59dfd579-c06d-409e-9322-3819a42da197 · Panevėžio apylinkės teismas

?Baudžiamoji byla Nr Baudžiamoji byla Nr. 1-180-1000/2019 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-35347-2018-6 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2; 1.1.7.2.3; 1.2.4.8.1; 2.1.15.1; 2.3.6.4.2 (S) PANEVĖŽIO APYLINKĖS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. gegužės 13 d. Pasvalys Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmų teisėja Šarūnė Butkuvienė, sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Renatai Šakalienei, dalyvaujant prokurorui T. D., kaltinamajam R. B., nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui A.

B., jo atstovui advokatui Dariui StaÅ¡kevičiui, vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, deklaravęs gyvenamÄ jÄ vietÄ ir faktiÅ¡kai gyvenantis (duomenys neskelbtini), vidurinio iÅ¡silavinimo, vedęs, bedarbis, neteistas, nebaustas administracine tvarka, kaltinamas padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje. Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , n u s t a t ė :

R. B. 2018 m. liepos 23 d. apie 23.40 val. Pasvalyje, Lėvens upės pakrantėje, ties pastatu, esančiu (duomenys neskelbtini), kilus žodiniam konfliktui dėl jaunuolių keliamo triukÅ¡mo, tyčia suėmė už deÅ¡inės rankos žasto nepilnametį A. B., gim. (duomenys neskelbtini), medine lazda jam sudavė ne mažiau kaip 4 smÅ«gius į nugarÄ , po to jo paties ranka jam sudavė į veidÄ ne mažiau kaip 3 smÅ«gius bei parvertęs ant žolės atsisėdo jam ant krÅ«tinės, taip nukentėjusiajam A.

B. padarydamas odos nubrozdinimus deÅ¡iniame žaste, nugaroje, poodines kraujosruvas nugaroje, pakauÅ¡yje. Ä®rodymai, jų vertinimas ir nusikalstamos veikos kvalifikavimas Kaltinamasis R. B. dėl nusikalstamos veikos padarymo kaltės nepripažino. Teismo posėdyje parodė, kad įvykio dienÄ bÅ«damas savo name iÅ¡girdo triukÅ¡mÄ , Å¡Å«kaujantys jaunuoliai tuo metu buvo kitoje parko pusėje esančioje maudykloje, buvo trys vaikinai ir mergina. Kai iÅ¡girdo stipresnius garsus, ir, kad Å¡Å«kaujant yra įžeidinėjama jo žmona, jaunuoliai jau buvo perplaukę į pakrantę prie jo namo.

Nusileido į pirmÄ aukÅ¡tÄ ir išėjo į kiemÄ . IÅ¡girdo su jaunuoliais konfliktuojantį vyrÄ , girdėjo, jog Å¡is vyriÅ¡kis jiems sakė „liaukitės, ar ne per daug sau leidžiate“. Girdėjo, kad jaunimas atsakė: „mes Å¡iandien prisigėrėme ir mums pochui“. Minėtas vyriÅ¡kis toliau nuėjo paupiu pasiÅ¡viesdamas telefonu ar prožektoriumi. Jis pats įėjo į paupį ir vienÄ vaikinÄ sulaikė. Buvo tamsu. Jaunuolis A. B. buvo jo privačioje teritorijoje. Viso ten buvo du vaikinai, vienas jį pamatęs iÅ¡kart įšoko į vandenį.

Du jau buvo vandenyje, t. y. mergina ir jaunuolis. A. B. paėmė gal už rankos, gal už rieÅ¡o, gal už dilbio, bet ne už žasto, kaip yra minima, nusivedė jį į savo teritorijÄ , kur yra apÅ¡vietimas. Toje vietoje buvo aklina tamsa, todėl ir vedėsi jį į savo teritorijÄ . Vedant A. B. jis prieÅ¡inosi, norėjo iÅ¡trÅ«kti iÅ¡ rankų. Atvedė jį iki vartelių, A. B. rodė jėgÄ , prieÅ¡inosi, muistėsi į vartelius, daužėsi į juos. Jis iÅ¡slydo ir galėjo pabėgti.

Prie vartelių yra krÅ«mas. Jis iÅ¡sprÅ«dęs ir bėgdamas pro tÄ krÅ«mÄ parkrito ant žemės. Jam parkritus, jis A. B. užspaudė, atsisėdo jam ant kojų ir suėmė jo rankas, taip jį laikė, kol atvažiavo pareigÅ«nai. Vieta, kur prispaudė A. B., yra apie 30 metrų nuo upės, ten yra medžių, karklų, pro kuriuos sunku matyti. Atėjo jo žmona. Jai pasakė, kad skambintų policijai. A. B. dar muistėsi, prieÅ¡inosi. A. B. pykino, jis vėmė. Policijos pareigÅ«nai atvažiavo labai greitai, policijos pareigÅ«nams A.

B. nesakė, kad jį mušė, melavo, kad nežino pas kÄ yra atvažiavęs, kokie jo draugai, kokie draugų vardai. A. B. pagaliu nemušė. Su juo nekonfliktavo, teigia, jog A. B. konfliktavo su kitu žmogumi, kuris, kaip minėjo, buvo prie upės. Tai galėjo bÅ«ti žvejys ar taip koks žmogus. Jo žmona jaunuolius įspėjo iÅ¡ balkono, bet jie negirdėjo. BÅ«na, kad jaunimas patriukÅ¡mauja, bet šįkart žodžiai buvo skirti jo žmonai. Kai A. B. sulaikė už rankos, galėjo bÅ«ti padaryti sužalojimai.

Jaunuolis buvo tik su maudymosi kelnaitėmis ar Å¡ortais. Nurodė, jog neneigia, kad kai jie grÅ«mėsi, naudojo fizinę jėgÄ , nes A. B. prieÅ¡inosi. Specialiai to nedarė. Tai buvo kaip sulaikymas, gynyba, noras jį perduoti policijai. A. B. galėjo susižeisti griÅ«damas, įsibrėžti krÅ«muose. Parodė, jog nepripažįsta, kad tai padarė tyčia, tai buvo bÅ«tinasis reikalingumas. Nurodė nežinantis kaip reaguoti, kai jaunuolis nusimauna kelnaites ir siÅ«lo jo žmonai santykiauti. Ikiteisminio tyrimo metu R.

B. pateikė raÅ¡ytinį paaiÅ¡kinimÄ , kuriame nurodė, jog 2018 m. liepos 23 d. apie 23.20 val. namie iÅ¡girdo triukÅ¡mÄ . NecenzÅ«riniai žodžiai, Å¡Å«kavimai sklido nuo parko maudyklos. Tai trikdė ramybę, bet manė, kad neadekvačiai besielgiantis jaunimas pašėls ir iÅ¡siskirstys. Suprato, kad grupė asmenų jau yra paupyje, netoli jo gyvenamojo namo. Girdėjo kelis vyriÅ¡kus ir vienÄ moteriÅ¡kÄ balsÄ . Jie Å¡Å«kavo, jų kalboje vyravo necenzÅ«riniai žodžiai, pasigirdo užgauliojančios replikos skirtos jo žmonai „mes gėrt ir eik tu nachui!“, „rusų kalbos mokytoja čiulpk tu bybį, supratai“, „mes prisigėrėm ir mums pochui, supratai, blet!“, „Bitinien, eik tu nachui, supratai!“, „blet, Bajelio, tu pavarai“, „byb dėjau, kurva, supratai”, „Rusų kalbos mokytoja, supratai, blet.

AÅ¡ nusimaunu triusikus ir čiulpk tu byb, nachui, supratai!“. Buvo aiÅ¡ku, kad jaunuoliai gerai žino, kieno čia namai. Užgauliojant nesigirdėjo tik panelės, bet ji garsiai triukÅ¡mavo ir keikėsi kartu su kitais. Replikos žmonai jaunuoliams kėlė smagų juokÄ . Tuomet jis nuėjo į kambarį ir pasakė, kad žmona pasiklausytų, kas Å¡Å«kaujama, nes tai liečia jÄ . Žmona, išėjusi į balkonÄ , suÅ¡uko, kad jie baigtų siautėti, nes yra privačioje valdoje ir kad ji praneÅ¡ policijai.

Nebuvo jokios reakcijos. Nusprendė, kad reikia kažkÄ daryti, kadangi jie jau siautėjo privačioje valdoje, manė, jog nepraneÅ¡us policijai, jie gali pradėti niokoti, kas paklius po ranka. Išėjo į kiemÄ . IÅ¡girdo vyresnio žmogaus balsÄ , kuris konfliktavo su jaunuoliais. Po to matė, kaip žmogus, pasiÅ¡viesdamas prožektoriumi, nuėjo į maudyklos pusę. Nuėjo į paupį. ĮžiÅ«rėjo du asmenis. Kai vienas asmuo ruošėsi Å¡okti į upę, jį sučiupo už rankos privačioje valdoje.

