59e7e4b2-258d-40c8-9b40-257d8a891ed6 · Vilniaus apygardos teismas
Legislator summary
AI generatedAdm Adm. byla Nr. ATP-947-648/2012Teisminio proceso Nr.: 4-03-3-00754-2012-1Procesinio sprendimo kategorija: 39.2., 45.4.4., 45.4.5.(S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S2012 m. rugpjÅ«Äio 10 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisÄjas ArtÅ«ras Pažarskis, teismo posÄdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinÄjÄs administracinio teisÄs pažeidimo bylÄ pagal R. L. apeliacinį skundÄ dÄl Vilniaus miesto 3 apylinkÄs teismo 2012 m. birželio 21 d. nutarimo, kuriuo R.
Legislator headnote
AI generated59e7e4b2-258d-40c8-9b40-257d8a891ed6 · Vilniaus apygardos teismas: NagrinÄjamu atveju buvo tinkamai įvertinti visi administracinio teisÄs pažeidimo byloje surinkti įrodymai ir pagrįstai konstatuota, jog R. L. padarÄ jai inkriminuotus teisÄs pažeidimus.R. L. apeliaciniame skunde neigia tyÄia pasitraukusi iÅ¡ eismo įvykio vietos. TokiÄ apeliantÄs versijÄ paneigia administracinio teisÄs pažeidimo byloje surinkti įrodymai.Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d. numatyta administracinÄ atsakomybÄ už pasitraukimÄ iÅ¡ eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijÄs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles.
Full text
Adm Adm. byla Nr. ATP-947-648/2012Teisminio proceso Nr.: 4-03-3-00754-2012-1Procesinio sprendimo kategorija: 39.2., 45.4.4., 45.4.5.(S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S2012 m. rugpjÅ«Äio 10 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisÄjas ArtÅ«ras Pažarskis, teismo posÄdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinÄjÄs administracinio teisÄs pažeidimo bylÄ pagal R. L. apeliacinį skundÄ dÄl Vilniaus miesto 3 apylinkÄs teismo 2012 m. birželio 21 d. nutarimo, kuriuo R.
L. nubausta pagal Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d. 120 Lt bauda, pagal Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d. 3 200 Lt bauda su teisÄs vairuoti transporto priemones atÄmimu 3 metams, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ATPK 33 str. 2 d., jai paskiriant galutines administracines nuobaudas â 3 200 Lt baudÄ su teisÄs vairuoti transporto priemones atÄmimu 3 metams,n u s t a t Ä :R. L. nubausta pagal Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d. už tai, kad ji 2012-03-01, apie 8:40 val., Raugyklos g., ties sankryža su Kauno g, Vilniuje, vairuodama automobilį âOpel Astraâ, v/n (duomenys neskelbtini), ir važiuodama atbuline eiga, nepaliko tarpo iÅ¡ Å¡ono, kliudÄ stovintį automobilį âSubaru Foresterâ, v/n (duomenys neskelbtini), bei apgadino abu automobilius, taip pažeisdama Kelių eismo taisyklių (toliau â KET) 9 ir 132 p. reikalavimus.Taip pat R.
L. nubausta pagal Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d. už tai, kad ji 2012-03-01, apie 8:40 val., Raugyklos g., ties sankryža su Kauno g, Vilniuje, vairuodama automobilį âOpel Astraâ, v/n (duomenys neskelbtini), ir bÅ«dama susijusi su eismo įvykiu, kurio metu nukentÄjusiajam, buvusiam eismo įvykio vietoje, padaryta turtinÄ Å¾ala, nesutarÄ dÄl eismo įvykio aplinkybių, neiÅ¡kvietÄ policijos į eismo įvykio vietÄ ir pasitraukÄ iÅ¡ eismo įvykio vietos, taip pažeisdama KET 232 p. reikalavimÄ .R.
