59dc5b3d-7cc2-4ffb-8238-5d25f31cfcc2 · Kauno apygardos teismas

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2A-480-413/2011pirmosios instancijos teismo teisėja L. T.;procesinio sprendimo kategorijos: 77.4.4.; (S) 121.15.; 121.18.;121.21. KAUNO APYGARDOS TEISMAS SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2011 m. gegužės 10 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintauto Koriagino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Birutės Bobrel ir Algirdo Remeikos, sekretoriaujant Nomedai Sireikytei, dalyvaujant ieškovei B. M., atsakovei J.

M.,vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo atsakovės J. M. apeliacinį skundÄ dėl Kauno rajono apylinkės teismo 2010 m. spalio 29 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1449-660/2010 panaikinimo pagal ieÅ¡kovės B. M. ieÅ¡kinį atsakovei J. M., iÅ¡vadÄ teikiančioms institucijoms Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui ir Kauno rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui dėl įpareigojimo sudaryti sÄ lygas vaikui bendrauti su artimais giminaičiais.

Teisėjų kolegija n u s t a t ė: IeÅ¡kovė B. M. kreipėsi ieÅ¡kiniu į teismÄ , praÅ¡ydama nustatyti bendravimo su savo vaikaičiu B. M., gim. 2000 m. lapkričio 17 d., tvarkÄ ir įpareigoti atsakovę leisti Å¡eÅ¡tadieniais paimti vaikaitį visai dienai nuo 10 val. iki 17 val., leisti jį lankyti mokykloje, atsakovės namuose, nenustatant konkretaus laiko - dienų ir valandų (t.1, b.l. 1-2).Reikalavimai buvo grindžiami tuo, kad 2007 m. vasario 20 d. mirė ieÅ¡kovės sÅ«nus R. M.. A. B. M. gyvena su savo motina J.

M., mokosi gimnazijos 3 klasėje. Po sÅ«naus mirties santykiai su atsakove pablogėjo, atsakovė pradėjo jÄ Å¡meižti. Nuo 2007 metų atsakovė neleidžia bendrauti su anÅ«ku. Kauno rajono apylinkės teismas 2010 m. spalio 29 d. sprendimu (t.1, b.l. 191-196) ieÅ¡kinį tenkino. Nustatė ieÅ¡kovei B. M. bendravimo su vaikaičiu B. M. tvarkÄ : kas antros savaitės Å¡eÅ¡tadienį nuo 11 val. iki 14 val., bendraujant Savivaldybės biudžetinės įstaigos Kauno rajono Socialinių paslaugų centro Krizių centre, dalyvaujant psichologui. Įpareigojo atsakovę J.

M. sudaryti sūnui B. M. galimybes bendrauti su ieškove B. M. Savivaldybės biudžetinės įstaigos Kauno rajono Socialinių paslaugų centro Krizių centre kas antros savaitės šeštadienį, nuo 11 val. iki 14 val. Priteisė iš atsakovės J. M. ieškovei 127,00 Lt bylinėjimosi išlaidų ir 27,50 Lt (dvidešimt septynis litus 50 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.Teismas byloje surinktais įrodymais nustatė, kad ieškovė netrukdomai bendravo su savo vaikaičiu B.

M. iki vaikaičio tėvo (ieÅ¡kovės sÅ«naus) mirties (2007-02-21), tačiau neįrodytomis pripažino ieÅ¡kovės nurodytas aplinkybes, jog ji anÅ«kÄ augino nuo 3 mėnesių iki 3 metų. Nuo 2007 m. ieÅ¡kovės ir anÅ«ko santykiai nutrÅ«ko. Pagrindinė atsakovės prieÅ¡iÅ¡ko nusiteikimo B. M. atžvilgiu priežastis yra ieÅ¡kovės iÅ¡sakyti priekaiÅ¡tai atsakovei dėl vyro (ieÅ¡kovės sÅ«naus) mirties. Å alys tarpusavyje konfliktuoja, dėl ko ieÅ¡kovė kreipėsi į vaiko teisių apsaugos skyrių, policijÄ ir, nepavykus iÅ¡spręsti bendravimo su anÅ«ku klausimo ikiteismine tvarka, 2008 m. gruodžio 3 d.