Kitas įšoko į vandenį ir su ten buvusiais nuplaukė į parko maudyklÄ . Pakrantėje liko tik jis su A. B.. Kadangi abejojo dėl savo saugumo, nusprendė jį vestis į kiemÄ , į apÅ¡viestÄ teritorijÄ . Vedamas jis prieÅ¡inosi, rodė jėgÄ , tai yra stumdėsi, bandė iÅ¡trÅ«kti. Kai jau buvo prie vartelių, atbėgo žmona. Tada jis dar labiau ėmė muistytis, todėl paleido jį iÅ¡ rankų, bet jis bėgdamas paslydo ant žolės ir parkrito. Gulėjo ant nugaros, jis A. B. prispaudė kojas ties keliais ir laikė už rankų.

Nuo vaikino sklido alkoholio kvapas. Pasakė žmonai skambinti policijai. Paprašė A. B. atsisėsti, paleido laisviau rankas ir leido pasikelti. Dėl girtumo A. B. pykino. Prašė paleisti, jie pasakė, kad paleis jį, jei dabar ateis jo draugai ir atsipraÅ¡ys. Bet jis teigė, kad neturi telefono ir negali jų pakviesti. Žmona dar paklausė, kodėl taip bjauriai jÄ Ä¯Å¾eidinėja. A. B. atsiprašė. Jo nepaleido ir laukė policijos, norėjo sužinoti, kas kiti jaunuoliai. Policija atvyko greitai.

PareigÅ«nams klausinėjant apie įvykį, jis iÅ¡sisukinėjo, nei giminaičių, nei draugų pavardžių pasakė nežinantis. Jokių nusiskundimų jo atžvilgiu policijai nepateikė. Policijos pareigÅ«nams paklausus, ar žmona raÅ¡ys pareiÅ¡kimÄ , pareiÅ¡kimo tuo metu ji nerašė. Jis tik savo privačioje valdoje sulaikė ir perdavė girtos, įžūliai besielgiančios, įžeidinėjančios ir žeminančios jo žmonÄ kompanijos narį policijos pareigÅ«nams (t. I, b. l. 139-140).

Nukentėjusysis A. B. teismo posėdžio metu parodė, jog įvykio dienÄ , 20 val. vakaro susitiko su savo pusbroliu A. B.. Susitiko ir su kitais draugais – A. A. ir D. B.. Nuėjo į parkÄ prie pavėsinės, kuri yra netoli ežerėlio. Apie 23 val. visi ėjo nusimaudyti. Eidami maudytis ir brisdami per upę į kitÄ upės pusę, gal kiek paÅ¡Å«kavo. Tikslių žodžių, kurie buvo pasakyti Å¡Å«kaujant, nepamena. Buvo neblaivus, jam buvo nustatytas 1,39 promilių neblaivumas, alkoholį vartojo vienas.

Šūkaujant gal kažkas ir buvo pasakyta rusų kalbos mokytojai, bet vardai ir pavardės nebuvo minimi. Galėjo būti vartojami necenzūriniai žodžiai. Nurodė, jog pasakyti žodžiai turbūt galėjo sukelti nemalonius jausmus R. B. ir jo sutuoktinei. Nežino, kodėl taip elgėsi. Nežinojo, kad ten gyvena rusų kalbos mokytoja. Nurodė, kad jam labai nepatinka rusų kalba ir nepatiko pradinėse klasėse jį mokiusi rusų kalbos mokytoja. Žodžiai nebuvo skirti kaltinamojo žmonai. Pusbrolis buvo su juo ant kranto.

Kiti du draugai jau buvo suÅ¡okę į vandenį. BeÅ¡okinėjant jį kažkoks asmuo pagavo už deÅ¡inės rankos ir pradėjo tempti į namų pusę. Jokio žmogaus, kaip mini kaltinamasis, kuris juos drausmino, nebuvo. Nesuprato, kas vyksta. Atsisukęs pamatė vyrÄ â€“ R. B.. Jis turėjo rankoje pagalį ir 4 ar 5 kartus trenkė jam per nugarÄ . Vyras atėjęs iÅ¡ karto jį mušė. Vieta, kur jį mušė pagaliu, nebuvo apÅ¡viesta, bet nebuvo visai tamsu, nes buvo vasaros metas. Paklausė, kÄ jis daro, kÄ jis tam vyrui padarė.

Vyras nieko neatsakė. Tuo metu jis buvo tik su maudymosi kelnaitėmis. Jo ranka taip pat buvo įbrėžta, pakauÅ¡yje buvo įbrėžimas, R. B. sudavė į galvÄ su savo ranka, laikydamas jo rankÄ . Pasivedęs gal 10 m nuo upės, pasiguldė jį ant žemės, vieta, kur jį paguldė, nebuvo apÅ¡viesta. Jokio krÅ«mo nebuvo. Su vyru kartu buvo moteris, jo žmona. Jis žmonai pasakė, kad atneÅ¡tų virvę, nes jis muistėsi. Vyras jam pasakė, kad jei jis taip spurdės, jį suriÅ¡. Tuomet jis nustojo muistytis.

Vyras sėdėjo jam ant pilvo, gal kažkiek aukščiau, tai yra ant krÅ«tinės. Paprašė jo pasitraukti, nes jam pasidarė negera ir pykino, dusino. Vyras atsakė, kad nepaleis. Kartu buvę draugai galėjo matyti, kai vyras pagriebė jį už rankos, draugai iÅ¡lipo į krantÄ ir nuėjo prie lieptelio, girdėjo, kaip draugė Å¡aukė: „kÄ jis padarė? Paleiskite jį.“ Kai R. B. žmona atnešė virvę, jis žmonai pasakė, kad ji iÅ¡kviestų policijÄ . Policija atvyko labai greitai.

Vyras pakėlė jį nuo žemės ir nusivedė į savo teritorijÄ pas policijos pareigÅ«nus. PareigÅ«nai jį iÅ¡sivežė. PareigÅ«nai jam nustatė neblaivumÄ , paklausė, pas kÄ yra atvykęs, jis pasakė, kad pas močiutę, jį ten ir nuvežė. Policijai apie smurtÄ nieko nesakė, nes buvo neblaivus, jam buvo Å¡okas, buvo baisu. Nurodė, jog patyrė neturtinę žalÄ , nes buvo sumuÅ¡tas, jam labai skaudėjo, buvo sukrėstas dėl tokių suaugusio žmogaus veiksmų. Draugai matė, kaip jį muÅ¡a, todėl jam buvo gėda, stengėsi su jais nebesusitikti.

Visa jo nugara buvo sužalota, matėsi sužalojimai, tuo metu buvo vasara, buvo gėda maudytis. Buvo sunku užmigti. Lankėsi pas psichologÄ . IÅ¡ pradžių manė, jog viskas praeis savaime. Nemiegojo, prašė mamos vaistų, ji davė vaistų, tačiau jie nepadėjo. Važiavo pas psichologÄ , psichologas iÅ¡rašė vaistų. Iki Å¡iol jaučia pasekmes. Taip pat nurodė patyręs turtinę žalÄ , kuriÄ praÅ¡o jam atlyginti, jÄ sudaro 12 Eur už vaistus, 34 Eur už kurÄ važinėjant į apklausas Pasvalyje, pas teismo medicinos ekspertus Panevėžyje.

Ikiteisminio tyrimo apklausos metu nukentėjusysis A. B. parodė, kad įvykio vakarÄ susitiko su savo pusbroliu A. B. netoli jo namų, tada ėjo susitikti su kitais draugais D. B. ir A. A.. Ėjo į didįjį parkÄ , nuėjo prie pavėsinės. Vėliau ėjo maudytis, ėjo į kitoje upės pusėje esančiÄ maudyklÄ , tačiau virÅ¡utinius rÅ«bus ir kitus daiktus paliko parko pusės krante. Maudėsi, gal ir paÅ¡Å«kavo, nes vieni buvo vandenyje, kiti ant kranto, tai taip kalbėjosi tarpusavyje, nesipyko, niekas jų nedrausmino.

Staiga pajuto, kaip jam už deÅ¡inės rankos kažkas stipriai suėmė, atsisuko ir pamatė vyrÄ . Jam stipriai skaudėjo, mano, kad jis tada jam įdrėskė, nes paskui toje vietoje buvo įdrėksta. Matė, kad kitoje rankoje vyras turi lazdÄ , su ja jis sudavė per nugarÄ gal 4-5 kartus. Kai mušė lazda, jis jo rankos nepaleido. Tada tas vyras jį vedėsi link namų vis laikydamas tÄ pačiÄ deÅ¡inę rankÄ , o kita savo ranka sučiupo už jo kairės rankos ir jo ranka sudavė kokius 4 smÅ«gius į kairį skruostÄ , skaudėjo.

