59ddabc2-ae5e-4eab-aba4-60f63cbdc067 · Vilniaus miesto apylinkės teismas

?Baudžiamoji byla Nr. 1-911-865/2022 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-41658-2021-2 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.6.3; (S) 1.2.4.6.2.1. VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. balandžio 11 d. Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Irma Randakevičienė, sekretoriaujant Ritai Dainelienei, dalyvaujant prokurorui Mariui Zupkauskui, kaltinamajam A. V., nukentėjusiajam S. M., jo atstovei advokatei Danuta Cytovič, vertėjaujant Nataljai Reut, vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje A. V., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), nedirba, teistas:

1) Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. birželio 28 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 286 straipsnį – paskirta 8 MGL (1040,00 Eur), bauda sumokėta 2012 m. spalio 12 d., teistumas iÅ¡nykęs, kaltinamas padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 140 straipsnio 1 dalyje, n u s t a t ė : Kaltinamasis A. V. 2021-11-22 apie 12.00 val. UAB „D.“ statybvietėje, adresu (duomenys neskelbtini), konflikto metu, tyčia vienÄ kartÄ kumščiu sudavė S. M.

į veido sritį, taip sukeldamas nukentėjusiajam S. M. fizinį skausmÄ . Apklaustas teisiamojo posėdžio metu A. V. parodė, kad buvo sumuÅ¡tas S. M.. Viskas vyko darbe, statybų objekte. Jis nepraleido pro duris norėjusio iÅ¡eiti S. M., kadangi tuo metu aplink jas dirbo. Kai nepraleido, S. M. jį su durimis nubloÅ¡kė bei puolė už atlapų. Kai jį nubloÅ¡kė, jis atsitrenkė į durų „angokraÅ¡tį“. Kai jis puolė aiÅ¡kintis, tada S. M. už rankos apsuko jį ir numetė ant pirmos laiptų pakopos.

Tuomet jis buvo S. M. prispaustas ir muÅ¡amas į įvarias kÅ«no vietas. Toje patalpoje nieko daugiau be jų nebuvo. Jis kitÄ dienÄ nuėjo paraÅ¡yti pareiÅ¡kimo į policijÄ , tačiau vėliau ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas. Antrojo teisiamojo posėdžio metu A. V. Å¡iuos parodymus pakeitė ir kaltę pripažino visiÅ¡kai bei parodė, kad įvykus žodiniam konfliktui darbe jis pirmas S. M. sudavė vienÄ kartÄ kumščiu į veidÄ ir tik po to tarp jų įvyko grumtynės. Pasielgė impulsyviai ir dėl savo veiksmų labai gailisi.

Nukentėjusiojo atsiprašė. Jie susitaikė. Apklaustas teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis S. M. parodė, kad su kaltinamuoju dirbo statybos darbus viename objekte. Jam įvykio dienÄ apie 12 val. paskambino virÅ¡ininkas, paprašė atneÅ¡ti automobilio raktus, todėl jis greitai nusileido į pirmÄ aukÅ¡tÄ . Durys buvo uždarytos, toje vietoje dirbo palypėjęs ant pakylos A. V.. Jis A. V. pasakė, kad nori praeiti, nes virÅ¡ininkas laukia. A. V. liepė laukti, kol pabaigs. Tada jis dar kartÄ paprašė A.

V. ir pravėrė duris. A. V. pradėjo keiktis, koja paspyrė duris ir užtrenkė. Praverti duris mėgino apie keturis kartus. Kažkuriuo metu, kai jis bandė praverti duris, A. V. nuÅ¡oko nuo pakylos ir netikėtai trenkė jam į nosį. Jis A. V. su koja nustÅ«mė nuo savęs. Jam pradėjo tekėti iÅ¡ nosies kraujas. Kol jis valėsi kraujÄ , pamatė, kad A. V. vėl jį ruoÅ¡iasi pulti, tada jis antrÄ kartÄ jį nustÅ«mė. Po to jis su A. V. pargriuvo ant žemės, bet A. V. nesiliovė, norėjo vėl jam suduoti, tačiau vėl nusistÅ«mė A.

