2023-05-15 Nr. BB-3565-1-01-1-42421-2021-1 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Kasacinio skundo Nr. DOK-2051/2023

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-42421-2021-1

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2023 m. gegužės 15 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Rimos Ažubalytės (kolegijos pirmininkė), Sigitos Jokimaitės ir Eligijaus Gladučio, rašytinio proceso tvarka spręsdama nuteistojo M. R. kasacinio skundo dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. spalio 18 d. nuosprendžio ir Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. kovo 9 d. nutarties priėmimo ir prašymo sustabdyti teismo nuosprendžio vykdymą klausimus,

n u s t a t ė :

Kasaciniu skundu nuteistasis M. R. prašo panaikinti pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimus ir bylą nutraukti, sustabdyti bausmės vykdymą.

Kasaciniame skunde nurodoma, kad buvo netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas – Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 28 straipsnis ir padaryti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) pažeidimai, įstatymų garantuojamų teisių, įtvirtintų BPK 22 straipsnyje, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 18, 19 straipsniuose suvaržymai, pažeista nekaltumo prezumpcija.

Teismai privalėjo pritaikyti BK 28 straipsnį. Nebuvo paisoma įstatymo, Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir tarptautinių sutarčių, garantuojančių teisę į gyvybę, apimančią ir teisę gintis nuo pasikėsinimo į gyvybę. Įvykio metu egzistavo pavojingas kėsinimasis, nes G. A., užgulęs jį (M. R.), jį dusino, rankomis spausdamas ties veidu ir kaklu. Egzistavo ir gynyba – nepavykus jam išsivaduoti, jis trankė G. A. dešinės rankos kumščiu, kol pavyko; išsivadavęs, iš karto paliko G. A. ramybėje. Tai, kad G. A. buvo mušamas kumščiu, įrodo ant jo veido ir kumščio buvę sužalojimai.

Tačiau teismai padarė išvadą, kad jis (nuteistasis) neturėjo teisės gintis nuo G. A. smurto. Teismai vadovavosi tik savo vidiniu įsitikinimu, todėl priėmė nelogiškus, neracionalius sprendimus. G. A. melavo, kad jis (M. R.) užpuolė jį su keptuve. Teismai rėmėsi vien suvaidintomis G. A. emocijomis, o nuteistojo parodymus atmetė tik todėl, kad jis (M. R.) neparodė savo sužalojimų pareigūnams, nors iš tikrųjų jis (M. R.) savo sužalojimus atvykusiems pareigūnams (užfiksuota vaizdo įraše), medikams ir ikiteisminio tyrimo pareigūnei parodė.

Į jo (M. R.) parodymus nebuvo kreipiamas dėmesys, todėl galima laikyti, kad jis parodymų nedavė. Tai reiškia, kad buvo pažeista BPK 22 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta kaltinamojo teisė duoti parodymus. Be to, jam nebuvo leista susipažinti su įrodymais – peržiūrėti policijos vaizdo medžiagą, apžiūrėti melagingą nusikaltimo įrankį, taip pat neleista dalyvauti tiriant G. A. melą patvirtinančius įrodymus. Teisme jam nebuvo leista apsiginti. Teismai nepripažino G. A. meilužės šališka liudytoja. Apklausiant G. A. meilužę buvo pažeista BPK 82 straipsnio 2 dalis, nes nebuvo išaiškinta, kad ji gali neduoti parodymų prieš savo šeimos narį ir kad gali pasinaudoti teise tylėti, dėl to ji melavo.

Buvo padaryti ir BPK 91 straipsnio, 92 straipsnio 1 dalies, 97 straipsnio pažeidimai, nes ikiteisminio tyrimo pareigūnė atsisakė paimti ir apžiūrėti meilužės mobilųjį telefoną, kuriuo buvo filmuojamas įvykis. Taip buvo trukdoma jam (M. R.) įrodinėti savo nekaltumą. Be to, pažeidžiant BPK 91 straipsnį, 92 straipsnio 2 dalį, nei jam (M. R.), nei ekspertui nebuvo leista ištirti melagingą nusikaltimo įrankį – keptuvę. Ekspertui paaiškinus, kad jis negali atmesti, jog sužalojimai galėjo būti padaryti kumščiu, teismas šiuos paaiškinimus atmetė, dar juos nutartyje ir iškraipydamas.

Šios abejonės buvo aiškinamos ne kaltinamojo, o G. A. naudai. Taip buvo pažeista BPK 86 straipsnio 3 dalis, nes ekspertas, nors ir buvo teismo posėdyje, realiai bylos nagrinėjime nedalyvavo, nes jo paaiškinamai nebuvo išgirsti. Netinkamai buvo įvertinti ir vieninteliai nešališko liudytojo parodymai. Šis liudytojas paneigė G. A. versiją dėl keptuvės, tačiau buvo paskelbta, kad jis G. A. versiją patvirtina.

Kasacinį skundą atsisakytina priimti.

Pagal BPK 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai ir teisiniai argumentai, pagrindžiantys šių pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis).

