2019-03-28 Nr. AB-8473-3-63-3-00519-2018-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-212-968/2019

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00519-2018-1

Procesinio sprendimo kategorija 57.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2019 m. kovo 28 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko (pranešėjas), Ramutės Ruškytės ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo daugiabučių namų statybos bendrijos „Birutės parkas“ atskirąjį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2019 m. sausio 25 d. nutarties dėl teismo išlaidų atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėjas daugiabučių namų statybos bendrija (toliau – ir DNSB) „Birutės parkas“ su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) panaikinti Palangos miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija) 2018 m. balandžio 12 d. sprendimą Nr. (4.16)-D3-933 „Dėl informacijos pateikimo“ (toliau – Administracijos 2018 m. balandžio 12 d. sprendimas); 2) įpareigoti atsakovą patikslinti pareiškėjui suformuotą žemės nuomos mokesčio deklaraciją už 2017 metus: a) bendro naudojimo keliais užstatytai žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), daliai taikant nuomos mokesčio už valstybinę žemę „nulinį“ mokesčio tarifą; b) patikslinti pareiškėjo naudojamą valstybinės žemės plotą, nustatant, kad pareiškėjas naudojasi 0,8159 ha žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), dalimi.

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2018 m. spalio 15 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies, t. y. panaikino Administracijos 2018 m. balandžio 12 d. sprendimą ir įpareigojo atsakovą pareiškėjo 2018 m. kovo 14 d. prašymą išnagrinėti iš naujo. Likusią pareiškėjo skundo dalį teismas atmetė kaip nepagrįstą.

Pareiškėjas DNSB „Birutės parkas“ 2018 m. lapkričio 28 d. kreipėsi į pirmosios instancijos teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo 1 022,50 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Nurodė, kad teismas patenkino skundą, todėl pareiškėjas turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, kurias sudaro skundo ir kitų procesinių dokumentų parengimas, pasirengimas teismo posėdžiui ir dalyvavimas jame. Patirtos išlaidos pagrįstos, neviršija teisės aktais nustatytų rekomenduojamų dydžių.

II. Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2019 m. sausio 25 d. nutartimi pareiškėjo skundą tenkino iš dalies, priteisė pareiškėjui iš atsakovo 601,15 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, o kitoje dalyje pareiškėjo prašymą atmetė.

Pirmosios instancijos teismas akcentavo, kad procesiniai veiksmai (skundo surašymas) buvo atliekami 2018 m. II ketvirtyje, todėl pagrindu imami 2017 m. IV ketvirčio rodikliai. Pagal Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pateiktus duomenis (www.socmin.lt), vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) 2017 m. IV ketvirtį buvo 884,80 Eur, todėl maksimali priteistina suma už skundo surašymą yra 2 212 Eur (884,80 Eur x 2,5). Pareiškėjo pateiktoje teisinių paslaugų sąskaitoje už teisines paslaugas nėra detalizuota kiek konkrečiai pareiškėjas sumokėjo už skundo parengimą, o tik nurodyta, kad jis bendrai sumokėjo 1 000 Eur už skundo parengimą, pasiruošimą teismo posėdžiui ir atstovavimą teisme. Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos) 2 punktą, nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas atsižvelgia į bylos sudėtingumą (2.1 punktas), teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą (2.2 punktas), sprendžiamų teisinių klausimų naujumą (2.7 punktas) ir kitas svarbas aplinkybes. Įvertinus pareiškėjo skundo turinį ir atsižvelgus į tai, kad administracinė byla nebuvo sudėtinga, nereikalavo naujų aplinkybių ar įrodymų vertinimo, specifinių teisinių žinių, išnagrinėta per vieną teismo posėdį ir vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, teismas sprendė, jog už skundo parengimą priteisti pagrįsta suma – 600 Eur.

Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad pareiškėjas prašė priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą už pasiruošimą teismo posėdžiui ir atstovavimą teisme. Rekomendacijų 8.19 punktas numato, jog už vieną teisinių konsultacijų, atstovavimo teisme, pasirengimo teismo ar parengiamajam posėdžiui valandą, dalyvavimo derybose dėl taikos sutarties sudarymo valandą ar asmens atstovavimo ikiteisminėse ginčų sprendimo institucijose, jeigu tas pats ginčas vėliau tapo teisminiu, valandą yra 0,1 Lietuvos statistikos departamento skelbiamo užpraėjusio ketvirčio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (be individualių įmonių). Teismo posėdis vyko 2018 m. rugsėjo 25 d. (2018 m. III ketvirtyje), todėl pagrindu imami 2018 m. I ketvirčio rodikliai. Pagal Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pateiktus duomenis (www.socmin.lt), vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) 2018 m. I ketvirtį buvo 895,20 Eur, todėl maksimali priteistina suma už vieną pasiruošimo teismo posėdžiui ir atstovavimo teisme valandą yra 89,52 Eur (895,20 x 0,1). Pagal Rekomendacijų 9 punktą, teisinių paslaugų teikimo laiko suma skaičiuojama valandomis. Minutėmis skaičiuojamas laikas apvalinamas: iki 30 minučių atmetama, 30 ir daugiau minučių laikoma kaip valanda. Teismo 2018 m. rugsėjo 25 d. posėdis truko 1 val. 19 min. (prasidėjo 10.34 val., o baigėsi 11.53 val.), todėl už atstovavimą teisme pareiškėjui galėjo būti priteista 89,52 Eur suma. Vertinant pasiruošimo teismo posėdžiui laiką, teismas pažymėjo, jog administracinė byla nebuvo sudėtinga, nereikalavo specifinių teisinių žinių, išnagrinėta per vieną teismo posėdį, todėl sprendė, jog teismo posėdžio pasiruošimui pareiškėjui turėjo pakakti 1 valandos, už kurią pareiškėjui galėjo būti priteista 89,52 Eur suma.

Pirmosios instancijos teismas akcentavo, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT) nuosekliai laikosi pozicijos, kad tais atvejais, kai skundas yra patenkinamas iš dalies, proceso šaliai, kurios naudai priimtas teismo sprendimas, jos patirtos su bylos nagrinėjimu susijusios išlaidos atlyginamos proporcingai patenkintų (atmestų) skundo reikalavimų daliai. Konkreti proporcija nustatoma atsižvelgiant į tai, kokia apimtimi įsiteisėjusiu administracinio teismo baigiamuoju procesiniu aktu buvo patenkinti pareiškėjo pirmosios instancijos teisme pareikšti materialiniai teisiniai reikalavimai. Minėta proporcija, jei įmanoma, dažniausiai nustatoma kaip matematinis tenkintos (atmestos) skundo reikalavimo dalies santykis su visais skunde keltais materialiniais teisiniais reikalavimais ir išreiškiama dalimis arba procentais.

Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog teismas Sprendimu visiškai patenkino pirmąjį pareiškėjo skundo reikalavimą ir panaikino Administracijos 2018 m. balandžio 12 d. sprendimą, o antrąjį skundo reikalavimą patenkino iš dalies, nes neįpareigojo atsakovo atlikti pareiškėjo nurodytus konkrečius veiksmus, o įpareigojo iš naujo išnagrinėti jo 2018 m. kovo 14 d. prašymą. Nagrinėjamu atveju buvo patenkinti 75 procentai pareiškėjo reikštų reikalavimų, todėl pareiškėjui priteisė 601,15 Eur (75 procentai) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

