2022-05-11 Nr. AB-12083-3-61-3-03131-2020-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. TA-229-624/2022

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03131-2020-5

Procesinio sprendimo kategorija 12.18.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. gegužės 11 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Vilijos Mikuckienės ir Neringos Švedienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. L. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. kovo 2 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo S. L. skundą atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės administracijai (trečiasis suinteresuotas asmuo – savivaldybės įmonė Vilniaus atliekų sistemos administratorius) dėl rašto panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas S. L. kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija) Energetikos skyriaus 2020 m. rugpjūčio 31 d. raštą Nr. A51-107797/20(3.3.2.26E-ENE) „Dėl skundo dėl vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų tvarkymą perskaičiavimo“ (toliau – ir Raštas), kadangi skundas buvo pateiktas dėl neteisėto rinkliavos reikalavimo; 2) panaikinti pareiškėjui taikomą prievolę mokėti vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą mokesčius už objektą, esantį (duomenys neskelbtini), pagal 2020 m. vasario 21 d. mokestinį pranešimą Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Mokestinis pranešimas), kadangi Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2017 m. vasario 1 d. sprendimu Nr. 1-818 patvirtinti Vilniaus miesto savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatai (toliau – ir Nuostatai) nenumato statomų ir neturinčių deklaruotų gyventojų namų apmokestinimo.

2. Pareiškėjas paaiškino, kad jo žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Žemės sklypas), yra nebaigtos statybos pastatas – vienbutis gyvenamasis namas (toliau – ir Namas). Pareiškėjas 2020 m. vasario mėn. iš savivaldybės įmonės (toliau – ir SĮ) „Vilniaus atliekų sistemos administratorius“ (toliau – ir VASA) gavo Mokestinį pranešimą, kuriame reikalaujama sumokėti 420,52 Eur už komunalinių atliekų tvarkymą už Namą. Minėtame pranešime nurodyta, kad 170 Eur sudaro mokėtinas rinkliavos dydis už laikotarpį nuo 2020 m. sausio mėn. iki 2020 m. gruodžio 31 d. ir 250 Eur skola, skola nedetalizuota.

3. Pareiškėjo nuomone, kadangi Namas yra nebaigtos statybos, jame nėra deklaruotų gyventojų ir jis nėra naudojamas gyventi, jokie vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą mokesčiai negali būti taikomi. Pareiškėjas niekada neturėjo ir neturi bei nedaro (negamina) atliekų, todėl negali būti pripažintas „atliekų turėtoju“ ir pareiga mokėti už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą jam nekyla. Taip pat nėra duomenų, kad pareiškėjas pageidavo mokėti vietinę rinkliavą pagal faktinį iš jo surenkamų ir tvarkomų komunalinių atliekų kiekį, nes komunalinės atliekos nebuvo surenkamos, šiukšlių konteinerių atsakovas niekada nesiūlė ir jų nebuvo. Neaišku, kokiu pagrindu atsakovas nurodė, kad Namui yra priskirtas mišrių komunalinių atliekų konteineris Nr. (duomenys neskelbtini), atliekos vežamos pagal nustatytą grafiką. Be to, Administracijos Energetikos skyrius 2020 m. gegužės 25 d. sprendime Nr. A51-68671/20(3.3.2.26E-ENE) „Dėl vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą“ (toliau – ir Sprendimas), kuriuo atsakyta į pareiškėjo 2020 m. kovo 17 d. skundą, nurodyta, kad konteineris pastatytas 2019 m. rugsėjo 30 d., tačiau iš Mokėjimo pranešimo matyti, jog rinkliava skaičiuota ir iki 2019 m. rugsėjo 30 d. Pareiškėjas teigė, kad 2019 m. rudenį rado pastatytą kažkieno konteinerį prie savo sklypo po to, kai buvo kreipęsis į prokuratūrą dėl VASA neteisėto reikalavimo mokėti rinkliavos mokestį. Kadangi jokio atliekų konteinerio pareiškėjui niekas neperdavė ir apie jį neinformavo, jis konteineriu nesinaudojo.

4. Pareiškėjas tvirtino, kad atsakovas iš esmės vadovaujasi tik VASA 2020 m. rugpjūčio 5 d. raštu Nr. SP-2020-10-03132 (toliau – ir VASA raštas), tačiau jokių teisės aktų, kuo vadovaujantis priimtas Sprendimas ir kokiu pagrindu pareiškėjui taikomi vietinės rinkliavos mokesčiai, neįvardyta. Sprendimas yra visiškai nemotyvuotas ir nepagrįstas. Pareiškėjo įsitikinimu, VASA raštas nelaikytinas procedūriniu dokumentu, sudarančiu individualaus administracinio akto motyvuojamąją dalį. Šis raštas surašytas trečiojo asmens, o ne pačio atsakovo, todėl jis nelaikytinas kaip iki Sprendimo priėmimo atliktas darbas, atspindintis individualiam administraciniam aktui priimti reikalingus duomenis. Iš Sprendimo turinio neaišku, kokiomis konkrečiai teisės normomis vadovautasi nusprendžiant netenkinti pareiškėjo skundo dėl rinkliavos mokesčio panaikinimo.

5. Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepime į skundą prašė atmesti pareiškėjo skundą.

6. Atsakovas akcentavo VASA poziciją, kad vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą mokėjimas siejamas su nekilnojamojo turto objekto, kuris yra tam tikros savivaldybės teritorijoje, valdymu nuosavybės pagrindais. Administracija Sprendime nurodė, kad nėra pagrindo manyti esant rinkliavos apskaičiavimo taisyklių pažeidimą. Kadangi tikslus per mokestinį laikotarpį atiduotų atliekų svoris bus žinomas tik pasibaigus mokestiniam laikotarpiui, kintamoji rinkliavos dalis nekilnojamojo turto objektui, kuriam galima nustatyti tikslų plotą ir kuriam priskirtas individualaus naudojimo konteineris, apskaičiuojama per mokestinį laikotarpį atiduotų atliekų svorį padauginus iš kintamosios rinkliavos dalies dedamosios (Eur/kg). Jeigu kintamosios rinkliavos dalis, apskaičiuota pagal atiduotų atliekų svorį, yra didesnė už kintamąją dalį, kito mokestinio laikotarpio mokėjimo pranešime atliekamos korekcijos. Pareiškėjui buvo paaiškina, jog kintamosios dalies suma arba kito mokestinio laikotarpio mokėjimo pranešime susidaręs skirtumas atimamas iš naują mokestinį laikotarpį privalomos mokėti rinkliavos. Taigi, jeigu iš Namui iš priskirto konteinerio per 2020 m. sausio 1 d. – 2020 m. gruodžio 31 d. bus sutvarkyta atliekų mažiau nei 390 kg, mokestiniame pranešime už kitą laikotarpį kintamoji rinkliavos dalis bus sumažinta pagal pirmiau nurodytą tvarką. Pareiškėjui taip pat paaiškinta, jog rinkliavos mokėtojas, kuris planuoja nesinaudoti nekilnojamojo turto objektu ilgiau kaip 3 mėn. laikotarpį, gali kreiptis į VASA su prašymu dėl atleidimo nuo rinkliavos kintamosios dalies mokėjimo.

