59e8bbbb-77f9-4e0c-a957-92e441d4b2ee · Prienų rajono apylinkės teismas

Baudžiamoji byla NrBaudžiamoji byla Nr. 1-67-939/2014Teisminio proceso Nr. 1-20-9-00617-2013-2Procesinio sprendimo kategorija :2.3.6.4.5;1.2.26.2.1;1.1.7.2.5; (S) PRIENŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMAS N U O S P R E N D I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. liepos 4 d.Prienai              Prienų rajono apylinkės teismo teisėja Laima Lubauskienė, sekretoriaujant Jolitai Matulienei, dalyvaujant prokurorei Daivai Brudnienei, gynėjams G. T., V. M., nukentėjusiajai D. I., jos atstovui advokato padėjėjui G.

M., vieÅ¡ame teismo teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje                   E. Ž. a.k. (duomenys neskelbtini) gimusi, (duomenys neskelbtini), gyvenanti (duomenys neskelbtini), lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, turinti pagrindinį iÅ¡silavinimÄ , nedirbanti, teista 2012-09-13 Prienų rajono apylinkės teismo pagal LR BK 235 str. 1 d., 236 str. 1 d. – 3 mėnesiams viešųjų darbų      kaltinama padariusi nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 str. 1 d. (toliau – BK)D.

D., a.k. (duomenys neskelbtini) gimusi, (duomenys neskelbtini), gyvenanti (duomenys neskelbtini), lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, turinti pagrindinį iÅ¡silavinimÄ , nedirbanti, neteista,    kaltinama padariusi nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 str. 1 d. (toliau – BK)Teismas, iÅ¡nagrinėjęs baudžiamÄ jÄ bylÄ , n u s t a t ė :             2012 m. rugpjūčio 29 d. apie 22 val. D. D. ir E. Ž., vieÅ¡oje vietoje – daugiabučio namo, kieme, esančiame (duomenys neskelbtini), veikdamos bendrai, įžūliais veiksmais, pykčio pasekoje, D.

I. atžvilgiu panaudojo fizinį smurtÄ sudavė ne mažiau tris smÅ«gius - D. D. ranka sudavė D. I. per rankÄ , spyrė į galvos sritį, rankas, Å¡onus, tÄ sė už plaukų, pribėgusi E. Ž. spyrė D. I. į galvos sritį, Å¡onus, abi kaltinamosios vadino D. I. žeidžiančiais žodžiais, tokiais savo bendrais įžūliais veiksmais ir patyčiomis demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarkÄ bei sukėlė nukentėjusiajai D. I. fizinį skausmÄ ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymÄ , dėl odos nubrozdinimo deÅ¡iniame skruoste bei kraujosruvų odoje ir poodyje abiejose Å¡launyse.

Kaltinamoji D. D. kalta prisipažino iÅ¡ dalies ir parodė, kad jos ir nukentėjusiosios santykiai konfliktiÅ¡ki. Nukentėjusioji yra jos dukros E. Ž. sÅ«naus D. G. tėvo K. G. draugė. Pas juos į namus atvyko K. G. aplankyti savo sÅ«naus D.. Kai K. G. kambaryje kalbėjosi su jos dukra E. Ž. apie vaikÄ , nukentėjusioji bÅ«dama lauke pradėjo rėkti, kad atiduokit jos K.. Todėl ji išėjo į kiemÄ ir pasakė D. I., kad ji nerėktų. Kadangi D. I. vis tiek rėkė ji supyko, todėl pastÅ«mė nukentėjusiÄ jÄ , pastaroji atsitrenkė į automobilį ir nugriuvo ant žemės. Kai D.

I. pasakė, kad jis iÅ¡kvies policijÄ , todėl ji spirdama iÅ¡mušė jai iÅ¡ rankų telefonÄ . Pripažįsta, kad nukentėjusiÄ jÄ galėjo plÅ«sti įvairiais necenzÅ«riniais žodžiais, tačiau jai negrasino, jos nespardė, nors iÅ¡spirdama telefonÄ galėjo įspirti į kojÄ , plaukų nerovė. Po smurto panaudojimo D. I. garsiai Å¡aukėsi pagalbos. Ä® kiemÄ buvo išėjusi jos dukra E. Ž., tačiau ji smÅ«gių nukentėjusiajai nesudavė. Duodama parodymus ikiteisminio tyrimo metu ji buvo pikta ant E. Ž., todėl jÄ apkalbėjo.

