59e1d1d0-4755-450c-a35a-e295e01ee2a1 · Klaipėdos apygardos teismas

Pranešėjas Zigmas Pocius             Baudžiamoji byla Nr. 1A-560-382/2014Teisėja Irena Šeškauskienė              Teisminio proceso Nr. 1-33-3-00006-2013-2                          Procesinio sprendimo kategorijos:                                                                                  1.2.4.8., 2.4.6.2.1. (S)KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. liepos 10 d.Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Zigmo Pociaus,teisėjų Violetos Miliuvienės, Dalios Kursevičienės,sekretoriaujant Aušrai Čybienei,dalyvaujant išteisintojo J.

R. gynėjui advokatui Irmantui Motužiui,nukentėjusiajam J. Ž.,teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nukentėjusiojo J. Ž. apeliacinį skundÄ dėl Plungės rajono apylinkės teismo 2014 m. balandžio 14 d. nuosprendžio, kuriuo J. R. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 140 straipsnio 1 dalį iÅ¡teisintas, nesant jo veikoje nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 1 dalyje, požymių. Nukentėjusiojo J. Ž. civilinis ieÅ¡kinys dėl 15 000 Lt neturtinės žalos ir 118,95 Lt turtinės žalos atlyginimo atmestas.

IÅ¡ J. Ž. J. R. priteista 1500 Lt proceso iÅ¡laidų. Kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ ,n u s t a t ė: J. R. buvo kaltinamas tuo, kad jis 2013 m. gegužės 3 d., apie 19.35 val., (duomenys neskelbtini), V. B. priklausančiame gyvenamajame name smogė J. Ž. į smakrÄ , į kaklÄ ties raktikauliu, pagriebė jį iÅ¡ už nugaros per liemenį ir pargriovė ant koridoriaus grindų, tuo padarė nukentėjusiajam poodines kraujosruvas kairėje ausyje, apatinio žandikaulio, kairės rankos, krÅ«tinės lÄ stos kairės pusės sumuÅ¡imus, tai yra nežymų sveikatos sutrikdymÄ , bei sukėlė fizinį skausmÄ .Apeliaciniu skundu nukentėjusysis J.

Ž. praÅ¡o panaikinti Plungės rajono apylinkės teismo 2014 m. balandžio 14 d. nuosprendį ir priimti naujÄ nuosprendį: pripažinti J. R. kaltu padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 140 straipsnio 1 dalyje. IÅ¡ J. R. priteisti 1038,95 Lt turtinės ir 15000 Lt neturtinės žalos atlyginimo bei turėtas proceso iÅ¡laidas. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas visiÅ¡kai nepagrįstai konstatavo, jog J. R. veikė neperžengdamas bÅ«tinosios ginties ribų. Teismas nenurodė, kokiais konkrečiais veiksmais pasireiÅ¡kė jo realus kėsinimasis į V.

B., kokiÄ grėsmę jis kėlė nuosavybei ir ar J. R. turėjo teisę vartoti fizinį smurtÄ , ginant svetimÄ turtÄ . Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta iÅ¡vada, kad jis atvyko pas buvusiÄ sugyventinę V. B., siekdamas pakenkti jai ar pasikėsinti į jos nuosavybę. Jis su V. B. anksčiau kartu gyveno neįregistravę santuokos ir vedė bendrÄ Å«kį, todėl teismas negali traktuoti, kad visi V. B. namuose esantys daiktai buvo tik jos nuosavybė. Teismas nesiaiÅ¡kino, ar buvo likę jo daiktų, kuriuos jis turėjo teisę pasiimti.

Jis nuo pat pradžių parodė, kad pas V. B. yra likęs pasiskolintas stalas, kuris nebuvo nei jo, nei V. B. nuosavybė. Nurodo, kad įvykio dienÄ jis paskambino V. B. ir prašė grÄ Å¾inti pas jÄ namuose likusius daiktus, tačiau ji atsisakė tai daryti ir pakvietė jį atvykti iÅ¡siaiÅ¡kinti. Jokios teisės neatiduoti jo daiktų V. B. neturėjo, todėl teismas visiÅ¡kai nepagrįstai nuosprendyje konstatavo, kad veikdamas V. B. interesais ir saugodamas jos nuosavybę J. R. jį sužalojo teisėtai.

