59eda50f-e202-4445-8f9c-957cc4c9106b · Lietuvos apeliacinis teismas

?Civilinė byla Nr. e2A-742-467/2022 Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00057-2020-2 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.3.6; 2.6.8.10; 2.6.18.3; 3.2.4.9.6.2; 3.2.4.11; 3.3.1.18.1 (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. lapkričio 10 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Rasos GudžiÅ«nienės, Laimos Ribokaitės ir Almos Urbanavičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Papėdė“ apeliacinį skundÄ dėl Kauno apygardos teismo 2022 m. kovo 14 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „Dac planet development“ ieÅ¡kinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Papėdė“ dėl PVM sÄ skaitų faktÅ«rų ir atliktų darbų aktų pripažinimo negaliojančiais, permokos grÄ Å¾inimo bei atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Papėdė“ prieÅ¡ieÅ¡kinį ieÅ¡kovei uždarajai akcinei bendrovei „Dac planet development“ dėl skolos, delspinigių ir procesinių palÅ«kanų priteisimo.

Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Dac planet development“ pateiktu ieÅ¡kiniu prašė pripažinti negaliojančiais atliktų darbų aktus bei PVM sÄ skaitas faktÅ«ras 63 845,56 Eur dydžio sumai: 1) 2017 m. rugsėjo 11 d. PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ PAP Nr. 01097 su atliktų darbų aktu Nr. 1; 2) 2017 m. spalio 6 d. (ieÅ¡kinyje klaidingai nurodyta 2017 m. rugsėjo 11 d.) PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ PAP Nr. 01103 su atliktų darbų aktais Nr. 2 ir 3; 3) 2018 m. sausio 31 d.

PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ PAP Nr. 01129 su atliktų darbų aktais Nr. 2 ir 3; 4) 2018 m. vasario 28 d. PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ PAP Nr. 01131 su atliktų darbų aktais Nr. 3-1 – 16; 5) 2018 m. vasario 28 d. PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ PAP Nr. 01132 su atliktų darbų aktais Nr. 10 ir 13; 6) 2018 m. kovo 30 d. PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ PAP Nr. 01134 su atliktų darbų aktais Nr. 1 – 14.1; 7) 2018 m. balandžio 30 d. PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ PAP Nr. 01138 su atliktų darbų aktais Nr. 3-3 – 18; 8) 2018 m. gegužės 31 d.

PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ PAP Nr. 01153 su atliktų darbų aktais Nr. 1-1 – 32; 9) 2018 m. birželio 29 d. PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ PAP Nr. 01162 su atliktų darbų aktais Nr. 15-3 – 33; 10) 2018 m. birželio 29 d. PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ PAP Nr. 01163 su tiekėjų sÄ skaitomis faktÅ«romis; priteisti iÅ¡ atsakovės UAB „Papėdė“ 63 845,56 Eur permokÄ (baigiamųjų kalbų metu atsisakiusi dalies reikalavimų prašė priteisti 61 652,44 Eur), 1 915,38 Eur palÅ«kanas, 2 480 Eur už atliktÄ ekspertizę, 6 proc. dydžio metines procesines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, bylinėjimosi iÅ¡laidas.

2. IeÅ¡kovė nurodė, kad atsakovė organizavo bei atliko statybos rangos darbus (paprastojo remonto darbus) statybos objekte, esančiame Vilniuje, Gedimino pr. 20-35. Pirmieji darbai – objekto ardymo (iÅ¡valymo ir griovimo) buvo pradėti 2017 m. rugpjūčio mėn., atliktų darbų kiekiai užfiksuoti atsakovės parengtose PVM sÄ skaitose faktÅ«rose PAP Nr. 01097 su atliktų darbų aktu Nr. 1 ir PAP Nr. 01103 su atliktų darbų aktais Nr. 2 bei 3.

3. Dėl tolesnių darbų atlikimo ir atsiskaitymo už juos Å¡alys susitarė pasiraÅ¡ydamos 422 095,56 Eur (įskaitant PVM) vertės statybos rangos sutartį. Pagal sutartį tiksli darbų kaina turėjo bÅ«ti nustatoma pagal rangovės faktiÅ¡kai atliekamus darbus, t. y. sutartimi nebuvo susitarta dėl fiksuotos darbų kainos. Darbai turėjo bÅ«ti atlikti iki 2018 m. birželio 15 d. ir, nors darbų atlikimo terminai buvo praleisti, ieÅ¡kovė su atsakove atsiskaitydavo pagal pastarosios pateiktas PVM sÄ skaitas faktÅ«ras ir atliktų darbų aktus.

4. Pastebėjusi, kad pateikiamų apmokėti darbų kokybė ir aktuotų darbų kiekiai neatitinka faktiÅ¡kai atliktų darbų ir nesulaukusi atsakovės atsakymų į pateiktus klausimus, ieÅ¡kovė sustabdė savo įsipareigojimų pagal sutartį vykdymÄ , kreipėsi į teismo ekspertus, kurie 2019 m. balandžio 4 d. ekspertinio tyrimo aktu padarė iÅ¡vadÄ , jog atsakovė yra faktiÅ¡kai neatlikusi į darbų aktus įtrauktų (užaktuotų) darbų, kurių vertė 39 844,68 Eur (be PVM), o užaktuotų darbų kainos ir medžiagos 24 000,88 Eur (be PVM) virÅ¡ija vidutinę rinkos kainÄ .

Atsižvelgiant į ekspertinio tyrimo aktu nurodytas faktiÅ¡kai atliktų darbų kiekių ir kainos neatitiktis, ieÅ¡kovė turi teisę į tinkamÄ sutarties kainos nustatymÄ , todėl jos nurodytos PVM sÄ skaitos faktÅ«ros su atliktų darbų aktais pripažintini negaliojančiais nuo jų sudarymo momento 63 845,56 Eur (be PVM) sumos dalyje. Aplinkybė, kad dalis darbų, kurie yra nurodyti ginčijamuose atliktų darbų aktuose, buvo atlikti kitame objekte, atsispindi ekspertinio tyrimo akto 4.1 lentelėje ir leidžia teigti, jog ieÅ¡kovė sÄ Å¾iningai patikėjo ekspertams vertinti objekte atliktų darbų kiekius, nurodydama jiems, kad dalis darbų buvo atlikta ir kitame objekte.

5. Galutinis darbų priėmimo–perdavimo aktas nėra pasirašytas, ieškovė darbų kokybės bei jų atlikimo nėra patvirtinusi, todėl ir galutinė sutarties kaina nėra patvirtinta, o atsižvelgiant į ekspertinio tyrimo akto išvadas, ši kaina koreguotina (mažintina) faktiškai neatliktų darbų suma.

6. Baigiamojoje kalboje ieÅ¡kovė nurodė, kad konsultacinėje iÅ¡vadoje Nr. 21-57 ekspertas patikslino savo 2019 m. balandžio 4 d. tyrimo akto iÅ¡vadÄ pirmuoju klausimu, pažymėjęs, jog dėl pastebėtos klaidos nurodytÄ sumÄ reikėtų sumažinti 2 193,12 Eur be PVM suma. Atsižvelgdama į tai, ieÅ¡kovė prašė sumažinti ieÅ¡kiniu reikalaujamÄ priteisti sumÄ nuo 63 845,56 Eur iki 61 652,44 Eur, iÅ¡ kurių 37 651,56 Eur už neatliktus, tačiau užaktuotus darbus, o 24 008,88 Eur – už virÅ¡ytÄ vidutinę statybos kainÄ .

7. Atsakovė atsiliepime su ieÅ¡kiniu nesutiko, nurodė buvus Å¡alių susitarimÄ dėl papildomų darbų kituose ieÅ¡kovei priklausančiuose nekilnojamojo turto objektuose atlikimo; nenustačius, kokia apimtimi buvo atlikti darbai kituose objektuose, negalima teigti, kad atliktų darbų aktuose nurodyti darbai buvo neatlikti. Ekspertinį tyrimÄ užsakė ieÅ¡kovė (užsakovė), tačiau atsakovės (rangovės) atstovas į objekto apžiÅ«rÄ nebuvo kviečiamas, todėl ekspertinis tyrimas atliktas neobjektyviai, pagal ieÅ¡kovės selektyviai atrinktus duomenis, iÅ¡ anksto turint tikslÄ gauti ieÅ¡kovės pageidaujamÄ rezultatÄ .

Sutartyje Å¡alys nesitarė, kad darbų kainos turės atitikti rinkos kainas, nustatytas pagal kažkokį standartÄ ; sutartyje yra aiÅ¡kiai įvardinta sutarties kaina (sutarties 9 punktas). Abi Å¡alys patvirtino lokalines ir objektines sÄ matas, kuriose nurodytos kiekvienos darbų grupės kainos, visi atlikti darbai buvo priimti abiejų Å¡alių pasiraÅ¡ytais darbų atlikimo aktais ir ieÅ¡kovės apmokėti, tai rodo, kad darbų kainos ieÅ¡kovei buvo žinomos iÅ¡ anksto ir jai buvo tinkamos.

8. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas 2020 m. vasario 17 d. nutartimi sujungė Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų civilinę bylÄ Nr. e2-741-584/2020 ir Kauno apygardos teismo civilinę bylÄ Nr. e2-1263-413/2020, atsižvelgęs į tai Kauno apygardos teismas 2020 m. vasario 27 d. nutartimi nurodė, kad sujungus bylas UAB „Papėdė“ Kauno miesto apylinkės teismui pateiktas ieÅ¡kinys laikomas prieÅ¡ieÅ¡kiniu.

9. Atsakovė UAB „Papėdė“ pateiktu prieÅ¡ieÅ¡kiniu prašė priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės UAB „Dac planet development“ 23 286,61 Eur skolÄ , 8 106,51 Eur delspinigius, 8 proc. dydžio procesines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo; 40 Eur iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡laidų ir bylinėjimosi iÅ¡laidas.

10. Atsakovė nurodė, kad užsakovė nėra apmokėjusi už pagal sutartį atliktus remonto darbus PVM sÄ skaitų faktÅ«rų: 2018 m. birželio 29 d. Nr. 01163 sumai 5 175,39 Eur; 2018 m. rugpjūčio 31 d. Nr. 01177 sumai 14 650,92 Eur; 2018 m. rugpjūčio 31 d. Nr. 01178 sumai 1 515,30 Eur; 2018 m. rugsėjo 25 d. Nr. 01186 sumai 2 026,80 Eur; iÅ¡ viso – 23 286,61 Eur sumai. Pagal sutarties 18 punktÄ nepagrįstai uždelsusi atsiskaityti už atliktus darbus užsakovė privalo mokėti 0,2 proc. dydžio delspinigius nuo nesumokėtos darbų kainos už kiekvienÄ uždelstÄ dienÄ , bet ne daugiau kaip 10 proc. nuo bendros kainos.

