A-146-516-13 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A146-516/2013

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00337-2011-2

Procesinio sprendimo kategorija 35.2; 38;

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. sausio 18 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo, Laimės Baltrūnaitės (pranešėja) ir Irmanto Jarukaičio (kolegijos pirmininkas), sekretoriaujant Aušrai Dzičkanecienei, teismo posėdyje apeliacine tvarka rašytinio proceso būdu išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo P. G. T. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2011 m. gruodžio 16 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo P. G. T. skundą atsakovams Palangos miesto savivaldybės administracijai, biudžetinei įstaigai Palangos miesto rinkliavų centrui dėl vietinės rinkliavos anuliavimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. pareiškėjas P. G. T. (toliau – ir pareiškėjas) skundu (b. l. 5-6) kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą, prašydamas įpareigoti Palangos miesto savivaldybės administraciją ir biudžetinę įstaigą Palangos miesto rinkliavų centrą (toliau – ir Palangos rinkliavų centras) anuliuoti metinę rinkliavą gyvenamajam namui (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiam (duomenys neskelbtini), Palangoje, bei įpareigoti perskaičiuoti metinę rinkliavą kaip statiniui, naudojamam tik poilsiautojų laikinam apgyvendinimui pagal verslo liudijime nurodytus laikotarpius ir kvadratūrą.

Pareiškėjas paaiškino, kad jis su savo sutuoktine valdo nuosavybės teise du nekilnojamojo turto objektus, pastatytus viename žemės sklype (duomenys neskelbtini), Palangoje. Abu nekilnojamojo turto objektai valstybės įmonėje Registrų centre įregistruoti kaip gyvenamieji vieno buto pastatai, tačiau faktiškai kaip gyvenamasis namas yra naudojamas tik vienas statinys (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). Antrasis pastatas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) naudojamas tik poilsiautojų laikinam apgyvendinimui vasaros sezono metu teikiant apgyvendino paslaugas pagal verslo liudijimą, todėl šiam nekilnojamasis turtas negali būti nustatytas dvigubas apmokestinamas t. y. skaičiuojama ir metinė vietinė rinkliava, ir papildomai apmokestinama vietine rinkliava už poilsio paslaugų teikimą su verslo liudijimu. Pareiškėjo teigimu, gyvenamajam namui (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) nepagrįstai buvo skaičiuojama metinė vietinė rinkliava, turėjo būti skaičiuojama tik vietinė rinkliava kaip statiniui, naudojamam tik poilsiautojų laikinam apgyvendinimui pagal verslo liudijime nurodytus laikotarpius ir kvadratūrą.

Atsakovas Palangos miesto savivaldybės administracija prašė skundo netenkinti. Atsiliepime (b. l. 58-59) į skundą rėmėsi Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 8 punktu, kuris nustato, kad savivaldybės taryba turi teisę savivaldybės teritorijoje nustatyti vietines rinkliavas už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą. Šio įstatymo 13 straipsnis nustato, kad vietinės rinkliavos dydis ir mokėjimo tvarka nustatomas vietinės rinkliavos nuostatuose. Vietinė rinkliava Palangoje skaičiuojama pagal Palangos miesto savivaldybės tarybos nustatytus Vietinės rinkliavos parametrus, nurodytus Palangos miesto savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatų (toliau – ir Rinkliavų nuostatai), patvirtintų Palangos miesto savivaldybės tarybos 2009 m. lapkričio 12 d. sprendimu Nr.T2-263, pakeistų 2009 m. gruodžio 30 d. sprendimu Nr.T2-316, 2010 m. lapkričio 25 d.sprendimu Nr. T-320, 2010 m. gegužės 27 d. sprendimu Nr.T2-149 bei 2010 m. gruodžio 28 d. sprendimu Nr.T2-350, 1 ir 2 priedus.

Rinkliavų nuostatų 1 priedo, galiojusio nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2010 m. gruodžio 31 d. (Tarybos 2009 m. lapkričio 12 d. sprendimo Nr.T2-263 redakcija), 1 eilutėje nustatyta, kad fiziniai asmenys moka nustatytą mokestį už komunalinių atliekų sutvarkymą nuo turtinio vieneto (pastato), kurio pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis - gyvenamoji (vieno buto namas). Nuo 2011 m. sausio 1 d. galiojančių Rinkliavų nuostatų (Tarybos 2010 m. gruodžio 28 d. sprendimas Nr.T2-350) 1 priede nustatytas vietinės rinkliavos administravimo parametras – viena namų valda. Pagal šios redakcijos Rinkliavų nuostatuose pateiktas sąvokas vienai namų valdai priklauso vienas vienbutis gyvenamasis namas ir kitos paskirties pastatai, esantys tos pačios valdos sklype.

Pagal Registrų centro duomenis, pareiškėjui ir jo sutuoktinei nuosavybės teise valdomame žemės sklype (duomenys neskelbtini), Palangoje, priklauso du gyvenamieji namai, kurių paskirtis – gyvenamoji (vieno buto pastatai). Todėl pareiškėjui atitinkamai buvo apskaičiuotas vietinės rinkliavos mokestis už abu vienbučius gyvenamuosius namus. Kadangi 2010 m. veiklos vykdymo laikotarpiu nuo 2010 m. birželio 10 d. iki 2010 m. birželio 30 d. ir nuo 2010 m. liepos 1 d. iki 2010 m. rugpjūčio 31 d. pareiškėjo vardu buvo išduotas verslo liudijimas, suteikiantis teisę teikti apgyvendinimo paslaugas, kuris pagal Rinkliavų nuostatus yra vietinės rinkliavos administravimo parametras, atsitinkamai buvo apskaičiuotas vietinės rinkliavos mokestis už atliekų, susidarančių teikiant paslaugas, tvarkymą.

Atsakovas Rinkliavų centras su skundo reikalavimais nesutiko ir prašė skundo netenkinti.

