59ddad6c-b99c-4e02-924c-8153bf81e0f2 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A575–859/2011Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02158-2009-0Procesinio sprendimo kategorijos 9.3.5, 9.8.2, 9.1. (S) LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2011 m. birželio 7 d.Vilnius Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio, Ričardo Piličiausko (pranešėjas) ir Virgilijaus Valančiaus (kolegijos pirmininkas), sekretoriaujant A. D.,dalyvaujant pareiškėjui A. K.,atsakovo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos įgaliotam atstovui I.

J.,vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo A. K. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. gegužės 6 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiÅ¡kėjo A. K. skundÄ atsakovui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo (trečiasis suinteresuotas asmuo – Panevėžio apskrities valstybinė mokesčių inspekcija). Teisėjų kolegija n u s t a t ė:I.

Panevėžio apskrities valstybinė mokesčių inspekcija (toliau – ir Panevėžio AVMI), atlikusi mokestinį patikrinimÄ , 2009 m. birželio 2 d. surašė patikrinimo aktÄ Nr. PAR-81 (toliau – ir Patikrinimo aktas) (t. I, b. l. 54-63).2009 m. rugpjūčio 6 d. Panevėžio AVMI patvirtino Patikrinimo aktÄ iÅ¡ dalies, priimdama sprendimÄ dėl patikrinimo akto tvirtinimo Nr. (11.1-44)-SA-38 (toliau – ir Sprendimas dėl patikrinimo akto tvirtinimo). Å iuo sprendimu Panevėžio AVMI:

1) patvirtino Patikrinimo akte apskaičiuotÄ 2 686 Lt gyventojų pajamų mokestį (toliau – ir GPM), 362 GPM delspinigius, 3 528 Lt pridėtinės vertės mokesčio (toliau – ir PVM), 956 Lt PVM delspinigių;

2) pakeitė apskaičiuotÄ 7 718 Lt PVM į 5 611 Lt PVM, 1 856 Lt PVM delspinigių – į 1 321 Lt PVM delspinigių bei 3) paskyrė 806 Lt GPM baudÄ ir 2 742 Lt PVM baudÄ (t. I, b. l. 65-69).PareiÅ¡kėjas SprendimÄ dėl patikrinimo akto tvirtinimo apskundė Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) (t. I, b. l. 51-53). Jis nesutiko su 1) Patikrinimo akte 1.1 punkte apskaičiuota ir vėliau patvirtinta 695,57 Lt PVM suma (už mėsmalę, skalbimo maÅ¡inÄ , 2 keptuves ir jų dangčius, Å¡aldytuvÄ , sulčiaspaudę, mikrobangų krosnelę, salės nuomÄ );

2) Patikrinimo akto 1.2 punkte apskaičiuota ir vėliau patvirtinta 692, 85 Lt PVM suma (už valymo ir sanitarines prekes);

3) Patikrinimo akto 1.3 punkte priskaičiuota ir vėliau patvirtinta 2 193,62 Lt PVM suma (už su automobilių naudojimu susijusias prekes ir paslaugas); 4) 2 686 Lt GPM, 3 528 PVM ir delspinigių sumomis, apskaičiuotomis pagal mokesčių administratoriaus įvertinimÄ .VMI 2009 m. lapkričio 20 d. sprendimu Nr. 68-352 (toliau – ir 2009 m. lapkričio 20 d. sprendimas) patvirtino Sprendimo dėl patikrinimo akto tvirtinimo dalį, kuria pareiÅ¡kėjui apskaičiuota 2 686 Lt GPM, 362 Lt GPM delspinigių, 806 Lt GPM bauda, 7 110 Lt PVM, 2 021 Lt PVM delspinigius ir 2 133 Lt PVM bauda (t.

I, b. l. 13-22).PareiÅ¡kėjas A. K. padavė teismui skundÄ bei patikslintÄ skundÄ , kuriuose prašė panaikinti VMI 2009 m. lapkričio 20 d. sprendimÄ (t. I, b. l. 5-12).PaaiÅ¡kino, kad VMI patvirtino patikrinimo metu papildomai priskaičiuotÄ 695,57 Lt pirkimo PVM už įvairias buitines prekes ir paslaugas, motyvuodama tuo, jog prekės ir paslaugos neskirtos naudoti pareiÅ¡kėjo PVM apmokestinamoje veikloje. VMI taip pat konstatavo, kad pareiÅ¡kėjas turi teisę į PVM atskaitÄ Ä¯traukti tik 54,1 procentÄ nuo įsigytų valymo ir sanitarinių prekių PVM.

Už Å¡ias prekes nurodė papildomai sumokėti 692,85 Lt PVM. PareiÅ¡kėjas su tuo nesutiko. Rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) administracine byla Nr. A438–1845/2008, Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo (toliau – ir PVMÄ®) 58 straipsnio 1 dalimi. PaaiÅ¡kino, kad tikrinamuoju laikotarpiu 2006 m., 2007 m., 2008 m. sausio – balandžio mėnesiais vykdė PVM apmokestinamÄ advokato ir Å«kininko veiklÄ . Vykdydamas Å«kininko veiklÄ 2006 ir 2007 m., į PVM atskaitÄ Ä¯traukė buitinės technikos ir buities prekių (keptuvės, dangčiai, mėsmalė, skalbimo maÅ¡ina, Å¡aldytuvas, sulčiaspaudė, mikrobangų krosnelė).

Å ios prekės yra reikalingos darbuotojų normalioms darbo sÄ lygoms sudaryti. Ūkio pagrindinė veikla yra avininkystė. Ūkyje nuolat dirba darbuotojai, tai nustatyta ir patikrinimo akte. VMI sprendimas, pareiÅ¡kėjo nuomone, paremtas tik prielaidomis.PareiÅ¡kėjo nuomone, mokesčių administratorius taip pat nepagrįstai nurodė sumokėti 18, 31 Lt PVM už salės nuomÄ (pagal UAB „Gretana“ PVM sÄ skaitÄ -faktÅ«rÄ ). Å i salė buvo nuomojama pokalbiui su klientu. PareiÅ¡kėjas akcentavo, jog advokato teikiamos teisinės paslaugos neapsiriboja vien paslaugų teikimu advokato darbo vietoje.

Dėl teisės į PVM atskaitÄ už įsigytas valymo ir sanitarines prekes (1 509,47 Lt suma) pareiÅ¡kėjas paaiÅ¡kino, kad atsižvelgiant į kontoros dirbančiųjų skaičių, lankytojų skaičių, patalpų plotÄ , į tai, kad advokato veikla buvo vykdoma atskirose patalpose nuo gyvenamųjų patalpų, patalpos buvo valomos kiekvienÄ dienÄ , visos pirktos valymo priemonės buvo naudojamos tik advokato kontorai valyti, mokesčių administratoriaus sprendimas sumažinti prekių pirkimo PVM, atsižvelgiant į naudojamų patalpų procentÄ , yra niekuo nepagrįstas.PareiÅ¡kėjas taip pat nesutiko su mokesčių administratoriaus apskaičiuota 2 193,62 Lt PVM suma, kuri buvo iÅ¡skirta PVM sÄ skaitose faktÅ«rose už prekes ir paslaugas, susijusias su lengvųjų automobilių naudojimu.

PaaiÅ¡kino, kad mokesčių inspekcijoje deklaravo, jog, vykdydamas advokato veiklÄ , naudos visus penkis asmeninius lengvuosius automobilius 100 procentų. Tačiau į PVM atskaitÄ buvo traukiamos tik su trijų automobilių naudojimu susijusios prekės ir paslaugos, su kitų 2 automobilių naudojimu susijusios prekės ir paslaugos į PVM atskaitÄ traukiamos nebuvo. PareiÅ¡kėjas, teikdamas advokato paslaugas, važinėjo po visÄ Lietuvos teritorijÄ . Tai patvirtinančius įrodymus jis pateikė Panevėžio AVMI.

PareiÅ¡kėjas rėmėsi PVMÄ® 57 straipsniu, Lietuvos Respublikos finansų ministro 2004 m. rugpjūčio 8 d. įsakymu Nr. 1 K-112 (toliau – ir Ä®sakymas). PareiÅ¡kėjo nuomone, maksimali galima 50 procentų dydžio PVM dalis, kuri galima įtraukti į PVM atskaitÄ , pažeista nebuvo, kadangi į PVM atskaitÄ buvo traukiama tik su dviejų automobilių (iki 2006 m. gegužės 15 d. trijų) naudojimu susijusios prekės ir paslaugos, t. y. 50 procentų, kitus automobilius jis naudojo asmeniniais tikslais.

