2023-02-01 Nr. AB-2786-3-62-3-01456-2021-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-183-552/2023

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01456-2021-5

Procesinio sprendimo kategorija 41

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. vasario 1 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Ramūno Gadliausko (pranešėjas) ir Dalios Višinskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Kauno miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. lapkričio 24 d. sprendimo administracinėje byloje pagal atsakovo Kauno miesto savivaldybės administracijos skundą dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus (pareiškėjas V. Š.).

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas V. Š. (toliau – ir pareiškėjas) skunde Lietuvos administracinių ginčų komisijos (toliau – ir Komisija) Kauno apygardos skyriui prašė panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir atsakovas, Administracija) 2021 m. balandžio 13 d. raštą Nr. 60-2-382 „Dėl informacijos“ (toliau – ir 2021 m. balandžio 13 d. raštas, Raštas), kuriuo atsisakyta pareiškėjui pateikti dokumentų kopijas ir informaciją, ir įpareigoti atsakovą tenkinti pareiškėjo 2020 m. kovo 30 d. prašymą „Dėl dokumentų kopijų ir informacijos pateikimo“ (toliau – ir 2020 m. kovo 30 d. prašymas) bei išduoti prašomų dokumentų kopijas arba šias kopijas pateikti Komisijos Kauno apygardos skyriui.

2. Atsakovas Administracija atsiliepime į pareiškėjo skundą Komisijos Kauno apygardos skyriui prašė skundą atmesti.

3. Komisijos Kauno apygardos skyrius 2021 m. gegužės 28 d. sprendimu Nr. 21R1-145(AG1-111/09-2021) (toliau – ir Komisijos sprendimas) pareiškėjo skundą tenkino iš dalies – panaikino Administracijos 2021 m. balandžio 13 d. raštą ir įpareigojo Administraciją pareiškėjo 2020 m. kovo 30 d. prašymą nagrinėti iš naujo.

4. Atsakovas Administracija skunde teismui prašė panaikinti Komisijos sprendimą ir pareiškėjo skundą atmesti.

5. Atsakovas skunde teismui nurodė, kad:

5.1. Pareiškėjas 2020 m. kovo 30 d. kreipėsi į Kauno miesto savivaldybės administraciją su prašymu pateikti butų, esančių (duomenys neskelbtini), privatizavimo dokumentų kopijas. Atsakovas 2020 m. balandžio 7 d. raštu Nr. 60-2-404 atsisakė pateikti prašomus dokumentus ir nurodė, jog pareiškėjas nėra šių butų pirkimo–pardavimo (privatizavimo) sutarties šalimi ar pirkėjų šeimos nariu, todėl pateikti tretiesiems asmenims dokumentų, susijusių su šių butų pardavimu, negali, taip pat pažymėjo, kad informaciją galės pateikti tik pareikalavus teismui. Ši atsakymą pareiškėjas skundė Komisijos Kauno apygardos skyriui. Komisijos Kauno apygardos skyrius 2020 m. birželio 2 d. sprendimu Nr. 21R1-81 (AG1-81/09-2020) nusprendė pareiškėjo skundą patenkinti, panaikinti Administracijos 2020 m. balandžio 7 d. raštą Nr. 60-2-404 ir įpareigoti Administraciją pareiškėjo 2020 m. kovo 30 d. prašymą dėl informacijos suteikimo nagrinėti iš naujo. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2020 m. spalio 26 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI3-6180-644/2020 atmetė atsakovo prašymą dėl Komisijos Kauno apygardos skyriaus 2020 m. birželio 2 d. sprendimo Nr. 21R1-81 (AG1-81/09-2020) panaikinimo. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2021 m. kovo 31 d. nutartimi atmetė atsakovo apeliacinį skundą ir paliko Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. spalio 26 d. sprendimą nepakeistą.

