59ea3093-55a3-40f7-ba58-cc7ffcec5f24 · Vilniaus apygardos teismas

? Byla Nr. 1S-195-870/2019 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.13.; 2.5.16.; 2.5.18.; 2.14.4. (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. gegužės 22 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Virginija Liudvinavičienė, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi nuteistojo A. K. (A. K.) skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 18 d. nutarties, kuria A. K. praÅ¡ymas dėl teistumo panaikinimo buvo netenkintas, n u s t a t ė :

I. Priimtų sprendimų esmė 1. A. K. Vokietijos Federacinės Respublikos Frankfurto (Oderio) apylinkės teismo 2017 m. vasario 28 d. baudžiamuoju įsakymu byloje Nr. 410 Cs 273 Js 3822/17 (178/17) nuteistas pagal Vokietijos baudžiamojo kodekso 267 straipsnio 1 dalį už tai, kad jis, 2016 m. spalio 7 d., kaip krovininės maÅ¡inos MAN su valstybiniais lietuviÅ¡kais registracijos numeriais (duomenys neskelbtini) vairuotojas, pateikė jį kontroliuojančiam įvykio liudytojui policijos pareigÅ«nui PHM Matthies prie Vokietijos automagistralės ties Frankfurtu (Oderiu) visiÅ¡kai suklastotÄ Gefion Insurance A/S žaliÄ draudimo kortÄ , žinodamas, jog kortelė nebuvo iÅ¡duota draudimo įstaigos.

Šiuo baudžiamuoju įsakymu A. K. paskirta 600 Eur dydžio piniginė bauda. Baudžiamasis įsakymas įsiteisėjo 2017 m. balandžio 11 d.

2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. balandžio 18 d. nutartimi netenkino A. K. praÅ¡ymo panaikinti teistumÄ . Teismas nurodė, kad Å¡iuo aspektu svarbus 2008 m. liepos 24 d. Tarybos pamatinis sprendimas 2008/675/TVR dėl atsižvelgimo į apkaltinamuosius nuosprendžius Europos SÄ jungos valstybėse narėse naujose baudžiamosiose bylose (toliau – ir Pamatinis sprendimas 2008/675/TVR), kuriuo siekiama nustatyti Europos SÄ jungos valstybėms narėms minimaliÄ pareigÄ atsižvelgti į turimÄ informacijÄ apie kitose Europos SÄ jungos valstybėse narėse teismo priimtus apkaltinamuosius nuosprendžius, jų teisinius padarinius prilyginant nacionalinių teismų priimtų ir įsiteisėjusių apkaltinamųjų nuosprendžių teisiniams padariniams.

Taip pat nurodyta, kad bÅ«tina užtikrinti ir kitų Lietuvos Respublikos tarptautinių įsipareigojimų, priimtų tapus 1970 metų Europos konvencijos dėl tarptautinio baudžiamųjų nuosprendžių pripažinimo bei kitų tarptautinių teisės aktų dalyve, laikymÄ si.

3. Perkėlus Pamatinio sprendimo 2008/675/TVP nuostatas į BK 97 straipsnį, tokio teisinio reguliavimo tikslas buvo įtvirtinti galimybę tik atsižvelgti į kitose Europos SÄ jungos valstybėse narėse teismo priimtus apkaltinamuosius nuosprendžius, jų teisinius padarinius prilyginant nacionalinių teismų priimtų ir įsiteisėjusių apkaltinamųjų nuosprendžių teisiniams padariniams. Pažymėtina, kad atsižvelgimas į užsienio valstybės teismo nuosprendį nėra priskirtinas teisinės pagalbos sričiai, t. y. kitose Europos SÄ jungos valstybėse nuosprendžio vykdymas nėra perimamas, negali bÅ«ti peržiÅ«rimas ar kitaip kvestionuojamas.