Atsižvelgiant į faktinį deklaruotų automobilių naudojimÄ ir su jų eksploatavimu patirtas iÅ¡laidas, mokesčių administratoriaus nurodymas sumokėti 2 193,62 Lt yra neteisėtas.Dėl apskaičiuotų mokesčių pagal mokesčių administratoriaus įvertinimÄ pareiÅ¡kėjas nurodė, kad Panevėžio AVMI rėmėsi negalutiniais ikiteisminio tyrimo metu surinktais duomenimis ir nepatvirtintomis iÅ¡vadomis. Tai yra neteisėta ir nepagrįsta. Be to, mokesčių administratorius, priimdamas sprendimus, turi remtis ir VieÅ¡ojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAÄ®) nuostatomis.

Mokesčių administratorius, priimdamas sprendimÄ , neatsižvelgė į pareiÅ¡kėjo parodymus, juridinę galiÄ turinčius apskaitos dokumentus, rėmėsi tik liudytojų parodymais. Tuo tarpu dalis gyventojų negalėjo tiksliai nurodyti, kiek mokėjo už suteiktas teisines paslaugas. Apklausos vyko 2009 metais, klientams teisinės paslaugos buvo suteiktos 2006 – 2007 metais, todėl liudytojų nurodytos aplinkybės kelia abejonių. Atsakovas VMI atsiliepime į skundÄ su juo nesutiko (t. I, b. l. 30-37).PaaiÅ¡kino, kad ginčas kilo dėl to, ar Panevėžio AVMI, vadovaudamasi Mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAÄ®) 70 straipsnio 1 dalies nuostatomis, pagrįstai konstatavo, kad 2006 m. sausio 1 d.– 2007 m. gruodžio 31 d. laikotarpiu pareiÅ¡kėjas gavo daugiau pajamų negu deklaravo, ir pagal mokesčių administratoriaus įvertinimÄ apskaičiavo pareiÅ¡kėjo 23 130 Lt GPM bazę, nuo kurios apskaičiavo mokesčius ir su jais susijusias sumas.

Ginčas taip pat kilo dėl to, ar pagrįstai buvo konstatuota, jog pareiÅ¡kėjas, vykdydamas advokato ir Å«kininko veiklÄ , pažeisdamas PVM įstatymo 58 straipsnio 1 dalį, nepagrįstai į PVM atskaitÄ Ä¯traukė įvairių prekių tiekėjų ir paslaugų teikėjų PVM sÄ skaitose faktÅ«rose iÅ¡skirtas pirkimo PVM sumas. Mokesčių administratorius nustatė, kad tos prekės ir paslaugos nebuvo naudojamos pareiÅ¡kėjo vykdytoje PVM apmokestinamoje veikloje.Atsakovas rėmėsi MAÄ® 70 straipsnio nuostatomis, VMI 2004 m. gegužės 24 d.

įsakymu Nr. VA-103 patvirtintomis Mokesčio apskaičiavimo pagal mokesčių administratoriaus įvertinimÄ taisyklėmis (toliau – ir Taisyklės), laikėsi nuomonės, kad mokesčiai pagal mokesčių administratoriaus įvertinimÄ apskaičiuoti pagrįstai ir teisėtai. Pasak atsakovo, Panevėžio AVMI patikrinimo metu nustatė, kad pareiÅ¡kėjas 2007 ir 2008 metais vietos mokesčių administratoriui pateiktose metinėse pajamų mokesčio deklaracijose pateikė neteisingus duomenis apie savo 2006 ir 2007 m. gautas pajamas.

PareiÅ¡kėjas, vykdydamas advokato veiklÄ , savo apskaitoje neužfiksavo visų iÅ¡ klientų gautų pajamų už teisines paslaugas. Nustatyti atvejai, kai pareiÅ¡kėjas, VÄ® Registrų centrui pateikdamas užsakymus dėl nekilnojamojo turto registro iÅ¡rašų pagal konkrečius savininkus, nurodydavo, kad su jais sudarytos atstovavimo sutartys ir jos bus pateiktos iÅ¡ VÄ® Registrų centrui atsiimant dokumentus, tačiau tokios sutartys nebuvo įregistruotos AdvokatÅ«ros įstatyme numatytame susitarimų registracijos žurnale.

Taip pat nustatyti atvejai, kai teisinių paslaugų sutartyse nurodomos sÄ lyginai mažos honorarų sumos. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir FNTT) Panevėžio apskrities skyrius atliko 45 gyventojų, 2006, 2007 ir 2008 metais su pareiÅ¡kėju sudariusių (turėjusių sudaryti) sutartis, apklausas. 22 apklausti gyventojai nurodė duomenis, kurie nesutampa su advokato apskaitos dokumentuose pateiktais duomenimis, 2 gyventojai teigė, kad sutartyse kaip klientų įraÅ¡yti duomenys jų Å¡eimos narių, kuriuos advokatas tik atstovavo ir gynė teisme, tačiau jie patys sudarant sutartis nedalyvavo, 15 asmenų patvirtino, kad sumokėtos sumos sutapo su advokato dokumentuose esančia informacija, 6 asmenys tiksliai neprisiminė, kokiÄ sumÄ sumokėjo.

Dėl to Panevėžio AVMI pagrįstai konstatavo, kad pareiÅ¡kėjas netinkamai vykdė savo pareigas apskaičiuoti mokesčius ir į mokesčių deklaracijas įrašė neteisingus duomenis. Mokesčių administratorius, apskaičiuodamas pareiÅ¡kėjo 2006 – 2007 m. GPM bazę, naudojosi Taisyklių 29 punkte nustatytais informacijos Å¡altiniais – rėmėsi pareiÅ¡kėjo apskaitos dokumentais ir liudytojų apklausos protokoluose pateikta informacija, taikė ekonominių modelių vertinimo metodÄ .

Atsakovo nuomone, mokesčių administratorius, lygindamas apskaitos dokumentus ir liudytojų parodymus, pagrįstai konstatavo, kad pareiÅ¡kėjas neapskaitė 23 130 Lt pajamų. PareiÅ¡kėjas yra PVM mokėtojas, todėl nuo pagal mokesčių administratoriaus įvertinimÄ apskaičiuotos pareiÅ¡kėjo 2006 – 2007 metų 17 907 Lt GPM bazės ir 2006 – 2008 metų sausio mėnesio 19 602 Lt PVM bazės, vadovaujantis Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo (toliau – ir GPMÄ®) 6 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 36 straipsniu, PVMÄ® 123 straipsniu ir MAÄ® 96, 97, 139 straipsnių nuostatoms, pagrįstai buvo nurodyta sumokėti 2 686 Lt GPM, 362 Lt GPM delspinigius, 806 Lt GPM baudÄ , 3 528 Lt PVM, 956 Lt PVM delspinigius, 1 058 Lt PVM baudÄ .Atsakovas paaiÅ¡kino, kad byloje nustatyta, jog pareiÅ¡kėjas, vykdydamas advokato veiklÄ ir Å«kininko veiklÄ , 2006 m., 2007 m bei 2008 m. sausio – balandžio mėnesiais pagal įvairių prekių tiekėjų ir paslaugų teikėjų iÅ¡raÅ¡ytas PVM sÄ skaitas faktÅ«ras į PVM atskaitÄ nepagrįstai įtraukė 695,57 Lt pirkimo PVM už įvairias buitines prekes ir paslaugas.

Å ios prekės neskirtos pareiÅ¡kėjo vykdomoje PVM apmokestinamoje veikloje. Remdamasis PVMÄ® 58 straipsnio 1 dalimi, paaiÅ¡kino, kad PVM mokėtojas privalo pats įrodyti, jog jo įsigytos prekės ar paslaugos yra susijusios su jo vykdoma ar numatoma vykdyti veikla. Teigė, kad mokesčių administratorius atliko pareiÅ¡kėjo darbuotojų darbo laiko ir apmokėjimo analizę ir nustatė, jog Å«kyje atskirais periodais dirbo 1 – 4 darbuotojai, dažniausiai sutrumpintÄ darbo laikÄ , kartais darbo dienos trukmė – 2 val.