V. nuo savęs ir greitai išėjo į laukÄ . Ten jo laukė virÅ¡ininkas A. Å .. VirÅ¡ininkui iÅ¡ karto pasakė kaip viskas buvo. A. Å . matė, kad jo veidas buvo kruvinas. Paties įvykio be jų niekas daugiau nematė. Kaltinamajam atleido, susitaikė. Taip pat pareiÅ¡kė, kad atsakė civilinio ieÅ¡kinio. Apklaustas teisiamojo posėdžio metu liudytojas A. Å . parodė, kad jis kartu su kaltinamuoju ir nukentėjusiuoju dirbo tame pačiame objekte, tačiau paties įvykio nematė. Eidamas pro Å¡alį girdėjo „rėkavimus“, tačiau nesustojo ir nuėjo toliau link automobilio.

BÅ«damas prie automobilio paskambino S. M., kad pastarasis ateitų pas jį, ir gal po 5 min. S. M. pasirodė su kruvina nosimi ir lÅ«pa. S. M. jam pasakė, kad susistumdė su A. V. ir A. V. kumščiu trenkė jam į veidÄ . Ar jie tarpusavyje susistumdė, jis nematė. S. M. iÅ¡ nosies kraujas stipriai nebėgo, tačiau matėsi pats kraujas ant veido ir ant rankų. Kaip suprato iÅ¡ S. M. pasakojimo, S. M. norėjo iÅ¡eidinėti iÅ¡ laiptinės, A. V. dirbo prie durų ir jo nepraleido, jis bandė atidaryti duris ir įvyko konfliktas po ko A.

V. trenkė jam su kumščiu į veidÄ . Po įvykio jis kalbėjosi ir su A. V.. A. V. jam sakė, kad trenkė S. M.. Ä®vykio vietoje, kaip suprato iÅ¡ jų pasakojimo, jie buvo tik dviese. A. V. išėjo iÅ¡ darbo savo noru ir Å¡iuo metu ten nebedirba. IÅ¡ nukentėjusiojo S. M. 2021-11-30 protokolo-pareiÅ¡kimo matyti, kad S. M. pranešė, kad 2021-11-22 apie 12.00 val. darbovietėje MB „V.“ jį sumušė jo bendradarbis (tikslių jo duomenų nežino) – vienÄ kartÄ sudavė į nosį.

Ä® jokiÄ medicininę įstaigÄ nesikreipė. (b. l.

1) Policijos pareigÅ«no vyresniojo tyrėjo A. Å . praneÅ¡ime apie pradėtÄ ikiteisminį tyrimÄ nurodyta, kad vadovaujantis BPK 166 straipsniu 2021-11-30 buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį. IÅ¡ policijos pareigÅ«no vyresniojo tyrėjo A. Å . 2021-11-30 tarnybinio praneÅ¡imo dėl įvykio vietos matyti, kad nagrinėjant S. M. pareiÅ¡kimÄ nustatyta, kad įvykis įvyko 2021-11-22, į policijÄ buvo kreiptasi 2021-11-30, todėl apžiÅ«rėti įvykio vietÄ nėra tikslinga, kadangi aptikti ar užfiksuoti nusikaltimo pėdsakų neįmanoma. Ä®vykis įvykdytas vieÅ¡oje vietoje. (b. l.

7) IÅ¡ policijos pareigÅ«no tyrėjo R. O. 2022-01-10 akistatos protokolo matyti, kad tiek S. M., tiek A. V. nurodė, kad vienas kitÄ pažįsta iÅ¡ darbinės aplinkos. Apie 2021-11-22 įvykio aplinkybes A. V. parodė, kad kai jis atlikinėjo darbus, S. M. pasakė duoti keliÄ . Jis pastarajam atsakė, kad palauktų dar 5 min. ir tada praleis, nes kitaip sugadins sienÄ . S. M. atsakė, kad nesutinka, nes virÅ¡ininkas laukia. A. V. jam atsakė, kad nepraleis, kol nebaigs darbų. A. V. teigė, kad S. M. bandė kokius 4 kartus praeiti pro duris, po to pastÅ«mė dar stipriau duris, dėl ko jis nukrito nuo polistirolo pakylos ir atsitrenkė į durų angoÅ¡kraÅ¡tį.

Po to S. M. jį užsipuolė ir prispaudęs viena ranka sudavė smÅ«gių į įvarias kÅ«no vietas. Kai jį atsistÅ«mė ir S. M. iÅ¡bėgo iÅ¡ laiptinės. S. M. nesutiko su A. V. nurodytomis aplinkybėmis ir nurodė, kad bandė keletÄ kartų praverti duris, sakė A. V., kad jo laukia virÅ¡ininkas, kadangi jam turėjo paduoti automobilio raktelius. A. V. jo niekaip nepraleido. Jis tÄ penktÄ kartÄ , kai bandė atidaryti duris, Å¡iek tiek stipriau pastÅ«mė duris ir nežymiai pastÅ«mė polistirolÄ ant kurio stovėjo A.