III. Pareiškėjas pateikė atskirąjį skundą ir prašo pakeisti teismo 2019 m. sausio 25 d. nutartį ir pareiškėjo skundą tenkinti visa apimtimi, t. y. priteisti iš atsakovo pareiškėjo patirtas bylinėjimosi išlaidas: 1 000 Eur išlaidas advokato paslaugoms ir 22,50 Eur išlaidas žyminiam mokesčiui apmokėti, viso 1 022,50 Eur. Pareiškėjo nuomone, atsižvelgus į šioje byloje sprendžiamų klausimų specifiką, abstraktūs teismo teiginiai, jog nagrinėjama byla nebuvo sudėtinga, nepateikus šiuos teiginius pagrindžiančių įrodymų, savaime nesuponuoja galimybės mažinti pareiškėjui priteistinų bylinėjimosi išlaidų dydžio, ypač nesant akivaizdžių ir objektyvių šių bylinėjimosi išlaidų neprotingumą pagrindžiančių aplinkybių. Net nevertinant teismo abstrakčios bei objektyviais duomenimis nepagrįstos išvados dėl nagrinėjamos bylos nesudėtingumo, tikslinga atkreipti dėmesį į tai, kad pareiškėjo prašoma priteisti suma už skundo parengimą, pasirengimą teismo posėdžiui bei atstovavimą teismo posėdžiui yra du kartus mažesnė, nei pagal Rekomendacijas apskaičiuota maksimali suma vien už skundo parengimą.

Pareiškėjas teigia, kad nagrinėjamu atveju teismo sprendimas priimtas jo naudai, nes kaip matyti iš skunde suformuluotų reikalavimų, pirmosios instancijos teismas iš esmės tenkino pareiškėjo skundą. Teismas konstatavo, kad skundžiamas Administracijos 2018 m. balandžio 12 d. sprendimas, kuriuo atsisakyta pritaikyti „nulinį“ mokesčio tarifą ir atlikti pateiktos valstybinės žemės nuomos mokesčio deklaracijos už 2017 metus duomenų patikslinimą, neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies individualiems administraciniams aktams keliamų reikalavimų ir yra nepagrįstas teisės normomis bei faktinėmis aplinkybėmis. Teismas pabrėžė, kad negali įpareigoti atsakovo patikslinti pareiškėjo suformuotą žemės nuomos mokesčio deklaraciją ir taikyti „nulinį“ mokesčio tarifą, nes tokiu veiksmus privalo atlikti viešojo administravimo subjektas Administracija, todėl panaikinus sprendimą, atsakovas įpareigotas iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą.

Pareiškėjas nurodo, kad LVAT praktikoje yra laikomasi pozicijos, kad aplinkybė, jog pirmosios instancijos teismas netenkino pareiškėjo prašymo įpareigoti atsakovą atlikti tam tikrus konkrečius veiksmus (pvz., išduoti jam leidimą prekybai), vien dėl to, kad teismams nesuteikta teisė įpareigoti viešojo administravimo subjektus priimti konkretaus turinio administracinius sprendimus, nesudaro pagrindo teigti, jog buvo tenkinta tik dalis pareiškėjo skundo reikalavimų. Pirmosios instancijos teismas priėmė sprendimą, kuris atitinka pareiškėjo interesus ir lūkesčius, todėl teismo 2019 m. sausio 25 d. nutartimi nepagrįstai patenkinta tik 75 procentai reikalavimų.