Panevėžio AVMI atsižvelgė į pareiÅ¡kėjo įsigytų buitinių prekių pobÅ«dį ir pagrįstai konstatavo, kad Å¡ios prekės neskirtos pareiÅ¡kėjo PVM apmokestinamai veiklai vykdyti. Taip pat nurodė, jog pagrįstai pripažinta, kad pareiÅ¡kėjas neturi teisės į 46,93 Lt PVM atskaitÄ pagal UAB „Gritana“ iÅ¡raÅ¡ytÄ PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ už patalpų nuomÄ ir maistÄ . PaaiÅ¡kino, kad advokatas vykdo veiklÄ gyvenamajame name (duomenys neskelbtini), todėl turi sÄ lygas užtikrinti pokalbio su klientu konfidencialumÄ .

Atsižvelgiant į tai, atsakovo nuomone, pareiÅ¡kėjui, vadovaujantis PVMÄ® 58 ir 123 straipsnių nuostatomis pagrįstai nurodyta sumokėti 695,57 Lt PVM.Dėl naudojimosi lengvaisiais automobiliais VMI paaiÅ¡kino, kad pareiÅ¡kėjas 2006 – 2008 m. sausio-balandžio mėnesiais vykdydamas advokato veiklÄ naudojosi asmeniniais automobiliais. PareiÅ¡kėjas nepagrįstai su automobilių naudojimu susijusių prekių ir paslaugų pirkimo PVM sumas 100 procentų įtraukė į PVM atskaitÄ . PareiÅ¡kėjas į PVM atskaitÄ gali įtraukti tik 50 procentų prekių ir paslaugų, susijusių su lengvųjų automobilių naudojimu.

Atsakovas, remdamasis Ä®sakymo 3.5 punktu, nesutiko su pareiÅ¡kėjo paaiÅ¡kinimu, kad jis realiai ir įtraukė tik 50 procentų pirkimo PVM sumos. PaaiÅ¡kino, kad teisės akte nustatyta maksimali galima pirkimo PVM dalis, kuri gali bÅ«ti įtraukta į atskaitÄ , Å¡i dalis nepriklauso nuo to, kiek (procentine iÅ¡raiÅ¡ka) fizinis asmuo naudoja jam nuosavybės teise priklausantį asmeninį lengvÄ jį automobilį PVM apmokestinamai veiklai vykdyti. Maksimali suma nepriklauso ir nuo naudotų automobilių skaičiaus.

Dėl to Panevėžio AVMI pagrįstai nurodė pareiÅ¡kėjui sumokėti 2 193,62 Lt PVM.Dėl įgytų valymo priemonių ir sanitarinių prekių atsakovas pažymėjo, kad jų 2006 – 2007 m. įgyta už 8 385,96 Lt. Panevėžio AVMI nustatė, kad advokato kontoros patalpos sudaro 267,7 kv. m. arba 54,1 procentÄ nuo gyvenamojo pastato ploto. Rėmėsi PVMÄ® 58 straipsnio 1 dalimi, MAÄ® 67 straipsnio 2 dalimi ir teigė, kad pareiÅ¡kėjas privalėjo pateikti įrodymus, jog visos prekės buvo panaudotos advokato patalpoms valyti.

PareiÅ¡kėjui nepateikus įrodymų, pagrįstai nustatyta, kad jis turi teisę į PVM atskaitÄ Ä¯traukti tik 54,1 procentÄ nuo 1 509,47 Lt pirkimo PVM sumos, tai yra 816, 62 Lt. Atsižvelgiant į tai, pareiÅ¡kėjui pagrįstai nurodyta sumokėti 692, 85 Lt PVM. Trečiasis suinteresuotas asmuo Panevėžio apskrities valstybinė mokesčių inspekcija atsiliepimo į skundÄ nepateikė.II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2010 m. gegužės 6 d. sprendimu pareiÅ¡kėjo skundÄ atmetė (t.

II, b. l. 124–132).Pirmosios instancijos teismas pirmiausia įvertino byloje esančius duomenis ir padarė iÅ¡vadÄ , kad mokesčių administratoriai pagrįstai vadovavosi vieninteliu turimu oficialiu dokumentu, t. y. rajono architektės pateikta pažyma, kurioje nurodytas santykis, kuri dalis nekilnojamojo turto naudojama pareiÅ¡kėjo PVM apmokestinamoje veikloje, t. y. 54,1 procentas. Nurodė, kad Å¡is santykis pareiÅ¡kėjui yra naudingesnis nei jo paties pateiktas paskaičiavimas. Dėl to konstatavo, kad pagrįstai pagal nurodytas proporcijas sumažinta pareiÅ¡kėjo teisė į PVM atskaitÄ pagal jam iÅ¡raÅ¡ytas PVM sÄ skaitas faktÅ«ras 8 385,96 Lt sumai 2006 – 2007 metais už namų priežiÅ«ros prekes bei už kitas prekes.

PareiÅ¡kėjas nepateikė įrodymų, kad savo gyvenamojo namo priežiÅ«rai tas prekes pirko atskirai, tuo tarpu minėta suma, kuri buvo iÅ¡leista namų priežiÅ«ros prekėms, teismo vertinimu, yra pernelyg didelė tik maždaug pusės nuosavybėje turimų patalpų ploto priežiÅ«rai.Analizuodamas PVM atskaitos klausimÄ , pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad pareiÅ¡kėjas pagal PVM sÄ skaitas faktÅ«ras įsigijo prekes ir atskaitė pirkimo PVM 1 725,74 Lt sumai. Prekės, dėl kurių nebuvo pripažinta teisė į PVM atskaitÄ , iÅ¡vardytos Patikrinimo akto 1 lentelėje (t.

I, b. l. 55). Vėliau iÅ¡ Å¡io sÄ raÅ¡o buvo paÅ¡alinta vėjapjovė, kadangi buvo pripažinta, kad pareiÅ¡kėjas PVM apmokestinamai veiklai naudoja ir dalį žemės sklypo. Å ios lentelės duomenys, teismo vertinimu, yra pagrįsti visos pareiÅ¡kėjo individualios veiklos analize. Mokesčių administratorius įvertino, kad 2006 m. Å«kininko Å«kyje sausio mėnesį dirbo du darbuotojai, vasario mėnesį – vienas darbuotojas visÄ darbo dienÄ , vienas darbuotojas 2006 m. dirbo sutrumpintÄ darbo laikÄ , pusę darbo dienos.

Nuo 2007 m. rugpjūčio 1 d. iki 2008 m. kovo 31 d. Å«kyje dirbo tik 1 darbuotojas ir tik 2 valandas per dienÄ . Teismas pažymėjo, kad mokesčių administratorius privalėjo įvertinti, kiek nurodytos prekės galėjo bÅ«ti, ar galėjo bÅ«ti naudojamos PVM apmokestinamai veiklai, nes tai daryti įpareigoja PVMÄ® 58 straipsnio nuostatos. Be to, pirmosios instancijos teismo nuomone, pagrįstai teisė į PVM atskaitÄ nepripažinta ir 2008 m. sausio 17 d. sÄ skaitos pagrindu, pagal kuriÄ mokėta už nuomÄ ir maistÄ Pirčiupių karčemoje.

Teismas akcentavo, jog pareiÅ¡kėjas turi tinkamas sÄ lygas teikti advokato paslaugas jo paties kontoroje, be to, jis nepateikė jokių dokumentų, kurie patvirtintų, kad tas atvejis buvo ypatingas ir dėl kažkokių objektyvių priežasčių pareiÅ¡kėjui, vykdant advokato veiklÄ , su klientu buvo bÅ«tina susitikti nuomotose patalpose. Pirmosios instancijos teismas taip pat pažymėjo, kad pareiÅ¡kėjas pats pripažino, jog advokato veiklai naudojo tik dalį jo turimų automobilių, už jiems skirtas prekes ir paslaugas pateikė PVM sÄ skaitas faktÅ«ras ir 100 procentų PVM įtraukė į atskaitÄ .

Teismas konstatavo, kad tokiu atveju, taikant Ä®sakymÄ , tiems automobiliams skirtų prekių ir paslaugų PVM į atskaitÄ leidžiama įtraukti tik 50 procentų. Faktas, kad pareiÅ¡kėjas turi daugiau automobilių, kurių advokato veiklai nenaudojo, Å¡iuo atveju nėra svarbus. Dėl mokesčių, apskaičiuotų pagal mokesčių administratoriaus įvertinimÄ , taikant MAÄ® 70 straipsnį, teismas nurodė, kad mokesčių administratoriai nustatė, jog pareiÅ¡kėjas, vykdydamas advokato veiklÄ , apskaitoje neužfiksavo visų iÅ¡ klientų gautų pajamų už teisines paslaugas.

