59edecd8-ea80-42de-8d02-cbd7516b60b3 · Klaipėdos apygardos teismas

?Civilinė byla Nr. e2A-171-613/2023 Teisminio proceso Nr. 2-24-3-00354-2022-9 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.5.2.8; 2.6.39.2.5; 3.3.1.18.2. KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2023 m. kovo 9 d. Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Giedrė Seselskytė teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo atsakovės akcinės bendrovės „Energijos skirstymo operatorius“ apeliacinį skundÄ dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 7 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ ieÅ¡kinį atsakovei akcinei bendrovei „Energijos skirstymo operatorius“ dėl turtinės žalos priteisimo, tretieji asmenys R.

G., uždaroji akcinė bendrovė ,,Nibera“, uždaroji akcinė bendrovė ,,Ignitis“. Teismas n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė akcinė bendrovė (toliau – AB) „Lietuvos draudimas“ kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, kuriuo prašė priteisti iÅ¡ atsakovės AB „Energijos skirstymo operatorius“ 1 025,10 Eur turtinės žalos atlyginimÄ , 50,05 Eur kompensacines palÅ«kanas, 6 procentų dydžio metines palÅ«kanas nuo teismo priteistos sumos ir bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Nurodo, kad 2020 m. lapkričio 20 d. sutrikus elektros energijos tiekimui buvo padaryta žala ieÅ¡kovės AB „Lietuvos draudimas“ apdraustam turtui, esančiam (duomenys neskelbtini). Dėl Å¡io sutrikimo sugedo Å¡ildymo sistemos automatika. Ä®vykio metu minėtas turtas ieÅ¡kovės buvo apdraustas bÅ«sto draudimu. Vadovaujantis draudimo sutartimi, įvykis buvo pripažintas draudžiamuoju. Apskaičiuojant nuostolį ir mokant draudimo iÅ¡mokÄ ieÅ¡kovė vadovavosi BÅ«sto draudimo taisyklėmis Nr. 067 (toliau – Taisyklės).

Pagal Taisyklių nuostatas nuostolio dydis yra nustatomas vadovaujantis suraÅ¡ytu turto sunaikinimo ar sugadinimo aktu (jei apžiÅ«ra buvo vykdoma ir aktas buvo suraÅ¡ytas), gautais iÅ¡ draudėjo ir kompetentingų įstaigų dokumentais, bÅ«tinais turto sunaikinimo ar sugadinimo priežastims ir nuostolių dydžiui nustatyti. Kai pastatai (pastatų elementai (įrenginiai)) ar namų turtas, apdrausti atkÅ«rimo verte, dėl draudžiamojo įvykio buvo sugadinti, tai nuostolis yra Å¡io turto remonto kaina. Nuostoliu laikomos tik remonto iÅ¡laidos, bÅ«tinos sugadintam turtui atstatyti iki buvusios bÅ«klės prieÅ¡ pat įvykį bei nevirÅ¡ijančios to turto atkÅ«rimo vertės, buvusios prieÅ¡ pat draudžiamÄ jį įvykį.

IeÅ¡kovė, įvertinusi draudėjo pateiktus žalos dydį patvirtinančius dokumentus, apskaičiavo ir iÅ¡mokėjo 1 220,36 Eur draudimo iÅ¡mokÄ . IeÅ¡kovės apdraustas turtas buvo sugadintas sutrikus elektros energijos tiekimui, adresu (duomenys neskelbtini). Elektros energijÄ minėtu adresu tiekia atsakovė AB „Energijos skirstymo operatorius“, kuri turi pareigÄ užtikrinti, kad energijos kokybė atitiktų sutarties bei kokybės standartus, kitų energijos kokybę reglamentuojančių norminių dokumentų nustatytus reikalavimus.

IeÅ¡kovė siuntė pretenzijÄ atsakovei, ragindama atlyginti žalÄ , tačiau turtinė žala iki Å¡iol nėra atlyginta. IeÅ¡kiniu praÅ¡oma priteisti žala, atsižvelgiant į nusidėvėjimÄ , 1 025,10 Eur.

2. Atsakovė atsiliepimu su ieÅ¡kiniu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstÄ . Nurodo, kad 2008 m. sausio 16 d. R. G. ir atsakovė sudarė elektros energijos pirkimo – pardavimo sutartį Nr. 38437306, pagal kuriÄ atsakovė teikia elektros energijÄ , o klientas jÄ perka. 2020 m. lapkričio 20 d. klientui, gyvenančiam adresu (duomenys neskelbtini), elektros energijos tiekimas buvo nutrauktas nuo 15.11 val. iki 16.10 val., kai dėl 10 kV oro linijos skyriklio OLS P-384 defekto Å¡alinimo buvo atjungtos 2 transformatorinės su 39 vartotojais.

Å io gedimo iÅ¡ anksto numatyti ir įspėti vartotojus nebuvo galima. Atsakovės darbuotojams gedimÄ paÅ¡alinus elektros energijos tiekimas vartotojams buvo atnaujintas. Pažymėjo, jog vien elektros energijos tiekimo nutrÅ«kimas, savaime neįrodo/nesÄ lygoja Kliento elektros įrenginių gedimo. Pažymi, kad ieÅ¡kovė kartu su ieÅ¡kiniu nepateikė absoliučiai jokių įrodymų, iÅ¡ kurių bÅ«tų galima spręsti, kad Kliento turto gedimo priežastis buvo – sutrikęs elektros energijos tiekimas.

IeÅ¡kovė į bylÄ nepateikia defektinių aktų, kuriuose bÅ«tų nurodyta kvalifikuotų specialistų nustatyta įrangos gedimo priežastis. Nurodo, jog gedimai gali įvykti ne tik operatoriaus valdomame elektros skirstomajame tinkle, tačiau ir vartotojo vidaus tinkle už kurio įrengimÄ atsakovė nėra atsakinga. Vartotojas, siekdamas iÅ¡vengti neigiamų įrangos gedimų pasekmių privalo imtis priemonių apsaugoti savo vidaus tinklÄ . IeÅ¡kovė nepateikė įrodymų, jog vartotojas tinkamai vykdė tiek Sutarties, tiek teisės aktų nuostatas ir atitinkamos apsaugos vartotojo vidaus tinkle įvykio metu buvo sumontuotos bei įrodymų apie pastarųjų (ne)suveikimÄ .

