2016-04-11 Nr. AB-8012-3-61-3-01892-2015-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-1365-624/2016

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01892-2015-1

Procesinio sprendimo kategorija 12.4

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. balandžio 11 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Arūno Dirvono (pranešėjas) ir Veslavos Ruskan, teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovo Lietuvos geologijos tarnybos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. liepos 27 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Baltijos karjerai“ skundą atsakovui Lietuvos geologijos tarnybai prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos, tretiesiems suinteresuotiems asmenims B. P. individualiai įmonei, akcinei bendrovei „Dolomitas“, J. K. individualiai įmonei „Gelmių tyrimai“ dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėjas UAB „Baltijos karjerai“ su skundu, kurį patikslino (I t., b. l. 1–8, 27–34), kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) panaikinti Lietuvos geologijos tarnybos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos (toliau – ir Geologijos tarnyba; atsakovas) sprendimą netenkinti B. P. individualios įmonės (toliau – ir B. P. IĮ) prašymo įregistruoti dolomito išteklių tyrimą (duomenys neskelbtini) dolomito telkinio naujame plote (tyrimo užsakovas UAB „Baltijos karjerai“), įformintą Geologijos tarnybos 2015 m. vasario 27 d. raštu Nr. (7)-1.7-657; 2) panaikinti Geologijos tarnybos sprendimą, kuriuo buvo patenkintas J. K. individualios įmonės „Gelmių tyrimai“ (toliau – ir IĮ „Gelmių tyrimai“) prašymas įregistruoti dolomito išteklių tyrimą (duomenys neskelbtini) dolomito telkinio naujame plote (tyrimo užsakovas AB „Dolomitas“), įformintą Geologijos tarnybos 2015 m. vasario 26 d. raštu Nr. (7)-1.7-636; 3) įpareigoti Geologijos tarnybą priimti naują sprendimą dėl B. P. IĮ prašymo įregistruoti dolomito išteklių tyrimą (duomenys neskelbtini) dolomito telkinio naujame plote (tyrimo užsakovas UAB „Baltijos karjerai“) – B. P. IĮ prašymą tenkinti; 4) priteisti išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu.

Pareiškėjas nurodė, kad B. P. IĮ 2015 m. sausio 19 d. kreipėsi į Geologijos tarnybą, prašydama pareiškėjui įregistruoti (duomenys neskelbtini) dolomito telkinio (toliau – ir telkinys) naujo ploto detalią žvalgybą, pateikė telkinio žvalgybos techninę užduotį bei kitus reikiamus lydinčius dokumentus. Geologijos tarnyba 2015 m. sausio 26 d. raštu paprašė pateikti įmonės ketinimo apsirūpinti papildomais dolomito ištekliais ekonominį pagrindimą. Kadangi teisės aktai nenumato būtinybės pateikti tokį pagrindimą ir neapibrėžia jo turinio, pareiškėjas 2015 m. sausio 28 d. raštu paprašė patikslinti pageidaujamo ekonominio pagrindimo struktūrą/dalis, tačiau atsakovas to nepadarė. Pareiškėjas 2015 m. vasario 25 d. raštu atsakovui pakartotinai paaiškino, jog bendrovė dolomito gavybos veiklos nevykdo, todėl negali tinkamai įvykdyti nurodyto reikalavimo, nurodė, kad bendrovė yra ekonomiškai pajėgi įsisavinti naujus naudingųjų iškasenų telkinius. Atsakovas 2015 m. vasario 27 d. raštu Nr. (7)-1.7-657 informavo, kad priėmė sprendimus dolomito išteklių telkinio naujame plote tyrimą įregistruoti AB „Dolomitas“, o B. P. IĮ prašymo netenkinti. Skundžiami sprendimai priimti remiantis ne konkrečiomis teisės normomis, o aplinkybių, įvardintų AB „Dolomitas“ pagrindime, pagrindu, kuris pagal teisės aktus neturėjo būti reikalaujamas ir vertinamas. Skundžiami sprendimai priimti ne visuomenės/valstybės, bet privataus juridinio asmens AB „Dolomitas“ interesais. Teigė, kad Geologijos tarnyba, atmesdama pareiškėjo užsakymu pateiktą prašymą ir patenkindama analogišką kito ūkio subjekto prašymą, suteikė pastarajam pirmumo teisę/privilegiją, taip pažeisdama lygiateisiškumo bei teisingumo principus, teisės aktų nuostatas ir teisinio apibrėžtumo principą.

Atsakovas Geologijos tarnyba atsiliepime į skundą (I t., b. l. 45–50) prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsakovas nurodė, kad teisės aktuose tyrimų registravimo konkursai ar prioritetai, esant daugiau nei vienam pretendentui tirti dolomito išteklius tame pačiame plote, nenumatyti. Geologijos tarnyboje 2015 m. sausio 19 d. buvo gauti IĮ „Gelmių tyrimai“ ir B. P. IĮ prašymai tyrimo užsakovų AB „Dolomitas“ ir UAB „Baltijos karjerai“ vardu įregistruoti dolomito išteklių tyrimą tame pačiame telkinio naujame plote. Atsakovas, siekdamas priimti kuo objektyvesnį sprendimą, 2015 m. sausio 26 d. raštu pasiūlė tyrimų užsakovams pateikti jų ketinimų apsirūpinti papildomais telkinio ištekliais ekonominį pagrindimą.

AB „Dolomitas“ pateikė išsamų paaiškinimą, kuriame išdėstė įmonės ketinimus žvalgyti dolomito išteklius ir po to vykdyti gavybos darbus naujame telkinio plote. Tuo tarpu pareiškėjas atsisakė teikti bet kokius paaiškinimus. Įvertinęs pageidaujamo žvalgyti telkinio naujo ploto išsidėstymą gretimų naudojamo telkinio plotų atžvilgiu bei atsižvelgdamas į AB „Dolomitas“ pateiktus papildomus paaiškinimus, atsakovas 2015 m. vasario 26 d. įregistravo minėto ploto dolomito išteklių tyrimą AB „Dolomitas“, o B. P. IĮ prašymą atmetė.