5.2. Vykdydamas nurodytus sprendimus, atsakovas 2021 m. balandžio 13 d. raštu Nr. 60-2-382 pakartotinai atsakė pareiškėjui į jo 2020 m. kovo 30 d. prašymą. Skundžiamame 2021 m. balandžio 13 d. rašte nurodė, kad prašomuose dokumentuose yra trečiųjų asmenų asmens duomenų, o jų sutikimo teikti asmens duomenis nėra gauta, taigi duomenų teikimui nėra teisinio pagrindo. Pareiškėjas buvo informuotas, kad asmens duomenų tvarkymas (atskleidimas) laikomas teisėtu tik tuo atveju, jeigu jis atitinka 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) (toliau – ir Reglamentas) 5 ir 6 straipsnių nuostatų reikalavimus, o specialių kategorijų asmens duomenų tvarkymas (pavyzdžiui, sveikatos duomenys) 9 straipsnio nuostatas. Pareiškėjo prašyme nenurodytas konkretus ir apibrėžtas duomenų gavimo tikslas ir teisinis pagrindas, įtvirtintas Reglamento 6 straipsnio 1 dalyje, todėl nėra galimybės įvertinti, ar duomenų teikimas yra teisėtas ir ar duomenų subjektui turi būti sudaryta galimybė nesutikti su jo duomenų tvarkymu (teikimu) pagal Reglamento 21 straipsnį, bei neįmanoma nustatyti, kodėl pareiškėjo interesas gauti duomenis yra viršesnis už duomenų subjekto teises ir laisves.

5.3. Komisija, išnagrinėjusi pareiškėjo skundą dėl 2021 m. balandžio 13 d. rašto teisėtumo ir pagrįstumo, konstatavo, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjui nebuvo sudaryta teisė Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo (toliau – ir Teisės gauti informaciją įstatymas) (redakcija, galiojusi iki 2020 m. lapkričio 1 d.) 12 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka patikslinti prašymą. Komisija pažymėjo, kad buvo pažeista Teisės gauti informaciją įstatymo 12 straipsnyje nustatyta prašymo nagrinėjimo administracinė procedūra, šis pažeidimas iš esmės nepagrįstai apribojo pareiškėjo galimybę teisės aktuose nustatyta tvarka tikslinti prašymą, toks pažeidimas yra esminis administracinės procedūros pažeidimas ir yra savarankiškas pagrindas panaikinti atsakovo 2021 m. balandžio 13 d. raštą.

5.4. 2021 m. balandžio 13 d. rašte yra aiškiai nurodytas teisinis ir faktinis pagrindas, kuriuo remiantis priimtas sprendimas neteikti pareiškėjui jo prašomų dokumentų kopijų, todėl nebuvo pagrindo prašyti pareiškėjo patikslinti prašymą, juolab, kad pareiškėjas tuo pagrindu, jog jam nebuvo suteikta galimybė teisės aktuose nustatyta tvarka tikslinti prašymą, Rašto net neskundė. Atsižvelgiant į tai, Komisija be pagrindo laikė, kad Teisės gauti informaciją įstatymo 12 straipsnyje nustatyta prašymo nagrinėjimo administracinė procedūra buvo pažeista.

5.5. Pareiškėjas pats skunde nurodė privatizavimo dokumentuose (sutartyse) minimų asmenų vardus, pavardes, gimimo metus, taip pat nurodė, kad ne kartą pasikeitė butų savininkai (butai buvo paveldėti ar parduoti). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, galima teigti, kad pareiškėjui yra žinomi privatizavimo dokumentai, tačiau, nesant trečiųjų asmenų sutikimo, be pagrindo siekia, kad juos pateiktų atsakovas.

