59ebfbec-c1c0-4ccf-b804-1ffb0e2dfe24 · Å iaulių apylinkės teismas

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2-3269-772/2013                                                     Teisminio proceso Nr. 2-70-3-02264-2013-2 Procesinio sprendimo kategorijos: 42.3.; 44.2.4.1.; 44.2.4.2.; 44.5.1.; 42.9.; 44.6.; 44.8.; 45.2.; 114.11.; 116.1.(S)  ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A SLietuvos Respublikos vardu 2013 m. spalio 17 d. Šiauliai             Šiaulių apylinkės teismo teisėjas Jonas Stubrys, sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Erikai Andrulienei,dalyvaujant ieškovo UAB ,,Odos gaminiai“ ir Ko atstovams: advokatui Gintarui Žičkui ir direktoriui V.

B.,neatvykus atsakovo Dereks Deri San. Ve Tic. Ltd. Sti atstovui advokatui ArtÅ«rui VaiÅ¡vilai, gautas praÅ¡ymas bylÄ nagrinėti jam nedalyvaujant,vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ , pagal ieÅ¡kovo UAB ,,Odos gaminiai“ ir Ko ieÅ¡kinį atsakovui Dereks Deri San. Ve Tic. Ltd. Sti (Turkijos Respublika) dėl netinkamos kokybės daikto grÄ Å¾inimo, sumokėtos kainos ir nuostolių atlyginimo.Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , n u s t a t ė:ieÅ¡kovas, remdamasis bendraisiais sutartinės civilinės atsakomybės principais, su ieÅ¡kiniu 2013-03-28 kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas:

1) nutraukti tarp UAB „Odos gaminiai“ ir ko bei Dereks Deri SAN. ve TIC.LTD.STI sudarytÄ pirkimo - pardavimo sandorį dėl odos skėlimo maÅ¡inos perleidimo dėl esminio sandorio pažeidimo ir taikyti restitucijÄ - grÄ Å¾inti ieÅ¡kovui UAB „Odos gaminiai“ ir ko (kodas 145457830) sumokėtÄ kainÄ , t. y. 30 000 USD (arba 71 875,74 Lt), o odos skėlimo maÅ¡inÄ , esančiÄ adresu Aerouosto g. 11, Å iauliai, grÄ Å¾inti atsakovui Dereks Deri SAN. ve TIC.LTD.STI, įpareigojant pastarÄ jį padengti grÄ Å¾inimo iÅ¡laidas, 2) priteisti ieÅ¡kovui UAB „Odos gaminiai“ ir ko (kodas 145457830) iÅ¡ atsakovo Dereks Deri SAN. ve TIC.LTD.STI. 10 004,73 Lt nuostolių atlyginimo, 3) bei priteisti ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovo visas patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas, įskaitant, bet neapsiribojant, žyminį mokestį, iÅ¡laidas vertimams bei teisinei pagalbai apmokėti.IeÅ¡kovas ieÅ¡kinyje nurodė, kad tarp jo (pirkėjo) ir atsakovo (pardavėjo) buvo sudaryta sutartis dėl naudotos odos skėlimo maÅ¡inos (įrengimas odoms paruoÅ¡ti), pagal kuriÄ atsakovas įsipareigojo perduoti ieÅ¡kovui minėtÄ agregatÄ (atnaujintÄ ir tinkamÄ naudoti), o ieÅ¡kovas įsipareigojo sumokėti 30 000 USD.

Minėtai sumai atsakovas 2011-06-01 iÅ¡rašė ieÅ¡kovui iÅ¡ankstinę sÄ skaitÄ , kuri ieÅ¡kovo buvo apmokėta dviem mokėjimo pavedimais - 2011-06-07 ir 2011-07-15. PrieÅ¡ iÅ¡siunčiant pirkinį ieÅ¡kovui į LietuvÄ , 2011-07-26 pardavėjas iÅ¡rašė ir įprastÄ sÄ skaitÄ analogiÅ¡kai sumai. Ä®renginys ieÅ¡kovui į LietuvÄ atsiųstas 2011-08-04.Praėjus neilgam laikui, ieÅ¡kovas pastebėjo ne vienÄ Ä¯renginio defektÄ , apie kuriuos atsakovas jo nebuvo informavęs. Nustatyta, kad nuo kai kurių detalių nubyrėję dažai, sunku sugauti peilio eigÄ , nėra arba nulaužti tepimo taÅ¡kai, girdimas traÅ¡kesys paskirstymo dėžutėje.

Apie tai pardavėjas nedelsiant buvo informuotas raÅ¡tu. 2011-09-13 siųstoje pretenzijoje su nuotraukomis pirkėjas nurodė dar daugiau pastebėtų defektų - matosi, jog yra subyrėjęs darbinio rato guolis, taip pat pastebimi defektai stalo pakėlimo hidraulinėje sistemoje. Dėl esamų defektų pirkėjas visÄ laikÄ nuo įsigijimo negalėjo tinkamai naudotis įrenginiu. Laikotarpiu nuo 2011-10-26 iki 2011-10-31 pardavėjas buvo atsiuntęs savo darbuotojÄ - derintojÄ , kad Å¡is sutvarkytų esamus gedimus, suderintų ir pagaliau užtikrintų tinkamÄ Ä¯rengimo darbÄ .

Atvykus derintojui paaiÅ¡kėjo, kad Å¡is kalba tik turkiÅ¡kai, jokia kita kalba nebendrauja ir nesupranta. Pirkėjas buvo suradęs žmogų, kuris vertėjavo bendraujant su derintoju, tačiau defektai vis tiek liko nepaÅ¡alinti, naudojimasis įrengimu - neįmanomas. Pardavėjo teigimu, vertimas atliktas netiksliai, kas neva sÄ lygojo negalėjimÄ iÅ¡siaiÅ¡kinti tikslių gedimų ir jų iÅ¡taisyti, nors apie esamus gedimus pardavėjas buvo informuotas iÅ¡ anksto raÅ¡tu, taip pat siųstos defektų fotonuotraukos.Pardavėjo derintojui nepaÅ¡alinus defektų, pirkėjas savarankiÅ¡kai ėmėsi remonto darbų.

Atliekant remontÄ pirkėjas patyrė papildomų iÅ¡laidų reikiamoms detalėms ir darbams, pardavėjÄ apie tai informavo raÅ¡tu, tačiau Å¡is nurodytų iÅ¡laidų neatlygino.Derybos tarp Å¡alių užsitęsė ilgÄ laikÄ , tačiau Å¡alims iki Å¡iol nepavyko pasiekti kompromiso - pardavėjas nesutinka suremontuoti įrenginį, kad Å¡is bÅ«tų tinkamas naudoti, atlyginti pirkėjui patirtas iÅ¡laidas įrenginio remontui ar kitu bÅ«du spręsti susidariusiÄ situacijÄ .IeÅ¡kovas teigė, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 6.333 str. 1 d. nustatyta, jog pardavėjas privalo perduoti pirkėjui daiktus, kurių kokybė atitinka pirkimo - pardavimo sutarties sÄ lygas bei daiktų kokybę nustatančių dokumentų reikalavimus.

Jeigu daiktų kokybė sutartyje neaptarta, pardavėjas privalo perduoti pirkėjui tokios kokybės daiktus, kad juos bÅ«tų galima naudoti tam, kam jie paprastai naudojami. Tačiau jeigu sutarties sudarymo metu pirkėjas pranešė pardavėjui apie konkretų tikslÄ , kuriam jis perka daiktus, tai pardavėjas privalo perduoti pirkėjui tokios kokybės daiktus, kad jie tiktų tam konkrečiam tikslui (CK 6.333 str. 4 d.). Laikoma, kad daiktai neatitinka kokybės reikalavimų, jeigu jie neturi tų savybių, kurių pirkėjas galėjo protingai tikėtis, t. y. kurios bÅ«tinos daiktui, kad jį bÅ«tų galima naudoti pagal įprastinę ar specialiÄ paskirtį (CK 6.333 str. 6 d.).Nors tarp Å¡alių nebuvo pasiraÅ¡yta pirkimo - pardavimo sutartis, tačiau tai, kad toks sandoris buvo sudarytas, matyti iÅ¡ pateikiamų pardavėjo iÅ¡raÅ¡ytos ir pirkėjo apmokėtos sÄ skaitos, deklaracijos, Å¡alių ikiteisminio susiraÅ¡inėjimo dokumentų.

Teismų praktikoje pripažįstama, jog nesant raÅ¡ytinės sutarties, o sÄ skaitoje - faktÅ«roje nesant aptartai prekės kokybei, joje nenurodžius, kas laikoma esminiai sutarties pažeidimais ir pan., laikytina, jog prekė privalėjo atitikti įprastus reikalavimus, t. y. ji turi bÅ«ti tokios kokybės, kad jÄ bÅ«tų galima naudoti tam, kam ji paprastai naudojama (CK 6.327 str. 1 d., 6.333 str. 4 d.) (Vilniaus apygardos teismo 2011-04-21 nutartis c.b. Nr. 2A-53-516/2011). IÅ¡ į bylÄ pateikiamų dokumentų matyti, kad pirkta dėvėta, bet atnaujinta odos skėlimo maÅ¡ina, kuriÄ , kaip buvo informuotas ir pardavėjas, pirkėjas ketino naudoti nuluptos odos skėlimui po kalkinimo ir mezdravimo.

Gavus įrengimÄ ir pamėginus jį panaudoti pagal paskirtį paaiÅ¡kėjo, kad juo neįmanoma skelti jokių odų, peiliai nepagalÄ sti, guoliai nesutepti, subyrėję. Kitaip tariant, įrenginio nebuvo galima naudoti pagal tiesioginę jo paskirtį, kas reiÅ¡kia, kad daiktas neatitinka kokybės reikalavimų.IeÅ¡kovas ieÅ¡kinyje teigė, kad įstatymas numato, jog jeigu parduotas daiktas neatitinka kokybės reikalavimų ir pardavėjas su pirkėju neaptarė jo trÅ«kumų, tai nusipirkęs netinkamos kokybės daiktÄ pirkėjas turi teisę savo pasirinkimu pareikalauti:

1) kad daiktas, sutartyje apibūdintas pagal rūšį, būtų pakeistas tinkamos kokybės daiktu, išskyrus atvejus, kai trūkumai yra nedideli arba jie atsirado dėl pirkėjo kaltės;

2) kad būtų atitinkamai sumažinta pirkimo kaina;

3) kad pardavėjas neatlygintinai per protingÄ terminÄ paÅ¡alintų daikto trÅ«kumus arba atlygintų pirkėjo iÅ¡laidas jiems iÅ¡taisyti, jei trÅ«kumus įmanoma paÅ¡alinti;

4) grÄ Å¾inti sumokėtÄ kainÄ ir atsisakyti sutarties, kai netinkamos kokybės daikto pardavimas yra esminis sutarties pažeidimas (CK 6.334 str. 1 d.). Å ie pirkėjo gynybos bÅ«dai yra alternatyvÅ«s ir pasirenkami pirkėjo nuožiÅ«ra pagal konkrečias aplinkybes.Dėl to ieÅ¡kovas pirmiausia, kreipėsi į pardavėjÄ , kad Å¡is neatlygintinai paÅ¡alintų daikto trÅ«kumus, tačiau į LietuvÄ atvykęs pardavėjo atstovas (derintojas) nesugebėjo to padaryti. Pardavėjui nesiÅ«lant jokių alternatyvių situacijos sprendimo bÅ«dų, pats pirkėjas ėmėsi iniciatyvos suremontuoti įrenginį, pirko ir keitė detales, apie tai informuodamas pardavėjÄ ir tikėjosi, kad Å¡is geranoriÅ¡kai atlygins patirtas iÅ¡laidas, tačiau to iÅ¡ pardavėjo nesulaukta.

Net po remonto, dalių pakeitimo, įrenginys ir toliau kelia nuolatines problemas, jo neįmanoma normaliai naudoti pagal tiesioginę paskirtį. Po kurio laiko pardavėjui ėmus neigti bet kokiÄ savo atsakomybę, vengti konstruktyviai spręsti situacijÄ , o pirkėjui negalint pagal paskirtį naudoti įsigyto brangaus įrenginio, matant pardavėjo neketinimÄ geranoriÅ¡kai padengti papildomas iÅ¡laidas remontui ir nebenorint investuoti nuosavų lėšų į įrenginio remontÄ , pirkėjas naudojasi savo teise atsisakyti sutarties bei reikalauti pardavėjo grÄ Å¾inti sumokėtÄ kainÄ ir padengti pirkėjo patirtas įrenginio siuntimo, remonto bei kitas papildomas iÅ¡laidas.IeÅ¡kovas ieÅ¡kinyje nurodė, jog įstatymas numato, kad atsisakyti sutarties CK 6.334 str. 1 d. 4 p. pagrindu galima, kai netinkamos kokybės daikto pardavimas yra esminis sutarties pažeidimas.