Atsakovas teigė, kad pareiškėjas jau turėjo teisę atlikti ginčijamo ploto geologinius tyrimus, bet ja nepasinaudojo ir per nustatytą terminą jų neįvykdė. 2008 m. rugsėjo 11 d. užsakovui UAB „Baltijos karjerai“ buvo įregistruotas tyrimas atlikti detalią žvalgybą tame pačiame plote, tuo metu vadintame (duomenys neskelbtini) dolomito prognoziniu plotu, t. y. (duomenys neskelbtini) plotuose. Numatyta tyrimo pabaiga – 2010 m. balandžio 10 d. Pareiškėjui 2008 m. lapkričio 25 d. buvo išduotas pakartotinis leidimas Nr. 70p-08 ir sudaryta (duomenys neskelbtini) ploto prognozinių dolomito išteklių naudojimo sutartis, kuria leista žvalgyti dolomito išteklius suderintame 86,8 ha plote.

Nustatyta žvalgybos darbų trukmė iki 2011 m. gruodžio 1 d. Siekiant pratęsti teisę į (duomenys neskelbtini) ploto dolomito išteklių tyrimą, 2011 m. lapkričio 22 d. buvo pateiktas prašymas patikslinti įregistruoto tyrimo duomenis, pakeičiant tyrimų užsakovą į su pareiškėju susijusią įmonę UAB „Prima Parte“ ir pratęsiant tyrimų pabaigos datą iki 2012 m. rugsėjo 15 d. Dar nepasibaigus su pareiškėju sudarytos (duomenys neskelbtini) ploto prognozinių dolomito išteklių naudojimo sutarties galiojimo terminui, UAB „Prima Parte“ pateikė prašymą išduoti analogišką leidimą žvalgyti (duomenys neskelbtini) ploto dolomito išteklius bei pareiškėjo sutikimą, kad leidimas būtų išduotas kitai bendrovei.

UAB „Prima Parte“ buvo išduotas 2011 m. gruodžio 15 d. leidimas 58p-11 ir sudaryta analogiška (duomenys neskelbtini) ploto prognozinių dolomito išteklių naudojimo sutartis, kurios galiojimo terminas buvo numatytas iki 2014 m. gruodžio 15 d. IĮ „Gelmių tyrimai“ pateikė 2012 m. gruodžio 19 d. prašymą išbraukti žemės gelmių tyrimą – detalią žvalgybą (duomenys neskelbtini) plotuose, iš Registro tyrimų dalies, darbų nevykdymo priežastimi nurodydamas užsakovo tyrimų nefinansavimą. Baigiantis (duomenys neskelbtini) ploto prognozinių dolomito išteklių naudojimo sutarties prie UAB „Prima Parte“ išduoto leidimo 58p-11 galiojimo terminui, IĮ „Gelmių tyrimai“ 2014 m. spalio 20 d. vėl pateikė prašymą pareiškėjo užsakymu registruoti detalią žvalgybą (duomenys neskelbtini) telkinio naujame plote (tame pačiame (duomenys neskelbtini) prognoziniame plote), tačiau tuo metu pareiškėjas neturėjo leidimo žvalgyti ploto išteklius ir tyrimą buvo atsisakyta registruoti.

IĮ „Gelmių tyrimai“ užsakovo UAB „Prima Parte“ vardu 2014 m. lapkričio 5 d. pateikė naują prašymą registruoti tyrimą, prašymą iš dalies patenkinus, tyrimas buvo įregistruotas, nustatant tyrimo pabaigos terminą 2015 m. sausio 30 d. UAB „Prima Parte“ 2014 m. gruodžio 19 d. prašė pratęsti įregistruoto tyrimo terminą, tačiau nesant teisės aktuose nustatytai galimybei tęsti detalios žvalgybos sutarties galiojimo laikotarpį po to, kai nebuvo įvykdyta privaloma sutarties sąlyga dėl žvalgybos darbų vykdymo trukmės, prašymas netenkintas.

IĮ „Gelmių tyrimai“ prašymu UAB „Prima Parte“ detalios žvalgybos darbas telkinio naujame plote išregistruotas 2015 m. sausio 25 d. Atsižvelgiant į tai, atsakovui nesuprantamos pareiškėjo pastangos išsaugoti teisę į ginčijamo ploto detalios žvalgybos darbus, nesudarant šių darbų vykdymui realių sąlygų (nefinansuojant). Pareiškėjas dėl neaiškių priežasčių atsisakė ketinimų vykdyti žvalgybos darbus kituose dvejuose to paties rajono teritorijoje išskirtuose dolomito prognoziniuose plotuose, pasižyminčiuose analogiškomis geologinėmis sąlygomis, be to, pareiškėjas niekada neturėjo atsakovo išduoto leidimo vykdyti dolomito gavybos darbus.

Trečiasis suinteresuotas asmuo AB „Dolomitas“ atsiliepime į skundą (I t., b. l. 155–157) prašė jį atmesti.