Atsakovės vertinimu, ieÅ¡kovė neįrodė vienos iÅ¡ bÅ«tinųjų civilinės atsakomybės sÄ lygų neteisėtų veiksmų (neveikimo) egzistavimo. Be to ieÅ¡kinyje nėra jokių įrodymų, nurodančių, ar juo labiau pagrindžiančių, priežastinį ryšį tarp atsakovės tiesioginių veiksmų (ne)veikimo ir ieÅ¡kovės nuostolių atsiradimo. Ä® bylÄ nėra pateikta nei vieno įrodymo, kuriuo vadovaujantis bÅ«tų galima spręsti, kad nuostoliai kilo bÅ«tent dėl atsakovės neteisėtų veiksmų (neveikimo).

IeÅ¡kovė, administruodama žalÄ iÅ¡ esmės nesiėmė jokių priemonių kilusios žalos priežastims nustatyti, o bÅ«tent neatliko kvalifikuoto įrangos gedimo priežasčių tyrimo savo iniciatyva. Aplinkybė, kad ieÅ¡kovė klientui iÅ¡mokėjo draudimo iÅ¡mokÄ , neiÅ¡tyrus visų žalos padarymo aplinkybių, savaime nesukuria jokių pasekmių atsakovei. Atsakovė niekada nebuvo besÄ lygiÅ¡kai įsipareigojusi klientui atlyginti bet kokius jo patirtus nuostolius dėl elektros energijos atjungimo, įtampos kričių ar svyravimų.

Elektros įtampos kričiai ir svyravimai normos ribose yra galimi ir leistini pagal StandartÄ .

3. Trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) ,,Ignitis“ atsiliepimu į ieškinį prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad gamtinių dujų ir elektros energijos sistemos operatoriumi yra AB „Energijos skirstymo operatorius“. UAB “Ignitis” yra gamtinių dujų ir elektros energijos tiekėjas. Elektros energetikos sektorių sudaro elektros energijos gamintojai, tiekėjai, perdavimo ir skirstymo įmonės, rinkos operatorius, perdavimo bei skirstymo tinklų operatoriai.

Skirstymo tinklų operatorius yra atsakingas už skirstymo tinklus iki vartotojų, gamintojų ar perdavimo tinklų įrenginių prijungimo taÅ¡ko bei už jų saugumÄ , patikimumÄ , eksploatavimÄ , priežiÅ«rÄ , valdymÄ bei plėtojimÄ atsižvelgiant į skirstymo tinklų naudotojų poreikius. Pažymėjo, jog vadovaujantis Taisyklių 49.4 punktu, elektros energijos persiuntimo paslaugos ir elektros energijos kokybė turi atitikti sutarties, Lietuvos standarto LST EN 50160 „Viešųjų elektros tinklų įtampos charakteristikos“ ir kitų kokybę reglamentuojančių norminių teisės aktų nustatytus reikalavimus.

Atkreipiame dėmesį, jog vadovaujantis Standarto nuostatomis, elektros tinkluose galimi ir leistini trumpalaikiai įtampos pokyčiai, kryčiai bei viršįtampiai. Esant normaliam režimui maitinimo įtampos kitimai neturi viršyti minimalios įtampos UN± 10; visuotinai priimta, kad kryčio pradžios slenkstis yra lygus 90 proc. nominalios įtampos, viršįtampio pradžios slenkstis yra lygus 110 proc. nominalios įtampos. Ieškovė nepateikė jokių dokumentų, įrodančių, jog atsakovės valdomame elektros tinkle vyko kokie nors neleistini reiškiniai.

UAB „Ignitis“ įsitikinimu, teismui pateiktas trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės „Nibera“ raÅ¡tas (Defektinis aktas) nėra pakankamas įrodymas, patvirtinantis, kad kliento elektros įrangos gedimai atsirado dėl atsakovo veiksmų. Å iame akte nurodyta, kad apžiÅ«ros metu nustatyta, kad dėl tikėtino el. įtampos Å¡uolio sugedo Radio 24V Room controls DEM 6T0782a valdymo automatika. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 4. Klaipėdos apylinkės teismas 2022 m. lapkričio 7 d. sprendimu ieÅ¡kinį tenkino visiÅ¡kai, iÅ¡ atsakovės ieÅ¡kovei priteisė 1 025,10 Eur turtinės žalos atlyginimo, 50,05 Eur kompensacinių palÅ«kanų, 6 procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos (2022 m. kovo 7 d.) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo bei 94,08 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų, taip pat iÅ¡ atsakovės valstybės naudai priteisė 50,55 Eur paÅ¡to iÅ¡laidų.

Teismo sprendimo pagrindiniai motyvai: 4.1. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad 2020 m. lapkričio 20 d. klientui, gyvenančiam adresu (duomenys neskelbtini), elektros energijos tiekimas buvo nutrauktas nuo 15.11 val. iki 16.10 val., kai dėl 10 kV oro linijos skyriklio OLS P-384 defekto Å¡alinimo buvo atjungtos 2 transformatorinės su 39 vartotojais. Å io gedimo iÅ¡ anksto numatyti ir įspėti vartotojus nebuvo galima. Atsakovės darbuotojams gedimÄ paÅ¡alinus elektros energijos tiekimas vartotojams buvo atnaujintas. 4.2.

Pažymėjo, kad atsakovė nepateikė duomenų, kad nagrinėjamu atveju 2020 m. lapkričio 20 d. įvykio metu ji atliko įtampos charakteristikų duomenų matavimÄ , kad įvykio metu elektros įtampos svyravimai atitiko Standarto nuostatas ir atsakovė negalėtų bÅ«ti atsakinga už padarytÄ Å¾alÄ , taip pat nepateikė duomenų, kad ji veikdama atidžiai ir rÅ«pestingai, tiek gedimo metu, tiek atnaujinant elektros energijos tiekimÄ vartotojui įsitikino elektros energijos kokybe, teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad atsakovė nepaneigė savo kaltės dėl atsiradusios žalos. 4.3.

Pirmosios instancijos teismas atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, į tai, kad elektros energijos tiekimo nutraukimas buvo nenumatytas, elektros tiekimas nutrÅ«ko dėl gedimo, įrangos defektų nustatymo raÅ¡ytiniuose dokumentuose užfiksuotas galimos apdrausto turto gedimo priežastis siejama bÅ«tent su elektros tinklo sutrikimu, elektros Å¡uoliu, nesant duomenų, kad elektros energijos tiekimo sutrikimo metu įtampos svyravimai atitiko Standarto nuostatas, sprendė, kad tai sudaro pakankamÄ pagrindÄ padaryti labiau tikėtinÄ iÅ¡vadÄ , kad atsakovė nesielgė pakankamai atidžiai ir rÅ«pestingai bei neužtikrino saugaus, kokybės standartus atitinkančio elektros energijos tiekimo ir tai priežastiniu ryÅ¡iu lėmė draudėjo turto sugadinimÄ ir dėl to kilusius nuostolius (žalÄ ). 4.4.