į teismÄ dėl įpareigojimo sudaryti sÄ lygas vaikui bendrauti su artimais giminaičiais. Teismas pažymėjo, kad vaikas byloje dėl įpareigojimo sudaryti sÄ lygas bendrauti su artimaisiais giminaičiais privalo bÅ«ti iÅ¡klausytas (CK 3.177 str., CPK 380 str.). Vaiko noras ir poreikis įgyvendinti savo teisę į bendravimÄ su artimais giminaičiais, Å¡iuo atveju su ieÅ¡kove, laikytinas prioritetu prieÅ¡ kitų asmenų interesus. Vaikų teisių apsaugos skyriaus ir Kauno rajono Socialinių paslaugų centro pateiktomis iÅ¡vadomis teismas nustatė, kad vaikas vangia bendrauti su ieÅ¡kove.

Nemalonius jo jausmus močiutės atžvilgiu atspindi vaiko pieÅ¡iniai bei trumpi negatyvÅ«s vaiko komentarai. IÅ¡klausęs nepilnamečio paaiÅ¡kinimus teisme, teismas sprendė, kad B. M. neiÅ¡reiÅ¡kė kategoriÅ¡kos nuomonės, jog jis nenori bendrauti su močiute (ieÅ¡kove). Motinai nedalyvaujant vaikas teismui nurodė, kad gal ir norėtų bendrauti su močiute, jei ji atvažiuotų be policijos. IÅ¡ Å¡io paaiÅ¡kinimo teismas sprendė, kad mažametis B. M., gyvendamas kartu su motina, yra veikiamas jos nuomonės ir požiÅ«rio į senelę (ieÅ¡kovę), savo motinos akivaizdoje jis palaiko jos pozicijÄ , tačiau nėra kategoriÅ¡kai nusistatęs prieÅ¡ ieÅ¡kovę.

Be to, nuo 2007 m. vasario 21 d. tarp ieÅ¡kovės ir atsakovės esant konfliktiniams santykiams, susilpnėjo vaiko ryÅ¡ys su ieÅ¡kove. Teismas nenustatė, kad ieÅ¡kovė netinkamai bÅ«tų atlikusi senelės pareigÄ vaikaičiui ar kitokiu bÅ«du bÅ«tų neigiamai įtakojusi anÅ«kÄ , dėl ko iÅ¡kiltų reali grėsmė jo interesams ir sveikatai. Teismas pažymėjo, kad byloje nėra jokių duomenų, kad ieÅ¡kovės tam tikros moralinės savybės ar jos socialinė padėtis neleistų jai bent iÅ¡ dalies įgyvendinti savo teisę bendrauti su vaikaičiu.

Teismas sutiko su Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovės paaiÅ¡kinimais, jog vaikaičiui lankantis pas senelę bÅ«tų sudarytos tinkamos sÄ lygos ilsėtis ir žaisti. Todėl sprendė, kad siekiant atstatyti emocinį ryšį tarp ieÅ¡kovės ir vaikaičio, tikslinga pradėti bendravimÄ Savivaldybės biudžetinės įstaigos Kauno rajono Socialinių paslaugų centro Krizių centre, dalyvaujant psichologui. Palankiausiomis sÄ lygomis ieÅ¡kovei bendrauti su vaikaičiu teismas pripažino vaiko poilsio dienas, todėl suteikė ieÅ¡kovei teisę bendrauti su vaikaičiu kas antros savaitės Å¡eÅ¡tadienį, o Å¡alims sutarus - pasirinktÄ ir kitÄ savaitės dienÄ .