Teigė, kad pareiškėjas nenurodo jokių teisinių argumentų, sudarančių pagrindą panaikinti jam nepalankų sprendimą. Prašymus registruoti tyrimą pateikusios šalys turėjo vienodą teisę reikšti tokį prašymą, o atsakovas turėjo pareigą priimti sprendimą, atsižvelgdamas į pagrindinį kriterijų – valstybei teikiamą naudą. UAB „Dolomitas“ veikia nuo 1964 m. ir yra sukaupusi ilgametę gamybinę patirtį dolomito produktų gamybos srityje. Ginčijame prognozinių išteklių plote dolomito klodas gali būti stipriai kintančio storio ir pakraščiuose kaverningas, todėl užtikrinti tokios žaliavos racionalią gavybą ir rentabilų perdirbimą, reikia atitinkamos patirties, know-how ir technologinio pasirengimo. AB „Dolomitas“ atitinka šias sąlygas. AB „Dolomitas“ II-oji gamybinė linija, perdirbanti iki 500 tūkstančių tonų per metus, yra už pusės kilometro nuo minėtos teritorijos ribos. Visiškai greta eina pagrindinis karjero vidaus kelias, jungiantis kitus gamybinius pajėgumus bei naudojamas produkcijos išvežimui į geležinkelio krovą. Keli dideli skaldos nuoplovų (pulpos laukų) plotai taip pat yra išsidėstę aplinkui. Gamybinės linijos aprūpintos elektros ir vandens tiekimu. Visa ši infrastruktūra yra kritinė aukštos kokybės dolomito skaldos gamybai ir jos valdymas daro įtaką produkto savikainai. Atsiliepime nurodoma, kad dalis žvalgybą vykdančių įmonių nesugeba atlikti darbų laiku ir atsiskaityti Geologijos tarnybai. Nors tokioms įmonėms žvalgymo leidimai tęsiami, rezultatas negaunamas, darbai yra vilkinami.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. liepos 27 d. sprendimu (II t., b. l. 17–24) pareiškėjo UAB „Baltijos karjerai“ skundą iš dalies patenkino: panaikino Geologijos tarnybos 2015 m. vasario 27 d. sprendimą Nr. (7)-1.7-657, įpareigojo Geologijos tarnybą įregistruoti dolomito išteklių tyrimą (duomenys neskelbtini) dolomito telkinio naujame plote pagal B. P. IĮ 2015 m. sausio 19 d. prašymą Nr. 6/15 (tyrimo užsakovas UAB „Baltijos karjerai“). Likusią skundo dalį atmetė.

Teismas nustatė, kad 2015 m. sausio 19 d. į Žemės gelmių registro tvarkytoją Geologijos tarnybą kreipėsi dvi įmonės, turinčios teisę vykdyti geologinius tyrimus (IĮ „Gelmių tyrimai“ ir B. P. IĮ), ketinančios, atitinkamai, AB „Dolomitas“ ir UAB „Baltijos karjerai“ užsakymu atlikti (duomenys neskelbtini) dolomito telkinio naujo ploto geologinius tyrimus ir prašydamos įregistruoti numatomą tyrimą (detalią žvalgybą) Žemės gelmių registre. Byloje kilo ginčas dėl tyrimo, kurio užsakovas AB „Dolomitas“, įregistravimo Žemės gelmių registre ir tyrimo, kurio užsakovas yra UAB „Baltijos karjerai“, atsisakymo įregistruoti, pagrįstumo ir teisėtumo.

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Žemės gelmių įstatymas, Vyriausybės 2002 m. balandžio 26 d. nutarimu Nr. 584 patvirtinti Žemės gelmių registro nuostatai (toliau – Nuostatai) ir Žemės gelmių registro tvarkymo taisyklės, patvirtintos Geologijos tarnybos direktoriaus 2004 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. 1-45 (toliau – Taisyklės). Be to, sprendžiant bylą, svarbu atsižvelgti į teisės naudoti dolomito išteklius teisinį reglamentavimą, nustatytą Žemės gelmių įstatyme ir Leidimų naudoti žemės gelmių išteklius (išskyrus angliavandenilius) ir ertmes išdavimo taisyklėse, patvirtintose Vyriausybės 2002 m. vasario 11 d. nutarimu Nr. 198 (toliau – Leidimų naudoti žemės gelmių išteklius išdavimo taisyklės). Teismas vadovavosi Žemės gelmių įstatymo 3 straipsnio 12 dalies, 6 straipsnio, 8 straipsnio 1 dalies, 7 straipsnio, 24 straipsnio 2 dalies nuostatomis. Iš išdėstyto įstatyminio teisinio reglamentavimo matyti, kad žemės gelmių tyrimus turi teisę atlikti asmenys, turintys leidimą atlikti žemės gelmių tyrimus pagal darbų projektą (arba techninę užduotį). Žemės gelmių tyrimų vieta arba plotas turi būti suderinti su žemės savininkais ir naudotojais. Žemės gelmių tyrimai turi būti įregistruoti Geologijos tarnyboje. Taip pat vadovavosi Nuostatų 2, 3, 6, 12, 22, 25, 251, 27–28 punktų, Taisyklių 17.2, 18, 45 punktų nuostatomis. Iš išdėstyto teisinio reglamentavimo matyti, kad įgaliojimai įregistruoti numatomą atlikti žemės gelmių tyrimą Žemės gelmių registre suteikti Geologijos tarnybai, kuri turi teisę atsisakyti registruoti žemės gelmių tyrimą tada, kai pateiktuose dokumentuose nurodyti neteisingi, netikslūs arba neišsamūs duomenys, taip pat jeigu pateikti dokumentai neatitinka Nuostatuose, Taisyklėse ir / ar kituose teisės aktuose jiems nustatytų reikalavimų (Nuostatų 27-28 punktai, Taisyklių 45 punktas).

Geologijos tarnyba, nagrinėdama 2015 m. sausio 19 d, pateiktus J. K. IĮ „Gelmių tyrimai“ ir B. P. IĮ prašymus įregistruoti Žemės gelmių registre to paties telkinio tyrimus, 2015 m. sausio 26 d. raštu Nr. (7)-1.7-198 kreipėsi į AB „Dolomitas“ ir UAB „Baltijos tyrimai“, informuodama, kad 2015 m. sausio 19 d. yra gauti tinkamai parengti dviejų geologinių įmonių prašymai įregistruoti dolomito išteklių tyrimą tame pačiame (duomenys neskelbtini) dolomito telkinio naujame 86,8 ha plote. Geologijos tarnyba šiame rašte nurodė, kad vadovaujantis Žemės gelmių įstatymo 12 straipsnio 7 dalimi gali būti patenkintas tik vienos iš įmonių prašymas įregistruoti tyrimą, todėl sprendimas dėl išteklių tyrimo bus priimtas vadovaujantis Geologijos tarnybos nuostatais, įpareigojančiais tarnybą užtikrinti racionalų žemės gelmių naudojimą, tyrimą ir apsaugą.