Apelianto įsitikinimu, J. R. neveikė bÅ«tinosios ginties sÄ lygomis, gindamas nuosavybę, kadangi nuosavybė buvo ne jo. BÅ«tinÄ ja gintimi negalima pripažinti situacijos, kai yra ginamas paÅ¡alinių asmenų bÅ«stas ar turtas. Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad teismas nenustatė ir nedetalizavo kėsinimosi į turtÄ pobÅ«džio, o tiesiog lakoniÅ¡kai nurodė, kad „V. B. namuose J. Ž. elgėsi savavaliÅ¡kai, įžūliai“. Tačiau nemandagus elgesys negali savaime sudaryti preteksto bÅ«tinajai ginčiai, o atsižvelgiant į tai, kad bÅ«stas ilgÄ laikÄ buvo ir jo gyvenamoji vieta, todėl kritiÅ¡kai vertintinas teismo teiginys, jog jis savivaliavo svetimuose namuose.

Tokių jo veiksmų negalima traktuoti kaip įsibrovimo į svetimas patalpas, nes teisę apsilankyti buvusios sugyventinės namuose jis turėjo. Be to, apie jo ketinimÄ ateiti V. B. žinojo, tam buvo pasiruoÅ¡usi ir pasikvietusi J. R.. Pažymi, kad nors bÅ«tinosios ginties instituto taikymui yra bÅ«tina ne bet kokio, o pavojingo kėsinimosi sÄ lyga, tačiau iÅ¡ teismo nuosprendžio nėra aiÅ¡ku, kokia grėsmė ar pavojus kilo raktams, kadangi nei sunaikinti, nei sugadinti jų nebuvo siekiama. Jis norėjo pasinaudoti raktais tik siekdamas surasti stalÄ , tačiau neketino niokoti ar žaloti V.

B. priklausančio turto. TÄ patvirtina ir faktas, kad jis atvykęs pas V. B. jai nepadarė jokios žalos, t. y. nesulaužė baldų, nepasisavino daiktų ir pan. Todėl teismo taikytas bÅ«tinosios ginties institutas, pripažįstant jo sužalojimÄ adekvačiu jo siekiui pasinaudoti raktais, yra visiÅ¡kai nepagrįstas. Jokių bÅ«tinosios ginties sÄ lygų, leidžiančių J. R. vartoti prieÅ¡ jį fizinį smurtÄ , nebuvo. Pati V. B. teismui parodė, kad pradėjo stumdytis tik tada, kai ji pati puolė prie jo norėdama atimti raktus.

Jis jokio fizinio smurto prieÅ¡ jÄ nevartojo, o fizinis kontaktas įvyko tik todėl, kad V. B. jėga norėjo iÅ¡ jo atimti raktus. Be to, liko neįvertinta ir ta aplinkybė, kad J. R. nepadaryti jokie sužalojimai. Ir nors nuosprendyje konstatuota, kad jis su V. B. stumdėsi ir jai sužalojo rankÄ , tačiau jokių tai patvirtinančių įrodymų byloje nėra. Å i iÅ¡vada padaryta remiantis tik pačios liudytojos parodymais, kad jai pradėjo kraujuoti deÅ¡inės rankos pirÅ¡tas. Teismas taip pat nevertino aplinkybės, jog su V.

B. namuose buvo dar du asmenys – J. R. ir V. B. sÅ«nus. Todėl, apelianto manymu, J. R. veiksmai neatitiko bÅ«tinosios ginties sÄ lygų ir apylinkės teismas nepagrįstai jo veiksmus vertino kaip Å¡alinančius baudžiamÄ jÄ atsakomybę.Teismo posėdyje nukentėjusysis J. Ž. prašė apeliacinį skundÄ tenkinti, iÅ¡teisintojo gynėjas prašė apeliacinį skundÄ atmesti, pirmosios instancijos teismo nuosprendį pakeisti ir baudžiamÄ jÄ bylÄ nutraukti.Apeliacinis skundas tenkintinas iÅ¡ dalies.Apeliaciniame skunde keliamas bÅ«tinosios ginties instituto BK 28 straipsnio taikymo klausimas, nukentėjusysis J.