Kadangi konfliktų tarp jos ir nukentėjusios buvo ne vienas, todėl ji painiojasi įvykiuose. Pagarsinti parodymai (t.1, b.l.111,112) duoti ikiteisminio tyrimo metu kur D. D. parodė, kad ji matė, jog į laukÄ iÅ¡bėgusi jos dukra E. pribėgo prie nukentėjusiosios ir rankomis sudavė nukentėjusiajai smÅ«gius į galvos sritį. SmÅ«gių sudavė nedaug, tačiau, kiek neprisimena, taip pat parodė, kad E. plÅ«do necenzÅ«riniais žodžiais nukentėjusiÄ jÄ dėl to, kad ji kiÅ¡asi į E. ir K.

G. gyvenimÄ ir kad neleidžia K. G. rÅ«pintis E. ir K. G. vaiku. Kaltinamoji teisminio nagrinėjimo metu pripažino, kad tyrėjai davė teisingus parodymus.Kaltinamoji E. Ž. kalta neprisipažino ir parodė, kad nukentėjusioji yra jos vaiko D. tėvo sugyventinė. Jų santykiai buvo konfliktiÅ¡ki, tačiau paskutiniu metu nesusitinka, todėl nesipyksta. K. G. jai į namus atvedė sÅ«nų D. ir juodu kalbėjosi kambaryje. Bekalbant ji iÅ¡girdo kieme triukÅ¡mÄ . Ji išėjusi į kiemÄ pamatė, kad nukentėjusioji sėdėdama ant žemės raunasi sau nuo galvos plaukus ir rėkia, o pamačiusi jÄ ji pradėjo Å¡aukti, kad ji atiduotai jos vyrÄ .

Jos abi susistumdė, nuo jos pastÅ«mimo D. I. nugriuvo. Išėjęs į kiemÄ K. G. pasakė, kad baigtume triukÅ¡mauti. Kodėl jos motina ikiteisminio tyrimo metu sakė, kad ji sudavė smÅ«gius nukentėjusiajai nežino. SmÅ«gių D. I. nesudavė, plaukų jai nerovė. Jos santykiai su mama D. D. buvo geri. Motinos apklausos metu ( 2013-10-28, 2013-12-13) jos buvo susipykę, tačiau dėl ko nežino. 2013-09-14 ji susituokė, ir nuo 2013 metų liepos mėnesio jau gyveno KaiÅ¡iadorių rajone pas sutuoktinį.

Nukentėjusioji D. I. parodė, kad jos draugas K. G. kaltinamajai E. Ž. parvedė sÅ«nų. Ji liko laukti kieme. Ä® kiemÄ išėjo kaltinamoji D. D. pasakė, kad neva ji norėjo nunuodyti vaikÄ ir kirto per rankas. Ji rankoje laikė telefonÄ , telefonas iÅ¡kirto ant žemės po automobiliu, kuris stovėjo aikÅ¡telėje, kai ji pasilenkė pasiimti telefono ji pajuto jai suduodamus smÅ«gius rankomis ir kojomis, tempimÄ už plaukų. Tuomet ji Å¡aukėsi pagalbos ir pamatė, kad atbėga kaltinamoji E. Ž., iÅ¡ už namo.

Pribėgusi E. Ž. jai sudavė smÅ«gius į įvairias kÅ«no vietas, tempė už plaukų. IÅ¡ už namo kampo atbėgo K. G. jas atskyrė, atbėgo dar vienas vyriÅ¡kis. Atvažiavo policija. Dėl padarytų sužalojimų jai buvo nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Ji buvo pas ekspertÄ , ekspertas fiksavo tuos sužalojimus, kuriuos ji pati parodė. E. Ž. jai spyrė apie 3–4 kartus, Å¡alia stovėjo D. D. ir jai vis įspirdavo. D. D. sudavė daugiau kaip penkis smÅ«gius. SmÅ«giai buvo suduoti į Å¡onus, kojas, rankas.