5.6. Pareiškėjas skunde prašė ne tik panaikinti 2021 m. balandžio 13 d. raštą, bet ir įpareigoti Administraciją patenkinti pareiškėjo 2020 m. kovo 3 d. prašymą ir išduoti prašomų dokumentų kopijas arba šias kopijas pateikti Komisijai. Tačiau Komisija šio klausimo neišsprendė, o tik pažymėjo, jog dėl pareiškėjo prašymo nagrinėjimo procedūros pažeidimo Komisija negali pasisakyti dėl pareiškėjo prašymo pagrįstumo iš esmės. Teismas turėtų bylą išnagrinėti iš esmės ir, priimdamas sprendimą, vertinti ne tik prašymo nagrinėjimo procedūros pažeidimo pagrįstumą, bet pasisakyti dėl Rašto pagrįstumo ir teisėtumo iš esmės.

6. Pareiškėjas V. Š. atsiliepime į atsakovo skundą teismui prašė jį atmesti.

6.1. Pareiškėjas atsiliepime į atsakovo skundą teismui nurodė, jog 2017 m. lapkričio 21 d. nuosavybės teise įsigijo butą adresu (duomenys neskelbtini), (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). Gyvenamajame name, adresu (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (toliau – ir Namas), kuriame yra pareiškėjui priklausantis butas, iš viso yra trys butai ir Namui priklausantys ūkio pastatai, nuomojamas žemės sklypas. Įsigijus butą paaiškėjo, kad jis neatitinka statybos techninių reglamentų reikalavimų ir teisės aktuose butui keliamų reikalavimų. Siekiant įvertinti, ar butas buvo teisėtai suformuotas ir įregistruotas, reikalinga gauti pirminius teisinius dokumentus (privatizavimo sutartis su jas lydinčiais dokumentais).

6.2. Atsakovas atsisako pateikti turimas privatizavimo sutartis, motyvuodamas tuo, kad pareiškėjas nėra privatizavimo sutarties šalis. Tačiau pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.48 straipsnį, jis, kaip naujas buto savininkas, turi tiek teisių ir pareigų, kiek jų turėjo buvęs namo / buto savininkas, o pagal Civilinio kodekso 4.54, 4.72 ir 4.73 straipsnius jis yra ir Namo bei ūkinių pastatų bendrasavininkas, todėl jam turėjo būti pateikti visi duomenys, susiję su šiuo turtu, tačiau tai nebuvo padaryta. Atsakovas nepagrįstai atsisakė patenkinti pareiškėjo prašymą ir pateikti jam Namo būtų Nr. 1, Nr. 2 ir Nr. 3 butų privatizavimo dokumentų kopijas.

6.3. Pagal Teisės gauti informaciją įstatymo 4 straipsnio 1 dalį, institucijos privalo teikti pareiškėjams ar jų atstovams dokumentus, išskyrus šio įstatymo ir kitų įstatymų nustatytais atvejais. Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 14 straipsnio 1 dalyje yra numatyta, kad prašymų ir skundų nagrinėjimo ir asmens aptarnavimo viešojo administravimo subjektuose taisykles tvirtina Vyriausybė. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 „Dėl asmenų prašymų ir skundų nagrinėjimo viešojo administravimo subjektuose taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Asmenų prašymų ir skundų nagrinėjimo viešojo administravimo subjektuose taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 35 punkte yra numatyta, kad atsakymai į prašymus parengiami atsižvelgiant į jų turinį.

6.4. Atsakovas nevertino prašomos pateikti informacijos turinio ir kriterijų, nevertino, ar prašoma pateikti informacija gali būti laikoma privačia, nenurodytos esminės faktinės aplinkybės dėl pareiškėjo prašomos pateikti informacijos pobūdžio, t. y. nepateikti motyvai dėl to, ar prašoma pateikti informacija yra laikytina privačia, nespręsta galimybė pateikti tą informaciją, kuri galėtų būti laikoma ne privačia, ar galimybė kitaip pateikti dokumentus be galbūt privačių duomenų (pseudonimų suteikimas – galimybė nustatyta Reglamente), nevertinamos pareiškėjo, kaip naujojo turto savininko, teisės.