CK 6.217 str. 2 d. įtvirtinta, jog nustatant, ar sutarties pažeidimas yra esminis, ar ne, turi bÅ«ti atsižvelgiama į tai, ar nukentėjusi Å¡alis iÅ¡ esmės negauna to, ko tikėjosi iÅ¡ sutarties, iÅ¡skyrus atvejus, kai kita Å¡alis nenumatė ir negalėjo protingai numatyti tokio rezultato, ar pagal sutarties esmę griežtas prievolės sÄ lygų laikymasis turi esminės reikÅ¡mės, ar prievolė neįvykdyta tyčia ar dėl didelio neatsargumo, ar neįvykdymas duoda pagrindÄ nukentėjusiai Å¡aliai nesitikėti, kad sutartis bus įvykdyta ateityje, ar sutarties neįvykdžiusi Å¡alis, kuri rengėsi įvykdyti ar vykdė sutartį, patirtų labai didelių nuostolių, jeigu sutartis bÅ«tų nutraukta.

Anot ieÅ¡kovo Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, jog vertinant CK 6.217 str. 2 d. iÅ¡vardytus kriterijus, į kuriuos turi bÅ«ti atsižvelgiama, nustatant, ar sutarties pažeidimas yra esminis, bÅ«tina nustatyti, ar dėl tokio pažeidimo buvo iÅ¡ esmės suvaržyti nukentėjusios Å¡alies asmeniniai interesai; sutarties esminį pažeidimÄ lemia tai, ar nukentėjusi Å¡alis negavo didžiÄ ja dalimi to, kÄ pagal sutartį pagrįstai tikėjosi gauti, taip pat ar nukentėjusios Å¡alies teisėti, pagrįsti lÅ«kesčiai dėl numatytų sutarties vykdymo rezultatų lieka neįgyvendinti vien dėl sutartį pažeidusio kontrahento veiksmų, ar ir dėl kitų priežasčių (LAT c.b. nutartis Nr. 3K-3-349/2008).

Pagal ieÅ¡kovÄ teismų praktikoje taip pat laikomasi nuomonės, kad kuo didesnis yra atotrÅ«kis tarp sutarties neįvykdymo ir pažadėto vykdymo, tuo didesnė yra tikimybė, kad sutarties nevykdymas esant ginčui bus pripažintas esminiu (LAT c.b. nutartis 2004-06-29 Nr. 3K-p-346/2004).Kadangi įsigyto daikto dėl jo trÅ«kumų, net ir po pirkėjo lėšomis atlikto remonto bei pardavėjo atstovo - derintojo apžiÅ«ros, neįmanoma naudoti pagal tiesioginę paskirtį (pardavėjas buvo informuotas net ir apie tai, kokioms konkrečiai odoms bus naudojamas aparatas), nors už jį sumokėta didelė pinigų suma, galima pagrįstai teigti, jog pirkėjas iÅ¡ esmės negavo to, ko protingai tikėjosi įsigydamas brangiÄ prekę.

To pasėkoje buvo pažeisti teisėti ieÅ¡kovo lÅ«kesčiai - jis negavo to, kÄ tikėjosi gauti sudarydamas sandorį, todėl turi bÅ«ti pripažinta, jog atsakovas, perduodamas netinkamos kokybės įrenginį, kurio neįmanoma naudoti pagal tiesioginę paskirtį, iÅ¡ esmės pažeidė sutartį, todėl ieÅ¡kovas turi teisę panaudoti įstatymų jam suteiktas gynybos priemones - teisę atsisakyti sutarties.Pagal ieÅ¡kovÄ CK 6.334 str. 1 d. 4 p. nustatyta, jog jeigu parduotas daiktas neatitinka kokybės reikalavimų ir pardavėjas su pirkėju neaptarė jo trÅ«kumų, tai nusipirkęs netinkamos kokybės daiktÄ pirkėjas turi teisę pareikalauti grÄ Å¾inti sumokėtÄ kainÄ ir atsisakyti sutarties, kai netinkamos kokybės daikto pardavimas yra esminis sutarties pažeidimas.

Kaip jau iÅ¡dėstyta aukščiau, įvertinus tai, kad įsigyto daikto dėl daugybės trÅ«kumų neįmanoma naudoti pagal tiesioginę jo paskirtį, laikytina, kad jis iÅ¡ esmės neatitinka keliamų kokybės reikalavimų, kas laikytina esminiu sutarties pažeidimu. Atsižvelgiantį CK nuostatas bei iÅ¡dėstytas faktines aplinkybes bei į tai, jog pirkėjas atsisako sutarties dėl esminio jos pažeidimo - netinkamos kokybės daikto perdavimo, atsakovas privalo grÄ Å¾inti ieÅ¡kovui jo sumokėtÄ kainÄ už įrengimÄ , t. y. 30 000 USD, arba, remiantis sumokėjimo metu buvusiais valiutų kursais, 71 875,74 Lt (14 200 USD buvo sumokėta 2011-06-07 mokėjimo pavedimu Nr. 347, kuomet valiutų kursas buvo 2,3562, o likusioji dalis (15 800 USD) - buvo sumokėta 2011-07-15 mokėjimo pavedimu Nr. 430, kai kursas siekė 2,4315).Be to, CK 6.256 str. 2 d. nustatyta, jog asmuo, neįvykdęs ar netinkamai įvykdęs savo sutartinę prievolę, privalo atlyginti kitai sutarties Å¡aliai Å¡ios patirtus nuostolius.

CK 6.249 str. 1 d. nustatyta, jog žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos iÅ¡laidos (tiesioginiai nuostoliai).PaaiÅ¡kėjus, kad įrenginys turi trÅ«kumų, yra netinkamas naudoti, po Å¡alių susiraÅ¡inėjimo į LietuvÄ pardavėjas atsiuntė savo atstovÄ - derintojÄ , kuris turėjo paÅ¡alinti esamus trÅ«kumus, jį suremontuoti, kad įrenginys tinkamai veiktų. CK 6.334 str. 1 d. 3 p. numato, kad pardavėjas neatlygintinai per protingÄ terminÄ paÅ¡alina daikto trÅ«kumus, kitaip tariant, su trÅ«kumu Å¡alinimu susijusios iÅ¡laidos priklauso iÅ¡imtinai pardavėjui.

Vis dėlto, pardavėjo derintojas Lietuvoje buvo laikotarpyje nuo 2011-10-26 iki 2011-10-31 ir visÄ Å¡Ä¯ laikÄ gyveno vieÅ¡butyje. Kaip minėta, derintojas taip ir nesugebėjo paÅ¡alinti įrengimo trÅ«kumų, t. y. jo atvykimas į LietuvÄ buvo nerezultatyvus. Nepaisant to, kad pardavėjas trÅ«kumus iÅ¡taisyti turėjo visiÅ¡kai neatlygintinai, bei tai, kad trÅ«kumai taip ir nebuvo iÅ¡taisyti, ieÅ¡kovas turėjo apmokėti 475 Lt sÄ skaitÄ už pardavėjo derintojo gyvenimÄ vieÅ¡butyje. Å i suma laikytina tiesioginėmis ir atlygintinomis ieÅ¡kovo iÅ¡laidomis.Kadangi pats pardavėjas nesugebėjo iÅ¡taisyti daikto trÅ«kumų, pirkėjas pasinaudojo kita įstatymo numatyta galimybe ir pats ėmėsi įrengimo remonto, o apie patirtas iÅ¡laidas informavo atsakovÄ .

CK 6.334 str. 1 d. 3 p. numato, kad pardavėjas turi atlyginti pirkėjo iÅ¡laidas daikto trÅ«kumams iÅ¡taisyti, jei trÅ«kumus įmanoma paÅ¡alinti. Siekdamas suremontuoti įsigyta įrengimÄ , ieÅ¡kovas įsigijo dalis, kurios buvo akivaizdžiai susidėvėjusios, neveikė, kai kurias jų remontavo. Tam iÅ¡leista 9 529,73 Lt (arba 2 760 EUR, neįskaitant ieÅ¡kovo darbuotojų darbo mėginant suremontuoti įrenginį). Nors ieÅ¡kovas dėjo visas pastangas, kad daiktas veiktų (pažymėtina, kad ieÅ¡kovas įsigijo įrengimÄ , nes Å¡is buvo reikalingas, todėl ir neskubėjo sutarties atsisakyti, grÄ Å¾inti daiktÄ ir reikalauti grÄ Å¾inti sumokėtÄ kainÄ bei padengti kitus nuostolius, siekė iÅ¡naudoti visas kitas alternatyvas), tačiau net suremontavus aiÅ¡kiai pirkėjo identifikuotus trÅ«kumus, gedimus, įrenginys nėra tinkamas pilnavertiÅ¡kai jį eksploatuoti pagal tiesioginę paskirtį.

Nepaisant to, įrenginio remonto sÄ naudos ieÅ¡kovui taip pat atlygintinos, nes atsakovui grÄ Å¾inamas geresnės komplektacijos įrenginys nei buvo nupirktas.Vadinasi, dėl to, kad atsakovas ieÅ¡kovui pardavė netinkamos kokybės daiktÄ , pastarasis be sumokėtos kainos, papildomai patyrė 10 004,73 Lt tiesioginių iÅ¡laidų, kurios privalo bÅ«ti atlygintos.IeÅ¡kovas teigė, kad pagal įstatymÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo momento iki visiÅ¡ko teismo sprendimo įvykdymo, skaičiuojamos kompensacinę funkcijÄ atliekančios palÅ«kanos (CK 6.37 str. 2 d.).

Jos vadinamos procesinėmis palÅ«kanomis ir skaičiuojamos tuo atveju, jei byloje yra pareikÅ¡tas reikalavimas tokias palÅ«kanas skaičiuoti. Procesinės palÅ«kanos skaičiuojamos nuo teismo priteistos sumos (CK 6.37 str. 2 d.). Ä® Å¡iÄ sumÄ gali bÅ«ti įskaičiuojamas pagrindinis įsiskolinimas kreditoriui ir (arba) kreditoriaus patirti nuostoliai, ir (arba) palÅ«kanos už piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimÄ ir (arba) netesybos. PrieÅ¡ingai nei netesybos ir (arba) palÅ«kanos, kurios skaičiuojamos pagal įstatymÄ ar sutartį iki bylos iÅ¡kėlimo teisme, procesinės palÅ«kanos pradedamos skaičiuoti po bylos iÅ¡kėlimo nuo teismo priteistos sumos (LAT 2005-06-29 konsultacija Nr. A3-130, 2005 m ,,Teismų praktika“ Nr. 23).

CK 6.210 str. 2 d. numato fiksuoto dydžio metines palÅ«kanas. Kadangi tiek ieÅ¡kovas, tiek atsakovas yra Å«kio subjektai jiems taikoma 6 proc. dydžio palÅ«kanų norma. Tokio dydžio procesinių palÅ«kanų ieÅ¡kovas ir reikalauja.IeÅ¡kovas nurodė, kad už teismui pateiktÄ ieÅ¡kinį jis sumokėjo į valstybės biudžetÄ 2 456 Lt žyminio mokesčio, apskaičiuoto pagal CPK 80 str. Taip pat prašė teismo atsakovo atžvilgiu taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones siekiant bÅ«simo sprendimo visiÅ¡ko realaus įvykdymo. IeÅ¡kovas papildomai nurodė, kad ginčo Å¡alys yra skirtingų valstybių subjektai.

Nors įprastai bylos teismingumas nustatomas pagal atsakovo buveinės vietÄ , tačiau LR CPK numato ir kitokias galimybes. Pagal CPK 787 str. 1 d. 3 p. bylos, nagrinėtinos ginčo teisena, tačiau neiÅ¡vardytos CPK VII dalies LIX skyriaus antrajame skirsnyje (Å¡eimos, tėvų ir vaikų, daiktinių teisinių santykių bylų teismingumas), yra priskirtinos Lietuvos Respublikos teismų jurisdikcijai, jeigu ginčo dalykas yra Lietuvoje esantis daiktas, Lietuvoje esantis palikimas arba prievolė, kuri atsirado arba turi bÅ«ti įvykdyta Lietuvoje.

Å iai dienai ginčo objektas - odos skėlimo įrenginys yra Lietuvoje, todėl byla priskirtina Lietuvos Respublikos teismų kompetencijai. Å iuo metu įrenginys saugomas ieÅ¡kovo buveinėje Å iauliuose. Taip pat paminėtina, kad pirkimo - pardavimo sutarties esmė - daikto perdavimas ir priėmimas, todėl pirkimo - pardavimo sandorio vykdymo vieta įprastai laikoma prekių pristatymo vieta. Ä®renginys pirkėjui pristatytas ir perduotas jo buveinės vietoje Å iauliuose. Atsižvelgiant į abu Å¡iuos aspektus teigtina, kad remiantis teismų veiklos teritoriniu paskirstymu, Å¡is ieÅ¡kinys teismingas Å iaulių apylinkės teismui.Kalbant apie taikytinÄ teisę taip pat atsižvelgtina į tai, su kuria valstybe labiausiai susijęs sandoris (CK 1.37 str. 5 d.).