K. G. jos draugas. Jos ir kaltinamųjų konflikto priežastis yra K. G.. Konfliktai prasidėjo kai ji apsigyveno pas K. G.. Liudytojas K. G. parodė, kad vakare savo sÅ«nų nuvedė kaltinamajai E. Ž. į namus. Jis užėjo į vidų, o jo draugė D. I. liko kieme. BÅ«nant viduje ji iÅ¡girdo nukentėjusiÄ jÄ Å¡aukiant gelbėkit, muÅ¡a. Jis priėjo prie buto durų, durys buvo užrakintos. Pirmiausia prie buto durų priėjo kaltinamoji E. Ž. iÅ¡ durų iÅ¡traukė buto rankÄ ir pasakė, kad iÅ¡ lauko pusės geriau atsirakina ir iÅ¡Å¡oko per balkonÄ .

Lauke triukÅ¡mas tęsėsi toliau, todėl jis iÅ¡ buto iÅ¡Å¡oko per balkonÄ ir nubėgo į kiemÄ . Kieme abi kaltinamosios ir nukentėjusioji buvo susikibę. Jis jas skyrė, tačiau jos vėl sueidavo. Kaltinamosios mosikavosi rankomis, o nukentėjusioji gynėsi. Nukentėjusioji rėkė, kad jÄ muÅ¡a, o kaltinamosios sakė grasinančius žodžius. A. K. jas galutinai iÅ¡skyrė. Po to kai kaltinamosios ir nukentėjusioji buvo atskirtos D. I. Å¡aukė, kad jÄ mušė, rovė plaukus, o kaltinamoji D.

D., rėkė, kad nukentėjusioji plaukus rovėsi pati. SekančiÄ dienÄ nukentėjusiÄ ja vežė į Alytų pas ekspertÄ , ant kÅ«no matėsi mėlynių, buvo iÅ¡rauti plaukai.Liudytojas R. T. parodė, kad jis dirba BirÅ¡tono policijos komisariate ir jam žinoma, kad tarp kaltinamųjų bei nukentėjusiosios yra buvęs ne vienas konfliktas. Atvyko į įvykio vietÄ , kurioje visos trys moterys viena ant kitos Å¡aukė. Prisimena, kad kaltinamoji D. D. pasakė, kad pati D. I. save sužalojo, o pastaroji pasakė, kad jÄ sužalojo abi kaltinamosios.

IÅ¡ įvykio vietos susidarė įspÅ«dis, kad D. I. buvo nuskriausta, ji verkė ir pasakojo kaip buvo sužalota. Ant kaltinamųjų sužalojimų nesimatė. Å is konfliktas tarp kaltinamųjų ir nukentėjusios buvo ryÅ¡kesnis palyginus su kitais, todėl nemano, kad jis kÄ nors galėjo supainioti.Liudytojas A. K. parodė, kad bÅ«damas vakare iÅ¡girdo moters balsÄ Å¡aukiantį pagalbos. Tai nebuvo vienas suÅ¡ukimas pagalbos, todėl jis suprato, kad niekas nereaguoja, todėl jis išėjo į kiemÄ .

Ä® kiemÄ Ä—jo, todėl kad suprato, jeigu moteris Å¡aukiasi pagalbos tai kažkas negerai. Jeigu nebÅ«tų moteris Å¡aukusi pagalbos jis į kiemÄ nebÅ«tų ėjęs. Atėjęs į kiemÄ pamatė, kad vienoje pusėje stovi abi kaltinamosios, o kitoje nukentėjusioji. Nukentėjusioji verkė, sakė, kad jÄ nuskriaudė, iÅ¡rovė plaukus. Kai jis išėjo konfliktas jau buvo pasibaigęs. Greitai atvyko policijos pareigÅ«nai ir jis išėjo namo. Toje vietoje buvo ir K. G., kuris pasakė, kad vyksta konfliktas.

Liudytoja L. V. parodė, kad ji kaip tyrėja atliko ikiteisminį tyrimÄ Å¡ioje byloje. Ji atliko D. D. apklausÄ kaip įtariamosios ir į protokolÄ rašė tai kÄ sakė D. D., po apklausos pati D. D. perskaitė protokolÄ ir po juo pasirašė. Atliko ir antrÄ jos apklausÄ , kurios metu pasakė, kad neturi jokių papildymų. Apklausos metu D. D. tikrai sakė, kad jos dukra E. sudavė smÅ«gius nukentėjusiajai, kad D. D. bÅ«tų susipykusios nesakė. Byloje esančių dokumentų duomenimis, kurie pripažintini įrodymais, nustatyta:

D. I. 2013-05-20 pareiÅ¡kimu (b.l.4) prašė pradėti ikiteisminį tyrimÄ pagal BK 145 str. (pareiÅ¡kimas D. I. nepasiraÅ¡ytas). Prokuroras rezoliucija ant pareiÅ¡kimo pradėjo ikiteisminį tyrimÄ pagal BK 145 str. 1 d. Nutarimu atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimÄ (b.l.9,10) 2012-09-07Alytaus apskrities VPK BirÅ¡tono PK tyrėjas V. S. atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimÄ , nes padaryta veika turinti BK 140 str. 1 d. požymius, dėl kurių vadovaujantis BPK 407 str. ikiteisminis tyrimas neatliekamas.