Už vėlavimÄ atsiskaityti apskaičiuoti delspinigiai nuo 2018 m. rugsėjo 6 d. iki 2019 m. kovo 8 d. sudaro 8 106,51 Eur. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 11. Kauno apygardos teismas 2022 m. kovo 14 d. sprendimu ieÅ¡kinį ir prieÅ¡ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies; priteisė atsakovei UAB „Papėdė“ iÅ¡ ieÅ¡kovės UAB „Dac planet development“ 9 241,46 Eur skolÄ , 332,69 Eur delspinigius, 40 Eur iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡laidų kompensacijÄ , 8 procentų dydžio metines procesines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ (9 574,15 Eur) už laikotarpį nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos (2019 m. kovo 18 d.) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir 1 583,70 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidas; kitÄ ieÅ¡kinio ir prieÅ¡ieÅ¡kinio dalį atmetė.

12. Teismas nustatė, kad UAB „Dac planet development“ (užsakovė) ir atsakovė UAB „Papėdė“ (rangovė) 2018 m. sausio 19 d. sudarė paprastojo remonto darbų rangos sutartį. Å ia sutartimi rangovė įsipareigojo atlikti paprastojo remonto darbus užsakovei nuosavybės teise priklausančiose patalpose, esančiose Vilniuje, Gedimino pr. 20-35, pagal Å¡alių patvirtintas ir pasiraÅ¡ytas objektines bei lokalines sÄ matas. Byloje kilo ginčas dėl darbų kainos sumažinimo, kai faktiÅ¡kai darbai buvo priimti ir už juos sumokėta.

13. Teismas, įvertinęs Å¡alių sutarties turinį, nurodė, kad sutarties 1, 9, 10 punktų sisteminė ir lingvistinė analizė, prieÅ¡ingai nei teigia ieÅ¡kovė, leidžia daryti iÅ¡vadÄ , jog Å¡alys susitarė dėl konkrečios sutarties kainos, kuri, įvertinus dar dviejuose statybos objektuose atliktus ir sutartyje nenumatytus darbus, taip pat iki Å¡ios sutarties sudarymo UAB „Papėdė“ atliktus ir ieÅ¡kovės priimtus darbus pagal ginčijamus 2017 m. rugsėjo 11 d. PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ Nr. 01097 ir darbų aktÄ Nr. 1, taip pat 2017 m. spalio 6 d.

PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ Nr. 01103 ir atliktų darbų aktus Nr. 2 bei Nr. 3, yra ne mažesnė kaip 375 023 Eur (be PVM). Sutarties 1 ir 10 punktai reglamentuoja ne sutarties kainÄ , bet atsiskaitymo už atliktus darbus tvarkÄ , todėl nėra pagrindo iÅ¡vadai, kad Å¡ie punktai keičia sutarties kainÄ , iÅ¡skyrus atvejus, kai Å¡alys dėl to susitaria raÅ¡tu (pvz., pasiraÅ¡ydamos atliktų darbų aktus, mokėjimo dokumentus, kurie mažina sutarties kainÄ ), darbai neatitinka kiekybės (atliekama mažiau arba visai neatliekama) bei kokybės reikalavimų ir pan.

14. Teismas nustatė, kad ieÅ¡kovė yra gavusi sumokėti sÄ skaitas, kurių dydis 352 643,90 Eur, o sumokėjo atsakovei 338 131,67 Eur. Tai reiÅ¡kia, kad sutarties 9 punkte nustatyta darbų kaina nėra sumokėta.

15. Teismas pažymėjo, kad ieÅ¡kovė, nenurodydama bei neanalizuodama faktinių bylos aplinkybių, kurių pagrindu reiÅ¡kiami materialiniai reikalavimai, reikalavimus grindė jos užsakymu atliktu 2019 m. balandžio 4 d. ekspertinio tyrimo aktu, kuriame konstatuota, kad rangovas faktiÅ¡kai neatliko, nors užaktavo darbus, kurių kaina 39 844,68 Eur, o taip pat, jog rangovo atliktų darbų kaina 24 008,88 Eur suma virÅ¡ija tokių darbų vidutinę statybos kainÄ . Atsižvelgdama į tai, kad ekspertinio tyrimo aktas buvo pakoreguotas 2021 m. rugsėjo 3 d. konsultacine iÅ¡vada Nr. 21-57 dėl padarytos 2 193,12 Eur (be PVM) klaidos, ieÅ¡kovė prašė sumažinti ieÅ¡kiniu reikalaujamÄ priteisti sumÄ nuo 63 845,56 Eur iki 61 652,44 Eur, iÅ¡ kurių 37 651,56 Eur – už neatliktus, tačiau užaktuotus darbus, o 24 008,88 Eur – už virÅ¡ytÄ vidutinę statybos kainÄ .

16. Teismas nustatė, kad ieÅ¡kovės užsakymu atliktame tyrimo akte antruoju klausimu pateikta iÅ¡vada, jog atliktų darbų aktuose nurodyta kai kurių darbų kaina yra žymiai didesnė už vidutinę rinkos kainÄ , jÄ virÅ¡ija 24 008,88 Eur be PVM, padaryta remiantis Aplinkos ministro 2006 m. spalio 26 d. įsakymu Nr. D1-492 VÄ® Statybos produkcijos sertifikavimo centre įregistruotomis ir paskelbtomis UAB „Sistela“ skaičiuojamųjų kainų nustatymo rekomendacijomis ir programine įranga. Tačiau, atsižvelgęs į sutarčių teisės principus ir įvertinęs sutarties nuostatas, reguliuojančias jos kainos nustatymÄ , teismas nurodė nesant teisinio pagrindo vadovautis užsakovo nurodytomis vidutinėmis darbų atlikimo rinkos kainomis pagal nurodytas rekomendacijas, nes Å¡alys dėl tokio sutarties kainos mechanizmo nustatymo nesitarė. Todėl ieÅ¡kovės pozicija dėl 24 008,88 Eur be PVM priteisimo yra nepagrįsta.

17. Atsižvelgdamas į Å¡alių pateiktų įrodymų – ieÅ¡kovės pateikto ekspertinio tyrimo dalies dėl 37 651,56 Eur permokos bei atsakovės UAB „Papėdė“ užsakymu 2020 m. gegužės 14 d. parengto ekspertinės iÅ¡vados akto – prieÅ¡taringÄ pobÅ«dį, teismas 2020 m. liepos 1 d. nutartimi paskyrė byloje teismo statybinę atliktų statybos darbų nustatymo ekspertizę, pavesdamas jÄ atlikti ekspertui D. K. Atlikęs ekspertizę, ekspertas pateikė 2021 m. gegužės 5 d. teismo ekspertizės aktÄ ir Å¡io akto 2021 m. lapkričio 16 d. papildymus.

18. Teismas nurodė, kad 2021 m. gegužės 5 d. teismo ekspertizės akte nustatyta, jog pagal objektinę sÄ matÄ neatlikta iÅ¡ viso darbų už 7 819,30 Eur be PVM. Atsakydamas į Å¡alių užduotus klausimus, teismo ekspertas pateikė teismo ekspertizės papildymÄ , kuriame nurodė keletÄ neatitikimų ekspertizės akte, kuriuos reikėtų iÅ¡taisyti. Ä®vertinus ekspertizės akto papildymus, S007 sÄ matinė darbų vertė yra 55 509,08 Eur be PVM, atliktų darbų vertė yra 51 789,25 Eur be PVM, tai reiÅ¡kia, kad neatlikta darbų už 3 719,83 Eur. Ä®vertinus nurodytus pakeitimus, nustatyta, kad ekspertizės akto 6 lentelėje iÅ¡ viso darbų vertė atliktų darbų aktuose yra 307 897,36 Eur be PVM, faktiÅ¡kai atliktų darbų vertė yra ne 300 078,06 Eur be PVM, bet 299 033,60 Eur be PVM, todėl bendra visų neatliktų darbų vertė yra ne 7 819,30 Eur, o 8 869,76 Eur be PVM.

19. Teismo ekspertas nurodė, kad ne visi darbų aktai ir pagal juos atlikti darbai patenka į sutartį, todėl ne visi atlikti darbai priskirtini objektinei sÄ matai Nr. 1, taip pat ne visi atliktų darbų aktuose nurodyti darbai buvo atlikti objekte Vilniuje, Gedimino g. 20-35. Susumavus Å¡iuos atliktus darbus ekspertizės lentelėje pateikiama jų suma siekia 9 232,48 Eur be PVM. Todėl keičiasi ekspertizės akto 9 lentelėje nurodyta atliktų darbų vertė, t. y. vietoje 309 310,54 Eur turi bÅ«ti 308 266,08 Eur.

20. Atliktų darbų aktuose Nr. 15, Nr. 15-1, Nr. 15-2, Nr. 15-3, kurie įtraukti į atitinkamas PVM sÄ skaitas faktÅ«ras, nurodyti papildomi darbai kituose objektuose, nepatenka į sutartį ir objektinę sÄ matÄ , tačiau papildomi darbai kituose objektuose, kurių vertė yra 13 745,61 Eur be PVM, yra atlikti.

21. Teismas nusprendė, kad rangovas (atsakovė) atliko darbų už 322 011,69 Eur (308 266,08 + 13 745,61) be PVM (389 634,11 Eur su PVM), o neatliko darbų už 8 869,76 Eur be PVM (10 732,41 Eur su PVM), todėl ieškovės reikalavimo dalį dėl 8 869,76 Eur be PVM neatliktų darbų vertės laikė pagrįstu.

22. Atmesdamas kaip nepagrįstÄ ieÅ¡kovės reikalavimÄ dėl palÅ«kanų priteisimo teismas pažymėjo, kad ieÅ¡kovė nenurodė nei konkretaus jų atsiradimo pagrindo, nei paskaičiavimo mechanizmo. Kita vertus, pagal sutartį atsakovė darbus buvo atlikusi, ieÅ¡kovė Å¡iuos darbus priėmė pasiraÅ¡ydama atliktų darbų aktus, todėl nėra pagrindo iÅ¡vadai, kad atsakovei kilo pareiga ieÅ¡kovei mokėti procesines palÅ«kanas.

23. Pasisakydamas dėl prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimų, įvertinęs, kad viena atsakovės nurodoma sÄ skaita faktÅ«ra patenka į ieÅ¡kinyje nurodytas PVM sÄ skaitas faktÅ«ras ir atliktų darbų aktus, dėl kurių Å¡iame sprendime jau yra pasisakyta ir konstatuota, jog pagal visas ieÅ¡kinyje pateiktas PVM sÄ skaitas faktÅ«ras atlikta darbų iÅ¡ viso už 322 011,69 Eur be PVM, teismas nusprendė, kad minėtoje 2018 m. birželio 29 d. PVM sÄ skaitoje faktÅ«roje Nr. 01163 likusi neapmokėta 5 175,39 Eur suma atimtina iÅ¡ atsakovės prieÅ¡ieÅ¡kiniu praÅ¡omos priteisti skolos. Tokiu bÅ«du atsakovės prieÅ¡ieÅ¡kiniu reikalaujama priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės suma už iÅ¡raÅ¡ytas PVM sÄ skaitas faktÅ«ras sumažėja iki 18 111,22 Eur.

24. Nustatęs, kad atsakovė neatliko darbų už 8 869,76 Eur be PVM, ir atlikęs vienarÅ«Å¡ių reikalavimų įskaitymÄ , teismas atsakovės UAB „Papėdė“ praÅ¡omÄ priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės sumÄ už atliktus darbus sumažino 8 869,76 Eur suma ir nusprendė, kad atsakovei iÅ¡ ieÅ¡kovės priteistina 9 241,46 Eur skola.