6.5. Privatizavimo sutartys sudarytos beveik prieš trisdešimt metų ir sutartyse minimi privatizuojamų butų savininkai seniai yra mirę, o šių butų savininkai keitėsi ne vieną kartą. Todėl taikyti asmens apsaugos duomenų įstatymą nėra teisinio pagrindo (įstatymas nėra taikomas mirusio asmens duomenims). Reglamentas netaikomas, kai duomenų subjektas yra miręs (kaip yra šioje situacijoje), taip pat kai duomenys tvarkomi tikslais, nesusijusiais su jo vykdoma prekyba, verslu ar profesija. Reglamento 6 straipsnio 4 dalis numato, kad duomenų tvarkymas yra teisėtas ir kai tvarkyti duomenis būtina siekiant teisėtų duomenų valdytojo arba trečiosios šalies interesų, išskyrus atvejus, kai tokie duomenų subjekto interesai arba pagrindinės teisės ir laisvės, dėl kurių būtina užtikrinti asmens duomenų apsaugą, yra už juos viršesni. Taigi, net ir asmenims esant gyviems, turėtų būti taikoma pastaroji Reglamento nuostata ir duomenys teikiami, taip neužkertant kelio apginti galbūt pažeistus interesus.

II. 7. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2021 m. lapkričio 24 d. sprendimu Kauno miesto savivaldybės administracijos skundą atmetė.

8. Teismas nustatė, kad Kauno miesto savivaldybės administracijos 2021 m. balandžio 13 d. raštu Nr. 60-2-382 „Dėl informacijos“ buvo atsisakyta patenkinti pareiškėjo 2020 m. kovo 30 d. prašymą, kuriuo pareiškėjas prašė pateikti namo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1, 2 ir 3 butų privatizavimo ir lydinčių dokumentų kopijas. Atsakovas atsisakymą pateikti dokumentus argumentavo tuo, jog prašomuose dokumentuose yra trečiųjų asmenų asmens duomenų, o jų sutikimo teikti jų asmens duomenis nėra, taip pat nurodė, jog prašyme nenurodytas konkretus ir apibrėžtas dokumentų gavimo tikslas ir teisinis pagrindas, įtvirtintas Reglamente, todėl prašymas neatitinka teisėto duomenų gavimo sąlygų visumos, nes nėra teisinio pagrindo pateikti duomenis. Komisija skundžiamu sprendimu panaikino minėtą atsakovo 2021 m. balandžio 13 d. raštą Nr. 60-2-382 „Dėl informacijos“ kaip nepagrįstą.

9. Teismas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjo 2020 m. kovo 30 d. prašymas dėl informacijos suteikimo buvo išnagrinėtas ir netenkintas atsakovo 2020 m. balandžio 7 d. raštu Nr. 60-2-404. Komisija 2020 m. birželio 2 d. sprendimu Nr. 21R1-81 (AG1-81/09-2020) panaikino atsakovo 2020 m. balandžio 7 d. raštą Nr. 60-2-404 ir įpareigojo atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą. Nagrinėjamoje administracinėje byloje vertintinas atsakovo 2021 m. balandžio 13 d. raštas Nr. 60-2-382 „Dėl informacijos“, kuriuo iš naujo išnagrinėtas pareiškėjo 2020 m. kovo 30 d. prašymas.

10. Teismas nurodė, jog pareiškėjo 2020 m. balandžio 30 d. prašymo pateikimo metu galiojusi Teisės gauti informaciją įstatymo 12–15 straipsnių redakcija detaliai reglamentavo prašymų pateikimo ir nagrinėjimo tvarką. Pagal Teisės gauti informaciją įstatymo 12 straipsnio 1 dalį, pareiškėjas, norėdamas gauti dokumentus, kreipiasi į instituciją ir pateikia prašymą, kuriame nurodo, kokius dokumentus ir kokiu būdu pageidauja gauti, savo vardą, pavardę, adresą (jeigu pareiškėjas yra fizinis asmuo) arba pavadinimą, juridinio asmens kodą, buveinės adresą, atstovo vardą ir pavardę (jeigu pareiškėjas yra juridinis asmuo) ir kontaktinius duomenis. Atsisakymo pateikti dokumentus pagrindai buvo numatyti pareiškėjo prašymo pateikimo metu galiojusiame Teisės gauti informaciją įstatymo 15 straipsnyje.