Vaikaičio B. M. lankymÄ mokykloje, kaip sukeliantį vaikui neigiamus reiÅ¡kinius, pripažino neatitinkančiu vaiko interesų, o bendravimÄ atsakovės namuose – neįmanomu. Atsakovės teiginius, kad ieÅ¡kovė diegia vaikui prieÅ¡ingas moralei savybes, t. y. skatina jį meluoti, nuteikinėja prieÅ¡ motinÄ , kaltina atsakovę vaiko akivaizdoje dėl tėvo mirties, tuo griaudama jos, kaip vaiko motinos, autoritetÄ , teismas pripažino neįrodytais. Atsakovė J. M. apeliaciniu skundu (t. 2, b.l. 1-5) praÅ¡o Kauno rajono  apylinkės teismo 2010 m. spalio 29  d. sprendimÄ Â panaikinti, priimti naujÄ sprendimÄ - ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį atmesti.

Apeliacinis skundas grindžiamas šiais motyvais:1. teismas neteisingai nurodė, kad apeliantės sūnų su ieškove B. M. sieja šeimos ryšiai, kadangi atsakovė su ieškove niekada nebuvo šeima. Nėra tarp vaiko ir ieškovės glaudaus emocinio ryšio, nes ieškovė iki savo sūnaus mirties 2007 m. su vaikaičiu visiškai nebendravo, jo nelankė, nekvietė pas save, neklausinėjo, kaip jis auga ir kuo domisi, ar sveikas ir pan. Todėl tarp vaiko ir ieškovės nėra jokios abipusės traukos, švelnių jausmų ir meilės. Ir priešingai, ieškovė piktumu ir prievarta, su policija ir kitais pareigūnais, nežinia kokiu tikslu, agresyviai siekia bendravimo su anūku Benu.

Toks ieÅ¡kovės elgesys atstÅ«mė mažametį BenÄ nuo jos. Vaikas nepasitiki senele, pamatęs jÄ iÅ¡sigÄ sta, Å¡aukiasi pagalbos, po to labai blogai jaučiasi, pasidaro neramus ir liÅ«dnas, naktimis blogai miega, praÅ¡o atsakovės kur nors iÅ¡vežti, kad senelė B. M. jo nesurastų. Tokia jo savijauta atsispindi pieÅ¡iniuose, kuriuos Benas piešė Krizių centre. Prie Å¡eimos ir artimų asmenų grupės vaikas ieÅ¡kovės nepriskyrė ir nenupiešė. Visos Å¡ios aplinkybės yra patvirtintos ne tik Beno pieÅ¡iniais, bet ir kitais bylos dokumentais:

Kauno rajono Socialinių paslaugų Centro raštais, Kauno rajono Vaiko teisių apsaugos skyriaus Šeimos aplankymo aktais, B. M. charakteristikomis, išduotomis gimnazijos auklėtojos ir direktoriaus bei liudytojų parodymais. Tačiau teismas šių įrodymų nevertino ir tuo pažeidė CPK 185 straipsnio reikalavimus;2. paviršutiniškai teismas vertino ir liudytojų B. S., D. N., R. P., G. Ž. ir O. D. parodymus. Šios liudytojos parodė, kad joms gerai žinoma, jog ne atsakovė draudžia sūnui Benui bendrauti su ieškove, bet jis pats to nenori, kadangi nejaučia meilės ir šilumos iš močiutės, o tik priekaištus jo mamai.

Liudytojos patvirtino, kad ieÅ¡kovė ne gražiu rÅ«pesčiu, gerumu ir meile, o atÅ¡iauriu elgesiu traumuoja ir atstumia nuo savęs BenÄ ;

3. teismas neteisingai nurodė, kad atsakovė ir jos atstovė pripažino, jog ieÅ¡kovė su Benu bendravo iki Beno tėvo mirties 2007 metais ir tai neva patvirtina ieÅ¡kovės pateiktos nuotraukos. Atvirkščiai, buvo teigiama, kad, bÅ«tent iki 2007 metų ieÅ¡kovei Beno nereikėjo, ji jo nelankė nei namuose, nei ligoninėje, su vaiku visiÅ¡kai nebendravo. IeÅ¡kovės pateiktos 3 fotonuotraukos taip pat to nepatvirtina, kadangi dvejose fotonuotraukose Benas dar kÅ«dikis, o trečioje – mažas;4. teismas teisingai nurodė, kad nustačius, jog vaikÄ ir trečiÄ jį asmenį sieja artimi giminystės ryÅ¡iai, prioritetu prieÅ¡ kitų asmenų interesus turi bÅ«ti paties vaiko noras ir poreikis.