7. Atsakovas manė, kad, iš naujo išnagrinėjus pareiškėjo 2020 m. kovo 17 d. skundą, Rašte išsamiai atsakyta į kiekvieną pareiškėjo skunde iškeltą klausimą. Nurodyta, jog pagal vežėjo uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Ekonovus“ konteinerio ištuštinimo faktų suvestinę lentelę ir konteinerių aptarnavimo grafiką akivaizdu, kad Namas laikotarpiu nuo 2019 m. spalio 5 d. iki 2020 m. vasario 22 d. buvo naudojamas, kadangi buvo naudotasi komunalinių atliekų surinkimo paslauga. Pareiškėjas yra laikytinas vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą mokėtoju. Raštas atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnio reikalavimus.

8. Atsakovas akcentavo, jog pareiškėjas nuosavybės teise valdo nekilnojamąjį turtą – Namą. Pareiškėjas laikytinas vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą mokėtoju, nepriklausomai nuo sukaupiamo mišrių komunalinių atliekų kiekio. Faktą, kad pareiškėjas yra vietinės rinkliavos mokėtojas, patvirtina ir tai, kad pagal bendrą taisyklę vietinę rinkliavą turi mokėti asmenys, valdantys, naudojantys, disponuojantys nekilnojamuoju turtu tam tikros savivaldybės teritorijoje, nepriklausomai nuo to, ar asmenys šiuo turtu naudojamasi, ar ne. Taigi pareiškėjo skunde pabrėžta aplinkybė dėl Namo baigtumo procento yra absoliučiai nereikšminga ir šiuo konkrečiu atveju neturėtų būti vertinama. Pareiškėjas valdo nekilnojamojo turto objektą, įtrauktą į Lietuvos Respublikos aplinkos ministro patvirtintą apmokestinamų objektų sąrašą pagal Lietuvos Respublikos atliekų įstatymo 301 straipsnio 2 dalį ir kt., todėl jis laikytinas vietinės rinkliavos mokėtoju.

9. Atsakovas teigė, kad ne jis, o pareiškėjas turi rūpintis individualaus mišrių komunalinių atliekų konteinerio pastatymu. Pareiškėjas nesikreipė į VASA dėl mišrių komunalinių atliekų konteinerio pastatymo, t. y. neįvykdė atliekų turėtojui nustatytos pareigos. Paaiškėjus, kad Namui nuo rinkliavos pradžios t. y. nuo 2018 m. gegužės 1 d., nebuvo priskirtas mišrių komunalinių atliekų (toliau ir – MKA) konteineris, VASA Atliekų vežėjų kontrolės skyriaus vadovo 2019 m. rugsėjo 30 d. sprendimu atliekų vežėjas UAB „Ekonovus“ 2019 m. rugsėjo 30 d. pastatė 0,12 kub. m. tūrio talpos MKA konteinerį prie Namo. Priskirto konteinerio Nr. (duomenys neskelbtini) numatytas aptarnavimas 2 kartus per mėnesį–šeštadieniais, pateiktas MKA konteinerio aptarnavimo grafikas. Pagal pateiktą konteinerių aptarnavimo grafiką ir konteinerio ištuštinimo faktų suvestinę lentelę akivaizdu, kad Name laikotarpiu nuo 2019 m. spalio 5 d. iki 2020 m. vasario 22 d. buvo generuojamos atliekos ir naudotasi komunalinių atliekų surinkimo paslauga. Pareiškėjas neįrodė, jog jis Name neturėjo mišrių atliekų, priešingai, tokius pareiškėjo teiginius paneigia konteinerio ištuštinimo faktų suvestinė lentelė. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas nustatyta tvarka deklaravo, jog komunalinių atliekų surinkimo paslauga prie ginčo objekto jam bus nereikalinga, nes apmokestinamas nekilnojamasis turtas yra arba bus nenaudojamas tam tikrą laikotarpį. Pareiškėjas iki šiol nėra išreiškęs noro pasinaudoti lengvata, nors apie tokią galimybę buvo informuotas.

10. Atsakovo vertinimu, Administracijos Energetikos skyrius aiškiai ir suprantamai išdėstė aplinkybes, kurios leidžia spręsti apie pareiškėjo laikymą vietinės rinkliavos mokėtoju, nurodė teisinį reglamentavimą, kuriuo vadovaujantis priimtas Raštas, todėl Raštas yra pagrįstas nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, o būtent kad pareiškėjas yra Namo savininkas. Atsakovas papildomai pažymėjo, jog nors pareiškėjas ir reiškia savarankišką reikalavimą dėl Rašto panaikinimo, tačiau nėra aišku kokio teisinio rezultato jis siekia, prašydamas panaikinti Raštą, kadangi akivaizdu, jog savaime materialinio pobūdžio teisinių pasekmių šis Raštas pareiškėjui nesukuria, juo iš esmės atlikta atliekų tvarkymo administratoriaus priimto sprendimo patikra, todėl šį Raštą panaikinus, pareiškėjo teisinė padėtis nepasikeistų.

11. Trečiasis suinteresuotasis asmuo SĮ Vilniaus atliekų sistemos administratorius atsiliepime į skundą prašė atmesti pareiškėjo skundą.

12. Trečiasis suinteresuotas asmuo pabrėžė, kad pareiškėjas iki šiol nėra pateikęs užpildyto prašymo dėl lengvatos taikymo. Iš esmės faktas, kad pareiškėjui nuosavybės teise priklauso nekilnojamojo turto objektas (patenkantis į Aplinkos ministerijos patvirtintą nekilnojamojo turto objektų, kurių savininkas arba įgalioti asmenys privalo mokėti nustatytą rinkliavą, rūšių sąrašą), patvirtina, kad pagal bendrą taisyklę pareiškėjas laikytinas vietinės rinkliavos mokėtoju ir neturi diskrecijos teisės pasirinkti, ar vykdyti pareigą mokėti jam paskaičiuotą vietinę rinkliavą. Faktą, jog pareiškėjas laikytinas vietinės rinkliavos mokėtoju, patvirtina ir pateikta suvestinė apie pareiškėjui priskirto MKA konteinerio ištuštinimo faktus. Laikotarpiu nuo 2019 m. spalio 5 d. iki 2020 m. vasario 22 d. konteineris buvo aptarnaujamas ir atliekos vežamos, tai pagrindžia ir konkretūs atliekų svoriai, užfiksuoti konteinerio ištuštinimo metu. Trečiasis suinteresuotas asmuo atkreipė dėmesį į tai, kad jis savo sprendimu priskyrė MKA konteinerį pareiškėjui, nes pastarasis nė karto nesikreipė dėl konteinerio pastatymo, nors tokią pareigą numatė teisės aktai. Pareiškėjo pateikti dokumentai neįrodo, kad jis, valdydamas, naudodamasis ir disponuodamas Namu, nesudarė MKA.