Atsiliepime (b. l. 32-36) paaiškino, kad Palangos miesto savivaldybės taryba 2009 m. lapkričio 12 d. sprendimu Nr. T2-263, nuo 2010 m. sausio 1 d. nustatė Palangos miesto savivaldybėje vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą, patvirtino Palangos miesto savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatus ir pavedė Palangos rinkliavų centrui administruoti vietines rinkliavas, paskaičiuoti mokėtojams, išrašyti sąskaitas ir kt. Palangos rinkliavų centras pagal Registrų centro duomenų bazėje esančią informaciją bei patikros vietoje aktą nustatė, kad gyvenamosios paskirties (vieno buto) pastatai yra du ir jie registruoti adresu (duomenys neskelbtini), Palanga, kurie nuosavybės teise priklauso pareiškėjui (pastato unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) bei D. T. (pastato unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). Atsakovo Palangos rinkliavų centro teigimu, kadangi pareiškėjo vardu įregistruotas gyvenamosios paskirties pastatas, o ne poilsio namai, todėl skaičiuoti/perskaičiuoti rinkliavą pareiškėjui priklausančiam pastatui kaip statiniui tik poilsio laikinam apgyvendinimui neturi pagrindo. Taip pat nurodė, kad laikotarpiais nuo 2010 m. birželio 10 d. iki 2010 m. birželio 30 d. ir nuo 2010 m. liepos 1 d. iki 2010 m. rugpjūčio 30 d. pareiškėjas turėjo verslo liudijimą, kuris taip pat yra vietinės rinkliavos administravimo parametras. Paaiškino, kad pareiškėjui, kuris 2010 m. teikė poilsio paslaugas, buvo paskaičiuotas vietinės rinkliavos mokestis priklausomai nuo teikiamų paslaugų laikotarpio ir nuomos ploto. Teigė, jog Palangos miesto savivaldybės taryba 2010 m. lapkričio 25 d. sprendimu Nr. T2-321 nenustatė taikyti lengvatų dėl sezoniškumo, t. y. pagal laikotarpius, išskyrus, jei yra pateikiamas argumentuotas prašymas. Tokį prašymą nagrinėja Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus sudaryta komisija, kuri pateikia išvadas dėl vietinės rinkliavos dydžio perskaičiavimo pagrįstumo. Pažymėjo, kad Palangos rinkliavų centras pareiškėjo 2011 m. kovo 14 d. prašymą po 2011 m. balandžio 11 d. Palangos rinkliavų centro komisijos surašyto patikros vietoje akto pateikė nagrinėti Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus sudarytai komisijai.

II. Klaipėdos apygardos administracinis teismas, išnagrinėjęs bylą, 2011 m. gruodžio 16 d. sprendimu (b. l. 120-124) pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Teismas nustatė, kad ginčas byloje kilo dėl vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą pagrįstumo ir teisėtumo, kuri pareiškėjui nustatyta už nuosavybės teise valdomą nekilnojamąjį turto objektą – pastatą, kurio pagrindinė paskirtis – gyvenamasis (vieno buto) namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini), Palangoje.

Nagrinėdamas ginčą teismas pažymėjo, kad rinkliavų nustatymą, rinkimą ir kontrolę reglamentuoja Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymas (toliau – ir Rinkliavų įstatymas), kurio 2 straipsnio 3 dalis vietinę rinkliavą apibrėžia kaip savivaldybės tarybos sprendimu nustatytą privalomą įmoką, galiojančią tos savivaldybės teritorijoje. Rinkliavų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 8 punktas nustato, kad savivaldybės taryba turi teisę savivaldybės teritorijoje nustatyti vietines rinkliavas už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą. Šio įstatymo 12 straipsnio 1-2 punktai numato, kad savivaldybės taryba savo sprendimu nustato vietinę rinkliavą ir tvirtina vietinės rinkliavos nuostatus. Taigi vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą yra įstatymo pagrindu ir savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka į savivaldybės biudžetą. Palangos miesto savivaldybės vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nustatyta Palangos miesto savivaldybės tarybos 2009 m. lapkričio 12 d. sprendimo Nr. T2-263 1 punktu, o šio sprendimo 2 punktu (pakeistu 2010 m. lapkričio 25 d. sprendimu Nr. T2-320, pakeistu 2010 m. gruodžio 28 d. sprendimu Nr. T2-350) patvirtinti Palangos miesto savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų tvarkymą nustatymo nuostatai.

Teismas vadovavosi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencija, kurioje, aiškinant vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo teisinį reglamentavimą, pažymėta, kad, skirtingai nuo Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje pateikiamos valstybinės rinkliavos, kuri inter alia apima privalomas įmokas už vietos savivaldos institucijų, įstaigų, tarnybų ar organizacijų teikiamas paslaugas, apibrėžimo, vietinės rinkliavos įstatymų leidėjas expressis verbis nesieja su atitinkamomis paslaugomis. Vietinės rinkliavos objektas iš esmės yra siejamas su atitinkamos teisės vietinės rinkliavos mokėtojui suteikimu, t. y. asmuo, norėdamas įgyti (naudotis) atitinkamą teisę, o ne gauti atitinkamas paslaugas, privalo sumokėti atitinkamą vietinę rinkliavą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010 m. kovo 29 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A525-471/2010 išaiškino, kad vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą vertintina kaip atliekų turėtojo privaloma įmoka už atliekas, kurios tvarkomos savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje. Tai savo ruožtu leidžia daryti išvadą, kad aptariama vietinė rinkliava ir jos dydis nėra siejama su konkrečios paslaugos suteikimu. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas minėtoje nutartyje akcentavo ir tai, jog vietinės rinkliavos privalomasis pobūdis (Rinkliavų įstatymo 2 str. 3 d.) ir paskirtis lemia, kad rinkliava nėra sutartinio pobūdžio mokėjimas, ir ji reglamentuojama viešosios, o ne privatinės teisės normomis. Todėl aptariamos vietinės rinkliavos objektas negali būti laikomas komunaline paslauga (šiukšlių išvežimu) Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.584 straipsnio 1 dalies prasme. Toks vietinės rinkliavos aiškinimas iš esmės atitinka ir formuojamą praktiką kitose Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyse (žr., pvz., 2011 m. birželio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-2210/2011; 2011 m. balandžio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-1035/2011), kuriose pažymėta, kad vietinė rinkliava yra viešosios teisės nustatytas privalomasis mokėjimas, o ne privatinės (civilinės) teisės reguliavimo srities sutartinio pobūdžio įsipareigojimas. Pareiga mokėti minėtą rinkliavą atsiranda pagal tokias sąlygas, kurios yra numatytos ją nustatančiuose teisės aktuose.