4. Pamatinio sprendimo 2008/675/TVR 3 straipsnyje įtvirtintas principas, kad užsienio Å¡alyse priimtų apkaltinamųjų nuosprendžių teisinės pasekmės turi bÅ«ti lygiavertės nacionalinių teismų priimtų apkaltinamųjų nuosprendžių teisinėms pasekmėms pagal nacionalinę teisę („lygiavertiÅ¡kumo principas“). Å iame pamatiniame sprendime apie teistumo panaikinimo (sutrumpinimo) galimybes kitoje Europos SÄ jungos valstybėje nėra nurodoma. Apylinkės teismas vertino, kad teistumo panaikinimas arba jo termino sutrumpinimas yra iÅ¡imtinai apkaltinamÄ jį nuosprendį priėmusios Europos SÄ jungos valstybės teismo kompetencija.

TokiÄ iÅ¡vadÄ leidžia daryti Pamatinio sprendimo 2008/675/TVR 3 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas tarptautinis „nesikiÅ¡imo principas“, t. y. nuostata, kad atsižvelgimo į ankstesnius kitose valstybėse narėse priimtus apkaltinamuosius nuosprendžius, kaip numatyta 1 dalyje, pasekmės negali bÅ«ti ankstesnių apkaltinamųjų nuosprendžių ir visų su jų vykdymu susijusių sprendimų užprotestavimas, panaikinimas ar peržiÅ«rėjimas naujÄ bylÄ nagrinėjančioje valstybėje narėje.

5. Apylinkės teismas pažymėjo ir papildomas aplinkybes, trukdančias teismui priimti sprendimÄ dėl teistumo panaikinimo A. K.. Skundžiamoje nutartyje nurodė, kad sprendžiant dėl teistumo panaikinimo pagal BK 97 straipsnio 7 dalį, be kita ko, turi bÅ«ti įvertinamas padarytos nusikalstamos veikos pavojingumas ir nuteistojo požiÅ«ris į padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ bei jos pasekmes. Nagrinėjamu atveju, iÅ¡ teismui pateiktų duomenų - Vokietijos Federacinės Respublikos Frankfurto (Oderio) apylinkės teismo 2017 m. vasario 28 d. baudžiamojo įsakymo - tinkamai įvertinti nusikaltimo, už kurį buvo nuteistas A.

K. pavojingumo ir jo padarymo aplinkybių negalima, nes minėtame procesiniame dokumente padaryta nusikalstama veika apraÅ¡yta itin lakoniÅ¡kai, o kiti bylos duomenys iÅ¡ esmės nenurodyti. Teismo posėdyje A. K. paaiÅ¡kino, kad jis nupirko draudimo dokumentÄ ir jį panaudojo, o kai jį sustabdė Vokietijos policijos pareigÅ«nai, paaiÅ¡kėjo, kad dokumentas buvo suklastotas. Jį apgavo brokeriai. Tokie paaiÅ¡kinimai rodo, kad nuteistasis ne visiÅ¡kai pripažįsta kaltę dėl nusikaltimo, už kurį buvo nuteistas.

Be to, kaip vienÄ iÅ¡ pagrindinių aplinkybių, A. K. nurodė, kad jis yra medžiotojas (tÄ patvirtina ir jo pateikti dokumentai), o dėl teistumo jis negali įsigyti ir turėti Å¡aunamojo ginklo. Tačiau teismų praktikoje konstatuota, jog nuteistojo nurodyta aplinkybė, kad teistumas jam trukdo užsiimti mėgstama veikla – medžiokle, nėra iÅ¡skirtinė aplinkybė, sudaranti pagrindÄ , teismui panaikinti ar sutrumpinti teistumo terminÄ (Kauno apygardos teismo nutartis Nr. 1S-1017-290/2017). Galiausiai atkreiptinas dėmesys į tai, kad A.