11. Teismas pažymėjo, kad atsakovo atsisakymas pateikti pareiškėjui jo prašomus dokumentus nemotyvuotas nei vienu jo prašymo pateikimo metu galiojusiu Teisės gauti informaciją įstatymo 15 straipsnio 1 dalyje numatytu teisiniu pagrindu, todėl konstatavo, kad atsakovas nepagrindė atsisakymo pateikti dokumentus specialiu teisės aktu, reglamentuojančiu ginčo teisinį santykį, nepagrįstai atsisakydamas suteikti pareiškėjo prašomą informaciją ir pažeisdamas pareiškėjo teisę gauti informaciją – prašomus dokumentus.

12. Teismas vertino, kad skundžiamame Rašte atsakovo nurodytas Reglamentas negali būti atsisakymo teikti duomenis teisiniu pagrindu, nes Reglamento nuostatos apibrėžia atsakovo kaip duomenų tvarkytojos pareigą teikiant informaciją užtikrinti teikiamų duomenų apsaugą (Reglamento 4 str. 8 p., 6 str. 1 d.).

13. Įvertinęs Reglamento 4 straipsnio 2 punkto, 5 straipsnio 1 dalies a, c punktų, 6 straipsnio 1 dalies f punkto nuostatas, teismas pažymėjo, kad atsakomybė dėl duomenų tvarkymo teisėtumo ir pareiga gauti duomenų subjekto sutikimą tenka atsakovui, kadangi būtent atsakovas yra asmens duomenų tvarkytojas. Atsakovas neturėjo teisinio pagrindo perduoti šios pareigos pareiškėjui, reikalaudamas iš pareiškėjo pateikti duomenų subjekto sutikimus teikti jų duomenis ir šiuo pagrindu atsisakyti teikti pareiškėjui jo prašomus dokumentus. Teismas pažymėjo, kad atsakovas, nustatęs, jog pareiškėjo prašyme nenurodytas konkretus ir apibrėžtas duomenų gavimo tikslas ir teisinis pagrindas, neįvykdė savo pareigos, numatytos Teisės gauti informaciją įstatymo 12 straipsnio 4 dalyje, nes nesikreipė į pareiškėją, kad šis patikslintų prašymą.

14. Apibendrindamas teismas darė išvadą, kad atsakovas skundžiamo Rašto nepagrindė teisės normomis, reglamentuojančiomis ginčo teisinį santykį, todėl neįvykdė viešojo administravimo subjektui tenkančios pareigos motyvuoti savo priimtus sprendimus, be to, atsakovas tinkamai, kaip to reikalauja Teisės gauti informaciją įstatymo 12 straipsnio 4 dalies nuostatos, neįgyvendino prašymo nagrinėjimo procedūros, pažeisdamas pareiškėjo teisės aktais garantuojamą teisę gauti prašomus dokumentus (informaciją). Skundžiamas raštas yra nepagrįstas ir neteisėtas. Komisija skundžiamu sprendimu pagrįstai ir teisėtai panaikino atsakovo Raštą ir įpareigojo atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2020 m. kovo 30 d. prašymą, todėl nėra jokio teisinio pagrindo naikinti skundžiamą Komisijos sprendimą.

III. 15. Atsakovas Administracija apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. lapkričio 24 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti.