Geologijos tarnyba minėtu raštu nurodė, kad siekia priimti kuo objektyvesnį sprendimą dėl tyrimų įregistravimo, todėl prašo pateikti ketinimo apsirūpinti papildomais dolomito ištekliais ekonominį pagrindimą. Pareiškėjas UAB „Baltijos karjerai“ 2015 m. sausio 28 d. raštu kreipėsi į Geologijos tarnybą, prašydamas patikslinti pageidaujamo ekonominio pagrindimo struktūrą (dalis). Geologijos tarnyba, atsakydama į pareiškėjo 2015 m. sausio 28 d. prašymą, 2015 m. vasario 18 d. rašte Nr. (7)-1.7-525 pažymėjo, kad siūlydama pateikti pageidaujamo vykdyti žemės gelmių tyrimo ekonominį pagrindimą, siekė sudaryti galimybę tyrimo užsakovui pagrįsti realius ketinimus vystyti ūkinę veiklą pasirinktoje vietoje.

Pareiškėjas UAB „Baltijos karjerai“ 2015 m. vasario 25 d. pakartotinai kreipėsi į Geologijos tarnybą, nurodydamas, kad kadangi teisės aktai nenumato prievolės pateikti geologinio tyrimo ekonominį pagrindimą, jis negali tinkamai įvykdyti šio reikalavimo, taip pat nurodydamas, kad yra ekonomiškai pajėgus įsisavinti naujus naudingųjų iškasenų telkinius, o tai patvirtina Geologijos tarnybos 2014 m. rugpjūčio 13 d. išduotas leidimas Nr. 40p-14 naudoti atitinkamus smėlio ir žvyro telkinius. AB „Dolomitas“ 2015 m. vasario 5 d. rašte, atsakydamas į Geologijos tarnybos 2015 m. sausio 26 d. rašte pateiktą prašymą, Geologijos tarnybai išdėstė bendrovės argumentus ir motyvaciją bei pridėjo vykdomo naudingųjų iškasenų žvalgymo plotų schemą.

Geologijos tarnyba 2015 m. vasario 16 d. raštu Nr. (7)-1.7-636 J. K. IĮ „Gelmių tyrimai“ pranešė, kad įregistravo (duomenys neskelbtini) dolomito telkinio naujo ploto, esančio (duomenys neskelbtini), žemės gelmių išteklių tyrimą (tyrimo užsakovas AB „Dolomitas“), o 2015 m. vasario 27 d. raštu Nr. (7)-1.7-657 informavo B. P. IĮ, kad netenkino įmonės 2015 m. sausio 19 d. prašymo įregistruoti dolomito išteklių tyrimą (duomenys neskelbtini) dolomito telkinio naujame plote, nes įvertinusi AB „Dolomitas“ pateiktus paaiškinimus, pageidaujamo žvalgyti naujo ploto išsidėstymą gretimų dolomito paplitimo plotų atžvilgiu bei vadovaudamasi racionalaus žemės gelmių išteklių naudojimo principais, priėmė sprendimą įregistruoti tyrimą, kurio užsakovė yra AB „Dolomitas“.

Geologijos tarnyba nurodė, kad pagrindiniai šį sprendimą sąlygoję argumentai – plotą iš trijų pusių supa betarpiškai prie jo prisišlieję AB „Dolomitas“ tiriami ir/arba naudojami (duomenys neskelbtini) dolomito telkinio plotai, kas sudaro prielaidas ateityje vykdyti gavybos darbus naujame plote, išvengiant naudingosios iškasenos nuostolių karjero bortuose, be to, prie šio naujo ploto yra visiškai priartėjusi naudojamos telkinio dalies kasybos darbų zona, yra išvystyta karjero vidaus kelių, jungiančių plotą su įmonės gamybine baze, infrastruktūra, įgalinanti tęsti gavybos darbus naujai išžvalgytame plote be žymesnių papildomų kapitalinių įdėjimų.

Be to, Geologijos tarnyba atkreipė dėmesį, kad dar 2008 m. lapkričio 25 d. su tyrimo užsakove (t. y. pareiškėjo įmone) buvo sudariusi (duomenys neskelbtini) ploto prognozinių dolomito išteklių naudojimo sutartį prie leidimo naudoti žemės gelmių išteklius ir ertmes Nr. 70p-08, kuri galiojo iki 2011 m. gruodžio 1 d., tačiau per sutarties galiojimo laikotarpį joje numatyti detalios žvalgybos darbai nebuvo atlikti, o teisės aktai nenumato galimybės pratęsti išteklių naudojimo sutarties galiojimo.

Iš išdėstytų faktinių aplinkybių matyti, kad nors Geologijos tarnyba 2015 m. sausio 26 d. raštu Nr. (7)-1.7-198 tiek J. K. IĮ „Gelmių tyrimai“, tiek B. P. IĮ 2015 m. sausio 19 d. pateiktus registravimo dokumentus pripažino tinkamai parengtais (taigi pripažino, kad dokumentuose nurodyti teisingi, tikslūs ir išsamūs duomenys), tačiau atsisakė įregistruoti B. P. IĮ ketinamą vykdyti tyrimą. Kaip minėta, atsisakymą registruoti šį tyrimą Geologijos tarnyba grindė iš esmės tuo, kad tame pačiame plote gali būti įregistruotas tik vienas tyrimas ir kad plotą iš trijų pusių supa betarpiškai prie jo prisišlieję AB „Dolomitas“ tiriami ir/arba naudojami (duomenys neskelbtini) dolomito telkinio plotai.