L. apeliaciniame skunde praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto 3 apylinkÄs teismo 2012-06-21 nutarimÄ dalyje pagal Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d. ir nutraukti administracinio teisÄs pažeidimo bylÄ .Nurodo, kad ji sutinka su paskirta administracine nuobauda dÄl sukelto eismo įvykio, kita vertus, mano, jog ji nesuvokÄ, kad įvyko eismo įvykis, dÄl ko tyÄia nepasitraukÄ iÅ¡ eismo įvykio vietos. Teismas neteisingai vertino įvykio faktines aplinkybes. Pasak apeliantÄs, posÅ«kio metu jai norint grįžti į savo eismo juostÄ , automobiliai susilietÄ maždaug 60 cm plokÅ¡tuma bei nubraukÄ dažus judant 1-2 cm atkarpoje.
Jei teismo vertinimas dÄl 60 cm kontakto ilgio bÅ«tų pagrįstas, tai jos automobilio galinÄ pusÄ bÅ«tų ties automobilio viduriu, dÄl ko kontakto nepastebÄti bÅ«tų neįmanoma. Nebuvo atkreiptas dÄmesys, kad automobilio apgadinimai yra pavirÅ¡utiniÅ¡ki, kontaktas buvo su plastmasinÄmis automobilio detalÄmis, kas rodo, jog kontaktas tarp transporto priemonių buvo nežymus. Be to, ji pajudÄjo iÅ¡ vietos ne iÅ¡ karto, o tik bÅ«dama įsitikinusi, jog eismo įvykio nebuvo. Automobilio garsinio signalo paspaudimas nÄra aiÅ¡kus eismo įvykio požymis.
Po signalo ji konkliudentiniais veiksmais bendravo su automobilio vairuotoju, parodÄ, jog atsipraÅ¡o sukÄlusi nesklandumus ar avarinÄ situacijÄ , taÄiau nesulaukÄ reakcijos, kuri aiÅ¡kiai patvirtintų, kad atsitiko eismo įvykis, todÄl ji pajudÄjo bÅ«dama įsitikinusi, jog nieko neatsitiko.Teigia, kad paskirtos administracinÄs nuobaudos yra neadekvaÄios faktinÄms bylos aplinkybÄms ir jos padarytiems veiksmams, kadangi į teisinius gÄrius, kuriuos gina įstatymas, nebuvo kÄsintasi. Jos darbas yra susijÄs su galimybe laisvai judÄti, todÄl pradÄjus vykdyti sprendimÄ bei netekus galimybÄs komunikuoti ilgÄ laikÄ , ji praras darbÄ .
Pasak apeliantÄs, ji pažada ateityje neiÅ¡važiuoti iÅ¡ eismo įvykio vietos esant net menkiausiam kontaktui su kita transporto priemone.R. L. apeliacinis skundas netenkinamas.Lietuvos Respublikos ATPK 257 str. nustatyta, kad organas (pareigÅ«nas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto iÅ¡nagrinÄjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sÄ mone. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimÄ ar nebuvimÄ galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais.
Nustatant teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas aplinkybes turi bÅ«ti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieÅ¡taravimai, logiÅ¡kumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybÄs, įrodymų Å¡altinių patikimumas. IÅ¡ Lietuvos Respublikos ATPK 257 str. taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip materialinÄs tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi â vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas â tai ne iÅ¡ankstinis įsitikinimas, o įrodymais pagrįsta iÅ¡vada, kuri padaroma iÅ¡ surinktų įrodymų, kada iÅ¡nagrinÄjami reikÅ¡mingi faktai, iÅ¡keliamos ir iÅ¡tiriamos galimos versijos, įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.
NagrinÄjamu atveju buvo tinkamai įvertinti visi administracinio teisÄs pažeidimo byloje surinkti įrodymai ir pagrįstai konstatuota, jog R. L. padarÄ jai inkriminuotus teisÄs pažeidimus.R. L. apeliaciniame skunde neigia tyÄia pasitraukusi iÅ¡ eismo įvykio vietos. TokiÄ apeliantÄs versijÄ paneigia administracinio teisÄs pažeidimo byloje surinkti įrodymai.Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d. numatyta administracinÄ atsakomybÄ už pasitraukimÄ iÅ¡ eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijÄs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles.