25. Pasisakydamas dėl atsakovės praÅ¡omų priteisti delspinigių, įvertinęs, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamÄ praktikÄ 0,2 proc. delspinigiai, kurie sudaro 73 proc. metinių palÅ«kanų, yra laikomi aiÅ¡kiai per didelėmis netesybomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. lapkričio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1070/2003; 2005 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2005; 2005 m. rugsėjo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-394/2005; kt.), teismas sutiko su ieÅ¡kovės argumentais, jog sutartimi nustatytos netesybos (0,2 proc. dydžio delspinigiai) yra akivaizdžiai per didelės ir sumažino jų dydį iki 0,02 proc. (t. y. 7,3 proc. metinių palÅ«kanų) ir atsakovei iÅ¡ ieÅ¡kovės priteisė 332,69 Eur, apskaičiavęs juos nuo priteistinos 9 241,46 Eur sumos.

26. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymu (toliau – Mokėjimų įstatymas) teismas, konstatavęs, kad ieÅ¡kovė nustatytu terminu neįvykdė prievolės, nusprendė, jog atsakovės reikalavimas priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės 8 procentų dydžio metines procesines palÅ«kanas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo yra pagrįstas. Atsižvelgdamas į tai, kad tarp Å¡alių susiklostė rangos teisiniai santykiai, teismas nusprendė, jog Å¡alių pasiraÅ¡yta sutartis atitinka Mokėjimų įstatyme nurodytus komercinės sutarties požymius, todėl atsakovė turi teisę gauti Å¡iame įstatyme numatytÄ fiksuotÄ 40 Eur sumÄ kaip kompensacijÄ už skolos iÅ¡ieÅ¡kojimÄ .

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai 27. Atsakovė UAB „Papėdė“ apeliaciniame skunde praÅ¡o pakeisti Kauno apygardos teismo 2022 m. kovo 14 d. sprendimÄ Å¡ioje dalyje:

1) sumažinti iÅ¡ atsakovės priteistÄ sumÄ nuo 8 869,76 Eur iki 4 005,32 Eur;

2) padidinti iÅ¡ ieÅ¡kovės UAB „Dac planet development“ priteistÄ pagrindinės skolos sumÄ nuo 18 111,22 Eur iki 23 286,61 Eur; 3) padidinti iÅ¡ ieÅ¡kovės priteistÄ delspinigių sumÄ nuo 332,69 Eur iki 8 106,51 Eur; priteisti visas patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais pagrindiniais argumentais: 27.1. Teismas, neįvertinęs atsakovės pateiktų įrodymų, nepagrįstai nustatė, kad atsakovė neatliko darbų už 4 864,44 Eur (4 086,03 Eur plytelių klojimas + 778,41 Eur elektrotechnikos darbai).

Teismas ekspertizės akto nevertino kritiÅ¡kai, kas galėjo nulemti neteisingo sprendimo priėmimÄ . 27.2. Ekspertizės akto 7 lentelėje nurodyta, kad darbų „Elektrotechnikos darbai“ vertė atliktų darbų aktuose nurodyta 41 968,32 Eur be PVM, o faktiÅ¡kai atliktų darbų vertė be PVM sudaro 40 915,49 Eur (skirtumas – 1 052,83 Eur). Skirtumas tarp aktuotų ir faktiÅ¡kai atliktų darbų detalizuotas ekspertizės akto 5 lentelėje. IeÅ¡kovės atstovas J. L. bylos nagrinėjimo metu patvirtino, kad iÅ¡ tiesų projekte buvo numatytas kompiuterinių ir elektros tinklų privedimas į visas darbo vietas ir kad buvo nuspręsta šį sprendinį pakeisti; ieÅ¡kovės teigimu, toks sprendimas priimtas, kai darbai nebuvo baigti iki galo; atsakovės teigimu, ieÅ¡kovei persigalvojus, darbai buvo pilnai atlikti, todėl visus atliktus darbus reikėjo demontuoti ir perdaryti.

Atsakovės pozicijÄ pagrindžia Å¡alių pasiraÅ¡yti darbų atlikimo aktai, o ieÅ¡kovės pozicija pagrįsta tik jos atstovo paaiÅ¡kinimais, todėl, vadovaujantis tikimybių pusiausvyros principu, labiau tikėtina, kad atsakovė įrengė rozetes ir kiÅ¡tukinius lizdus, tačiau ieÅ¡kovės nurodymu juos demontavo. Atsižvelgiant į tai, teismas nepagrįstai rėmėsi ekspertizės iÅ¡vados 5 lentelėje pateiktais duomenimis, kad atsakovė neatliko elektrotechnikos darbų už 1 052,83 Eur.

IÅ¡ Å¡ioje lentelėje nurodytų darbų atsakovas neatliko darbų tik už 274,42 Eur. Kiti darbai, eksperto fiksuoti kaip neatlikti, kurie sudaro 778,41 Eur, buvo atlikti, tačiau, ieÅ¡kovės praÅ¡ymu, demontuoti, todėl ekspertas negalėjo jų užfiksuoti, bet tai nepaneigia ieÅ¡kovės pareigos už juos atsiskaityti. 27.3. Teismas, nustatydamas aktuotų, bet faktiÅ¡kai neatliktų darbų vertę, rėmėsi ekspertizės akto 7 lentele, kurioje nurodyta, kad darbų „Grindys ir sienos iÅ¡ akmens“ vertė atliktų darbų aktuose nurodyta 35 295,65 Eur be PVM, o faktiÅ¡kai atliktų darbų vertė be PVM sudaro 31 209,62 Eur (skirtumas 4 086,03 Eur), tačiau byloje yra duomenys dėl: pirminio Å¡alių susitarimo dėl grindų ir sienų dengimo „Travertino“ plytelėmis; susitarimo įgyvendinimo per subrangovÄ UAB „AKMI“, aiÅ¡kaus subrangovo UAB „AKMI“ panaudotų medžiagų (112,25 kv.

m) ir darbo kiekio (112,25 kv.

m) bei kainos (35 289,26 Eur), kuriÄ UAB „Papėdė“ sumokėjo; iÅ¡ esmės tapačios rangovės UAB „Papėdė“ pateiktos kainos 35 295,65 Eur užsakovei UAB „Dac planet development“, nevirÅ¡ijančios objektinėje sÄ matoje numatytos kainos (36 942,15 Eur); todėl darbų atlikimo akte Nr. 23 apeliantė Å¡ių darbų kainÄ apskaičiavo teisingai. 27.4. Nėra aiÅ¡kÅ«s teismo motyvai, kodėl jis atmetė 5 175,39 Eur skolos likutį pagal 2018 m. birželio 29 d. sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ Nr. 01163; motyvai, esÄ tai susiję su tuo, kad teismas nustatė, jog Å¡i sÄ skaita patenka į ieÅ¡kinyje nurodytas PVM sÄ skaitas faktÅ«ras ir atliktų darbų aktus, o teismas nustatė, jog pagal visas ieÅ¡kinyje pateiktas PVM sÄ skaitas faktÅ«ras atlikta darbų iÅ¡ viso už 322 011,69 Eur, neiÅ¡plėtoti.

Apeliantė pažymi, kad Å¡iÄ sÄ skaitÄ sudaro 5 pozicijos, dėl kiekvienos iÅ¡ jų pasisakyta ekspertizės akte, nurodyti daiktai/darbai ieÅ¡kovei buvo pateikti/atlikti ir jų kaina apskaičiuota teisingai. Atsižvelgiant į tai, atsakovė turi teisę gauti pinigus pagal Å¡iÄ sÄ skaitÄ , todėl teismas nepagrįstai atmetė atsakovės reikalavimÄ priteisti 5 175,39 Eur skolos likutį. 27.5. Teismas nepagrįstai sumažino netesybas nuo 0,2 proc. iki 0,02 proc. ir jas apskaičiavo tik nuo 9 241,46 Eur.

Netesybos turėtų bÅ«ti skaičiuojamos nuo 23 286,61 Eur, taikant 0,2 proc. kaip Å¡alys ir buvo susitarusios. Atsižvelgiant į tai, teismo sprendimo dalis dėl netesybų priteisimo turėtų bÅ«ti pakeistas, padidinant priteistas netesybas nuo 332,69 Eur iki 8 106,51 Eur. 27.6. Teismų praktikoje nėra tokios nuostatos, kad 0,5 proc. ar 0,2 proc. dydžio netesybos savaime yra laikomos aiÅ¡kiai per didelėmis ir turi bÅ«ti sumažintos. Todėl pirmosios instancijos motyvas, esÄ 0,2 proc. delspinigių norma yra per didelė, nepagrįstas, o teismo nurodyta kasacinio teismo praktika yra jau seniai neaktuali ir nebetaikoma.

Nustatydamas netesybų dydį teismas vadovavosi kasacinio teismo civilinėje byloje Nr. e3K-3-289-1075/2018 pateiktais iÅ¡aiÅ¡kinimais, kurie buvo taikomi vartojimo rangos santykiuose, ginant silpnesniÄ jÄ Å¡alį – vartotojÄ . Å ioje byloje yra nagrinėjamas ginčas tarp dviejų verslininkų, todėl minėtos bylos ratio decidendi (argumentas, kuriuo grindžiamas sprendimas) iÅ¡ esmės skiriasi. 27.7. IeÅ¡kovė yra juridinis asmuo, turintis pakankamai derybinės patirties, kuriam prieinamos profesionalių teisininkų konsultacijos, todėl galėjo derėtis dėl jam priimtinų sÄ lygų.

IeÅ¡kovė nepateikė įrodymų, kurie pagrįstų, kad sudarydama sutartį neturėjo galimybės derėtis ar jos derybinė galia buvo apribota. Atitinkamai, Å¡alių sutartos netesybos yra Å¡alių derybų rezultatas ir sutarties laisvės principo realizavimas, nes galbÅ«t bÅ«tent tokia netesybų forma ir delspinigių norma nulėmė Å¡alių susitarimÄ dėl kitų sÄ lygų. Net darant prielaidÄ , kad ieÅ¡kovei taikoma delspinigių norma yra per didelė, teismas nepateikė motyvų, kodėl jÄ sumažino iki 0,02 proc. 27.8.

Teismas atsakovės naudai priteisė 18 111,22 Eur skolos, Å¡ios sumos atžvilgiu iÅ¡ karto atliko įskaitymÄ su ieÅ¡kovės tenkinta reikalavimo dalimi 8 869,76 Eur ir sprendė atsakovei priteisti 9 241,46 Eur. Tačiau apskaičiuodamas priteistinas netesybas, teismas nepagrįstai jas apskaičiavo ne nuo 18 111,22 Eur skolos, o nuo 9 241,46 Eur sumos. Netesybos yra susietos su ieÅ¡kovės laiku neįvykdyta pinigine prievole, todėl skaičiuodamas delspinigius teismas turėjo skaičiuoti nuo pradelstos 18 111,22 Eur sumos, juolab kad pagrindinės skolos pagrindu netesybos susiformavo 2018–2019 m., o pagrindinės skolos įskaitymas atliktas 2022 m. kovo 14 d.