16. Atsakovas apeliaciniame skunde aptaria Teisės gauti informaciją įstatymo 1 straipsnio 1 dalies, 2 straipsnio 3, 4 dalių, 4 straipsnio 1 dalies, 12 straipsnio 4 dalies, Reglamento 5 straipsnio 1, 2 dalių, 6 straipsnio nuostatas bei nurodo, kad:

16.1. Skundžiamu Raštu pareiškėjas buvo informuotas, kokiu pagrindu remiantis jo prašymas nėra tenkinamas – nėra gauta trečiųjų asmenų sutikimas dėl jų duomenų tvarkymo. Pareiškėjas buvo informuotas, kada asmens duomenų tvarkymas (atskleidimas) laikomas teisėtu – tuo atveju, jeigu jis atitinka nurodytus Reglamento nuostatų reikalavimus. Atsakovas nereikalavo, kad būtent pareiškėjas pateiktų duomenų subjekto sutikimus teikti jų duomenis. Todėl teismas nepagrįstai konstatavo, kad atsakovas neturėjo teisinio pagrindo reikalauti iš pareiškėjo pateikti duomenų subjekto sutikimus teikti jų duomenis ir šiuo pagrindu atsisakyti teikti pareiškėjui jo prašomus dokumentus.

16.2. Rašte aiškiai nurodytas teisinis ir faktinis pagrindas, kuriuo remiantis priimtas sprendimas neteikti pareiškėjui jo prašomų dokumentų kopijų. Todėl teismas nepagrįstai laikė, kad atsakovas Rašto nepagrindė teisės normomis, reglamentuojančiomis ginčo teisinį santykį, bei neįvykdė viešojo administravimo subjektui tenkančios pareigos motyvuoti savo priimtus sprendimus.

16.3. Jis neturėjo pagrindo prašyti pareiškėjo patikslinti prašymą, juolab, jog pareiškėjas tuo pagrindu, jog jam nebuvo suteikta galimybė teisės aktuose nustatyta tvarka tikslinti prašymą, Rašto net neskundė, todėl teismas nepagrįstai laikė, kad buvo pažeistos Teisės gauti informaciją įstatymo 12 straipsnio 4 dalies nuostatos. Be to, pareiškėjas pats skunde nurodė privatizavimo dokumentuose (sutartyse) minimų asmenų vardus, pavardes, gimimo metus taip pat nurodė, kad butai ne kartą keitė savo savininkus (paveldėti ar parduoti), taigi laikytina, kad pareiškėjui yra žinomi privatizavimo dokumentai, tačiau, nesant trečiųjų asmenų sutikimo, be pagrindo siekia, kad juos pateiktų atsakovas.

17. Pareiškėjas V. Š. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. lapkričio 24 d. sprendimą palikti galioti be pakeitimų.

18. Pareiškėjas atsiliepime į apeliacinį skundą iš esmės nurodo argumentus, išdėstytus atsiliepime į atsakovo skundą pirmosios instancijos teismui, papildomų argumentų nepateikia.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 19. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Kauno miesto savivaldybės administracijos 2021 m. balandžio 13 d. rašto Nr. 60-2-382 „Dėl informacijos“, kuriuo atsisakyta pareiškėjui pateikti dokumentų kopijas ir informaciją, pagrįstumo ir teisėtumo bei reikalavimo įpareigoti Administraciją tenkinti pareiškėjo 2020 m. kovo 30 d. prašymą „Dėl dokumentų kopijų ir informacijos pateikimo“ ir išduoti prašomų dokumentų kopijas pagrįstumo.

20. Pirmosios instancijos teismas pripažino, jog skundžiamas raštas nemotyvuotas nei vienu jo prašymo pateikimo metu galiojusiu Teisės gauti informaciją įstatymo 15 straipsnio 1 dalyje numatytu teisiniu pagrindu, jame nurodytas Reglamentas tokiu pagrindu būti negali, todėl pripažino Komisijos sprendimą pagrįstu ir atsakovo skundą atmetė.