Teismas taip pat pažymėjo, kad ieÅ¡kovė turtinę žalÄ pagrindė raÅ¡ytiniais įrodymais bei trečiojo asmens atstovo paaiÅ¡kinimais, o byloje nekilo ginčo dėl žalos (nuostolių) dydžio. Teismas įvertinęs įrodymus byloje, padarė iÅ¡vadÄ , kad nagrinėjamu atveju byloje esančių faktinių duomenų visuma sudaro pakankamÄ pagrindÄ Å¡ioje civilinėje byloje pripažinti įrodytomis visas atsakovės civilinės atsakomybės sÄ lygas ir konstatavo, kad yra teisinis pagrindas ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį tenkinti ir priteisti ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovės žalos (nuostolių) atlyginimÄ . 4.5.

Pirmosios instancijos teismas be kita ko, ieÅ¡kovės reikalavimÄ priteisti kompensacines palÅ«kanas nuo 2021 m. vasario 1 d. iki ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo teismui dienos pripažino pagrįstomis ir tenkino priteisė ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovės 50,05 Eur kompensacinių palÅ«kanų. Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi bei CK 6.210 straipsnio 2 dalimi, iÅ¡ atsakovės ieÅ¡kovei priteisė 6 procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.

III. Apeliacinio skundo argumentai 5. Apeliaciniu skundu apeliantė (atsakovė) praÅ¡o panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 7 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kovės AB „Lietuvos draudimas“ ieÅ¡kinį dėl žalos atlyginimo iÅ¡ atsakovės AB „Energijos skirstymo operatorius“ atmesti ir priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Apeliacinio skundo pagrindiniai motyvai: 5.1. Pirmosios instancijos teismo sprendimas yra nepagrįstas, priimtas netinkamai įvertinus byloje surinktus įrodymus ir neatsižvelgiant į atsakovės teisinius reguliavimus bei nuosekliai formuojama panaÅ¡ių bylų teismų praktika paremtus argumentus, todėl turi bÅ«ti panaikintas. 5.2.

Nagrinėjamu atveju, nustatęs, kad atsakovę ir draudėjÄ R. G. Å¡iuo atveju siejo elektros energijos pirkimo – pardavimo sutartiniai santykiai, pirmosios instancijos teismas privalėjo spręsti sutartinės civilinės atsakomybės klausimÄ , tačiau nagrinėjamu atveju sutarties Å¡alių prisiimtų įsipareigojimų ir atsakomybės apimties pirmosios instancijos teismas apskritai nenagrinėjo ir nevertino, taigi jau vien dėl Å¡ios priežasties pirmosios instancijos teismo sprendimas negalimas laikyti pagrįstu. 5.3.

Pirmosios instancijos teismas sprendimÄ priėmė remdamasis prielaidomis, abejotino patikimumo ir visiÅ¡kai neinformatyviais įrodymais, nepagrįstai bei nukrypdamas nuo formuojamos teismų praktikos visÄ tikslios įrangos gedimo priežasties bei atsakingo asmens įrodinėjimo naÅ¡tÄ perkeldamas atsakovui, taip paneigdamas bÅ«tent ieÅ¡kovui tenkančias civilinės atsakomybės sÄ lygų įrodinėjimo pareigas. 5.4. Atsakovė pateikė įrodymus dėl atsakovės valdomo skirstomojo tinklo, kurie pagrindžia, kad atsakovės valdomas skirstomasis tinklas buvo įrengtas tinkamai, turėjo visas reikiamas apsaugas ir virÅ¡tampių draudėjui suformuoti negalėjo, kai tuo tarpu ieÅ¡kovė nepateikė nei vieno įrodymo, kuris galėtų pagrįsti paties draudėjo valdomo vidaus tinklo, kuriame lygiai taip pat galėjo kilti ieÅ¡kovės žalos priežastimi nurodomas įtampos Å¡uolis, tvarkingumÄ . 5.5.

Pirmosios instancijos teismas ignoravo faktÄ , kad viršįtampis gali kilti ne tik atsakovės valdomame skirstomajame tinkle, bet ir paties draudėjo vidaus tinke, už kurį atsakovė nėra niekaip atsakinga ir tai pripažino apklausos metu trečiojo asmens UAB „Nibera“ atstovas. IeÅ¡kovei neteikiant byloje jokių įrodymų dėl paties draudėjo vidaus tinklo tvarkingumo, o atsakovei pateikus konkrečius įrodymus, kad atsakovės tinklas buvo tvarkingas ir viršįtampių draudėjui įvykio datÄ suformuoti negalėjo, pirmosios instancijos teismas neturėjo jokio teisinio pagrindo spręsti, kad viršįtampis kilo bÅ«tent atsakovės valdomame, o ne paties draudėjo vidaus tinkle. 5.6.

Pirmosios instancijos teismas be jokio teisinio pagrindo ignoravo ir atsakovės teisinius reguliavimus, sutarties nuostatomis ir nuosekliai formuojama teismų praktika grįstus paaiÅ¡kinimus, kad atsakovė nei sutartimi nėra įsipareigojusi, nei teisės aktais nėra įpareigota elektros energijÄ tiekti nepertraukiamai ar be jokių įtampos svyravimų. 5.7. Atkreipė dėmesį, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas sprendimÄ priėmė apskritai net neiÅ¡siaiÅ¡kinęs, kÄ ieÅ¡kovė įvardija įtampos Å¡uoliu nagrinėtu atveju ir ar tai apskritai net galėtų bÅ«ti laikomas neleistinu reiÅ¡kiniu pagal tiekiamos elektros energijos kokybę Lietuvoje reglamentuojančio Lietuvos standarto LST EN 50160:2010 reikalavimus. 5.8.

Nurodo, jog ieÅ¡kovė neįrodė ieÅ¡kinio reikalavimo, jo nepagrindė leistinais įrodymais, o pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje surinktus įrodymus, todėl apeliacinis skundas turėtų bÅ«ti tenkinamas. Byloje esantys įrodymai bei nurodyti faktiniai duomenys leidžia pagrįstai teigti, jog atsakovė Å¡iuo atveju nėra atsakinga už kilusiÄ Å¾alÄ .