Kadangi daiktas perduotas Lietuvoje, atsakovas į LietuvÄ siuntė savo atstovÄ remontuoti įrenginį, Lietuvoje buvo atliktas įrenginio remontas, jis ir Å¡iuo metu vis dar yra Lietuvoje, įrenginio perleidimo sandoris yra labiau susijęs su Lietuvos teise, todėl ji ir taikytina sprendžiant šį ginÄÄ .Kadangi dalis bylai reikÅ¡mingų dokumentų yra užsienio kalbomis, ieÅ¡kovas pateikė ir Å¡ių dokumentų vertimus. Atsakovas yra užsienio subjektas, nemoka lietuvių kalbos, todėl procesiniai dokumentai bei kitų lietuvių kalba suraÅ¡ytų dokumentų vertimai į atsakovui žinomÄ anglų kalbÄ taip pat yra pateikiami (CPK 113 str.)Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, ir vadovaujantis CK 6.217, 6.334 ir 6.251 str., CPK 144 str., ieÅ¡kovas Å iaulių apylinkės teismo prašė:1.

Nutraukti tarp UAB „Odos gaminiai“ ir ko bei Dereks Deri SAN. ve TIC.LTD.STI sudarytÄ pirkimo - pardavimo sandorį dėl odos skėlimo maÅ¡inos perleidimo dėl esminio sandorio pažeidimo ir taikyti restitucijÄ - grÄ Å¾inti ieÅ¡kovui UAB „Odos gaminiai“ ir ko (kodas 145457830) sumokėtÄ kainÄ , t. y. 30 000 USD (71 875,74 Lt), o odos skėlimo maÅ¡inÄ , esančiÄ adresu Aerouosto g. 11, Å iauliai, grÄ Å¾inti atsakovui Dereks Deri SAN. ve TIC.LTD.STI, įpareigojant pastarÄ jį padengti grÄ Å¾inimo iÅ¡laidas.2.

Priteisti ieÅ¡kovui UAB „Odos gaminiai“ ir ko (kodas 145457830) iÅ¡ atsakovo Dereks Deri SAN. ve TIC.LTD.STI. 10 004,73 Lt nuostolių atlyginimo.3. Priteisti ieÅ¡kovui UAB „Odos gaminiai“ ir ko iÅ¡ atsakovo Dereks Deri SAN. ve TIC.LTD.STI. visas patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas, įskaitant, bet neapsiribojant, žyminiu mokesčiu, iÅ¡laidas vertimams bei teisinei pagalbai apmokėti.4. Siekiant bÅ«simo sprendimo įvykdymo taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones - areÅ¡tuoti atsakovui priklausančias pinigines lėšas, esančias pas atsakovÄ ar trečiuosius asmenis skolos bei bylinėjimosi iÅ¡laidų sumai (84 336,47 Lt), o lėšų nesant arba jų esant nepakankamai - areÅ¡tuoti atsakovui priklausančius nekilnojamuosius daiktus, o taip pat ir kilnojamuosius daiktus, uždraudžiant jais disponuoti.IeÅ¡kovas savo reikalavimus atsakovui grindė į bylÄ pateiktais raÅ¡ytiniais įrodymais.

Teismo posėdžio metu ieÅ¡kovo atstovai adv. G. Žičkus ir ieÅ¡kovo bendrovės vadovas V. B. pakartojo ieÅ¡kinio motyvus ir prašė teismo ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį tenkinti visiÅ¡kai.Bendrovės vadovas V. B. paaiÅ¡kino teismui, kad sumontavus įrenginį jis veikė netinkamai, todėl buvo pareikalauta iÅ¡ pardavėjo ji suderinti. Nurodė, jog įrenginio gamintojas yra PrancÅ«zijos įmonė, tačiau atsakovas jokių gamintojo dokumentų ieÅ¡kovui irgi neperdavė. Teigė, kad pradėjus netinkamai veikti įrenginiui jų bendrovės darbuotojas patyrė ir traumÄ .   Papildomai ieÅ¡kovo atstovas V.

B. nurodė, kad su atsakovu ir toliau palaiko santykius, kadangi pastarasis pasirengęs pripažinti bÅ«simÄ LR teismo sprendimÄ , nesvarbu koks jis bÅ«tų. Teigė, kad bÅ«simas teismo sprendimas reikalingas atsakovui siekiant susigrÄ Å¾inti atgal į kilmės Å¡alį parduotÄ daiktÄ . Nurodė, kad atsakovas laikytinas ne tik pardavėju, bet ir tarpininku, kadangi jis verčiasi tokių įrenginių prekyba. Atsakovas nepateikė teismui į bylÄ atsiliepimo dėl ieÅ¡kovo ieÅ¡kinio reikalavimų, nors procesiniai dokumentai jam buvo įteikti tinkamai.

Taip pat atsakovas nenurodė savo atsikirtimų dėl ieÅ¡kovo ieÅ¡kinio reikalavimų ir nepateikė juos pagrindžiančių įrodymų, nors pasirinko savo įgaliotÄ atstovÄ LR dėl teisme iÅ¡keltos bylos pagal CPK 805 str. nuostatas. Atsakovo įgaliotas atstovas į teismo posėdį neatvyko, tačiau pateikė teismui į bylÄ praÅ¡ymÄ nagrinėti bylÄ jam nedalyvaujant (100-103 b. l.). IeÅ¡kovo ieÅ¡kinys tenkintinas iÅ¡ dalies. Dėl bylos nagrinėjimui taikytinos jurisdikcijos ir dėl Å¡alių ginčui taikytinos teisės.Teismas iÅ¡keldamas civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį atsakovui Lietuvos Respublikoje, pirmiausia, rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2000-12-21 nutarimu Nr. 28, bei Lietuvos Respublikos (LR) ir Turkijos Respublikos (TR) teisinio ir teisminio bendradarbiavimo komercinėse ir civilinėse bylose 1995-10-20 pasiraÅ¡yta sutartimi, kuri LR įsigaliojo nuo 2004-08-15.    IeÅ¡kovas pareiÅ¡kė LR teisme ieÅ¡kinį atsakovui dėl netinkamos kokybės daikto grÄ Å¾inimo, sumokėtos kainos ir nuostolių atlyginimo.

IÅ¡ ieÅ¡kovo į bylÄ pateiktų raÅ¡ytinių įrodymų seka, kad tarp Å¡alių kilo ginčas dėl pagal pirkimo - pardavimo sutartį atsakovo perduoto ieÅ¡kovui kilnojamojo daikto kokybės. Nors Å¡alys raÅ¡ytinės sutarties nesudarė, tačiau tarp jų nekilo ginčas dėl daikto nuosavybės teisės, dėl to atsižvelgiant į LR CK 1.37 str. 4d. nuostatÄ , teismui nėra pagrindo remtis joje nurodytomis prezumpcijomis, o iÅ¡ bylos aplinkybių seka, kad Å¡alių sudaryta sutartis yra labiau susijusi su LR valstybe nei su TR, todėl jų ginčui taikytinos LR CK nuostatos.

Be to kilnojamojo daikto buvimo vieta Å¡iuo metu yra LR, kas sudaro teisines prielaidas teismui Å¡alių ginčui taikyti ir CPK nuostatas, pripažįstant, kad šį byla yra teisminga Å iaulių apylinkės teismui (CPK 30 str. 9 d.). Pastebėtina, kad teismui priėmus ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį ir iÅ¡siuntus atsakovui procesinius dokumentus, pastarasis nereiÅ¡kė nei teismui, nei ieÅ¡kovui prieÅ¡taravimo, jog byla bÅ«tų nagrinėjama LR teisme. Tuo pačiu atsakovas nereikalavo, kad teismas nagrinėdamas Å¡alių ginÄÄ , taikytų TR įstatymų ar tarptautinių konvencijų nuostatas prie kurių yra prisijungusios abi valstybės. Tačiau teismas sprendime remiasi tarptautinių konvencijų nuostatomis, atsižvelgiant į ginčo Å¡alių santykius.

Atskirai pastebėtina, kad teismas sprendime plačiai pasisako dėl LR CK nuostatų, susijusių su Å¡alių ginču, kadangi kitai bylos Å¡aliai Å¡ios nuostatos iki tol galėjo bÅ«ti nežinomos.  Dėl byloje nustatytų teisinių faktų.Bylos duomenimis nustatyta, kad komercinio pasiÅ«lymo pagrindu ieÅ¡kovas (pirkėjas) ir atsakovas (pardavėjas) jau 2011-07-26 pagal komercinę sÄ skaitÄ - faktÅ«rÄ sudarė naudotos odos skėlimo įrenginio pirkimo - pardavimo sutartį (20 b.l.). Pagal šį Å¡alių sandorį ieÅ¡kovas 2011-06-07 ir 2011-07-15 tarptautinio mokėjimo pavedimais, sumokėjo atsakovui 30 000 US dolerių (arba 71 875,74 Lt) (12-13 b.l.).

IÅ¡ atsakovo įsigytas įrenginys ieÅ¡kovui LR, Å iauliuose, buvo perduotas 2011-08-04 (21 b.l.) ir po to pervežtas į pirkėjo bendrovę. Tačiau ieÅ¡kovui tik iÅ¡pakavus ir apžiÅ«rėjus atsakovo patiektÄ Ä¯renginį buvo pastebėta, kad kai kurios detalės nekokybiÅ¡kos iÅ¡vaizdos, o ji sumontavus buvo nustatyta, jog įrenginys veikia ne pagal tokiam įrenginiui taikomus įprastus standarto reikalavimus. Dėl to ieÅ¡kovas pareiÅ¡kė atsakovui pretenzijÄ , o vėliau pateikė pardavėjui ir pretenzijÄ su nuotraukomis, nurodydamas ir kitus nustatytus įrenginio defektus (22-23 b.l.).

Kadangi įrenginys veikė nekokybiÅ¡kai, ieÅ¡kovas negalėjo panaudoti jo gamyboje, o atvykęs atsakovo įgaliotas asmuo nors nuo 2011-10-26 iki 201-10-31 ir atliko jo derinimo darbus, tačiau pirkėjo nustatyti defektai liko nepaÅ¡alinti. IeÅ¡kovas iÅ¡vykus atsakovo įgaliotam asmeniui bandė ir savo sÄ skaitÄ , bei jėgomis paÅ¡alinti pastebėtus įrenginio defektus dėl ko patyrė papildomų iÅ¡laidų (24 b.l.). Pirkėjas dėl pastebėtų įrenginio defektų ne kartÄ kreipėsi į atsakovÄ , kad Å¡is juos paÅ¡alintų savo sÄ skaitÄ ir jėgomis, tačiau pastarasis įsipareigojimo pirkėjui neįvykdė.

IeÅ¡kovas laiko, kad atsakovas jam pardavė netinkamos kokybės įrenginį, dėl ko reikalauja, kad pardavėjas grÄ Å¾intų jam visÄ už įsigytÄ prekę sumokėtÄ kainÄ , o atsakovui grÄ Å¾intinas nekokybiÅ¡kas įrenginys (25-26 b. l.). Atsakovas į ieÅ¡kovo 2011-12-12 pretenzijÄ neatsakė ir pastarojo nurodyto reikalavimo neįvykdė.Dėl LR CK nuostatų keliamų reikalavimų, esant tarp Å¡alių pirkimo – pardavimo santykiams.  Pirmiausia, atkreiptinas dėmesys, kad pardavėjas privalo perduoti ne tik daiktus, bet ir nuosavybės teisę į juos patvirtinančius dokumentus (CK 6.318 str. 1 d.).

IÅ¡skirtini dviejų rÅ«Å¡ių dokumentai: dokumentai, susiję su perduodamu daiktu, ir dokumentai, patvirtinantys pardavėjo nuosavybės teisę į par­duodamus daiktus. Pastaruosius dokumentus par­davėjui privalu perduoti, kai Å¡itai numato pirki­mo - pardavimo sutartis arba CK. Nors atsakovas neperdavė ieÅ¡kovui su įrenginio nuosavybės teise susijusių dokumentų, tačiau tarp Å¡alių dėl to ginčo nėra ir teismas todėl atskirai plačiau nepasisako.Dokumentai, susiję su daiktais, gali bÅ«ti įvairÅ«s. CK 6.318 straipsnio pirmojoje dalyje nepa­teikiamas dokumentų sÄ raÅ¡as, kadangi tai priklauso nuo daikto pobÅ«džio, pirkimo - pardavimo sutarties rÅ«Å¡ies.

Dokumentai, kurie susiję su daiktu, paprastai apibÅ«dina daikto savybes, nustato sau­gumo taisykles, instrukcijas, kokybės reikalavi­mus, garantijÄ (tinkamumas) ir panaÅ¡iai. Antrosios grupės dokumentai, kuriuos priva­lo perduoti pardavėjas, suteikia teisę priimti daik­tus ir jais disponuoti arba kaip, kad teigiama CK 6.318 straipsnio pirmojoje dalyje, patvirtina pir­kėjo nuosavybės teisę į daiktus. Tokie dokumen­tai gali bÅ«ti, pavyzdžiui, konosamentas, važtaraÅ¡tis, sÄ skaita - faktÅ«ra, sandėliavimo dokumentai (CK 6.856 str. 1 d.) ir kiti.