13. Trečiasis suinteresuotas asmuo teigė, kad pareiškėjui ne kartą nurodyta, jog galiojančių teisės aktų nuostatos nenumato galimybės neskaičiuoti vietinės rinkliavos komunalinių atliekų turėtojams tik dėl to, kad nekilnojamojo turto objektas yra nebaigtas statyti, tačiau įtvirtinta galimybė taikyti lengvatą atliekų turėtojams, kurie planuoja tam tikrą laiką nesinaudoti objektu. Prie kiekvieno atsakymo pareiškėjui būdavo pridėta prašymo atleisti nuo kintamosios rinkliavos dedamosios mokėjimo forma, tačiau iki šiol nebuvo gautas toks pareiškėjo prašymas. Trečiojo suinteresuoto asmens vertinimu, jis ir atsakovas tinkamai taikė teisės aktų nuostatas ir teismų praktikoje suformuotas taisykles, todėl nėra teisinio pagrindo panaikinti pareiškėjui prievolę mokėti vietinę rinkliavą. Administracijos Energetikos skyrius labai aiškiai ir išsamiai pateikė visas faktines aplinkybes, susijusias su pareiškėjo faktine situacija, ir paaiškino galiojančių teisės aktų nuostatas. Rašte aiškiai nurodyta, už kokį laikotarpį susidarė įsiskolinimas, nurodytos teisės aktų nuostatos, reglamentuojančios vietinės rinkliavos taikymo aspektus, ir taip pat pasiūlyta pareiškėjui pateikti prašymą atleisti nuo kintamosios rinkliavos dedamosios mokėjimo. Raštas visiškai atitinka individualiam sprendimui keliamus reikalavimus.

14. Pareiškėjas atsikirtime į atsiliepimus į skundą tvirtino, kad vien fakto, jog statomas nekilnojamojo turto objektas, nepakanka, kad atsirastų pareiga mokėti vietinę rinkliavą. Pareiga mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų sutvarkymą atsiranda, kai nekilnojamojo turto objektas atitinka teisinių dokumentų reikalavimus, yra tinkamas gyventi, turi deklaruotų gyventojų. Pareiškėjas pakartojo, jog niekada nesinaudojo konteineriu, todėl neaišku, kieno komunalinės atliekos buvo išvežamos. VASA, prieš pastatydama konteinerį, turėjo pareigą įrodyti, kad Namas tinkamas gyventi ir turi deklaruotų gyventojų. Be to, pro pastatytą konteinerį praeina daug žmonių, o taip pat šalia vyko statybos darbai, todėl konteineriu galėjo naudotis kiti asmenys. Pareiškėjas teigė, jog jis neturi pareigos teikti prašymus dėl lengvatos.

II. 15. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. kovo 2 d. sprendimu atmetė pareiškėjo S. L. skundą.

16. Teismas nustatė, kad pareiškėjui nuosavybės teise priklauso Namas. Mokestiniu pranešimu pareiškėjui apskaičiuota 420,52 Eur rinkliava už laikotarpį nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d.

17. Administracijos Energetikos skyrius 2020 m. gegužės 25 d. sprendimu „Dėl vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą“ informavo pareiškėją, kad prie Namo pastatytas mišrių komunalinių atliekų konteineris Nr. (duomenys neskelbtini) ir atliekos vežamos pagal nustatytą grafiką, kuris skelbiamas VASA interneto svetainėje. Pagal VASA pateiktą informaciją, konteineris pastatytas 2019 m. rugsėjo 30 d. Jeigu iš minėtam pastatui priskirto konteinerio per 2020 m. sausio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d. bus sutvarkyta atliekų mažiau nei 390 kg, mokestiniame pranešime už kitą laikotarpį kintamoji rinkliavos dalis bus sumažinta pagal nurodytą tvarką. Rinkliavos mokėtojas, kuris planuoja nesinaudoti nekilnojamojo turto objektu ilgiau kaip 3 mėn., gali kreiptis į VASA su prašymu dėl rinkliavos kintamosios dalies atleidimo.

18. Lietuvos administracinių ginčų komisija (toliau – ir Komisija) 2020 m. liepos 16 d. sprendimu Nr. 21R-563(AG-479/04-2020) (toliau – ir Komisijos Sprendimas) pareiškėjo skundą tenkino iš dalies, t. y. panaikino Sprendimą ir įpareigojo atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2020 m. kovo 17 d. skundą.

19. VASA 2020 m. rugpjūčio 5 d. raštu Nr. SP-2020-10-03132 informavo Administracijos Energetikos skyrių, kad 2018–2019 metų mokestiniais laikotarpiais rinkliava buvo skaičiuojama priklausomai nuo nekilnojamojo turto objekto ploto bei komunalinių atliekų susikaupimo normų. Rinkliavos dydis nebuvo siejamas su konteinerio turėjimu / neturėjimu, jo dydžiu ar aptarnavimo dažnumu. Nuo 2020 m. sausio 1 d. mokėtinas rinkliavos dydis yra siejamas su konteinerio turėjimu, jo aptarnavimo dažnumu, faktiniu atliekų kiekiu ir nekilnojamojo turto objekto kategorija. Namo savininkas pats nesikreipė į administratorių dėl MKA konteinerio užsakymo. Išaiškėjus faktui, kad minėtas objektas neturėjo MKA konteinerio, jis buvo pastatytas, tačiau apie tai savininkas neinformuotas, kadangi jis nebuvo pateikęs savo kontaktinių duomenų. Už laikotarpį nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d. mokestinį laikotarpį už namą paskaičiuotas 170,52 Eur rinkliavos dydis ir nurodyta ankstesnio laikotarpio už 2018–2019 metus 250 Eur skola. Atsižvelgiant į tai, mokėtina rinkliavos suma už 2020 metus – 420,52 Eur.

20. Administracijos Energetikos skyrius ginčijamu 2020 m. rugpjūčio 31 d. Nr. A51-107797/20(3.3.2.26E-ENE) raštu iš naujo išnagrinėjo pareiškėjo 2020 m. kovo 17 d. skundą. Nurodė, kad pareiškėjas įmokos už 2018 metų mokestinį laikotarpį nesumokėjo, todėl susidarė 100 Eur skola, kurią VASA perkėlė į 2019 metų mokestinį laikotarpį. Pareiškėjas 150 Eur įmokos už 2019 metų mokestinį laikotarpį nesumokėjo, todėl, kartu su 100 Eur įmokos skola už 2018 metus, susidarė 250 Eur skola. Kadangi rinkliavos įmoka nebuvo apmokėta, susidariusią skolą už 2018 ir 2019 metus VASA perkėlė į 2020 metų mokestinį laikotarpį. Tik nuo 2020 m. sausio 1 d. mokėtinas rinkliavos dydis yra siejamas su konteinerio turėjimu, jo aptarnavimo dažnumu, faktiniu atliekų kiekiu ir nekilnojamojo turto objekto kategorija. Taigi, mokestiniu pranešimu pareiškėjui buvo apskaičiuota rinkliava 420,52 Eur, kurią sudaro 250 Eur skola už 2018 ir 2019 metus, bei 170,52 Eur įmoka už 2020 metus. Prie Namo nuo 2019 m. rugsėjo 30 d. buvo pastatytas konteineris, laikotarpiu nuo 2019 m. spalio 5 d. iki 2020 m. vasario 22 d. buvo generuojamos atliekos ir naudotasi komunalinių atliekų surinkimo sistema.

21. Teismas apžvelgė ginčui aktualų teisinį reglamentavimą ir teismų praktiką. Pažymėjo, kad Nekilnojamojo turto registro išrašas patvirtina, jog Namas yra nebaigtas statyti, jo baigtumas – 64 proc., jame nėra šildymo, vandentiekio, nuotekų šalinimo ir dujų. Namas pareiškėjui nuosavybės teise priklauso nuo 2017 m. vasario 10 d. Pagal bendrą taisyklę, vietinę rinkliavą turi mokėti asmenys, valdantys, naudojantys, disponuojantys nekilnojamuoju turtu tam tikros savivaldybės teritorijoje. Byloje pateikti duomenys (Nekilnojamojo turto registro išrašas) patvirtina, kad pareiškėjui nuosavybės teise priklausantis Namas nėra tinkamas naudojimui, kadangi jis nėra užbaigtas, be to, jame nėra nei elektros energijos tiekimo, nei kitų paslaugų tiekimo.

22. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad ginčo rinkliava apskaičiuota už 2018–2020 metus. Kadangi nuo 2020 m. sausio 1 d. pasikeitė vietinei rinkliavai taikomas teisinis reguliavimas, o dalis pareiškėjui priskaičiuotos sumokėti prievolės apskaičiuota pagal Nuostatų redakciją, galiojusią iki 2019 m. gruodžio 31 d., o kita dalis – pagal Nuostatų redakciją, įsigaliojusią 2020 m. sausio 1 d., teismas apskaičiuotos rinkliavos pagrįstumą vertino atsižvelgdamas į konkretiems laikotarpiams aktualių teisės aktų normas. Teismo vidiniu įsitikinimu, nurodytas teisinis reguliavimas patvirtina, kad pareiškėjas laikytinas vietinės rinkliavos mokėtoju tiek pagal Nuostatų redakciją, galiojusią iki 2019 m. gruodžio 31 d., tiek pagal Nuostatus, įsigaliojusius 2020 m. sausio 1 d., kadangi jis Vilniaus miesto savivaldybėje turi nekilnojamojo turto. Iki 2020 m. sausio 1 d. rinkliavos mokėjimas nebuvo siejamas su konteinerio turėjimu ar naudojimosi juo dažnumu, tačiau Nuostatų redakcija, įsigaliojusi 2020 m. sausio 1 d., numato rinkliavos mokėtojams galimybę mokėti rinkliavos kintamąją dalį nuo faktiškai atiduotų atliekų svorio.

23. Teismas akcentavo, jog tiek pagal Nuostatų redakciją, galiojusią iki 2019 m. gruodžio 31 d., tiek pagal Nuostatus, įsigaliojusius 2020 m. sausio 1 d., nuo vietinės rinkliavos galima atleisti tik tiek, kiek yra pateikiamas prašymas dėl kintamosios rinkliavos dedamosios dalies. Nuo pastoviosios dalies vietinės rinkliavos mokėtojas ginčo laikotarpiu pagal Nuostatus, galiojusius iki 2019 m. gruodžio 31 d., apskritai negalėjo būti atleidžiamas, kadangi savivaldybė, tvirtindama minėtus Nuostatus, nebuvo pasinaudojusi savo diskrecija įtvirtinti atvejus, kada vietinė rinkliava (t. y. ir jos pastovioji dalis) apskritai neturėtų būti mokama. Tik Nuostatuose, įsigaliojusiuose 2020 m. sausio 1 d., yra numatyta galimybė, kad pastoviosios įmokos dalies nereikia mokėti rinkliavos mokėtojams už Nekilnojamojo turto registre registruotus negyvenamuosius statinius, kuriuose yra įvykusi ir (ar) nepašalinta statinio avarija arba statinių naudojimą sustabdė statinio naudojimo priežiūrą atliekantis viešojo administravimo subjektas vadovaudamasis Statybos įstatymo nuostatomis (72.1 p.). Taigi, sisteminis aktualaus teisinio reguliavimo aiškinimas suponuoja, jog tiek pagal senosios, tiek pagal naujosios redakcijos Nuostatus pastovioji vietinės rinkliavos dalis, kaip viena iš priemonių išlaikyti komunalinių atliekų tvarkymo ir šalinimo paslaugų sistemą, yra siejama išimtinai su ta aplinkybe, kad asmuo yra savivaldybėje esančio nekilnojamojo turto objekto savininkas (ar įgaliotas asmuo) ir nei jos apskaičiavimas, nei pati paskirtis nėra susijusi su faktiniu atliekų susidarymu, dėl ko pastoviosios dedamosios kontekste netgi netinkami naudojimui objektai ginčo laikotarpiu vis tiek apmokestinami vietinės rinkliavos pastoviąja dedamąja dalimi.

24. Teismas, įvertinęs vietinės rinkliavos mokėtojo sąvoką, įtvirtintą abiejose Nuostatų redakcijose, konstatavo, kad pareiškėjas, nuosavybės teise valdantis nekilnojamojo turto objektą Vilniaus miesto savivaldybėje, yra vietinės rinkliavos mokėtojas, kaip tai suprantama pagal anksčiau aptartą teisinį reguliavimą. Kadangi pastovioji vietinės rinkliavos dedamoji dalis nėra susijusi su realiu atliekų sudarymu, ja prisidedama prie atliekų tvarkymo ir šalinimo išlaidų padengimo bei sistemos išlaikymo, pareiškėjas pagrįstai nebuvo atleistas nuo pareigos sumokėti pastoviąją vietinės rinkliavos dalį. Akcentuota, kad pastovioji vietinės rinkliavos dalis, kaip viena iš priemonių išlaikyti komunalinių atliekų tvarkymo ir šalinimo paslaugų sistemą, yra siejama išimtinai su ta aplinkybe, kad asmuo yra savivaldybėje esančio nekilnojamojo turto objekto savininkas (ar įgaliotas asmuo) ir nei jos apskaičiavimas, nei pati paskirtis nėra susijusi su faktiniu atliekų susidarymu, dėl ko pastoviosios dedamosios kontekste netgi netinkami naudojimui objektai ginčo laikotarpiu vis tiek apmokestinami vietinės rinkliavos pastoviąja dedamąja dalimi, išskyrus Nuostatų, įsigaliojusių 2020 m. sausio 1 d., 72.1 papunktyje numatytą išimtį, kuri pareiškėjo atveju pagrįstai nepritaikyta. Taigi, pareiškėjas turėjo ir turi pareigą mokėti pastoviąją rinkliavos dalį, tačiau dėl kintamosios rinkliavos dalies jis turėjo teisę teikti prašymus dėl kintamosios rinkliavos dalies lengvatos pagal Nuostatų redakcijos, galiojusios iki 2019 m. gruodžio 31 d., 36 punktą, bei Nuostatų redakcijos, įsigaliojusios 2020 m. sausio 1 d., 72.1 ir 72.2 papunkčius taikymo. Ši teisė pareiškėjui buvo išaiškinta ir ginčijamame Rašte. Byloje nėra duomenų apie tai, kad pareiškėjas minėta teise pasinaudojo. Atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėjas neteikė prašymo atleisti nuo vietinės rinkliavos mokėjimo, ir vertindamas šį reikalavimą teisinio reguliavimo kontekste, teismas padarė pripažino, kad pareiškėjas netenkino atleidimo nuo vietinės rinkliavos kintamosios dalies mokėjimo sąlygų, todėl VASA nebuvo teisinio pagrindo neskaičiuoti ir kintamosios vietinės rinkliavos dedamosios dalies už 2018–2020 metų laikotarpį.

