas bendras Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse įtvirtintas 10 metų senaties terminas, yra neproporcinga apriboti skundo padavimo terminą 1 mėnesiu; šiuo atveju pareiškėjas neturi galimybės apginti savo teises civiline tvarka iš pradžių nenuginčijęs administracinių sprendimų.

Pareiškėjas teigia, kad jis veikė aktyviai, sąžiningai ir pateikdamas prašomą priimti skundą savo teisėmis nepiktnaudžiauja, bei remdamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 6 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. TA-492-6-12, teigia, kad šios aplinkybės sudaro pagrindą atnaujinti praleistą terminą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 29 straipsnio 1 dalimi, jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas, pareiškimas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo teisės akto paskelbimo arba individualaus teisės akto ar pranešimo apie veiksmą (atsisakymą atlikti veiksmus) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos.

Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 19 straipsnyje numatyta, jog šio įstatymo 17 straipsnyje nurodytų institucijų sprendimai dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo gali būti apskųsti teismui per 30 dienų nuo šių sprendimų įteikimo piliečiams dienos.

ABTĮ 30 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties ir nėra aplinkybių, nurodytų šio įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 1–8 punktuose.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje daug kartų akcentuota, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje ir Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 5 straipsnyje įtvirtinta asmens teisė kreiptis į teismą nėra absoliuti, kadangi ji neatsiejama nuo asmens pareigos įgyvendinti šią teisę laikantis įstatymų nustatytų procesinių reikalavimų, vienas iš kurių yra kreipimasis į teismą įstatymo numatytu terminu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. spalio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-575/2010; 2011 m. kovo 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA146-25/2011). Įstatymų nustatyta tvarka apriboti skundų padavimo terminai yra susiję ir su teisinio saugumo principo įgyvendinimu, jais siekiama užtikrinti, kad asmenys, manantys, jog jų teisės buvo pažeistos, turėtų ne tik teisę jas ginti, bet ir pareigą tai daryti per protingą ir pagrįstą laiko tarpą. Asmenims negali būti suteikta galimybė neapibrėžtą laiko tarpą bet kada ginčyti priimtus administracinius aktus, nes taip atsirastų neapibrėžtumas jų pagrindu atsiradusiuose teisiniuose santykiuose, o atitinkamas teises įgiję kiti asmenys negalėtų būti tikri dėl savo teisinės padėties (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS442-669/2011).

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 9 punkte nustatyta, kad skundą (prašymą, pareiškimą) atsisakoma priimti, jei praleistas skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminas ir šis terminas neatnaujinamas. Kiekvienu konkrečiu atveju vertinant, ar pareiškėjas nėra praleidęs termino kreiptis į administracinį teismą, taip pat sprendžiant pareiškėjo prašymą dėl termino paduoti skundą atnaujinimo, būtina nustatyti termino kreiptis į administracinį teismą eigos pradžią.

Nei Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriaus vedėjo 2016 m. spalio 4 d. sprendimas Nr. 8SK-868-(14.8.100), kuriuo ginčo teritorijoje buvo naujai suformuotas žemės sklypas, nei Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2016 m. spalio 4 d. sprendimas Nr. 8S-566-(14.8.3), kuriuo į minėtą sklypą buvo atkurtos nuosavybės teisės E. M., nėra viešai skelbiami teisės aktai. Nei teisės aktuose, nei pačiuose sprendimuose nėra numatyta jų įteikimo pareiškėjui pareiga. ABTĮ 29 straipsnio 1 dalies nuostatos pirkimo-pardavimo sutarčių ginčijimui netaikomos. Sutarčių ginčijimui taikomi ieškinio senaties terminai, nustatyti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.125 straipsnio 1 dalyje.

Esant tokiai teisinei situacijai, nėra pagrindo paneigti pareiškėjo teiginių, kad skundo padavimo terminas turėtų būti skaičiuojamas nuo tada, kuomet jam buvo pateikti ginčijami sprendimai ir pirkimo-pardavimo sutarties tarp E. M. ir UAB „Detagama“ kopija. Būtent šis momentas yra termino skundui administraciniam teismui paduoti dėl administracinių aktų pradžia. Byloje nėra duomenų, kuriais galima būtų paneigti pareiškėjo tvirtinimus, kad 2017 m. rugpjūčio 11 d. VĮ Registrų centras pagal pareiškėjo prašymą pateikė dokumentus, kurių pagrindu buvo įregistruotos E. M. ir UAB „Detagama“ nuosavybės teisės į ginčo sklypą.

Todėl teisėjų kolegija prieina prie išvados, kad pareiškėjas nepraleido termino skundui dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriaus vedėjo 2016 m. spalio 4 d. sprendimo Nr. 8SK-868-(14.8.100) ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2016 m. spalio 4 d. sprendimo Nr. 8S-566-(14.8.3) paduoti.

Vertinant faktinę situaciją šioje byloje, nėra teisinių pagrindų pripažinti, kad pareiškėjas elgėsi neapdairiai, nerūpestingai ir neatidžiai, pažeisdamas teisingumo ir sąžiningumo principus. Elgesio standarto, kuriuo remiantis būtų reikalaujama, kad pareiškėjas nuolat rūpintųsi, kaip veikia viešojo administravimo subjektai, atsakingi už žemėtvarkos darbus ir nuosavybės teisės atkūrimą, tam, kad prevenciškai užsitikrintų savo teisių, tarp kitų ir teisės į teisminę gynybą, įgyvendinimo galimybes, nustatymas būtų neproporcinga priemonė, nekoreliuojanti su bendrųjų teisės principų pripažįstamais elgesio standartais.

Nurodytų argumentų pagrindu skundžiama nutartis panaikinama, o pareiškėjo skundo priėmimo klausimas grąžinamas tam pačiam pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo UAB „Transmobilis“ atskirąjį skundą patenkinti.

Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. lapkričio 20 d. nutartį panaikinti.

Pareiškėjo UAB „Transmobilis“ skundo priėmimo klausimą grąžinti tam pačiam pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Artūras Drigotas

Gintaras Kryževičius

Ričardas Piličiauskas