Ž. pirmosios instancijos teismo nuosprendį praÅ¡o įvertinti bÅ«tent Å¡iuo aspektu, kadangi nesutinka su teismo iÅ¡vada, jog V. R. veikė neperžengdamas bÅ«tinosios ginties ribų. Teisėjų kolegija iÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ apeliacine tvarka konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, iÅ¡tyręs bei tinkamai įvertinęs visus byloje esančius įrodymus, padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog J. R., kaltintas nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje padarymu, veikė esant bÅ«tinajai ginčiai.

TokiÄ iÅ¡vadÄ dėl J. R. nusikalstamų veiksmų apimties ir veiksmų juridinio vertinimo kolegija daro įvertinusi visus byloje surinktus įrodymus.Kiekvienas asmuo turi teisę į bÅ«tinÄ jÄ gintį, Å¡iÄ teisę jis gali įgyvendinti neatsižvelgdamas į tai, ar galėjo iÅ¡vengti kėsinimosi arba kreiptis pagalbos į kitus asmenis ar valdžios institucijas (BK 28 straipsnio 1 dalis). Norint taikyti BK 28 straipsnį ir pripažinti veikoje buvus bÅ«tinosios ginties požymius, byloje turi bÅ«ti nustatytos aplinkybės, atitinkančios BK straipsnyje keliamas sÄ lygas.

BK 28 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmuo neatsako pagal šį kodeksÄ , jeigu jis, neperžengdamas bÅ«tinosios ginties ribų, padarė baudžiamajame įstatyme numatyto nusikaltimo ar nusižengimo požymius formaliai atitinkančiÄ veikÄ gindamasis ar gindamas kitÄ asmenį, nuosavybę, bÅ«sto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi. To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad bÅ«tinosios ginties ribų peržengimas yra tuo atveju, kai tiesiogine tyčia nužudoma arba sunkiai sutrikdoma sveikata, jeigu gynyba aiÅ¡kiai neatitiko kėsinimosi pobÅ«džio ir pavojingumo.

BÅ«tinosios ginties ribų peržengimu nelaikoma dėl didelio sumiÅ¡imo ar iÅ¡gÄ sčio, kurį sukėlė pavojingas kėsinimasis, arba ginantis nuo įsibrovimo į bÅ«stÄ padaryta veika. Taigi veika, kuri nors formaliai ir atitinka baudžiamojo įstatymo numatyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymius, tačiau padaryta neperžengiant bÅ«tinosios ginties ribų, nelaikoma pavojinga ir nėra uždrausta.IÅ¡teisintasis J. R. iÅ¡ esmės pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu neginčijo fakto, kad kaltime nurodytu laiku ir vietoje J.

Ž. galėjo padaryti nežymų sveikatos sutrikdymÄ , tačiau nuosekliai tvirtino, kad jį sužalojo ne tyčia, o siekdamas apginti V. B. nuo neteisėtų J. Ž. veiksmų. O specialisto iÅ¡vadoje konstatuoti J. Ž. sužalojimai galėjo atsirasti, kai jis J. Ž. tempė iÅ¡ namų lauk, kadangi pastarasis muistėsi ir daužėsi, norėjo iÅ¡trÅ«kti, be to, su savo galva trenkėsi jam į galvÄ . Taigi Å¡ioje byloje nėra ginčo dėl J. Ž. padarytų sužalojimų – nežymaus sveikatos sutrikdymo, todėl pirmosios instancijos teismas visiÅ¡kai pagrįstai skundžiamame nuosprendyje konstatavo, jog byloje esantys duomenys patvirtina, kad J.