K. pateikė paskirtos baudos ir apmokėjimo kvito originalÄ bei vertimo kopijÄ , iÅ¡ kurių matyti, kad pagal Vokietijos Federacinės Respublikos Frankfurto prie Oderio apylinkės teismo 2017 m. vasario 17 d. baudžiamÄ jį įsakymÄ jis turėjo sumokėti iÅ¡ viso 675,50 Eur sumÄ . Byloje esančiame mokėtojo kvito originale yra įraÅ¡as ranka lietuvių kalba, kad Å¡i suma sumokėta 2017 m. birželio 29 d. Kitų oficialių duomenų, patvirtinančių, kada nuteistasis sumokėjo jam paskirtÄ baudÄ , teismui nepateikta, nors Å¡i aplinkybė bÅ«tų reikÅ¡minga skaičiuojant teistumo terminÄ pagal BK 97 straipsnio 3 dalies 3 punktÄ .

II. Skundo argumentai ir praÅ¡ymai 6. Skundu A. K. gynėjas advokatas Stasys Lileikis praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 18 d. nutartį ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ tenkinti praÅ¡ymÄ dėl teistumo panaikinimo. Nurodo, kad jo ginamasis pripažino padaręs nusikalstamÄ veikÄ ir dėl jos padarymo gailisi, o prie praÅ¡ymo pateikiami įrodymai patvirtina, kad daugiau nusikalstamų veikų ar teisės pažeidimų nedarė ir nedarys, kaip asmenybė yra charakterizuojamas teigiamai, įvykdė jam paskirtÄ bausmę.

Jo ginamasis nuolat gyvena Lietuvos Respublikoje, yra suėję ne mažiau kaip pusė teistumo termino. Pagal Vokietijos Federacinės Respublikos baudžiamÄ jÄ teisę ginamojo teistumas galioja 5 metus, o pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso nuostatas 3 metus, todėl vertina, kad yra pagrindas taikyti palankesnes teistumo panaikinimo galimybę numatančias baudžiamosios teisės normas, numatytas BK 97 straipsnio 3 dalies 3 punkto „a“ papunktyje ir 7 dalyje.

7. Nesutinka su pirmosios instancijos teismo teiginiu, jog BK 97 straipsnio 1 dalis suteikia galimybę nacionaliniams teismams tik atsižvelgti į kitos Europos SÄ jungos narės teismo priimtus apkaltinamuosius nuosprendžius, jų teisinius padarinius prilyginant nacionalinių teismų priimtų ir įsiteisėjusių apkaltinamųjų nuosprendžių teisiniams padariniams, tačiau nenumato galimybės panaikinti užsienio valstybės teismo priimtÄ apkaltinamÄ jį nuosprendį, nes tai yra iÅ¡imtinai jį priėmusio teismo kompetencija. Taip pat nesutinka su argumentu, kad jo ginamojo teistumo panaikinimo klausimas turi bÅ«ti sprendžiamas kreipiantis į Vokietijos Federacinės Respublikos teismus pagal Å¡ios valstybės įstatymus bei, kad praÅ¡ymÄ patenkinti neleidžia kitos aplinkybės.

8. Advokato vertinimu, teismas neteisingai aiÅ¡kino Pamatinį sprendimÄ , painioja kitose Europos SÄ jungos valstybėse priimtų apkaltinamųjų nuosprendžių ir jų teisinių padarinių pripažinimÄ ir teisinių padarinių (teistumo) panaikinimÄ . Teistumo panaikinimas, tai nėra Vokietijos Federacinės Respublikos baudžiamojo įsakymo peržiÅ«rėjimas, užprotestavimas, panaikinimas ar jo vykdymas, o yra jo sukeltų pasekmių, suvaržiusių tam tikras ginamojo teises Lietuvos Respublikoje, panaikinimas.

Kad toks panaikinimas galimas, patvirtina sisteminis Pamatinio sprendimo aiÅ¡kinimas kartu su preambule, atskleidžiančia Å¡io teisės akto priėmimo priežastis, tikslus, taikymo ribas. Pamatinio sprendimo preambulės 13 punkte nurodyta, kad Å¡iuo pamatiniu sprendimu pripažįstami įvairÅ«s vidaus sprendimai ir procedÅ«ros, reikalingi tam, kad bÅ«tų atsižvelgta į kitoje valstybėje narėje priimtÄ ankstesnį apkaltinamÄ jį nuosprendį. Galimybės peržiÅ«rėti ankstesnį apkaltinamÄ jį nuosprendį nesuteikimas neturėtų trukdyti valstybei narei, prireikus priimti sprendimÄ , kuriuo ankstesniam apkaltinamajam nuosprendžiui priskirti lygiavertes teisines pasekmes.