Teismų praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad pagal Å¡io pažeidimo esmÄ, kaltÄ dÄl jo padarymo gali pasireikÅ¡ti tik sÄ moningu veiksmu â tyÄia. Baudžiant asmenį pagal Å¡iÄ normÄ bÅ«tina nustatyti, kad iÅ¡ eismo įvykio vietos pasitraukta tyÄia, t. y. asmuo, sukÄlÄs eismo įvykį, tai suprato ir tikslingai, siekdamas už savo veiksmus iÅ¡vengti atsakomybÄs, pasiÅ¡alino iÅ¡ įvykio vietos (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys N62-6187/2010, N63-1102/2010, Vilniaus apygardos teismo nutartys Nr. ATP-62-195/2011, ATP-511-195/2011).
Kai yra sprendžiamas klausimas, ar asmuo suvokÄ sukÄlÄs eismo įvykį, ypaÄ svarbus yra eismo įvykyje dalyvavusio automobilio apgadinimo mastas bei pobÅ«dis, eismo įvykį sukÄlusio automobilio vairuotojo veiksmai po eismo įvykio, kitos aplinkybÄs (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys Nr. N63-938/2010, N444-1500/2010, N444-1942/2010).Teismo posÄdyje liudytoju apklaustas B. R. parodÄ, kad jis 2012-03-01 važiavo Raugyklos gatve automobiliu âSubaru Foresterâ, v/n (duomenys neskelbtini), priklausanÄiu UAB âV (duomenys pakeisti)â.
Å ioje gatvÄje eismo juostos nepažymÄtos, eismas vienpusis, ja gali pravažiuoti trys automobiliai. Jis privažiavo į paÄiÄ deÅ¡iniausiÄ eismo juostÄ ir buvo neprivažiavÄs iki pagrindinio kelio apie 1 metrÄ . Buvo įjungÄs posÅ«kį, prieÅ¡ jį automobilių nebuvo. KairÄje pusÄje jau stovÄjo R. L. automobilis. Jam sustoti apeliantÄs automobilis netrukdÄ. R. L. automobilis stovÄjo pasisukÄs į kairÄ pusÄ ir priekis buvo jau pagrindiniame kelyje. B. R. pamatÄ, kad automobilis pradÄjo judÄti į jo pusÄ, tuomet jis pradÄjÄs signalizuoti, nes R.
L. vairuojamas automobilis galÄjo kliudyti jo automobilį. Kai paspaudÄ signalÄ , tai laukÄ kas bus. R. L. vis tiek važiavo atbuline eiga, atsitrenkÄ Ä¯ jo automobilį ir įbrÄÅ¾Ä transporto priemonÄ. Po kontakto jis dar signalizavo, o R. L. atsisukusi į jo pusÄ atsipraÅ¡Ä ir nuvažiavo. ApeliantÄ savo automobilio bamperio lanku įbrÄÅ¾Ä jo automobilio tarpÄ tarp priekinių ir galinių durų. Nubraukta nuo tarpo iki galinių durelių, buvo subraižyta apie 60 cm. Jis girdÄjo, kad subraiÅ¾Ä jo automobilį.
Kai R. L. perbraukÄ per jo automobilio Å¡onÄ , jis laukÄ, kol ji atidarys duris ir iÅ¡eis pažiÅ«rÄti. Jis sÄdÄjo ir laukÄ, nes jo automobilio durelÄs buvo prispaustos R. L. automobilio (b.l. 35-36). B. R. raÅ¡ytiniame paaiÅ¡kinime ir policijos pareigÅ«no E. U. tarnybiniame praneÅ¡ime užfiksuotos iÅ¡ esmÄs tokios paÄios eismo įvykio aplinkybÄs (b.l. 4, 6). ApeliacinÄs instancijos teismas nenustatÄ jokių pagrindų, dÄl kurių B. R. bÅ«tų suinteresuotas duoti melagingus parodymus ar nepagrįstai apkalbÄti R.