Rinkliavų nuostatų 6 punktas apibrėžė subjektų ratą, kurie laikomi vietinės rinkliavos mokėtojais – komunalinių atliekų turėtojai, visi fiziniai ir juridiniai asmenys, valdantys, naudojantys, disponuojantys nekilnojamuoju turtu Palangos miesto savivaldybės teritorijoje, išskyrus juridinius asmenis ir jų padalinius, turinčius leidimus, kuriuose nustatyti atliekų tvarkymo reikalavimai negali būti įvykdyti savivaldybės organizuojamoje atliekų tvarkymo sistemoje. Pagal tų pačių Nuostatų 12 punktą vietinės rinkliavos mokėtojų registravimo tikslais Palangos rinkliavų centras nustatyta tvarka naudojasi Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Palangos skyriaus, Registrų centras Klaipėdos skyriaus <...> turimais duomenimis, reikalingais vietinei rinkliavai administruoti.

Vietinė rinkliava skaičiuojama pagal Palangos miesto savivaldybės tarybos nustatytus Vietinės rinkliavos parametrus, kurie nurodyti Rinkliavų nuostatų 1 ir 2 prieduose (Nuostatų 16 punktas). Rinkliavų nuostatų 1 priede (redakcija, galiojusi iki 2010 m. gruodžio 31 d.) 1 punkte nurodyta, kad pastatams, kurių pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis gyvenamasis namas, t. y. vieno buto gyvenamasis namas - pastatas ir blokuoti vieno buto gyvenamieji namai - pastatai (kotedžai), nustatytas vietinės rinkliavos parametras – nuo turtinio vieneto.

Nuo 2011 m. sausio 1 d. įsigaliojus Rinkliavų nuostatų 1 priedo naujai redakcijai, jų 1 punkte numatyta, kad vietinė rinkliava pastatams, kurių pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis – gyvenamoji, vietinės rinkliavos parametru yra viena namų valda. Namų valdos apibrėžimas pateiktas nurodant, kad tai yra vienbutis gyvenamasis namas – pastatas, skirtas gyventi vienai šeimai, kurių visas naudingasis plotas, didžioji jo dalis ar bent pusė naudingojo ploto yra gyvenamosios patalpos. Vienai namų valdai priklauso vienbutis gyvenamasis namas ir kitos paskirties pastatai, esantys tos pačios namų valdos sklype.

Pagal nekilnojamojo turto registro duomenis, pareiškėjui ir jo sutuoktinei D. T. nuosavybės teise priklauso po vieną atskirą namą, kurie yra viename žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini), Palangoje. Gyvenamasis namas (bendras plotas 209,67 m2), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pagal viešojo registro duomenis nuosavybės teise priklauso pareiškėjui, o gyvenamasis namas (bendras plotas 219,66 m2), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso D. T. Šias aplinkybes, kad įvardijamu adresu yra du gyvenamieji namai, patvirtino ir 2011 m. balandžio 11 d. patikros vietoje aktas Nr. (3.34.)-C28-35 (b. l. 41-42).

Pagal Rinkliavų nuostatų 6 punktą (aktualią redakciją) vietinės rinkliavos mokėtojai – komunalinių atliekų turėtojai, visi fiziniai ir juridiniai asmenys, valdantys, naudojantys, disponuojantys nekilnojamuoju turtu Palangos miesto savivaldybės teritorijoje, išskyrus juridinius asmenis ir jų padalinius, turinčius leidimus, kuriuose nustatyti atliekų tvarkymo reikalavimai negali būti įvykdyti savivaldybės įorganizuojamoje atliekų tvarkymo sistemoje. Sistemiškai vertindamas 1 priede apibrėžtus vietinės rinkliavos parametrus (iki 2011 m. sausio 1 d. nuo turtinio vieneto, o nuo 2011 m. sausio 1 d. nuo vienos namų valdos) Rinkliavų nuostatuose pateikiamas vietinės rinkliavos mokėtojų bei namų valdos sąvokas, teismas padarė išvadą, kad vietinės rinkliavos apmokestinimo objektu ir toliau liko nekilnojamojo turto vienetas pagal jo viešajame registre nurodymą paskirtį.

Todėl viename žemės sklype esant dvejiems atskiriems pastatams, kurių paskirtis – gyvenamoji, kiekvienas iš jų yra vietinės rinkliavos apmokestinimo objektas. Iš viešojo registro duomenų buvo matyti, kad (duomenys neskelbtini), Palangoje, yra registruoti du pastatai – gyvenamieji namai, pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis – gyvenamoji, baigtumas 100 procentų. Teismas nustatė, kad pagal Nuostatų 6 punktą tiek pareiškėjas kaip nekilnojamojo daikto pastato – gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas, tiek jo sutuoktinė kaip pastato - gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), savininkė yra savarankiški vietinės rinkliavos mokėtojai ir rinkliava pagrįstai abiems pastatams skaičiuojama pagal Nuostatų 6 ir 16 punktus bei 1 priedą, o būtent nuo vienbučio gyvenamosios paskirties namo, skirto gyventi vienai šeimai – 180 Lt.