Kaip jau teismas yra nurodęs iÅ¡ atsakovo įsigytas įrenginys ieÅ¡kovui buvo perduotas 2011-08-04 (15, 21 b.l.). Tačiau nagrinėjamu atveju atsakovas neperdavė ieÅ¡kovui nė vienos iÅ¡ aukščiau paminėtos grupės dokumentų ( sau­gumo taisyklių, instrukcijų, kokybės standartų ir panaÅ¡iai). Esant tokioms aplinkybėms, teismas konstatuojama, kad nors tarp Å¡alių buvo sudaryta naudoto įrenginio pirkimo - pardavimo sutartis, tačiau atsakovas pažeidė įstatyminę pareigÄ perduoti CK 6. 318 str. nurodytus dokumentus.

Antra, pardavėjas privalo perduoti daiktus, atitinkančius sutartyje numatytus kokybės, kiekio ir ki­tus kriterijus, o jeigu sutartyje nėra nurodymų, - įprastus reikalavimus (CK 6.327 str. 1 d.). Pirmiausiai, atsižvelgiama į sutartyje daiktui ke­liamus reikalavimus. Sutartyje gali bÅ«ti numatyta parduodamų daiktų kiekis, pavadinimas, rÅ«Å¡is, kokybė ir kita. Daiktui keliami reikalavi­mai gali bÅ«ti aiÅ¡kiai nurodyti ir apibÅ«dinti su­tartyje. Tačiau apie parduodamiems daiktams keliamus reikalavimus galima spręsti ir iÅ¡ kito­kių aplinkybių (pvz., iÅ¡ daiktams taikomų standartų, pardavėjo ar pirkėjo standartinių sutarčių sÄ lygų).

Apie daiktams keliamus rei­kalavimus galima spręsti ir iÅ¡ pardavėjo pateikiamos daiktų reklamos, kurioje nurodomos konkrečios daiktų savybės, taip pat iÅ¡ jo siÅ«lomų daiktų pavyzdžių modelių, prekių apraÅ¡y­mų, katalogų.Nors CK 6.327 straipsnio pirmoji dalis yra bendroji norma, kuri teigia, kad daiktai turi atitikti kiekio, kokybės ir kitus jiems keliamus reikalavimus (asor­timento, taros, pakuotės, komplektiÅ¡kumo). Kadangi atsakovas pažeidė įstatyminę pareigÄ perduoti su perduodamu daiktų susijusius dokumentus, dėl to byloje tarp Å¡alių ir kilo ginčas dėl perduoto buvusio naudojime daikto kokybės.Trečia, pagal pirkimo - pardavimo sutartį pardavėjas privalo perduoti daiktus, kurių kokybė atitinka pirkimo - pardavimo sutarties sÄ lygas ir daiktų ko­kybę nustatančių dokumentų reikalavimus (CK 6.333 str.).

CK 6.317 straipsnio antrojoje dalyje įtvirtinta garantijos (patvirtinimo) pagal įstatymÄ taisyklė reiÅ¡­kia, kad perduodamų daiktų kokybė ir jų nuosa­vybės teisės priklausymas pardavėjui yra vienas iÅ¡ esminių reikalavimų vykdant jo pareigÄ perduoti daiktus. Kitaip tariant, garantijos (patvirtinimo) pagal įstatymÄ taisyklė reiÅ¡kia, kad pardavėjas privalo užtikrin­ti, jog parduodami daiktai yra tinkamos kokybės ir priklauso pardavėjui nuosavybės teise. Perdavus nuosavybės teise nekokybiÅ¡kus arba pardavėjui nepriklausančius daiktus, atsiranda teisinių padari­nių, numatytų CK 6.334 straipsnyje, 6.321 straips­nio Å¡eÅ¡tojoje dalyje.

Nuosavybės teisės garantijos (patvirtinimo) taisyklė taikoma ir kai daik­tÄ pagal įstatymus turi teisę parduoti ne jo savi­ninkas (CK 6.305 str.1d.). Teismo posėdžio metu ieÅ¡kovo atstovas V. B. nurodė, kad atsakovas laikytinas tarpininku, nes jis nėra nei įrenginio gamintojas, nei atliko įrenginio restauracijÄ . Pastebėtina, kad šį faktinė aplinkybė neatleidžia atsakovo nuo civilinės atsakomybės pagal LR CK nuostatas dėl kurių teismas pasisakys žemiau. Tiek daikto trÅ«kumai, tiek trečiųjų asmenų teisės į parduodamÄ daiktÄ , tiek dėl jo reiÅ¡kiamos pretenzijos turi bÅ«ti aptar­ti sutartyje, prieÅ¡ingu atveju taikoma CK 6.317 straipsnio antrojoje dalyje numatyta pre­zumpcija.

Atkreiptinas dėmesys, kad pardavėjas sutartyje gali garantuoti (patvirtinti), jog daiktai bus tinkamos kokybės tam tikrÄ laikÄ (CK 6.335 str.). Atsakovo perduotas ieÅ¡kovui įrenginys nuo pat jo sumontavimo momento veikė nekokybiÅ¡kai, o atsakovo įgaliotam atstovui atlikus įrenginio derinimo darbus juo apdirbamos produkcijos kokybė iÅ¡liko nepakitusi, kas leidžia teismui daryti iÅ¡vadÄ , jog ieÅ¡kovui buvo parduotas nekokybiÅ¡kas įrenginys.CK 6.336 straipsnyje nustatyta gamintojo, importuotojo, pardavėjo ar kito asmens, savo vardu paskirstančio daiktus, pareiga aiÅ¡kiai nurodyti daikto tinkamumo naudoti terminÄ .

Daiktų tinkamumo naudoti terminas reiÅ¡kia, jog jam pasibai­gus daiktas tampa netinkamas naudoti pagal paskirtį. IeÅ¡kovas teigė, kad atsakovas pas trečiuosius asmenis atliko jam parduodamo įrenginio restauracijÄ ir garantavo, jog tokiu atvejų prekės kokybė bus tinkama. Tačiau Å¡io įsipareigojimo atsakovas neįgyvendino dėl ko ieÅ¡kovas negali naudotis jam perduotu daiktu. Kita vertus, reikalavimus dėl daikto, kuriam nustatytas tinkamumo naudoti terminas, trÅ«ku­mų galima pareikÅ¡ti, jeigu jie nustatyti per tinka­mumo naudoti terminÄ (CK 6.338 str. 4 d.).

CK 6.336 straipsnio pirmojoje dalyje sakoma, kad daik­tų tinkamumo naudoti terminus gali nustatyti įsta­tymai ar kiti teisės aktai. CK 6.336 straipsnio antrojoje dalyje numatyta pardavėjo pareiga perduoti pir­kėjui daiktÄ , kuriam nustatytas tinkamumo nau­doti terminas, taip, kad pirkėjas turėtų realiÄ galimybę panaudoti jį pagal paskirtį, kol tinkamu­mo naudoti terminas baigsis. Atsakovas nepateikė nei ieÅ¡kovui, nei teismui duomenų apie perduoto daikto tinkamumo naudojimo terminÄ , todėl laikytina, kad jis pažeidė aukščiau nurodytÄ Ä¯statymo reikalavimÄ .

Kaip jau teismas yra nurodęs, daiktas turi atitikti sutartyje numa­tytus kokybės, kiekio ir kitus kriterijus, o jeigu sutartyje nė­ra nurodymų, - įprastus reikalavimus. Kalbant apie pardavėjo atsakomybę už pareigos perduoti reikalavimus atitinkančius daiktus pažeidimÄ , bÅ«­tina iÅ¡skirti keletÄ bendrųjų taisyklių, į kurias bÅ«­tina atsižvelgti taikant teisių gynimo bÅ«dus pa­Å¾eidus Å¡iÄ pareigÄ .Pirma, pabrėžtina, kad pagal CK 6.327 straips­nio 3 dalį pardavėjas atsako už bet kokį neatiti­kimÄ nuosavybės teisei pereinant pirkėjui, net jeigu Å¡itai paaiÅ¡kėja vėliau.

Nuosavybės teisės perėjimo momentu Å¡iuo atveju laikomas daiktų perdavimo pirkėjui momentas. Kitaip tariant, Å¡iuo atveju pardavėjo atsakomybei už tai, kad daik­tai neatitinka reikalavimų, yra svarbus daiktų per­davimo pirkėjui momentas, t. y. kai pardavėjas laikomas įvykdęs pareigÄ perduoti daiktus pir­kėjui (CK 6.318 str. 2 d.). Tokia iÅ¡vada darytina atsižvelgiant ir į kitus CK straipsnius, reglamen­tuojančius konkrečius daiktams keliamus reika­lavimus. Antai CK 6.333 straipsnio 1 dalyje sa­koma, kad pardavėjas atsako už daiktų trÅ«kumus, jeigu pirkėjas įrodo juos atsiradus prieÅ¡ perduo­dant daiktus.

Pardavėjas atsako ir už daiktų neatitikimÄ , ku­ris nurodytu momentu nebuvo aiÅ¡kus, tačiau tuo momentu buvo tokio neatitikimo priežastys, t. y. pardavėjas atsako ir už paslėptus trÅ«kumus. Tačiau vien CK 6.327 straipsnio 3 dalyje nurodytu - nuosavybės perėjimo - momentu nustatant, atsiranda par­davėjui atsakomybė už pareigos perduoti reika­lavimus atitinkančius daiktus pažeidimÄ ar ne, apsiriboti negalima. Todėl pripažintina, kad ieÅ¡kovo reikalavimas atsakovui dėl perduodamų daiktų kokybės atsirado nuo to momento, kuomet buvo iÅ¡pakuojamos atskiros atsakovo pateikto įrenginio detalės, kurios jau tuo metu neturėjo kokybinės iÅ¡vaizdos (22 b.l.).

Atkreiptinas dėmesys, kad CK 6.327 straipsnio 4 dalyje sakoma, jog parda­vėjas atsako už bet kokį neatitikimÄ , kuris atsi­randa perėjus nuosavybės teisei ir yra bet ku­rios pardavėjo prievolės pažeidimo padarinys, įskaitant garantijos (patvirtinimo), kad tam tikrÄ laikÄ prekės bus tinkamos naudoti pagal jų įprastÄ ar specia­liai nurodytÄ paskirtį arba iÅ¡laikys aptartas sa­vybes ar charakteristikas, pažeidimÄ . PanaÅ¡i nor­ma yra ir 1980 m. Vienos konvencijos dėl tarptautinio prekių pirkimo - pardavimo sutarčių 36 straipsnio 2 dalyje.

Pardavėjo garantija (patvirtinimas) dėl daiktų nuosavybės teisės ir jų kokybės yra neat­sižvelgiant į tai, ji pirkimo - pardavimo sutartyje numatyta ar ne (CK 6.317 str. 2 d.). Taigi jeigu pereinant nuosavybės teisei daiktai atitiko ko­kybės reikalavimus ar nebuvo kitokių trÅ«kumų, o neatitikimas atsirado vėliau kaip bet kurios par­davėjo prievolės pažeidimo padarinys, atitikimas pereinant nuosavybės teisei neatleidžia parda­vėjo nuo atsakomybės už daiktų trÅ«kumus, nes garantijos (patvirtinimo) pažeidimas yra pardavėjo pareigos pa­Å¾eidimas.

Laikas, kuriam pardavėjas suteikia ga­rantijÄ (patvirtinimÄ ), kad daiktai bus tinkami naudoti pagal įprastÄ ar specialiÄ paskirtį, paprastai nurodo­mas sutartyje arba kituose su daiktais susijusiuose dokumentuose (pvz., gamintojo garantijoje (patvirtinime)). Jeigu garantija (patvirtinimas) aiÅ¡kiai nėra apibÅ«dinta sutartyje, bÅ«ti­na pripažinti, kad pardavėjas garantuoja (patvirtinina) daiktų tinkamumÄ naudoti pagal jų paskirtį, kol lieka neilgas laikotarpis, kai daiktai atsižvelgiant į jų įprastÄ naudojimÄ nustoja bÅ«ti tinkami naudo­ti.

Pagal ieÅ¡kovo pateiktus teismui įrodymus seka iÅ¡vada, kad pirkėjas įrodė parduotų daiktų trÅ«ku­mus garantijos (tinkamumo naudoti) laikotarpiu, todėl pardavėjui tenka dėl to at­sakomybė. Atsakovas nepateikė teismui įrodymų, kad daikto trÅ«kumai atsirado dėl to, jog pirkėjas pažeidė jų naudoji­mo ar saugojimo taisykles, arba dėl trečiųjų as­menų kaltės ar nenugalimos jėgos arba pasibaigė garantijos (tinkamumo) naudoti įrenginį laikotarpis.Antra, pagal CK 6.327 straipsnio 2 dalį par­davėjas neatsako už tai, kad daiktai neatitinka reikalavimų, jeigu sudarydamas sutartį pirkėjas Å¡itai žinojo arba negalėjo nežinoti.