R. veika formaliai atitinka BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėtį. Tačiau nagrinėju atveju, sprendžiant klausimÄ dėl J. R. atsakomybės, bÅ«tina iÅ¡siaiÅ¡kinti nusikalstamo sumanymo turinio dinamikÄ visos nusikalstamos veikos darymo metu, nustatyti ir individualizuoti konkrečius objektyviuosius veikos požymius, taip pat ir subjektyviuosius veikos požymius – kokio tikslo siekė ir kokius padarinius numatė J. R.. Atsakant į minėtus klausimus Å¡ioje byloje itin svarbu nustatyti, kokie buvo paties nukentėjusiojo J.

Ž. veiksmai prieÅ¡ prasidedant konfliktui.Byloje nustatyta, kad 2013 m. gegužės 3 d., apie 19.35 val., nukentėjusysis J. Ž. atvyko pas savo buvusiÄ sugyventinę V. B. į jai priklausančius namus su turtinėmis pretenzijomis dėl turto pasidalijimo. BÅ«tent dėl Å¡ios priežasties tarp jo ir J. R. įvyko konfliktas, kurio metu buvo nežymiai sužalotas apeliantas. IÅ¡teisintasis J. R. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad įvykio dienÄ jam paskambino V. B. ir pasakė, kad jai skambino J.

Ž., kuris kalbėjo agresyviu tonu, reikalavo daiktų ne pagal jų susitarimÄ , todėl ji paprašė jo vakare atvažiuoti, nes bijo J. Ž.. Vakare atvažiavo J. Ž., trankė durimis, iÅ¡vadino V. B. įvairiais necenzÅ«riniais žodžiais, reikalavo daiktų. V. B. pasakė, kad jie yra susitarę dėl daiktų pasidalijimo, tačiau J. Ž. puolė į stalčius ieÅ¡koti raktų nuo pavėsinės, reikalavo spynų. Prasidėjo konfliktas, J. Ž. iÅ¡bėgo, iÅ¡sitraukė iÅ¡ lauko durų raktÄ .

V. B. iÅ¡bėgo paskui. Jie pradėjo koridoriuje stumdytis ir grįžo į virtuvę. Tuomet J. Ž. puolė į sekcijos stalčiukÄ ieÅ¡koti raktų. V. B. raktų neleido paimti, jie vėl susistumdė. Po kurio laiko atsisėdo prie stalo, ginčijosi. J. Ž. norėjo iÅ¡ V. B. rankų atimti raktus, toliau vartojo necenzÅ«rinius žodžius, Å¡aukė. Pamatęs ant V. B. rankos kraujÄ , jis trinktelėjo ranka per stalÄ ir liepė J. Ž. ramintis. Priėjęs sugriebė J. Ž. už liemens ir atbulÄ atitraukė nuo V.

B. holo link. J. Ž. tarpduryje spardėsi, daužėsi, nesileido iÅ¡traukiamas. Tuo metu į vidų įėjo V. B. sÅ«nus, atidarė duris ir per atdaras duris jis iÅ¡stÅ«mė J. Ž. į laukÄ . Sužalojimai J. Ž. galėjo atsirasti, kai jis tempė jį lauk, nes J. Ž. muistėsi ir daužėsi, norėjo iÅ¡trÅ«kti (t.

1. b. l. 53–54).Liudytoja V. B. iÅ¡ esmės patvirtino J. R. pirmosios instancijos teismo posėdžio metu duotus parodymus. Ji parodė, kad įvykio dienos rytÄ jai paskambino J. Ž., klausė, ar ji nenori iÅ¡ jo pirkti sÅ«pynių, nors pagal jų susitarimÄ dėl kartu užgyvento turto pasidalijimo jie buvo susitarę. J. Ž. buvo nepatenkintas turto pasidalijimu ir žadėjo pas jÄ atvažiuoti. Kadangi bijojo bÅ«ti viena, ji paprašė J. R. atvažiuoti. Vakare atvažiavo J. Ž., įsiveržė į kambarį ir pradėjo ant jos rėkti, aiÅ¡kinti, kad jam priklauso pusė namo, nors namas yra jos.