Tačiau tokio noro ir poreikio atsakovės mažametis sÅ«nus Benas nėra iÅ¡reiÅ¡kęs. IÅ¡ viso jo elgesio, pareiÅ¡kimų, pieÅ¡inių ir parodymų teismo posėdyje galima daryti tvirtÄ iÅ¡vadÄ , kad bendrauti su ieÅ¡kove jis nenori, jos nemyli ir bijo. Teismas nepagrįstai nurodė, kad tik prie atsakovės jis sako, jog nenori bendrauti su močiute. IÅ¡ tikrųjų teismo posėdyje Benas parodė, kad jis pats nenori bendrauti su močiute, nenori su ja susitikti nei mokykloje, nei kitur, nenori su močiute kalbėtis, dėl to neatsiliepia į jos telefoninius skambučius, nenori imti iÅ¡ jos dovanų ir jų nepriimtų.

Vaiko iÅ¡reikÅ¡tas abejotinas teiginys „galbÅ«t, jeigu mamos ir močiutės santykiai bÅ«tų kitokie, jei močiutė neatvažiuotų su policija, galbÅ«t, ir norėčiau bendrauti, nežinau“ yra suformuluotas teismo, o ne vaiko. Teismas prioritetu laikė ne mažamečio Beno interesus ir poreikius, o ieÅ¡kovės B. M. interesus ir norus;5. teismas visiÅ¡kai neatkreipė dėmesio į ieÅ¡kovės aiÅ¡kiai melagingus skundus Vaiko teisių apsaugos skyriui apie blogas Beno gyvenimo sÄ lygas, kas VTAS apsilankymo aktais ir foto nuotraukomis apie Å¡eimos keliones buvo paneigta.

Teismas neįvertino ieškovės asmeninių savybių: melo, grasinimų, agresyvumo, kurios buvo pagrindu netenkinti jos ieškinio ir nesiaiškino, kodėl ieškovė tokiais drastiškais veiksmais siekia bendravimo su anūku;6. teismas neteisingai taikė materialinės teisės normas, t.y. Civilinio kodekso 3.172 straipsnį. Ieškovė nėra atsakovės ir mažamečio Beno šeimos narė ir ja niekada nebuvo. Šeimos narys ir giminaitis yra skirtingi asmenys ir teismas neturėjo teisės jų sutapatinti.

Be to, pagal Å¡io įstatymo nuostatas reikia sudaryti vaikams sÄ lygas bendrauti su artimaisiais giminaičiais, jeigu tai atitinka vaiko interesus. Jungtinių Tautų vaiko teisių Konvencijos 8 str. 1 d. konstatuota, kad valstybės dalyvės įsipareigojo gerbti vaiko teisę neleisdamos neteisėto kiÅ¡imosi. Vaiko atžvilgiu Å¡ių įstatymų nuostatos yra Å¡iurkščiai pažeistos, nes teismas suteikė ieÅ¡kovei galimybę neteisėtai kiÅ¡tis į mažamečio vaiko gyvenimÄ . CK 3.176 str. 2 d. nurodyta, kad teismas gali atsisakyti leisti bendrauti su vaiku artimiems giminaičiams, jei tai prieÅ¡tarauja vaiko interesams.

Akivaizdu, kad bendravimas su ieÅ¡kove atsakovės sÅ«naus Beno interesams prieÅ¡tarauja.7. teismas pažeidė ir Beno apklausÄ , kadangi teismo posėdyje dalyvavo suaugusių asmenų psichologė J. V., o ne vaikų psichologė.