„Negalėjo ne­Å¾inoti“ reiÅ¡kia, kad pirkėjas daiktų trÅ«kumų ne­pastebėjo dėl didelio savo paties neatsargumo. Turimi omenyje akivaizdÅ«s daiktų trÅ«kumai, ku­riuos galima nustatyti papildomai netikrinant daiktų. Pirkėjo žinojimas arba turėjimas žinoti, kad daiktai neatitinka reikalavimų, nustatomas remiantis ne subjektyviomis pirkėjo savybėmis ar gebėjimais, o objektyviais kriterijais ir objek­tyviomis galimybėmis pirkėjui žinoti apie tokį ne­atitikimÄ . Tačiau atsižvelgiant į tam tik­ros prekybos srities papročius ir dalykinę praktikÄ , byloje nėra duomenų, jog ieÅ¡kovas prieÅ¡ sudarant Å¡alims sutartį daiktÄ apžiÅ«rėjo arba jį iÅ¡sirinko, ar jis buvo tikrina­mas ir pan.

Atkreiptinas dėmesys, kad pirkėjas neturi pareigos tikrinti daiktus prieÅ¡ sudaryda­mas sutartį. Net kai pardavėjas paragino pirkė­jÄ patikrinti daiktus, o Å¡is prieÅ¡ sudarydamas su­tartį jų nepatikrino, negalima riboti pardavėjo atsakomybės už tai, kad daiktai ne­atitinka reikalavimų, dėl to, jog pirkėjas galėjo pats patikrinti daiktus ir sužinoti apie jų trÅ«ku­mus, iÅ¡skyrus atvejus, kai pardavėjas, raginda­mas pirkėjÄ patikrinti daiktus, nurodo galint bÅ«ti jų trÅ«kumų.

Pirkėjui rizikos dėl to, kad daiktai neatitinka reikalavimų, negalima perkelti ir tais atvejais, kai nors pirkėjas ir žino ar turi žinoti, jog pardavėjas neturi daiktų, atitinkančių sutar­tyje numatytus reikalavimus, tačiau pirkimo - par­davimo sutartyje aiÅ¡kiai nurodyti kokybės ar kitokie parduodamiems daiktams keliami reika­lavimai. Tokia taisyklė priimtina prekybos prak­tikai dėl to, kad tokiu atveju pirkėjas pagrįstai gali tikėtis, jog pardavėjas, žinodamas, kokie rei­kalavimai pagal sutarties sÄ lygas keliami daik­tams, ir sudarydamas tokiÄ sutartį, perduos daiktus, atitinkančius sutartyje numatytus reika­lavimus.

IÅ¡ ieÅ¡kovo atstovo V. B. paaiÅ¡kinimų teismui seka, kad bÅ«tent dėl tokios daikto kokybės tarėsi pirkėjas ir pardavėjas.Trečia, svarbi taisyklė, susijusi su galimybe tai­kyti teisių gynimo bÅ«dus pažeidus pareigÄ per­duoti reikalavimus atitinkančius daiktus, yra su­sijusi su terminu, per kurį pirkėjas turi informuoti pardavėjÄ , kad Å¡io perduoti daiktai neatitinka nustatytų reikalavimų, taip pat su tokio prane­Å¡imo turiniu. Kitaip tariant, CK 6.327 straipsnio 5 dalyje nustatyta „tinkamo informavimo“ tai­syklė.

Ji sako, kad pirkėjas apie savo žinomÄ ar­ba turimÄ Å¾inoti parduodamų daiktų neatitiki­mÄ turi praneÅ¡ti pardavėjui per protingÄ terminÄ po to, kai jį pastebėjo ar turėjimo pastebėti, ir nurodyti, kokių reikalavimų daiktas neatitinka, taip pat teisinius padarinius, jeigu per protingÄ terminÄ nepraneÅ¡ pardavėjui, jog daiktai neati­tinka reikalavimų. Tokios taisyklės tikslas aiÅ¡ki­namas taip: visų pirma pirkėjas, praneÅ¡damas, jog daiktai neatitinka reikalavimų, informuoja pardavėjÄ , kÄ reikia daryti, kad neatitikimas bÅ«tų paÅ¡alintas.

Po tokio praneÅ¡imo pardavėjas ar jo atstovas gali patikrinti daiktus, taip pat surinkti reikiamus įrodymus galimam ginčui su pirkėju dėl daiktų trÅ«kumų. Jeigu pirkėjas nepraneÅ¡, kad daiktai neatitinka reikalavimų, arba praneÅ¡ apie tai pavėluotai, pardavėjui kitaip, nei tuo atveju, kai bÅ«tų praneÅ¡ta per protingÄ terminÄ ir tinka­mai, gali bÅ«ti neproporcingai sudėtinga arba ap­skritai neįmanoma atlikti minėtus veiksmus. Todėl tokios taisyklės užtikrina pardavėjo ir pirkėjo in­teresų pusiausvyrÄ . 1980 m.

Vienos konvencijos dėl tarptautinio prekių pirkimo - pardavimo su­tarčių 39 straipsnio 1 dalyje taip pat yra panaÅ¡i nuostata. Pagal bylos duomenis nustatyta, kad ieÅ¡kovas jau 2011-09-13, tai praėjus truputį daugiau nei mėnesiui po daikto jam perdavimo, iÅ¡siuntė pardavėjui (atsakovui) pretenzijÄ nurodydamas pastebėtus įrenginio defektus (22-23 b.l.). Nors atsakovas ir pripažino ieÅ¡kovo pretenzijÄ pagrįsta, bei atsiuntė savo įgaliotÄ atstovÄ suderinti įrenginio darbÄ ir paÅ¡alinti pastebėtus jo veikimo defektus, tačiau teigiamas rezultatas ir po to nebuvo pasiektas (27 b.l.).

Å ios nurodytos aplinkybės taip pat patvirtina, kad atsakovas ne tik pardavė ieÅ¡kovui netinkamos kokybės įrenginį, bet ir per ieÅ¡kovo nurodytÄ terminÄ Å¡ių trÅ«kumų nepaÅ¡alino.  CK 6.327 straipsnyje nenurodytas konkretus terminas, per kurį, nustačius, kad daiktai neati­tinka reikalavimų, turėtų bÅ«ti apie tai praneÅ¡ta pardavėjui, o nustatyta „lankstaus“, t. y. protin­go, termino taisyklė. Koks terminas yra protin­gas, priklauso nuo konkretaus atvejo aplinkybių, įskaitant ir prekybos papročius bei susiklosčiu­sius sutarties Å¡alių tarpusavio santykius.

Prane­Å¡imo, kad daiktai neatitinka reikalavimų, termi­nas gali bÅ«ti numatytas ir sutartyje ar įstatyme. Todėl protingo termino taisyklė taikoma tik kai konkretaus termino nenumato sutartis ar įsta­tymai. Kita vertus, tokiÄ taisyklę reikia aiÅ¡kinti ir taikyti sistemiÅ¡kai, kartu su kitais CK straips­niais, kuriuose numatyti reikalavimų dėl daiktų trÅ«kumų reiÅ¡kimo terminai (pvz., CK 6.338 str.). Minėtini keli kriterijai, kurie gali turėti įtakos protingam terminui konkrečiu atveju nustatyti.

Pavyzdžiui, termino nustatymas gali priklausyti nuo parduodamų daiktų pobÅ«džio - jie yra grei­tai gendantys ar ilgalaikio naudojimo. Pirmuoju atveju paprastai protingu terminu praneÅ¡ti par­davėjui apie daiktų trÅ«kumus yra laiko­mas gana trumpas laikas (tarkim, nuo kelių va­landų iki vienos ar dviejų dienų), o antruoju atveju - atitinkamai ilgesnis. Nustatant terminÄ bÅ«ti­na atsižvelgti, ko pirkėjas reikalauja daiktui ne­atitinkant reikalavimų. Tarkim, jeigu pirkėjas ne­nori grÄ Å¾inti daiktų, o reikalauja atlyginti nuostolius ar sumažinti kainÄ , turi bÅ«ti nustato­mas ilgesnis nei daiktų grÄ Å¾inimo atveju termi­nas.

Ilgesnis terminas (t. y. pirkėjo naudai) nu­statomas ir kai pardavėjas tyčia pažeidžia sutartį perduodamas reikalavimų neatitinkančius daiktus arba kai pirkėjui bÅ«tina patikrinti, ar daiktai iÅ¡ tikrųjų turi trÅ«kumų. IeÅ¡kovas teismo posėdžio metu nurodė, kad iÅ¡ pradžių norėjo, jog atsakovas savo lėšomis ir jėgomis paÅ¡alintų nustatytus nekokybiÅ¡kai veikiančio įrenginio trÅ«kumus, o vėliau atsakovui vengiant tai padaryti, bandė juos paÅ¡alinti pats.

Nors ieÅ¡kovas nurodė atsakovui konkretų terminÄ per kurį turi bÅ«ti paÅ¡alinti nustatyti įrenginio veikimo trÅ«kumai, tačiau pripažintina, kad pardavėjas per nustatytÄ terminÄ Å¡io įpareigojimo neįvykdė (32 b.l.). 1980 m. Vienos konvencijos komentatoriai atsižvelgdami į konkrečių valstybių tradicijas tarp­tautinėje prekyboje protingu terminu siÅ«lo lai­kyti vidutiniÅ¡kai vieno mėnesio terminÄ , tačiau pabrėžia, kad toks terminas yra tik labai grubiai vidutiniÅ¡kai nustatytas, neatsižvelgiant į jokias konkrečias aplinkybes.Protingas terminas prasideda nuo momento, kai pirkėjas faktiÅ¡kai nustatė (pastebėjo) ar tu­rėjo nustatyti (pastebėti), kad daiktai neatitin­ka reikalavimų.

Taigi Å¡is momentas yra nusta­tomas pagal objektyvius kriterijus. Jeigu tai, kad daiktai neatitinka reikalavimų, galima nustatyti priimant ar tikrinant daiktus (CK 6.328 straips­nyje pirkėjui numatyta teisė tikrinti juos), tai nuo Å¡io momento ir turi bÅ«ti pradedamas skaičiuoti protingas terminas praneÅ¡ti pardavėjui apie nu­statytÄ neatitikimÄ . Papras­tai priimant ar tikrinant daiktus nustatomi aki­vaizdÅ«s jų trÅ«kumai. Jeigu tada Å¡ito negalima nu­statyti, o paaiÅ¡kėja vėliau (pvz., naudojant daiktus atsiskleidžia paslėpti trÅ«kumai), protingas ter­minas pradedamas skaičiuoti nuo momento, kai trÅ«kumai buvo nustatyti.

Jeigu daikto trÅ«kumams ar jų atsiradimo priežastims nustatyti reikia at­likti papildomÄ tyrimÄ (pvz., ekspertizę), aiÅ¡ki­nantis, ar pirkėjas laikėsi „protingo termino“ tai­syklės, bÅ«tina atsižvelgti į laikÄ , kurio reikėjo daikto ekspertizei ar kitokiam papildomam ty­rimui atlikti. Kai vieni daikto trÅ«kumai paaiÅ¡­kėja vienu metu, o kiti - kitu (pvz., kad perduoti daiktai ne­atitinka kokybės reikalavimų, nustatyti vėliau), protingas terminas praneÅ¡ti apie pastebėtus trÅ«kumus gali bÅ«ti skaičiuojamas ir atskirai.

Kaip jau teismas yra nurodęs ieÅ¡kovas dar 2011-09-13 nustatė ir informavo atsakovÄ apie pastebėtus daikto kokybės trÅ«kumus (22-23 b.l.). Vėliau 2011-11-10 ieÅ¡kovas pareiÅ¡kė atsakovui reklamacijÄ dėl patirtų iÅ¡laidų remontuojant nekokybiÅ¡kÄ Ä¯renginį atlyginimo (24 b.l.). Galiausiai 2011-12-12 ieÅ¡kovas vėl iÅ¡siuntė atsakovui pretenzijÄ dėl parduoto daikto kokybės, atmesdamas atsakovo argumentus apie tariamai tinkamÄ Ä¯renginio kokybę (25-26 b.l.)   „Tinkamo informavimo“ taisyklė apima ne tik tinkamo termino laikymÄ si.

Minėta, kad CK 6.327 straipsnio 5 dalyje sakoma, jog pirkėjas turi nurodyti pardavėjui, kokių reikalavimų daiktas neatitinka. Tai reiÅ¡kia, jog bendrojo pobÅ«džio pra­neÅ¡imo (pvz., „daiktas netinkamos kokybės“, ,,daiktai turi bÅ«ti taisomi“ ar pan.) nepakanka, o turi bÅ«ti nurodyta, kokių konkrečiu reikalavi­mų daiktas neatitinka, kad pardavėjas suprastų, kokie daikto trÅ«kumai yra nustatyti, ir atlikti rei­kiamus veiksmus norėdamas užtikrinti pirkėjo reikalavimų patenkinimÄ arba surinkti reikiamus įrodymus, kuriais remdamasis galėtų įrodinėti ap­linkybes, kai jis bÅ«tų atleidžiamas nuo atsako­mybės. Kitaip tariant, daikto trÅ«kumai turėtų bÅ«ti nurodomi taip, kad pardavėjas galėtų tinkamai iÅ¡siaiÅ¡kinti, kokius veiksmus tenkinant pirkėjo rei­kalavimus dėl daikto trÅ«kumų jam reikės atlikti - pakeisti daiktus tinkamos kokybės daiktais, iÅ¡­taisyti jų trÅ«kumus, patikrinti juos ar panaÅ¡iai.