L., jo parodymai yra nuoseklÅ«s, atitinka kitus administracinio teisÄs pažeidimo byloje surinktus įrodymus, todÄl laikytini patikimais.IÅ¡ eismo įvykio vietos schemos ir fotolentelÄs matyti, kad automobiliui âSubaru Foresterâ apgadintos priekinÄs ir galinÄs durelÄs (b.l. 5, 14-15). Transporto priemonÄs techninÄs apžiÅ«ros akte ir fotolentelÄje užfiksuoti automobilio âOpel Astraâ galinio bamperio deÅ¡inio Å¡ono, galinio deÅ¡inio sparno, taip pat kuro bako dangtelio apgadinimai (b.l. 12-13).Å iuo atveju automobilių apgadinimų pobÅ«dis ir lokalizacija (R.
L. vairuojamas automobilis âOpel Astraâ galinio bamperio deÅ¡iniu Å¡onu, galiniu deÅ¡iniu sparnu ir kuro bako dangteliu apgadino B. R. automobilio âSubaru Foresterâ priekines ir galines dureles, apgadinimai yra pakankamai žymÅ«s), B. R. veiksmai, t. y. signalizavimas po eismo įvykio, neleidžia abejoti tuo, kad R. L., vairuodama automobilį âOpel Astraâ, apgadino kitÄ transporto priemonÄ ir sÄ moningai pasitraukÄ iÅ¡ eismo įvykio, su kuriuo ji buvo susijusi, vietos pažeidžiant KET.
Atkreiptinas dÄmesys, kad pati R. L. pripažino, kad ji girdÄjo, jog B. R. signalizavo. Be to, kaip teisingai pažymÄjo apylinkÄs teismas, automobilio âSubaru Foresterâ apgadinimai leidžia daryti iÅ¡vadÄ , jog kontaktas tarp transporto priemonių truko pakankamai ilgÄ laiko tarpÄ . TodÄl apeliacinio skundo teiginys, jog nubaustoji nepajuto kontakto tarp automobilių, kadangi automobilio apgadinimai yra pavirÅ¡utiniÅ¡ki, kontaktas buvo su plastmasinÄmis automobilio detalÄmis, atmetamas kaip prieÅ¡taraujantis byloje surinktiems įrodymams.
PrieÅ¡ingai nei teigia R. L., ji iÅ¡važiavo iÅ¡ eismo įvykio vietos neįsitikinusi, kad nebuvo jokio eismo įvykio, kadangi ji apskritai nesiaiÅ¡kino, kodÄl B. R. signalizavo jai, o tik atsipraÅ¡iusi pasitraukÄ iÅ¡ eismo įvykio vietos.Atsižvelgiant į tai, R. L. pagrįstai nubausta pagal Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d. PabrÄžtina, kad nubaustosios nesutikimas su teismo padarytomis iÅ¡vadomis dÄl įrodymų ir bylos faktinių aplinkybių vertinimo savaime neleidžia teigti, kad ji nepagrįstai nubausta už minÄto teisÄs pažeidimo padarymÄ .Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d. numatyto teisÄs pažeidimo padarymas (sunkesnis iÅ¡ R.
L. padarytų teisÄs pažeidimų, kurio sankcijos ribose jam paskirtos galutinÄs administracinÄs nuobaudos) užtraukia baudÄ vairuotojams nuo trijų tÅ«kstanÄių iki keturių tÅ«kstanÄių litų su teisÄs vairuoti transporto priemones atÄmimu nuo trejų iki penkerių metų arba administracinį areÅ¡tÄ nuo penkiolikos iki trisdeÅ¡imties parų su teisÄs vairuoti transporto priemones atÄmimu nuo trejų iki penkerių metų. Taigi, įstatymų leidÄjas, įvertinÄs Å¡io teisÄs pažeidimo pavojingumÄ , nustatÄ griežtas administracines nuobaudas.