25. Teismas pažymėjo, jog nors pareiškėjas tvirtina, kad atliekų nesukuria, kadangi Namas nėra tinkamas naudojimui, tačiau jis tokių duomenų į bylą nepateikė. Priešingai, pagal pateiktą UAB „Ekonovus“ konteinerio ištuštinimo faktų suvestinę lentelę, konteinerių aptarnavimo grafiką ir konteinerio ištuštinimo faktų suvestinę lentelę akivaizdu, kad Name laikotarpiu nuo 2019 m. spalio 5 d. iki 2020 m. vasario 22 d. buvo generuojamos atliekos ir naudotasi komunalinių atliekų surinkimo paslauga, o pareiškėjo deklaratyvūs teiginiai, jog jis atliekų nesukuria ir tik praeinantys asmenys ar šalia dirbantys statybininkai galėjo naudotis konteineriu, nėra patvirtinti jokiais objektyviais duomenimis. Administracijos nurodytas VASA interneto svetainėje skelbiamas grafikas patvirtina, jog komunalinės atliekos iš konteinerio, esančio prie pareiškėjui nuosavybės teise priklausančio Namo, yra vežamos pagal nustatytą grafiką. Šios aplinkybės neleidžia sutikti su pareiškėjo skundo teiginiais, jos jis nėra laikytinas „atliekų turėtoju“. Be to, kaip minėta, vien tai, kad pareiškėjui priklausančiame Name galbūt faktiškai ir nebuvo sukurtos visos sugeneruotos atliekos, nesudaro pagrindo atleisti jį nuo pareigos sumokėti pastoviąją vietinės rinkliavos dalį. Dėl kintamosios vietinės rinkliavos dalies lengvatos taikymo pareiškėjas nėra pateikęs prašymo bei dokumentų, patvirtinančių, jog Namas nėra gyvenamas, jame nėra naudojami elektros ar kiti ištekliai, kurie nurodyti Rašte, todėl šiuo atveju taip pat nebuvo pareigos jį atleisti nuo šios dalies mokėjimo.

26. Teismas nepritarė pareiškėjo nuomonei, kad Raštas neatitinka VAĮ 8 straipsnio reikalavimų, t. y. nėra motyvuotas ir pagrįstas. Įvertinus Rašto turinį matyti, jog jame nurodytos tiek teisės aktų nuostatos, galiojusios ginčui aktualiu laikotarpiu, tiek išsamiai išaiškinta, kuri dalis pagal Mokėjimo pranešimą sudaro skolą, už kurį laikotarpį ir kaip skola susidarė, bei kuri – mokėtiną įmoką ir kaip ji paskaičiuota. Šių sumų mokėjimas susietas su galiojančiomis teisės aktų nuostatomis, išsamiai išaiškintos nustatytos faktinės aplinkybės. Be to, pareiškėjui išaiškinta teisė ir nurodyti dokumentai, kuriuos jis turėtų pateikti dėl kintamosios dalies lengvatos taikymo. Taip pat Rašte nurodyta jo apskundimo tvarka, jis yra pasirašytas įgaliojimus turinčio asmens. Nagrinėjamu atveju nenustatyta pagrindų, dėl kurių Raštas galėtų būti panaikintas.

27. Teismas konstatavo, kad Raštas yra teisėtas ir pagrįstas, jo naikinti nėra teisinio pagrindo. Atitinkamai, netenkintinas ir išvestinis skundo reikalavimas dėl prievolės pareiškėjui mokėti vietinę rinkliavą panaikinimo.

III. 28. Pareiškėjas S. L. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. kovo 2 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – panaikinti prievolę pareiškėjui mokėti vietinę rinkliavą už Namą, už visą ginčo laikotarpį, t. y. 2018–2020 metus, bei pagal 2021 metų kovo mėn. gautą mokėjimo pranešimą už 2021 metus.

29. Pareiškėjas atkreipia dėmesį į tai, kad Administracijos 2019 m. vasario 15 d. raštu VASA buvo įpareigota derinti su pareiškėju klausimą dėl individualaus konteinerio pastatymo prie Namo, tačiau VASA šios pareigos neįvykdė. VASA tiesiog atvežė ir pastatė konteinerį, nepaisant to, kad žinojo apie kilusį ginčą dėl vietinės rinkliavos mokėjimo, pareiškėjo nurodytas aplinkybes, jog jis Name negyvena ir jam nei atliekų tvarkymo paslauga, nei individualus konteineris nereikalingi. Pareiškėjas, remdamasis Komisijos sprendimu, tvirtina, jog jis nelaikytinas atliekų turėtoju, todėl jam nepagrįstai priskiriamos atliekų turėtojui nustatytos pareigos, tarp jų – kreiptis dėl konteinerio pastatymo.

Atsakovas pripažino, kad laikotarpiu nuo 2018 m. gegužės 1 d. iki 2019 m. rugsėjo 30 d. Namui nebuvo priskirtas individualus MKA konteineris, taigi akivaizdu, jog nebuvo naudotasi atliekų tvarkymo paslauga, rinkliava už šį laikotarpį apskaičiuota nepagrįstai. Konteinerių aptarnavimo grafikas savaime neįrodo, kad generuojamos atliekos ir naudojamasi komunalinių atliekų surinkimo paslauga. Pareiškėjas pakartotinai pabrėžia, kad Namas yra nebaigtos statybos, jame niekas negyvena, todėl komunalinės atliekos jame negali susidaryti.

Pareiškėjas nė nebuvo informuotas apie prie Namo pastatytą konteinerį, jis niekada nesinaudojo atliekų surinkimo ir tvarkymo paslauga. Pirmasis mokėjimo pranešimas buvo gautas 2018 m. rugsėjo 20 d., pareiškėjo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu, po to pareiškėjas ne kartą buvo susisiekęs su Administracija ir VASA, mokėjimo pranešimus gavo reguliariai, todėl minėtiems asmenims pareiškėjo kontaktai buvo žinomi. Pareiškėjas taip pat pažymi, kad jis nebuvo informuotas, kiek komunalinių atliekų buvo ištuštinta iš konteinerio, pastatyto prie Namo, 2020 metais.

Be to, nėra jokių patikimų duomenų apie tai, kokiais pagrindais sudaroma konteinerio ištuštinimo faktų suvestinė lentelė, nes, pareiškėjui nesinaudojant jam suteiktu konteineriu, jis yra tuščias. Pareiškėjas atkreipia dėmesį į tai, kad Nekilnojamojo turto registro išrašas įrodo, jog Name nėra šildymo, vandentiekio, nuotekų šalinimo, dujų, taigi, darytina išvada, jog nesusidaro ir komunalinės atliekos. Pareiškėjo nuomone, nebaigtos statybos gyvenamosios paskirties pastatas, kuris negali būti naudojamas pagal paskirtį ir kuris nėra naudojamas gyventi, negali būti laikomas gyvenamosios paskirties objektu, kurio savininkas privalo mokėti nustatytą rinkliavą.