Kol jis jį tempėsi, dar kojomis spyrėsi į žemę, nenorėjo bÅ«ti tempiamas. Pasivedęs kažkiek nuo upės, jis parvertė ant nugaros, atsisėdo jam ant pilvo. Jis laikė rankas prispaustas prie žemės, pats sėdėjo jį apžergęs. Kai sėdėjo ant jo, jį dusino. Tada jis Å¡alia buvusiai moteriai pasakė atneÅ¡ti virvę. Ta moteris prie vyro buvo nuo pat pradžių, ji visada buvo Å¡alia ir viskÄ matė bei girdėjo. Moteris atsinešė virvę. Ji tÄ virvę padėjo Å¡alia, bet tas vyras neriÅ¡o, nes jis nesiprieÅ¡ino.

Moteris pasakė, kad pasakytų draugų vardus, tada paleis. Pasakė jai bet kokius iÅ¡galvotus vardus. Kiek girdėjo, ta moteris pasakė vyrui paleisti jį, bet jis pasakė, kad nepaleis. Vyras jai liepė kviesti policijÄ . Policija greitai atvažiavo. Iki tol tas vyras jį laikė, jis nieko nesakė. Atvyko policija, tas vyras jį perdavė policijai. Girdėjo, kaip policininkai klausė, ar bus kokių nusiskundimų ar raÅ¡ys pareiÅ¡kimÄ , tai ta moteris pasakė, kad ne. PareigÅ«nai nustatė neblaivumÄ , nuvežė pas močiutę.

Nei močiutei, nei pareigūnams nesisakė, kaip susižalojo, kodėl nepasakė, nežino, buvo išsigandęs. Iš ryto, kai atsikėlė, pasakė savo močiutei, o tada pranešė savo tėvams. Kada jį tas vyras prie upės suėmė už rankos, tuo metu visi trys draugai buvo vandenyje, ir tai pamatę pabėgo (t. I, b. l. 50-52). Liudytoja V. K. teismo posėdžio metu parodė, kad dirba Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Pasvalio rajono policijos komisariate pareigūne. 2018 m. liepos mėnesį, tikslios datos nepamena, dirbo naktinėje pamainoje.

Buvo gautas praneÅ¡imas, kad triukÅ¡mauja ir keikiasi jaunuolių kompanija. Nuvykus nurodytu adresu pasitiko pranešėja B.. Nuėjo kartu su ja per kiemÄ link paupio. Rado jaunuolį ir pranešėjos vyrÄ . Jaunuolis buvo akivaizdžiai neblaivus. Pranešėjos vyras nurodė, kad buvo keli jaunuoliai. Nurodė, kad jaunuoliai kėlė triukÅ¡mÄ , vartojo necenzÅ«rinius žodžius. Apėjo teritorijÄ ieÅ¡kodami kitų jaunuolių. Kolega apžiÅ«rinėjo teritorijÄ , ji pasiliko su jaunuoliu. Jaunuolis nieko nesakė.

ApžiÅ«rėję teritorijÄ , pasiteiravo pranešėjo, ar jis turi pretenzijų. Vyras nurodė, kad neturi. BesiaiÅ¡kinant aplinkybes vyras nurodė, kad kiti jaunuoliai gali bÅ«ti kitoje upės pusėje. Su jaunuoliu nuvyko į kitÄ upės pusę ieÅ¡koti jo draugų, bet nieko nerado. Nustatė jaunuoliui blaivumÄ , surašė protokolÄ ir parvežė jį pas močiutę. Ant jaunuolio nugaros matėsi paraudimai, įbrėžimai. Teiravosi jo, kas nutiko, klausė, gal jam reikalinga pagalba. Jaunuolis nieko neminėjo, kad prieÅ¡ jį buvo panaudotas smurtas.

Jis pageidavo važiuoti namo. Kaip sužalojimai atsirado, jis neaiÅ¡kino. Sužalojimus ant nukentėjusiojo kÅ«no pamatė eidama jam iÅ¡ paskos, nes jis buvo nuogas, Å¡vietė su žibintuvėliais, nes buvo tamsu. Ä®vykio vietoje jokių daiktų nerado. Kai atvyko į įvykio vietÄ , jie buvo netoli kiemo, paupio teritorijoje. Atstumo negali pasakyti. Kai atvažiavo, jie buvo paupio pusėje. Kaltinamasis ir jo žmona minėjo, kad jaunuoliai negražiai elgėsi, kalbėjo, rodė kažkokius gestus. Liudytojas V.

Å . teismo posėdžio metu parodė, jog yra kaltinamojo kaimynas, gyvena prie upės, kitoje pusėje yra maudykla ir parkas. Buvo 2018 m. liepos 22 d. ar 23 d., vėlus vakaras, galbÅ«t po 23 val. IÅ¡girdo triukÅ¡mÄ - garsiai rėkė, Å¡Å«kavo, dainavo. Garsiai rėkė ir spygavo mergina. Pagalvojo, jog kažkas gali atsitikti, todėl reikėtų iÅ¡kviesti policijÄ . Nuo Pasvalio miesto maudyklos triukÅ¡mas persikėlė per upę į jų krantÄ . Jaunuoliai garsiai rėkė, Å¡Å«kavo, vartojo necenzÅ«rinius žodžius.

NecenzÅ«riniai žodžiai buvo rusų kalba. Nuo prie jų esančios maudyklos triukÅ¡mas persikėlė link kaimyno B.. Buvo vartojami necenzÅ«riniai žodžiai. Buvo nurodoma B. pavardė, jos pareigos, kad ji mokytoja, kad ji rusų kalbos mokytoja. Buvo siÅ«lomos jos atžvilgiu seksualinės paslaugos. IÅ¡ balsų suprato, kad galėjo bÅ«ti ne mažiau kaip du, trys asmenys, iÅ¡ jų viena buvo mergina. Ji vardu buvo A., nes į jÄ taip kreipėsi, jei gerai pamena, merginos vardas buvo iÅ¡ A raidės. TriukÅ¡mas tęsėsi daugiau kaip pusvalandį.

Nusprendė kviesti policijÄ , tačiau pamatė, kad policija jau atvažiuoja ir nusuka pas kaimynus. Matė, kaip policijos pareigÅ«nai iÅ¡važiavo. Kas sėdėjo policijos automobilyje, negali pasakyti. Taip pat parodė, jog girdėjo, jog konfliktas pirmiausia kilo tarp žvejo ir jaunuolių. Žvejys juos ramino. Gan greitai žvejys pasiÅ¡alino. Žvejo kepurėje buvo lemputė ar rankoje jis turėjo prožektorių, nes Å¡vysčiojo lemputė. Tada po kiek laiko, kaip suprato, jaunuolių išėjo raminti jo kaimynas.

Konkrečių žodžių negali pasakyti. Girdėjosi keli pliÅ«psniai į vandenį. Garsaus rėkimo nebuvo. Nesigirdėjo, kad vyktų muÅ¡tynės su žveju ar su R. B.. Girdėjo merginos žodžius apie tai, kad kažkas ateina ir, kad grįžtam. Ji su B. nekonfliktavo. Suprato, kad kai žvejys ar B. juos pradėjo drausminti, triukÅ¡mo nebebuvo. Negali pasakyti, kÄ jaunuolis sakė B., ar B. sakė jaunuoliui. TriukÅ¡mas nurimo. Girdėjosi kalba, bet nebe pakeltu tonu. Liudytoja K. B. teismo posėdžio metu parodė, jog A.

B. yra jos anūkas. Įvykio naktį policijos pareigūnai jį parvežė namo. Anūkas buvo nusiminęs, nuleidęs rankas. Pamatė ant jo nugaros ruožus. Jis buvo tik su trumpikėmis. Paklausė jo, kas atsitiko, kas jį primušė. Jis pasakė, kad nežino. Paklausė pareigūnės, kas jį primušė. Ji atsakė, kad nežino, gal susibraižė maudydamasis. Anūkas nuėjo miegoti. Ryte nuėjo pasižiūrėti. Pasakė, kad jį primušė kažkoks diedas. Ji paskambino tėvams ir pasakė, kad atvažiuotų.

Kito anÅ«ko paklausė, ar turi visus daiktus. A. pasakė, kad parnešė visus daiktus. Pasakė, kad trÅ«ksta akinių. Ji pasakė, kad A. nueitų ieÅ¡koti akinių. Jis su dviračiu nuvažiavo ieÅ¡koti, bet nerado. Atvažiavo tėvai ir juos iÅ¡sivežė. AnÅ«kas sakė, kad jį mušė su nulūžusiu grėblio kotu, kitas anÅ«kas girdėjo, kaip jį talžė. Nesakė, už kÄ . Sužalojimai buvo ant nugaros, iÅ¡ vienos pusės buvo trys ruožai ir iÅ¡ kitos, daugiau jokių sužalojimų nematė.