Byloje nustatyta, kad pareiškėjas 2010 metais veiklos laikotarpiu nuo 2010 m. birželio 10 d. iki 2010 m. birželio 30 d. ir nuo 2010 m. liepos 1 d. iki 2010 m. rugpjūčio 31 d. pagal verslo liudijimą adresu (duomenys neskelbtini), Palangoje, teikė apgyvendinimo paslaugas (nakvynės ir pusryčių paslaugas), t. y. vertėsi kambarių nuoma poilsiautojams. Nuostatų 1 priedo (redakcija galiojusi iki 2010 m. gruodžio 31 d.) 3 punkte buvo numatyta, kad pastatams, kurių tikslinė naudojimo paskirtis – teikti poilsio paslaugas pagal verslo liudijimą, tai yra kambarių nuoma, nustatytas vietinės rinkliavos parametras – verslo liudijimas. Vietinės rinkliavos dydis nustatomas pagal nuomojamų patalpų plotą ir laikotarpį, kuomet teikiamos šios paslaugos. Nuostatų 1 priedo 16 punkte (redakcija įsigaliojusi nuo 2011 m. sausio 1 d.) taip pat nustatytas vietinės rinkliavos administravimo parametras verslo liudijimas, leidžiantis teikti poilsio paslaugas. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas sutiko mokėti pagal verslo liudijimo parametrą paskaičiuotą vietinę rinkliavą tais laikotarpiais, kada teikė apgyvendinimo paslaugas, tačiau prašė anuliuoti paskaičiuotą vietinę rinkliavą taikant parametrą - namų valdą, nes kitais laikotarpiais jam nuosavybės teise priklausančiame gyvenamajame name (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) niekas negyveno. Tačiau teismas atkreipė dėmesį, kad Nuostatų 16 punktas numatė, jog vietinė rinkliava skaičiuojama pagal Nuostatų 1 ir 2 prieduose nurodytus parametrus. Skaičiuojant vietinę rinkliavą už 2010 metus pareiškėjui apskaičiuota vietinė rinkliava pagal du parametrus – rinkliava nuo turtinio vieneto ir pagal veiklos pobūdį (poilsio paslaugų teikimą tame turtiniame vienete).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje, aiškinant vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo teisinį reglamentavimą nurodyta, kad vietinės rinkliavos objektas iš esmės yra siejamas su atitinkamos teisės vietinės rinkliavos mokėtojui suteikimu, t. y. asmuo, norėdamas įgyti (naudotis) atitinkamą teisę, o ne gauti atitinkamas paslaugas, privalo mokėti minėtą rinkliavą ir ta prievolė mokėti rinkliavą atsiranda pagal tokias sąlygas, kurios yra numatytos ją nustatančiuose teisės aktuose. Taigi vienu iš papildomų vietinės rinkliavos nekilnojamajam daiktui nustatymo parametrų gali būti vykdoma veikla ir jos pobūdis tame nekilnojamojo turto objekte, kuris yra vietinės rinkliavos objektu. Todėl, teismo vertinimu, teisiškai pagrįstas ir motyvuotas atsakovo vykdomas papildomas apmokestinimas tais laikotarpiais, kai yra išduodami verslo liudijimai apgyvendino paslaugų teikimui. Todėl atsakovas, nustatęs, kad pareiškėjas gyvenamajame name, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), teikia apgyvendinimo paslaugas pagal verslo liudijimą, pagrįstai pagal Nuostatų 6, 16 punktus ir Nuostatų 1 priedą papildomai skaičiavo vietinę rinkliavą ir už laikotarpius, kada buvo išduoti verslo liudijimai tokios veiklos vykdymui.

Rinkliavų nuostatų 30 punkte nustatyta, kad vietinės rinkliavos gali būti perskaičiuojamos Vietinės rinkliavos mokėtojui pateikus argumentuotą prašymą. Tokį prašymą nagrinėja savivaldybės administracijos direktoriaus sudaryta komisija, kuri pateikia išvadas dėl Vietinės rinkliavos dydžio perskaičiavimo pagrįstumo. Sprendimą dėl vietinės rinkliavos dydžio perskaičiavimo priima savivaldybės taryba. Iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėjas buvo pateikęs prašymą dėl vietinės rinkliavos perskaičiavimo, tačiau Palangos miesto savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą dydžio perskaičiavimo pagrįstumo teikimo komisija (toliau – ir Komisija) 2011 m. birželio 23 d. posėdyje nutarė atmesti pareiškėjo P. G. T. prašymą kaip nepagrįstą. Pareiškėjas nesutikdamas su Komisijos sprendimu, jį apskundė Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriui, kuris 2011 m. rugpjūčio 16 d. raštu (sprendimu) Nr.(8.6)-D3-T-9614-2787 nurodė, kad mokestinės prievolės paskaičiuotos pagal galiojančią tvarką bei nurodė šio sprendimo apskundimo teismui tvarką. Tačiau pareiškėjas šio sprendimo kaip individualaus akto teismui neskundė, todėl teismas dėl jo pagrįstumo ir teisėtumo nepasisakė, nes tai nebuvo šios bylos nagrinėjimo dalykas.

Teismas atkreipė dėmesį, kad Palangos miesto savivaldybės taryba 2010 m. lapkričio 25 d. sprendimo Nr. T2-321 „Dėl vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą lengvatų skyrimo ir teikimo bei aprašo patvirtinimo“ (toliau – ir Aprašas) (b. l. 46) 2 punktu nustatė, kad 100 procentų vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą lengvata taikoma fiziniams ar juridiniams asmenims nesinaudojantiems nekilnojamojo turto objektu Palangos miesto savivaldybės teritorijoje (2.2 punktas). Tačiau fiziniai ar juridiniai asmenys, norintys, kad jiems būtų suteikta šio sprendimo 2.2 punkte nustatyta lengvata, Palangos rinkliavų centrui turi pateikti Aprašo 4 punkte nurodytus dokumentus. Todėl pareiškėjui yra suteikta teisė kreiptis dėl vietinės rinkliavos lengvatos taikymo, jeigu jis nesinaudoja įvardijamu nekilnojamojo turto objektu.