28. IeÅ¡kovė UAB „Dac planet development“ atsiliepime į atsakovės apeliacinį skundÄ praÅ¡o jį atmesti ir skundžiamÄ Kauno apygardos teismo 2022 m. kovo 14 d. sprendimo dalį palikti nepakeistÄ ; priteisti patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsiliepimas grindžiamas Å¡iais pagrindiniais atsikirtimais: 28.1. Sprendimo dalis dėl faktiÅ¡kai neatliktų darbų sumos yra visiÅ¡kai teisėta ir pagrįsta, kadangi teismo ekspertizė buvo atlikta įvertinus visÄ bylos medžiagÄ , tame tarpe ir apeliantės raÅ¡ytinius paaiÅ¡kinimus bei pateiktus papildomus įrodymus, tačiau teismo ekspertas net ir jų kontekste priėjo prie iÅ¡vados, jog apeliantės skundu ginčijamų užaktuotų, tačiau neatliktų darbų vertė bendrai sudaro 4 864,44 Eur sumÄ . 28.2.

Apeliantė nepaneigė ir neįrodė, kad faktiÅ¡kai elektrotechnikos darbų atliko daugiau, nei jų buvo nustatyta. Atlikti statybiniai tyrimai atskleidė, kad tokių darbų faktiÅ¡kai atlikta nebuvo, t. y. nėra net užuomazgų, jog jie galėjo bÅ«ti atlikti ir vėliau panaikinti. 28.3. Apeliantė neįrodė, kad faktiÅ¡kai grindų ir sienų iÅ¡ akmens darbų atliko daugiau, nei jų buvo nustatyta. Ekspertizės akte aiÅ¡kiai nurodoma, kad skaičiavimas paremtas pačios apeliantės nurodytais įkainiais jos atliktų darbų akte, tačiau apeliantė tai ignoruoja, galimai bandydama suklaidinti teismÄ skaičiavimų tikslumu.

Apeliantė yra profesionali rangovė, todėl turėdama ne tik reikiamų žinių, bet ir patirtį Å¡ioje srityje, ji turi pareigÄ aiÅ¡kiai ir tiksliai užfiksuoti, kokius darbus faktiÅ¡kai atliko, kokį darbų kiekį ir už kokiÄ kainÄ . Apeliaciniame skunde apeliantė pripažįsta, kad tikrasis darbų kiekis yra 112,25 kv. m. Nustačius, kad faktiÅ¡kai buvo atlikta tik 112,25 kv. m kiekis darbų, atitinkamai teismo ekspertas perskaičiavo Å¡io darbo kainÄ pagal minėtus, pačios apeliantės nurodytus įkainius.

Apeliantės byloje pateikta jos subrangovo sÄ skaita ar kiti dokumentai niekaip neįrodo, jog faktiÅ¡kai atlikta daugiau darbų, nei nustatyta ekspertinių tyrimų metu. 28.4. Nors pirmosios instancijos teismas aiÅ¡kiai iÅ¡analizavo ir aptarė tarp Å¡alių susiklosčiusius teisinius santykius ir iÅ¡ jų kylančias piniginių prievolių sumas, tačiau, skaičiuojant kas ir kam yra iÅ¡ tiesų skolingas, padarė klaidÄ ir nepagrįstai priteisė skolÄ apeliantei. Vykstančio teisminio proceso metu ieÅ¡kovė apeliantei už rangos darbus per visus objektus jau yra sumokėjusi 338 131,67 Eur sumÄ , t. y. daugiau, nei apeliantė turėtų gauti už jos faktiÅ¡kai atliktus darbus.

Todėl teismas, nuspręsdamas priteisti skolÄ , tÄ padarė nepagrįstai, nes Å¡is apeliantės reikalavimas apskritai turėjo bÅ«ti atmestas. Apeliaciniame skunde apeliantė neginčija atliktų darbų kiekio kituose objektuose, ieÅ¡kovės jai sumokėtų sumų dydžio. 28.5. Teismas pagrįstai ir teisėtai sumažino neprotingo dydžio delspinigių normÄ bei tinkamai apskaičiavo delspinigių sumÄ . PrieÅ¡ingai nei nurodo apeliantė, sutartimi nustatyta 0,2 proc. delspinigių norma yra neprotingai didelė, neatitinka teisingumo, sÄ Å¾iningumo principų, sudaro galimybę apeliantei pasipelnyti baudžiant ieÅ¡kovę, o ne siekiant kompensuoti nuostolius.

Nepaisant sprendime pateiktų motyvų iÅ¡samumo, teismas ne tik pagrįstai ir teisėtai sumažino delspinigių normÄ nuo 0,2 proc. iki 0,02 proc., tačiau galėjo apskritai delspinigių nepriteisti. Aptariama sutarties sÄ lyga yra nustatyta pačios apeliantės, jos naudai ir jos iniciatyva; apskaičiuota delspinigių suma sudaro beveik 35 proc. jos pagrindinio reikalavimo sumos, t. y. sudaro pakankamai reikÅ¡mingÄ dalį, nors apeliantė nepatyrė jokių nuostolių, neigiamų padarinių. Apeliantė delspinigius skaičiavo už nepagrįstÄ laikotarpį – nuo 2018 m. rugsėjo 6 d. iki 2019 m. kovo 8 d., nors Å¡alys dar 2018 m. lapkričio 1 d. pasirašė Å¡alių tarpusavio skolų suderinimo aktÄ , kuriuo apeliantė aiÅ¡kiai deklaravo neturinti jokių pretenzijų dėl delspinigių mokėjimo. 28.6.

Teismas pagrįstai apskaičiavo delspinigius nuo sumos, gautos atlikus Å¡alių prieÅ¡prieÅ¡inių reikalavimų įskaitymÄ , kadangi kitu atveju bÅ«tų pažeistos ieÅ¡kovės teisės, delspinigių skaičiavimas taptų nesÄ Å¾iningas ir neteisingas, sudarytų apeliantei galimybes nepagrįstai pasipelnyti. Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 29. Apeliacijos objektas yra teismo sprendimo, kuriuo iÅ¡ dalies tenkinti ieÅ¡kinys ir prieÅ¡ieÅ¡kinis dėl atsiskaitymų pagal rangos sutartį, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.

Šį klausimÄ apeliacinės instancijos teismas nagrinėja laikydamasis apeliacinio skundo ribų, taip pat ex officio (pagal pareigas) patikrindamas, ar nėra absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnis). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų, byloje taip pat nėra pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas.

Dėl bylai reikÅ¡mingų faktinių aplinkybių ir apeliacijos ribų 30. Byloje nustatyta, kad UAB „Dac planet development“ (užsakovė) ir atsakovė UAB „Papėdė“ (rangovė) 2018 m. sausio 19 d. sudarė paprastojo remonto darbų rangos sutartį, kurios objektas – paprastojo remonto darbai užsakovei nuosavybės teise priklausančiose patalpose, esančiose Vilniuje, Gedimino pr. 20-35, pagal Å¡alių patvirtintas ir pasiraÅ¡ytas objektines bei lokalines sÄ matas (sutarties 1 punktas).

Darbų pradžia nustatyta 2018 m. sausio 22 d., pabaiga – iki 2018 m. birželio 15 d.; darbai laikomi baigtais, kai pasiraÅ¡omas galutinis darbų priėmimo–perdavimo aktas (sutarties 3.2 punktas). Å alys taip pat susitarė, kad rangovė vykdys tarpinius atsiskaitymus. Kas mėnesį už tinkamai atliktus darbus rangovė iÅ¡raÅ¡o sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ , kuriÄ užsakovė įsipareigojo apmokėti per 5 darbo dienas nuo tarpinio darbų atlikimo akto pateikimo (sutarties 3.4 – 3.5, 4.2, 11 punktai).

31. Sutarties 9 punkte Å¡alys susitarė, kad darbų kaina yra 348 839,30 Eur plius PVM 73 256,26 Eur, iÅ¡ viso bendra kaina – 422 095,56 Eur. Rangovei (UAB „Papėdė“) mokama suma yra 375 023 Eur. Nenumatytiems darbams užsakovė (UAB „Dac planet development“) numatė 5 proc. rezervÄ , skaičiuojamÄ nuo 348 839 Eur sumos, t. y. 17 442 Eur. Sutarties 10 punkte numatyta, kad užsakovė sumoka rangovei kiekvieno sutarto ataskaitinio laikotarpio gale rangovės pateiktÄ sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ už faktiÅ¡kai per ataskaitinį laikotarpį atliktus darbus.

32. Sutarties 12 punkte Å¡alys susitarė, kad rangovė perduoda darbus užsakovei pagal darbų atlikimo grafikÄ (priedas Nr. 3); užsakovė dalyvaujant rangovei apžiÅ«ri ir priima atliktÄ darbÄ (jo rezultatÄ ); atliktų darbų priėmimas įforminamas aktu.

33. Pagal sutarties 18 punktÄ užsakovė, nepagrįstai uždelsusi atsiskaityti už atliktus darbus, rangovei moka po 0,2 proc. delspinigių nuo neapmokėtų darbų kainos už kiekvienÄ uždelstÄ dienÄ , bet ne daugiau kaip 10 proc. nuo bendros kainos.

34. Sutarties priede Nr. 1 (objektinė sÄ mata) nurodytos 29 pozicijos darbų, medžiagų ir mechanizmų, kurių vertė 348 839,30 Eur (422 095,56 Eur su PVM).

35. Nagrinėjamoje byloje tarp Å¡alių kilo ginčas dėl netinkamo atsiskaitymo pagal statybos rangos sutartį – ieÅ¡kovės teigimu, ji yra permokėjusi atsakovei už neteisingai nurodytus (faktiÅ¡kai neatliktus) darbus, todėl darbų aktai ir sÄ skaitos pripažintini negaliojančiais ir faktiÅ¡kai permokėtos sumos priteistinos iÅ¡ atsakovės; atsakovės teigimu, ieÅ¡kovė nėra tinkamai atsiskaičiusi už atliktus darbus, todėl iÅ¡ ieÅ¡kovės priteistinas susidaręs įsiskolinimas.

Skundžiamu sprendimu pirmosios instancijos teismas ieÅ¡kinį ir prieÅ¡ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies, nustatęs, kad atsakovė neatliko užaktuotų darbų už 8 869,76 Eur be PVM (10 732,41 Eur su PVM), o ieÅ¡kovė nėra apmokėjusi 18 111,22 Eur sumai iÅ¡raÅ¡ytų sÄ skaitų, ir atlikęs vienarÅ«Å¡ių reikalavimų įskaitymÄ priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovės atsakovei 9 241,46 Eur skolÄ , bei sumažinęs nepagrįstai dideles netesybas – 332,69 Eur delspinigių sumÄ . Nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu apeliantė (atsakovė, rangovė) pateikė apeliacinį skundÄ , iÅ¡ esmės skųsdama teismo atliktÄ Ä¯rodymų vertinimÄ ir nurodydama, kad teismas nepagrįstai nustatė, jog atsakovė neatliko darbų už 4 864,44 Eur, todėl sumažintina apskaičiuota neatliktų darbų suma nuo 8 869,76 Eur iki 4 005,32 Eur; neaiÅ¡kÅ«s teismo motyvai atsisakant priteisti 5 175,39 Eur skolos likutį pagal 2018 m. birželio 29 d. sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ Nr. 01163 bei teismas nepagrįstai sumažino delspinigių normÄ iki 0,02 proc. ir juos apskaičiavo nuo neteisingos skolos sumos.