Liudytoja G. B. teismo posėdžio metu parodė, jog kaltinamasis yra jos vyras, 2018 m. liepos 23 d. apie 23.30 val. jie su vyru ramiai leido laikÄ namuose. IÅ¡girdo triukÅ¡mÄ parke ir suprato, kad neadekvatus jaunimas keliauja maudytis. Neužilgo garsai persikėlė prie jų namų. Vyras atidarė duris ir paklausė, ar ji girdi, kad jaunuoliai replikuoja jai. IÅ¡girdo baisius žodžius, kurie buvo skirti jai. Po kiekvienos replikos girdėjosi žodis „supratai, eik tu n....., supratai, čiulpk tu b..., supratai, mes čia prisigėrėm ir mums p..., supratai“.

Ji jautėsi pažeminta, nesuvokė, kodėl tai vyksta. Vyras išėjo į balkonÄ , norėdamas pamatyti, kas ten yra. Buvo tamsi naktis. Vyras riktelėjo: „ar nesiliausite, praneÅ¡iu policijai?“. Jie nesureagavo, o tik toliau keikėsi. Vyras pasakė, kad taip tęstis negali ir, kad reikia juos perduoti policijos pareigÅ«nams. Vyras išėjo, ji pasakė jam neiti, nes jis rizikavo savo sveikata. Žodžiai buvo baisÅ«s. Nurodė, jog vienas iÅ¡ jaunuolių nusimovęs kelnaitės Å¡aukė jai nepadorias frazes.

Paupyje tikrai buvo dar vienas žmogus. Paupyje ji nebuvo, nuėjo vėliau. A. A., D. B. ir A. B. jau buvo kitame krante. Liudytojai, kalbėję apie moterį, kalba ne apie jÄ . ViskÄ buvo galima įžiÅ«rėti 5-6 metrų atstumu. Pamatė vyrÄ , atsivedantį A. B., kuris prieÅ¡inosi. Eidamas pro vartelius A. B. į juos kelis kartus atsitrenkė. Jis užgriuvo ant krÅ«mo. Vyras jo nemušė, nenaudojo jokios fizinės jėgos. Jis norėjo jį tik sulaikyti. A. B. iÅ¡trÅ«kęs jam iÅ¡ rankų pabėgėjo, paslydo ir parkrito.

Tada vyras pribėgo, prispaudė kojas ir laikė už rankų. Ji paklausė, kad galbÅ«t reikia A. B. suriÅ¡ti rankas, bet vyras pasakė, kad nereikia, reikia skambinti į policijÄ . Policija atvyko labai greitai. A. B. paklausė, kodėl įžeidinėja jÄ , nors ji nei vienam mokiniui nelinki nieko blogo, jis pasakė, kad žino. Vadinasi, jie kalbėjo ta tema ir jie žinojo, kur eina. Jis atsiprašė. Kai jis prašė, kad jį paleistų, vyras jam pasakė, kad paleis, jei ateis jo draugai ir atsipraÅ¡ys.

Sužalojimai, įbrėžimai ant rankų A. B. galėjo atsirasti nuo krÅ«mo. KrÅ«mas žmogaus aukščio. Buvo didelės nudžiÅ«vusios Å¡akos. Taip pat parodė, jog varteliai metaliniai, apačioje akmenys, sužalojimai ir mėlynės galėjo atsirasti nuo metalinių vartelių. Ant nugaros sužalojimai galėjo taip pat atsirasti nuo metalinių vartelių. Nepilnametis liudytojas A. B. teisiamajame posėdyje parodė, kad įvykio vakarÄ susitiko su A., po to jie susitiko su A. ir D.. Ėjo nusimaudyti.

Nuėjo iki maudyklos, nusirengė. Ant A. nugaros nebuvo jokių žymių, įbrėžimų. Gal kažkiek garsiai kalbėjo, kėlė triukÅ¡mÄ . Kai triukÅ¡mavo, Å¡Å«kavo, nepamena, kokius žodžius vartojo. A. galėjo kalbėti apie savo rusų kalbos mokytojÄ . Jam nepatiko jo rusų kalbos mokytoja. Galėjo bÅ«ti vartojami necenzÅ«riniai žodžiai. Maudėsi apie 10-15 min., Å¡okinėjo į vandenį. IÅ¡lipo į krantÄ ir nuėjo įsibėgėti, norėdamas Å¡okti į vandenį.

Pamatė, kad netoli stovi vyras ir moteris. Vyras artinosi link jų ir rankoje turėjo lazdÄ , atrodė agresyvus. Lazda buvo medinė, kaip kotas, Å¡aka. Moteris buvo už jo. Jis pats buvo netoli kranto ir iÅ¡sigandęs įšoko į vandenį. A. su D. buvo vandenyje. A. stovėjo prie pat kranto, žiÅ«rėjo į vandenį ir kalbėjo. Įšoko į vandenį ir iÅ¡niręs pamatė, kaip tas vyras pagavo A. iÅ¡ nugaros, trenkė lazda per nugarÄ . A. jo paklausė, kÄ jis padarė. Tiksliai nepamena, kiek kartų trenkė, bet iÅ¡ pradžių buvo keli smÅ«giai, po to pakalbėjo ir dar keletÄ kartų trenkė.

Tada paguldė A. ant žemės. Jis pats su A. ir D. plaukė link kranto ir stebėjo, kaip viskas vyksta. Kai Å¡oko į vandenį, atstumas buvo nedidelis, kokie 3-4 metrai, ir viskas gerai matėsi. Viskas vyko prie pat kranto. Pradžioje stebėjo bÅ«dami vandenyje, po to grįžo į krantÄ prie savo drabužių ir stebėjo iÅ¡ ten. Grįžęs pas močiutę A. papasakojo, kad tas vyras buvo ant jo užgriuvęs, kad jis negalėjo pabėgti. Joks kitas vyras jų nedrausmino. Moterį atpažino kaip buvusiÄ savo rusų kalbos mokytojÄ , atpažino iÅ¡ balso.

Ikiteisminio tyrimo apklausos metu nepilnametis liudytojas nurodė tokias pačias įvykio aplinkybes, parodė, jog matė, kad vyras A. sugriebė už nugaros (t. I, b. l. 66-68). Nepilnametė liudytoja A. A. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad įvykio vakarÄ su A., A., D. apie 23-24 val. nuėjo maudytis. Perplaukė į kitÄ pusę, kur gyvena kaltinamojo Å¡eima. IÅ¡lipo į krantÄ . Å nekėjosi apie mokytojus, pamokas. Jie trys (ji, A. ir D.) yra iÅ¡ gimnazijos, o A. mokosi Panevėžyje, tai jis nelabai žino jų mokytojų.

Pradėjo kalbėtis apie rusų kalbos mokytojus. A., kaip suprato, nelabai patinka rusų kalba ir jo rusų kalbos mokytoja. Jis pradėjo rėkti negražius žodžius: „rusų mokytoja „duchė“. Jis kalbėjo garsiau. A. nežinojo, kad ten gyvena A. buvusi rusų kabos mokytoja B.. Gavosi sutapimas. Jis tai sakė ne prie namų, tai nežino, kaip jie iÅ¡girdo. Maudėsi, Å¡okinėjo į upę. Kai buvo upėje, priėjo vyras ir pagriebė A.. Trenkė jam daug kartų lazda. Lazda buvo medinė, jÄ vyras atsinešė iÅ¡ karto.

Tuomet paguldė A. ant nugaros. Kiek pamena, jis atsisėdo ant jo ir neleido jam pajudėti. Dar dabar A. matosi randai. Aplink nebuvo jokios tvoros, medžių. Ta moteris pradėjo rėkti: „suriÅ¡kit“. A. pradėjo atsipraÅ¡inėti, klausė jų, kÄ jis padarė. Jis atsipraÅ¡inėjo labai daug kartų. Ji ir A. su D. norėjo bėgti į krantÄ ir A. padėti, bet, kai pamatė, kad jį daužo, iÅ¡sigando ir plaukė atgal. VisÄ tÄ Ä¯vykį, kai daužė, matė. Moteris klausė: „kuo aÅ¡ jums užkliuvau, kad jÅ«s mane taip vadinate?“.

Sakė A. surišti. Vyras sėdėjo ant A.. Vandenyje buvo ji, A. ir D., o A. nebespėjo įšokti į vandenį. Mano, kad jei būtų nespėję įšokti, jiems būtų buvę tas pats. Alkoholio jie trys nevartojo, o ar vartojo A., to nematė. Moteris klausė A., kuo ji užkliuvo. A. pasakė: „atsiprašau, čia ne apie jus“. Jis prašė, kad jį paleistų, bet jo nepaleido ir dar liepė surišti. Jo nesurišo, tik tas vyras sėdėjo ant jo. Jis jį prispaudė ir nenorėjo paleisti.