IÅ¡aiÅ¡kėjus nurodytoms aplinkybėms, mokesčių administratorius neturėjo galimybės nustatyti pareiÅ¡kėjo kaip mokesčių mokėtojo mokestinės prievolės dydžio įprastine, t. y. atitinkamo mokesčio įstatyme nustatyta tvarka. Dėl to mokesčių administratorius įgijo teisę mokesčių mokėtojui priklausančiÄ mokėti mokesčio sumÄ apskaičiuoti pagal mokesčių administratoriaus atliekamÄ Ä¯vertinimÄ . Å iuo atveju mokesčių administratorius vadovavosi šį įvertinimÄ reglamentuojančiomis Taisyklėmis.Pirmosios instancijos teismas taip pat atmetė pareiÅ¡kėjo teiginius, kad mokesčių administratorius rėmėsi galutinai nepatvirtintais duomenimis, nes asmenys, kurių parodymais rėmėsi mokesčių administratorius, buvo apklausiami ikiteisminio tyrimo metu, o Å¡ių parodymų teisingumas dar nepatvirtintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu.

Teismas pažymėjo, jog mokesčių administratorius rėmėsi ne tik asmenų paaiÅ¡kinimais, bet ir dokumentais, kurie tų asmenų paaiÅ¡kinimus patvirtino ar iÅ¡ dalies patvirtino. Taip pat nustatyti atvejai, kai bÅ«davo forminamas sutarties nutraukimas ir sumokėtų pinigų grÄ Å¾inimas, nors realiai pinigai klientui nebÅ«davo grÄ Å¾inami. Å ios sumos, teismo vertinimu, pagrįstai Patikrinimo akte įvardijamos kaip į apskaitÄ neįtrauktos. Jos nurodytos Patikrinimo akto 7 lentelėje, kurioje duodamas ir apskaitos dokumentų bei liudytojų apklausos protokolų sulyginimas, nustatyti skirtumai, taip pat nurodoma kiekvienu konkrečiu atveju priskaičiuota papildoma PVM ir GPM suma.

Apskaičiuojant gautas pajamas, neskaičiuotos sumos, kai apklaustas asmuo neprisiminė, kokiÄ sumÄ realiai sumokėjo. Toks mokesčių apskaičiavimas atitinka MAÄ® 70 straipsnio reikalavimus ir Taisyklių nuostatas.Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į surinktÄ faktinę medžiagÄ , padarė iÅ¡vadÄ , kad mokesčių administratorius pagrįstai taikė Taisyklių 6.2. punktÄ , 6.3. punktÄ , 25, 26, 28 ir 29 punktus. Vietos mokesčių administratorius GPM bazę 2006 – 2007 metais nustatė, naudodamasis informacijos Å¡altiniais, kurie pagal Taisyklių 29 punktÄ gali bÅ«ti naudojami tokiam tikslui – asmenų, kurie tikrai naudojosi pareiÅ¡kėjo paslaugomis, pateikiama informacija.

PareiÅ¡kėjas nei dėl vieno nurodyto asmens nėra teikęs įrodymų, kad asmuo su juo nebendravo, kad asmuo suinteresuotas duoti neteisingus parodymus. Tokiu bÅ«du GPM bazė buvo apskaičiuota, sulyginus pareiÅ¡kėjo, vykdančio advokato veiklÄ , apskaitos dokumentus ir liudytojų parodymus. Asmenų paaiÅ¡kinimus patvirtino ir užsakymai nekilnojamojo turto iÅ¡raÅ¡ams gauti, nutrauktų teisinių paslaugų sutartys. Vietos mokesčių administratorius privalėjo įvertinti tÄ faktÄ , kad pareiÅ¡kėjas yra PVM mokėtojas, todėl apskaičiavo ir mokėtinÄ PVM sumÄ .

Kadangi papildomai apskaičiuotas GPM ir PVM, mokesčių administratorius, vadovaudamasis GPMÄ® 6 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 36 straipsniu, PVMÄ® 123 straipsniu ir MAÄ® 96, 97, 139 straipsniu, pagrįstai nurodė mokesčių mokėtojui sumokėti tiek pačius mokesčius, tiek delspinigius ir baudas. III. PareiÅ¡kėjas apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. gegužės 6 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ pareiÅ¡kėjo skundÄ tenkinti.Remiasi skunde pirmosios instancijos teismui pateiktais argumentais.

Papildomai nurodo, kad nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu netenkinti pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymo stabdyti bylos nagrinėjimÄ . PareiÅ¡kėjo nuomone, buvo pažeistas Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTÄ®) 98 straipsnio 1 dalies 3 punktas. Apeliaciniame skunde remiamasi LVAT praktika administracinėje byloje Nr. AS5-82/2005, nurodoma, jog Kėdainių rajono apylinkės teisme nagrinėtoje baudžiamojoje byloje Nr. 1-56-825/2010 atsižvelgiama į tas pačias faktines aplinkybes kaip ir administracinėje byloje.

Minėtoje baudžiamojoje byloje priimtu 2010 m. gegužės 12 d. nuosprendžiu pareiÅ¡kėjas iÅ¡teisintas dėl nusikaltimo pagal Baudžiamojo kodekso 222 straipsnio 1 dalį padarymo, byla nutraukta. Å is nuosprendis pagal ABTÄ® 58 straipsnio 4 dalį privalomas administracinę bylÄ nagrinėjančiam teismui.Teigia, kad mokesčių administratorius nepagrįstai perkelia įrodinėjimo naÅ¡tÄ mokesčių mokėtojui. Remiasi LVAT praktika administracinėje byloje Nr. A438–1845/2008. PareiÅ¡kėjo nuomone, pirmosios instancijos teismo sprendimas paremtas spėjimais, nemotyvuotas, jame neįvertinti pareiÅ¡kėjo argumentai.

Be to, teismas formaliai vertino pareiÅ¡kėjo argumentus dėl PVM atskaitos, už prekes ir paslaugas, susijusias su automobilių naudojimu, teismo pozicija pažeidė MAÄ® 10 straipsnyje įtvirtintÄ turinio virÅ¡enybės principÄ . PareiÅ¡kėjas taip pat nesutiko su teismo nuomone dėl mokesčių apskaičiavimo pagal mokesčių administratoriaus įvertinimÄ . Baudžiamojoje byloje Nr. 1-56-825/2010 buvo paneigtos faktinės aplinkybės, kuriomis rėmėsi mokesčių administratorius. FNTT IÅ¡vada taip pat kelia abejonių.Atsakovas VMI atsiliepimu į apeliacinį skundÄ praÅ¡o jį atmesti kaip nepagrįstÄ (t.

II, b. l. 159–166).Atsakovas nurodo tuos pačius argumentus kaip ir atsiliepime į pareiÅ¡kėjo skundÄ pirmosios instancijos teismui. Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a :IV. Å ioje byloje mokestinis ginčas kilo dėl pareiÅ¡kėjui mokestinio patikrinimo metu mokesčių administratoriaus papildomai apskaičiuotų mokesčių bei su jais susijusių sumų. PareiÅ¡kėjas, visų pirma, nesutinka 1) su Patikrinimo akte 1.1 punkte apskaičiuota ir vėliau mokestinį ginÄÄ nagrinėjusių institucijų patvirtinta 695,57 Lt PVM suma už buities prekes ir salės nuomÄ ;

2) su Patikrinimo akto 1.2 punkte apskaičiuota ir vėliau patvirtinta 692, 85 Lt PVM suma už valymo ir sanitarines prekes;

3) Patikrinimo akto 1.3 punkte priskaičiuota ir vėliau patvirtinta 2 193,62 Lt PVM suma už su automobilių naudojimu susijusias prekes ir paslaugas. Mokesčių administratorius pripažino, kad pareiÅ¡kėjas minėtas sumas nepagrįstai įtraukė į PVM atskaitÄ . PareiÅ¡kėjas taip pat ginčija pagal mokesčių administratoriaus įvertinimÄ apskaičiuotÄ mokestinę nepriemokÄ , susidariusiÄ dėl neapskaitytų 2006-2008 m. pareiÅ¡kėjo gautų pajamų, nurodo, kad mokestinio patikrinimo procedÅ«ra jo atžvilgiu pradėta nepagrįstai.