V.. PrieÅ¡ingai nei teigia A. V., A. V. nenukrito, o pats nuo jo nuÅ¡oko, ir tada vienÄ kartÄ trenkė jam į veidÄ , į nosį. Jis jo iÅ¡sigando, todėl koja jį atstÅ«mė nuo savęs. A. V. vėl jį puolė, jis nespėjo jo atstumti ir tada abu parkrito ant grindinio. Vienas į kitÄ buvo įsikibę, jokių smÅ«gių nebuvo. Jis A. V. sakė apsiraminti, tačiau Å¡is neapsiramino, bet jam pavyko jį nuo savęs atstumti ir tada greitai išėjo iÅ¡ įvykio vietos. Taigi po akistatos tarp A.

V. ir S. M. prieÅ¡taravimų paÅ¡alinti nepavyko. (b. l. 76-78) Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2021-11-26 specialisto iÅ¡vadoje nurodyta, kad A. V. buvo padaryti odos nubrozdinimai deÅ¡iniame klube, deÅ¡iniame pakinklyje. Sužalojimai padaryti kietu, buku, ribotÄ pavirÅ¡ių turinčiu daiktu prieÅ¡ 3-7 paras iki apžiÅ«ros. Sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Sužalojimai galėjo bÅ«ti padaryti 2021-11-22 ir nemažiau kaip dviem trauminiais poveikiais. Tikėtina, kad odos nubrozdinimas kairiame pakinklyje galėjo padarytas kietu, buku, briaunÄ turinčiu daikto poveikiu, o odos nubrozdinimas deÅ¡iniame klube galėjo bÅ«ti padarytas griÅ«nant ar atsitrenkiant į kietÄ , ribotÄ pavirÅ¡ių turintį daiktÄ . (b. l. 195-197) A.

V. 2021-11-23 protokolu-pareiÅ¡kimu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį S. M. atžvilgiu, tačiau Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros Vilniaus miesto apylinkės prokuroro M. Zupkausko 2022-01-28 nutarimu pradėtas ikiteisminis tyrimas S. M. buvo nutrauktas pagal BPK 3 straipsnio 1 dalį 7 punktÄ , 212 straipsnio 1 punktÄ , kadangi A. V. patyrė nežymų sveikatos sutrikdymÄ dėl to, kad S. M. gynėsi bÅ«tent nuo A. V. veiksmų, tai darė neperžengdamas bÅ«tinosios ginties ribų (BK 28 straipsnis).

Nutarimas nebuvo apskųstas iki nuosprendžio priėmimo nebuvo apskųstas ir įsiteisėjo. (b. l. 157-159) Teismo motyvai dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, padarymo Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas muÅ¡damas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmÄ arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Teismas, iÅ¡tyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitÄ papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog A.

V., anksčiau nurodytu laiku ir vietoje, kumščiu suduodamas S. M. smÅ«gį į veidÄ , sukėlė fizinį skausmÄ S. M.. Nors kaltinamasis A. V. ikiteisminio tyrimo metu, taip pat ir pirmojo teisiamojo posėdžio metu neigė kaltę, tačiau antrojo teisiamojo posėdžio metu parodymus pakeitė iÅ¡ esmės ir kaltę pripažino visiÅ¡kai bei patvirtino, kad įvykus žodiniam konfliktui jis pirmas sudavė smÅ«gį S. M. į veidÄ , dėl ko vėliau S. M. jį su kojomis atstÅ«mė nuo savęs ir jie po to nukrito ant žemės. Å iais teisiamojo posėdžio metu pakeistas kaltinamojo parodomais teismas neturi pagrindo netikėti, kadangi visų pirma, nukentėjusysis S. M. viso baudžiamojo proceso metu nuosekliai teigė, kad tarp jo ir A.