Viskas vyko toje pačioje vietoje prie upės. Kitų žmonių aplink nebuvo. Buvo tamsu. Buvo tik jie du – vyras ir moteris. PrieÅ¡ tai jokių žmonių nesutiko. Ikiteisminio tyrimo metu nepilnametė liudytoja nurodė analogiÅ¡kas aplinkybes (t. I, b. l. 88-92). Nepilnametis liudytojas D. B. teisiamajame posėdyje parodė, kad įvykio vakarÄ susitikę su A., A. ir A. ėjo maudytis, eidami link maudyklos garsiai kalbėjo. A. parėkavo. Jie Å¡okinėjo į upę. Atėjo tas vyras (kaltinamasis). A. rėkavo, keikėsi.

A. rėkavo apie rusų kalbos mokytojÄ . Rusų mokytojos pavardės neminėjo. Jis kalbėjo apie savo rusų mokytojÄ . Kad ten gyvena rusų kalbos mokytoja, A. nežinojo. Jį bandė visi tildyti, bet jis neklausė. Atėjo vyras su moterimi ir pradėjo muÅ¡ti A.. Jis pats, A. ir A. buvo vandenyje. A. norėjo Å¡okti, bet atėjo tas vyras ir nieko nesakęs pradėjo jį muÅ¡ti. Jis jam trenkė su pagaliu. Negali pasakyti, koks buvo pagalys. Mano, kad medinis, apie 2 m ilgio. Jis jam sudavė apie 5 kartus į nugarÄ .

Vyras jau iÅ¡ karto turėjo pagalį rankoje. T. A. paguldė ant nugaros ir atsisėdo. Moteris rėkė, kad A. suriÅ¡tų. A. atsipraÅ¡inėjo. A. nesuriÅ¡o. Jis pats, A. ir A. iÅ¡sigando ir plaukė į kitÄ krantÄ , kur buvo daiktai. Viskas vyko toje pačioje vietoje prie upės, krante. A., kai jis buvo parverstas, buvo paguldytas per vidurį nuo upės ir tvoros, apie 5-10 m nuo upės kranto. TÄ vyrÄ ir moterį matė pirmÄ kartÄ . TÄ vakarÄ , kai ėjo link tos vietos, praėjo žvejys, bet nei jis jiems, nei jie jam nieko nesakė.

Ikiteisminio tyrimo apklausos metu nurodė analogiÅ¡kas aplinkybes (t. I, b. l. 79-83). Liudytoja I. B. ikiteisminio tyrimo apklausos metu parodė, kad gyvena Panevėžio r., tačiau Pasvalio m. gyvena jos anyta, pas kuriÄ nuo 2018 m. liepos 22 d. svečiavosi jos sÅ«nus A. B.. 2018 m. liepos 24 d. ryte jai paskambino sÅ«nus ir pasakė, kad naktį policijos pareigÅ«nai jam surašė administracinio nusižengimo protokolÄ už tai, kad jis buvo neblaivus ir su draugais triukÅ¡mavo. Telefonu su sÅ«numi daug nekalbėjo, sėdo į automobilį ir atvyko pas sÅ«nų į Pasvalio m.

SÅ«nus papasakojo, kad praėjusiÄ dienÄ vartojo alkoholį ir po to su draugais sumanė nueiti nusimaudyti į Pasvalio m. senÄ jį parkÄ prie Lėvens upės maudyklos. Kiek pasakojo, jis su draugais, mÅ«vėdamas Å¡ortais, perplaukė upę ir kitame upės krante jie patriukÅ¡mavo ar garsiai kalbėjo. Po to pasakojo, kad nuo sodų pusės atėjo jam nepažįstamas vyras. IÅ¡sigandę vyro, A. draugai pabėgo, o vyras už rankos pagavo jos sÅ«nų ir jį pradėjo tempti link sodų. Tempdamas A., vyras buvo sugriebęs jam už deÅ¡inės rankos virÅ¡ alkÅ«nės ir tuo pat metu medine lazda sudavė ne mažiau kaip 4-5 kartus per nugarÄ , nuo ko sÅ«nui ant nugaros atsirado didelės kraujosruvos.

Po to sÅ«nų pervertė ant žolės ant nugaros ir atsisėdo sÅ«nui ant krÅ«tinės. Lyg vedant link sodų, vyras jos sÅ«nui jo paties ranka sudavė ne mažiau 3-4 smÅ«gių į veidÄ , nuo ko sÅ«nui skauda kairės pusės žandikaulį bei padaryti stiprÅ«s įdrėskimai ant deÅ¡inės rankos netoli peties. Å io vyro suduoti smÅ«giai sÅ«nui sukėlė fizinį skausmÄ bei padarė kraujosruvas bei įdrėskimus. Laikant sÅ«nų, vyras iÅ¡kvietė policijos pareigÅ«nus, kurie atvykę sÅ«nui surašė administracinio nusižengimo protokolÄ .

Pareigūnai klausė jo, iš kur ant nugaros sužalojimai, bet jis dėl baimės ir girtumo pareigūnams nesugebėjo paaiškinti, iš kur pas jį atsirado sužalojimai. Sūnus nešioja akinius dėl regėjimo problemų. Kai jis ėjo maudytis, akinius nusiėmė ir paliko ant kranto, tačiau kai jį vyriškis sumušė, jis su policijos pareigūnais ieškojo akinių, jų nerado (t. I, b. l. 29-30). Liudytoja J. P. ikiteisminio tyrimo apklausos metu parodė, kad 2018 m. liepos 24 d. dirbo dieninėje pamainoje.

Pamena, kad tÄ dienÄ buvo registruota daug įvykių. Žino, kad apie pietus į policijos komisariatÄ kreipėsi moteris dėl sumuÅ¡to sÅ«naus. PareiÅ¡kimÄ ir apklausÄ vykdė kita pareigÅ«nė. Kadangi buvo atsakinga už reagavimÄ Ä¯ įvykius, ji pradėjo ikiteisminį tyrimÄ pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, nuvyko apžiÅ«rėti įvykio vietÄ . ApžiÅ«rėjo paupį, gyvenamojo namo Upės gatvėje teritorijÄ , kur galimai buvo sumuÅ¡tas asmuo. Užfiksavo tai, kÄ matė, nieko iÅ¡ įvykio vietos neišėmė.

Kadangi apklausos metu buvo surinkti duomenys, kad asmuo buvo sumuÅ¡tas lazda, įvykio vietoje ieÅ¡kojo tokių įkalčių. Už malkų krÅ«vos pastebėjo padėtÄ grėblį ilgu kotu, jį nufotografavo. Ar juo buvo suduoti smÅ«giai nukentėjusiajam, nežino. Kitų panaÅ¡ių daiktų į lazdÄ Ä¯vykio vietoje nematė (t. I, b. l. 101-103). Valstybinės teismo medicinos tarnybos Panevėžio skyriaus specialisto iÅ¡vada Nr. G942/2018(05) nustatyta, kad A. B. padaryta odos nubrozdinimai deÅ¡iniame žaste, nugaroje, poodinės kraujosruvos nugaroje, pakauÅ¡yje, paveikus kietais bukais daiktais (pavirÅ¡iais), galimai įvykio aplinkybėse nurodyti laiku.

Nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti nurodytomis ir papildomai paaiškintomis įvykio aplinkybėmis. Nustatyti sužalojimai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu (t. I, b. l. 26). 2018 m. liepos 24 d. apžiūrėta įvyko vieta - Pasvalyje, (duomenys neskelbtini) Lėvens upės pakrantė. Įvykio vietoje jokių pėdsakų nerasta, iš įvykio vietos niekas nepaimta (t. I, b. l. 13-22). Iš Administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus nustatyta, kad A.

B. 2018 m. rugpjūčio 3 d. skirta bauda už administracinį nusižengimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos Administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 485 straipsnio 1 dalyje (alkoholinių gėrimų vartojimas ir turėjimas, kai tai daro jaunesni nei dvideÅ¡imt metų asmenys), bei 2018 m. rugpjūčio 14 d. skirta bauda už administracinį nusižengimÄ , numatytÄ ANK 488 straipsnio 1 dalyje (vieÅ¡osios rimties trikdymas). A. B. 2018 m. rugpjūčio 17 d. skirta bauda už administracinį nusižengimÄ , numatytÄ ANK 488 straipsnio 1 dalyje, D.

B. 2018 m. rugpjūčio 16 d. skirta bauda už administracinį nusižengimÄ , numatytÄ ANK 488 straipsnio 1 dalyje, A. A. 2018 m. rugsėjo 10 d. skirta bauda už administracinį nusižengimÄ , numatytÄ ANK 488 straipsnio 1 dalyje. Administraciniai nusižengimai padaryti naktį iÅ¡ 2018 m. liepos 23 d. į liepos 24 d. (t. I, b. l. 32-33, 63, 76). IÅ¡ nukentėjusiojo pateiktų fotonuotraukų, darytų kitÄ dienÄ po įvykio, matyti sužalojimai nugaroje, ant deÅ¡inės rankos (t. II, b. l. 34). Kaltinamasis R.