6. Atsiliepimo į apeliacinį skundÄ negauta. Teismas k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai 7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas ir patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Todėl apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ dėl apskųstos dalies ir analizuoja tik apeliaciniame skunde nurodytus argumentus. Nagrinėjamu atveju absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

8. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas raÅ¡ytinio proceso tvarka, iÅ¡skyrus Å¡io kodekso 322 straipsnyje nurodytas iÅ¡imtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylÄ nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra bÅ«tinas (CPK 322 straipsnis). Teismas, atsižvelgdamas į byloje esančius raÅ¡ytinius įrodymus, Å¡alių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes ir argumentus, daro iÅ¡vadÄ , jog nėra pagrindo nagrinėti bylÄ Å¾odinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali bÅ«ti pasiektas raÅ¡ytinio proceso priemonėmis.

9. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo patenkintas draudiko ieškinys dėl žalos atlyginimo subrogacijos tvarka, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

10. Byloje esančiais duomenimis, nustatyta, kad 2008 m. sausio 16 d. tarp R. G. ir atsakovės buvo sudaryta elektros energijos pirkimo – pardavimo sutartis Nr. 38437306, kurios pagrindu atsakovė įsipareigojo tiekti (parduoti) elektros energijÄ , kartu suteikdama elektros energijos persiuntimo paslaugÄ ir kitas susijusias paslaugas į objektÄ â€“ gyvenamÄ jį namÄ , esantį (duomenys neskelbtini), o klientas įsipareigojo patiektÄ elektros energijÄ naudoti asmeniniams, savo Å¡eimos ar namų Å«kio poreikiams tenkinti bei Sutartyje nustatyta tvarka sumokėti už elektros energijÄ (Sutarties 5.1 punktas).

11. Taip pat byloje nustatyta, kad tarp ieÅ¡kovės ir R. G. 2019 m. spalio 30 d. sudaryta bÅ«sto draudimo sutartis (liudijimas) serija LD 115738498. Minėto liudijimo pagrindu ieÅ¡kovė laikotarpiu nuo 2019 m. lapkričio 26 d. iki 2020 m. lapkričio 25 d. apdraudė bÅ«sto draudimu turtÄ , esantį adresu (duomenys neskelbtini). 2020 m. lapkričio 30 d. tarp užsakovo R. G. ir rangovo UAB ,,Nibera“ pasiraÅ¡ytas atliktų darbų aktas Nr. NIB-(2020-11-30) patvirtina, jog objekte (duomenys neskelbtini) buvo atlikti Å¡ildymo sistemos valdymo automatikos remonto darbai su medžiagomis (Uponor Smatrix Pulse 1 komplektas; Uponor Smatrix Wave D+RH T-169 1 komplektas, Uponor Smatrix Pulse X-265+R-208 6X) viso su PVM 1260,36 Eur. IeÅ¡kovė AB „Lietuvos draudimas“ įvykį, t. y. dienÄ kuomet buvo dingusi elektra, pripažino draudiminiu, todėl iÅ¡mokėjo R. G. pervedė 1220,36 iÅ¡mokÄ už įvykį 2020 m. lapkričio 20 d.

12. Atsakovės veikla, kaip asmens tiekiančio elektros energijÄ , yra susijusi su didesniu pavojumi aplinkiniams ir remiantis CK 6.270 straipsniu toks asmuo privalo atlyginti didesnio pavojaus Å¡altinio padarytÄ Å¾alÄ , jeigu neįrodo, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos, nukentėjusiojo tyčios ar didelio neatsargumo. Taigi, Å¡iuo atveju ieÅ¡kinio tenkinimui buvo reikalinga nustatyti Å¡ias civilinės atsakomybės sÄ lygas: žalÄ (nuostolius), neteisėtus veiksmus – žalos padarymo faktÄ didesnį pavojų aplinkiniams keliančiu veiksniu, priežastinį ryšį – tarp žalos (nuostolių) ir didesnį pavojų aplinkiniams keliančio veiksnio.

Kaltė nenustatinėtina, nes didesnio pavojaus šaltinio padaryta žala atlyginama visais atvejais, jeigu neįrodoma, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusio asmens tyčios ar didelio neatsargumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. vasario 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2012).

13. Atsakovė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadomis, nurodo, kad teismas nepagrįstai sprendė, kad Å¡ioje byloje buvo nustatytos visos civilinės atsakomybės sÄ lygos. Atsakovės teigimu, priežastinio ryÅ¡io buvimas iÅ¡ esmės grindžiamas vieninteliu įrodymu – UAB „Nibera“ 2020 m. lapkričio 24 d. defektiniu aktu, kuriame nurodyta, kad dėl tikėtino elektros įtampos Å¡uolio sugedo Uponor Radio 24V Room controls DEM 6T0782a valdymo automatika.

14. Pagal CK 6.247 straipsnį atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu/neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę taip, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali bÅ«ti laikomi skolininko veiksmų (veikimo/neveikimo) rezultatu. Nagrinėdamas civilinės atsakomybės draudimo klausimus kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad asmuo gali bÅ«ti įpareigotas atlyginti žalÄ , tik esant priežastiniam ryÅ¡iui tarp teisei prieÅ¡ingų jo veiksmų ir kilusios žalos.

Priežastinio ryÅ¡io nebuvimas visais atvejais atleidžia asmenį nuo pareigos atlyginti žalÄ . Tos pačios taisyklės taikytinos ir draudimo įmonėms (draudikams), kurie pareiÅ¡kia regresinius reikalavimus asmenims, atsakingiems už padarytÄ Å¾alÄ . Å iuo atveju nepakanka įrodyti draudimo iÅ¡mokų fakto, bet bÅ«tina įrodinėti, ar atitinkamas draudimo iÅ¡mokų dydis yra susijęs priežastiniu ryÅ¡iu su žalÄ padariusio asmens veiksmais (pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-286-313/2017).

Apeliacinės instancijos teismas sutinka su atsakove, kad ieškovės pareiga buvo įrodyti, jog žala draudėjui padaryta būtent neteisėtais atsakovės veiksmais.

15. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.1015 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad draudikui, atlyginusiam nukentėjusiam asmeniui Å¡io patirtÄ Å¾alÄ (iÅ¡mokėjusiam draudimo iÅ¡mokÄ ), pereina teisė reikalauti iÅ¡mokėtų sumų iÅ¡ atsakingo už padarytÄ Å¾alÄ asmens. Reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (nukentėjusiojo) ir už žalÄ atsakingo asmens santykius (CK 6.1015 str. 2 d.). Draudikui perėmus nukentėjusio asmens reikalavimo teisę (iÅ¡mokėjus jam draudimo iÅ¡mokÄ ) ir reiÅ¡kiant reikalavimÄ atlyginti žalÄ jÄ padariusiam asmeniui, tarp Å¡io ir draudiko susiklosto deliktiniai teisiniai santykiai, reguliuojami bendrųjų žalos atlyginimo normų.

Tai reiÅ¡kia, kad žalos padarymo draudėjo turtui atveju draudikui perėjusi reikalavimo teisė įgyvendinama pagal deliktinę civilinę atsakomybę reglamentuojančias normas, pagal kurias tam, kad atsirastų civilinės atsakomybės teisiniai santykiai, bÅ«tina nustatyti visų atsakomybės sÄ lygų buvimÄ .

16. Vadovaujantis CK 6.263 straipsnio 1 dalimi, kiekvienas asmuo turi pareigÄ laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Taigi, pagal nurodyto straipsnio nuostatas, už žalÄ atsakingu laikomas asmuo, veikimu ar neveikimu kitam asmeniui sukėlęs žalÄ .

17. ŽalÄ , padarytÄ asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalÄ privalo visiÅ¡kai atlyginti atsakingas asmuo (CK 6.263 straipsnio 2 dalis). Vadovaujantis CK 6.245 straipsnio 4 dalimi, deliktinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos, kuri nesusijusi su sutartiniais santykiais, iÅ¡skyrus atvejus, kai įstatymai nustato, kad deliktinė atsakomybė atsiranda ir dėl žalos, susijusios su sutartiniais santykiais. Civilinei deliktinei atsakomybei taikyti turi bÅ«ti nustatytos visos bÅ«tinosios taikymo sÄ lygos: neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryÅ¡is tarp neteisėtų veiksmų ir žalos, kaltė (CK 6.246 - 6.249 straipsniai).

18. Bent vienos bÅ«tinosios civilinės atsakomybės sÄ lygos nebuvimas eliminuoja civilinės atsakomybės taikymo galimybę (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-144-915/2018).

19. Pagal CK 6.270 straipsnio 1 dalį asmuo, kurio veikla susijusi su didesniu pavojumi aplinkiniams (transporto priemonių, mechanizmų, elektros ir atominės energijos, sprogstamųjų ir nuodingų medžiagų naudojimas, statybos ir t. t.), privalo atlyginti didesnio pavojaus Å¡altinio padarytÄ Å¾alÄ , jeigu neįrodo, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusio asmens tyčios ar didelio neatsargumo.

20. Kita vertus, didesnio pavojaus Å¡altinio kaltės prezumpcija neatleidžia ieÅ¡kovo nuo pareigos įrodinėti visas kitas civilinės atsakomybės taikymo sÄ lygas: didesnio pavojaus Å¡altinio valdytojo veiksmų (neveikimo) neteisėtumÄ (CK 6.246 straipsnis), žalÄ (CK 6.249 straipsnis), priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos atsiradimo (CK 6.247 straipsnis) (Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-933-643/2022).

21. Atsižvelgiant į atsakovės veiklos pobÅ«dį – tiekti elektros tinklais elektros energijÄ , kuri dėl savo pobÅ«džio yra susijusi du didesniu pavojumi aplinkiniams, atsakovė Å¡ios bylos kontekste pripažintina didesnio pavojaus Å¡altinio valdytoja.

22. Byloje nėra ginčo dėl to, kad laikotarpiu nuo 2020 m. lapkričio 20 d. 15:11 val. iki 16:10 val. dėl 10 kV oro linijos skyriklio OLS P-384 defekto šalinimo buvo atjungtos 2 transformatorinės su 39 vartotojais, tarp kurių ir klientui, gyvenančiam adresu (duomenys neskelbtini), buvo nutrauktas elektros energijos teikimas.

23. Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog žala atsirado dėl to, kad atsakovė pažeidė savo pareigÄ tiekti kokybiÅ¡kÄ elektros energijÄ objekte adresu (duomenys neskelbtini), kas lėmė tai, jog objekte esanti Å¡ildymo sistemos valdymo automatika sugedo.

24. Atsakovė nesutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis iÅ¡vadomis dėl atsakovės neteisėtų veiksmų ir priežastinio ryÅ¡io tarp neteisėtų veiksmų ir žalos egzistavimo. Pasak atsakovės, ji neatliko neteisėtų veiksmų vartotojos atžvilgiu, kadangi neturėjo pareigos teikti objektui elektros energijÄ nenutrÅ«kstamai; byloje esantis defektinis aktas neįrodo priežastinio ryÅ¡io tarp elektros dingimo ir vartotojo Å¡ildymo sistemos valdymo automatikos sugadinimo.

25. FaktÄ galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Ä®rodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiÅ¡kia, kad bet kokios ginčui iÅ¡spręsti reikÅ¡mingos informacijos įrodomÄ jÄ vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimÄ . Kasacinis teismas ne kartÄ savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami Å¡alių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o iÅ¡vada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimÄ , grindžiamÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu visų reikÅ¡mingų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 10 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2010).

Joks įrodymas byloje neturi teismui iÅ¡ankstinės galios, o sprendimas turi bÅ«ti priimamas įvertinus visų įrodymų visetÄ ir nustačius kiekvieno įrodymo įrodomÄ jÄ galiÄ .

26. Neįvykdžius įrodinėjimo pareigų arba netinkamai jas įvykdžius, įrodinėjimo subjektui (dažniausiai proceso Å¡aliai) gali atsirasti neigiamų padarinių – teismas gali atitinkamas įrodinėtas aplinkybes pripažinti neįrodytomis (neegzistavusiomis) ir, tuo remdamasis, priimti procesinį sprendimÄ iÅ¡spręsti ginÄÄ iÅ¡ esmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-322-611/2015).

27. Nagrinėjamu atveju, ieÅ¡kovė, teigdama, kad atsakovės atžvilgiu taikytina deliktinė civilinė atsakomybė, turėjo procesinę pareigÄ Ä¯rodyti, kad atsakovė atliko neteisėtus veiksmus vartotojos atžvilgiu ir atsakovės veiksmai lėmė žalos atsiradimÄ .