Taip pat nutarė už sukeltÄ konfliktÄ D. D. ir E. S. patraukti administracinėn atsakomybėn. Nutarimu nutraukti ikiteisminį tyrimÄ 2013-12-12 (b.l.11–13) prokuroras nutraukė ikiteisminį tyrimÄ E. Ž. atžvilgiu dėl 2012-05-28 padarytų veikų pagal BK 140 str. 1d., 145 str. 1 d., 284 str. 1 d. ir D. D. atžvilgiu dėl nusikalstamos veikos pagal BK 140 str. 1 d. Taip pat nutarė ikiteisminį tyrimÄ E. Ž. ir D. D. atžvilgiu tęsti pagal BK 284 str. 1 d. dėl 2012-08-28 vieÅ¡osios tvarkos pažeidimo.

Ä®vykio vietos apžiÅ«ros protokolu (b.l.17–19) užfiksuota įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini) kiemas, yra prie trijų aukÅ¡to namo daugiabučio. 2012-08-31 specialisto iÅ¡vadoje (b.l.57,58) D. I. konstatuota, odos nubrozdinimai deÅ¡iniame skruoste bei kraujosruvos odoje ir poodyje abiejose Å¡launyse. Sužalojimai padaryti veikiant galvÄ ir abi kojas kietais bukais žalojančiais daiktais, galimai smÅ«giuojant rankomis ar kojomis. Sužalojimai tiek visumoje, tiek kiekvienas atskirai kvalifikuotini kaip nežymus sveikatos sutrikdymas.

Sužalojimai padaryti mažiausiai trijų trauminių poveikių pasekoje. IÅ¡vados tiriamojoje dalyje apžiÅ«ros metu nustatyta, kad yra plaukų iÅ¡retėjimo plotai kairėje momens – smilkinio srityje, kad D. I. nurodė skausmingumÄ Äiuopiant pakauÅ¡io sprando srityje.           Aptartais įrodymais įrodyta, kad kaltinamosios E. Ž. ir D. D. pažeidė vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarkÄ .          Teismas pripažįsta, kad remiantis nukentėjusiosios pareiÅ¡kimu pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 145 str. 1 d., tačiau pareiÅ¡kimas pačios D.

I. nepasiraÅ¡ytas. Pagal BPK 167 str. dėl ikiteisminio tyrimo pradžios dėl nusikalstamų veikų, iÅ¡vardintų Å¡io straipsnio pirmoje dalyje, turi bÅ«ti aiÅ¡kiai iÅ¡reikÅ¡ta nukentėjusiojo valia, įtvirtinta atskirame procesiniame dokumente – skunde ar nukentėjusio asmens teisėto atstovo pareiÅ¡kime. Jeigu ikiteisminis tyrimas pradedamas prokuroro iniciatyva, tai toks prokuroro sprendimas pradėti ikiteisminį tyrimÄ gali bÅ«ti iÅ¡reiÅ¡kiamas rezoliucija arba atskiru raÅ¡ytiniu dokumentu ar nutarimu jame nurodant motyvus ir priežastis, dėl kurių prokuroro reikalavimu turi bÅ«ti pradėtas ikiteisminis tyrimas.

Teismas pareiÅ¡kimÄ be D. I. paraÅ¡o vertintina kaip klaidÄ dėl neapsižiÅ«rėjimo, o tai, kas pareiÅ¡kime iÅ¡dėstyta visiÅ¡kai atitinka nukentėjusiosios valiÄ ir tai patvirtina kiti procesiniai dokumentai t.y. nukentėjusiosios apklausos protokolai suraÅ¡yti 2013-07-02, 2013-10-01, 2013-12-10 nutarimas pripažinti nukentėjusiÄ ja. 2013-12-12 prokuroras nutraukė ikiteisminį tyrimÄ E. Ž. atžvilgiu dėl 2012-05-28 padarytų veikų pagal BK 140 str. 1d., 145 str. 1 d., 284 str. 1 d. ir D. D. atžvilgiu dėl nusikalstamos veikos pagal BK 140 str. 1 d. ir tame pačiame nutarime nutarė tęsti ikiteisminį tyrimÄ dėl Å¡ioje byloje nagrinėjamos veikos pagal BK 284 str. 1 d., o pagal šį straipsnį ikiteisminio tyrimo pradėjimui nereikalingas nukentėjusiojo asmens pareiÅ¡kimas.