Dėl mokestinio patikrinimo procedÅ«ros Mokesčių administravimo įstatymo 2 straipsnio 21 dalyje nustatyta, kad mokestinis patikrinimas – mokesčių administratoriaus atliekamas mokesčių mokėtojo patikrinimas siekiant kontroliuoti, kaip mokesčių mokėtojas vykdo mokesčių įstatymų reikalavimus mokesčių apskaičiavimo, deklaravimo, sumokėjimo, o įstatymų numatytais atvejais – ir kitose srityse. Pagal MAÄ® 114 straipsnį, mokesčių administratorius savarankiÅ¡kai pasirenka tikrintinus mokesčių mokėtojus, nustato tikrinimo mastÄ ir laikÄ .

Mokestinio patikrinimo pradžia yra aiÅ¡kiai apibrėžta MAÄ® 120 straipsnio 1 dalyje ir yra siejama su konkretaus sprendimo jį atlikti priėmimu (pavedimo atlikti mokestinį patikrinimÄ suraÅ¡ymu). Taigi pavedimo atlikti mokestinį patikrinimÄ (pavedimo tikrinti) suraÅ¡ymas yra bÅ«tina sÄ lyga mokestiniam patikrinimui pradėti bei jį vykdyti. SÄ lyga, jog visi mokestiniai patikrinimai pradedami tik tuomet, kai mokesčių administratoriaus pareigÅ«nas turi mokesčių administratoriaus virÅ¡ininko ar jo įgalioto asmens pasiraÅ¡ytÄ pavedimÄ atlikti mokestinį patikrinimÄ , yra nurodyta Mokestinių patikrinimų atlikimo, jų rezultatų įforminimo ir patvirtinimo taisyklių, patvirtintų VMI virÅ¡ininko 2004 m. gegužės 5 d.

įsakymu Nr. VA-87 (toliau – ir Taisyklės), 18 punkte.Byloje nustatyta, kad pareiÅ¡kėjo mokestinis patikrinimas atliktas, vykdant 2008 m. birželio 19 d. pavedimÄ tikrinti Nr. 32-73 (t. I, b. l. 54). Atsižvelgiant į tai ir vadovaujantis MAÄ® 114 straipsniu, 120 straipsnio 1 dalimi, Taisyklių 18 punktu, pareiÅ¡kėjo argumentai dėl nepagrįstai pradėtos mokestinio patikrinimo procedÅ«ros yra atmestini. Taip pat pažymėtina, kad iÅ¡ bylos medžiagos matyti, jog pareiÅ¡kėjas pasinaudojo savo teise mokesčių administratoriui teikti pastabas ir paaiÅ¡kinimus (MAÄ® 126 str. 3 d., 131 str. 1 d.), kurie buvo įvertinti mokesčių administratoriaus priimtuose sprendimuose (t.

I, b. l. 2, 65, 161, t. II, b. l. 69-71), todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, pareiÅ¡kėjo teiginys, kad jis nebuvo iÅ¡klausytas mokesčių administratoriaus, yra nepagrįstas. Dėl teisės į PVM atskaitÄ Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju aktualus PVMÄ® 58 straipsnis (2002 m. kovo 5 d. įstatymo Nr. IX-751 redakcija), reglamentuojantis veiklÄ , kuriai skirtų naudoti prekių ir (arba) paslaugų pirkimo ir (arba) importo PVM gali bÅ«ti atskaitomas. Pagal Å¡io straipsnio 1 dalies 1 punktÄ , „PVM mokėtojas turi teisę įtraukti į PVM atskaitÄ pirkimo ir (arba) importo PVM už įsigytas ir (arba) importuotas prekes ir (arba) paslaugas, jeigu Å¡ios prekės ir (arba) paslaugos skirtos naudoti tokiai Å¡io PVM mokėtojo veiklai:

1) PVM apmokestinamam prekių tiekimui ir (arba) paslaugų teikimui <...>“.Vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktika, teisei į atskaitÄ Ä¯gyvendinti, bÅ«tina konstatuoti Å¡ias tris aplinkybes:

1) asmuo veikia kaip apmokestinamasis asmuo, t. y. savarankiÅ¡kai bet kurioje vietoje vykdo ekonominę veiklÄ , neatsižvelgiant į tos veiklos tikslÄ ar rezultatÄ ;

2) prekės ir paslaugos naudojamos apmokestinamojoje veikloje (žr. LVAT plenarinės sesijos 2004 m. spalio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A1 – 355/2004);

3) nenustatytas piktnaudžiavimas ar sukčiavimas, ar ketinimas piktnaudžiauti, sukčiauti (žr. LVAT 2009 m. spalio 19 d. sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A438 – 1097/2009; Europos Teisingumo Teismo 2006 m. liepos 6 d. sprendimÄ bylose C-439/04 ir C-440/04). Be kita ko, prielaida teisei į PVM atskaitÄ atsirasti yra Å¡ių veiksmų atlikimas:

1) PVM mokėtojas turi prekę įsigyti ir sumokėti už jÄ prekės pardavėjui atitinkamÄ PVM sumÄ (pirkimo PVM);

2) PVM mokėtojas, sukÅ«ręs su Å¡ia preke pridėtinę vertę, prekę turi realizuoti <...>. Prekės ar paslaugos įsigijimas ir jos panaudojimas PVM apmokestinamoms prekėms gaminti ar paslaugoms teikti turi bÅ«ti realus, t. y. tokie veiksmai turi bÅ«ti atlikti iÅ¡ tiesų, o ne vien užfiksuoti buhalterinės apskaitos dokumentuose. Aplinkybė, jog mokesčio mokėtojas turi įstatymo reikalaujamus formaliuosius rekvizitus turinčiÄ PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ savaime nepagrindžia jo teisės į PVM atskaitÄ , jeigu turimų įrodymų visuma leidžia teigti, kad Å«kinė operacija neįvyko arba jos turinys yra ne toks, koks pavaizduotas buhalterinės apskaitos dokumentuose (žr.

LVAT plenarinės sesijos 2004 m. spalio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A1 – 355/2004). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiÅ¡kindamas teisės normas, reglamentuojančias teisę į PVM atskaitÄ , taip pat nurodė, kad pirmenybė yra teikiama Å«kinės operacijos turiniui, o ne Å«kinės operacijos įforminimo formaliesiems rekvizitams (žr. 2011 m. sausio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438–1898/2010). Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 57 straipsnio 6 dalyje nustatyta, jog jokie įrodymai teismui neturi iÅ¡ anksto nustatytos galios, o teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku, iÅ¡samiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais.

Tai reiškia, kad įstatymo nustatytas įrodymų vertinimas, kaip materialios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad teismas net ir subjektyvaus pobūdžio aplinkybes (pavyzdžiui, žmogaus veiksmų tikslus, motyvus ar pan.) paprastai gali nustatyti tik iš objektyvių įrodymų, nustatytų objektyvių aplinkybių visumos. Teisėjų kolegija, pagal paminėtas taisykles įvertinusi byloje surinktus įrodymus, konstatuoja, kad tiek centrinis mokesčių administratorius, tiek pirmosios instancijos teismas šioje dalyje išsamiai pasisakė dėl ginčo dalyko, todėl teisėjų kolegija sutikdama su šių institucijų argumentacija ir nurodytomis aplinkybėmis, jų iš naujo nebekartoja.Teisėjų kolegija, remdamasi byloje esančiais įrodymais (t.

I, b. l. 54, 55, 161-164, 167, 168, 174-176, t. II, 72) bei sutikdama su centrinio mokesčių administratoriaus ir pirmosios instancijos teismo argumentais, konstatuoja, kad pareiÅ¡kėjas nepagrįstai atskaitė PVM už buities prekes (mėsmalę, skalbimo maÅ¡inÄ , keptuves ir jų dangčius, Å¡aldytuvÄ , sulčiaspaudę, mikrobangų krosnelę) ir salės nuomÄ . Ä®vertinusi pareiÅ¡kėjo Å«kyje dirbusių asmenų skaičių, jų darbo valandas, pirktų buities prekių pobÅ«dį (pvz., mėsmalė, sulčiaspaudė ir kt.), teisėjų kolegija sutinka su mokesčių administratoriaus apskaičiuota 677, 26 Lt PVM suma.