BÅ«tent ieÅ¡kovas reklamacijose atsakovui aiÅ¡kiai ir suprantamai nurodė, kokie yra nustatyti parduoto įrenginio defektai (22-24 b.l.). Tokia iÅ¡vadÄ teismas daro atsižvelgdamas į tai, kad pirkėjas, turi specialiųjų žinių apie tokius daiktus, kuriuos jis perka, juos naudoja savo versle, ir iÅ¡mano tokių prekių technines savybes, gali tiksliai nurodyti jų trÅ«kumus. Kita vertus, reikia tu­rėti omenyje, kad pardavėjas turi bendradarbiauti su pirkėju, t. y. jeigu pardavėjui yra neaiÅ¡kÅ«s pir­kėjo nurodyti daiktų trÅ«kumai, jis pats taip pat turėtų stengtis susisiekti su pirkėju ir juos tiks­liau iÅ¡siaiÅ¡kinti.

Kaip jau teismas aukščiau yra nurodęs, ieÅ¡kovas motyvuotai atmetė visus atsakovo argumentus dėl perduoto įrenginio tariamai kokybiÅ¡ko veikimo (25-26 b.l.). Todėl teismui nekyla abejonių, kad pardavėjas laikytinas atsakingu už nekokybiÅ¡ko įrenginio pardavimÄ ieÅ¡kovui. CK 6.327 straipsnyje nenurodyta, kaip par­davėjui turėtų bÅ«ti praneÅ¡ama apie pastebėtus daikto trÅ«kumus, todėl Å¡itai gali bÅ«ti padaryta bet kokia forma, įskaitant ir žodžiu. Pirkėjas gali iÅ¡ pradžių praneÅ¡ti žodžiu ar telefonu, o paskui tai patvirtinti perduodamas raÅ¡ytinį praneÅ¡imÄ .Atkreiptinas dė­mesys, kad par­davėjas nepateikė teismui duomenų, jog pirkėjas bÅ«tų pažeidęs tinkamo pardavėjo informavimo įstatyminę pareigÄ ir dėl ko jam atsiranda CK 6.327 straipsnio 5 dalyje numatyti teisiniai pa­dariniai.IeÅ¡kovo (pirkėjo) teisių gynimas atsakovui (pardavėjui) pažeidus pareigÄ perduoti tinkamos kokybės daiktÄ (daiktui neatitinkant kokybės reikalavimų).

 Norint analizuoti teisių gynimo bÅ«dus, kurie gali bÅ«ti taikomi pažeidus pareigÄ perduoti tinkamos kokybės daiktÄ , bÅ«tina iÅ¡siaiÅ¡kinti, kaip nustatoma, daiktas atitinka kokybės reikalavimus ar jų neatitinka. CK 6.317 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta garantijos pagal įstatymÄ taisyklė reiÅ¡kia, kad perduodamų daiktų kokybė ir jų nuosavybės teisės priklausymas pardavėjui yra vienas iÅ¡ esminių reikalavimų vykdant jo pareigÄ perduoti daiktus. Pagal pirkimo - pardavimo sutartį pardavėjas privalo perduoti daiktus, kurių kokybė atitinka pirkimo - pardavimo sutarties sÄ lygas ir daiktų kokybę nustatančių dokumentų reikalavimus (CK 6.333 str.).

Daiktų kokybės reikala­vimai gali bÅ«ti nurodomi sutartyje. Joje gali bÅ«ti nurodomi parduodamiems daiktams taikomi standartai (techniniai reglamentai, standartizacijos norminiai dokumentai), pavyzdžiai, daiktų kokybės apraÅ¡ymai (pvz., tam tikrų daiktų savybių (saugumo, ekologinių, patikimumo ir pan.) numatymas). CK 6.333 straipsnio 2 dalyje detalizuojama pardavėjo pareiga garantuoti pirkėjui daikto kokybę. Pardavėjas turi garantuoti pirkėjui, kad sudarant sutartį nėra paslėptų parduodamo daikto trÅ«kumų, dėl kurių jo nebÅ«tų galima naudoti tam tikslui, kuriam pirkėjas jį ketino naudoti (t. y. specialiam tikslui arba tam, kam tokie daiktai paprastai naudojami).

Paslėptais laikomi daikto trÅ«kumai, kurie, skirtingai nei akivaizdÅ«s daikto trÅ«kumai, negali bÅ«ti paprastai nustatomi priimant ir tikrinant daiktÄ (pvz., apžiÅ«rint jį), o paaiÅ¡kėja paprastai naudojant, saugant ar montuojant, paleidžiant daiktÄ Ä¯ apyvartÄ . CK 6.333 straipsnio 2 dalies norma taikoma ir kai parduodami daiktai turi paslėptų trÅ«kumų, dėl kurių jų naudingumas sumažėja, ir pirkėjas, žinodamas apie tokius trÅ«kumus, apskritai nebÅ«tų pirkęs daiktų arba mokėjęs tokios kainos, kokia mokama už tokius daiktus, lyg jie bÅ«tų be trÅ«kumų.

Teismas byloje neturi duomenų ir jų bylos nagrinėjimo metu nenustatė, jog pirkėjas (ieÅ¡kovas) sudarydamas sutartį su atsakovu (pardavėju) žino apie paslėptus daikto trÅ«kumus arba paslėpti daikto trÅ«kumai buvo tokie akivaizdÅ«s, t. y. juos vis dėlto buvo galima pastebėti apžiÅ«rint daiktus be jokio specialaus tikrinimo ar tyrimo, kas tuo pačiu bÅ«tų pagrindas atleisti atsakovÄ nuo atsakomybės.PareigÄ garantuoti pirkėjui, jog daiktai atitinka sutarties sÄ lygas ir sudarant sutartį nėra paslėptų daikto trÅ«kumų, dėl kurių daiktų nebÅ«tų galima naudoti tam tikslui, kuriam pirkėjas juos ketino naudoti, arba dėl kurių daiktų naudingumas sumažėtų taip, kad pirkėjas, apie tuos trÅ«kumus žinodamas, arba apskritai nebÅ«tų tų daiktų pirkęs, arba nebÅ«tų už juos tiek mokėjęs, turi ne tik daiktų pardavėjas, bet ir daiktų gamintojas, tiekėjas, platintojas, importuotojas (asmuo, kuris importuoja daiktus į Lietuvos RespublikÄ ) arba kitas asmuo, kuris skirsto daiktus savo vardu (pvz., pardavėjas didmeninio pirkimo - pardavimo srityje).

BÅ«tent atsakovas net ir nebÅ«damas įrenginio gamintoju turi prisiimti visÄ atsakomybę dėl nekokybiÅ¡kos prekės perdavimo ieÅ¡kovui. Taigi Å¡ia norma įstatymų leidėjas labiau užtikrina pirkėjo interesus, pabrėždamas, kad už daiktų kokybę yra atsakingas ne tik pardavėjas (kuris gali ir nebÅ«ti daiktų gamintojas), bet ir daiktų gamintojas, kuris privalo užtikrinti daiktų kokybę ir saugumÄ . Kita vertus, pirkėjo interesai labiau apsaugomi ir dėl to, kad atsakomybę turi prisiimti ir asmuo, importuojantis daiktus į Lietuvos RespublikÄ , turėdamas tikslÄ tuos daiktus parduoti ar kitaip paskirstyti.

Be to pirkėjas turi teisę pasirinkti, kuriam iÅ¡ asmenų, kurie yra atsakingi už netinkamÄ daiktų kokybę, pareikÅ¡ti reikalavimus. Pardavėjas atsako už bet kokius daikto trÅ«kumus, jeigu jie atsirado prieÅ¡ perduodant daiktus arba juos lėmė priežastys, atsiradusios iki daiktų perdavimo. Daiktų perdavimo momentas nustatomas pagal CK 6.318 straipsnio 2 dalį. Pareiga įrodyti, kad daikto trÅ«kumai atsirado prieÅ¡ jį perduodant pirkėjui arba juos lėmė priežastys, atsiradusios iki daiktų perdavimo, priklauso pirkėjui.

Kaip jau teismas aukščiau yra nurodęs, byloje pakanka duomenų, jog ginčo atveju atsakovas laikytinas atsakingu už ieÅ¡kovui perduota nekokybiÅ¡kÄ Ä¯renginį, o ne atvirkščiai, tai yra, nėra aplinkybių kurios nurodytos CK 6.333 straipsnio 3 dalyje, kuomet pardavėjas gali bÅ«ti atleidžiamas nuo atsakomybės už parduotų daiktų trÅ«kumus. Be to Å¡i norma taikoma tik kai yra numatyta daiktų kokybės garantija (CK 6.335 str.) ir kai daiktų trÅ«kumai atsiranda perdavus daiktus per numatytÄ jų kokybės garantijos terminÄ , tačiau ginčo atveju nors Å¡alys dėl daikto kokybės termino taikymo atskiro susitarimo nesudarė, tačiau tai nepaneigia atsakovo pareigos ieÅ¡kovui.

Pagal byloje nustatytas aplinkybes darytina išvada, jog atsakovo ieškovui perduoto daikto trūkumai atsirado dar prieš juos perduodant arba juos lėmė priežastys, atsiradusios iki daiktų perdavimo (pvz. netinkamai atlikta įrenginio restauracija), todėl tokiu atveju irgi taikoma CK 6.333 straipsnio 1 dalis. Kai kokybės reikalavimai neaptarti sutartyje, daiktų kokybė nustatoma vadovaujantis CK 333 straipsnio 4 dalyje nurodytais objektyviais kriterijais - tikslais, kuriems parduodami daiktai turi būti naudojami.

Å ioje dalyje nustatytos dvi skirtingos taisyklės, kurios taikomos atsižvelgiant į tai, ar sudarydamas sutartį pardavėjas žinojo ar nežinojo apie konkretų tikslÄ , kuriam pirkėjas perka daiktus. PanaÅ¡ios nuostatos yra 1980 m. Vienos konvencijos dėl tarptautinio prekių pirkimo -pardavimo sutarčių 35 straipsnio 2 dalies (a) ir (b) punktuose.CK 6.333 straipsnio 4 dalies normoje nustatyta pirmoji taisyklė, jog pardavėjas privalo perduoti pirkėjui tokios kokybės daiktus, kad juos bÅ«tų galima naudoti tam, kam jie paprastai naudojami.

Kitaip tariant, pardavėjas privalo perduoti daiktus, kurie bÅ«tų tinkami naudoti tokiems tikslams, kokiems tokie daiktai įprastai naudojami. Kokybės standartas turi atitikti tokiÄ kokybę, kokios įprastai tikisi pirkėjas pirkdamas tokios kokybės daiktÄ . Jeigu pardavėjo parduodamas daiktas tinka naudoti ne viskam, kam jis paprastai naudojamas, o tik kai kuriems tikslams, pardavėjas apie tai privalo praneÅ¡ti pirkėjui, kartu iÅ¡siaiÅ¡kindamas, kokiems konkretiems tikslams pirkėjas gali naudoti daiktÄ .

Tokiu atveju pardavėjas, išsiaiškinęs, kad daiktai nebus tinkami naudoti tam, kam pirkėjas ketina juos naudoti, galėtų atsisakyti parduoti tokius daiktus ir šitaip išvengti vėliau jam dėl netinkamos kokybės daiktų perdavimo atsirasiančių neigiamų padarinių. Netinkamais naudoti tam, kam paprastai naudojami, laikomi daiktai, kurie neturi tam tikrų savybių ir kuriuos dėl to sunku naudoti arba kuriuos naudojant patiriama nuostolių, turima išlaidų ir panašiai. Tarptautinio prekių pirkimo - pardavimo sutarčių atveju, kai pardavėjas ir pirkėjas yra skirtingose valstybėse, aktualus ir klausimas, vadovaujantis kurioje valstybėje - pirkėjo (arba daiktų naudojimo) ar pardavėjo - taikomais standartais turi būti sprendžiama, ar daiktai tinkamai naudoti tam, kam jie paprastai naudojami, ar netinkami naudoti.

Å io klausimo sprendimas priklauso nuo konkrečios sutarties aiÅ¡kinimo. Nors ginčo atveju pardavėjo ir pirkėjo valstybės yra skirtingos, tačiau daiktÄ perdavus pirkėjui, jis turėjo bÅ«ti tinkamas naudoti tam, kam jis paprastai naudojamas, atsižvelgiant į pirkėjo valstybėje galiojančius standartus, nebent iÅ¡ Å¡alių sutarties tiesiogiai ar netiesiogiai (pvz., kainos sumažinimo) matyti, kad buvo susitarta dėl žemesnių, nei įprasta tokiems daiktams, standartų taikymo. Tačiau tokių aplinkybių byloje nenustatyta.