Todėl darytina iÅ¡vada, kad nėra duomenų gavimo (rinkimo) tvarkos pažeidimo, ir surinkti duomenys laikytini įrodymais. Teismas pasisako ir dėl to, kad 2012-09-07 Alytaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato BirÅ¡tono policijos komisariato tyrėjo nutarimu atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimÄ , nes padaryta veika turinti BK 140 str. 1 d. požymius, dėl kurių vadovaujantis BPK 407 str. ikiteisminis tyrimas neatliekamas. Tame pačiame nutarime tyrėjas nutarė už sukeltÄ konfliktÄ D. D. ir E. S. (dabartinė pavardė Žilinskienė) patraukti administracinėn atsakomybėn. Nors minėtas nutarimas įstatymo nustatyta tvarka nėra panaikintas, tačiau negali bÅ«ti kliÅ«tis atlikti baudžiamÄ jį persekiojimÄ ir nagrinėti baudžiamÄ jÄ bylÄ .

Duomenų, kad kaltinamosios bÅ«tų nubaustas administracine tvarka už 2012-08-29 įvykdytus veiksmus nukentėjusiosios atžvilgiu nėra. Aplinkybių, dėl kurių baudžiamasis procesas negalimas nenustatyta, nes pagal BPK 3 str. 8 p. numatyta, kad baudžiamasis procesas negali bÅ«ti pradedamas, o pradėtas turi bÅ«ti nutrauktas jeigu asmeniui, kuriam įsiteisėjo teismo nuosprendis dėl to paties kaltinimo arba teismo nutartis ar prokuroro nutarimas nutraukti procesÄ tuo pačiu pagrindu. Å iuo atveju nei teismo nuosprendis, nei nutartis ar prokuroro nutarimas nebuvo priimtas.

Tuo atveju, jeigu paaiÅ¡kėtų, kad dėl to paties kaltinimo yra įsiteisėjęs teismo nuosprendis ir asmenys nubausti administracinėmis nuobaudomis, nuobaudų panaikinimo klausimas spręstinas ATPK nustatyta tvarka.          NusikalstamÄ veikÄ E. Ž. ir D. D. įvykdė vieÅ¡oje vietoje t.y. (duomenys neskelbtini) kieme prie daugiabučio gyvenamojo namo Nr. (duomenys neskelbtini). Teismų praktikoje yra nuosekliai aiÅ¡kinama, kad BK 284 str. 1 d. prasme vieÅ¡oji vieta – tai tokia vieta, kurioje nusikalstamos veikos padarymo metu yra ar turi teisę lankytis kiti asmenys.

Veika, laikoma padaryta vieÅ¡oje vietoje, nepriklausomai nuo to, ar nusikaltimo darymo metu toje vietoje kas nors buvo, ar ne. Kitais įvykio vietoje galinčiais atsirasti asmenims laikomi tiesiogiai įvykyje nedalyvaujantys asmenys, t.y. bet kokie asmenys, iÅ¡skyrus kaltinamuosius ir nukentėjusįjį. Byloje nustatyta, kad įvykis, kurio metu kaltinamosios E. Ž. ir D. D. smurtavo prieÅ¡ nukentėjusiÄ jÄ , kilo kieme prie daugiabučio namo. Ä®vykio vieta atvira vietovė, prie daugiabučio gyvenamojo namo, kur bet kuriuo momentu gali patekti paÅ¡aliniai asmenys, tai nagrinėjamoje byloje ir įvyko.

Liudytojas K. G. iÅ¡girdęs nukentėjusiosios Å¡auksmÄ iÅ¡ kaltinamųjų gyvenamosios patalpos iÅ¡Å¡oko per balkonÄ , nes buto durys buvo užrakintos. Liudytojas A. K. visiÅ¡kai paÅ¡alinis asmuo, nesusijęs su kaltinamųjų ir nukentėjusiosios aplinkos asmenimis, vakare bÅ«damas namuose iÅ¡girdo nevienkartinį moters pagalbos Å¡auksmÄ ir supratęs, kad kažkas atsitiko, išėjo į kiemÄ . Kai jis išėjo į kiemÄ suprato, kad tarp moterų įvyko konfliktas, nukentėjusioji verkė, sakė, kad prieÅ¡ jÄ smurtavo, rovė plaukus.