30. Pareiškėjas mano, kad teismas pateikė klaidingą teisinį vertinimą, padarė nepagrįstas išvadas, nukrypo nuo suformuotos teismų praktikos. Teismas netinkamai aiškino abiejų redakcijų Nuostatų normas, neatsižvelgė į pareiškėjo nurodytas faktines aplinkybes. Nuostatuose įtvirtinta, kad gyvenamasis namas – tai namas, kuriame gyvena nors vienas asmuo, tačiau ginčo atveju Namas neatitinka šio apibrėžimo (jame nėra vandens, šildymo, elektros ir pan., jame niekas negyvena, jis nepatenka į apmokestinamų objektų sąrašus), todėl negali būti rinkliavos objektu. Kadangi pareiškėjas nelaikytinas atliekų turėtoju, teismui nebuvo tikslo toliau aptarinėti rinkliavos lengvatas, taikomas atliekų turėtojams. Kita vertus, Nekilnojamojo turto registro išrašo duomenys patvirtina, kad Name nėra vandens, dujų, šildymo, elektros, todėl neprotinga reikalauti kreiptis į komunalinių paslaugų tiekėjus dėl pažymų išdavimo. Pareiškėjas akcentuoja teismų praktiką ir tvirtina, jog sąvokos „rinkliavos mokėtojas“ ir „atliekų turėtojas“ nėra tapačios, todėl net tuo atveju, jei asmuo yra rinkliavos mokėtojas, jeigu objektyvūs duomenys patvirtina atliekų nesusidarymą, jis negali būti pripažintas „atliekų turėtoju“ ir jam nekyla pareiga mokėti rinkliavą.

31. Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracijai atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atmesti pareiškėjo apeliacinį skundą.

32. Atsakovas iš esmės pakartoja anksčiau išdėstytus savo argumentus, sutinka su teismo atliktu bylos aplinkybių vertinimu. Pažymi, kad pareiškėjas tik deklaratyviai teigia, jog konteinerio ištuštinimo faktų suvestinė lentelė neįrodo faktinio konteinerio aptarnavimo. Pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, jog jis Name neturėjo mišrių atliekų. Atsakovas atkreipia dėmesį į tai, kad apeliaciniame skunde pareikštas naujas reikalavimas dėl 2021 metų.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 33. Byloje nagrinėjamas ginčas dėl Administracijos Energetikos skyriaus 2020 m. rugpjūčio 31 d. rašte Nr. A51-107797/20(3.3.2.26E-ENE) nurodyto sprendimo netenkinti pareiškėjo 2020 m. kovo 17 d. skundo dėl VASA veiksmų apskaičiuojant vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą teisėtumo ir pagrįstumo bei pareiškėjo reikalavimo panaikinti jam taikomą prievolę mokėti vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą mokesčius už Namą pagal 2020 m. vasario 21 d. mokestinį pranešimą Nr. (duomenys neskelbtini) pagrįstumo.

34. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų.

35. Nagrinėjant apeliacinio skundo argumentus, visų pirma pažymėtina, kad pagal bendrą taisyklę vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą turi mokėti asmenys, valdantys, naudojantys, disponuojantys nekilnojamuoju turtu savivaldybės teritorijoje. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra konstatavęs, kad vietinė rinkliava vertintina kaip atliekų turėtojo privaloma įmoka. Ši rinkliava nėra siejama su atlygiu už teikiamas paslaugas ir ji negali būti vertinama, kaip mokėjimas už komunalinę paslaugą privatinės teisės prasme (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. spalio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A11-1574/2005, 2008 m. liepos 18 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A556-1333/2008, 2012 m. gegužės 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-2403/2012, 2014 m. sausio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-334/2014). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija, plėtodama ankstesnę praktiką, 2014 m. sausio 28 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A556-334/2014 taip pat akcentavo, jog vietinė rinkliava ir iš jos kylantys teisiniai santykiai yra viešosios teisės reguliavimo dalykas. Šie santykiai – tai valdingo pobūdžio teisiniai santykiai tarp vietinės rinkliavos mokėtojų ir vietos savivaldos institucijų (šių institucijų įgaliojimus įgyvendinančių asmenų). Todėl, kaip ir dėl mokesčių, taip ir dėl vietinių rinkliavų su jų mokėtojais nesitariama.

36. Teisę – mokėti minimalią rinkliavą ar būti atleistam nuo jos mokėjimo – asmuo gali įgyti tik tais atvejais, kai jis kompetentingos institucijos yra atleidžiamas nuo rinkliavos ar dalies rinkliavos mokėjimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. kovo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1856-629/2019, 2019 m. kovo 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1243-520/2019). Kita vertus, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija minėtoje 2014 m. sausio 28 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A556-334/2014, be kita ko, yra pasisakiusi, jog tuo atveju, jei objektyvūs duomenys neabejotinai patvirtina, kad fizinio ar juridinio asmens veikloje (plačiąja prasme – pvz., valdant, naudojant ar disponuojant nekilnojamuoju turtu ar pan.) jokios (komunalinės) atliekos nesusidaro, akivaizdu, jog toks asmuo negali būti pripažintas „atliekų turėtoju“ minėtų nuostatų prasme, nes jis neturi ir (ar) nedaro (negamina) atliekų, kaip tai apibrėžiama Atliekų tvarkymo įstatymo nuostatose.

37. Pagal Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 31 punktą bei Atliekų tvarkymo įstatymo 25 straipsnį komunalinių atliekų tvarkymas, antrinių žaliavų surinkimas, perdirbimo organizavimas teisės aktais yra priskirtas savivaldybių funkcijoms. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 121 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad savivaldybių tarybos turi teisę įstatymo numatytose ribose ir tvarka nustatyti vietines rinkliavas, savo biudžeto sąskaita savivaldybių tarybos gali nustatyti mokesčių bei rinkliavų lengvatas. Rinkliavų nustatymas, rinkimas ir kontrolė sureguliuota Rinkliavų įstatyme, kurio 2 straipsnio 3 dalyje vietinė rinkliava apibrėžiama kaip savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka, galiojanti tos savivaldybės teritorijoje. Rinkliavų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 8 punkte nustatyta, kad savivaldybės taryba turi teisę savivaldybės teritorijoje nustatyti vietines rinkliavas tik už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą. Rinkliavų įstatymo 12 straipsnio 1–2 punktuose numatyta, kad savivaldybės taryba savo sprendimu nustato vietinę rinkliavą ir tvirtina vietinės rinkliavos nuostatus.

38. Nuostatų (redakcija, galiojusi iki 2019 m. gruodžio 31 d.) 3 punkte numatyta, kad Rinkliava nustatoma visiems Vilniaus miesto savivaldybės komunalinių atliekų turėtojams, savivaldybės teritorijoje nuosavybės teise valdantiems nekilnojamąjį turtą, kurio rūšių sąrašą nustato Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija ir kuriam savivaldybė yra nustačiusi mišrių komunalinių atliekų susikaupimo normas. Nekilnojamojo turto objektų, kurių savininkas arba įgalioti asmenys privalo mokėti nustatytą rinkliavą arba sudaryti komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimo sutartį, rūšių sąrašas buvo patvirtintas aplinkos ministro 2013 m. vasario 20 d. įsakymu Nr. D1-150. Šio įsakymo 1 punkte nurodyta: gyvenamosios paskirties pastatai: pastatai, naudojami gyventi vienam ar daugiau asmenų, vienai ar daugiau šeimų, įvairių socialinių grupių asmenims (individualūs namai, butai, bendrabučiai, vaikų namai, prieglaudos, globos namai, šeimos namai, vienuolynai, nakvynės namai, socialinis būstas, kiti panašios paskirties objektai). Išnašoje (*) pažymėta, kad nekilnojamojo turto objektai – pastatai ir inžineriniai statiniai su priklausiniais ir (ar) priskirtais naudoti žemės sklypais ar be jų, kitos patalpos, nepaisant jų registracijos nekilnojamojo turto registre, atskirais nekilnojamojo turto vienetais suformuotos patalpos.