8. teismas teisingai netenkino ieÅ¡kovės ieÅ¡kinio bendrauti su Benu atsakovės namuose ir mokykloje ir nurodė Krizių CentrÄ , dalyvaujant psichologui, tačiau nenurodė, kad susitikimuose turi dalyvauti vaikų psichologas. Teismo leidimas ieÅ¡kovei bendrauti su Benu kas antrÄ Å¡eÅ¡tadienį nuo 11 val. iki 14 val., t.y. po 3 valandas su nemylimu asmeniu, fiziÅ¡kai ir emociÅ¡kai vaikÄ nuvargintų. Tai gali turėti vaikui ne tik fizinį, bet ir psichotrauminį poveikį. Tokį poveikį gali turėti ir teismo nustatytas bendravimas su senele kas antrÄ Å¡eÅ¡tadienį, nes jis niekur negalėtų iÅ¡vykti, užsiimti savo pomėgiais, sportine bei kultÅ«rine veikla ir pan.

Å i prievartinė prievolė neatstatytų teigiamo emocinio ryÅ¡io tarp vaiko ir ieÅ¡kovės, o prieÅ¡ingai - jam įžiebtų tik neapykantÄ senelei, pažeistų vaiko harmoningos asmenybės vystymÄ si ir raidÄ ;9. Teismas neįvertino ir VTAT skyriaus atstovės iÅ¡vados, kad ieÅ¡kovės bendravimas su vaikaičiu galėtų bÅ«ti tiktai tada, kai bÅ«tų atstatytas emocinis ryÅ¡ys tarp vaiko ir močiutės. Å io ryÅ¡io dabar nėra, o ar bus jis atstatytas ateityje - neaiÅ¡ku. Todėl ieÅ¡kovės ir mažamečio Beno bendravimas neturėjo bÅ«ti leistas, nes jis yra žalingas mažamečiui Benui.

Atsiliepimu į atsakovės apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovė B. M. (t.2, b.l. 10-12) praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti ir palikti Kauno rajono apylinkės teismo 2010 m. spalio 29 d. sprendimÄ nepakeistÄ . Atsiliepime nurodoma, kad apeliacinis skundas prieÅ¡tarauja visai bylos eigai, Lietuvos Respublikos įstatymams ir pačios apeliantės parodymams, duotiems 2010 m. birželio mėn. 2 d. teismo posėdžio metu. Apeliantė skunde nurodo, kad ieÅ¡kovė nebuvo ir nėra jos Å¡eimos narė, bet ji negali paneigti ieÅ¡kovės kraujo ryÅ¡io su anÅ«ku (CPK 130 str.).

Atsakovė nepripažįsta ieÅ¡kovės, kaip Å¡eimos narės, po ieÅ¡kovės sÅ«naus R. M. mirties ir aiÅ¡kiai įtakoja B. M. (anÅ«kÄ ), drausdama jam bendrauti su ieÅ¡kove. Pirmos instancijos teismas nustatė, kad yra konfliktas tarp ieÅ¡kovės ir atsakovės, o apeliantė įtakoja anÅ«kÄ . TÄ pripažino ir pati atsakovė 2010 m. birželio 2 d. teismo posėdyje. Neteisingi atsakovės teiginiai, kad tarp ieÅ¡kovės ir anÅ«ko nėra emocinio ryÅ¡io, kad ieÅ¡kovė su juo nebendravo, nes tokie ryÅ¡iai nutrÅ«ko tik po jos (ieÅ¡kovės) sÅ«naus mirties.

Atsakovė darė viskÄ , kad ieÅ¡kovė ne tik nesusitiktų, bet net ir telefonu negalėtų kalbėti su anÅ«ku. Atsakovės paaiÅ¡kinimai yra prieÅ¡taringi ir neatitinkantys tikrovės, kadangi policijos pareigÅ«nas ieÅ¡kovės buvo pasitelktas tik vienÄ kartÄ ir jis buvo be policijos darbuotojo aprangos. Apeliacinis skundas tenkintinas. Bylos duomenimis nustatyta, kad B. M., gimęs 2000 m. lapkričio 17 d., yra ieÅ¡kovės vaikaitis. Vaiko tėvas (ieÅ¡kovės sÅ«nus) R. M. mirė 2007 m. vasario 21 d., motina (atsakovė) ir velionis ieÅ¡kovės sÅ«nus, gimus vaikui, niekada kartu su ieÅ¡kove negyveno.