Pažymėtina, kad kasacinis skundas Lietuvos Aukščiausiajam Teismui paduodamas ketvirtą kartą. Susipažinus su kasaciniu skundu, matyti, kad dalis kasacinio skundo argumentų dėl nuteistojo M. R., nukentėjusiojo G. A., liudytojų A. K. (G. A. sugyventinės), V. B. (skunde įvardijamo kaip nešališkas liudytojas) parodymų, eksperto teisme duotų paaiškinimų vertinimo, teismo išvadų neatitikties eksperto paaiškinimų ir liudytojo V. B. parodymų turiniui buvo išdėstyti pirmą ir trečią kartą paduotuose nuteistojo kasaciniuose skunduose, o argumentai dėl BPK 91, 92, 97 straipsniuose įtvirtintų normų pažeidimų ikiteisminio tyrimo ir teisminio bylos nagrinėjimo metu bei BPK 22 straipsnio 3 dalyje įtvirtintos kaltinamojo teisės susipažinti su byla ir nusikaltimo įrankiu suvaržymo buvo nurodyti antrą kartą nuteistojo paduotame kasaciniame skunde. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija 2023 m. kovo 16 d., 2023 m. kovo 27 d. ir 2023 m. balandžio 24 d. nutartimis paduotus kasacinius skundus atsisakė priimti, konstatavusi, kad jie neatitinka BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų ir 369 straipsnyje nurodytų pagrindų. Svarstant ketvirtą kartą paduoto kasacinio skundo priėmimo klausimą, pasisakytina tik dėl naujų kasacinio skundo argumentų atitikties BPK 368 straipsnio 2 dalies reikalavimams ir 369 straipsnio 1 dalyje nurodytiems pagrindams.

Teisėjų atrankos kolegija pažymi, kad kasaciniame skunde turi būti keliami teisės taikymo ir aiškinimo, o ne fakto ar kiti ne su baudžiamojo įstatymo taikymu ir esminiais BPK pažeidimais susiję klausimai, nes kasacinės instancijos teismas byloje surinktų įrodymų iš naujo nevertina, naujų įrodymų nerenka ir faktinių bylos aplinkybių nenustato, o teisės taikymo aspektu tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimus, kai yra bent vienas iš BPK 369 straipsnyje nustatytų kasacijos pagrindų. Nesutikimas su teismų padarytomis išvadomis dėl veikos faktinių aplinkybių nustatymo ir byloje surinktų įrodymų vertinimo nėra kasacinio apskundimo pagrindas ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas. Pagal kasacinės instancijos teismo praktiką, ar teisingai įvertinti įrodymai ir nustatytos faktinės bylos aplinkybės, sprendžia apeliacinės instancijos teismas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-27-746/2015, 2K-P-135-648/2016 ir kt.).

Nors nuteistasis M. R. nurodo, kad abiejų instancijų teismai netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą (BK 28 straipsnį) ir padarė BPK 22 straipsnio 3 dalies, 81 straipsnio, 82 straipsnio 2 dalies, 86 straipsnio 3 dalies nuostatų pažeidimus, iš kasacinio skundo turinio matyti, kad nuteistasis kritikuoja teismų atliktą jo paties, nukentėjusiojo G. A., liudytojų A. K., V. B. parodymų, eksperto teisme duotų paaiškinimų vertinimą ir nesutinka su jų pagrindu padarytomis išvadomis, kad jis (M. R.) padarė BK 140 straipsnio 1 dalyje nurodytą nusikalstamą veiką kaltinime nurodytomis aplinkybėmis, nesant būtinosios ginties sąlygų. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą pagal nuteistojo apeliacinį skundą, nenustatė, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas bylos įrodymus ir nenustatydamas M. R. veiksmuose būtinosios ginties (BK 28 straipsnis) požymių, būtų padaręs teisės aiškinimo ir taikymo klaidų. Nuteistasis M. R. dėl šių apeliacinės instancijos teismo išvadų teisinių argumentų nepateikia, iš esmės tik pakartoja apeliacinio skundo argumentus ir deklaratyviai nurodo, kad buvo netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, padaryti baudžiamojo proceso įstatymo, Konstitucijos ir nekaltumo prezumpcijos principo pažeidimai, suvaržytos įstatymų garantuotos M. R. kaip kaltinamojo teisės. Tokio pobūdžio teiginiai nėra kasacinio apskundimo pagrindas ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas. Kaip minėta, kasacinės instancijos teismas bylą nagrinėja tik teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis).

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad kasacinis skundas neatitinka jam keliamų BPK 368 straipsnio 2 dalies reikalavimų ir 369 straipsnyje nustatytų pagrindų, todėl atsisakytina jį priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3, 4 punktai).

Atsisakant priimti kasacinį skundą, prašymas sustabdyti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio vykdymą nesvarstytinas (BPK 374 straipsnis).

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 3, 4 punktais,

n u t a r i a :

Atsisakyti priimti nuteistojo M. R. kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Teisėjai Rima Ažubalytė

Sigita Jokimaitė

Eligijus Gladutis