28. Neteisėtumas bendriausia prasme aiškinamas kaip asmens elgesio neatitiktis teisei. Juo laikomas asmens ne tik konkretaus įstatymuose ar sutartyje nustatyto įpareigojimo nevykdymas, bet ir bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas. Civilinės atsakomybės teisiniuose santykiuose kiekvieno asmens elgesys vertinamas atitikties nurodytiems standartams aspektu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-507-611/2016, 29 punktas ir jame nurodyta praktika).

29. CK 6.386 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad energijos kokybė turi atitikti sutarties bei kokybės standartų, kitų energijos kokybę reglamentuojančių norminių dokumentų nustatytus reikalavimus. To paties straipsnio 3 dalyje numatyta, kad abonentas turi teisę į nuostolių, patirtų dėl netinkamos kokybės energijos tiekimo, atlyginimÄ .

30. Elektros energetikos įstatymo 50 straipsnio 1 dalis numato, kad perdavimo sistemos ir skirstomųjų tinklų operatoriai privalo užtikrinti saugų, patikimÄ ir nepertraukiamÄ elektros energijos persiuntimÄ iki vartotojo objekto nuosavybės ribos. AprÅ«pinimo elektros energija nutraukimas ar ribojimas galimas tik Å¡iame įstatyme ir jo įgyvendinamuosiuose teisės aktuose nustatyta tvarka ir sÄ lygomis. To paties straipsnio 2 dalis numato, kad perdavimo sistemos ir skirstomųjų tinklų operatoriai privalo laikytis nustatytų elektros energijos persiuntimo patikimumo ir paslaugų kokybės reikalavimų.

Pagal aptarto įstatymo 71 straipsnio 2 dalį, elektros energijos persiuntimÄ nutraukti ar apriboti tinklų naudotojams be iÅ¡ankstinio įspėjimo galima tik tais atvejais, kai tuo siekiama iÅ¡vengti avarijos ar gedimų elektros energetikos sistemoje ar operatoriaus elektros tinkle arba likviduoti patirtÄ avarijÄ , gedimus ar sutrikimus, tarp jų esant Å¡io straipsnio 1 dalyje nurodytoms aplinkybėms. Å iais atvejais teisės aktų nustatyta tvarka ir sÄ lygomis tinklų naudotojui turi bÅ«ti nedelsiant praneÅ¡ama apie elektros energijos persiuntimo nutraukimÄ ar apribojimÄ .

31. Elektros energijos pirkimo pardavimo sutarties Nr. 38437306 6.6 punktu Å¡alys sulygo, kad atsakovė turi teisę sustabdyti savo prievolių vykdymÄ , taip pat nutraukti ar apriboti elektros energijos tiekimÄ ar persiuntimÄ Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių bei kituose teisės aktuose nustatytais atvejais ir tvarka.

32. Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių (toliau – Taisyklės), patvirtintų 2010 m. vasario 11 d. Lietuvos Respublikos energetikos ministro įsakymu Nr. 1-38, 50.4 punkte numatyta, kad operatorius privalo sudaryti sutartis ir teikti vartotojams elektros energijos persiuntimo paslaugos teikimo vietoje kokybiÅ¡kÄ elektros energijos persiuntimo paslaugÄ , persiųsti kokybiÅ¡kÄ elektros energijÄ . Elektros energijos persiuntimo paslaugos ir elektros energijos kokybė turi atitikti sutarties, Lietuvos standarto LST EN 50160:2010 „Viešųjų elektros tinklų įtampos charakteristikos“ ir kitų kokybę reglamentuojančių norminių teisės aktų nustatytus reikalavimus.

33. Taisyklių 148 punkte nustatyta, kad kai vartotojui nutraukiamas arba apribojamas elektros energijos persiuntimas ir (ar) tiekimas arba tiekiamos elektros energijos kokybės parametrai elektros energijos persiuntimo paslaugos ir (ar) elektros energijos pirkimo–pardavimo vietoje neatitinka nustatytų norminių teisės aktų ir Lietuvos standarto LST EN 50160:2010 nustatytų reikalavimų, tiekėjas ir (ar) operatorius vartotojo reikalavimu atlygina jam dėl tiekėjo ir (ar) operatoriaus kaltės patirtus tiesioginius nuostolius, išskyrus Taisyklių 150 punkte nurodytus atvejus.

Pagal Taisyklių 150.7 ir 150.9 papunkčius, tiekėjas ir (ar) operatorius neatlygina vartotojui patirtų nuostolių, kai jam elektros energijos persiuntimas ir (ar) tiekimas nutraukiamas ar apribojamas arba elektros energijos kokybės parametrai neatitinka nustatytų sutartyje dėl avarijų prevencijos automatikos poveikio (taip pat ir esant gedimui, sutrikimui ar avarijai kitose energetikos sistemose) (150.7 p.); kai vartotojo aprūpinimo elektros energija nutraukimo laikas kiekvienu atskiru atveju neviršija sutartyje ar Taisyklėse nustatyto laiko (150.9 p.).

34. Remiantis aptartomis teisės aktų ir Elektros energijos pirkimo pardavimo sutarties Nr. 38437306 nuostatomis, sutiktina su atsakovės argumentu, kad atsakovė neturėjo pareigos teikti vartotojai elektros energijÄ nenutrÅ«kstamai, nepriklausomai nuo jokių aplinkybių, kadangi pareigos užtikrinti nenutrÅ«kstamÄ elektros energijos tiekimÄ atsakovei nenustato nei teisės aktai, nei sutartis. Tokios pozicijos laikomasi ir teismų praktikoje (pvz. Vilniaus apygardos teismo 2022 m. sausio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-55-656/2022, 2022 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-933-643/2022).

35. IÅ¡ į bylÄ pateikto Neplaninių atjungimų su etapais sÄ raÅ¡o matyti, kad laikotarpiu nuo 2020 m. lapkričio 20 d. 15:11 val. iki 16:10 val. Klaipėdos regiono tinkle atsijungė elektros linija L-SP15.1, ji buvo atjungta dėl 10 kV oro linijos skyriklio OLS P-384 defekto Å¡alinimo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, toks elektros atjungimas atitiko Elektros energetikos įstatymo 71 straipsnio 2 dalies (elektros energijos persiuntimas gali bÅ«ti nutrauktas tinklų naudotojams be iÅ¡ankstinio įspėjimo tais atvejais, kai tuo siekiama likviduoti patirtus gedimus ar sutrikimus) bei Taisyklių 150.7 punkto reikalavimus (elektros energijos tiekimas vartotojui gali bÅ«ti automatiÅ¡kai nutrauktas dėl avarijų prevencijos automatikos poveikio).