36. Teisėjų kolegija pažymi, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiÅ¡kia, jog bet kokios informacijos įrodomÄ jÄ vertę nustato teismas pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156-701/2016; 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-87-969/2017; kt.).

Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę, bet ir įrodymų visetÄ , ir tik iÅ¡ įrodymų visumos daryti iÅ¡vadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimÄ ar nebuvimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-229-916/2017). Nė vienas įrodymas teismui neturi iÅ¡ anksto nustatytos galios ir turi bÅ«ti vertinamas kartu su kitais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-253/2010; 2020 m. liepos 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-219-701/2020).

37. Teisėjų kolegija, naudodamasi kiekvienos instancijos teismui tenkančia diskrecijos teise įvertinti byloje esančių įrodymų visumÄ pagal savo vidinį įsitikinimÄ , daro iÅ¡vadÄ , kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, tinkamai įvertinęs byloje surinktų raÅ¡ytinių įrodymų visumÄ , teisingai nusprendė, jog atsakovė yra užaktavusi daugiau darbų nei faktiÅ¡kai atlikusi, o ieÅ¡kovė nėra tinkamai atsiskaičiusi. Dėl neatliktų darbų 38. Rangos sutartimi viena Å¡alis (rangovas) įsipareigoja atlikti tam tikrÄ darbÄ savo rizika pagal kitos Å¡alies (užsakovo) užduotį ir perduoti Å¡io darbo rezultatÄ užsakovui, o užsakovas įsipareigoja atliktÄ darbÄ priimti ir už jį sumokėti (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.644 straipsnio 1 dalis).

Rangos sutarties Å¡alių teisės ir pareigos turi prieÅ¡prieÅ¡inį pobÅ«dį. Vienos rangos sutarties Å¡alies teisės atitinka kitos Å¡alies pareigas; tik savo pareigas pagal sutartį įvykdžiusi Å¡alis gali reikalauti iÅ¡ kitos sutarties Å¡alies atitinkamo pareigų vykdymo; jeigu rangovas savo pareigas įvykdo netinkamai, užsakovas turi teisę atitinkamai nevykdyti savo pareigos priimti darbÄ ir už jį sumokėti, ir prieÅ¡ingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010).

39. Pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, jog paprastai (jeigu ko kita nenumatyta Å¡alių susitarimu) užsakovas, priėmęs darbÄ jo nepatikrinęs ar nenurodęs priėmimo akte akivaizdžių darbų (rezultato) trÅ«kumų, netenka teisės remtis trÅ«kumų faktu (CK 6.662 straipsnio 2, 3 dalys). Tačiau nurodyta taisyklė nėra absoliuti: pagal CK 6.662 straipsnio 4 dalį užsakovas, nustatęs darbų trÅ«kumus ar kitokius nukrypimus nuo sutarties sÄ lygų po darbų priėmimo, jei tie trÅ«kumai ar nukrypimai negalėjo bÅ«ti nustatyti normaliai priimant darbÄ (paslėpti trÅ«kumai), taip pat jei jie buvo rangovo tyčia paslėpti, privalo apie juos praneÅ¡ti rangovui per protingÄ terminÄ po jų nustatymo; tokiu atveju rangovas atsako už darbų (rezultato) trÅ«kumus, o užsakovas gali naudotis įstatyme numatytais teisių gynimo bÅ«dais.

40. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis 2021 m. gegužės 5 d. ekspertizės aktu ir atsakant į Å¡alių klausimus 2021 m. lapkričio 16 d. pateiktu ekspertizės papildymu, nustatė, kad faktiÅ¡kai nebuvo atlikta darbų už 8 869,76 Eur. Apeliantė nesutikdama su tokia iÅ¡vada teigia, kad teismas neįvertino jos pateiktų raÅ¡ytinių paaiÅ¡kinimų, kritiÅ¡kai nevertino ekspertizės akto iÅ¡vadų. Teisėjų kolegijos vertinimu, skundžiamo sprendimo turinys neleidžia pritarti apeliantei – pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino atliktos ekspertizės iÅ¡vadas, nagrinėdamas ieÅ¡kovės pareikÅ¡tus reikalavimus ir atsakovės atsikirtimus sudarė galimybę Å¡alims užduoti klausimus ekspertui, įvertino atsakant į papildomus klausimus pateiktÄ ekspertizės papildymÄ ; rėmėsi ir kitais byloje esančiais įrodymais ir iÅ¡ jų visumos darė atitinkamas iÅ¡vadas.

41. Eksperto iÅ¡vada yra viena iÅ¡ įrodinėjimo priemonių (CPK 177 straipsnio 2 dalis). Teismas, paskirdamas ekspertizę, suformuluoja klausimus, paveda ekspertizę atlikti parinktam subjektui (ekspertui ar ekspertizės įstaigai), pateikia tyrimui reikiamÄ medžiagÄ , o ekspertas atlieka tyrimÄ ir, pritaikydamas turimas žinias bei atsižvelgdamas į tyrimo metu gautus duomenis, suformuluoja iÅ¡vadÄ dėl pateiktų klausimų (CPK 212–216 straipsniai). Bylos duomenimis teismas 2020 m. liepos 1 d. nutartimi skyrė byloje statybinę atliktų darbų nustatymo ekspertizę, pavedė apeliantės pasiÅ«lymu paskirtam ekspertui atsakyti į du klausimus (su iÅ¡vestiniais): 1) kurie iÅ¡ Å¡alių patvirtintų kaip atliktų darbų, užfiksuotų nurodytose sÄ skaitose faktÅ«rose su atliktų darbų aktais, buvo atlikti patalpose, esančiose Vilniuje, Gedimino pr. 20-35, Tumėno g. 4 ir Kaune, AÅ¡igalio g. 1B?;

2) ar nurodytuose dokumentuose užfiksuoti darbai faktiškai atitinka atliktus darbus ir jų kiekius? Jeigu ne, kokia yra šiuose dokumentuose nurodytų kaip atliktų, tačiau faktiškai neatliktų, darbų vertė? Kokie yra neatitikimai tarp šiuose dokumentuose nurodytų kaip atliktų ir faktiškai atliktų darbų? Kokia būtų faktinė (vidutinė rinkos) faktiškai atliktų darbų vertė pagal jų atlikimo metu buvusias rinkos kainas (nustatoma pasinaudojant UAB SISTELA informacine sistema)? 42.

Kasacinio teismo praktikoje teismo nutartimi paskirta ir įstatymo nustatyta tvarka atlikta ekspertizės iÅ¡vada yra laikoma specialia įrodinėjimo priemone (CPK 216 straipsnis), akcentuojant, kad ekspertizės akte esantys duomenys pagal jų objektyvumÄ dėl tiriamojo pobÅ«džio prigimties ir gavimo aplinkybių paprastai yra patikimesni už kituose įrodymų Å¡altiniuose esančius duomenis. Ir nors, viena vertus, CPK 218 straipsnyje, reglamentuojančiame eksperto iÅ¡vados įvertinimÄ , yra nurodyta, kad eksperto iÅ¡vada teismui neprivaloma ir įvertinama pagal vidinį teisėjo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku, iÅ¡samiu ir objektyviu byloje esančių įrodymų iÅ¡tyrimu, kita vertus, teismo nesutikimas su eksperto iÅ¡vada turi bÅ«ti motyvuojamas bylos sprendime arba nutartyje.

Vidinis teismo įsitikinimas dėl eksperto iÅ¡vados turi susiformuoti visapusiÅ¡kai, iÅ¡samiai ir objektyviai iÅ¡tyrus visus byloje esančius įrodymus. Tai reiÅ¡kia, kad įvertintini įrodymai, kurie patvirtina ar paneigia ekspertizės akte ir eksperto iÅ¡vadoje esančias aplinkybes, o atliekant šį vertinimÄ atsižvelgiama į visų įrodymų tikslumÄ , detalumÄ , iÅ¡samumÄ , patikimumÄ , prigimtį ir kitas svarbias aplinkybes, sudarančias pagrindÄ eksperto iÅ¡vadÄ vertinti kaip patikimÄ Ä¯rodymÄ arba prieÅ¡ingu atveju motyvuotai spręsti, kad eksperto iÅ¡vados yra nepagrįstos ir teismas jomis kaip įrodymais nesivadovaus.

KonkretÅ«s faktiniai duomenys, gauti ekspertinio tyrimo metu, gali bÅ«ti atmesti kaip įrodymas (kritiÅ¡kai įvertinti), jei manoma, kad jie nepagrįsti, nepatikimi ar turi kitokių trÅ«kumų. KritiÅ¡kai vertinti eksperto iÅ¡vadÄ ar jos dalį galima tada, kai ekspertizės turinys prieÅ¡taringas, kai iÅ¡vados neiÅ¡plaukia iÅ¡ tyrimo eigos, kai iÅ¡vada pateikta dėl to, dėl ko tyrimas neatliktas arba jis atliktas neiÅ¡samiai, ir kitais panaÅ¡iais atvejais, kai kyla pagrįstų abejonių dėl ekspertinio tyrimo eigos ir rezultatų.

Taip pat ekspertizės duomenys gali būti atmetami tada, kai jie prieštarauja kitiems bylos įrodymams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-40-403/2020, 32 punktas; 2020 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-221-916/2020, 41 punktas).

43. Bylos duomenimis, ieÅ¡kovė rėmėsi jos užsakymu atliktu 2019 m. balandžio 4 d. ekspertinio tyrimo aktu Nr. 19-21, kurį parengė UAB „Statybinių teismo ekspertizių centras“; minėtame akte konstatuota, kad rangovė faktiÅ¡kai neatliko, nors savo aktuose užaktavo darbus, kurių kaina – 39 844,68 Eur, o taip pat, jog rangovės atliktų darbų kaina 24 008,88 Eur suma virÅ¡ija tokių darbų vidutinę statybos kainÄ . Å is tyrimo aktas iÅ¡ dalies buvo pakoreguotas 2021 m. rugsėjo 3 d. konsultacine iÅ¡vada Nr. 21-57 dėl padarytos 2 193,12 Eur (be PVM) klaidos, tokiu bÅ«du sumažinant užaktuotų, bet neatliktų darbų sumÄ , iki 37 651,56 Eur.

Apeliantė pateikė į bylÄ jos užsakymu įvertinti atliktų darbų apimtis ir vertę eksperto 2020 m. gegužės 14 d. parengtÄ ekspertinės iÅ¡vados aktÄ , kuriame, atlikęs to paties statybos objekto tyrimÄ , specialistas konstatavo, kad: atliktų darbų pozicijos nežymiai skiriasi nuo kiekių nurodytų atliktų darbų aktuose. Vertinant bendrÄ darbų apimtį, tai nėra esminis kiekių skirtumas; rangovė atliko darbų daugiau už 4 814,69 Eur be PVM, negu buvo užaktuota. Vertinant bendrÄ atliktų darbų vertę, tai nėra esminis kainos pokytis; statybos darbai, nurodyti atliktų darbų aktuose, yra visa apimtimi faktiÅ¡kai atlikti ir atitinka sutartinius įkainius.