B. kaltės dėl BK 140 straipsnio 1 dalyje padarytos nusikalstamos veikos nepripažino, parodė, jog lazda A. B. nemušė. Nurodė, jog vedant A. B. nuo upės jis prieÅ¡inosi, norėjo iÅ¡trÅ«kti iÅ¡ jo rankų, atvedus jį iki vartelių A. B. rodė jėgÄ , muistėsi į vartelius, daužėsi į juos, iÅ¡sprÅ«dęs ir bėgdamas pro krÅ«mus parkrito ant žemės. Nurodė, jog neneigia, kad kai jie grÅ«mėsi, naudojo fizinę jėgÄ , nes A. B. prieÅ¡inosi, bet tai buvo kaip sulaikymas, gynyba, noras jį perduoti policijai.

A. B. galėjo susižeisti griÅ«damas, įsibrėžti krÅ«muose, daužydamasis į vartelius. Nukentėjusysis teismo posėdžio metu parodė, kad beÅ¡okinėjant į upę jį kažkoks vyras pagavo už deÅ¡inės rankos ir pradėjo tempti į namų pusę, vyras rankoje turėjo pagalį ir 4 ar 5 kartus trenkė jam per nugarÄ . Jis sudavė jam į galvÄ su savo ranka, laikydamas jo rankÄ . Pasivedęs gal 10 m nuo upės, pasiguldė jį ant žemės, vyras sėdėjo jam ant pilvo, gal kažkiek aukščiau, tai yra ant krÅ«tinės. Ikiteisminio tyrimo metu apklausos metu nukentėjusysis nurodė, jog pajuto kaip jam už deÅ¡inės rankos kažkas stipriai suėmė, atsisuko ir pamatė vyrÄ .

Jam stipriai skaudėjo, mano, kad jis tada jam įdrėskė, nes paskui toje vietoje buvo įdrėksta. Matė, kad kitoje rankoje vyras turi lazdÄ , su ja jis sudavė per nugarÄ gal 4-5 kartus, tada vyras vedėsi jį link namų vis laikydamas tÄ pačiÄ deÅ¡inę rankÄ , o kita savo ranka sučiupo už jo kairės rankos ir jo ranka sudavė kokius 4 smÅ«gius į kairį skruostÄ , pasivedęs kažkiek nuo upės, jis parvertė ant nugaros, atsisėdo jam ant pilvo. Jis laikė rankas prispaustas prie žemės, pats sėdėjo jį apžergęs. Pažymėtina, jog nukentėjusysis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek duodamas parodymus teisme, nurodė analogiÅ¡kas įvykio aplinkybes, tai yra tiek ikiteisminiame tyrime, tiek bylos nagrinėjimo teisme metu laikėsi analogiÅ¡kos pozicijos ir dėstė tÄ pačiÄ Ä¯vykių sekÄ , jo parodymai nekito nuo pat tyrimo pradžios.

Nukentėjusiojo parodymų patikimumÄ teismas vertina atsižvelgdamas į jų atitikimÄ kitiems bylos įrodymams. Nukentėjusiojo parodymai vertinami kartu su nepilnamečių liudytojų parodymais. Nepilnametis A. B., apklaustas teisme, parodė, jog su draugais besimaudant, pamatė, kad netoli stovi vyras ir moteris. Vyras artinosi link jų ir rankoje turėjo lazdÄ , atrodė agresyvus. Lazda buvo medinė. Jis pats įšoko į vandenį ir iÅ¡niręs pamatė, kai tas vyras pagavo A. iÅ¡ už nugaros, trenkė iÅ¡ lazdos.

A. jo paklausė, kÄ jis padarė. Jam trenkė per nugarÄ . Tiksliai nepamena, kiek kartų trenkė, bet iÅ¡ pradžių buvo keli smÅ«giai. Po to pakalbėjo ir trenkė dar keletÄ smÅ«gių. Tada paguldė jį ant žemės. Kartu buvusiÄ moterį atpažino kaip savo buvusiÄ rusų kalbos mokytojÄ . Nepilnametė A. A., apklausta teisme, parodė, kad jie maudėsi, Å¡okinėjo į upę. Kai ji buvo upėje, priėjo vyras ir pagriebė A.. Trenkė jam daug kartų lazda. Lazda buvo medinė, jÄ atsinešė iÅ¡ karto.

Paguldė A. ant nugaros. Kiek pamena, jis atsisėdo ant jo ir neleido jam pajudėti. Ta moteris pradėjo rėkti: „suriÅ¡kit“. A. pradėjo atsipraÅ¡inėti, klausė jų, kÄ jis padarė. Jie norėjo bėgti į krantÄ ir jam padėti, bet, kai pamatė, kad jį daužo, iÅ¡sigando ir plaukė atgal. Moteris sakė A. suriÅ¡ti. Vyras sėdėjo ant A.. Jis jį prispaudė ir nenorėjo paleisti. Viskas vyko toje pačioje vietoje prie upės. Nepilnametis D. B., apklaustas teisme, parodė, kad jiems besimaudant, atėjo vyras su moterimi ir pradėjo muÅ¡ti A..

Jis, A. ir A. buvo vandenyje. A. norėjo Å¡okti, bet atėjo tas vyras ir nieko nesakęs pradėjo jį muÅ¡ti. Jis jam trenkė su pagaliu, pagalys medinis, apie 2 m. Jis jam sudavė apie 5 kartus į nugarÄ . T. A. paguldė ant nugaros ir atsisėdo. Moteris rėkė, kad A. suriÅ¡tų. A. atsipraÅ¡inėjo. A. nesuriÅ¡o. Pažymėtina, jog nepilnamečių liudytojų, kurie dalyvavo įvykyje ir matė jo aplinkybes, parodymai iÅ¡ esmės sutampa su nukentėjusiojo parodymais, visi nepilnamečiai dėstė tas pačias įvykio aplinkybes ir ikiteisminio tyrimo metu, jų neatitikimas minimalus.

Teismas vertina aplinkybę, jog buvo naktis ir matomumas buvo prastas, plaukdami į kitÄ upės pusę, o po to ir bÅ«dami kitame krante, liudytojai galėjo tiksliai nematyti visų kaltinamojo veiksmų nukentėjusiojo atžvilgiu, kita vertus, teismui nėra pagrindo netikėti nepilnamečių parodymais, nepaisant aplinkybės, kad jie nukentėjusiojo draugai, kadangi jų dėstomos aplinkybės sutampa su kitais byloje esančiais įrodymais. Pažymėtina, jog liudytoja policijos pareigÅ«nė V. K., įvykio naktį nuvykusi pagal gautÄ praneÅ¡imÄ dėl triukÅ¡maujančių jaunuolių, parodė mačiusi įbrėžimus ir nubrozdinimus nukentėjusiojo nugaroje, sužalojimus ant nukentėjusiojo kÅ«no matė eidama jam iÅ¡ paskos, nes jis buvo nuogas, Å¡vietė su žibintuvėliais, nes buvo tamsu, klausė nukentėjusiojo, kas jam nutiko, ar nereikia pagalbos, bet jis jai nieko nepasakojo.

Nukentėjusiojo močiutė liudytoja K. B. taip pat parodė, jog policijos pareigÅ«nams parvežus jos anÅ«kÄ pamatė, kad ant jo nugaros ruožai, klausė policijos pareigÅ«nų, kas nutiko jos anÅ«kui. AnÅ«kas kitÄ dienÄ sakė, kad jį mušė su nulūžusiu grėblio kotu, kitas anÅ«kas girdėjo, kaip jį talžė. Sužalojimai buvo ant nugaros, iÅ¡ vienos pusės buvo trys ruožai ir iÅ¡ kitos. Padarytus sužalojimus patvirtina ir byloje esančios fotonuotraukos (t. II, b. l. 34), kuriose matyti sužalojimai nukentėjusiojo A.

B. nugaroje, ant deÅ¡inės rankos, tÄ patvirtina ir teismo medicinos specialisto iÅ¡vada, kurioje užfiksuoti padaryti sužalojimai – nukentėjusiajam buvo padaryti odos nubrozdinimai deÅ¡iniame žaste, nugaroje, poodinės kraujosruvos nugaroje, pakauÅ¡yje, paveikus kietais bukais daiktais (pavirÅ¡iais), kurie galėjo atsirasti esant minėtai situacijai. Aukščiau nurodytus parodymus iÅ¡ dalies patvirtina ir paties kaltinamojo parodymai. Teismo posėdyje jis pripažino, kad jie su nukentėjusiuoju grÅ«mėsi, jis naudojo fizinę jėgÄ , jį vesdamas link savo kiemo.