Teisėjų kolegija konstatavo, kad toks Geologijos tarnybos sprendimas neatitinka žemės gelmių tyrimų registravimą reglamentuojančių teisės aktų ir yra neteisėtas. Kaip minėta, Nuostatuose ir Taisyklėse nurodyti aiškūs ir konkretūs atsisakymo įregistruoti tyrimą pagrindai – kai pareiškėjų pateiktuose dokumentuose nurodyti neteisingi, netikslūs arba neišsamūs duomenys, taip pat jeigu pateikti dokumentai neatitinka Nuostatuose, Taisyklėse ir / ar kituose teisės aktuose jiems nustatytų reikalavimų. Nagrinėjamu atveju, kaip minėta, pati Geologijos tarnyba pripažino, kad B. P. IĮ pateiktuose dokumentuose nurodyti teisingi, tikslūs, išsamūs duomenys. B. P. IĮ turi leidimą tirti žemės gelmes ir pateikė visus teisės aktais nustatytus dokumentus – suderinimą su žemės savininko funkcijas įgyvendinančiu asmeniu, žemėlapį, techninę užduotį, kt. Geologijos tarnybos 2015 m. vasario 27 d. rašte Nr. (7)-1.7-657, kuriame nurodyti atsisakymo registruoti tyrimą motyvai, nėra nurodyta, kad B. P. IĮ pateikti dokumentai neatitinka Nuostatuose, Taisyklėse ir / ar kituose teisės aktuose jiems nustatytų reikalavimų. Vadinasi, Geologijos tarnyba, atsisakydama įregistruoti tyrimą pagal B. P. IĮ pateiktus duomenis, pažeidė aptartus teisės aktus ir jos atsisakymas atlikti registracijos veiksmą vertintinas kaip nepagrįstas ir neteisėtas bei pažeidžiantis B. P. IĮ, o tuo pačiu ir tyrimo užsakovo, pareiškėjo, teisėtus interesus vykdyti tyrimą pageidaujamoje vietoje.

Teisėjų kolegija pažymėjo, kad Geologijos tarnybos pozicija, jog esant dviejų subjektų prašymams registruoti tos pačios rūšies žemės gelmių išteklių tyrimus tame pačiame plote, galima registruoti tik vieną iš tyrimų, neparemta teisiniu reglamentavimu. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad nei Žemės gelmių įstatyme, nei Nuostatuose, nei Taisyklėse nėra nustatyta draudimo įregistruoti registre kelių subjektų numatomus tyrimus tame pačiame telkinyje, jeigu pateikiami reikiami dokumentai. Žemės gelmių įstatymo 12 straipsnio 7 dalis, kuriuo remiasi Geologijos tarnyba, tokio draudimo neįtvirtina.

Žemės gelmių įstatymo 12 straipsnio 7 dalis aiškintina sistemiškai, atsižvelgiant į kitas Žemės gelmių įstatymo nuostatas. Žemės gelmių įstatymo 12 straipsnis reglamentuoja ne teisės tirti, bet teisės naudoti žemės gelmių išteklius įgijimo tvarką. Pagal Žemės gelmių įstatymo 12 straipsnio 1 dalį Lietuvos Respublikos žemės gelmių išteklius ir ertmes <...> gali naudoti <...> asmenys <...>, gavę Geologijos tarnybos išduotą leidimą ir sudarę su ja išteklių ar ertmių naudojimo sutartį. Žemės gelmių įstatymo 12 straipsnio 5-6 dalys nustato, kad leidime naudoti žemės gelmių išteklius ir ertmes gali būti numatyti ir žemės gelmių išteklių ar ertmių tyrimai (paieška ir žvalgyba), nurodytas šių tyrimų plotas, laikas ir naudojimo sutartyje nustatytos jų sąlygos.

Šiuo atveju leidimas suteikia teisę šiame skirsnyje nustatytomis sąlygomis naudoti ir naujus ar papildomai ištirtus išteklius. Žemės gelmių įstatymo 12 straipsnio 7 dalis numato, kad tame pačiame plote ir tuo pačiu metu pagal kitą leidimą gali būti tiriami bei naudojami ir kitų rūšių žemės gelmių ištekliai bei ertmės, jei tai netrukdo anksčiau gavusių leidimą asmenų veiklai. Iš šios nuostatos seka, kad negali būti išduodamas kitas leidimas naudoti žemės gelmių išteklius tame pačiame plote ir tuo pačiu metu, pagal kurį numatytas tos pačios rūšies žemės gelmių išteklių tyrimas ir naudojimas.

Vadinasi, pastaroji nuostata reglamentuoja leidimų naudoti žemės gelmių išteklius išdavimo sąlygas, tačiau nereglamentuoja žemės gelmių tyrimų registravimo tvarkos Geologijos tarnyboje. Pažymėta, kad Leidimų naudoti žemės gelmių išteklius išdavimo taisyklėse reglamentuojama situacija, kai dėl leidimo naudoti žemės gelmių išteklius išdavimo Geologijos tarnyba gauna ne vieno pareiškėjo prašymus. Leidimų naudoti žemės gelmių išteklius išdavimo taisyklių 42 punktas numato, kad tokiu atveju Geologijos tarnyba, atsižvelgdama į pareiškėjų pateiktus dokumentus ir esamą galimybę (jeigu ji yra) skaidyti objektą, siūlo pareiškėjams per 30 dienų susitarti dėl objekto skaidymo į dalis (mažesnius objektus).

Pareiškėjams per nurodytą terminą nepateikus rašytinio susitarimo, Geologijos tarnyba, vadovaudamasi racionalaus žemės gelmių išteklių naudojimo principu, priima sprendimą dėl objekto skaidymo į dalis (mažesnius objektus) ir leidimų išdavimo pareiškėjams. Pareiškėjai pagal prašymų pateikimo eiliškumą įgyja teisę pasirinkti suskaidyto objekto dalį. Jeigu objektas dėl technologinių ar kitų priežasčių, susijusių su racionaliu žemės gelmių išteklių naudojimu, negali būti skaidomas, Geologijos tarnyba priima sprendimą dėl leidimo išdavimo pareiškėjui, kuris pirmasis pateikė prašymą.