Apie baldus kalbos nebuvo. Ji prašė J. Ž. nusiraminti, tačiau jis puolė prie namo raktų, kurie buvo lauko duryse, ir juos iÅ¡traukė. Ji norėjo raktus atimti ir jie pradėjo stumdytis. Tada J. R. kumščiu trenkė į stalÄ , pasakė, kad viskÄ galima iÅ¡spręsti taikiai, liepė J. Ž. atsisėsti. Ji atėmė iÅ¡ J. Ž. raktus, bet jis puolė į stalčių paimti kitų raktų, ji neleido to daryti ir jie vėl susistumdė. Jai pradėjo kraujuoti deÅ¡inės rankos pirÅ¡tas.

Tuomet J. R. apglėbė J. Ž., užlaužė rankÄ ir iÅ¡stÅ«mė į koridorių. Tuo metu įėjo jos sÅ«nus. J. R. paleido J. Ž. ir jis išėjo į laukÄ , kur dar jai iÅ¡sakė visokius grasinimus. Jos sÅ«nus priėjęs prie J. Ž. jį taip pat ramino. J. R. veiksmai buvo atlikti, siekiant jÄ iÅ¡vaduoti nuo J. Ž. neteisėtų veiksmų. J. Ž. sužalojimai galėjo atsirasti jam muistantis, kai J. R. jį stÅ«mė iÅ¡ namo lauk, nors ji jokių sužalojimų ant jo kÅ«no nematė (t.

1. b. l. 68–69).Tiek liudytojos V. B., tiek ir iÅ¡teisintojo J. R. parodymų teisingumÄ apie įvykio aplinkybes patvirtina ir tiesiogiai įvykį mačiusio liudytojo V. B. parodymai. Pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu jis patvirtino, kad įvykio dienÄ , kai jis grįžo namo, pamatė, kad koridoriuje J. R. per juosmenį yra apkabinęs J. Ž.. Kai jis paklausė, kas vyksta, J. R. atsakė, kad J. Ž. skriaudžia motinÄ , tuomet J. R. J. Ž. paleido. J. Ž. išėjo į laukÄ , bet po kurio laiko ir vėl puolė ant J. R.. V. B. ranka buvo kruvina, J. Ž. nesakė, kad yra sumuÅ¡tas, sužalojimų nesimatė (t.

1. b. l. 67–68).Nukentėjusysis J. Ž. parodė, kad vakare jis nuvyko pas buvusiÄ sugyventinę V. B. iÅ¡spręsti pas jÄ likusių daiktų atsiėmimo klausimÄ . Jiems pasikalbėjus ir jam imant pavėsinės, kurioje buvo užrakintas draugo stalas, raktÄ , V. B. griebė jam už rankos, norėdama atimti raktus, sakė J. R. kažkÄ daryti. Tuomet J. R. iÅ¡plėšė jam iÅ¡ rankų raktus ir smogė jam į smakrÄ . Jis norėjo iÅ¡eiti į laukÄ , tačiau tuo momentu J. R. jį iÅ¡stÅ«mė į koridorių ir pargriovė ant žemės. Jis iÅ¡sinarino nykÅ¡tį, gavo smÅ«gį į kairę ausį, neteko pusiausvyros ir gavo smÅ«gį į krÅ«tinę.

BÅ«damas Å¡oko bÅ«senos iÅ¡bėgo į laukÄ ir paskambino į policijÄ . Jokios grėsmės V. B. nebuvo, kadangi jis tik norėjo pasiimti savo daiktus. Ant V. B. kÅ«no jokių sužalojimų nematė. V. B. rankÄ galėjo sužaloti J. R., nes jis taip pat griebė raktus, kai V. B. norėjo juos atimti. RaÅ¡tÄ dėl daiktų pasidalijimo jis pasirašė Å¡antažuojamas V. B.. Su tokiu turto padalijimu jis nesutiko (t.

