2022-03-30 Nr. AB-7472-3-61-3-04657-2021-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-1767-815/2022

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04657-2021-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 9.2; 9.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. kovo 30 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko, Ernesto Spruogio (pranešėjas) ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. T. A. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. vasario 24 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. T. A. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas A. T. A. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2021 m. spalio 27 d. sprendimą Nr. 21S35182 (toliau – ir Sprendimas) ir Migracijos departamento 2-osios skundų dėl prieglobsčio sprendimų komisijos (toliau – ir Komisija) 2021 m. gruodžio 1 d. sprendimą Nr. 6K-1906 (toliau – ir Komisijos sprendimas) bei įpareigoti Migracijos departamentą iš naujo nagrinėti pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje.

2. Pareiškėjas paaiškino, jog jo mama priklausė sabėjų religijai, o tėvas buvo musulmonas, po vedybų tėvas atsisakė islamo ir perėmė sabėjų religiją. Tėvo giminės kaltino tėvą išdavus islamą, darė spaudimą, grasino. Tik vienas dėdė padėjo tėvui, dėl ko buvo nužudytas. Pareiškėjo tėvas 2007 m. buvo neteisėtai įkalintas. Tėvo sulaikymo metu pareiškėjas teigė, kad buvo išprievartautas vieno iš pareigūnų. Pareigūnas smogė jam lazda į galvą, liko randas. Kol tėvas 6 mėn. kalėjo, jis su mama ir seserimi turėjo slapstytis, negalėjo grįžti į namus. Pareiškėjo įsitikinimu, jis nurodė realias aplinkybes, dėl ko jam kilmės valstybėje kyla grėsmė ir pagrindė savo prašymą.

3. Pareiškėjo teigimu, atsakovas tyrimą atliko paviršutiniškai, nevertino esminių aplinkybių, dėl kurių kyla grėsmė pareiškėjo gyvybei ir sveikatai. Jis nurodė realias individualias aplinkybes (artimo šeimos nario (tėvo) atsivertimą iš islamo į sabėjų religiją, dėl ko tėvo giminės apkaltino pareiškėjo tėvą išdavus islamą, darė spaudimą, grasino) ir dėl šių aplinkybių jis negali pasilikti kilmės šalyje. Pareiškėjas patyrė realias grėsmes, dėl kurių pabėgo iš savo šalies. Jis negali pasilikti kilmės valstybėje, nes kyla grėsmė jo saugumui, gyvybei ir sveikatai. Sprendime nurodyta informacija patvirtina apie šią grėsmę kilmės valstybėje. (duomenys neskelbtini) įstatymai, kurie remiasi islamo teise, draudžia musulmonams pakeisti tikėjimą. Atsivertusieji yra skatinami savo naująjį tikėjimą išpažinti slaptai. Viešas atsivertimas greičiausiai sukeltų asmens išstūmimą ir arba smurtą iš jo bendruomenės, genties, šeimos narių ar islamistinių ginkluotų grupuočių. Žmonės, kurie iš islamo atsivertė į krikščionybę, gali patirti riziką būti nužudyti. Nors islamo atsisakę asmenys gali susidurti su sunkumais iš valdžios pusės, pagrindinis problemų šaltinis yra bendruomenė ir šeima. Atsivertimo į kitą religiją atveju asmenys gali išsižadėti bendruomenės, jis gali sulaukti grasinimų arba būti nužudytas.

4. Pareiškėjas nurodė, kad 2021 m. Europos prieglobsčio paramos biuro (toliau – ir EPPB) gairės apie (duomenys neskelbtini), kuriomis rėmėsi atsakovas, yra tik rekomendacinio pobūdžio, o Migracijos departamentas turėjo atsižvelgti į tai ir privalėjo individualiai, objektyviai ir visapusiškai įvertinti pareiškėjo nurodytas aplinkybes bei susiklosčiusią situaciją.