36. Elektros energijos tiekimo sÄ lygų ir elektros tinklų nuosavybės ribų nustatymo aktas Nr. 43530-12-F324A patvirtina aplinkybes, kad vartotojai buvo nustatyta trečia (III) elektros energijos tiekimo patikimumo kategorija. Vadovaujantis Taisyklių 85.1 punkto reikalavimais, trečia (III) patikimumo kategorija užtikrinama vartotojus aprÅ«pinant elektros energija iÅ¡ vieno elektros energijos Å¡altinio viena elektros linija. NutrÅ«kus elektros energijos persiuntimui, aprÅ«pinimas elektros energija ties operatoriaus ir vartotojo elektros tinklų nuosavybės riba turi bÅ«ti atkurtas ne vėliau kaip per 24 valandas.

37. Remiantis iÅ¡dėstytu, Elektros energijos pirkimo – pardavimo sutartis Nr. 38437306 bei Taisyklių 85.1 punktas įpareigojo atsakovę atkurti elektros energijÄ ne vėliau kaip per 24 valandas. Bylos duomenys patvirtina, kad vartotojai elektros energijos tiekimas buvo atkurtas per 00:59 val. (t. y. elektros tiekimas nutrÅ«ko 15:11 val., o buvo atkurtas 16:10 val.), taigi Sutarties ir Taisyklių leistinose ribose.

38. Apibendrinant iÅ¡dėstytÄ , nustatyta, kad atsakovė elektros energijos tiekimo nutrÅ«kimo metu tinkamai vykdė Elektros energijos pirkimo – pardavimo sutarties, Elektros energetikos įstatymo bei Taisyklių reikalavimus, suteikiančius teisę atsakovei, siekiant likviduoti elektros energijos tiekimo sistemos gedimÄ , laikinai iki 24 val. nutraukti elektros energijos tiekimÄ vartotojai, kuriai nustatyta trečia (III) elektros energijos tiekimo patikimumo kategorija. Tokiais veiksmais atsakovė nepažeidė teisės aktuose ir sutartyje jai įtvirtintų pareigų vartotojos atžvilgiu. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nepakankamai atsižvelgė į faktines bylos aplinkybes ir teisinį reglamentavimÄ bei padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ apie atsakovės pareigų vykdymo netinkamumÄ .

39. Pagal CK 6.247 straipsnį atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu/neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę taip, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo/neveikimo) rezultatu.

40. Nagrinėdamas civilinės atsakomybės draudimo klausimus kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad asmuo gali bÅ«ti įpareigotas atlyginti žalÄ , tik esant priežastiniam ryÅ¡iui tarp teisei prieÅ¡ingų jo veiksmų ir kilusios žalos. Priežastinio ryÅ¡io nebuvimas visais atvejais atleidžia asmenį nuo pareigos atlyginti žalÄ . Tos pačios taisyklės taikytinos ir draudimo įmonėms (draudikams), kurie pareiÅ¡kia regresinius reikalavimus asmenims, atsakingiems už padarytÄ Å¾alÄ . Å iuo atveju nepakanka įrodyti draudimo iÅ¡mokų fakto, bet bÅ«tina įrodinėti, ar atitinkamas draudimo iÅ¡mokų dydis yra susijęs priežastiniu ryÅ¡iu su žalÄ padariusio asmens veiksmais (pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-286-313/2017).

41. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad priežastinio ryÅ¡io nustatymo civilinėje byloje procesÄ galima iÅ¡skirti į du etapus. Pirmame etape conditio sine qua non (privaloma sÄ lyga) testu nustatomas faktinis priežastinis ryÅ¡ys ir sprendžiama, ar žalingi padariniai kyla iÅ¡ neteisėtų veiksmų, t. y. nustatoma, ar žalingi padariniai bÅ«tų atsiradę, jeigu nebÅ«tų buvę neteisėto veiksmo. Kitame etape nustatomas teisinis priežastinis ryÅ¡ys, kai sprendžiama, ar padariniai teisine prasme nėra pernelyg nutolę nuo neteisėto veiksmo (neveikimo) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-53/2010).

42. Remiantis bendrÄ ja įrodinėjimo naÅ¡tos paskirstymo taisykle, ieÅ¡kovė turėjo pareigÄ Ä¯rodyti, jog žala ieÅ¡kovei (kuri perėmė reikalavimo teises iÅ¡ vartotojos) padaryta bÅ«tent atsakovės veiksmais (CPK 178 straipsnis).

43. Bylos duomenys patvirtina, kad iÅ¡vadÄ apie priežastinio ryÅ¡io tarp atsakovės veiksmų ir patirtos žalos egzistavimÄ pirmosios instancijos teismas padarė remdamasis 2020 m. lapkričio 24 d. UAB „Nibera“ serviso vadovo suraÅ¡ytu raÅ¡tu, kuriame nurodyta, kad Å¡ildymo sistemos valdymo automatikos apžiÅ«ros metu nustatyta kad dėl tikėtino elektros įtampos Å¡uolio sugedo Uponor Radio 24V Room controls DEM 6T0782a valdymo automatika. Ä®ranga sugadinta nepataisomai, todėl rekomenduojama pakeisti Å¡ildymo automatikÄ Ä¯ analogiÅ¡kÄ .

44. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad aptartame raÅ¡te nėra nustatytos priežastiniam ryÅ¡iui konstatuoti reikÅ¡mingos faktinės aplinkybės: Å¡ildymo sistemos valdymo automatikos sugedimo laikas, jos bÅ«klė dėl natÅ«ralaus nusidėvėjimo. Be to, Å¡ildymo sistemos valdymo automatika apžiÅ«rėta ne elektros energijos tiekimo nutrÅ«kimo dienÄ ar nedelsiant po jos, tačiau praėjus 3 dienoms. Byloje nėra pateikta duomenų, kad defektinį aktÄ surašęs UAB „Nibera“ vadovas D. Ž. turėtų atitinkamÄ kvalifikacijÄ nustatyti Å¡ildymo sistemos valdymo automatikos sugedimo faktÄ ir sugedimo priežastį (CPK 178 straipsnis).

45. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje esantys duomenys nesudaro pagrindo išvadai, kad šildymo sistemos valdymo automatikos gedimo priežastimi buvo būtent elektros energijos tiekimo nutrūkimas, taigi nesudaro pagrindo pripažinti egzistavus faktiniam priežastiniam ryšiui.