Iš nustatytų faktinių ir teisinių aplinkybių teismas padarė išvadą, kad pareiškėjas yra nekilnojamojo turto – gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio Palangoje, (duomenys neskelbtini), savininkas ir pagal Nuostatų 6, 16 punktus ir Nuostatų 1 priedą (redakciją galiojusią iki 2011 m. sausio 1 d. ir aktualią redakciją) yra vietinės rinkliavos mokėtojas, todėl už nuosavybės teise valdomą nekilnojamąjį turtą, esantį Palangos miesto savivaldybės teritorijoje, pagrįstai nustatyta apimtimi yra skaičiuojama vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą ir atliekų tvarkymą. Netenkinus pareiškėjo prašymo dėl nustatytos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą anuliavimo, tai pat nebuvo įpareigota vietinę rinkliavą perskaičiuoti.

III. Pareiškėjas P. G. T. (toliau – ir apeliantas) apeliaciniu skundu (b. l. 126-128) prašo Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2011 m. gruodžio 16 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – skundą patenkinti.

Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

1. Teismas nepagrįstai nurodė, kad viename žemės sklype esant dviems atskiriems pastatams, kurių paskirtis - gyvenamoji, kiekvienas iš jų yra vietinės rinkliavos apmokestinimo objektas, kadangi Nuostatų 1 priedo 1 punkte nurodytas vietinės rinkliavos administravimo parametras – viena namų valda, kuri apibrėžiama kaip vienas vienbutis gyvenamasis namas ir kitos paskirties pastatai, esantys tos pačios namų valdos sklype. Apelianto nuomone, vienos namų valdos skiriamasis bruožas – vienas namų valdos sklypas. Nagrinėjamu atveju abu namai yra viename namų valdos sklype. Rinkliavų nuostatose nėra nustatyta, kaip turi būti skaičiuojama vietinė rinkliava už du vienbučius gyvenamuosius namus, esančius viename namų valdos sklype.

2. Nesutinka, kad jeigu turto savininkai yra atskiri, yra pagrindas skaičiuoti vietinę rinkliavą kaip atskiroms namų valdoms.

3. Nesutinka, kad yra pagrįstas papildomas apmokestinimas tais laikotarpiais, kai yra išduodami verslo liudijimai apgyvendinimo paslaugų teikimui. Rinkliavų nuostatose nėra nurodyta, kad gali būti taikomas papildomas vietinės rinkliavos nekilnojamam daiktui nustatymo parametras – vykdoma veikla ir jos pobūdis tame nekilnojamame turto objekte, kuris yra vietinės rinkliavos objektas. Šiuo atveju vietinė rinkliava yra apskaičiuota pagal Rinkliavų nuostatų 1 priedo 1 punktą ir 16 punktą, o toks dviejų parametrų taikymas tam pačiam turto objektui yra negalimas.

4. Apelianto teigimu, dviejų parametrų taikymas tam pačiam turto objektui yra negalimas ir dėl to, kad tokiu atveju nebus galima pasinaudoti Aprašo 2.2 punkte nustatyta lengvata, nes šiuo atveju pareiškėjas nesinaudoja įvardijamu nekilnojamojo turto objektu kaip gyvenamuoju namu, tačiau naudojasi juo poilsio paslaugų teikimui su verslo liudijimu.

Atsakovas Rinkliavų centras su pareiškėjo apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą (b. l. 134-136) remiasi analogiškais argumentais, kaip ir pirmosios instancijos teisme.

Atsakovas Palangos miesto savivaldybės administracija su pareiškėjo apeliaciniu skundu nesutinka, prašo jo netenkinti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą (b. l. 137-139), be kita ko, nurodo, kad sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis, bei pažymi, jog nagrinėjamu atveju apeliantui ir jo sutuoktinei priklausantys pastatai, esantys tame pačiame žemės sklype, yra vietinės rinkliavos apmokestinimo objektai. Šiuo atveju neapmokestinami yra kitos paskirties pastatai, esantys tame pačiame žemės sklype.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinis skundas atmestinas.

Nagrinėjamą ginčą pareiškėjas iškėlė dėl gyvenamojo pastato (unikalus Nr.(duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), Palangoje, apmokestinimo vietine rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą pagal du parametrus pagrįstumo ir teisėtumo.

Pareiškėjas 2011 m. rugsėjo 19 d. skunde pirmosios instancijos teismui neapibrėžė konkretaus ginčo laikotarpio, tačiau iš pridėtų prie skundo 2011 m. kovo – rugpjūčio mėn. pareiškėjo susirašinėjimo su Palangos miesto savivaldybės administracija ir Palangos rinkliavų centru dokumentų matyti, kad atsakovai šiuo laikotarpiu nagrinėjo pareiškėjo pretenzijas dėl vietinės rinkliavos nustatymo pagal Palangos miesto savivaldybės tarybos 2009 m. lapkričio 12 d. sprendimu Nr. T2-263 patvirtintus Palangos miesto savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų tvarkymą nustatymo nuostatus, kurie įsigaliojo nuo 2010 m. sausio 1 d., t.y. išnagrinėjo pareiškėjo pretenzijas dėl vietinės rinkliavos už 2010 metus. Taigi nagrinėjamam ginčui yra aktualūs 2010 metai. Apeliacinės instancijoje ginčo ribos negali būti plečiamos (ABTĮ 130 str. 5 d.).

Vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą pareiškėjo gyvenamajam pastatui (unikalus Nr.(duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), Palangoje, 2010 metais buvo apskaičiuota vadovaujantis Rinkliavų nuostatais (Palangos miesto savivaldybės tarybos 2009 m. lapkričio 12 d. sprendimo Nr. T2-263 redakcija, įsigaliojusi nuo 2010 m. sausio 1 d. su 2009 m. gruodžio 30 d. sprendimu Nr.T2-316, 2010 m. gegužės 27 d. sprendimu Nr. T2-149 2010 m. lapkričio 25 d. sprendimu Nr. T-320 atliktais pakeitimais). Nuo 2011 m. sausio 1 d. įsigaliojo Palangos miesto savivaldybės tarybos 2010 m. gruodžio 28 d. sprendimu Nr. T2-350 patvirtinti naujos redakcijos 1 ir 2 priedai.