1. b. l. 52–53).Taigi iÅ¡analizavus ir įvertinus minėtų asmenų parodymus apie konkrečias įvykio aplinkybes, jo eigÄ ir pasekmes, taip pat byloje esančius įrodymus, darytina iÅ¡vada, kad J. R. nežymų sveikatos sutrikdymÄ J. Ž. padarė ne tyčia siekdamas nukentėjusįjį sužaloti, o gindamas V. B. nuo pastarojo agresijos. Å iÄ situacijÄ kolegija vertina kaip bÅ«tinÄ jÄ gintį, todėl J. R. baudžiamoji atsakomybė nekyla. Akivaizdu, kad J. R. siekdamas iÅ¡vengti realaus ir akivaizdaus fizinio kėsinimosi į V.

B. sveikatÄ , kai J. Ž. įžūliai įsiveržęs į privatų bÅ«stÄ , inicijavo konfliktÄ , elgėsi savavaliÅ¡kai, provokavo tiek V. B., tiek J. R. savo elgesiu, pavartojo fizinę jėgÄ prieÅ¡ J. Ž., tokiu bÅ«du siekdamas atremti kėsinimÄ si ir taip nežymiai sutrikdė pastarojo sveikatÄ . Tai, kad konflikto iniciatorius buvo pats nukentėjusysis J. Ž. ir jis kėsinosi į V. B. sveikatÄ , patvirtina ne tik anksčiau analizuoti liudytojų V. B., V. B. ir iÅ¡teisintojo J. R., tačiau ir paties nukentėjusiojo J.

Ž. parodymai. IÅ¡ nukentėjusiojo parodymų matyti, kad jis net neneigia įsiveržęs į svetimÄ bÅ«stÄ su pretenzijomis dėl turto pasidalijimo. Nukentėjusysis patvirtino, kad atvyko pas V. B. į namus siekdamas atgauti tariamai jam priklausančius daiktus, savavaliÅ¡kai iÅ¡ balduose esančių stalčių pasiėmė raktus, stumdėsi su V. B.. Sužalojo jai pirÅ¡tÄ . Todėl buvusioje situacijoje J. R. turėjo teisę ginti V. B.. Ir nors apeliantas bando įtikinti teismÄ , kad jis turėjo teisę atsiimti jam priklausančius daiktus, kadangi anksčiau ten gyveno, tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad turtiniai klausimai turi bÅ«ti sprendžiami civilinio proceso tvarka, kaip tai ir numato įstatymai, o ne jėga ir savavaliÅ¡kai įsiveržiant į svetimÄ bÅ«stÄ bei vartojant fizinę jėgÄ .

Kolegijos nuomone, J. R. gynybiniai veiksmai visiÅ¡kai atitinka įstatymo reglamentuotus bÅ«tinosios ginties požymius: žala padaryta tik besikėsinančiajam, atremiant agresyvų puolimÄ , padaryta žala neperžengė bÅ«tinosios ginties ribų. Nenustatyta, jog gynybos pobÅ«dis ir priemonės bÅ«tų akivaizdžiai neproporcingos. Pagal nagrinėjamoje byloje konstatuotas ir įvertintas aplinkybes nustatyta, kad J. Ž. pirmas pradėjo konfliktÄ , pirmas inicijavo fizinę jėgÄ prieÅ¡ V. B., todėl nuo tokio pradėto realaus kėsinimosi į V.

B. sveikatÄ J. R. turėjo teisę ginti V. B. net padarydamas žalÄ besikėsinančiajam J. Ž.. BÅ«tinosios ginties ribos Å¡iuo atveju taip pat nebuvo peržengtos, kadangi J. R., gindamas kitÄ asmenį nuo pavojingo kėsinimosi, J. Ž. sužalojo nežymiai.Apelianto pateikiamas byloje nustatytų aplinkybių interpretavimas neatitinka byloje nustatytų aplinkybių, todėl toks apelianto argumentacijos bÅ«das niekaip nepatvirtina apeliacinio skundo reikalavimo, susijusio su priimto sprendimo neteisėtumu ir nepagrįstumu.