V. įvyko žodinis konfliktas dėl to, kad A. V., dirbdamas prie išėjimo durų, jam neleido pro jas iÅ¡eiti, o jam pabandžius, A. V. nuÅ¡oko nuo pakylos, ant kurios jis tuo metu dirbo, ir iÅ¡ karto sudavė smÅ«gį jam į veidÄ , po ko pasipylė iÅ¡ nosies kraujas. Taip pat nukentėjusysis S. M. patvirtino, kad po Å¡ių kaltinamojo veiksmų, jis jį su kojomis pora kartų nustÅ«mė nuo savęs, kad buvo nukritę ant grindų, tačiau smÅ«gių kaltinamajam nesudavė, kadangi jie vienas į kitÄ tiesiog buvo įsikibę.

Taigi nukentėjusiojo S. M. parodymus patvirtina ir Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2021-11-26 specialisto iÅ¡vada, kurioje nurodyta, kad A. V. padaryti odos nubrozdinimai deÅ¡iniame klube ir deÅ¡iniame pakinklyje. Sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Sužalojimai galėjo bÅ«ti padaryti 2021-11-22 ir nemažiau kaip dviem trauminiai poveikiais. Taigi sugretinus specialisto iÅ¡vadÄ su A. V. pirminiais parodymais matyti, kad bÅ«tent A. V. parymai prieÅ¡taravo specialisto iÅ¡vadoje nurodytoms aplinkybėms, kadangi A.

V., iki parodymų pakeitimo teisiamojo posėdžio metu, teigė, kad jis patyrė daugybę smÅ«gių į įvarias kÅ«no vienas, kai tuo tarpo specialistas nustatė tik du sužalojimus ant A. V. kojų – minėtoje specialisto iÅ¡vadoje konstatuota, kad vienas padarytas odos nubrozdinimas kairiame pakinklyje galėjo padarytas kietu, buku, briaunÄ turinčiu daikto poveikiu, o odos nubrozdinimas deÅ¡iniame klube galėjo bÅ«ti padarytas griÅ«nant ar atsitrenkiant į kietÄ , ribotÄ pavirÅ¡ių turintį daiktÄ .

Kitaip tariant, vienas nubrozdinimas galėjo bÅ«ti griuvimo pasekmė, o kitas galėjo bÅ«ti padarytas, kaip parodė nukentėjusysis, jam koja nustumiant nuo savęs A. V.. Taigi specialisto iÅ¡vada patvirtino bÅ«tent ne kaltinamojo pirminius parodymus, o bÅ«tent nukentėjusiojo. Pažymėtina ir tai, kad S. M. parodymus netiesiogiai patvirtina ir liudytojo A. Å . parodymai, kad jis nors ir nematė paties įvykio, tačiau matė S. M. kruvinÄ veidÄ , kai jis išėjo iÅ¡ objekto. Taigi teismas neturi pagrindo netikėti nukentėjusiojo nurodytomis aplinkybėmis ir jo parodymus laiko patikimais, be to, fizinio smurto panaudojimÄ prieÅ¡ aplinkybę taip pat vėliau patvirtino kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu.

Taigi teismas, atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, pirmÄ jÄ kaltinamojo įvykio versijÄ atmeta ir ja nesivadovauja, kadangi ji buvo paneigta prieÅ¡ tai aptartais nukentėjusiojo, liudytojo parodymais bei specialisto iÅ¡vadoje nurodytomis aplinkybėmis bei pripažįsta įrodyta aplinkybe, kad bÅ«tent A. V. pats primas savo veiksmais (smÅ«giu nukentėjusiajam į veidÄ ) sukėlė fizinį skausmÄ S. M. bÅ«tent nagrinėjamo įvykio metu. Taigi A. V. kaltę įrodo prieÅ¡ tai paminėtų įrodymų grandinė.

Kaltinamojo A. V. panaudoto fizinio smurto intensyvumas, pobÅ«dis, vieta, taip pat kitos bylos aplinkybės neleidžia abejoti, kad kaltinamasis suprato, kad naudoja fizinį smurtÄ prieÅ¡ nukentėjusįjį, ir kad dėl to jis pajus fizinį skausmÄ , ir norėjo taip veikti, t. y. veikė tiesiogine tyčia. Atsižvelgiant į tai, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad A. V. padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 140 straipsnio 1 dalyje. Dėl kaltinamojo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės susitaikius su nukentėjusiuoju A.

V. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė. Nukentėjusysis S. M. teisiamojo posėdžio metu pateikė praÅ¡ymÄ nutraukti baudžiamÄ jÄ bylÄ , kadangi jis su A. V. susitaikė. Taip pat atsiėmė civilinį ieÅ¡kinį. BK 38 straipsnio nuostatos reglamentuoja atleidimÄ nuo baudžiamosios atsakomybės, kai kaltininkas ir nukentėjęs asmuo susitaiko, ir nustato, kad asmuo, padaręs baudžiamÄ jį nusižengimÄ , neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimÄ , gali bÅ«ti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu:

1) jis prisipažino padaręs nusikalstamÄ veikÄ , 2) savu noru atlygino ar paÅ¡alino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytÄ Å¾alÄ arba susitarė dėl Å¡ios žalos atlyginimo ar paÅ¡alinimo, 3) susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens ar valstybės institucijos atstovu, 4) yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. A. V. padaryta nusikalstama veika priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai. Kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu prisipažino padaręs nusikalstamÄ veikÄ , patvirtino jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes.

Gailėjosi dėl savo veiksmų. Teismui, tiesiogiai iÅ¡klausius kaltinamojo pozicijÄ , nukentėjusiojo praÅ¡ymÄ , nekyla abejonių, kad kaltinamasis A. V. susitaikė su nukentėjusiuoju S. M.. S. M. jam atleido. Nukentėjusysis S. M. taip pat pateiktame praÅ¡yme nurodė, kad atsisako nuo pareikÅ¡to civilinio ieÅ¡kinio. Tiriant V. Ž. asmenybę nustatyta, kad jis praeityje nors ir buvo teistas, tačiau prieÅ¡ beveik 10 metų, teistumas iÅ¡nykęs, todėl į prieÅ¡ tai padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ teismas neatsižvelgia.

Administracinių nusižengimų registro iÅ¡raÅ¡o už 3 metus duomenimis, kaltinamasis 3 kartus baustas administracine tvarka dėl neÅ¡iurkščių administracinių nusižengimų, dvi paskirtos baudos sumokėtos, informacijos apie kitos baudos sumokėjimÄ nėra. Byloje nėra duomenų, kad A. V. bÅ«tų gydęsis psichikos sveikatos problemas ar gydęsis priklausomybės ligas. A. V. iki nusikalstamos veikos padarymo dirbo. Atsižvelgiant į kaltinamojo elgesį po nusikaltimų padarymo, jo asmenybę charakterizuojančias aplinkybes, į nustatytÄ jo atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę ir sunkinančių aplinkybių nebuvimÄ , teismas turi pagrindo manyti, kad A.

V. ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų, todėl sprendžia, kad tikslinga jo atžvilgiu taikyti BK 38 straipsnio nuostatas ir atleisti kaltinamÄ jį nuo baudžiamosios atsakomybės, kai kaltininkas ir nukentėjęs asmuo susitaiko. Å ioje byloje nukentėjusysis ir civilinis ieÅ¡kovas S. M. buvo pareiÅ¡kęs civilinį ieÅ¡kinį dėl 1000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, nuo kurio S. M. teisminio nagrinėjimo metu atsisakė. S. M. buvo supažindintas su teisinėmis Å¡io atsisakymo pasekmėmis.

Esant tokioms aplinkybėms, bylos procesas dėl S. M. civilinio ieÅ¡kinio nutrauktinas. A. V. ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti – panaikintina Å¡iam teismo nuosprendžiui įsiteisėjus. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-305, 307 straipsniais, n u s p r e n d ž i a : A. V., padariusį nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės jam susitaikius su nukentėjusiuoju S. M. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnį ir baudžiamÄ jÄ bylÄ jo atžvilgiu nutraukti.

A. V. paskirtÄ kardomÄ jÄ priemonę – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti panaikinti Å¡iam teismo nuosprendžiui įsiteisėjus. Bylos procesÄ dėl nukentėjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo S. M. civilinio ieÅ¡kinio nutraukti. Nuosprendis per dvideÅ¡imt dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundÄ paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ . IÅ¡aiÅ¡kinti A. V., kad: Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės susitaikius su nukentėjusiuoju, per vienerius metus padarė baudžiamÄ jį nusižengimÄ ar neatsargų nusikaltimÄ arba be pateisinamų priežasčių nevykdo teismo patvirtinto susitarimo dėl žalos atlyginimo sÄ lygų ir tvarkos, teismas gali panaikinti sprendimÄ dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas (BK 38 straipsnio 3 dalis).

Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalį, per vienerius metus padarė naujÄ tyčinį nusikaltimÄ , ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas (BK 38 straipsnio 4 dalis). Teisėja Irma Randakevičienė