Pažymėtina, kad prieÅ¡ tai paminėtas aplinkybes mokesčių administratorius įrodė byloje surinkta medžiaga, vykdydamas MAÄ® 67 straipsnio 1 dalyje įtvirtintÄ pareigÄ pagrįsti jo mokesčių mokėtojui apskaičiuotas mokesčio ir su juo susijusias sumas. Tuo tarpu pareiÅ¡kėjas, nesutikdamas su mokesčių administratoriaus apskaičiuotomis konkrečiomis mokesčio ir su juo susijusiomis sumomis, to paties MAÄ® straipsnio 2 dalyje numatytos pareigos pagrįsti, kodėl Å¡ios sumos yra neteisingos, neįvykdė.

PareiÅ¡kėjas nei mokesčių administratoriui, nei teismui nepateikė jokių įrodymų ir nenurodė jokių konkrečių aplinkybių, patvirtinančių, kad minėtos buities prekės buvo naudojamos jo PVM apmokestinamojoje veikloje. Be to, pareiÅ¡kėjui nepagrindus to, kad patalpas Pirčiupių karčemoje iÅ¡sinuomavo verslo tikslais (teisinių paslaugų teikimui), jam taip pat pagrįstai apskaičiuota 18, 31 Lt PVM suma.Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad pareiÅ¡kėjas pažeidė PVMÄ® 58 straipsnio 1 dalies nuostatas, nes įsigijęs prekes, kurios nėra skirtos naudoti PVM apmokestinamam prekių tiekimui ar paslaugų teikimui, atskaitė pirkimo PVM, todėl mokesčių administratorius pagrįstai pareiÅ¡kėjui apskaičiavo 695, 57 Lt PVM.Teisėjų kolegija, iÅ¡analizavusi bylos medžiagÄ (t.

I, b. l. 55, 178-193, t. II, b. l. 73, 95, 98-113), taip pat pažymi, kad sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, jog mokesčių administratorius teisėtai ir pagrįstai sumažino pareiÅ¡kėjo teisę į PVM atskaitÄ už namų valymo ir sanitarines prekes. Tokia iÅ¡vada darytina, atsižvelgus į itin didelę namų valymo ir sanitarinėms prekėms iÅ¡leistÄ pinigų sumÄ (8385,96 Lt), įvertinus pirktų prekių paskirtį ir jų pirkimo laikotarpius (pavyzdžiui, 2006 m. sausio 31 d.

– 2007 m. lapkričio 30 d. laikotarpiu pirkti 330 oro gaivikliai), advokato kontoroje dirbusių asmenų skaičių minėtu laikotarpiu (3 žmonės), architektės patvirtintÄ pažymÄ , pagal kuriÄ kontoros plotas sudaro 54,1 proc. pastato (kuri yra palankesnė pareiÅ¡kėjui nei pareiÅ¡kėjo pateiktas paaiÅ¡kinimas dėl kontoros ploto). PareiÅ¡kėjui nepateikus jokių minėtÄ vertinimÄ paneigiančių įrodymų (MAÄ® 67 str. 2 d.), konstatuotina, kad mokesčių administratorius teisėtai ir pagrįstai, jam nurodė sumokėti 692,85 Lt.Ä®vertinus byloje esančius įrodymus (t.

I, 55, 56, 194-200, t. II, b. l. 1-42, 95, 96, 141), taip pat negali bÅ«ti pripažinta, jog pareiÅ¡kėjas teisėtai į PVM atskaitÄ 100 proc. su lengvaisiais automobiliais susijusių prekių ir paslaugų pirkimo PVM. Pažymėtina, kad pareiÅ¡kėjas savo ekonominėje veikloje naudojo ir į PVM atskaitÄ Ä¯traukė prekių ir paslaugų sumas, susijusias su trijų (nuo 2006 m. gegužės 15 d. – dviejų) turimų automobilių naudojimu (Renault Megane (parduotas 2006 m. gegužės 15 d.), Land Rower, VW Passat (2001 m.)).

Kitus du turimus automobilius (VW Passat (1995 m.), Fiat Scudo), kaip pats pripažįsta, naudojo asmeniniais tikslais (t. II, b. l. 141). Pagal PVMÄ® 61 straipsnį (2004 m. sausio 15 d. įstatymo Nr. IX-1960 redakcija), Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija turi teisę nustatyti fizinio asmens, kuris yra PVM mokėtojas, įsigyto ar importuoto ilgalaikio materialiojo turto, taip pat su Å¡iuo turtu susijusių kitų prekių ir (arba) paslaugų pirkimo ir (arba) importo PVM dalį, kuri gali bÅ«ti įtraukta į PVM atskaitÄ .

Lietuvos Respublikos finansų ministro 2004 m. balandžio 8 d. įsakymo Nr. 1K-112 „Dėl pirkimo ir(arba) importo pridėtinės vertės mokesčio dalies, kuri gali bÅ«ti įtraukta į pridėtinės vertės mokesčio atskaitÄ , už fizinio asmens, kuris yra PVM mokėtojas, įsigytÄ arba importuotÄ ilgalaikį materialųjį turtÄ , taip pat už susijusias su Å¡iuo turtu kitas prekes ir(arba) paslaugas, patvirtinimo“ (toliau – ir Ä®sakymas) 3.5 punktas imperatyviai numato, kad su lengvuoju automobiliu susijusių prekių ir(arba) paslaugų pirkimo ir(arba) importo PVM maksimali dalis, kuri gali bÅ«ti įtraukiama į PVM atskaitÄ , yra 50 proc.

Atsižvelgiant į Å¡ias imperatyvias teisės aktų nuostatas ir į tai, kad savo ekonominėje veikloje pareiÅ¡kėjas naudojo tik tris (nuo 2006 m. gegužės 15 d. – du) lengvuosius automobilius, konstatuotina, kad nėra pagrindo teigti, jog mokesčių administratorius nepagrįstai nurodė sumokėti 2 193,62 Lt PVM sumÄ . Å ios iÅ¡vados nepaneigia ir tai, kad pareiÅ¡kėjas visus automobilius buvo priskyręs savo vykdomai ekonominei veiklai, kadangi, kaip jau minėta, prekės ar paslaugos įsigijimas ir jos panaudojimas PVM apmokestinamoms prekėms gaminti ar paslaugoms teikti turi bÅ«ti realus.

Tai atitinka MAÄ® 10 straipsnyje įtvirtintÄ turinio virÅ¡enybės prieÅ¡ formÄ principÄ .Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad mokesčių administratorius pagrįstai, remdamasis teisės aktų nuostatomis (PVMÄ® 58 str., 123 str., MAÄ® 96, 97, 139 str., Ä®sakymo 3.5 p.), pareiÅ¡kėjui apskaičiavo 3 582 Lt PVM, 1 065 Lt PVM delspinigių, 1 075 Lt PVM baudos. Akcentuotina, kad pareiÅ¡kėjo finansinė bÅ«klė gali bÅ«ti pagrindas pateikti praÅ¡ymÄ mokesčių administratoriui dėl mokestinės nepriemokos atidėjimo ar iÅ¡dėstymo (MAÄ® 88 str.).

Teisėjų kolegija vertina, kad pagrindų, atleisti pareiÅ¡kėjÄ nuo baudų ar delspinigių sumokėjimo, pagal MAÄ® 100 ir 141 straipsnius, byloje nėra. Be to, pažymėtina, kad nuo baudos atleidžiama tik tuo atveju, kai mokesčių mokėtojas mokesčio, susijusio su paskirta bauda, sumÄ yra sumokėjęs (mokestis įskaitytas ir (arba) priverstinai iÅ¡ieÅ¡kotas) ar Å¡io mokesčio sumokėjimo terminas Å¡io Ä®statymo nustatyta tvarka yra atidėtas arba iÅ¡dėstytas (MAÄ® 141 str. 2 d.).