BK 97 straipsnio 1 dalyje numatyta teisės norma reiÅ¡kia ir tai, kad teistumo panaikinimui gali bÅ«ti taikomos Lietuvos Respublikoje numatytos procedÅ«ros. Tokia situacija atitinka ne tik teisės aktų aiÅ¡kinimÄ , bet ir logikos dėsnius. Lietuvos Respublikos pilietis turėtų naudotis Lietuvos Respublikos teisės suteikiamomis galimybėmis, ypač jei jos palankesnės.

9. Teistumo panaikinimo galimybę remiantis Lietuvos Respublikos teise patvirtina ir Konsoliduota Europos SÄ jungos Sutartis. Sutarties 34 straipsnio 2 dalies „b“ punkte nurodyta, kad pamatiniai sprendimai valstybėms narėms yra privalomi rezultatų, kuriuos reikia pasiekti, atžvilgiu, bet palieka nacionalinėms valdžios institucijoms galimybę pasirinkti jų įgyvendinimo formÄ ir bÅ«dus, jie nėra tiesiogiai veikiantys. Taigi, prieÅ¡ingai teismo iÅ¡vadai, tai jog Pamatiniame sprendime nėra nurodyta teistumo panaikinimo galimybė, Å¡i aplinkybė nedraudžia taikyti nacionalinę teisę sprendžiant teistumo panaikinimo (sutrumpinimo) klausimÄ .

Kiti teismo motyvai (tariamas ginamojo nevisiÅ¡kas kaltės pripažinimas, patikimų duomenų, kad bauda sumokėta nebuvimas ir kt.) tik patvirtina, kad pats teismas abejoja savo iÅ¡vada dėl negalimumo taikyti Pamatinio sprendimo, nes kitu atveju teismui nebÅ«tų reikalo svarstyti ir pasisakyti dėl teistumo panaikinimo pagrindų pagal BK 97 straipsnį. Draudimas Lietuvos Respublikos piliečiui pasinaudoti teise panaikinti (sutrumpinti) teistumo terminÄ ir vertimas jį kreiptis į Vokietijos Federacinės Respublikos teismÄ reiÅ¡kia jo diskriminavimÄ .

Vokietijos Federacinės Respublikos apkaltinamojo nuosprendžio galia tampa aukÅ¡tesnė už Lietuvos Respublikos apkaltinamojo nuosprendžio galiÄ , nes jo teisinių pasekmių Lietuvos Respublikos teismas panaikinti negali. III. AukÅ¡tesniojo teismo argumentai ir iÅ¡aiÅ¡kinimai Skundas netenkinamas.

10. Apygardos teismas, iÅ¡nagrinėjęs A. K. gynėjo skundo argumentus ir susipažinęs skundžiamos nutarties motyvais, jiems pritardamas, tačiau jų nekartodamas konstatuoja, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas teisingai įvertino praÅ¡yme dėl teistumo panaikinimo nurodytus argumentus ir pagrįstai netenkino praÅ¡ymo panaikinti teistumÄ A. K..

11. Pastebėtina, kad nuosprendžio pripažinimas yra susijęs su jo vykdymu, o A. K. atveju, vykdymo klausimas pasibaigęs. Kaip jau buvo paminėta, A. K. buvo pripažintas kaltu ir nuteistas Vokietijos Federacinės Respublikos teismo. Jam skirta bauda, kuriÄ jis sumokėjo. Kiekviena Europos SÄ jungos valstybė yra numačiusi kokias pasekmes ir suvaržymus užtraukia teistumas, todėl akivaizdu, kad tik nuosprendį priėmusios valstybės teismas gali spręsti teistumo panaikinimo prieÅ¡ terminÄ klausimÄ .