Liudytojas A. K. vakare į kiemÄ išėjo tik dėl to, kad iÅ¡girdo moters pagalbos Å¡auksmÄ , atėjęs į vietÄ , kurioje vyko konfliktas suprato, kad prieÅ¡ nukentėjusiÄ jÄ buvo pavartotas smurtas, nukentėjusioji verkė. Dėl to, liudytojas neabejotinai patyrė nepatogumus. Kaltinamųjų veiksmai buvo įžūlÅ«s iÅ¡reiÅ¡kiantys aiÅ¡kiÄ nepagarbÄ aplinkiniams ir aplinkai, agresyvÅ«s, moraliu požiÅ«riu nepriimtini. Įžūlumas pasireiÅ¡kė fizinio smurto panaudojimu nukentėjusiosios atžvilgiu. Esminis vieÅ¡osios tvarkos pažeidimo objektyvusis požymis yra tai, kad minėtais įžūliais veiksmais kaltinamosios demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams ir aplinkai ir dėl to buvo sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka.

Teismų praktikoje visuomenės rimties sutrikdymas paprastai laikomi veiksmai, kai prieÅ¡ asmenį vieÅ¡oje vietoje panaudojama fizinis smurtas, aplinkiniai dėl to pasijunta Å¡iurkščiais pažeminti ar Å¡okiruoti. Bylos duomenimis nustatyta, kad liudytojams K. G., A. K. buvo sukeltos neigiamos emocijos ir kad jų dėka buvo nutraukti kaltinamųjų veiksmai. Ä® įvykio vietÄ buvo iÅ¡kviesta policija. Liudytoju apklaustas policijos pareigÅ«nas R. T. patvirtino, kad į įvykio vietÄ atvyko dėl kilusio konflikto.

Ä®vykio vietoje kaltinamoji D. D. sakė, kad pati nukentėjusioji rovėsi sau plaukus, o nukentėjusioji nurodė, kad abi kaltinamosios prieÅ¡ jÄ smurtavo. Ä®vertinus situacijÄ Ä¯vykio vietoje susidarė nuomonę, kad N. I. buvo auka, o ant kaltinamųjų jokių sužalojimų nematė. Nusikaltimas padarytas esant tiesioginei tyčiai, kaltinamosios suvokė, kad savo veiksmais sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarkÄ ir taip elgtis norėjo. Be to, kaltinamosios vieÅ¡oje vietoje nukentėjusiÄ jÄ iÅ¡plÅ«do necenzÅ«riniais žodžiais, kas teismų praktikoje laikoma patyčiomis.

       Šioje byloje kaltinamoji D. D. neneigia, kad smurtavo prieÅ¡ nukentėjusiÄ jÄ ir kad smÅ«gius sudavė iÅ¡ pykčio. Kaltinamoji E. Ž. parodymų apie savo psichinį santykį su veika ir jos padariniais nedavė ir neigė patį veikos padarymo faktÄ , kad iÅ¡ buto išėjusi į kiemÄ smurtavo prieÅ¡ nukentėjusiÄ jÄ . Todėl teismas apie kaltinamosios E. Ž. psichinį santykį su veika ir jos padariniais sprendžia iÅ¡ byloje nustatytų aplinkybių. O nustatytos aplinkybės – kad kaltinamosios vieÅ¡oje vietoje panaudojo fizinį smurtÄ , vadino D.

I. žeidžiančiais žodžiais ir dėl to realai buvo sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka. Kaltinime pagal BK 284 str. 1 d. nėra nurodytų jokių kaltinamųjų nusikalstamos veikos motyvų. Teismas sprendžia, kad kaltinamosios vieÅ¡oje vietoje padarė smurtinę veikÄ , kuria pirmiausia nulėmė pyktis, asmeninis prieÅ¡iÅ¡kumas nukentėjusiosios atžvilgiu ir tokiu bÅ«du kaltinamosios D. D. ir E. Ž. veikdamos bendrai t.y. smÅ«giuodamos ir tempdamos už plaukų nukentėjusiajai sukėlė fizinį skausmÄ ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymÄ .

Å ioje byloje kaltinamųjų D. D. ir E. Ž. vieÅ¡oje vietoje padarytÄ smurtinę veikÄ pirmiausia nulėmė pyktis kilusis dėl asmeninių priežasčių.            Aptartais įrodymais įrodyta, kad kaltinamosios E. Ž. ir D. D. nusikalstamai pažeidė vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ ir sutrikdė visuomeninę rimtį. Veiksmai buvo įžūlÅ«s, iÅ¡reiÅ¡kiantys aiÅ¡kiÄ nepagarbÄ aplinkiniams ir aplinkai, agresyvÅ«s, moraliniu požiÅ«riu nepriimtini, Å¡okiruojantys aplinkinius.

Įžūlumas pasireiÅ¡kė tuo, kad kaltinamosios vieÅ¡oje vietoje be jokios rimtos priežasties mušė ir plÅ«do nukentėjusiÄ jÄ . Nusikalstami veiksmai buvo nukreipti prieÅ¡ visuomeninę rimtį, jų pasekoje kilo sumaiÅ¡tis. Padarytais veiksmais sutrikdyta rimtis, sukeltos paÅ¡alinių žmonių neigiamos emocijos ir iÅ¡gÄ stis. Nusikalstami veiksmai nutraukti tik paÅ¡alinių asmenų dėka, buvo iÅ¡kviesta policija. Nusikalstamų veiksmų pasekoje nukentėjusiajai padaryti kÅ«no sužalojimai.

Kaltinamųjų padaryta nusikalstama veika kvalifikuotina kaip vieÅ¡osios tvarkos pažeidimas pagal LR BK 284 str. 1 d.Kaltinamoji D. D. pripažino smurto naudojimÄ faktÄ nukentėjusiosios atžvilgiu. Tik nurodo, kad nesudavė tiek smÅ«gių kiek nurodyta kaltinime, nerovė plaukų. Kaltinamoji E. Ž. kalta neprisipažįsta. Tačiau kaltinamosios E. Ž. parodymai paneigtini įrodymų visuma. Nukentėjusioji nurodo, kad prieÅ¡ jÄ smurtavo abi kaltinamosios, pirma smurtauti pradėjo kaltinamoji D. D., o po to pribėgo ir sudavė smÅ«gius kaltinamoji E. Ž..

Nukentėjusiosios parodymais teismas neturi pagrindo netikėti, nes jos parodymus patvirtina kiti byloje surinkti įrodymai. Ä®vykio vietoje buvęs ir liudytoju apklaustas R. T. atvykęs po konflikto konstatavo aplinkybes, kad nukentėjusioji buvo sužalota, kad pastaroji nurodė, kad abi kaltinamosios prieÅ¡ jÄ smurtavo. Liudytojas A. K. nuosekliai patvirtino tiek ikiteisminio tyrimo metu tiek teisme, kad atėjęs į įvykio vietÄ suprato, kad D. I. yra nukentėjusioji. Nors liudytojas K. G. yra nukentėjusiosios sugyventinis, tačiau teismas jo parodymus laiko patikimais, nes jie sutampa su kitais byloje esančiais įrodymais ir patvirtina, kad pirmiausia smurtauti pradėjo D.

D. ir dėl to jis bÅ«damas bute iÅ¡girdo triukÅ¡mÄ , o po to iÅ¡ buto iÅ¡bėgusi E. Ž.. Nukentėjusiosios sveikatos sužalojimo faktÄ patvirtina specialisto iÅ¡vada. Teismo medicinos eksperto iÅ¡vadoje konstatuota, kad nukentėjusiajai D. I. sužalojimai galėjo bÅ«ti padaryti byloje nurodytu laiku ir įvertinus visus bylos įrodymus, darytina iÅ¡vada, kad sužalojimai padaryti nukentėjusiosios nurodytomis aplinkybėmis. Nukentėjusioji nurodė, kad kaltinamosios jai sudavė smÅ«gius į rankas, veidÄ , Å¡onus, po suduotų smÅ«gių buvo nukritusi ant žemės. Specialisto iÅ¡vadoje nukentėjusiajai nustatyti sužalojimai patvirtina nukentėjusios parodymus prie kokių aplinkybių ji patyrė sužalojimus.