Nukentėjusysis skunde didelį dėmesį skiria turto pasidalijimo klausimui, tačiau jau Å¡ioje nutartyje buvo minėta, kad turtiniai santykiai yra ne baudžiamosios, o civilinės teisės dalykas. Taigi prieÅ¡ingai nukentėjusiojo tvirtinimams, byloje nėra jokių duomenų, kad J. R. pirmasis bÅ«tų atlikęs kokius nors teisei prieÅ¡ingus veiksmus, jog nukentėjusysis bÅ«tų turėjęs teisę ar bent objektyvų pagrindÄ svetimuose namuose vartoti jėgÄ prieÅ¡ moterį.Taigi pirmosios instancijos teismo nuosprendžio apraÅ¡omojoje dalyje padaryta iÅ¡vada, kad J.

R. bÅ«tinosios ginties ribų neperžengė, yra visiÅ¡kai pagrįsta, tačiau pastebėtina, kad Å¡i iÅ¡vada prieÅ¡tarauja nurodytam iÅ¡teisinimo pagrindui, jog J. R. veikoje nėra nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 1 dalyje, sudėties požymių. IÅ¡ skundžiamo nuosprendžio rezoliucinės dalies matyti, kad apylinkės teismas iÅ¡teisino J. R., nors teismas nustatė, jog jis veikė neperžengdamas bÅ«tinosios ginties ribų, t. y. nustatė aplinkybę, numatytÄ BK V skyriuje, kaip vienÄ iÅ¡ baudžiamÄ jÄ atsakomybę Å¡alinančių aplinkybių, todėl pirmosios instancijos teismas privalėjo vadovautis BPK 254 straipsnio 4 dalimi priimti ne iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį, bet baudžiamÄ jÄ bylÄ nutraukti teismo nutartimi.

Taigi pirmosios instancijos teismas priėmė ne tokį procesinį dokumentÄ ir ne tokį procesinį sprendimÄ . BÅ«tent dėl Å¡ios priežasties pirmosios instancijos teismo nuosprendis panaikinamas ir baudžiamoji byla nutraukiama, nes yra BPK 3 straipsnio 1 dalies 9 punkte numatyta aplinkybė, dėl kurios baudžiamasis procesas negalimas (BPK 327 straipsnio 1 punktas). Dėl proceso iÅ¡laidų J. R. gynėjas apeliacinės instancijos teismo posėdyje pateikė pinigų priėmimo kvitÄ , praÅ¡ydamas priteisti 800 Lt sumÄ advokato pagalbai apmokėti.

Å is praÅ¡ymas tenkintinas iÅ¡ dalies. Sprendžiant klausimÄ dėl proceso iÅ¡laidų priteisimo už atstovavimÄ apeliacinės instancijos teisme, turi bÅ«ti atsižvelgiama ir į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys 2K-272/2011, 2K-605/2011). Nagrinėjamoje byloje apeliacinį skundÄ padavė nukentėjusysis J. Ž., jo apeliacinis skundas buvo tenkintas tik iÅ¡ dalies. J. R. gynėjas apeliacinio skundo neruošė, atsikirtimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ surašė pats J.

R., o tai, be jokios abejonės, nulėmė mažesnes advokato darbo laiko sÄ naudas. Todėl teisėjų kolegija, atsižvelgusi į tai, kas iÅ¡dėstyta, bei į tai, kad pirmosios instancijos teismas iÅ¡ J. Ž. J. R. jau priteisė 1500 Lt turėtų proceso iÅ¡laidų pirmosios instancijos teisme, J. R. advokato paslaugoms apeliacinės instancijos teisme apmokėti iÅ¡ J. Ž. priteistina 300 Lt suma.Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies       2 punktu, 327 straipsnio 1 punktu,n u t a r i a:

Plungės rajono apylinkės teismo 2014 m. balandžio 14 d. nuosprendį, kuriuo J. R. pagal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 1 dalį iÅ¡teisintas, panaikinti.Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 3 straipsnio 1 dalies 9 punktu, J. R. baudžiamÄ jÄ bylÄ nutraukti.J. Ž. civilinį ieÅ¡kinį atmesti.Priteisti iÅ¡ J. Ž. J. R. 1800 Lt proceso iÅ¡laidų. Kolegijos pirmininkas                                                                 Zigmas Pocius Teisėjai                                                                               Dalia Kursevičienė                                                                                                                                                                                                          Violeta Miliuvienė