IeÅ¡kovės teigimu, ji vaikaičiu rÅ«pinosi nuo gimimo iki 3 metų, iki vaikaičiui pradėjus lankyti darželį (b. l. 65), todėl juos sieja stiprus emocinis ryÅ¡ys. Taip pat ieÅ¡kovė nurodo, kad sÅ«nui esant gyvam, ji su vaikaičiu normaliai bendravo, palaikė Å¡iltus santykius, tiek sÅ«nus, tiek atsakovė kartu su vaikaičiui jÄ aplankydavo, tačiau po sÅ«naus mirties atsakovė trukdo ieÅ¡kovei bendrauti su vaiku, todėl ieÅ¡kovė kreipėsi į Kauno rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrių (b. l. 8), kad bÅ«tų apsaugoti vaiko interesai, t. y. sudarytos sÄ lygos vaikaičiui bendrauti su ieÅ¡kove.

Atsakovė buvo įpareigota sudaryti tokias sÄ lygas, tačiau Å¡io įpareigojimo nevykdo (b. l. 6). IeÅ¡kovė prašė teismo įpareigoti atsakovę sudaryti sÄ lygas vaikui bendrauti su ieÅ¡kove, nustatant tokiÄ bendravimo tvarkÄ : leisti Å¡eÅ¡tadieniais pasiimti vaikaitį pas save, lankyti vaikaitį mokykloje bei atsakovės namuose.Nagrinėjamu atveju kyla teisės normų, reglamentuojančių artimųjų giminaičių bendravimÄ su vaiku, aiÅ¡kinimo ir taikymo klausimai. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnyje nustatyta, kad Å¡eima yra visuomenės ir valstybės pagrindas, o valstybė saugo ir globoja Å¡eimÄ , motinystę, tėvystę ir vaikystę.

Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 8 straipsnio 1 dalimi valstybės dalyvės įsipareigojo gerbti vaiko teisę iÅ¡saugoti savo identiÅ¡kumÄ , įskaitant pilietybę, vardÄ ir Å¡eimos ryÅ¡ius, kaip tai nustatyta įstatymo, neleisdamos neteisėto kiÅ¡imosi. Kiekvieno asmens teisė į jo Å¡eimos gyvenimo gerbimÄ Ä¯tvirtinta Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnio 1 dalyje. Å eimos svarba pabrėžiama ir vaiko teisė nuo gimimo momento į vardÄ , pavardę, tautybę ir pilietybę, teisė į Å¡eimos gyvenimÄ bei kitus su jo individualybe susijusius ryÅ¡ius ir jų iÅ¡saugojimÄ nustatyta ir Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje.

Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodoma, kad pagal Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnį valstybės valdžios institucijos yra įpareigotos ne tik susilaikyti nuo savavališko šio straipsnio saugomų asmens teisių apribojimo, bet taip pat gali egzistuoti pozityvios pareigos, neatskiriamai susijusios su veiksmingu šeimos gyvenimo (ir kitų šiame straipsnyje saugomų teisinių gėrių) gerbimu (žr., pvz., Marckx v. Belgium, no. 6833/74, judgment of 13 June 1979, § 31).

Teismo teigimu, „šeimos gyvenimas“ Konvencijos 8 straipsnio prasme apima mažiausiai ryÅ¡ius tarp artimųjų giminaičių, kaip, pavyzdžiui, tarp senelių ir vaikaičių, nes tokie giminaičiai gali užimti svarbiÄ vietÄ Å¡eimos gyvenime. Pagarba Å¡eimos gyvenimui įpareigoja valstybę veikti taip, kad bÅ«tų sudarytos galimybės tokiems ryÅ¡iams normaliai plėtotis (žr. cituotÄ sprendimÄ Marckx v. Belgium, § 45, Scozzari and Giunta v. Italy, no. 39221/98, judgment of 13 July 2000).