A. B. parkritus, jis jį užspaudė, atsisėdo jam ant kojų ir suėmė jo rankas, taip jį laikė, kol atvažiavo pareigÅ«nai. Kai A. B. sulaikė už rankos, galėjo bÅ«ti padaryti sužalojimai. Kaltinamasis nepripažino, kad sudavė smÅ«gius nukentėjusiajam lazda, taip pat, kad jam trenkė. Kaltinamojo versijÄ , jog minėti sužalojimai nukentėjusiajam galėjo atsirasti nukentėjusiajam trankantis į vartelius, esančius jo kieme, kai jis bandė iÅ¡trÅ«kti, paneigia byloje esančios aukščiau aptartos nukentėjusiojo fotonuotraukos, iÅ¡ kurių matyti, jog įbrėžimai nukentėjusiojo nugaroje yra horizontalÅ«s, kiek pasviri, tuo tarpu iÅ¡ byloje esančių vartelių fotonuotraukų (t.

II, b. l. 49-50) matyti, jog metalinių vartelių turėklai – vertikalÅ«s. Kaltinamojo nurodytÄ versijÄ patvirtino tik jo žmona liudytoja G. B., kurios parodymai vertinami kaip Å¡aliÅ¡ki. Pažymėtina, jog aplinkybes, kad A. B. daužėsi į vartelius, užgriuvo ant krÅ«mo, kaltinamasis ir jo žmona nurodė tik bylos nagrinėjimo teisme metu, ikiteisminio tyrimo apklausų metu Å¡ios aplinkybės ir detalės nurodytos nebuvo. Be to, pasak kaltinamojo, prie upės prieÅ¡ jam ateinant buvo ir kitas vyras, kuris drausmino jaunuolius, bÅ«tent Å¡is vyras ir konfliktavo su nukentėjusiuoju, tačiau kaltinamojo nurodytas aplinkybes patvirtino tik liudytojai G.

B., tai yra kaltinamojo žmona, ir V. Å ., kuris yra kaltinamojo kaimynas. Pats nukentėjusysis nurodė, jog joks kitas asmuo nebuvo atėjęs prie upės ir jų nedrausmino, tÄ patvirtino ir kiti įvykyje dalyvavę nepilnamečiai liudytojai, todėl, teismo nuomone, net jei minėtas žmogus ir praėjo, nei nukentėjusysis, nei kiti liudytojai nėra suinteresuoti neigti aplinkybę apie galimai juos drausminusį ar su nukentėjusiuoju konfliktavusį kitÄ asmenį, visi liudytojai nurodė, jog su nukentėjusiuoju konfliktavo bÅ«tent kaltinamasis ir jis panaudojo fizinį smurtÄ prieÅ¡ nukentėjusįjį.

Kaltinamasis taip pat teigia, jog savo veiksmų neatliko tyčia, tai buvo bÅ«tinasis reikalingumas. Atkreiptinas dėmesys, jog bÅ«tinasis reikalingumas, numatytas BK 31 straipsnyje, kurio 1 dalyje teigiama, jog asmuo neatsako pagal baudžiamuosius įstatymus už veikÄ , kuriÄ jis padarė siekdamas paÅ¡alinti jam pačiam, kitiems asmenims ar jų teisėms, visuomenės ar valstybės interesams gresiantį pavojų, jeigu Å¡is pavojus negalėjo bÅ«ti paÅ¡alintas kitomis priemonėmis ir padaryta žala yra mažesnė už tÄ , kurios siekta iÅ¡vengti.

Be to, BK 31 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad asmuo, savo veiksmais sudaręs pavojingÄ situacijÄ , gali pasiremti bÅ«tinojo reikalingumo nuostatomis tik tuo atveju, jeigu pavojinga situacija sudaryta dėl neatsargumo. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, jog gresiantis pavojus turi bÅ«ti realus. Nagrinėjamu atveju teismas vertina, jog bylos medžiagoje nėra įrodymų, patvirtinančių, jog kam nors bÅ«tų grėsęs realus pavojus, tokių aplinkybių nenustatė ir teismas. Todėl nustatytos aplinkybės patvirtina, kad kaltinamasis nusikalstamÄ veikÄ padarė veikdamas tiesiogine tyčia.

Be kita ko, teismas vertina ir tai, jog iÅ¡tirtų įrodymų kontekste yra akivaizdu, kad nukentėjusiojo elgesys buvo provokuojantis, nepilnamečiai liudytojai, tai yra D. B. ir A. A., patvirtino, jog nukentėjusysis prie upės garsiai Å¡Å«kaudamas vartojo necenzÅ«rinius žodžius, nepadorius iÅ¡sireiÅ¡kimus apie rusų kalbos mokytojÄ ir kreipdamasis į jÄ , to neneigė ir pats nukentėjusysis A. B.. IÅ¡ Administracinių nusižengimų registro iÅ¡rašų nustatyta, kad A. B. ir kitiems įvykyje dalyvavusiems jaunuoliams 2018 m. liepos 23 d. ir 24 d. buvo suraÅ¡yti administracinių nusižengimų protokolai, jie nubausti pagal ANK 488 straipsnio 1 dalį, nukentėjusysis ir pagal ANK 485 straipsnio 1 dalį.

Nepaisant nukentėjusiojo ir liudytojų tvirtinimo, jog nukentėjusysis kalbėjo apie savo rusų kalbos mokytojÄ , nes jis nesimoko Pasvalio mieste ir tai, jog prie upės gyvena kita rusų kalbos mokytoja G. B., kaltinamojo žmona, yra tik atsitiktinis sutapimas, teismo vertinimu, nepaneigia aplinkybės, jog kaltinamojo veiksmus įtakojo bÅ«tent nukentėjusiojo žodžiai ir elgesys. Ä®vertinęs aptartas aplinkybes, teismas atmeta kaltinamojo parodymus, kad jis nemušė nukentėjusiojo, juos paneigia kiti byloje iÅ¡tirti įrodymai.

Teismas remiasi nukentėjusiojo A. B. parodymais, nepilnamečių liudytojų A. B., D. B., A. A., dalyvavusių įvykyje, parodymais, pareigūnės V. K., K. B., mačiusių nukentėjusįjį iškart po įvykio, parodymais, teismo medicinos specialisto išvada, kuri patvirtina padarytus sužalojimus, kurie galėjo atsirasti esant minėtai situacijai, nukentėjusiojo kūno fotonuotraukomis, kita bylos medžiaga. Teismas sprendžia, jog ištirtų įrodymų kontekste akivaizdu, kad kaltinamasis suėmė už dešinės rankos žasto nukentėjusįjį tuo metu nepilnametį A.

B., medine lazda jam sudavė ne mažiau kaip 3-4 smÅ«gius į nugarÄ , po to jo paties ranka jam sudavė į veidÄ ne mažiau kaip 3 smÅ«gius, parvertęs ant žolės atsisėdo jam ant krÅ«tinės, taip nukentėjusiajam A. B. padarydamas odos nubrozdinimus deÅ¡iniame žaste, nugaroje, poodines kraujosruvas nugaroje, pakauÅ¡yje. Nukentėjusiajam buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas ir jis buvo padarytas kaltinamojo R. B. veiksmais. Kaltinamojo veiksmuose nustatyti visi bÅ«tini objektyvieji ir subjektyvieji BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo požymiai, todėl R.

B. pripažįstamas kaltu dėl Å¡io nusikaltimo padarymo. Bausmės skyrimo motyvai, civilinis ieÅ¡kinys, kiti bylos klausimai Skiriant bausmę R. B. už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo visuomenei laipsnį, į kaltės formÄ bei rūšį, į padarytos nusikalstamos veikos motyvus bei tikslus, į nusikalstamos veikos stadijÄ , į kaltinamojo asmenybę, į atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis).

Kaltinamojo R. B. atsakomybę lengvina tai, kad veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis nukentėjusio asmens elgesys (BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Skirdamas bausmę R. B., teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis padarė vienÄ nesunkų tyčinį nusikaltimÄ Å¾mogaus sveikatai (BK 11 straipsnio 3 dalis), nusikalstama veika baigta, į kaltinamojo asmenybę – R. B. neteistas ir administracine tvarka nebaustas (t. I, b. l. 142-143), nedirbantis (t. 1, b. l. 144), taip pat į tai, jog neginčytina, kad kaltinamojo elgesys buvo iÅ¡provokuotas vieÅ¡ai reiÅ¡kiant įžeidžiančias ir nepadorias pastabas kaltinamojo žmonai, todėl įvertinęs aptartas aplinkybes, teismas sprendžia, jog kaltinamajam bausmės tikslai bus pasiekti už nusikaltimÄ , numatytÄ BK 140 straipsnio 1 dalyje, paskyrus prokuroro siÅ«lomÄ penkių mėnesių laisvės apribojimo bausmę, per šį laikotarpį įpareigojant kaltinamÄ jį atlyginti nukentėjusiajam patirtÄ Å¾alÄ .