Tokių aplinkybių byloje nenustatyta. Dėl PVM ir GPM, apskaičiuotų pagal mokesčių administratoriaus įvertinimÄ Mokesčių administravimo įstatymo 70 straipsnis (2004 m. balandžio 13 d. įstatymo Nr. IX-2112 redakcija) įtvirtina, kad tais atvejais, kai mokesčių mokėtojas nevykdo arba netinkamai vykdo savo pareigas apskaičiuoti mokesčius, bendradarbiauti su mokesčių administratoriumi, tvarkyti apskaitÄ , saugoti apskaitos ar kitus dokumentus ir dėl to mokesčių administratorius negali nustatyti mokesčių mokėtojo mokestinės prievolės dydžio įprastine, tai yra atitinkamo mokesčio įstatyme nustatyta, tvarka, mokesčių mokėtojui priklausančiÄ mokėti mokesčio sumÄ mokesčių administratorius apskaičiuoja pagal jo atliekamÄ Ä¯vertinimÄ , atsižvelgdamas į visas įvertinimui reikÅ¡mingas aplinkybes, turimÄ informacijÄ ir prireikus parinkdamas savo nustatytus įvertinimo metodus, atitinkančius protingumo bei, kiek objektyviai įmanoma, teisingo mokestinės prievolės dydžio nustatymo kriterijus.

DetaliÄ Å¡io straipsnio įgyvendinimo tvarkÄ pagal savo kompetencijÄ nustato centrinis mokesčių administratorius, suderinęs su finansų ministru. VMI virÅ¡ininkas 2004 m. gegužės 24 d. įsakymu Nr. VA-103 patvirtino Mokesčių apskaičiavimo pagal mokesčių administratoriaus įvertinimÄ taisykles. Pagal Å¡ių taisyklių 4 punktÄ , „įvertinimas gali bÅ«ti atliekamas, kai mokesčių administratorius mokesčių mokėtojo mokestinės prievolės dydžio negali nustatyti įprastine, atitinkamo mokesčio įstatyme nustatyta, tvarka, nes mokesčių mokėtojas nevykdo arba netinkamai vykdo savo pareigas: 4.1. apskaičiuojant mokesčius (nepateikia mokesčio deklaracijos, nustatytÄ ja tvarka patvirtintos ataskaitos ar kito dokumento (toliau – mokesčio deklaracija), į mokesčio deklaracijÄ Ä¯raÅ¡o neteisingus (nepatikimus, prieÅ¡taringus) duomenis, mokesčių mokėtojo įsigyto turto vertė ir/ar asmeninės iÅ¡laidos per atitinkamÄ laikotarpį yra didesnės už deklaruotas pajamas ir kitais atvejais); <...>, 4.3. tvarkant apskaitÄ (apskaitos netvarko arba tvarko nesilaikydamas Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytų reikalavimų); <...>“.IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad pareiÅ¡kėjui, vadovaujantis MAÄ® 70 straipsnio nuostatomis, apskaičiuota 3 528 Lt PVM, 956 Lt PVM delspinigių, 1 058 Lt PVM bauda, 2 686 Lt GPM, 362 Lt GPM delspinigių ir 806 Lt GPM bauda (t.

I, b. l. 13-22, 54-63). Minėtos sumos apskaičiuotos, atsižvelgiant į tai, kad pareiÅ¡kėjas į apskaitÄ neįtraukė:

1) J. S. sumokėtų 300 Lt, 2) I. L. – 400 Lt, 3) J. B. – 200 Lt, 4) O. G. – 1 000 Lt, 5) R. Č. – 300 Lt, 6) Ž. D. – 950 Lt, 7) V. T. – 2 800 Lt, 8) A. K. – 2 500 Lt, 9) A. G. – 500 Lt, 10) D. R. – 550 Lt, 11) D. S. M. – 1 480 Lt, 12) A. I. – 50 Lt. Taip pat nustačius, kad pareiÅ¡kėjas savo apskaitÄ sumažino tariamai grÄ Å¾intomis sumomis – 1) O. G. tariamai grÄ Å¾inta 1 000 Lt suma, 2) R. T. – 500 Lt suma, 3) R. G. – 1500 Lt suma, 4) R. G. – 1500 Lt suma, 5) L.

M. ir V. M. – 7 500 Lt suma, 6) J. Å . – 100 Lt suma. Mokesčių administratorius konstatavo, kad iÅ¡ viso pareiÅ¡kėjas neapskaitė 23 130 Lt sumos, gautos iÅ¡ klientų už suteiktas teisines paslaugas (t. I, b. l. 54-63).Pažymėtina, kad dėl analogiÅ¡kų aplinkybių, tai yra minėtų klientų sumokėtų sumų (iÅ¡skyrus iÅ¡ A. G. gautos 500 Lt sumos) už pareiÅ¡kėjo jiems teiktas teisines paslaugas neteisėto neįtraukimo į apskaitÄ , buvo nagrinėjamas ginčas baudžiamojoje byloje.

Teisėjų kolegija vertina, kad baudžiamojoje byloje buvo sprendžiami klausimai, tiesiogiai ir konkrečiai susiję su nagrinėjamo mokestinio ginčo Å¡alimi bei vertinamais teisiniais santykiais. Taigi sutiktina su pareiÅ¡kėjo nuomone, kad baudžiamoji byla Å¡ioje byloje turi įrodomÄ jÄ , prejudicinę galiÄ . PareiÅ¡kėjas baudžiamojoje byloje buvo kaltinamas apgaulingu apskaitos tvarkymu pagal BK 222 straipsnio 1 dalį, pažeidžiant BAÄ® 6 straipsnio 2 dalį, 12 straipsnio 1 dalį, 13 straipsnio 4 ir 5 dalis. 2010 m. gegužės 12 d.

Kėdainių apylinkės teismo priimtu nuosprendžiu (baudžiamoji byla Nr. I-56-825/2010) (t. II, b. l. 145-155, Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys) pareiÅ¡kėjas buvo iÅ¡teisintas dėl 1) R. T. (pareiÅ¡kėjas savo apskaitÄ sumažino tariamai jai grÄ Å¾inta 500 Lt suma), 2) D. S. M. (pareiÅ¡kėjas neapskaitė jos sumokėtų 1 480 Lt), 3) J. Å . (pareiÅ¡kėjas savo apskaitÄ sumažino tariamai jai grÄ Å¾inta 100 Lt didesne nei nurodyta pareiÅ¡kėjo apskaitoje suma), 4) A.

K. (pareiÅ¡kėjas neapskaitė jos sumokėtų 2 500 Lt), 5) L. M. (pareiÅ¡kėjas savo apskaitÄ sumažino tariamai jai grÄ Å¾inta 5 000 Lt suma), 6) R. G. (pareiÅ¡kėjas savo apskaitÄ sumažino tariamai jai grÄ Å¾inta 1 500 Lt suma), 7) A. I. (pareiÅ¡kėjas neapskaitė jos sumokėtų 50 Lt), 8) V. T. (pareiÅ¡kėjas neapskaitė jo sumokėtų 2 800 Lt), 9) Ž. D. (pareiÅ¡kėjas neapskaitė jo sumokėtų 950 Lt), 10) D. R. (pareiÅ¡kėjas neapskaitė jos sumokėtų 550 Lt), 11) J.

S. (pareiÅ¡kėjas neapskaitė jo sumokėtų 300 Lt), 12) I. L. (pareiÅ¡kėjas neapskaitė jos sumokėtų 400 Lt), 13) J. B. (pareiÅ¡kėjas neapskaitė jos sumokėtų 200 Lt), 14) V. M. (pareiÅ¡kėjas savo apskaitÄ sumažino tariamai V. M. grÄ Å¾inta 2500 Lt suma), 15) R. G. (pareiÅ¡kėjas savo apskaitÄ sumažino tariamai jai grÄ Å¾inta 1500 Lt suma), 16) R. Č. (pareiÅ¡kėjas neapskaitė jo sumokėtų 300 Lt ) bei 17) O. G. (pareiÅ¡kėjas neapskaitė jos sumokėtų 1000 Lt bei savo apskaitÄ sumažino jai tariamai grÄ Å¾inta 1 000 Lt suma) paslaugų apskaitos.Panevėžio apygardos administracinis teismas 2010 m. lapkričio 12 d. nuosprendžiu, priimtu baudžiamojoje byloje Nr. 1A-519-168, minėtÄ pirmosios instancijos teismo sprendimÄ pakeitė, pripažindamas, kad pareiÅ¡kėjas, apgaulingai tvarkydamas buhalterinę apskaitÄ , teikdamas teisines paslaugas 1) D.