Taigi pagal išdėstytą teisinį reglamentavimą, leidimų naudoti žemės gelmių išteklius išdavimo procedūros metu pagal nustatytus kriterijus gali būti sprendžiama dėl konkretaus subjekto pirmumo teisės naudoti išteklius konkretaus telkinio (ar jo dalies) atžvilgiu.

Kita vertus, Geologijos tarnyba, sprendusi, kad gali įregistruoti tik vieno subjekto tyrimus bei įregistruodama AB „Dolomitas“, o ne pareiškėjo užsakymu numatomus atlikti tyrimus, t. y. faktiškai suteikusi teisę tik vienam subjektui vykdyti tyrimus, o iš kito subjekto atėmusi tokią teisę, rėmėsi kriterijais, kurie nenumatyti teisės aktuose. Kaip teisingai nurodo pareiškėjas, teisės aktai, prieš registruojant tyrimą Geologijos tarnyboje, nereikalauja pateikti apsirūpinimo papildomais ištekliais ekonominio pagrindimo, nenumato tokio pagrindimo sudėties, tokio pagrindimo vertinimo kriterijų. Teisės aktai nenustato ir reikalavimo pagrįsti realius ketinimus vystyti ūkinę veiklą pasirinktoje vietoje prieš kreipiantis į Geologijos tarnybą dėl tyrimo įregistravimo. Kaip minėta, keliems subjektams pageidaujant naudoti tą patį telkinį, dėl konkretaus subjekto teisės jį naudoti sprendžiama leidimų naudoti žemės gelmių išteklius išdavimo procedūros metu ir pagal kitus kriterijus, nei šiuo atveju pritaikė atsakovas, spręsdamas dėl tyrimų įregistravimo. Konstatuota, kad atsakovas, prieš žemės gelmių tyrimų registravimą reikalaudamas iš subjektų pateikti teisės aktuose nenumatytą ekonominį apsirūpinimo ištekliais pagrindimą ir prieš priimant sprendimus jį vertindamas, nesant jokių aiškiai apibrėžtų ir iš anksto ūkio subjektams žinomų kriterijų, veikė viršydamas teisės aktais jam suteiktus įgaliojimus ir tuo pažeidė Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnyje įtvirtintus įstatymo viršenybės bei nepiktnaudžiavimo valdžia principus.

Išdėstytų argumentų pagrindu teisėjų kolegija priėjo prie išvados, kad Geologijos tarnybos atsisakymas įregistruoti Žemės gelmių registre tyrimą pagal B. P. IĮ 2015 m. sausio 19 d. pateiktus registravimo dokumentus nepagrįstas ir neteisėtas, todėl pareiškėjo skundas iš dalies tenkintinas, Geologijos tarnybos 2015 m. vasario 27 d. raštas Nr. (7)-1.7-657, kuriame išreikštas sprendimas atsisakyti registruoti tyrimą, naikintinas (Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 89 str. 1 d. 1 p.) ir, nesant kliūčių tyrimo įregistravimui, Geologijos tarnyba įpareigotina įregistruoti tyrimą pagal B. P. IĮ prašymą (tyrimo užsakovas UAB „Baltijos karjerai“). Kadangi nenustatyta, kad J. K. IĮ „Gelmių tyrimai“ pateikti dokumentai (tyrimo užsakovas AB „Dolomitas“) buvo parengti netinkamai ar prieštaravo teisės aktų reikalavimams (tokių aplinkybių nenurodo ir pareiškėjas), pagrindo panaikinti šio asmens tyrimo įregistravimo Žemės gelmių registre nėra. Todėl skundo dalis, kuria prašoma panaikinti sprendimą, kuriuo buvo patenkintas J. K. IĮ „Gelmių tyrimai“ prašymas, atmesta kaip nepagrįsta.

Pareiškėjas prašė jam priteisti išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu, tačiau nenurodė, kokias išlaidas patyrė, nepateikė išlaidų apskaičiavimo ir pagrindimo, kaip to reikalauja ABTĮ 45 straipsnio 1 dalis. Todėl šis pareiškėjo prašymas netenkintas.

III. Atsakovas Geologijos tarnyba apeliaciniu skundu (II t., b. l. 36–38) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. liepos 27 d. sprendimo dalį, kuria atsakovas įpareigojamas įregistruoti dolomito išteklių tyrimą (duomenys neskelbtini) dolomito telkinio naujame plote pagal B. P. IĮ 2015 m. sausio 19 d. prašymą Nr. 6/15.

Mano, kad teismo sprendimas priimtas neatsižvelgiant į geologinio tyrimo darbų specifiką bei šiais darbais siekiamo galutinio tikslo ir rezultato, be to, nepakankamai įvertinus bylos aplinkybes. IĮ „Gelmių tyrimai“ tęsė pradėtus vykdyti tiesioginius geologinius tyrimus telkinio naujame plote. Įregistruotame tyrimų plote tiesioginio geologinio tyrimo (gręžinių gręžimo) darbai yra atlikti, vyksta iš gręžinių paimtų naudingosios iškasenos pavyzdžių laboratoriniai tyrimai.

Mano, kad teismo sprendimo vykdymas prieštarautų logikai. Nagrinėjamu atveju prašomo registruoti geologinio tyrimo darbais abi įmonės siekė išnagrinėti tame pačiame plote slūgsančio dolomito klodo erdvinius parametrus ir kokybinius rodiklius, kurių pagrindu būtų išskirtas klodo slūgsojimo pramoninis kontūras, atitinkantis siūlomo aprobuoti detaliai išžvalgyto telkinio išorinę ribą. Kadangi plote gali būti suformuotas tik vienas tos pačios rūšies naudingųjų iškasenų telkinys, o detaliai išžvalgytame telkinyje iš naujo tirti tos pačios rūšies naudingąją iškaseną yra beprasmiška, atsakovui nesuprantama, kokias funkcijas detaliai išžvalgytame plote galėtų vykdyti pareiškėjo užsakymu įregistravusi tyrimą geologinė įmonė.