Byloje pareikÅ¡tas nukentėjusiojo A. B. civilinis ieÅ¡kinys dėl turtinės ir neturtinės žalos jam atlyginimo (t. II, b. l. 27-28). Civilinis ieÅ¡kovas praÅ¡o priteisti 47,58 Eur turtinę žalÄ , tai yra iÅ¡laidas, kurias sudaro iÅ¡laidos kurui važinėjant į apklausas, pas teismo medicinos ekspertus, psichologÄ bei iÅ¡laidos medikamentams. IeÅ¡kovas praÅ¡o priteisti 2 000 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ , nes buvo sumuÅ¡tas, jam skaudėjo, buvo sukrėstas tokio suaugusio žmogaus elgesio.

Draugai matė, kaip jį muÅ¡a, todėl jam buvo gėda, stengėsi su jais nebesusitikti. Visa jo nugara buvo sužalota, matėsi sužalojimai, tuo metu buvo vasara, buvo gėda maudytis. Buvo sunku užmigti. IÅ¡ pradžių manė, jog viskas praeis savaime, tačiau teko lankytis pas psichologÄ , vartoti vaistus streso mažinimui, iki Å¡iol jaučia įvykio pasekmes. BPK 109 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikÅ¡ti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieÅ¡kinį.

BPK 115 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieÅ¡kinio pagrįstumo ir dydžio, visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies patenkina pareikÅ¡tÄ civilinį ieÅ¡kinį arba jį atmeta. Taigi BPK 109 straipsnyje, CK 6.263 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad žalÄ privalo atlyginti jÄ padaręs asmuo. CK 6.246-6.248 straipsniai nustato civilinės atsakomybės už padarytÄ Å¾alÄ kilimo prielaidas. Tai yra neteisėti asmens veiksmai, asmens kaltė ir priežastinis ryÅ¡is tarp neteisėtų ir kaltų asmens veiksmų bei kilusios žalos.

Civilinis ieÅ¡kovas praÅ¡o priteisti 47,58 Eur turtinę žalÄ , tai yra iÅ¡laidas, kurias sudaro 12,93 Eur iÅ¡leisti medikamentams ir 34,65 Eur iÅ¡leisti kurui, važiuojant pas Teismo medicinos ekspertus ir į apklausas, pas psichologÄ , pateikė iÅ¡laidas patvirtinančius dokumentus. Prie ieÅ¡kinio pridėta medicininio pažymėjimo kopija, kvitų kopijos, patvirtina, jog civilinis ieÅ¡kovas lankėsi pas psichologÄ , buvo patirtos iÅ¡laidos degalams, medikamentams (t. II, b. l. 29-30). Atsižvelgiant į tai, jog teismas pripažino kaltinamÄ jį kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo, byloje pateikti dokumentai patvirtina praÅ¡omas priteisti civilinio ieÅ¡kovo dėl sužalojimų patirtas iÅ¡laidas, teismas civilinį ieÅ¡kinį dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo tenkina visiÅ¡kai, žalÄ pripažįsta pagrįsta ir įrodyta, todėl 47,58 Eur turtinė žala priteistina iÅ¡ kaltinamojo.

Civilinis ieÅ¡kovas praÅ¡o priteisti 2 000 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ , nurodė, jog dėl patirtų sužalojimų patyrė fizinį skausmÄ , dėl įvykio patyrė didžiulį stresÄ , nerimÄ . Dėl patirtų sužalojimų kÅ«no skausmus jautė tris savaites, patyrė dvasinius iÅ¡gyvenimus, nes nesitikėjo tokio suaugusio žmogaus elgesio, dėl kraujosruvų nugaroje negalėjo nusirengti marÅ¡kinėlių ir toliau mėgautis likusios vasaros malonumais. Lankėsi pas psichologÄ , turėjo vartoti vaistus stresui mažinti.

Be to, iki šiol jaučia įvykio pasekmes. CK 6.250 straipsnyje įtvirtinta, jog neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais.

Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad įstatymas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, tačiau kiekvienu konkrečiu atveju įvertinant neturtinę žalÄ pinigais, privalu siekti maksimaliai teisingiausios kompensacijos nukentėjusiam asmeniui už patirtus negatyvius iÅ¡gyvenimus, skausmÄ , prarastÄ gyvenimo kokybę ir pan.

Neturtinės žalos dydį nustato teismas pagal konkrečioje byloje teisiÅ¡kai reikÅ¡mingų kriterijų visumÄ , atsižvelgdamas į ginamos vertybės specifikÄ . Teismo funkcija yra nustatyti teisingÄ piniginę kompensacijÄ už patirtÄ skriaudÄ (dvasinius, fizinius iÅ¡gyvenimus, praradimus ir kt.). Imperatyvas, kad žala turi bÅ«ti atlyginta teisingai, yra susijęs su konstituciniais žalos atlyginimo proporcingumo, adekvatumo principais. Pagal juos reikalaujama, kad teisės aktuose nustatytos ir taikomos priemonės bÅ«tų proporcingos siekiamam tikslui, neribotų asmenų teisių labiau negu bÅ«tina teisėtam ir visuotinai reikÅ¡mingam, konstituciÅ¡kai pagrįstam tikslui pasiekti, nesudarytų prielaidų piktnaudžiauti teise.

Teismas pripažino, jog kaltinamasis ir civilinis atsakovas R. B. nežymiai sutrikdė nukentėjusiojo A. B. sveikatÄ . Teismas sutinka su civilinio ieÅ¡kovo argumentais, jog kaltinamasis panaudojo prieÅ¡ nukentėjusįjį fizinį smurtÄ , kas, akivaizdu, lėmė fizinį skausmÄ , dėl nustatytų aplinkybių nukentėjusysis patyrė neigiamas emocijas. Teismui pateikti dokumentai patvirtina, jog nukentėjusysis du kartus po padarytų sužalojimų lankėsi pas psichologÄ . Atsižvelgiant į byloje pateiktus įrodymus, teismas pripažįsta, jog nukentėjusiajam buvo padaryta neturtinė žala.

Nepaisant to, teismas privalo vertinti visumÄ ir nustatyti maksimaliai teisingÄ , situacijÄ atitinkantį neturtinės žalos atlyginimo dydį. Neneigiant kaltinamojo padaryto nusikaltimo ir iÅ¡ jo kilusios prievolės atlyginti padarytÄ neturtinę žalÄ , priteisiant neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į tai, jog, minėta, byloje nustatyta, jog kaltinamojo veiksmus nulėmė provokuojantis nukentėjusiojo elgesys, vieÅ¡ai reiÅ¡kiant įžeidžiančias ir nepadorias pastabas kaltinamojo žmonai, kaltinamojo veiksmai buvo paties nukentėjusiojo elgesio pasekmė, dėl kaltinamojo veiksmų nukentėjusiojo sveikata buvo sutrikdyta nežymiai, Å¡i žala buvo padaryta tyčiniais kaltinamojo veiksmais, kaltinamojo R.

B. asmenybę ir turtinę padėtį, taip pat atsižvelgdamas į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, ieÅ¡kinį dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkina iÅ¡ dalies, iÅ¡ kaltinamojo priteisiant 200 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ . Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamÄ jį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iÅ¡ kaltinamojo iÅ¡ieÅ¡koti nukentėjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo turėtas iÅ¡laidas advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieÅ¡kovo atstovas, paslaugoms apmokėti.

Nukentėjusiojo atstovas pateikė teismui atstovavimo išlaidas patvirtinančius dokumentus, reikalavimas pagrįstas, iš kaltinamojo priteisiamos 600 Eur atstovavimo išlaidos nukentėjusiajam. Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos taip pat pateikė duomenis, kad ikiteisminio tyrimo metu nepilnamečių liudytojų apklausose dalyvavo psichologai, kurių vykimui į apklausas patirta 269,15 Eur išlaidų. Šios išlaidos iš kaltinamojo nepriteisiamos, kadangi privalomas psichologo dalyvavimas procese yra įstatyme įtvirtinta papildoma nepilnamečių apsaugos priemonė, todėl teismo vertinimu, šios priemonės įgyvendinimo našta negali būti perkelta kaltinamajam.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, 6-7 dalimis, 308 straipsniu, teismas n u s p r e n d ž i a : R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 5 (penkių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant atlyginti nukentėjusiajam padarytÄ 247,58 Eur žalÄ .

Nukentėjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo A. B. civilinį ieÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies ir priteisti iÅ¡ kaltinamojo R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nukentėjusiajam A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 47,58 Eur (keturiasdeÅ¡imt septynis eurus 58 ct) turtinės žalos ir 200 Eur (du Å¡imtus eurų 00 ct) neturtinės žalos atlyginimÄ . Priteisti iÅ¡ kaltinamojo R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 600,00 Eur (Å¡eÅ¡is Å¡imtus eurų 00 ct) už advokato teisinę pagalbÄ , nukentėjusiajam A.

B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, skundÄ paduodant Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rÅ«muose. Teisėja Å arÅ«nė Butkuvienė