Europos Žmogaus Teisių Komisija jos veiklos metu taip pat yra pažymėjusi, kad šeimos gyvenimas tarp senelių ir vaikaičių gali būti ir tada, kai jie negyvena kartu, bet yra susiformavę glaudūs šeiminiai ryšiai, ypač kai dažnai bendraujama (žr. Fidler v. Austria, no. 24759/94, report of 3 December 1997, § 46) (LAT 2009-05-29 nutartis Nr. 3K-3-203/2009). Vaiko bendravimas su artimaisiais giminaičiais yra itin svarbus vaiko tapatybės jausmui, jo visapusiškai ir harmoningai raidai, todėl turi būti siekiama užtikrinti, kad vaikas galėtų palaikyti ryšius ne tik su tėvais, bet ir su kitais artimais asmenimis, priklausančiais vadinamajai „išplėstinei šeimai“.

Visos iÅ¡vardytos vaiko teisės gali bÅ«ti ribojamos tik tada, jeigu kenkia paties vaiko interesams.Ä®statyme nekonkretinama, kokia padėtis ar veiksmai laikytini prieÅ¡ingais vaikų interesams, dėl kurių galėtų bÅ«ti ribojamas bendravimo teisės įgyvendinimas. Kiekvienu konkrečiu atveju, atsižvelgiant į vaikų brandÄ , susidariusiÄ padėtį ir artimųjų giminaičių poelgius, jų gyvenimo bÅ«dÄ ir kitas konkrečias aplinkybes, sprendžiama, ar bendravimas atitinka vaikų interesus.

Pirmosios instancijos teismas vienu iÅ¡ pagrindinių įrodymų tenkinant ieÅ¡kovės reikalavimÄ pripažino nepilnamečio B. M. teismo posėdyje iÅ¡sakytus žodžius „jeigu mamos ir močiutės santykiai bÅ«tų kitokie, jei močiutė neatvažiuotų su policija, galbÅ«t ir norėčiau bendrauti, nežinau“. Teisėjų kolegija pažymi, kad teismo sprendimas turi bÅ«ti teisėtas ir pagrįstas (CPK 263 str. 1 d.). Teismas turi įvertinti įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 str. 1 d.).

Teisėjų kolegija sutinka su apeliantės teiginiais, kad paminėtas įstatymų nuostatas teismas pažeidė, o teismo išvados yra prieštaringos. Byloje surinkti įrodymai nepatvirtina ieškovės teiginių, kad iki ieškovės sūnaus (vaikaičio tėvo) mirties būtų užsimezgę tarp jos ir anūko tamprūs ir artimi ryšiai. Priešingai, iš vaiko ir atsakovės paaiškinimų, liudytojų B.M. S., D. N., O. D. parodymų galima spręsti, kad sukakus vaikui 3 m., jo ir senelės tolimesnis bendravimas buvo epizodinis, artimi ryšiai tarp jų nebuvo užsimezgę, o ieškovės pateiktos fotonuotraukos tik patvirtina galimus ieškovės bendravimo su vaiku faktus, kai vaikas dar buvo mažas.

Pirmosios instancijos teismas Å¡ių įrodymų nevertino ir dėl jų nepasisakė. IÅ¡ nepilnamečio apklausų teisme, jo paaiÅ¡kinimų socialiniams darbuotojams, vaiko pieÅ¡inių, VTAS ir Socialinio paslaugų centro iÅ¡vadų matyti, kad bendraudamas su ieÅ¡kove vaikas jaučia įtampÄ , baimę, ir bendrauti su ja nenori (b.l. 71-72, 143, 153, 17). Å i vaiko nuostata ieÅ¡kovės atžvilgiu iÅ¡ esmės nepasikeitė nuo pirmųjų jo apklausų. Byloje taip pat nėra jokių objektyvių duomenų iÅ¡vadai, kad tokį vaiko požiÅ«rį ieÅ¡kovės atžvilgiu sÄ lygojo atsakovės veiksmai.