Atkreiptinas dėmesys, kad parduodami daiktai turi atitikti vieÅ¡osios teisės keliamus reikalavimus, ypač tuos, kurie susiję su darbų sauga ir aplinkos apsauga, pirmiausia su gaminių sauga. Kadangi pardavėjas ir pirkėjas yra skirtingose valstybėse, o Å¡alių sudarytÄ sutartis pripažintina tarptautine prekių pirkimo - pardavimo sutartimi, pardavėjas privalėjo rÅ«pintis, kad daiktas atitiktų pirkėjo valstybėje galiojančius vieÅ¡osios teisės reikalavimus. Pagal bylos aplinkybes nustatyta, kad pirkėjas pranešė pardavėjui apie konkretų tikslÄ , kuriam jis perka daiktÄ , todėl pardavėjas privalėjo perduoti pirkėjui tokios kokybės daiktÄ , kad jis atitiktų tÄ konkretų tikslÄ .

Taigi pagal Å¡iÄ nuostatÄ nustatyta, kad pardavėjo parduotas pirkėjui daiktas neatitinka kokybės (kartu ir tokiam daiktui keliamų) reikalavimų, nes nėra jis tinkamas naudoti tam konkrečiam tikslui, kuris sudarant sutartį buvo žinomas pardavėjui (atsakovui). Apie konkretų daikto naudojimo tikslÄ pardavėjas buvo informuotas pirkėjo iki numatant sudaryti pirkimo - pardavimo sutartį. Atsakovas leistinais įrodymais nepaneigė, jog jam nebuvo nurodyta, kokiam tikslui ar kokiu bÅ«du pirkėjas naudos daiktÄ , arba nenurodytos savybės, kurias turi turėti daiktas (CK 6.333 str. 6 d.).

Pastebėtina, kad šį norma nereikalauja, jog pirkėjas konkretų daiktų naudojimo tikslÄ (paskirtį) aiÅ¡kiai nurodytų sutartyje. Kitaip tariant, pagal ieÅ¡kovo pateiktus duomenis teismas laiko nustatytu, jog pardavėjas žinojo apie konkretų daikto naudojimo tikslÄ ir kitu pagrindu, net tokio tikslo ir nenurodžius sutartyje. Pardavėjas tikslÄ , kuriam pirkėjas naudos daiktus, turėjo sužinoti, per derybas su pirkėju kaip bÅ«simu kontrahentu, iÅ¡ ikisutartinių santykių ir kitokių aplinkybių, kurios patvirtina, kad pardavėjui buvo pateikta informacija apie konkretų daikto naudojimo tikslÄ .

Tokiu atveju teismui atsiranda pagrindas taikyti daikto naudojimo tinkamumo specialiam tikslui taisyklę, tai yra, kad konkretus daikto naudojimo tikslas pardavėjui buvo žinomas sudarant sutartį. Kita vertus, pažymėtina, kad pirkėjui irgi buvo protinga pasikliauti pardavėjo kompetencija dėl parduodamo daikto, kuris bus tinkamas naudoti pirkėjo nurodytam konkrečiam tikslui, nes pirkėjas pasitikėti pardavėju, kuris turi specialių žinių apie tokį daiktÄ , kurį parduoda.Dėl teisinių padarinių atsakovui perdavus ieÅ¡kovui netinkamos kokybės daiktÄ ir Å¡alių sudarytos pirkimo - pardavimo sutarties nutraukimo, restitucijos taikymo bei nuostolių atlyginimo.

CK 6.334 straipsnio 1 dalyje formuluojama bendroji taisyklė, kad pardavėjas atsako už netinkamÄ parduoto daikto kokybę, jeigu nenurodė pirkėjui ir su juo neaptarė daikto trÅ«kumų. Kitaip tariant, pardavėjas atsako už bet kokius (tiek akivaizdžius, tiek paslėptus) daiktų trÅ«kumus, kurių neaptarė su pirkėju. Pirkėjas savo pasirinkimu, atsižvelgdamas į CK 6.334 straipsnyje nurodytas sÄ lygas, gali pareikÅ¡ti pardavėjui Å¡io straipsnio 1 dalyje numatytus reikalavimus. Visi nurodyti teisių gynimo bÅ«dai yra alternatyvÅ«s, tačiau kokiais iÅ¡ jų galima pasinaudoti, priklauso nuo tam tikrų sÄ lygų.

IeÅ¡kovas pasirinko CK 6. 334 str. 1d. 4 p. nurodytÄ pirkėjo teisių gynimo bÅ«dÄ , tai yra reikalauja iÅ¡ atsakovo grÄ Å¾inti sumokėtÄ kainÄ ir atsisako sutarties, kadangi netinkamos kokybės daikto pardavimas yra esminis sutarties pažeidimas. CK 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatyta pirkėjo teisė nutraukti sutartį, kai netinkamos ko­kybės daikto perdavimas yra esminis sutarties pa­Å¾eidimas. Esant esminiam sutarties pažeidimui, pirkėjas sutartį gali nutraukti vienaÅ¡aliÅ¡kai, nesi­kreipdamas į teismÄ (CK 6.217 str. 2 d., 6.218 str. 1 d.).

Vadovaujantis CK 6.221 straipsnio 1 dali­mi, sutarties nutraukimo atveju abi Å¡alys atlei­džiamos nuo sutarties vykdymo, tačiau Å¡alis gali reikalauti grÄ Å¾inti jai viskÄ , kÄ ji yra perdavusi kitai Å¡aliai vykdydama sutartį, jeigu ji tuo pat metu grÄ Å¾ina kitai Å¡aliai visa tai, kÄ buvo iÅ¡ Å¡ios gavusi, t. y. taikoma restitucija. Todėl pirkėjas turi teisę reikalauti grÄ Å¾inti sumokėtÄ kainÄ , o pardavėjas privalo jÄ grÄ Å¾inti. Pirkėjas privalo grÄ Å¾inti par­davėjui jam perduotus daiktus.

Ar netinkamos kokybės daiktų perdavimas yra esminis sutarties pažeidimas, nustatoma remiantis CK 6.217 straips­nio 2 dalyje nurodytais vertinamaisiais kriterijais. Galimybė nutraukti sutartį pirkėjui suteikiama kaip paskutinė teisių gynimo priemonė (ultima ratio), kai kitų teisių gynimo bÅ«dų, numatytų CK 6.334 straipsnio 1 dalies 1 - 3 punktuose, įskaitant ir nuostolių atlyginimÄ , nepakanka pažeistoms pirkėjo teisėms apginti. Pabrėžtina, kad sutarties nutraukimas neatleidžia pardavėjo nuo nuosto­lių, atsiradusių dėl netinkamos kokybės daiktų perdavimo, atlyginimo (CK 6.221 str. 2 d.), to­dėl pirkėjas gali reikalauti, kad atsakovas dar atlygintų ir jo patirtus nuostolius.Sutarties nutraukimo priežastis turi reikÅ¡ti, kad daikto trÅ«kumai yra tokie reikÅ¡mingi (esminiai), jog jie pagrindžia sutarties nutraukimÄ .

Kitaip tariant, daikto trÅ«kumai yra tokie, kad nei jie gali bÅ«ti paÅ¡alinti, nei netinkamos kokybės daiktas gali bÅ«ti pakeistas tinkamos kokybės daiktu, arba pardavėjas atsisako paÅ¡alinti daikto trÅ«ku­mus ar atlyginti tokių trÅ«kumų Å¡alinimo iÅ¡laidas arba pakeisti nekokybiÅ¡kus daiktus kokybiÅ¡kais, arba tokie daikto trÅ«kumų Å¡alinimo bÅ«dai pirkė­jui pagrįstai nėra priimtini. Jeigu daikto trÅ«ku­mai yra reikÅ¡mingi (esminiai) ir negali bÅ«ti paÅ¡a­linti, pirkėjas gali pasinaudoti teise nedelsdamas nutraukti sutartį.Kai daikto trÅ«kumai yra esminiai, tačiau ga­li bÅ«ti paÅ¡alinti, sutartį galima nutraukti, jeigu pardavėjas per protingÄ terminÄ nepaÅ¡alina daik­to trÅ«kumų arba netinkamos kokybės daiktų nepakeičia tinkamos kokybės daiktais.Jeigu daikto trÅ«kumai yra esminiai, tačiau juos galima paÅ¡alinti arba pakeisti trÅ«kumų turinčius daiktus kitais, kokybiÅ¡kais daiktais, pirkėjas neturi teisės nutraukti sutartį tol, kol gali protingai tikėtis, kad pardavėjas per protingÄ terminÄ atsižvelgdamas į aplinkybes paÅ¡alins daikto trÅ«kumus ar netinkamos kokybės daiktÄ pakeis tinkamos kokybės daiktu.

Tačiau tokia taisyklė netaikoma, t. y. pirkėjas dėl esminių daikto trūkumų gali iš karto nutraukti sutartį, jeigu:

1) griežtas daiktų perdavimo termino laikymasis turi sutarčiai esminę reikšmę (t. y. kai daiktų pašalinant jų trūkumus ar pakeičiant juos tinkamos kokybės daiktais perdavimo terminas būtų praleistas ir tai būtų esminis sutarties pažeidimas);

2) pirkėjui nepriimtina protingai tikėtis daiktų trūkumų pašalinimo ar daiktų pakeitimo atsižvelgiant į pardavėjo elgesį vykdant sutartį arba į daiktų trūkumų pobūdį (pvz., vykdydamas sutartį pardavėjas elgėsi apgaulingai, arba galima pagrįstai manyti, kad atsižvelgiant į daikto trūkumus pardavėjas nepajėgus jų pašalinti ar pakeisti perduotų daiktų tinkamos kokybės daiktais);

3) daikto trūkumų pašalinimas ar daiktų pakeitimas nesukels pirkėjui neprotingų nepatogumų (pvz., kai daikto trūkumai gali būti pašalinami pirkėjo gamykloje, o tai gali trukdyti jo įmonės veiklai ar pan.). Kad daikto trūkumų pašalinimas sukels neprotingų nepatogumų, turi įrodyti pirkėjas;

4) pardavėjas atsisako paÅ¡alinti daikto trÅ«kumus (juos paÅ¡alindamas arba pakeisdamas daiktÄ ).Ar netinkamos kokybės daiktų perdavimas yra esminis sutarties pažeidimas, turi įrodyti pirkėjas. Remiantis byloje nustatytomis aplinkybėmis ir jas patvirtinančiais faktais, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad Å¡iÄ pareigÄ ieÅ¡kovas įvykdė tinkamai.Kaip jau teismas aukščiau yra nurodęs ieÅ¡kovas ne tik pateikė teismui įrodymus dėl to, kad pardavėjas jam pardavė netinkamos kokybės daiktÄ , bet ir dėl atsakovo atsisakymo toliau bendradarbiauti su pirkėju, bei jo vengimÄ paÅ¡alinti nustatytus perduoto daikto kokybės trÅ«kumus.

Todėl ieškovo reikalavimas atsakovui laikytinas teisėtu, pagrįstu ir įrodytu.  Atkreiptinas dėmesys, kad, be CK 6.334 straipsnio 1 dalyje nurodytų ir jau aptarto vieno iš teisių gynimo būdų, pirkėjas turi teisę reikalauti iš pardavėjo ir atlyginti nuostolius, atsiradusius dėl netinkamos kokybės daiktų perdavimo. Nuostolių atlyginimas, minėta, yra bendrasis pirkimo - pardavimo sutarties pažeidimo padarinys. Atlyginami tie nuostoliai, kurie yra sutarties pažeidimo padarinys (conditio sine qua non).

Kita vertus, pabrėžtina, kad nuostolių atlyginimas gali konkuruoti su kitais teisių gynimo bÅ«dais. Pavyzdžiui, minėta, kad pardavėjas, kuris reikalauja paÅ¡alinti daikto trÅ«kumus, galės reikalauti atlyginti nuostolius, jeigu paÅ¡alinant daikto trÅ«kumus nebus kompensuoti visi pirkėjo dėl netinkamos kokybės daikto perdavimo patirti neigiami padariniai.Sprendžiant dėl pirkėjo teisės į nuostolių atlyginimÄ Ä¯gyvendinimui taikytinos bendrosios CK normos, reglamentuojančios civilinę atsakomybę.

Vadovaujantis CK 6.249 straipsniu dėl kitos Å¡alies kaltės galimai atsiradusios materialinės žalos, kurios piniginė iÅ¡raiÅ¡ka yra nuostoliai, faktas ir dydis kiekvienu konkrečiu atveju turi bÅ«ti įrodinėjamas ir jų pagrįstumas vertinamas pagal juos patyrusios ir teigiančios Å¡alies pateiktus įrodymus bei individualaus ginčo faktines aplinkybes. Pagal minėtÄ nuostatÄ tuo atveju, jeigu Å¡alis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas. CK 6.249 straipsnio 1 dalyje yra numatyta, jog žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos iÅ¡laidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo bÅ«tų gavęs, jeigu nebÅ«tų buvę neteisėtų veiksmų.