Pažymi, kad dolomito išteklių tyrimas susijęs su gana didelėmis finansinėmis sąnaudomis, kurias turėtų dengti pareiškėjas, o tyrimų medžiaga nebūtų vertinama ir jos pagrindu naujas telkinys nebūtų formuojamas, nes tame pačiame plote gali būti įregistruotas tik vienas dolomito telkinys.

Pareiškėjas UAB „Baltijos karjerai“ atsiliepimu į apeliacinį skundą (II t., b. l. 54–57) prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. liepos 27 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.

Pažymi, kad nei vienas iš ABTĮ numatytų teismo sprendimo naikinimo pagrindų šiuo atveju neegzistuoja. Materialinės teisės normos nebuvo pažeistos, jokių procesinių pažeidimų atsakovas neįvardija. Tai, kad, atsakovo vertinimu, sprendimo vykdymas prieštarautų logikai, nesudaro prielaidų teismo sprendimo ar jo dalies naikinimui.

Vadovaujantis Žemės gelmių įstatymo 6 straipsnio 1 dalies, 61 straipsnio 1 dalies, 7 straipsnio 1 dalies nuostatomis, Geologijos tarnyba privalo įregistruoti geologinius tyrimus pagal pareiškėjo, atitinkančio teisės aktuose įtvirtintus reikalavimus, prašymą. Nors abu Geologijos tarnybai pateikti prašymai buvo parengti tinkamai (tą pripažįsta ir atsakovas), vienas jų – B. P. IĮ prašymas buvo atmestas, nesant tam teisinio pagrindo. Vilniaus apygardos administracinis teismas visiškai pagrįstai sprendė, jog atitinkamas Geologijos tarnybos sprendimas privalo būti panaikintas kaip neteisėtas.

Apeliaciniame skunde visiškai nepaaiškinama, kodėl net ir esant negalimumui ar apsunkinimams vykdant teismo sprendimą, turėtų būti laikomas teisėtu atsakovo sprendimas patenkinti IĮ „Gelmių tyrimai“ prašymą ir sprendimas atmesti analogišką, tą pačią dieną pateiktą B. P. IĮ prašymą.

Trečiasis suinteresuotas asmuo B. P. IĮ atsiliepimu į apeliacinį skundą (II t., b. l. 62) prašo teismą priimti sprendimą savo nuožiūra.

Trečiasis suinteresuotas asmuo AB „Dolomitas“ atsiliepimu į apeliacinį skundą (II t., b. l. 64–65) nurodo, kad pritaria atsakovo apeliaciniam skundui ir prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. liepos 27 d. sprendimo dalį, kuria atsakovas įpareigojamas įregistruoti dolomito išteklių tyrimą (duomenys neskelbtini) dolomito telkinio naujame plote.

Atkreipia dėmesį, kad teismo sprendimo įvykdymas prieštarautų logikai ir teisingumui. Nėra aišku, kokiu būdu žemės gelmių žvalgymą finansavusios įmonės lūkesčiai gali būti patenkinti. AB „Dolomitas“ užsakymu atliktas žvalgymas iš esmės jau yra atliktas, bendrovė sieks atlikti kitas įstatymų nustatytas procedūras ir gauti leidimą išteklių eksploatacijai. Teismo sprendimu, kuriuo suteikta galimybė ir kitam subjektui vykdyti savo esme analogišką atliktajam žvalgymui, šis subjektas veltui vykdys žvalgymą arba AB „Dolomitas“ tolimesni veiksmai gali būti blokuojami, kol jis užbaigs šiuos darbus.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. liepos 27 d. sprendimu pareiškėjo UAB „Baltijos karjerai“ skundo dalį dėl Geologijos tarnybos sprendimo netenkinti B. P. IĮ prašymo įregistruoti dolomito išteklių tyrimą (duomenys neskelbtini) dolomito telkinio naujame plote (tyrimo užsakovas UAB „Baltijos karjerai“), įformintą Geologijos tarnybos 2015 m. vasario 27 d. raštu Nr. (7)-1.7-657, panaikinimo ir dėl reikalavimo įpareigoti Geologijos tarnybą įregistruoti dolomito išteklių tyrimą (duomenys neskelbtini) dolomito telkinio naujame plote pagal B. P. IĮ 2015 m. sausio 19 d. prašymą Nr. 6/15 (tyrimo užsakovas UAB „Baltijos karjerai“) tenkino, iš esmės motyvuodamas tuo, kad: Geologijos tarnybos pozicija, jog esant dviejų subjektų prašymams registruoti tos pačios rūšies žemės gelmių išteklių tyrimus tame pačiame plote, galima registruoti tik vieną iš tyrimų, neparemta teisiniu reglamentavimu; nei Žemės gelmių įstatyme, nei Nuostatuose, nei Taisyklėse nėra nustatyta draudimo įregistruoti registre kelių subjektų numatomus tyrimus tame pačiame telkinyje, jeigu pateikiami reikiami dokumentai; Žemės gelmių įstatymo 12 straipsnio 7 dalis, kuriuo remiasi Geologijos tarnyba, tokio draudimo neįtvirtina; Nuostatuose ir Taisyklėse nurodyti aiškūs ir konkretūs atsisakymo įregistruoti tyrimą pagrindai – kai pareiškėjų pateiktuose dokumentuose nurodyti neteisingi, netikslūs arba neišsamūs duomenys, taip pat jeigu pateikti dokumentai neatitinka Nuostatuose, Taisyklėse ir / ar kituose teisės aktuose jiems nustatytų reikalavimų; Geologijos tarnyba pripažino, kad B. P. IĮ pateiktuose dokumentuose nurodyti teisingi, tikslūs, išsamūs duomenys, ji (B. P. IĮ) turi leidimą tirti žemės gelmes ir pateikė visus teisės aktais nustatytus dokumentus, todėl atsisakydama įregistruoti tyrimą pagal B. P. IĮ pateiktus duomenis, pažeidė aptartus teisės aktus ir jos atsisakymas atlikti registracijos veiksmą vertintinas kaip nepagrįstas ir neteisėtas bei pažeidžiantis B. P. IĮ, o taip pat – ir tyrimo užsakovo, pareiškėjo, teisėtus interesus vykdyti tyrimą pageidaujamoje vietoje.