Konstitucijos 127 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad mokesčius, kitas įmokas į biudžetus ir rinkliavas nustato Lietuvos Respublikos įstatymai. Konstitucijos 121 straipsnio 2 dalis nustato, kad savivaldybių tarybos turi teisę įstatymo numatytose ribose ir tvarka nustatyti vietines rinkliavas, savo biudžeto sąskaita savivaldybių tarybos gali numatyti mokesčių bei rinkliavų lengvatas. Taigi vietinės rinkliavos yra numatytos aukščiausios teisinės nacionalinės galios teisės akte – Konstitucijoje. Rinkliavų nustatymą, rinkimą ir kontrolę reglamentuoja specialusis įstatymas – Rinkliavų įstatymas (bylai aktuali 228 m. lapkričio 13 d.

įstatymo Nr.X-1811 redakcija). Šiuo įstatymu yra numatytos valstybės ir vietinės rinkliavos. Pagal aptariamo įstatymo 3 straipsnyje pateiktas sąvokas vietinė rinkliava - savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka, galiojanti tos savivaldybės teritorijoje (Rinkliavų įstatymo 3 str.2 d.). Šio įstatymo III skyriaus „Vietinės rinkliavos“ (11-13 str.) nuostatos nagrinėjamai bylai aktualiu klausimu dėl vietinių rinkliavų už atliekų tvarkymą iki šiol galioja tos pačios redakcijos, kuri galiojo Palangos miesto savivaldybės tarybai priimant minėtus norminius administracinius teisės aktus dėl vietinių rinkliavų už atliekų tvarkymą.

Rinkliavų įstatymo 11 straipsnyje pateiktas vietinių rinkliavų objektų baigtinis sąrašas, nustatant, kad savivaldybės taryba turi teisę savivaldybės teritorijoje nustatyti vietines rinkliavas tik už objektus, išvardytus šio straipsnio 1 dalies 1-11 punktuose, tarp jų – už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą (Rinkliavų įstatymo 11 str. 1 d. 8 p.). Šio įstatymo 12 ir 13 straipsniai apibrėžė savivaldybės tarybos kompetenciją dėl vietinių rinkliavų nustatymo. Šiuo įstatymo 12 straipsniu nustatyta, kad savivaldybės taryba savo sprendimu:

1) nustato vietinę rinkliavą;

2) tvirtina vietinės rinkliavos nuostatus;

3) nustato lengvatas vietinių rinkliavų mokėtojams;

4) nustato vietinės rinkliavos grąžinimo atvejus. Įstatymo 13 straipsnis reglamentuoja, kad vietinės rinkliavos dydis nustatomas vietinės rinkliavos nuostatuose (12 str.1 d.), vietinės rinkliavos dydis nustatomas litais be centų (12 str. 2 d.), savivaldybės taryba atskiru sprendimu gali vietinės rinkliavos dydį kartą per metus indeksuoti, taikydama metinį vartojimo kainų indeksą, jeigu jis didesnis negu 1,1 (12 str. 3 d.). Iš esmės analogiškas nuostatos dėl vietos savivaldybės tarybos kompetencijos nustatyti vietines rinkliavas įtvirtintos Vietos savivaldos įstatyme (bylai aktuali 2009 m. birželio 16 d.

įstatymo Nr. XI-300 redakcija) Pagal Vietos savivaldos įstatymą komunalinių atliekų tvarkymo sistemų diegimas yra viena iš įstatymais (šiuo atveju - Atliekų tvarkymo įstatymu) savivaldybei priskirtų funkcijų (VSĮ 16 str. 37 p.). Palangos miesto savivaldybės tarybos 2009 m. lapkričio 12 d. sprendimo Nr. T2-263 preambulėje nurodyta, kad Rinkliavų nuostatai priimti remiantis pirmiau minėtomis įstatymų normomis (VSĮ 16 str. 2 d. 37 p., Rinkliavų įstatymo 11 str. 1 d. 18 p., 12 ir 13 str.).

Vertinant nagrinėjamai bylai aktualius teisės taikymo klausimus, būtina vadovautis teisės aiškinimo taisyklėmis, suformuluotomis jau išnagrinėtose analogiškose bylose. Tokios išvados kyla iš Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutarimo bei Teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalies (2008 m. liepos 3 d. įstatymo Nr. X-1685 redakcija), kurioje nurodyta, kad teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose <...>; teismų praktika atitinkamų kategorijų bylose turi būti keičiama ir naujos teisės aiškinimo taisyklės analogiškose ar iš esmės panašiose bylose gali būti kuriamos tik tais atvejais, kai tai yra neišvengiama ar objektyviai būtina.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 20 straipsnio 3 dalis ir 13 straipsnio 1 dalis nustato, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas formuoja vienodą administracinių teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus. Administracinių bylų teisenos įstatymo 4 straipsnio 3 dalis nustato, kad taikydamas Europos Sąjungos teisės normas, teismas taip pat vadovaujasi Europos Sąjungos teisminių institucijų sprendimais ir preliminariais nutarimais. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas ginčus dėl savivaldybių tarybų nustatytų vietinių rinkliavų, ne kartą yra pateikęs Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalies, 11, 12 bei 13 straipsnių nuostatų aiškinimą savivaldybės tarybos teisės nustatyti vietines rinkliavas kontekste, pasisakęs dėl valstybės rinkliavos ir vietinės rinkliavos esminių skirtumų, šių rinkliavų objektų, paskirties bei tikslų (žr.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. spalio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr.A11-1574/2005; 2008 m. liepos 18 d.sprendimas administracinėje byloje Nr.A556-1333/2008, Administracinių teismų praktika Nr.15, 2008 m.; 2010 m. kovo 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr.A525-471/2010 ir kt.). Minėtose administracinėse bylose Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas sisteminiu teisės aktų analizės būdu išanalizavęs įstatymo nuostatas išaiškino, kad Rinkliavų įstatymu numatyta vietinė rinkliava, skirtingai nė valstybės rinkliava, nėra kaip nors siejama su atlygiu už teikiamas paslaugas, kad vietinė rinkliava yra savivaldybės tarybos nustatyta įmoka (įstatymu numatytas privalomasis mokėjimas į savivaldybės biudžetą) už naudojimąsi teise atlikti atitinkamus veiksmus, verstis tam tikra veikla, kurie numatyti Rinkliavų įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje, o rinkliavos dydžio nustatymas yra savivaldybės tarybos diskrecija.