CK 6.249 straipsnio 4 dalyje yra numatyta, kad be tiesioginių nuostolių ir negautų pajamų, į nuostolius įskaičiuojamos:

1) protingos išlaidos, skirtos žalos prevencijai ar jai sumažinti;

2) protingos išlaidos, susijusios su civilinės atsakomybės ir žalos įvertinimu;

3) protingos iÅ¡laidos, susijusios su nuostolių iÅ¡ieÅ¡kojimu ne teismo tvarka.Nagrinėjamu atveju, kaip jau aukščiau yra nurodyta, iÅ¡aiÅ¡kėjus odos skėlimo įrenginio defektams, ieÅ¡kovas bandė ne tik taikiai iÅ¡spręsti kilusį ginÄÄ , bet ir savo lėšomis bei jėgomis paÅ¡alinti nekokybiÅ¡kus įrenginio trÅ«kumus. Nors ieÅ¡kovui nepavyko paÅ¡alinti nekokybiÅ¡ko daikto trÅ«kumų ir jis dėl to patyrė papildomų iÅ¡laidų, kurios susijusios ir su atsakovo įgalioto asmens apsilankymu pas pirkėjÄ .

Ä®sigijęs netinkamos kokybės daiktÄ ieÅ¡kovas patyrė žalos, nes jis atsidÅ«rė blogesnėje turtinėje padėtyje nei tikėjosi atsidurti įsigydamas prekę už sutartÄ kainÄ , todėl pagrįstai reikalauja dėl įsigyto nekokybiÅ¡ko įrenginio patirtų nuostolių atlyginimo apmokant atsakovo įgalioto asmens apgyvendinimo iÅ¡laidas, tai yra priteisti 475 Lt (27-29 b.l.). Kadangi ieÅ¡kinio reikalavimÄ formuluoja ieÅ¡kovas, jis taip pat sprendžia ir dėl savo teisių gynimo bÅ«do pasirinkimo ir apsprendžia bylos nagrinėjimo ribas, todėl teismas ir nagrinėja bylÄ pareikÅ¡to ieÅ¡kinio ribose.

Teismas nemano, o atsakovas ir nenurodė, kad konkrečiu atveju ieÅ¡kovo pasirinktas savo teisių gynimo bÅ«das bÅ«tų neproporcingas prievolės pažeidimo mastui ar sukeltų atsakovui neadekvačių padarinių. Todėl ieÅ¡kovo reikalavimas atsakovui dėl 475 Lt priteisimo tenkintinas visiÅ¡kai.Tačiau kitiems savo nuostoliams pagrįsti ieÅ¡kovas nepateikė visų tinkamų įrodymų (24 b.l.). IÅ¡ pateikto įrodymo matyti, kad jis gali bÅ«ti patyręs dar ir 9 529, 73 Lt papildomų iÅ¡laidų, bet kadangi Å¡ioms iÅ¡laidoms pagrįsti jis nepateikė tinkamų įrodymų, todėl teismui nėra ir teisinio pagrindo tenkinti šį ieÅ¡kovo reikalavimÄ , dėl ko jis atmestinas visiÅ¡kai.

Tai, kad ieÅ¡kovas nepateikė į bylÄ su Å¡iomis iÅ¡laidomis susijusių mokėjimo dokumentų, teismas laiko esminiu trÅ«kumu, kadangi ir Å¡ios iÅ¡laidos norint jas pripažinti bÅ«tinomis, bei realiomis turi bÅ«ti pagrįstos tinkamais įrodymais, o ne tik ieÅ¡kovo įgalioto asmens pateiktu raÅ¡ytiniu įrodymu (24 b.l.). Atskirai pastebėtina, kad šį įrodymÄ pasirašė tik darbdavio darbuotojas, o ne pats vienasmenis valdymo organas bendrovės vadovas. Todėl Å¡ių ieÅ¡kovo papildomai patirtų iÅ¡laidų dėl nekokybiÅ¡ko odos skėlimo įrenginio remonto nėra teisinio pagrindo laikyti pagrįstomis.

Pažymėtina, kad nors ieÅ¡kovas ir galėjo savo bendrovėje atlikti nekokybiÅ¡ko įrenginio remonto darbus Å«kio bÅ«du, kas laikytina visiÅ¡kai teisėtu, tačiau ir tokiu atveju jis turėjo pateikti teismui į bylÄ pirktų ar pakeistų įrenginio remontui panaudotų detalių įsigijimo iÅ¡laidas. Konstatavus atsakovo neteisėtÄ veikimÄ (sutartinės pardavėjo pareigos neįvykdymÄ ), ieÅ¡kovo nuostolius, teismas konstatuoja ir tiesioginio priežastinio ryÅ¡io tarp atsakovo neteisėto veikimo bei ieÅ¡kovo nuostolių egzistavimÄ , nes atsakovui sutarties sudarymo metu nepateikus pirkėjui iÅ¡samios informacijos, t.y. neįvykdžius savo pareigos tinkamai informuoti pirkėjo apie įsigyjamo daikto technines ir kitas savybes, ieÅ¡kovas, bÅ«damas tinkamai informuotas, bÅ«tų turėjęs galimybę rinktis sudaryti sutartį ar ne.

Nesant įrodymų, jog atsakovas įvykdė Å¡iÄ sutartinę pareigÄ , teismas, vertindamas situacijÄ pagal CK 6. 256 str. 4 d. nuostatas konstatuoja, jog dėl to atsakingu laikytinas tik atsakovas. CK 6.256 straipsnio 4 dalyje numatyta verslininko atsakomybė dėl sutartinės prievolės netinkamo vykdymo, o atsakovas neįrodė pagrindų, kuriems esant jam kaip verslininkui negali bÅ«ti taikoma atsakomybė.Kadangi odos skėlimo įrenginys jau negali bÅ«ti keičiamas į kitÄ tokiÄ pačiÄ prekę, pripažintina, kad ieÅ¡kovas turi teisę reikalauti nutraukti tarp jo ir atsakovo sudarytÄ sutartį ir reikalauti, jog pardavėjas jam grÄ Å¾intų sumokėtus pinigus už netinkamos kokybės prekę.

Atsižvelgiant į byloje nustatytas faktines aplinkybes bei minėtus motyvus, ieÅ¡kovo ieÅ¡kinio reikalavimas Å¡ioje dalyje irgi yra pagrįstas, todėl tenkintinas (LR CK 6.334 str. 1 d. 4 p.). Teismui įvertinus byloje esančius įrodymus nustatyta, jog ieÅ¡kovo reikalavimas nutraukti su atsakovu sudarytÄ odos skėlimo įrenginio pirkimo - pardavimo sutartį yra pagrįstas ir teisėtas, o bylos nagrinėjimo metu nebuvo pateikta įrodymų dėl odos skėlimo įrenginio tinkamos kokybės, todėl ir ieÅ¡kovo atsakovo atžvilgiu keliamas reikalavimas grÄ Å¾inti pinigus, sumokėtus už netinkamos kokybės prekę, laikytinas teisėtu ir pagrįstu.Remiantis aukščiau nurodytais argumentais teismas konstatuoja, kad yra teisinis ir faktinis pagrindas (CK 6. 217 str. 2 ir 3 d.) tenkinti ieÅ¡kovo praÅ¡ymÄ ir dėl Å¡alių 2011-07-26 sudarytos sutarties nutraukimo nuo teismo sprendimo priėmimo dienos.

Nutraukus tarp Å¡alių sutartį taikoma restitucija, kurios taikymo tvarkÄ ir sÄ lygas reglamentuoja CK 6.145 - 6.153 ir 6.222 straipsniai. Todėl teismas kaip jau aukščiau yra nurodęs tenkina ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį dėl jo sumokėtos pinigų sumos 71 875,74 Lt (arba 30 000 USD) pagal pirkimo - pardavimo sutartį priteisimo iÅ¡ atsakovo, bei dėl odos skėlimo įrenginio grÄ Å¾inimo atsakovui. Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo ir laikinųjų apsaugos priemonių.CPK 93 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies proporcingai patenkintai ieÅ¡kinio daliai.

Teismui patenkinus ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį iÅ¡ dalies, iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovui priteistina 2 171,00 Lt žyminio mokesčio, 2 250,00 Lt iÅ¡laidų už atstovavimÄ teisme. Tačiau atstovavimo iÅ¡laidos ieÅ¡kovui priteistinos be PVM, kadangi jis šį mokestį susigrÄ Å¾inÄ iÅ¡ valstybės per PVM atskaitÄ . Teismas priteisdamas vienam iÅ¡ bylos dalyvių jo patirtas su bylinėjimusi susijusias iÅ¡laidas, tuo pačiu įvertina ne tik pateiktus raÅ¡ytinius įrodymus, bylos sudėtingumÄ , teisinių žinių kompleksiÅ¡kumÄ , priteistinos pinigų sumos dydį, bet ir suteiktų teisinių paslaugų apimtį bei pobÅ«dį, atstovo darbo ir laiko sÄ naudas nagrinėjant bylÄ teisme ir vadovaujasi teisingumo, protingumo bei sÄ Å¾iningumo kriterijais (CK 88 str. 1 d. 6 p., 98 str., 2004 m. balandžio 2 d.

Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro įsakymas Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ maksimalaus dydžio patvirtinimo“). Atsižvelgiant į aukščiau paminėtas nuostatas, Å¡ios iÅ¡laidos nemažinamos, nors ir ieÅ¡kinys patenkintas iÅ¡ dalies.Teismas Å¡ioje byloje atskirai nesprendžia ieÅ¡kovo įsigyto odos skėlimo įrenginio grÄ Å¾inimo iÅ¡laidų atlyginimo klausimo, nors pirkėjas tokį reikalavimÄ teismui suformulavo tik ieÅ¡kinio rezoliucinėje dalyje.

Pastebėtina, kad toks ieÅ¡kovo ieÅ¡kinio reikalavimo tenkinimas galėtų Å¡ioje dalyje sukurti sÄ lyginį teismo sprendimÄ , kÄ Ä¯statymas imperatyviai draudžia (CPK 267 str.), todėl jis atmestinas. Tuo pačiu pažymėtina, kad atsakovui nepasiimant iÅ¡ ieÅ¡kovo ginčo prekės, pastarajam iÅ¡lieka teisė į jo pažeistų teisių gynybÄ ateityje. Teismas iÅ¡keldamas civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį atsakovui tenkino ir ieÅ¡kovo praÅ¡ymus dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, siekiant tinkamo bÅ«simo sprendimo įvykdymo.

Dėl to iki visiÅ¡ko sprendimo įvykdymo paliktinos galioti byloje priimtos teismo nutartys dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovo atžvilgiu (CPK 150 str. 5 d.). Teismas, remdamasis tuo, kas iÅ¡dėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 263 - 270 straipsniais,n u s p r e n d ž i a:IeÅ¡kovo ieÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies.1. Nutraukti tarp ieÅ¡kovo UAB „Odos gaminiai“ ir ko ( į/k 145457830) ir atsakovo Dereks Deri SAN. ve TIC.LTD.STI (į/k V.D. 292 005 3950) sudarytÄ pirkimo - pardavimo sandorį dėl odos skėlimo įrenginio perleidimo dėl esminio sandorio pažeidimo.

2. Tarp Å¡alių nutraukus sandorį taikyti restitucijÄ ir priteisti ieÅ¡kovui UAB „Odos gaminiai“ ir ko (į/k 145457830) iÅ¡ atsakovo Dereks Deri SAN. ve TIC.LTD.STI, (į/k V.D. 292 005 3950) 30 000 USD (arba 71 875,74 Lt) už nekokybiÅ¡kÄ prekę, o odos skėlimo maÅ¡inÄ , esančiÄ adresu Aerouosto g. 11, Å iauliai, grÄ Å¾inti atsakovui.3. Priteisti ieÅ¡kovui UAB „Odos gaminiai“ ir ko (į/k 145457830) iÅ¡ atsakovo Dereks Deri SAN. ve TIC.LTD.STI. (į/k V.D. 292 005 3950) 475,00 Lt (keturis Å¡imtus septyniasdeÅ¡imt penkis litus) nuostolių atlyginimui.4.

Priteisti ieÅ¡kovui UAB „Odos gaminiai“ ir ko (į/k 145457830) iÅ¡ atsakovo Dereks Deri SAN. ve TIC.LTD.STI. (į/k V.D. 292 005 3950) Å¡ias bylinėjimosi iÅ¡laidas: 2 171,00 Lt žyminio mokesčio ir 2 250,00 Lt iÅ¡laidų teisinei pagalbai apmokėti, iÅ¡ viso: 4 421,00 Lt (keturis tÅ«kstančius keturis Å¡imtus dvideÅ¡imt vienÄ litÄ ).5. Iki sprendimo įvykdymo palikti galioti byloje pagal Å¡io teismo 2013-03-28 ir 2013-04-24 nutartis taikytÄ laikinÄ jÄ apsaugos priemonę – atsakovui priklausančio 2012-04-01 vekselio, areÅ¡tÄ , areÅ¡tuojant ir atsakovui priklausančias pagal šį vekselį turtines teises, uždraudžiant jas perleisti, įkeisti ar kitaip apriboti jam priklausančiÄ nuosavybę.6.

Likusioje dalyje ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį atmesti. Sprendimas per 30 (trisdeÅ¡imt) dienų gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Å iaulių apygardos teismui per šį apylinkės teismÄ . Teisėjas                                                                                                      Jonas Stubrys