Taigi, pirmosios instancijos teismas, neiÅ¡tyręs bylos įrodymų viseto, nepasisakydamas dėl Socialinių paslaugų centro iÅ¡vados, kad priverstinis bendravimas su močiute vaikui yra nemalonus ir prievartinis kontaktas (b.l. 153), neatsižvelgdamas į vaiko paaiÅ¡kinimus visumoje, bet nurodydamas tik neaiÅ¡kiai suformuluotÄ vaiko atsakymo fragmentÄ (b.l. 174-1758), padarė nepagrįstÄ ir vaiko norams bei jo interesams prieÅ¡taraujančiÄ iÅ¡vadÄ dėl vaiko teisės bendrauti su ieÅ¡kove įgyvendinimo.

Pažymėtina, kad teismas gali įpareigoti tėvus (tėvÄ ir motinÄ ) sudaryti vaikui sÄ lygas bendrauti su artimaisiais giminaičiais tik tuomet, jeigu iÅ¡ nustatytų aplinkybių galima daryti neabejotinÄ iÅ¡vadÄ , kad toks bendravimas neprieÅ¡tarauja vaiko interesams. CK 3.164 straipsnyje nustatyta, kad kai sprendžiamas bet koks su vaiku susijęs klausimas, vaikas, sugebantis suformuluoti savo pažiÅ«ras, turi bÅ«ti iÅ¡klausytas tiesiogiai, o jei tai neįmanoma, – per atstovÄ ir, priimant sprendimÄ , turi bÅ«ti atsižvelgta į jo norus, jei tai neprieÅ¡tarauja paties vaiko interesams.

Nagrinėjamos bylos atveju vaikas buvo iÅ¡klausytas tiesiogiai teisme ir savo nuomonės, iÅ¡sakytos psichologui, nei vienu iÅ¡ teisminės apklausos atvejų nepakeitė. Taigi jei vaiko norai prieÅ¡tarauja jo interesams, sprendimÄ bÅ«tina priimti vaiko interesais. Svarbiausias ir esminis vaiko interesas yra augti sveikoje, saugioje ir ramioje aplinkoje, kurioje vaikas nepatiria psichologinės įtampos, baimės ar nuolatinių konfliktinių situacijų. Byloje nustatytų aplinkybių pagrindu galima konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismo skundžiamu sprendimu parinktas tiesioginio bendravimo su vaikaičiu bÅ«das dabartiniu metu neatitinka vaiko interesų, todėl yra pagrindas teismo sprendimÄ , kaip nepagrįstÄ , panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį atmesti (CPK 263 str. 1 d., 330 str., 326 str. 1 d. 2 p.).Pažymėtina, kad teisiniai santykiai, dėl kurių yra kilęs ginčas, yra tęstinio pobÅ«džio, pasikeitus faktinėms aplinkybėms yra galimas Å¡io ginčo naujas sprendimas.

Be to, bendrauti su artimaisiais giminaičiais yra vaiko teisė, kuriÄ turi užtikrinti vaiko tėvai (CK 3.172 straipsnis). Pasikeitus vaiko pažiÅ«roms bei motinai nevykdant savo pareigų, į teismÄ nuo 14 metų amžiaus gali kreiptis pats vaikas (CK 3.164 str. 2 d.).Atsakovė turėjo 450 Lt atstovavimo iÅ¡laidų ir sumokėjo 133 Lt žyminį mokestį apeliacinės instancijos teisme. Valstybė patyrė 7,25 Lt iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. IeÅ¡kinį atmetus, Å¡ios iÅ¡laidos priteistinos iÅ¡ ieÅ¡kovės (CPK 88, 93, 96, 98 str.) Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 331 straipsniu, n u s p r e n d ž i a: panaikinti Kauno rajono apylinkės teismo 2010 m. spalio 29 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį atmesti.Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės B.

M., a.k. (duomenys neskelbtini) atsakovei J. M., a.k. (duomenys neskelbtini) 450 Lt (keturis Å¡imtus penkiasdeÅ¡imt litų) atstovavimo iÅ¡laidų ir 133 Lt (vienÄ Å¡imtÄ trisdeÅ¡imt tris litus) žyminį mokestį apeliacinės instancijos teisme ir 7,25 Lt (septynis litus 25 ct) iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.Å i teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. Teisėjai                                                          Gintautas Koriaginas                                                                         Birutė Bobrel                                                                         Algirdas Remeika