46. Nustačius, kad tarp atsakovės teisėtų veiksmų ir atsiraudusios žalos neegzistuoja faktinis priežastinis ryšys, nėra pagrindo analizuoti aplinkybių, ar šiuo atveju egzistavo ir teisinis priežastinis ryšys, kadangi esant aptartai situacijai, kai nenustatytas faktinis priežastinis ryšys tarp atsakovės veiksmų ir žalos, laikytina, kad priežastinis ryšys tarp atsakovės veiksmų ir žalos neegzistuoja.

47. Ä® aptartas aplinkybes ir jų įtakÄ priežastinio ryÅ¡io faktui konstatuoti pirmosios instancijos teismas tinkamai neatsižvelgė, dėl ko padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ apie priežastinio ryÅ¡io egzistavimÄ .

48. Kaip minėta, neįrodžius bent vienos asmens, kurio atžvilgiu praÅ¡oma taikyti civilinę atsakomybę, privalomosios civilinės atsakomybės sÄ lygos, nėra pagrindo pripažinti egzistuojant civilinės atsakomybės prievolei. Kadangi nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovė neįrodė privalomųjų civilinės atsakomybės sÄ lygų: atsakovės neteisėtų veiksmų ir priežastinio ryÅ¡io tarp neteisėtų veiksmų ir žalos, nėra pagrindo tenkinti ieÅ¡kovės civilinės atsakomybės prievolės pagrindu pareikÅ¡to ieÅ¡kinio reikalavimo dėl žalos atlyginimo.

49. IeÅ¡kovė nepateikė jokių užfiksuotų buvusios įtampos duomenų, nelygino jų su Lietuvos standarte LST EN 50160:2010 numatytais kokybiÅ¡kos elektros energijos kriterijais, t. y. ieÅ¡kovė neįrodė neleistino pagal teisinį reglamentavimÄ Ä¯tampos Å¡uolio fakto. Vien aplinkybė, kad ieÅ¡kovo pateiktame UAB „Nibera“ defektiniame akte nurodyta, kad įranga sugedo dėl tikėtinos elektros įtampos Å¡uolio, nepateikiant daugiau jokios informacijos, nereiÅ¡kia, kad defektiniame akte nurodytas įtampos Å¡uolis yra tas įtampos Å¡uolis, kuris neleistinas pagal elektros energijos kokybę Lietuvoje reglamentuojančio Lietuvos standarto LST EN 50160:2010 reikalavimus.

50. Vadovaujantis teismų nuosekliai formuojama praktika analogiÅ¡ko pobÅ«džio bylose (Vilniaus apygardos teismo 2020 m. spalio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-1651-340/2020, Vilniaus apygardos teismo 2021 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-867-258/2021, Vilniaus apygardos teismo 2022 m. sausio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-55-656/2022) bÅ«tent ieÅ¡kovei kyla pareiga įrodyti elektros energijos svyravimų buvimo faktÄ atsakovės tinkluose – atsakovės neteisėtus veiksmus ar žalos padarymo faktÄ ; ieÅ¡kovei teigiant, kad draudėjo turtas sugedo dėl atsakovės valdomoje elektros linijoje kilusio elektros energijos svyravimo (viršįtampio) pareiga įrodyti elektros energijos svyravimo fakto buvimÄ tenka bÅ«tent ieÅ¡kovei.

51. Dėl iÅ¡vardintų priežasčių apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nebuvo įrodytos atsakovo civilinei atsakomybei bÅ«tinos kilti sÄ lygos (neteisėti atsakovo veiksmai ir priežastinis ryÅ¡ys). Ä®vertinus aptartas aplinkybes, ieÅ¡kinys turėjo bÅ«ti atmestas kaip nepagrįstas.

52. Vadovaudamasis išdėstytais motyvais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepakankamai įvertino bylos teisingam išnagrinėjimui reikšmingas faktines aplinkybes, netinkamai pritaikė ginčui aktualias teisės normas, nepagrįstai konstatavo atsakovės atžvilgiu egzistuojant deliktinės civilinės atsakomybės prievolę, dėl ko teismo sprendimas naikinamas ir priimamas naujas sprendimas – ieškinys atmetamas kaip neįrodytas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Dėl procesinės bylos baigties 53. Atsižvelgus į tai, kas iÅ¡dėstyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, priėmė nepagrįstÄ sprendimÄ . Todėl atsakovės apeliacinis skundas tenkintinas, skundžiamas sprendimas naikinamas ir priimamas naujas sprendimas – ieÅ¡kinys atmetamas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų pirmosios instancijos teisme 54. Bylinėjimosi iÅ¡laidos paskirstomos pagal tai, kurios Å¡alies naudai priimtas sprendimas (CPK 93 straipsnis).

CPK 93 straipsnio 5 dalis nustato, kad jeigu apeliacinės instancijos teismas, neperduodamas bylos iÅ¡ naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimÄ arba priima naujÄ sprendimÄ , jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymÄ . Å iuo atveju ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį atmetus jos patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos pirmosios instancijos teisme nepriteistinos.

55. Bylos duomenimis nustatyta, kad iÅ¡laidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu pirmosios instancijos teisme sudarė 50,55 Eur. Pirmosios instancijos teismo sprendimu Å¡i suma priteista valstybei iÅ¡ atsakovės. Apeliacinės instancijos teismui panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimÄ ir priėmus naujÄ sprendimÄ , bylinėjimosi iÅ¡laidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu pirmosios instancijos teisme, priteistinos iÅ¡ ieÅ¡kovės. Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme 56.

Teikdama apeliacinį skundÄ atsakovė sumokėjo 24 Eur žyminio mokesčio. Atsakovės apeliacinį skundÄ tenkinus, iÅ¡ ieÅ¡kovės priteisiamos apeliacinės instancijos teisme atsakovės patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teismas n u s p r e n d ž i a: Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 7 d. sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ atmesti ieÅ¡kovės AB „Lietuvos draudimas“ ieÅ¡kinį atsakovei AB „Energijos skirstymo operatorius“ dėl turtinės žalos priteisimo.

Priteisti iš ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ (juridinio asmens kodas 110051834) atsakovei akcinei bendrovei „Energijos skirstymo operatorius“ (juridinio asmens kodas 304151376) apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas – 24 Eur žyminio mokesčio išlaidas. Priteisti iš ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ (juridinio asmens kodas 110051834) valstybės naudai 50,55 Eur bylinėjimosi išlaidų susijusių su procesinių dokumentų įteikimu pirmosios instancijos teisme.

Teisėja Giedrė Seselskytė