Atsakovas atsiliepime į pareiškėjo atskirąjį skundą prašo palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą, o pareiškėjo atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovo nuomone, tarp šalių kilęs ginčas nebuvo sudėtingas faktiniu ir teisiniu aspektu, nereikalavo itin didelių pareiškėjo atstovo (advokato) darbo laiko ir materialinių sąnaudų, specialių teisinių žinių. Pagal suformuotą teismų praktiką bylose patirtos šalių išlaidos turi būti būtinos, pagrįstos, teismas turi spręsti, ar patirtos išlaidos nėra perteklinės ir neprotingos. Teismas 2018 m. spalio 15 d. sprendimu visiškai patenkino pirmąjį pareiškėjo skundo reikalavimą, o antrąjį skundo reikalavimą patenkino iš dalies, nes neįpareigojo atsakovą atlikti pareiškėjo nurodytus konkrečius veiksmus, o įpareigojo iš naujo išnagrinėti jo 2018 m. kovo 14 d. prašymą. Nagrinėjamu atveju buvo patenkinta 75 procentai pareiškėjo reikštų reikalavimų. Tai įvertinus, pareiškėjui pagrįstai buvo priteistas 601,15 Eur (75 procentai) bylinėjimosi išlaidų atlyginimas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Pareiškėjas ginčija Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2019 m. sausio 25 d. nutartį dėl bylinėjimosi išlaidų, pareiškėjo patirtų administracinę bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, tenkinimo iš dalies ir prašo priteisti visas jo patirtas bylinėjimosi pirmosios instancijos teisme išlaidas.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai buvo priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. To paties straipsnio 5 dalyje taip pat numatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai ir atstovavimo išlaidas. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.

Pareiškėjas teismo prašė priteisti 1 022,50 Eur bylinėjimosi išlaidų. Pirmosios instancijos teismas ginčijamoje nutartyje, remdamasis aktualiomis ABTĮ, CPK ir Rekomendacijų nuostatomis, nustatė, jog maksimali pareiškėjui priteistina bylinėjimosi išlaidų suma už skundo parengimą, pasiruošimą teismo posėdžiui ir atstovavimą teisme yra 2 391,04 Eur (už skundo surašymą – 2 212 Eur (884,80 Eur x 2,5), už vieną pasiruošimo teismo posėdžiui valandą – 89,52 Eur (895,20 x 0,1), už vieną atstovavimo teisme valandą – 89,52 Eur (895,20 x 0,1)). Teismas, įvertinęs pareiškėjo skundo turinį, tai, kad administracinė byla nebuvo sudėtinga, nereikalavo naujų aplinkybių ar įrodymų vertinimo, specifinių teisinių žinių, išnagrinėta per vieną teismo posėdį ir vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, pagrįsta pareiškėjo bylinėjimosi išlaidų suma už skundo parengimą, pasiruošimą teismo posėdžiui ir atstovavimą teisme laikė atitinkamai 600 Eur, 89,52 Eur ir 89,52 Eur. Taip pat pripažino, kad pareiškėjui priteistinas sumokėtas 22,50 Eur žyminis mokestis.

Pareiškėjas, neginčydamas teismo atliktų maksimaliai jam priteistinų bylinėjimosi išlaidų už skundo parengimą, pasiruošimą teismo posėdžiui ir atstovavimą teisme paskaičiavimų, nesutinka su tuo, kad teismas jo patirtą bylinėjimosi išlaidų sumą už skundo parengimą, pasiruošimą teismo posėdžiui ir atstovavimą teisme, kuri ir taip yra net keliais kartais mažesnė, nei pagal Rekomendacijas apskaičiuota maksimali suma, sumažino iki 779,04 Eur (600 Eur už skundo parengimą, 89,52 už pasiruošimą teismo posėdžiui, 89,52 Eur už atstovavimą teismo posėdyje + 22,50 Eur žyminis mokestis). Šiuo aspektu pritartina pareiškėjui. Teisėjų kolegijos vertinimu, teismas pagrįstai nurodė, kad administracinė byla nebuvo sudėtinga, tačiau jis nepagrįstai neįvertino, jog pareiškėjos prašyta priteisti bylinėjimosi išlaidų suma yra net kelis kartus mažesnė, nei apskaičiuotoji pagal Rekomendacijas maksimali suma. Atsižvelgdama į tai ir vadovaudamasi vidiniu įsitikinimu ir protingumo bei sąžiningumo principais, teisėjų kolegija sprendžia, kad pareiškėjo prašyta priteisti suma, t. y. 1 022,50 Eur, yra pagrįsta ir jos mažinti pirmosios instancijos teismo nurodytais argumentais nebuvo pagrindo.