Geologijos tarnyba apeliaciniame skunde nurodytą prašymą panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą iš esmės grindžia argumentu, kad jis (teismo sprendimas) priimtas neatsižvelgiant į geologinio tyrimo darbų specifiką bei šiais darbais siekiamą galutinį tikslą ir rezultatą, todėl tokio teismo sprendimo vykdymas prieštarautų logikai.

Europos Žmogaus Teisių Teismas, pabrėždamas teismo sprendimo motyvavimo svarbą, nurodo, kad sprendimo motyvavimas yra būtinas, norint parodyti, kad bylos šalys buvo išklausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai (žr. Hirvisaari v. Finland, no. 4968/99, par. 30, 27 September 2001). Pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo pobūdžio ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (žr. R. T. v. Spain and H. B. v. Spain, judgments of 9 December 1994, Series A. N. 303 – A and 303 – B, p. 12, par. 29, ir p. 29-30, par. 27; Higgins and Others v. France judgment of 19 February 1998, Reports of Judgments and Decisions 1998-I, p. 60, par. 42). Tačiau teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr. Van de Hurk v. Netherlands judgment of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., mutati mutandis, Helle v. Finland judgement of 19 December 1997, Reports 1997-VIII, p. 2930, par. 59-60). Detalizuodamas šį aspektą byloje Helle prieš Suomiją Teismas pabrėžė, kad teisingo proceso sąvoka reikalauja, kad nacionalinis teismas, pateikiantis glaustus, negausius savo sprendimo motyvus, į sprendimą inkorporuodamas žemesnės instancijos teismo motyvus, faktiškai atkreiptų dėmesį į esminius jo nagrinėjimui pateiktus klausimus, problemas, o ne iš karto paprasčiausiai pritartų žemesnės instancijos teismo išvadoms. Šis reikalavimas yra ypač aktualus, kai bylos šalys neturėjo galimybės dalyvauti žodiniame bylos nagrinėjimo procese pagal vietos teisę (Helle v. Finland, par. 60). Nacionalinių teismų sprendimų motyvai turi būti pakankami, kad atsakytų į esminius šalies pateiktų faktinių ir teisinių (materialinių ar procesinių) argumentų aspektus (žr. cituotą R. T. v. Spain, par. 29-30).

Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas iš esmės pritaria pirmosios instancijos teismo motyvams, susijusiems su ginčui reikšmingu geologinių tyrimų teisiniu reglamentavimu, todėl jų nekartoja, juo labiau, kad pats apeliantas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad jokiuose teisės aktuose nėra įtvirtinta nuostata, draudžianti registruoti daugiau nei vieno subjekto paraišką atlikti tos pačios rūšies geologinius tyrimus tame pačiame plote.

Dėl pareiškėjo argumento, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas visgi priimtas neatsižvelgiant į geologinio tyrimo darbų specifiką bei šiais darbais siekiamą galutinį tikslą ir rezultatą, dėl ko teismo sprendimo vykdymas prieštarautų logikai, pažymėtina, kad administracinis teismas sprendžia ginčus dėl teisės viešojo administravimo srityje ir nevertina ginčijamo administracinio akto bei veiksmų (ar neveikimo) politinio ar ekonominio tikslingumo požiūriu, o tik nustato, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar administravimo subjektas neviršijo kompetencijos, taip pat ar aktas (veika) neprieštarauja tikslams bei uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo atitinkamus įgaliojimus (ABTĮ 3 str. 1 ir 2 d.), todėl teismas pagrįstai nevertino ginčijamo Geologijos tarnybos sprendimo ekonominio tikslingumo požiūriu.

Be to, apeliacinės instancijos teismas pasigenda pagrindimo, kodėl Geologijos tarnybai, esančiai viešojo administravimo subjektu, kelia rūpestį privačių juridinių asmenų, tenkinančių privačius interesus, veiksmų ekonominis tikslingumas (galimos didelės dviejų asmenų finansinės sąnaudos žvalgant tą patį dolomito telkinį, nors šį telkinį eksploatuoti galės tik vienas iš jų). Kita vertus, pažymėtina, kad situacija, kai Geologijos tarnyba leidžia registruoti tik vieno subjekto paraišką atlikti tos pačios rūšies geologinius tyrimus tame pačiame plote, sudaro galimybes piktnaudžiauti suteikta teise, t. y. siekti ir gauti tokią teisę, tačiau jos nerealizuoti, kas, kaip matyti Geologijos tarnybos iš nurodytų aplinkybių (I t., b. l. 45–50), galimai jau buvo nutikę (duomenys neskelbtini) dolomito telkinio tyrimo procese, todėl apeliacinės instancijos teismas nesutinka, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo privačiam juridiniam asmeniui sudaromos sąlygos pačiam įvertinti siekiamų vykdyti geologinių tyrimų ekonominį tikslingumą bei kitas rizikas, nėra logiškas.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas, išsamiai išnagrinėjęs reikšmingas ginčui faktines aplinkybes, tinkamai aiškinęs bei taikęs materialines ir procesines teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį keisti ar naikinti nėra jokio pagrindo, todėl atsakovo apeliacinis skundas atmetamas, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. liepos 27 d. sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

atsakovo Lietuvos geologijos tarnybos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. liepos 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Arūnas Dirvonas

Veslava Ruskan