Spręsdama šį klausimÄ nusikalstamÄ veikÄ padariusio asmens pilietybės valstybė (Å¡iuo atveju Lietuvos Respublikos teismas) akivaizdžiai peržengtų savo kompetencijos ribas, nes imtųsi spręsti kitos valstybės jurisdikcijos klausimus. Tai prieÅ¡tarautų ne tik nuosprendį priėmusios valstybės teisei, bet ir Pamatinio sprendimo 2008/675/TVR 3 straipsnio 3 dalyje įtvirtintoms nuostatoms, jog atsižvelgimas į ankstesnius kitose valstybėse priimtus nuosprendžius, nereiÅ¡kia, kad kita valstybė galėtų peržiÅ«rėti ar užprotestuoti kitų ES valstybių priimtus nuosprendžius.

12. AukÅ¡tesnis teismas nesutinka su gynėjo advokato teiginiu, jog teistumo, atsiradusio pagal kitos valstybės teismo nuosprendį, panaikinimas, negali bÅ«ti prilyginamas kitos valstybės nuosprendžio revizavimui. PrieÅ¡ingai nei teigia advokatas BK 97 straipsnio 1 dalies norma reiÅ¡kia tik tai, kad į teistumÄ teismas atsižvelgia skirdamas bausmę už naujos nusikalstamos veikos padarymÄ , spręsdamas dėl kaltininko atleidimo nuo bausmės ar baudžiamosios atsakomybės, taip pat pripažindamas asmenį pavojingu recidyvistu. Å i įstatymo nuostata negali bÅ«ti aiÅ¡kinama plečiamai. Tokios galimybės nenumato ir minimas Pamatinis sprendimas. Sutiktina, kad teistumas varžo tam tikras teises, bet kartu pažymėtina, jog atsižvelgiant į teistumÄ (tame tarpe ir pagal kitos valstybės nuosprendį) gali bÅ«ti varžomos tik tos piliečių teisės ir laisvės, kurių apribojimÄ numato Lietuvos Respublikos įstatymai.

13. AukÅ¡tesnis teismas sutinka, jog Pamatiniai sprendimai valstybėms narėms yra privalomi rezultatų, kuriuos reikia pasiekti, atžvilgiu ir jie nėra tiesiogiai veikiantys. Tačiau tai nereiÅ¡kia, jog Pamatinio sprendimo nuostatos galėtų bÅ«ti aiÅ¡kinamos plečiamai. Å iuo atveju, kaip ir buvo paminėta, Pamatinio sprendimo2008/675/TVR pagrindu Lietuvos Respublikos Seimas pakeitė BK 97 straipsnį, numatydamas kad turinčiais teistumÄ laikomi už nusikaltimo padarymÄ nuteisti asmenys, kuriems įsiteisėjo Lietuvos Respublikos ar kitos Europos SÄ jungos valstybės narės teismo priimtas apkaltinamasis nuosprendis. Ä® teistumÄ teismas atsižvelgia skirdamas bausmę už naujos nusikalstamos veikos padarymÄ , spręsdamas dėl kaltininko atleidimo nuo bausmės ar baudžiamosios atsakomybės, taip pat pripažindamas asmenį pavojingu recidyvistu.

14. Pirmosios instancijos teismas, analizuodamas tam tikras aplinkybes, susijusias su teistumo panaikinimu prieÅ¡ terminÄ , pagal BK 97 straipsnį, tarsi ėmėsi spręsti klausimÄ iÅ¡ esmės, sukeldamas abejones dėl savo iÅ¡vados, jog Lietuvos teismas Å¡io klausimo nagrinėti negali. Pripažintina, jog tokių aplinkybių analizė yra perteklinė, suteikianti pareiÅ¡kėjui nepagrįstų lÅ«kesčių, tačiau paminėtina, jog pirmosios instancijos teismas “papildomas aplinkybes” nagrinėjo hipotetiÅ¡kai. Tai nekeičia pirmosios instancijos teismo sprendimo esmės, jog Lietuvos teismas neturi kompetencijos nagrinėti teistumo, atsiradusio pagal kitos valstybės nuosprendį, panaikinimo klausimo pagal Lietuvos Respublikos įstatymus.