Administracinėje byloje Nr. A525-471/2010 Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, remdamasis Atliekų tvarkymo įstatymo nuostatomis, be kita ko, išaiškino, kad vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą, vertintina, kaip atliekų turėtojo privaloma įmoka už atliekas, kurios tvarkomos savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje. Tai savo ruožtu leidžia daryti išvadą, kad aptariama vietinė rinkliava ir jos dydis nėra siejama su konkrečios paslaugos suteikimu.

Minėtoje nutartyje Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, remdamasis Direktyva 2006/12/EB dėl atliekų bei Teisingumo Teismo praktika dėl šios Direktyvos taikymo, konstatavo, kad Atliekų tvarkymo įstatyme numatytas principas „teršėjas moka“, kuris į nacionalinę teisės sistemą buvo perkeltas įgyvendinant Europos Sąjungos teisės aktus, bei sąvoka „atliekų turėtojas“, kuri visose valstybėse narėse aiškintina vienodai (Direktyvos 2006/12/EB preambulės 3 p., 1 str. 1 d. c p.), savaime nedraudžia nustatyti vietinę rinkliavą, kurios dydis apskaičiuojamas ne pagal faktiškai susidariusį ir perduotą tvarkyti atliekų kiekį, o siejamas su turimu nekilnojamuoju turtu, jo dydžiu ir naudojimo paskirtimi.

Teisingumo Teismas, aiškindamas principą „teršėjas moka“, yra nusprendęs, jog kalbant apie komunalinių atliekų tvarkymo ir šalinimo išlaidų padengimą, kiek tai susiję su paslauga, kuri kolektyviai teikiama visiems atliekų turėtojams, valstybės narės turi, remiantis Direktyvos 2006/12/EB 15 straipsnio a punktu, užtikrinti, kad iš principo visi šios paslaugos vartotojai, kaip atliekų turėtojai tos pačios direktyvos 1 straipsnio prasme, kolektyviai padengtų visas minėtų atliekų šalinimo išlaidas (Teisingumo Teismo 2009 m. liepos 16 d. prejudicinis sprendimas byloje Futura Immobiliare srl Hotel Futura ir kt. (C-254/08), 46 p.), o valstybės narės finansinės atsakomybės už išlaidas, susijusias su atliekų šalinimu, atžvilgiu turi teisę pasirinkti formą ir būdus šiam rezultatui pasiekti (Teisingumo Teismo 2008 m. birželio 24 d. didžiosios kolegijos prejudicinis sprendimas byloje Commune de Mesquer (C-188/07), 80 p.).

Teisingumo Teismas yra nusprendęs, jog nacionalinės teisės nuostata komunalinių atliekų tvarkymo ir šalinimo finansavimo tikslais numatanti mokestį, apskaičiuojamą remiantis galinčių susidaryti atliekų kiekio įvertinimu, o ne faktiškai susidariusių ir perduotų tvarkyti atliekų kiekiu, neturi būti laikoma prieštaraujančia Direktyvos 2006/12/EB 15 straipsnio a punktui (Teisingumo Teismo 2009 m. liepos 16 d. prejudicinis sprendimas byloje Futura Immobiliare srl Hotel Futura ir kt. (C-254/08), 48–50 p.).

Nagrinėjama byla pagal taikytiną teisinį reguliavimą iš esmės yra analogiška pirmiau minėtoms byloms, todėl nėra jokio teisinio pagrindo nukrypti nuo minėtos praktikos. Aptarta Teisingumo Teismo praktika patvirtina, kad Direktyva 2006/12/EB nedraudžia pagal nacionalinę teisę pasirinkti atliekų turėtojų atlyginimo už išlaidas, susijusias su atliekų šalinimu, formą ir būdus, nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kad vietinės rinkliavos dydis už komunalinių atliekų sutvarkymą skaičiuojamas ne pagal faktiškai susidariusį ir perduotą tvarkyti atliekų kiekį, o siejamas su turimu nekilnojamuoju turtu, jo dydžiu ir naudojimo paskirtimi.

Nagrinėjamam ginčui aktualiu Palangos miesto savivaldybės tarybos 2009 m. lapkričio 12 d. sprendimu Nr. T2-263 patvirtintų Rinkliavų nuostatų punktas apibrėžia, kad vietinės rinkliavos mokėtojai – komunalinių atliekų turėtojai, visi fiziniai ir juridiniai asmenys, valdantys, naudojantys nekilnojamuoju turtu Palangos miesto savivaldybės teritorijoje, išskyrus įmones, turinčias TIPK. Rinkliavų nuostatų 16 punktu Taryba patvirtino vietinės rinkliavos parametrus, kurie nurodyti šių Nuostatų 1 ir 2 prieduose, taip pat nustatė, kad fiziniai asmenys, vietinės rinkliavos mokėtojai, moka nustatytą mokestį nuo turtinio vieneto.

Nagrinėjamam ginčui aktualus Rinkliavų nuostatų 1-asis priedas, kuriuo nustatyti vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą dydžiai, atsižvelgiant į pagrindinę tikslinę nekilnojamojo turto naudojimo paskirtį ir patvirtintus parametrus. Rinkliavų nuostatų 1-ajame priede nustatyti keturi vietinės rinkliavos parametrai: nuo turtinio vieneto, verslo liudijimo, bendrojo ploto m2, vienos atliekų tonos. Vietinės rinkliavos parametras – bendrasis plotas m2 – nagrinėjamam ginčui neaktualus, kadangi jis nustatytas poilsio paskirties (poilsio namai, kempingų pastatai ir pan.), administracinių ir specialiųjų paskirčių, prekybos, paslaugų, gamybos, maitinimo paskirties pastatams.