39. Nuostatų (redakcija, įsigaliojusi 2020 m. sausio 1 d.) 3 punkte įtvirtinta, kad Rinkliava taikoma visiems Vilniaus miesto savivaldybės komunalinių atliekų turėtojams, savivaldybės teritorijoje nuosavybės teise valdantiems nekilnojamojo turto objektus, kurie suskirstyti į nekilnojamojo turto rūšis (1 priedas). 1 priedo 2 punkte nurodyta – Gyvenamieji–individualūs namai: individualūs gyvenamieji namai – 1 arba 2 būstų namai, taip pat sodų namai, kuriuose yra deklaruotų gyventojų, kuriems mišrių komunalinių atliekų išvežimo grafikas nustatytas 1 kartą per 2 savaites; naudojami gyventi vienam ar daugiau asmenų, vienai šeimai. 1 priedo 3 punkte nurodyta – Gyvenamieji–individualūs namai (kassavaitinis aptarnavimas): individualūs gyvenamieji namai – 1 arba 2 būstų namai ir sodo rūšies objektai, įskaitant sodų namus, kuriuose yra deklaruotų gyventojų, kuriems mišrių komunalinių atliekų išvežimo grafikas nustatytas 1 kartą per savaitę esant aptarnavimo galimybei; naudojami gyventi vienam ar daugiau asmenų, vienai šeimai.

40. Byloje esančiame Nekilnojamojo turto registro išraše nurodyta, jog nuo 2017 m. vasario 10 d. pareiškėjui nuosavybės teise priklauso Namas, kurio paskirtis – gyvenamoji (vieno buto pastatai), esantis (duomenys neskelbtini). Minėtas nekilnojamasis turtas yra gyvenamosios paskirties, t. y. individualus gyvenamasis namas, todėl jis atitinka tiek Nuostatų (redakcija, galiojusi iki 2019 m. gruodžio 31 d.) ir Nekilnojamojo turto objektų, kurių savininkas arba įgalioti asmenys privalo mokėti nustatytą rinkliavą arba sudaryti komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimo sutartį, rūšių sąrašo reikalavimus, tiek Nuostatų (redakcija, įsigaliojusi 2020 m. sausio 1 d.) ir jų 1 priedo reikalavimus. Teisės aktai individualaus gyvenamojo namo pripažinimo vietinės rinkliavos objektu nesieja nei su tokio namo statybos užbaigtumu ir (ar) priėmimu naudoti, nei su gyvenamosios vietos jame deklaravimu (byloje nėra duomenų, sudarančių pagrindą manyti, jog Namas yra sodo namas).

41. Tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, kiti Nekilnojamojo turto registre registruoti, šį nekilnojamą turto objektą apibūdinantys duomenys – baigtumas (64 proc.), jame nėra šildymo, vandentiekio, nuotekų šalinimo ir dujų – suponuoja VASA pareigą, buvus pareiškėjo pareiškimams dėl šio nekilnojamo turto objekto nenaudojimo (negalėjimo naudoti pagal paskirtį), aiškintis duomenis, reikalingus Komunalinių atliekų turėtojų registrui tvarkyti ir Rinkliavai administruoti (Nuostatų (redakcija, galiojusi iki 2019 m. gruodžio 31 d.) 13.7 p., 18 p.).

Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismas 2020 m. balandžio 9 d. nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. eA-1851-629/2020, kurioje buvo nagrinėjamas ginčas dėl vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą priteisimo, be kita ko, pažymėjo, kad „<...> bendra pareiga mokėti ginčo rinkliavą iš esmės siejama su aplinkybe (prielaida), jog paprastai atitinkamo nekilnojamojo turto naudojimas (pvz., gyventi, ūkinei veiklai vykdyti ar kitais tikslais) suponuoja komunalinių atliekų susidarymą (atsiradimą, pagaminimą), kurios turi būti tvarkomos Atliekų tvarkymo įstatymo ir jį įgyvendinančių norminių teisės aktų nustatyta tvarka, inter alia (liet. be kita ko, įskaitant) savivaldybių organizuotose komunalinių atliekų tvarkymo sistemose.

Šiuo aspektu pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2014 m. sausio 28 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A556-334/2014 yra akcentavusi, jog tokiu nekilnojamuoju turtu disponuojantys, jį valdantys ar (ir) naudojantys asmenys paprastai atitinka „atliekų turėtojo“ sąvoką minėtų Atliekų tvarkymo įstatymo normų ir, atitinkamai, Nuostatų prasme. Tačiau, jei objektyvūs duomenys neabejotinai patvirtina, kad fizinio ar juridinio asmens veikloje (plačiąja prasme – pvz., valdant, naudojant ar disponuojant nekilnojamuoju turtu ar pan.) jokios (komunalinės) atliekos nesusidaro, akivaizdu, jog toks asmuo negali būti pripažintas „atliekų turėtoju“ minėtų nuostatų prasme, nes jis neturi ir (ar) nedaro (negamina) atliekų, kaip tai apibrėžiama minėtose Atliekų tvarkymo įstatymo nuostatose (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. sausio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-334/2014). <...> šiuo atveju vietinė rinkliava apskaičiuota asmeniui, disponavusiam nekilnojamuoju turtu, kuris buvo nebaigtas statyti, o byloje nėra jokių duomenų apie paslaugų teikimą, reikalingą eksploatuojant tokio pobūdžio turto objektą, siekiant jame gyventi, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog atsakovei nuosavybės teise priklausantis nebaigtas statyti gyvenamosios paskirties nekilnojamojo turto objektas ginčo laikotarpiu nebuvo tinkamas naudoti pagal paskirtį, t. y. kaip gyvenamosios paskirties patalpos, skirtos gyventi, todėl atsakovė negali būti pripažinta „atliekų turėtoju“ šios nutarties 18 punkte išdėstytų nuostatų prasme ir negalėjo būti apmokestinta vietine rinkliava. <...> Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas šios kategorijos bylas, yra nurodęs, jog vietinės rinkliavos mokėjimas, o tiksliau jo dydis, priklauso nuo tam tikrų juridinę reikšmę turinčių aplinkybių, kurias, apskaičiuodamas mokestį, turi tiksliai nustatyti rinkliavos surinkėjas.

Todėl būtent vietinės rinkliavos surinkėjas, kaip atsakingas už vietinės rinkliavos dydžio apskaičiavimą, turi pagrįsti mokesčio dydį. Jam tenka pareiga įrodyti mokėtiną sumą tam pasitelkiant teisinius instrumentus įtvirtintus nuostatuose (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-2181/2012). Papildomai pridurtina, kad turėtų būti pagrindžiamas ne tik mokesčio dydis, bet ir apskritai tokio mokesčio pagrįstumas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. sausio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-297/2014).

Savo ruožtu vietinės rinkliavos mokėtojas, siekdamas paneigti apskaičiuotą mokestį, turi teikti įrodymus apie kitokio dydžio mokesčio mokėjimą ar jo nemokėjimą. Toks įrodinėjimo naštos paskirstymas iš esmės atitiktų mokestinio pobūdžio bylose (kai kyla ginčai tarp mokesčių administratoriaus ir mokesčių mokėtojo), kurios savo pobūdžiu artimos dabar tikrinamos bylos kategorijai, formuojamą praktiką dėl įrodinėjimo naštos paskirstymo ir iš čia kylančių pasekmių (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-2181/2012). <...>“.