Kita vertus, nesutiktina su pareiškėjo pozicija, kad teismas 2018 m. spalio 15 d. sprendimu tenkino visus jo reikalavimus.

Nustatyta, kad pareiškėjas teismo prašė: 1) panaikinti Administracijos 2018 m. balandžio 12 d. sprendimą; 2) įpareigoti atsakovą patikslinti pareiškėjui suformuotą žemės nuomos mokesčio deklaraciją už 2017 metus, bendro naudojimo keliais užstatytai žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), daliai taikant nuomos mokesčio už valstybinę žemę „nulinį“ mokesčio tarifą; 3) patikslinti pareiškėjo naudojamą valstybinės žemės plotą, nustatant, kad pareiškėjas naudojasi 0,8159 ha žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), dalimi. Teismas 2018 m. spalio 15 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies, t. y. panaikino Administracijos 2018 m. balandžio 12 d. sprendimą ir įpareigojo atsakovą pareiškėjo 2018 m. kovo 14 d. prašymą išnagrinėti iš naujo. Iš 2018 m. kovo 14 d. prašymo (I t., b. l. 39–41) turinio matyti, kad juo pareiškėjas Administracijos prašė suteikti jam informaciją ir „patikslinti Palangos miesto savivaldybės administracijos suformuotą (duomenys neskelbtini) 2017 m. žemės nuomos mokesčio deklaraciją taikant nuomos mokesčio už valstybinę žemę „nulinį“ mokesčio tarifą (duomenys neskelbtini) naudojamo Žemės sklypo dalies plotui“. Trečiasis pareiškėjos pateiktame skunde teismui nurodytas reikalavimas – „patikslinti pareiškėjo naudojamą valstybinės žemės plotą, nustatant, kad pareiškėjas naudojasi 0,8159 ha žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), dalimi“ – pareiškėjos 2018 m. kovo 14 d. prašyme nebuvo reiškiamas. Vadinasi, teismui 2018 m. spalio 15 d. sprendimu panaikinus Administracijos 2018 m. balandžio 12 d. sprendimą ir įpareigojus atsakovą pareiškėjo 2018 m. kovo 14 d. prašymą išnagrinėti iš naujo, iš esmės buvo tenkinti tik pirmieji du pareiškėjo reikalavimai, o jo skundas dėl trečiojo reikalavimo buvo atmestas.

Atsižvelgdama į tai, ir įvertinusi pirmosios instancijos teismo 2018 m. spalio 15 d. sprendimu tenkintų ir atmestų reikalavimų turinį ir jų santykį, teisėjų kolegija sutinka su ginčijamoje teismo nutartyje padaryta išvada, kad galutiniu teismo sprendimu buvo tenkinta 75 proc. pareiškėjo reikalavimų.

Apibendrindama nurodytus argumentus, teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjui iš atsakovo priteistina 766,87 Eur suma (1 022,50 Eur x 75 proc.) bylinėjimosi išlaidoms pirmosios instancijos teisme atlyginti. Todėl atskirasis skundas tenkintinas iš dalies ir pirmosios instancijos teismo nutartis iš dalies keistina.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 2 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Pareiškėjo daugiabučių namų statybos bendrijos „Birutės parkas“ atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2019 m. sausio 25 d. nutartį pakeisti. Priteistą pareiškėjai daugiabučių namų statybos bendrijai „Birutės parkas“, (duomenys neskelbtini), iš atsakovės Palangos miesto savivaldybės administracijos 601,15 Eur (šeši šimtai vienas euras ir 15 centų) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą padidinti iki 766,87 Eur (septyni šimtai šešiasdešimt šeši eurai ir 87 centai).

Kitą Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2019 m. sausio 25 d. nutarties dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Rytis Krasauskas

Ramutė Ruškytė

Skirgailė Žalimienė