Atsižvelgdamas į Å¡alių pateiktų įrodymų prieÅ¡taringÄ pobÅ«dį, pirmosios instancijos teismas ir paskyrė 2020 m. liepos 1 d. nutartimi teismo statybinę atliktų statybos darbų nustatymo ekspertizę.

44. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad, nors tiek ieÅ¡kovės, tiek atsakovės pateiktų, tiek teismo paskirtos ekspertizių iÅ¡vados skiriasi, tačiau, nepaisant skirtumų, jose konstatuota, kad atsakovė vis tik nėra atlikusi dalies darbų, kurie nurodyti atliktų darbų aktuose. Nors į bylÄ pateiktas teismo ekspertizės aktas 2021 m. lapkričio 16 d. ir buvo papildytas, tačiau tyrimas, pateikiant atsakymus į teismo suformuluotus klausimus, atliktas iÅ¡samiai, ekspertas aprašė tyrimo metu nustatytas ir užfiksuotas faktines aplinkybes ir duomenis, atlikti tyrimai, padarytos iÅ¡vados logiÅ¡kai iÅ¡plaukia iÅ¡ tyrimo eigos, ir teisėjų kolegijai nekyla pagrįstų abejonių dėl ekspertinio tyrimo eigos ir rezultatų – pateiktų atsakymų į teismo suformuluotus klausimus motyvavimo ir pagrįstumo, dėl to nėra pagrindo Å¡iuo aktu nesivadovauti.

Be to, atsižvelgiant į ekspertui suformuluotus klausimus, į patį tyrimo objektÄ , tai kad iÅ¡ esmės buvo tiriami atsakovės sudaryti atliktų darbų aktai, siekiant nustatyti, ar visi juose nurodyti darbai buvo atlikti, kad ekspertui tyrimui buvo pateikta visa civilinės bylos medžiaga, teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantės kritika ekspertizės aktui iÅ¡ esmės paremta subjektyviu, jos pačios sudarytų aktų vertinimu; apeliaciniame skunde atsakovės iÅ¡dėstyti argumentai nepagrindžia ekspertizės akto trÅ«kumų, kurie leistų pateiktÄ eksperto iÅ¡vadÄ vertinti nepatikima.

Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas ekspertizės akto išvadas vertino nenukrypdamas nuo įrodymų vertinimo taisyklių, eksperto išvados neprieštarauja kitiems, byloje esantiems įrodymams, vertinant jas įrodymų visumos kontekste.

45. Apeliantės teigimu, teismas nepagrįstai sprendė, kad atsakovė neatliko darbų už 4 864,44 Eur (778,41 Eur elektrotechnikos darbai + 4 086,03 Eur plytelių klojimas), todėl teismo sprendimas turėtų būti pakeistas ir ieškovei priteista 8 869,76 Eur suma turėtų būti mažintina iki 4 005,32 Eur (8 869,76 Eur – 4 864,44 Eur).

46. Bylos duomenimis, ekspertizės akto 7 lentelėje nurodyta, kad darbų „Elektrotechnikos darbai“ vertė atliktų darbų aktuose nurodyta 41 968,32 Eur be PVM, o faktiškai atliktų darbų – 40 915,49 Eur (skirtumas – 1 052,83 Eur); skirtumas detalizuotas ekspertizės akto 5 lentelėje. Apeliantė, nors ir kritikuoja teismo paskirtos ekspertizės akto išvadas, tačiau pati apeliaciniame skunde pripažįsta, kad dalis neatitikimų nustatyti pagrįstai, kad iš aktuotų 1 907,73 Eur darbų faktiškai atlikta už 1 633,31 Eur, todėl skirtumas – 274,42 Eur; tačiau dėl neatliktų darbų dalies:

1) elektros rozečių montavimas;

2) TV ir LAN kištukinio lizdo montavimas;

3) medžiagos elektros kištukinio lizdo JUNG LS990 montavimui į sienas ir instaliacijai loviuose; 4) medžiagos TV kištukinio lizdo JUNG LS990 montavimui sienose;

5) medžiagos LAN kiÅ¡tukinio lizdo JUNG LS990 montavimui sienoje arba balduose; – kurių užaktuota 1 751,84 Eur, faktiÅ¡kai atlikta 973,43 Eur, skirtumas 778,41 Eur, apeliantė nesutinka. Apeliantės teigimu, darbai, eksperto fiksuoti kaip neatlikti, kurie sudaro 778,41 Eur, buvo atlikti, tačiau ieÅ¡kovės praÅ¡ymu buvo demontuoti, todėl ekspertas negalėjo jų užfiksuoti, bet tai nepaneigia ieÅ¡kovės pareigos už juos atsiskaityti. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad pati apeliantė skunde akcentuoja, jog 2018 m. balandžio mėn. pasitarimo su ieÅ¡kovės atstovais metu paaiÅ¡kėjo, kad užsakovė atsisako laidinio kompiuterinio tinklo ir dalies elektros rozečių, nes nuspręsta įrengti belaidį tinklÄ , todėl buvo atliktas kompiuterinių laidų komutavimas ir laidų perkėlimas virÅ¡ pakabinamų lubų; naikinamų rozečių laidai buvo paÅ¡alinti ir užtaisyti rėžiai sienose, todėl atsirado nurodytos darbų ir gaminių kiekių neatitiktys.

Šalių pozicijos išsiskyrė dėl to, kad, ieškovės teigimu, nusprendus pakeisti projekto sprendinį, darbai nebuvo baigti iki galo, tuo tarpu, apeliantės teigimu, pirminiai darbai buvo visiškai atlikti, todėl, ieškovei persigalvojus, visus atliktus darbus reikėjo demontuoti ir perdaryti. Apeliantė pabrėžė, kad objektyviai nustatyti, kurios šalies nurodytos aplinkybės yra teisingos, neįmanoma.

47. Teisėjų kolegija pažymi, kad kasacinio teismo praktikoje konstatuota, jog pagal CPK 12 ir 178 straipsnius Å¡alys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, iÅ¡skyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis (faktais), kurių nereikia įrodinėti (CPK 182 straipsnis). Ä®rodinėti turinčias reikÅ¡mės civilinėje byloje aplinkybes (įrodinėjimo dalykÄ ) yra Å¡alių ir kitų dalyvaujančių byloje asmenų ir teisė, ir pareiga. Å ias teises ir pareigas minėti asmenys įgyvendina nurodydami teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas aplinkybes, rinkdami ir pateikdami teismui įrodymus bei dalyvaudami juos tiriant ir vertinant.

Neįvykdžius įrodinėjimo pareigų arba netinkamai jas įvykdžius, įrodinėjimo subjektui (dažniausiai proceso Å¡aliai) gali atsirasti neigiamų padarinių – teismas gali atitinkamas įrodinėtas aplinkybes pripažinti neįrodytomis (neegzistavusiomis) ir, tuo remdamasis, priimti procesinį sprendimÄ iÅ¡spręsti ginÄÄ iÅ¡ esmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-10/2013). Civiliniame procese vyraujantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis), be kita ko, suteikia teisę (kartu – procesinę pareigÄ ) Å¡alims ne tik įrodinėti aplinkybes, kuriomis jos remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, bet ir teikti įrodymus, paneigiančius kitos Å¡alies įrodinėjamas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. rugsėjo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-354/2011).

Ä®rodinėjimas civiliniame procese turi savo specifikÄ â€“ nenustatyta, kad teismas gali daryti iÅ¡vadÄ apie tam tikrų faktų buvimÄ tik tada, kai dėl jų egzistavimo absoliučiai nėra abejonių; iÅ¡vadÄ apie faktų buvimÄ teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikros abejonės dėl fakto buvimo iÅ¡lieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamÄ faktÄ buvus, nei jo nebuvus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2008; 2009 m. kovo 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-101/2009; 2021 m. balandžio 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-58-701/2021).

48. Atsižvelgusi į nurodytus iÅ¡aiÅ¡kinimus, nustatytas byloje aplinkybes – atsakovė yra atlikusi mažiau darbų nei užaktavusi; pati nurodo, jog ir ekspertizės akte dėl elektrotechnikos darbų yra ir jos pačios pripažįstama dalis neatliktų, tačiau užaktuotų darbų; apeliantė nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių jos nurodomas aplinkybes dėl atliktų elektronikos darbų demontavimo ir perdarymo (ypač atsižvelgiant į tai, kad visus darbus fiksuodavo atliktų darbų aktuose); apeliantės nurodomi darbai, pvz., elektros rozečių montavimas, TV ir LAN kiÅ¡tukinio lizdo montavimas fiksuoti 2018 m. gegužės mėn. sudarytuose atliktų darbų aktuose (pvz., aktai Nr. 11-4, 11-5), nors kaip pati nurodo, ieÅ¡kovė dar 2018 m. balandžio mėn. nusprendė pakeisti projekto sprendinius, teisėjų kolegija padaro iÅ¡vadÄ , jog įrodymų viseto pagrindu pirmosios instancijos teismas teisingai nusprendė dėl neatliktų elektronikos darbų apeliantės ginčijamai 778,41 Eur sumai, t. y. apeliantė neįrodė Å¡iai sumai atlikusi elektronikos darbų.

49. Apeliantė taip pat teigia, jog teismas, nustatydamas aktuotų, bet faktiškai neatliktų darbų, vertę, nepagrįstai rėmėsi ekspertizės akto 7 lentelėje nurodyta darbų „Grindys ir sienos iš akmens“ verte – atliktų darbų aktuose nurodyta 35 295,65 Eur be PVM, o faktiškai atliktų darbų vertė yra 31 209,62 Eur (skirtumas 4 086,03 Eur). Teismas neįvertino apeliantės šiuo aspektu 2022 m. sausio 7 d. pateiktų rašytinių paaiškinimų bei įrodymų. Vien todėl, kad darbų atlikimo akte Nr. 23 panaudota neaiški ir klaidinanti darbų kiekių ir kainos apskaičiavimo specifika, galutinei kainai nesiskiriant nuo subrangovės UAB „AKMI“ paskaičiuotos kainos, neturėtų paneigti ieškovės pareigos sumokėti už sutartus ir pilnai atliktus darbus.

50. Teismo ekspertizės akte nurodyta, kad pagal objektinės sÄ matos kodÄ S010 turėjo bÅ«ti atlikti grindų ir sienų aptaisymo akmens plytelėmis darbai, kurių numatyta vertė – 38 425,49 Eur be PVM; atliktų darbų akte Nr. 23 nurodyta grindų ir sienų aptaisymo plytelėmis atliktų darbų vertė – 35 295,65 Eur. Teismo ekspertas nurodė, kad patikrinus atliktus darbus nustatyta, jog travertino akmens plytelių dangos yra iÅ¡klijuota mažiau nei nurodyta atliktų darbų akte – bendras kiekis atliktų darbų aktuose – 126,946 kv. m, o nustatytas atliktų darbų kiekis – 112,25 kv. m, suskaičiavus atliktų darbų kiekius ir jiems pritaikius atliktų darbų aktų įkainius nustatyta atliktų darbų vertė – 31 209,62 Eur be PVM. Bylos duomenimis apeliantės atliktų darbų akte Nr. 23 nurodytas darbų kiekis 224,5 kv. m., bendra vertė be PVM – 35 295,65 Eur.