5. Skundžiamame Sprendime numatyti pareiškėjo atžvilgiu jo teises ribojantys terminai yra nepagrįstai ir neproporcingai ilgi, neatitinkantys teisės aktų reikalavimų, todėl nustatytas 5 metų atvykimo į Lietuvos Respubliką terminas laikytinas neproporcingu. Pareiškėjas taip pat nesutiko su Sprendimo dalimi, kuria nuspręsta įvesti į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo jam atvykti ir apsigyventi pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1987/2006 dėl antrosios kartos Šengeno informacinės sistemos sukūrimo, veikimo ir naudojimo (toliau – ir SIS II reglamentas) 24 straipsnio 3 dalį 3 metus nuo jų išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos.

6. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

7. Atsakovas nurodė, kad Migracijos departamentas, nagrinėdamas pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje, surinko bei įvertino aktualią su pareiškėjo individualia situacija susijusią informaciją kilmės valstybės informacijos kontekste, ir konstatavo, kad pareiškėjo istorija savaime nelemia pabėgėlio statuso suteikimo. Pareiškėjo pasakojimas apie tariamai patirtą persekiojimą ir persekiojimo priežastis (priklausymas sabėjų religijai) buvo atmestas dėl patikimumo stokos, šis pasakojimas taip pat nėra patvirtintas patikimais įrodymais. Migracijos departamentas teigė, kad pareiškėjo deklaruojama baimė nėra visiškai pagrįsta. Kadangi „visiškai pagrįstos baimės“ pabėgėlio statuso taikymo nuostata yra neįvykdyta, pareiškėjas neatitinka Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų bei jam nesuteiktinas pabėgėlio statusas Lietuvos Respublikoje. Atsakovas nurodė, kad duomenų, pagrindžiančių prielaidą, jog kilmės valstybė negalėjo ar nenorėjo suteikti pareiškėjui apsaugos nuo tariamo persekiojimo bei kad toks negalėjimas ar nenoras būtų lemtas „konvencinėmis“ priežastimis (jo rase, religija, tautybe, priklausymu tam tikrai socialinei grupei arba politiniais įsitikinimais), pareiškėjas nepateikė, o turima informacija apie kilmės valstybę taip pat nesudarė pagrindo tokiai prielaidai.

8. Migracijos departamentas nenustatė pagrįstos tikimybės, kad kilmės valstybėje pareiškėjui grėstų kankinimai arba mirties bausmė, t. y. jis neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose. Atsakovo įsitikinimu, 2021 m. EPPB gairės yra patikimas ir aktualus šaltinis, kuriuo Migracijos departamentas turėjo pagrindą remtis vertindamas beatodairiško smurto lygį (duomenys neskelbtini), pareiškėjas nepateikė įrodymų, kad saugumo situacija (duomenys neskelbtini) yra pablogėjusi.

9. Dėl draudimo atvykti laikotarpio Migracijos departamentas pažymėjo, kad jis nustatytas atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, neturėjo pateisinamos priežasties kirsti Lietuvos Respublikos sieną, atsikratė asmens tapatybę patvirtinančiais dokumentais, neturi jokių ryšių su Lietuvos Respubliką, kelia nelegalios migracijos grėsmę, o nustatytas draudimo atvykti laikotarpis neviršija Įstatymo 133 straipsnio 2 dalyje numatyto termino.

II. 10. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. vasario 24 d. sprendimu pareiškėjo A. T. A. skundą tenkino iš dalies – pakeitė Sprendimo 3 ir 4 punktus ir juos išdėstė taip: „Uždrausti (duomenys neskelbtini) Respublikos piliečiui A. T. A. (A. T. A.) atvykti į Lietuvos Respubliką 2 (dvejus) metus nuo jos išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos“; „Įvesti į C.SIS II perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi 2 (dvejus) metus nuo jos išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos“. Atitinkamai teismas pakeitė ir Komisijos sprendimo dalį.