Taip pat neaktualus parametras – viena atliekų tona, nes jis numatytas taikyti tik juridiniams asmenims. Pagal Rinkliavų nuostatų 1-ąją priedą pastatų – gyvenamųjų namų, kurie pagal registro tipą apibūdinti kaip vieno buto gyvenamasis namas ir blokuoti vieno buto gyvenamieji namai – pastatai (kotedžai), nustatytas vietinės rinkliavos parametras - nuo turtinio vieneto (metinė vietinė rinkliava - 180 Lt). Vietinės rinkliavos parametras - verslo liudijimas – numatytas už kambarių nuomą teikiant poilsio paslaugas su verslo liudijimu pastatuose, kurie nepriskirtini pastatams, kuriems taikomas pirmiau minėtas vietinės rinkliavos parametras – bendrasis plotas m2.

Vietinės rinkliavos pagal verslo liudijimo parametrą dydžiai nustatyti atsižvelgiant į nuomojamų kambarių plotą (iki 50 m2 – 25 Lt, nuo 50 m2 iki 100 m2 -35 Lt, nuo 100 m2 - 45 Lt už mėnesį). Rinkliavų nuostatuose nurodyta (7, 9,12 p.), kad Palangos rinkliavų centras, kuriam pavesta administruoti vietinę rinkliavą, be kita ko, naudojasi VĮ Registrų centro Klaipėdos filialo duomenimis.

Nagrinėjamam ginčui aktualus pareiškėjo nuosavybės teise valdomas nekilnojamasis daiktas (duomenys neskelbtini), Palangoje (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) Nekilnojamojo turto registre įregistruotas nurodant duomenis, kad tai pastatas – gyvenamas (bendras plotas – 209,67 m2), kurio paskirtis – gyvenamoji (vieno buto pastatai). Taigi minėtas nekilnojamasis turtas patenka į Rinkliavų nuostatų 1-ajame priede nustatytą vietinės rinkliavos parametrą – nuo turtinio vieneto. Pirmosios instancijos teismas teisingai vertino, kad tame pačiame žemės sklype (duomenys neskelbtini), Palangoje, esantis Nekilnojamojo turto registre įregistruotas pastatas (bendras plotas – 219,66 m2, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), paskirtis – gyvenamoji (vieno buto pastatai)), kurio savininkė pareiškėjo sutuoktinė, yra atskiras turtinis vienetas ir vietinė rinkliava pagal Rinkliavų nuostatuose numatytus parametrus jam nustatoma atskirai.

Byloje nustatyta, kad Klaipėdos apskrities VMI Palangos skyrius 2010 m. birželio 4 d. išdavė pareiškėjui verslo liudijimą Nr. DV069864-1 apgyvendinimo paslaugų teikimui (iki 50 m2) (duomenys neskelbtini), Palangoje, nuo 2010 m. birželio 10 d. iki 2010 m. birželio 30 d., bei verslo liudijimą Nr. BV069858-1 apgyvendinimo paslaugų teikimui (virš 100 m2).

Pagal pateiktus į bylą įrodymus Palangos rinkliavų centras pateikė pareiškėjui už 2010 metus mokėjimo pranešimą Nr.PA-10-002237 dėl vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų tvarkymą mokėjimo pagal parametrą – už turtinį vienetą – gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini), Palangoje (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) - 180 Lt, taip pat mokėjimo pranešimą Nr.PA-11-800694 dėl vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų tvarkymą mokėjimo pagal verslo liudijimo parametrą už apgyvendinimo paslaugų teikimą verslo liudijimuose nurodytu laikotarpiu nuomojant tame pačiame gyvenamajame name patalpas iki 50 m2 (18 Lt) ir virš 100 m2 (90 Lt) , o iš viso 108 Lt. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į pirmiau aptartą vietinės rinkliavos už komunalinių rinkliavų tvarkymą paskirtį ir jos tikslą, nenustatė pagrindo minėtą situaciją vertinti kaip dvigubą vietinės rinkliavos nustatymą. Minėta, kad vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir tvarkymą, bei šios rinkliavos dydis nėra siejama su konkrečios paslaugos suteikimu, ji nustatoma remiantis galinčių susidaryti atliekų kiekio įvertinimu, o ne faktiškai susidariusių ir perduotų tvarkyti atliekų kiekiu ir yra skirta kolektyviai padengti atitinkamoje teritorijoje (šiuo atveju Palangos miesto savivaldybės) atsirandančių komunalinių atliekų surinkimo ir šalinimo išlaidas. Vietinės rinkliavos parametras - nuo turtinio vieneto – nustatomas atsižvelgiant į pagrindinę tikslinę naudojimo paskirtį esant įprastinėms sąlygoms. Nagrinėjamam ginčui aktualaus pastato pagrindinė tikslinė paskirtis – gyvenamasis namas. Poilsio paslaugų teikimo (kambarių nuomos) laikotarpiu padėtis tame turtiniame vienete komunalinių atliekų atsiradimo ir poreikio jas surinkti bei pašalinti prasme pasikeičia, kadangi būtina surinkti ir pašalinti kambarių nuomos paslaugos gavėjų komunalines atliekas, t. y. atliekas, kurių atsiradimas susijęs su nekilnojamo turto savininko teisės verstis atitinkama veikla realizavimu. Dėl to verslo liudijimo turėtojas turi prisidėti prie kolektyvinio atitinkamoje teritorijoje atsirandančių komunalinių atliekų surinkimo ir šalinimo išlaidų padengimo.

Pirmosios instancijos teismas sprendime pagrįstai atkreipė pareiškėjo dėmesį į galimybę kreiptis dėl vietinės rinkliavos lengvatų taikymo. Apelianto nurodytas vietinės rinkliavos parametras – viena namų valda – pagal 2010 metais galiojusius Rinkliavų nuostatus nebuvo numatytas, todėl teisėjų kolegija šiuo aspektu nepasisako.

Apibendrindama teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, tinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, todėl naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

pareiškėjo P. G. T. apeliacinį skundą atmesti.

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2011 m. gruodžio 16 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimė Baltrūnaitė

Anatolijus Baranovas

Irmantas Jarukaitis