51. Apeliantė 2022 m. sausio 7 d. pateiktuose raÅ¡ytiniuose paaiÅ¡kinimuose nurodė, kad iÅ¡raÅ¡ant ieÅ¡kovei sÄ skaitÄ už minėtus darbus buvo padaryta raÅ¡ymo apsirikimo klaida ir vietoje faktinio darbų kiekio 112,25 kv. m nurodyta 224,50 kv. m. Minėtas raÅ¡ymo apsirikimas neturėjo įtakos bendrai kainai, nes apeliantė užaktavo natÅ«ralaus akmens gamybos ir montavimo darbus, kurių suma yra 35 295,65 Eur be PVM, ir atitinka UAB „AKMI“ PVM sÄ skaitoje faktÅ«roje nurodomai sumai 35 282,26 Eur be PVM, o susidaręs 13,39 Eur skirtumas paaiÅ¡kinamas tuo, kad buvo atlikti ir užaktuoti akmens likučių iÅ¡vežimo į kitas patalpas darbai.

Bylos duomenimis apeliantė iÅ¡ tiesų sudarė su subrangove UAB „AKMI“ sutartį Nr. 18/02/22, kurioje numatytas akmens iÅ¡klojimo kiekis – 128,08 kv. m; sutarties kaina 36 942,15 Eur be PVM; 2018 m. gegužės 30 d. UAB „AKMI“ pateiktos sÄ skaitos faktÅ«ros suma – 35 289,26 Eur, sÄ skaitoje iÅ¡skirta montavimo darbų ir medžiagų kiekis – 112,25 kv. m, sudarantis 12 488,94 Eur, kitas sumas sudaro grindų plytelės, apdailos detalės ir sienų detalės.

52. Pagal CK 6.650 straipsnio 2 dalį rangovas turi teisę pasitelkti savo prievolėms įvykdyti kitus asmenis (subrangovus), jeigu įstatymai ar rangos sutartis nenustato, kad užduotį privalo įvykdyti pats rangovas; Å¡io straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad jeigu ko kita nenustato įstatymai ar sutartis, užsakovas ir subrangovas neturi teisės reikÅ¡ti vienas kitam piniginių reikalavimų, susijusių su sutarčių, kiekvieno iÅ¡ jų sudarytų su generaliniu rangovu, pažeidimu. CK įtvirtintas statybos rangos santykių teisinis reglamentavimas grįstas, be kita ko, bendruoju sutarčių uždarumo principu, kurio esmė ta, kad sutartis, iÅ¡skyrus įstatyme nustatytas iÅ¡imtis, sukuria teises ir pareigas tik jÄ sudariusioms Å¡alims, todėl tik sutarties Å¡alys gali reikÅ¡ti reikalavimus dėl jos netinkamo vykdymo ar kt.

Taigi, vien aplinkybė, kad apeliantė buvo sudariusi su UAB „AKMI“ subrangos sutartį ir už Å¡ios sutarties pagrindu atliktus darbus iÅ¡raÅ¡yta sÄ skaita faktÅ«ra atitinkamai sumai bei pažyma apie atliktų darbų vertę savaime nedaro įtakos ieÅ¡kovės ir atsakovės tarpusavio santykių ir atsiskaitymo.

53. Teisėjų kolegijos vertinimu, nustatęs, kad faktiÅ¡kai buvo atlikta tik 112,25 kv. m kiekis darbų, o apeliantės pateikti skaičiavimai atlikti didesniam darbų kiekiui (126,946 kv. m), bet ne faktiÅ¡kai nustatytam (112,25 kv. m – kurį pripažįsta ir pati apeliantė), teismo ekspertas proporcingai perskaičiavo Å¡ių darbų kainÄ pagal pačios apeliantės ieÅ¡kovei nurodytus įkainius, o ne vien tik pagal akte nurodytÄ 224,50 kv. m darbų kiekį; tokiu bÅ«du faktiÅ¡kai atliktų darbų vertė yra 31 209,62 Eur be PVM, o ne 35 295,65 Eur, atsižvelgiant į tai faktiÅ¡kai atliktų akmens plytelių klojimo darbų vertė pagrįstai buvo sumažinta 4 086,03 Eur suma, o apeliacinio skundo argumentais apeliantė Å¡ių skaičiavimų nepaneigė.

54. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo motyvais dėl 2018 m. birželio 29 d. iÅ¡raÅ¡ytos PVM sÄ skaitos faktÅ«ros Nr. 01163, kurios skolos likutis yra 5 175,39 Eur, teigdama, kad Å¡iÄ sÄ skaitÄ sudaro 5 pozicijos ir ekspertizės akte dėl jų pasisakyta, jog sÄ skaitoje faktÅ«roje Nr. 01163 nurodyti daiktai/darbai ieÅ¡kovei buvo pateikti/atlikti ir jų kaina apskaičiuota teisingai, todėl teismas itin lakoniÅ¡kais motyvais skolos likučio nepriteisė nepagrįstai.

55. Skundžiamo sprendimo turinys rodo, kad teismas, nustatęs, jog Å¡i sÄ skaita patenka į ieÅ¡kiniu ginčytas PVM sÄ skaitas faktÅ«ras ir atliktų darbų aktus, dėl kurių sprendime jau yra pasisakyta ir konstatuota, kad pagal visas ieÅ¡kinyje pateiktas PVM sÄ skaitas faktÅ«ras atlikta darbų iÅ¡ viso už 322 011,69 Eur be PVM, likusiÄ neapmokėtÄ pagal Å¡iÄ sÄ skaitÄ 5 175,39 Eur sumÄ atėmė iÅ¡ atsakovės prieÅ¡ieÅ¡kiniu praÅ¡omos priteisti skolos.

56. Byloje iÅ¡ ieÅ¡kovės pateikto iÅ¡raÅ¡o apie atsiskaitymÄ nustatyta ir apeliantė to neginčija, kad iki 2018 m. lapkričio 14 d. ieÅ¡kovė yra apeliantei iÅ¡ viso sumokėjusi 338 131,67 Eur (iÅ¡ jų 337 660,34 Eur iki 2018 m. liepos 19 d., t. y. iki sÄ skaitų Nr. 01177, Nr. 01178 ir Nr. 01186 sudarymo); ieÅ¡kovė yra gavusi apmokėti 15 sÄ skaitų (tarp kurių ir prieÅ¡ieÅ¡kinyje nurodytos neapmokėtos sÄ skaitos bei neginčyta ir apmokėta sÄ skaita Nr. 01197), kurių bendra suma 352 643,90 Eur be PVM.

Pateikti mokėjimo duomenys rodo, kad ieÅ¡kovė atlikdama mokėjimus, nors ir nurodydavo apeliantės iÅ¡raÅ¡ytos PVM sÄ skaitos faktÅ«ros numerį, tačiau dažnai faktiÅ¡kai mokėdavo didesnę nei sÄ skaitoje nurodyta sumÄ . Teisme pareikÅ¡tu ieÅ¡kiniu ieÅ¡kovė be kita ko prašė pripažinti negaliojančia ir apeliantės iÅ¡raÅ¡ytÄ 2018 m. birželio 29 d. PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ Nr. 01163 (kitų apeliantės prieÅ¡ieÅ¡kinyje nurodytų kaip neapmokėtų sÄ skaitų faktÅ«rų Nr. 01177, Nr. 01178 ir Nr. 1186 ieÅ¡kovė ieÅ¡kiniu neginčijo).

Ä®vertinus nustatytas aplinkybes, byloje esant nustatytam faktui, kad pagal ieÅ¡kovės ieÅ¡kinyje nurodytas sÄ skaitas faktÅ«ras bendrai (t. y. ir pagal apeliantės nurodytÄ sÄ skaitÄ Nr. 01163) atsakovė yra neatlikusi darbų 8 869,76 Eur sumai, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai iÅ¡ apeliantės praÅ¡ytos priteisti neapmokėtų sÄ skaitų sumos atėmė, apeliantės teigimu, neapmokėtÄ sÄ skaitos Nr. 01163 dalį – 5 175,39 Eur, kadangi Å¡i suma, kaip ir visa sÄ skaitoje Nr. 01163 nurodyta suma, bendrame kontekste įvertinta sprendžiant dėl apeliantės (ne)atliktų, tačiau užaktuotų darbų.

57. IeÅ¡kovė teigia, kad apeliantė per visus Å¡alis siejančius teisinius santykius bendrai darbų atliko už 322 011,69 Eur sumÄ ir ieÅ¡kovė jau yra sumokėjusi jai 338 131,67 Eur sumÄ , t. y. daugiau, nei apeliantė turėtų gauti už jos faktiÅ¡kai atliktus darbus, todėl teismas, nuspręsdamas priteisti skolÄ , tÄ padarė nepagrįstai. IeÅ¡kovė tokius motyvus dėsto atsiliepime į atsakovės apeliacinį skundÄ , tačiau pati apeliacine tvarka neskųsdama pirmosios instancijos teismo sprendimo, todėl teisėjų kolegija, atsižvelgdama į apeliacijos paskirtį ir ribas (CPK 320 straipsnis), Å¡ių ieÅ¡kovės argumentų neanalizuoja ir dėl jų nepasisako.

Dėl netesybų 58. Pagal CK 6.256 straipsnio 1 dalį kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Neįvykdęs ar netinkamai įvykdęs savo sutartinę prievolę asmuo privalo atlyginti kitai sutarties Å¡aliai Å¡ios patirtus nuostolius, sumokėti netesybas (baudÄ , delspinigius) (CK 6.256 straipsnio 2 dalis). Netesybos (bauda, delspinigiai) – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kuriÄ skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (CK 6.71 straipsnio 1 dalis).

Netesybos yra prievolių užtikrinimo bÅ«das, skatinantis skolininkÄ Ä¯vykdyti prievolę (CK 6.70 ir 6.71 straipsniai), taip pat sutartinės civilinės atsakomybės forma (CK 6.256 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 1 dalis).

59. Nagrinėjamu atveju apeliantė (rangovė) prašė priteisti iÅ¡ pažeidusios prievolę užsakovės (ieÅ¡kovės) 8 106,51 Eur dydžio delspinigius, kuriuos skaičiavo už laikotarpį nuo 2018 m. rugsėjo 6 d. iki 2019 m. kovo 8 d., taikydama 0,2 proc. delspinigių normÄ . Skundžiamu sprendimu pirmosios instancijos teismas iÅ¡ dalies tenkino apeliantės reikalavimÄ dėl nesumokėtos sumos priteisimo (9 241,46 Eur dalyje) ir nusprendęs, kad sutartimi nustatyta 0,2 proc. delspinigių norma yra akivaizdžiai per didelė, sumažino jÄ iki 0,02 proc. bei apeliantei iÅ¡ ieÅ¡kovės priteisė 332,69 Eur delspinigių. Apeliantė nesutikdama su pirmosios instancijos teismo pozicija nurodo, kad sutartyje nustatyta delspinigių norma buvo sumažinta nepagrįstai; be to, teismas delspinigius apskaičiavo nuo per mažos skolos sumos.