21. Apeliacinis atsakovo skundas grindžiamas tuo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė teisės normas ir nepagrįstai pripažino Raštą nemotyvuotu.

22. Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

23. Pažymėtina, kad pareiškėjo ginčas su atsakovu dėl informacijos pateikimo jau buvo sprendžiamas administraciniuose teismuose – pareiškėjas pirmuoju prašymu į Kauno miesto savivaldybės administraciją kreipėsi 2020 m. kovo 30 d., jo prašymą iš esmės analogiškais motyvais buvo atsisakyta tenkinti atsakovo 2020 m. balandžio 7 d. raštu, kuris Komisijos Kauno apygardos skyriaus 2020 m. birželio 2 d. sprendimu ir Regionų apygardos administracinio teismo 2020 m. spalio 26 d. sprendimu buvo panaikintas ir atsakovas įpareigotas pareiškėjo prašymą išnagrinėti iš naujo. Taigi pareiškėjui beveik dvejus metus yra atsisakoma suteikti jo prašomą informaciją, kuria disponuoja atsakovas.

24. Pirmosios instancijos teismas teisingai apibrėžė teisės normas, taikytinas ginčui spręsti. Kadangi pareiškėjo prašymo nagrinėjimo procedūra prasidėjo iki Teisės gauti informaciją įstatymo naujos redakcijos įsigaliojimo, prašymo nagrinėjimas turėjo būti baigiamas pagal teisės aktus, galiojusius jo pateikimo metu.

25. Teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybės institucijų ir įstaigų įstatyme (redakcija, galiojanti nuo 2018 m. rugsėjo 1 d.) nustatyta, kad jo tikslas – nustatyti asmenų teisės gauti iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, įmonių ir viešųjų įstaigų, nurodytų šio įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje, informaciją, nurodytą šio įstatymo 5 straipsnyje, ir dokumentus, kuriais jos disponuoja ar (ir) tvarko vykdydamos įstatymų ar kitų norminių teisės aktų nustatytas funkcijas (viešoji funkcija), įgyvendinimo priemones ir tvarką (1 str. 1 d.). Šiame įstatyme yra įgyvendinta tiek Konstitucijos 25 straipsnio 5 dalyje nustatyta teisė gauti valstybės įstaigų turimą informaciją apie asmenį, susijusią su viešojo administravimo funkcijų vykdymu, tiek siekiama sudaryti palankias sąlygas asmenims gauti valstybės ir savivaldybių institucijų disponuojamą informaciją ir panaudoti ją komerciniams ar nekomerciniams tikslams.

26. Pažymėtina, kad konstitucinė teisė gauti informaciją – svarbi prielaida įgyvendinti įvairias Lietuvos Respublikos Konstitucijoje (toliau – ir Konstitucija) įtvirtintas asmens teises ir laisves (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. gruodžio 21 d. nutarimas). Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, jog žmogaus teisių ir laisvių įgyvendinimas, kitų konstitucinių vertybių užtikrinimas labai priklauso nuo galimybių gauti iš įvairių šaltinių informaciją ir ja naudotis (2005 m. rugsėjo 29 d. nutarimas). Konstitucija garantuoja ir saugo visuomenės interesą būti informuotai (inter alia (be kita ko) Konstitucinio Teismo 2005 m. liepos 8 d., 2005 m. rugsėjo 19 d., 2005 m. rugsėjo 29 d., 2006 m. gruodžio 21 d. nutarimai).

27. Šiuo aspektu pažymėtina, kad priimant Teisės gauti informaciją įstatymą buvo įgyvendinta 2003 m. lapkričio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2003/98/EB dėl viešojo sektoriaus informacijos pakartotinio naudojimo su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2013 m. birželio 26 d. Europos Pralamento ir Tarybos direktyva 2013/37/ES. Pagal Direktyvos 2003/98/EB 16 konstatuojamąją dalį, visų viešojo sektoriaus disponuojamų ir, apskritai, prieinamų dokumentų – ne tik susijusių su politiniu procesu, bet ir su teisiniu ir administraciniu procesu – viešinimas yra esminė priemonė plėsti teisę žinoti, kuri yra pagrindinis demokratijos principas. Šis tikslas yra taikytinas visų lygmenų institucijoms – vietinėms, nacionalinėms ar tarptautinėms.