Kad sudavė smūgius ir E. Ž. ikiteisminio tyrimo metu nurodė ir kaltinamoji D. D., nors teisme apklausos metu nurodė, kad E. Ž. ikiteisminio tyrimo apklausos metu apkalbėjo, nes ant jos buvo supykusi dėl K. G.. Šia aplinkybe teismas neturi pagrindo tikėti, kadangi net pati kaltinamoji E. Ž. negalėjo įvardyti dėl ko buvo susipykę. Kaltinamosios D. D. parodymai šioje dalyje vertintini kaip duodami palankūs kaltinamosios E. Ž. naudai, nes jas sieja artimas, motinos ir dukros ryšys. Kaltinamosios E. Ž. parodymai neigiant savo kaltę vertinami tik kaip siekimas išvengti baudžiamosios atsakomybės. Aplinkybė, kad nukentėjusioji pati sau rovėsi plaukus nelogiška.         Kaltinimas teigė, kad E. Ž. ir D.

D., bendrai veikdamos nukentėjusiÄ jÄ parklupdė ant žemės. Teisminio nagrinėjimo metu nepasitvirtino, kad kaltinamosios atliko šį veiksmÄ , bylos duomenimis nustatyta, kad nukentėjusioji po smÅ«gio buvo nukritusi ant žemės, todėl Å¡i kaltinimo dalis iÅ¡ pateikto E. Ž. ir D. D., kaltinimo paÅ¡alintina. Teisminio nagrinėjimo metu taip pat nepasitvirtino, kad kaltinamosios sudavė nukentėjusiajai ne mažiau kaip po penkis smÅ«gius. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad kaltinamosios bendrais veiksmais sudavė ne mažiau kaip tris smÅ«gius nukentėjusiajai į įvairias kÅ«no vietas.Skiriant ir parenkant bausmes kaltinamosioms E. Ž. ir D.

D. atsižvelgtina į tai, kad jų atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Pagal pavojingumo visuomenei laipsnį kaltinamosios padarė nesunkiÄ nusikalstamÄ veikÄ , veika padaryta iÅ¡ asmeninių paskatų. Kaltinamoji D. D. buvo nusikalstamos veikos iniciatorė, o kaltinamoji E. Ž. savo veiksmais prisijungė prie daromo nusikaltimo. D. D., teisiama pirmÄ kartÄ , nedirba, augina neįgalų vaikÄ , jos Å¡eima įraÅ¡yta į socialinės rizikos Å¡eimų apskaitÄ dėl socialinių įgÅ«džių stokos ir piktnaudžiavimo alkoholiu, eilę kartų bausta administracine tvarka daugiausia už pažeidimus susijusius su vaikų nepriežiÅ«ra, kas jÄ neigiamai charakterizuoja.

Kaltinamoji E. Ž. teista, teistumas neiÅ¡nykęs, nedirba, augina mažametį vaikÄ , įtraukta į socialinės rizikos Å¡eimų apskaitÄ dėl socialinių įgÅ«džių stokos, yra jauno amžiaus, duomenų, kad bÅ«tų bausta administracine tvarka nėra. Ä®vertinus nurodytas aplinkybes kaltinamosioms E. Ž. ir D. D. skirtina bausmė - laisvės apribojimas.             Vadovaudamasis LR BPK 302-307 str. teismas n u s p r e n d ė :              E. Ž. pripažinti kalta padarius nusikaltimÄ , numatytÄ LR BK 284 str. 1 d., ir nuteisti 7 mėnesiams laisvės apribojimu.

Ä®pareigoti Å¡iuo laikotarpiu:             - nekeisti gyvenamosios vietos be institucijos, prižiÅ«rinčios bausmės vykdymÄ , sutikimo;             - uždrausti bendrauti su D. I..             Iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti kardomÄ jÄ priemonę – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti.             D. D. pripažinti kalta padarius nusikaltimÄ , numatytÄ LR BK 284 str. 1 d., ir nuteisti 7 mėnesiams laisvės apribojimu.

Ä®pareigoti Å¡iuo laikotarpiu:             - nekeisti gyvenamosios vietos be institucijos, prižiÅ«rinčios bausmės vykdymÄ , sutikimo;             - uždrausti bendrauti su D. I..             Iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti kardomÄ jÄ priemonę – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti. Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo gali bÅ«ti skundžiamas Kauno apygardos teismui paduodant apeliacinį skundÄ Prienų rajono apylinkės teisme. Teisėja                                                                                      Laima Lubauskienė