60. Å alių sudarytos sutarties 18 punkte nustatyta, kad užsakovė, nepagrįstai uždelsusi atsiskaityti už atliktus darbus, rangovei moka po 0,2 proc. delspinigių nuo neapmokėtų darbų kainos už kiekvienÄ uždelstÄ dienÄ , bet ne daugiau kaip 10 proc. nuo bendros kainos.

61. Apeliantė teisi, kad Å¡alių teisė susitarti dėl netesybų inter alia (be kita ko) dėl jų dydžio, yra sutarties laisvės principo iÅ¡raiÅ¡ka (CK 6.156 straipsnis). Sutarties laisvės principas, netesybų atveju reiÅ¡kiantis, kad Å¡alys laisvai savo nuožiÅ«ra gali nustatyti netesybas už bet kokį sutarties pažeidimÄ ir susitarti dėl abiem Å¡alims priimtino jų dydžio, jei tai neprieÅ¡tarauja imperatyviosioms įstatymo normoms (CK 6.156, 6.157 straipsniai), be kita ko, reiÅ¡kia ir tai, kad sutartį pažeidusi Å¡alis sutartyje nustatytais atvejais privalo mokėti sutarto dydžio netesybas, o kitai Å¡aliai nereikia įrodinėti patirtų nuostolių dydžio (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-210-969/2018, 23 punktÄ ir jame nurodytÄ kasacinio teismo praktikÄ ).

Sutartimi sulygtos netesybos laikomos iÅ¡ anksto nustatytais bÅ«simais kreditoriaus nuostoliais, kurie pripažintini minimaliais nuostoliais (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-304/2007; 2009 m. rugsėjo 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-360/2009; kt.). Jeigu Å¡alys sutartyje susitarė dėl tam tikro dydžio netesybų, tai sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo atveju skolininkas negali jo ginčyti, iÅ¡skyrus atvejus, kai netesybos bÅ«tų neprotingos, akivaizdžiai per didelės, atsižvelgiant į konkrečios prievolės pobÅ«dį, padarytÄ pažeidimÄ , jo padarinius, skolininko elgesį, prievolės sumÄ ir pan. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2008; 2010 m. lapkričio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010; kt.).

Taigi, nepaneigiant sutarties laisvės ir privalomumo Å¡alims principų, ginÄÄ nagrinėjančiam teismui suteikta tam tikra netesybų kontrolės funkcija: tais atvejais, kai netesybos yra aiÅ¡kiai per didelės arba prievolė yra iÅ¡ dalies įvykdyta, teismas gali netesybas sumažinti iki protingos sumos (CK 6.73 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 3 dalis). Kasacinio teismo praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad teismas turi ne tik teisę, bet ir pareigÄ kontroliuoti, ar nustatomos netesybos nėra neprotingai didelės, dėl to netesybos gali bÅ«ti mažinamos tiek esant skolininko praÅ¡ymui, tiek jo nesant (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-578/2012; kt.).

62. Taigi, vadovaujantis sutarties laisvės principu, Å¡alys turėjo teisę susitarti dėl netesybų už prievolės atsiskaityti nevykdymÄ . Tačiau, nepaisant Å¡alių susitarimo, sutartos netesybos, esant atitinkamam reikalavimui, teismo gali bÅ«ti mažinamos nustačius, kad jos, atsižvelgiant į prievolės pobÅ«dį ir kitas aplinkybes, yra akivaizdžiai per didelės. BÅ«tent pasitelkiant netesybų mažinimo institutÄ užtikrinama, kad netesybos netaptų priemone vienai iÅ¡ Å¡alių piktnaudžiauti savo teise ir nepagrįstai praturtėti kitos Å¡alies sÄ skaita (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2008).

63. Koks netesybų dydis yra tinkamas konkrečiu atveju, yra fakto klausimas, kurį byloje turi įrodyti šalys (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-170/2013). Priklausomai nuo faktinės situacijos, tas pats netesybų dydis (procentine ar pinigine išraiška) vienu atveju gali būti pripažintas tinkamu, o kitu – aiškiai per dideliu. Dėl to ir teismų praktikoje negali būti vieno konkretaus dydžio, kuris neabejotinai reikštų, kad netesybos neatitinka įstatymuose nustatytų kriterijų ir turi būti mažinamos (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2008; 2021 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-35-823/2021).

Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo teisė mažinti netesybas nėra absoliuti, nes jÄ riboja susitarime dėl netesybų iÅ¡reikÅ¡ta Å¡alių valia (CK 6.156, 6.189 straipsniai) ir draudimas sumažinti netesybas žemiau tikrosios nuostolių sumos (CK 6.73 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-562/2013; 2017 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-17-378/2017, 19 punktas).

64. AiÅ¡kiai per didelėmis netesybos pripažįstamos tada, kai jos neproporcingos, jų dydis prieÅ¡tarauja protingumo, sÄ Å¾iningumo principams, sÄ Å¾iningai verslo praktikai ir suteikia galimybę nepagrįstai praturtėti vienai Å¡aliai bei pažeidžia teisėtus kitos Å¡alies interesus. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismas, nustatydamas, ar netesybos nėra akivaizdžiai per didelės, ir jas mažindamas turi taikyti esminį kriterijų – netesybų santykį su nuostoliais, nes tik įvertinęs skirtumÄ tarp nuostolių ir praÅ¡omų netesybų teismas gali nuspręsti, ar netesybų suma nėra pernelyg didelė ir nepagrįsta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-234-248/2016, 30 punktas).

Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad, nustatant, ar netesybos nėra pernelyg didelės, motyvuotai gali bÅ«ti atsižvelgiama į įvairias konkrečios individualios bylos aplinkybes, kurių sÄ raÅ¡as nebaigtinis: į Å¡alių sutartinių santykių pobÅ«dį ir sutarties tikslus, prievolės vertę, prievolės pažeidimo aplinkybes, ar Å¡alys yra vartotojai, į kreditoriaus patirtų nuostolių dydį, skolininko elgesį, į CK 1.5 straipsnyje įtvirtintus teisingumo, sÄ Å¾iningumo, protingumo principus, sutarties Å¡alių interesų pusiausvyrÄ , bankų mokamų palÅ«kanų dydį, CK 6.251 straipsnyje, reglamentuojančiame visiÅ¡ko nuostolių atlyginimo principÄ , nustatytus kriterijus; atsakomybės prigimtį, Å¡alių turtinę padėtį, Å¡alių tarpusavio santykius, kt.

Netesybų mažinimas neturi pažeisti nuostolių patyrusios šalies interesų. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-170/2013; 2018 m. balandžio 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-138-684/2018; kt.).

65. Teisėjų kolegija pažymi, kad bendroji netesybų priteisimo taisyklė – jos yra laikomos minimaliais kreditoriaus nuostoliais, kurių dydžio ar realumo kreditoriui pareiÅ¡kus reikalavimÄ jas atlyginti nereikia įrodinėti. Tačiau kartu kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad tam tikrais atvejais kreditorius privalo pagrįsti netesybas įrodinėdamas nuostolius – jeigu pareiÅ¡kiamas reikalavimas mažinti netesybas ar kyla netesybų mažinimo teismo iniciatyva klausimas. Tokiais atvejais kreditorius turėtų įrodinėti tikėtinus nuostolius, tačiau tik tam, kad pagrįstų protingÄ netesybų dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-267-916/2015).

66. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nustatė, kad yra pagrindas mažinti netesybas, nes jos yra aiškiai per didelės. Teisėjų kolegija pritaria šiai pirmosios instancijos teismo išvadai. Vertindama, ar apeliantės nurodyta netesybų norma nagrinėjamu atveju atitiktų protingumo, proporcingumo kriterijus, teisėjų kolegija atsižvelgia į tai, kad nėra ginčo, jog darbai pagal sutartį vėlavo; tarp šalių kilo ginčas dėl atliktų darbų apimties (atlikta mažiau darbų, nei užaktuota), t. y. ir pati apeliantė netinkamai vykdė sutartinius įsipareigojimus; 0,2 proc. dydžio netesybos sudarytų net trečdalį apeliantei nesumokėtos sumos; apeliantė nepateikė jokių duomenų apie realiai patirtų nuostolių dydį, apeliaciniame skunde iš esmės cituodama jai aktualius kasacinio teismo išaiškinimus ir remdamasi tuo, kad tokios netesybos sulygtos sutartimi.

67. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai delspinigius (netesybas) skaičiavo nuo įskaitytos sumos, kadangi realus ieÅ¡kovės įsiskolinimo pagal apeliantės pateiktas PVM sÄ skaitas faktÅ«ras dydis paaiÅ¡kėjo tik iÅ¡nagrinėjus byloje pareikÅ¡tus reikalavimus.

68. Pažymėtina, kad tiek Europos Žmogaus Teisių Teismas, tiek kasacinis teismas savo praktikoje laikosi pozicijos, jog teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį sprendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ , o apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį skundÄ , gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. gruodžio 9 d. sprendimas byloje Ruiz Torija prieÅ¡ IspanijÄ , peticijos Nr. 18390/91;

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018, 22–26 punktai; 2021 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-328-403/2021). Pritardama pirmosios instancijos teismo motyvams teisėjų kolegija dėl kitų apeliacinio skundo argumentų nepasisako. Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi iÅ¡laidų apeliacinės instancijos teisme 69. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius įrodymus, Å¡alių procesiniuose dokumentuose pateiktus argumentus ir nurodytas aplinkybes, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiÅ¡kino nagrinėjamam klausimui aktualias materialiosios teisės normas, nepažeidė proceso teisės normų, tinkamai ir teisingai nustatė bei vertino reikÅ¡mingas faktines aplinkybes, įrodymus ir iÅ¡ dalies tenkindamas ieÅ¡kinį bei prieÅ¡ieÅ¡kinį priėmė teisėtÄ bei pagrįstÄ sprendimÄ , kurį naikinti atsakovės apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo, todėl jis paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

70. Atsakovės apeliacinį skundÄ atmetus ieÅ¡kovė įgijo teisę į bylinėjimosi iÅ¡laidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimÄ (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis). IeÅ¡kovė nurodo, kad patyrė 1 210 Eur atstovavimo apeliacinės instancijos teisme iÅ¡laidų. Å ias iÅ¡laidas ieÅ¡kovė grindžia 2022 m. gegužės 2 d. sÄ skaita bei mokėjimo nurodymu. Å alies iÅ¡laidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumÄ ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sÄ naudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d.

įsakymu Nr. 1R-77 „Dėl teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymo Nr. 1R-85 Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (toliau ir – Rekomendacijos) (CPK 98 straipsnio 2 dalis). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieÅ¡kovės praÅ¡omos priteisti iÅ¡laidos nevirÅ¡ija Rekomendacijose nustatyto dydžio, todėl priteistinos iÅ¡ apeliantės. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, n u t a r i a :

Kauno apygardos teismo 2022 m. kovo 14 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Priteisti ieÅ¡kovei uždarajai akcinei bendrovei „Dac planet development“ (juridinio asmens kodas 135707844) iÅ¡ atsakovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Papėdė“ (juridinio asmens kodas 233636310) 1 210 Eur (vienÄ tÅ«kstantį du Å¡imtus deÅ¡imt eurų) bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo. Teisėjos Rasa GudžiÅ«nienė Laima Ribokaitė Alma Urbanavičienė