28. Kaip teisingai paminėjo pirmosios instancijos teismas, Teisės gauti informaciją įstatymo 15 straipsnio 1 dalyje nurodytas baigtinis atsisakymo teikti informaciją pagrindų sąrašas, į kurį atsakovo nurodytas Rašte pagrindas nepatenka. Šiuo aspektu taip pat pažymėtina, kad atsakovas neteikė įrodymų, jog pareiškėjui buvo suteikta galimybė tikslinti prašymą, jei, kaip teigė atsakovas, pareiškėjo prašyme nebuvo nurodytas konkretus ir apibrėžtas duomenų gavimo tikslas ir teisinis pagrindas, įtvirtintas Reglamento 6 straipsnio 1 dalyje, ir tai trukdė atsakovui įvertinti, ar duomenų teikimas yra teisėtas ir ar duomenų subjektui turi būti sudaryta galimybė nesutikti su jo duomenų tvarkymu (teikimu) pagal Reglamento 21 straipsnį, ar pareiškėjo interesas gauti duomenis yra viršesnis už duomenų subjekto teises ir laisves.

29. Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina ir tai, kad Kauno miesto savivaldybės administracija, kaip ir bet kuri kita valdžios įstaiga yra saistoma bendrųjų, inter alia konstitucinių teisės principų (teisinės valstybės, teisės viršenybės, asmenų lygybės prieš įstatymą, proporcingumo ir kt.) bei gero administravimo, atsakingo valdymo principų (teisėtumo, objektyvumo, nepiktnaudžiavimo valdžia, skaidrumo ir kt.) Gero administravimo principu įgyvendinama Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta nuostata, jog visos valdžios įstaigos tarnauja žmonėms. Gero administravimo principas reikalauja, kad valstybės institucijos, priimdamos administracinius sprendimus, veiktų rūpestingai ir atidžiai, taip pat užtikrintų, kad administracinėje procedūroje būtų laikomasi visų teisės aktų nuostatų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. spalio 4 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartį administracinėje byloje Nr. A502-134/2012; kt.).

30. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad gero administravimo principas, be kita ko, įtvirtina ir viešojo administravimo subjekto pareigą imtis aktyvių veiksmų vykdant administracinę procedūrą (žr., pvz., 2015 m. liepos 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1547-502/2015; kt.); pagal gero administravimo principą valstybės institucijos turi vykdyti procedūrą nešališkai ir objektyviai (žr., pvz., 2015 m. liepos 9 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1245-662/2015; kt.); formaliai ir biurokratiškai vykdomos viešojo administravimo funkcijos nesiderina su gero administravimo principu (žr., pvz., 2015 m. birželio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2150-492/2015; kt.).

31. Nagrinėjamu atveju atsakovo veiksmai su gero administravimo principu nėra suderinami, informacijos teikimo funkcija buvo vykdoma formaliai ir biurokratiškai, todėl Komisija pagrįstai panaikino atsakovo raštą ir įpareigojo atlikti veiksmus, o pirmosios instancijos teismas pagrįstai paliko galioti tokį Komisijos sprendimą.

32. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, įvertinusi pareiškėjo ir atsakovo procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus, ginčui aktualių teisės aktų nuostatas, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai ir laikydamasis ABTĮ reikalavimų įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas, nepažeidė proceso teisės normų. Atsakovo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovo Kauno miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. lapkričio 24 d. sprendimą palikti nepakeistą..

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Ramūnas Gadliauskas

Dalia Višinskienė