15. Dar vienas paminėtinas aspektas yra Ä®tariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registras (toliau – Registras), kurį tvarko Informatikos ir ryÅ¡ių departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos ir kurio duomenimis per ECRIS (Europos nuosprendžių registrų informacinė sistema) sistemÄ keičiasi duomenimis ES Å¡alys. IÅ¡ Ä®tariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro objektų registravimo ir duomenų teikimo taisyklių, patvirtintų Informatikos ir ryÅ¡ių departamento direktoriaus 2012 m. rugpjūčio 10 d.

įsakymu Nr. 5V-67 (Žin., 2012, 102-5212) (toliau Taisyklės) 8.9. punkto matyti, kad Registre tvarkomi Europos SÄ jungos valstybių narių praneÅ¡imai apie Lietuvos Respublikos piliečiams Å¡ių valstybių teritorijoje priimtus, įsiteisėjusius ir į nacionalinius nuosprendžių registrus įtrauktus teismų apkaltinamuosius nuosprendžius, taip pat vėlesnius nacionalinių nuosprendžių registruose esančios informacijos pakeitimus – Pamatinio sprendimo nustatytais terminais; Remiantis Registro Taisyklių 67 punktu, įraÅ¡ius į Registro duomenų bazę duomenis apie Europos SÄ jungos valstybės narės piliečiui Lietuvos Respublikos teismo priimtÄ apkaltinamÄ jį nuosprendį, vėlesnius su nuosprendžiu susijusius sprendimus, keičiančius paskirtÄ bausmę ar jos vykdymo sÄ lygas, teistumo iÅ¡nykimo termino sutrumpinimÄ ar teistumo panaikinimÄ , taip pat suėjus Baudžiamajame kodekse nustatytam teistumo iÅ¡nykimo terminui, Registro valdytojas ne vėliau kaip kitÄ darbo dienÄ iÅ¡siunčia praneÅ¡imÄ , kurio forma nustatyta Taisyklių 33 priede, Å¡io piliečio valstybės centrinei institucijai paÅ¡tu arba elektroninių ryÅ¡ių priemonėmis.

Jei minėtas asmuo turi kelias pilietybes, praneÅ¡imai iÅ¡siunčiami atitinkamai Å¡ių valstybių centrinėms institucijoms. Nuo Europos nuosprendžių registrų informacinės sistemos ECRIS veiklos pradžios su kitomis Europos SÄ jungos valstybėmis narėmis keičiamasi Registro duomenimis ir informacija elektroniniu bÅ«du per ECRIS sistemÄ (70 p.). IÅ¡ to seka, kad Lietuvos Respublikos teismas panaikindamas A. K. teistumÄ virÅ¡ytų savo kompetencijos ribas, nes negali bÅ«ti panaikinamas teistumas Lietuvos Respublikoje, jis bus panaikinamas ir kitose Europos SÄ jungos valstybėse.

16. AukÅ¡tesniojo teismo vertinimu, nėra teisinga manyti, kad neigiamai iÅ¡sprendus A. K. praÅ¡ymÄ jis yra diskriminuojamas. Jis nusikalsdamas Vokietijos Federacinėje Respublikoje turėjo tikėtis bÅ«ti nubaustas pagal tos Å¡alies įstatymus, o taip pat prisiimti pasekmes, kurios kils pritaikius jam atsakomybę. Teismas, įvertinęs nustatytas aplinkybes ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, 442 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 2 dalimi, n u t a r i a : A. K. advokato Stasio Lileikio skundo netenkinti, palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 18 d. nutartį. Teisėja Virginija Liudvinavičienė