42. Bylos duomenimis, laikotarpiu nuo 2018 m. gegužės 1 d. iki 2019 m. rugsėjo 30 d. Namui nebuvo priskirtas konteineris, duomenų, kad Namas buvo naudojamas, atliekų surinkimo ir tvarkymo paslaugos buvo teikiamos, šiuo laikotarpiu nėra; pareiškėjas nebuvo pateikęs prašymo suteikti jam konteinerį, konteineris prie Namo pastatytas VASA sprendimu, dėl kurių susidarymo aplinkybių, atsižvelgiant ir į jų kiekį (70 kg nuo 2019 m. rugsėjo 30 d. iki 2020 m. vasario 22 d.), nėra aiškios. Teisėjų kolegija sutinka, kad aplinkybė, jog anksčiau prie Namo nebuvo konteinerio, pati savaime nepatvirtina, jog Name nesusidarė komunalinės atliekos, pavyzdžiui, tokios atliekos galėjo būti šalinamos kitais būdais (iš jų – ir teisės aktų reikalavimų neatitinkančius). Kaip minėta, vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą nėra siejama su atlygiu už teikiamas paslaugas ir ji negali būti vertinama kaip mokėjimas už komunalinę paslaugą privatinės teisės prasme, todėl aplinkybė, kad pareiškėjas minėtu laikotarpiu galbūt faktiškai neturėjo ir (ar) nesinaudojo konteineriu, nepaneigia jo pareigos mokėti vietinę rinkliavą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. sausio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-16-629/2020). Tačiau visos šios aplinkybės turėtų būti išsiaiškintos.

43. Pasisakant dėl bylos ginčo dalyko, primintina, kad atsakovu byloje patraukta Administracija, yra viešojo administravimo subjektas, kuriam teisės aktais yra suteikta dalis funkcijų, susijusių su viešosios paslaugos – komunalinių atliekų surinkimo iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymo – teikimo administravimu, iš jų – ir Nuostatų laikymosi priežiūra ir kontrolė, skundų dėl Administratoriaus priimtų sprendimų ir (ar) Nuostatų pažeidimų nagrinėjimas (iki 2020 m. lapkričio 1 d. galiojusios redakcijos Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 2 str. 1 ir 20 d., 5 str. 4 p., Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 30 str. 2 d. 4 p., Nuostatų (redakcija, galiojusi iki 2019 m. gruodžio 31 d.) 69 ir 71 p. ir Nuostatų (redakcija, galiojusi nuo 2020 m. gruodžio 1 d.) 89 ir 92 p.), todėl administracinėje byloje nagrinėtini tik pareiškėjo reikalavimai dėl Administracijos aktų, priimtų vykdant tokio pobūdžio funkcijas, teisėtumo ir pagrįstumo.

44. Kadangi, kaip minėta (šios nutarties 42 p.), Administracija, priimdama sprendimą pagal pareiškėjo skundą dėl VASA aktų, susijusių su įmokų pareiškėjui už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymu skaičiavimu, tokio sprendimo priėmimui reikšmingų aplinkybių neišsiaiškino, pareiškėjo skundo dalis dėl Administracijos Energetikos skyriaus 2020 m. rugpjūčio 31 d. rašte Nr. A51-107797/20(3.3.2.26E-ENE) nurodyto sprendimo netenkinti pareiškėjo skundo dėl VASA veiksmų apskaičiuojant vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą yra naikintinas (ABTĮ 92 str. 1 d. 2 p.). Pažymėtina, kad, nors nurodydamas apeliacinio skundo prašymus (apeliacinio skundo dalyką), pareiškėjas tiesiogiai reikalavimo panaikinti Rašte nurodyto sprendimo (panaikinti Rašto) nesuformulavo, iš apeliacinio skundo, kuriuo prašoma panaikinti visą pirmosios instancijos teismo sprendimą, kuriuo išspręstas ir tokio pobūdžio reikalavimas, matyti, kad reiškiamas ir toks reikalavimas. Pažymėtina ir tai, kad Administracijos Energetikos skyriaus 2020 m. rugpjūčio 31 d. rašte Nr. A51-107797/20(3.3.2.26E-ENE) nurodyto sprendimo panaikinimas suponuoja atsakovui pareigą teisės aktų nustatyta tvarka iš naujo nagrinėti pareiškėjo pateiktą skundą.

45. Bylos dalis pagal pareiškėjo skundo reikalavimus panaikinti jam taikomą prievolę mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą už Namą pagal mokestinius pranešimus yra nutrauktina: vietinė rinkliava – savivaldybės tarybos sprendimu ir jos nustatyta tvarka nustatyta privaloma įmoka, galiojanti tos savivaldybės teritorijoje (Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo (toliau – RĮ) 2 str. 3 d.), mokama į savivaldybės, nustačiusios vietinę rinkliavą, biudžeto sąskaitą (RĮ 131 str.). Taigi, prievolė mokėti vietinę rinkliavą – Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo ir savivaldybės tarybos sprendimo bei jos nustatytos tvarkos pagrindu tos savivaldybės teritorijoje atsirandanti pareiga fiziniams ir juridiniams asmenims laiku sumokėti įmokas bei su jomis susijusias sumas į biudžetą, todėl pareiškėjo reikalavimas dėl tokios prievolės panaikinimo savo turiniu iš esmės yra reikalavimas ištirti norminio administracinio akto (savivaldybės tarybos sprendimo) teisėtumą. Kadangi pareiškėjas nėra subjektas, turintis teisę kreiptis teismą dėl norminio administracinio akto teisėtumo tyrimo (ABTĮ 112 str. 1 ir 2 d.), byla šio dalyje nutrauktina (ABTĮ 103 str. 1 p.). Be to, apeliaciniame skunde nurodyti nauji reikalavimai, susiję su prašymu panaikinti jam taikomą prievolę mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą pagal gautus mokėjimo pranešimus ir už kitus metus, dar ir nenagrinėtini apeliacinės instancijos teisme: pagal ABTĮ 134 straipsnio 6 dalį, apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme.

46. Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra naikintinas: bylos dalis pagal pareiškėjo skundo reikalavimą dėl reikalavimo panaikinti jam taikomą prievolę mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir atliekų tvarkymą yra nutraukiama; pareiškėjo skundo dalis dėl Administracijos Energetikos skyriaus 2020 m. rugpjūčio 31 d. rašte Nr. A51-107797/20(3.3.2.26E-ENE) nurodyto sprendimo netenkinti pareiškėjo skundo dėl VASA veiksmų apskaičiuojant vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą yra naikintinas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 2 ir 4 punktais, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Pareiškėjo S. L. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. kovo 2 d. sprendimą panaikinti.

Nutraukti administracinės bylos dalį pagal pareiškėjo S. L. skundo reikalavimą panaikinti jam taikomą prievolę mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą pagal 2020 m. vasario 21 d. mokestinį pranešimą Nr. (duomenys neskelbtini).

Kitą pareiškėjo S. L. skundo dalį tenkinti.

Panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Energetikos skyriaus 2020 m. rugpjūčio 31 d. rašte Nr. A51-107797/20(3.3.2.26E-ENE) nurodytą sprendimas netenkinti pareiškėjo S. L. 2020 m. kovo 17 d. skundo dėl savivaldybės įmonės Vilniaus atliekų sistemos administratorius veiksmų apskaičiuojant vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą.

Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Vilija Mikuckienė

Neringa Švedienė