ApylinkÄs teismas paskyrÄ apeliantei 3 200 Lt baudÄ su teisÄs vairuoti transporto priemones atÄmimu minimaliam terminui.Lietuvos Respublikos ATPK 301 str. 1 d. įtvirtinta, jog organas (pareigÅ«nas), nagrinÄjantis administracinių teisÄs pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas Å¡io kodekso 30 str. 2 d., taip pat į Å¡io kodekso 31 str. nustatytas atsakomybÄ lengvinanÄias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinanÄias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnÄ nuobaudÄ nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti Å¡velnesnÄ nuobaudÄ nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinÄs nuobaudos.
Teismų praktikoje yra laikomasi pozicijos, kad administracinÄ nuobauda, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ATPK 301 str. nustatytomis taisyklÄmis, gali bÅ«ti Å¡velninama tik ypatingais, iÅ¡imtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojanÄių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonÄs, naudai (pavyzdžiui, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys Nr. N1‑1396/2007, N17‑103/2007, Vilniaus apygardos teismo nutartys Nr. ATP-61-195/2011, ATP-63-195/2011).R.
L. padarÄ Å¡iurkÅ¡tų teisÄs pažeidimÄ , susijusį su KET nesilaikymu. Tai rodo jos itin neatsakingÄ elgesį, visuomenÄje nustatytų elgesio taisyklių ignoravimÄ . Nenustatyta R. L. lengvinanÄių ir sunkinanÄių aplinkybių. Teismų praktikoje yra aiÅ¡kinama, kad tai, jog administracinÄn atsakomybÄn traukiamo asmens darbas siejamas su poreikiu vairuoti transporto priemones, savaime nepripažįstama ypatinga aplinkybe, turinÄia lemti iÅ¡skirtinai Å¡velnios nuobaudos taikymÄ (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys Nr. N16-1756/2006, N62-3331/2011, Vilniaus apygardos teismo nutartys Nr. ATP-510-648/2012, ATP-694-648/2012).
TodÄl nors nubaustoji dirba darbÄ , kurio funkcijoms atlikti reikalinga teisÄ vairuoti transporto priemones, taÄiau Å¡i aplinkybÄ nelaikytina iÅ¡skirtine, nes daugelis žmonių naudoja teisÄ vairuoti transporto priemones panaÅ¡iems tikslams. Be to, apylinkÄs teismas atsižvelgÄ Ä¯ Å¡iÄ aplinkybÄ tinkamai parinkdamas R. L. administracines nuobaudas.PažymÄtina, kad skiriama administracinÄ nuobauda turÄtų nubausti teisÄs pažeidÄjÄ , sukelti teisÄs pažeidÄjui atitinkamas neigiamas pasekmes.
Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturÄtų bÅ«ti laikomas aplinkybe, sudaranÄia pagrindÄ Å¡velninti administracinÄ nuobaudÄ , nes neigiami padariniai yra natÅ«ralus teisÄs pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iÅ¡ anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkreÄias sankcijas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys N261-986/2011, N575-3335/2011).Taigi, nepritartina R. L., kad jai paskirtos administracinÄs nuobaudos yra neproporcingos padarytam teisÄs pažeidimui.Remiantis tuo, kas nustatyta, naikinti Vilniaus miesto 3 apylinkÄs teismo 2012-06-21 nutarimÄ R.
L. apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nÄra pagrindo.Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 30212 str. 1 d. 1 p.,n u t a r Ä :Palikti Vilniaus miesto 3 apylinkÄs teismo 2012 m. birželio 21 d. nutarimÄ nepakeistÄ ir R. L. apeliacinio skundo netenkinti.Nutartis neskundžiama. TeisÄjas                                                                 ArtÅ«ras Pažarskis