S. M. (pareiÅ¡kėjas neapskaitė jos sumokėtų 1 480 Lt), 2) A. K. (pareiÅ¡kėjas neapskaitė jos sumokėtų 2 500 Lt), 3) Ž. D. (pareiÅ¡kėjas neapskaitė jo sumokėtų 950 Lt), 4) J. S. (pareiÅ¡kėjas neapskaitė jo sumokėtų 300 Lt), 5) J. B. (pareiÅ¡kėjas neapskaitė jos sumokėtų 200 Lt), 6) R. Č. (pareiÅ¡kėjas neapskaitė jo sumokėtų 300 Lt), 7) L. M. (pareiÅ¡kėjas savo apskaitÄ sumažino tariamai jai grÄ Å¾inta 5 000 Lt suma) ir 8) V. M. (pareiÅ¡kėjas savo apskaitÄ sumažino tariamai V.

M. grÄ Å¾inta 2500 Lt suma), 9) R. G. (pareiÅ¡kėjas savo apskaitÄ sumažino tariamai jai grÄ Å¾inta 1 500 Lt suma), 10) R. G. (pareiÅ¡kėjas savo apskaitÄ sumažino tariamai jai grÄ Å¾inta 1500 Lt suma), nefiksavo klientų sumokėtų 16 230 Lt, tai yra padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 222 straipsnio 1 dalyje.Å is Panevėžio apygardos teismo sprendimas buvo patvirtintas byloje esančiu Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 12 d. sprendimu, priimtu baudžiamojoje byloje Nr. 2K-205.

Panevėžio apygardos teismas ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas procesinius sprendimus priėmė visapusiÅ¡kai, sistemiÅ¡kai ir iÅ¡samiai įvertinę teismo posėdyje apsklaustų liudytojų paaiÅ¡kinimus, 2009 m. liepos 7 d. specialisto iÅ¡vadÄ Nr. 5-5/42, kitÄ raÅ¡ytinę medžiagÄ , atspindėjusiÄ advokato veiklÄ teisinių paslaugų gavėjų bylose, atstovavimo iÅ¡laidų priteisimo aplinkybes, advokato veiklos pajamų ir iÅ¡laidų apskaitos žurnale esančių įrašų eiliÅ¡kumÄ ir kt.Vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 58 straipsnio 4 dalimi, įsiteisėjęs teismo nuosprendis baudžiamojoje byloje yra privalomas teismui, nagrinėjančiam administracines bylas dėl asmens, kuriam priimtas teismo nuosprendis, veiksmų administracinių teisinių pasekmių.Atsižvelgdama į įsiteisėjusiu Panevėžio apygardos teismo 2010 m. lapkričio 12 d. nuosprendžiu konstatuotas aplinkybes ir vadovaudamasi ABTÄ® 58 straipsnio 4 dalimi, teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad mokesčių administratorius nepagrįstai į pareiÅ¡kėjo pajamas įtraukė R.

T., J. Å ., A. I., V. T., D. R., I. L. bei O. G. sumokėtas sumas (iÅ¡ viso 6 400 Lt). Tačiau mokesčių administratorius pagrįstai, nesant galimybės pareiÅ¡kėjo mokestinės prievolės dydžio nustatyti įprastine, atitinkamo mokesčio įstatyme nustatyta tvarka, taikė MAÄ® 70 straipsnį ir pareiÅ¡kėjui apskaičiavo GPM ir PVM bei su jais susijusias sumas dėl į apskaitÄ neįtrauktų sumų už D. S. M., A. K., Ž. D., J. S., J. B., R. Č., L. M. ir V. M., R. G. ir R. G. suteiktas teisines paslaugas (iÅ¡ viso 16 230 Lt).

AnalogiÅ¡ka iÅ¡vada darytina ir dėl pareiÅ¡kėjo neapskaitytos iÅ¡ A. G. gautos 500 Lt sumos. Byloje nustatyta, kad A. G. su advokatu sudarė Teisinių paslaugų sutartį Nr. 82, kuria pareiÅ¡kėjas įsipareigojo atstovauti A. G. civilinėje byloje už 1500 Lt sumÄ (t. II, b. l. 55). 2008 m. lapkričio 6 d. apklausos protokole A. G. patvirtino, kad už paslaugas sumokėjo 1500 Lt. (t. I, b. l. 120-122). Pagrindo abejoti A. G. parodymais byloje nenustatyta. Be to, jo parodymus patvirtina 2007 m. birželio 22 dienos kvitas LAT Nr. 012923, pagal kurį A.

G. pareiÅ¡kėjui sumokėjo 1500 Lt. (t. II, b. l. 55). Susitarimų registracijos žurnale prie Å¡ios sutarties nurodomas 1500 Lt honoraras. Tuo tarpu gyventojo individualios veiklos pajamų-iÅ¡laidų apskaitos žurnale nurodoma 1000 Lt gautų pajamų suma (t. II, 57). Teisėjų kolegija, vadovaudamasi ABTÄ® 57 straipsnio 6 dalimi, konstatuoja, kad mokesčių administratorius pagrįstai neapskaitytÄ 500 Lt sumÄ Ä¯traukė į pareiÅ¡kėjo pajamas. Apeliaciniame teismo posėdyje pareiÅ¡kėjo iÅ¡dėstyti argumentai dėl Panevėžio apygardos teismo Å¡aliÅ¡kumo, netinkamo įrodymų vertinimo nėra nagrinėtini administracinėje byloje, kadangi tai susieta su baudžiamuoju procesu bei jo iÅ¡davoje priimtinu baigiamuoju teisės aktu – nuosprendžiu.

Pastarasis yra įsiteisėjęs, todėl jokios interpretacijos dėl jo neturi teisinės reikÅ¡mės nagrinėjant Å¡iÄ bylÄ . Atsižvelgiant į tai, pareiÅ¡kėjo pateiktas praÅ¡ymas iÅ¡reikalauti Panevėžio apygardos teismo baudžiamÄ jÄ bylÄ , atmestinas. Taip pat, pareiÅ¡kėjui nepagrindus ekspertizės reikalingumo bei nesant abejonių dėl specialistės, pateikusios 2009 m. liepos 7 d. iÅ¡vadÄ Nr. 5-5/42, kompetencijos, atmestinas ir pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymas dėl ekspertizės atlikimo.Apibendrinant konstatuotina, kad Å¡ioje dalyje yra pagrindas centrinio mokesčių administratoriaus sprendimÄ panaikinti ir perduoti skundÄ centriniam mokesčių administratoriui nagrinėti iÅ¡ naujo, nes, atsižvelgiant į tai, jog ne visos pajamos, apskaičiuotos pagal MAÄ® 70 straipsnį, galėjo bÅ«ti priskirtos pareiÅ¡kėjo pajamoms, turi bÅ«ti nustatytas pareiÅ¡kėjo apmokestinamųjų pajamų dydis, naujai apskaičiuoti mokesčiai ir su jais susijusios sumos.

Perdavus pareiÅ¡kėjo skundÄ nagrinėti centriniam mokesčių administratoriui iÅ¡ naujo, Panevėžio apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos virÅ¡ininko 2009 m. rugpjūčio 6 d. sprendimo Nr. (11.1-44)-SA-38 dėl patikrinimo akto patvirtinimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas bus Å¡ios ikiteisminės mokestinį ginÄÄ nagrinėjančios institucijos kompetencija.Dėl iÅ¡dėstytų argumentų pareiÅ¡kėjo apeliacinis skundas tenkinamas iÅ¡ dalies, o pirmosios instancijos teismo nutartis pakeičiama.Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija n u t a r i a :

Apeliacinį skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. gegužės 6 d. sprendimÄ pakeisti, jo rezoliucinę dalį iÅ¡dėstant taip: „PareiÅ¡kėjo A. K. skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies. Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2009 m. lapkričio 20 d. sprendimo Nr. 68-352 dalį, kuria pareiÅ¡kėjui nurodyta sumokėti 3 582 Lt PVM, 1 065 Lt PVM delspinigių bei 1 075 Lt PVM baudos, palikti nepakeistÄ .Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2009 m. lapkričio 20 d. sprendimo Nr. 68-352 dalį, kuria pareiÅ¡kėjui A.

K. nurodyta sumokėti 2 686 Lt GPM, 362 Lt GPM delspinigių, 806 Lt GPM baudos, 3 528 Lt PVM, 956 Lt PVM delspinigių bei 1058 Lt PVM baudos, panaikinti ir perduoti mokestinį ginÄÄ Å¡ioje dalyje Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos nagrinėti iÅ¡ naujo.“Nutartis neskundžiama. Teisėjai                              Antanas Ablingis                                         Ričardas Piličiauskas                                    Virgilijus Valančius