11. Teismas sutiko su atsakovo išvada, kad pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies sąlygų pabėgėlio statusui gauti ir neatitinka papildomos apsaugos kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnyje. Teismo vertinimu, pareiškėjo pasakojimas (apklausose, teismo posėdyje), buvo neišsamus, nenuoseklus, neatitiko patikimumo kriterijaus. Pareiškėjas painiojosi, kas nužudė jo dėdę ir dėl kokių priežasčių. Nepatikimas pasakojimas apie tėvo religijos pakeitimą ir dėl to kilusį giminaičių ir / ar policijos pareigūnų persekiojimą. Neaišku, nuo ko jis ir jo motina slapstėsi. Taip pat pareiškėjo pasakojimas laiko prasme pernelyg nutolęs nuo jo išvykimo iš kilmės valstybės datos. Pareiškėjas nurodė, kad jį užpuolė ir išprievartavo 2007 m., o iš kilmės valstybės į Baltarusiją ir po to į Lietuvą jis išvyko 2021 m. liepą. Iki to laiko jis ilgai gyveno kilmės valstybėje, po to ne kartą buvo palikęs savo kilmės valstybę, į ją grįžęs, vėl išvykęs. Be to, pareiškėjas neįvardijo persekiotojų, kurie atitiktų Įstatymo ir 1951 m. Jungtinių Tautų konvencijos „Dėl pabėgėlių statuso“ (toliau – ir Konvencija) nuostatas. Pareiškėjo nurodytas persekiotojas „tėvo giminė“ nėra valstybinis subjektas. Remiantis Įstatymo 86 straipsnio 2 dalimi, nevalstybiniai subjektai gali būti „persekiojimo vykdytojais“ tik tuo atveju, jeigu valstybiniai subjektai negali arba nenori suteikti veiksmingos ir ilgalaikio pobūdžio apsaugos nuo persekiojimo, o nagrinėjamu atveju tokių aplinkybių teismas nenustatė.

12. Teismo vertinimu, atsakovas pakankamai išsamiai įvertino religiją pakeitusių asmenų padėtį pareiškėjo kilmės valstybėje, kitas religijas išpažįstančių asmenų padėtį, rėmėsi tyrimo metu surinktais faktiniais duomenimis, vadovavosi prieglobsčio teisės doktrina ir atliko išsamią analizę, šaltiniai, kuriais vadovavosi atsakovas, buvo patikimi.

13. Migracijos departamentas vadovavosi EPPB gairėmis, kuriose nurodyta, jog įvairiose (duomenys neskelbtini) regionuose yra skirtingas beatodairiško smurto lygis. (duomenys neskelbtini) provincijose nėra ginkluoto konflikto, o (duomenys neskelbtini) (išskyrus (duomenys neskelbtini) rajonus), (duomenys neskelbtini) provincijose beatodairiškas smurtas vyksta tokiu žemu lygiu, kad nelemia realios rimtos žalos rizikos. EPPB gairėse nurodoma, kad šiuo metu nė vienoje (duomenys neskelbtini) provincijoje beatodairiškas smurtas nesiekia tokio aukšto lygio, kad vien dėl buvimo teritorijoje kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei. Duomenų apie aktualius esminius saugumo situacijos pasikeitimus kilmės valstybėje, kurie lemtų poreikį koreguoti EPPB vertinimą, byloje nėra, jų nenurodė ir pareiškėjas. Dėl šių priežasčių teismas sprendė, kad pareiškėjas neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–2 punktuose.

14. Teismo nuomone, 5 metų draudimo atvykti laikotarpis į Lietuvos Respubliką nuo pareiškėjo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos yra neproporcingas, todėl nusprendė sutrumpinti šį terminą iki 2 metų. Taip pat, teismas pažymėjo, kad Migracijos departamentas nepateikė į bylą įrodymų, kad pareiškėjas praeityje būtų pažeidęs atvykimo ar buvimo Lietuvos Respublikoje, ar kitoje Šengeno zonos valstybėje tvarką.

15. Kadangi Sprendimo dalis dėl draudimo pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką sumažintina iki 2 metų, teismas konstatavo, kad yra pagrindas keisti ir kitą Sprendimo dalį, kuria nuspręsta įvesti į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi pagal SIS II reglamento 24 straipsnio 3 dalį 3 metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, keičiant šį laikotarpį, t. y. įvesti į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi pagal SIS II reglamento 24 straipsnio 3 dalį 2 metus nuo jų išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos.

III. 16. Pareiškėjas A. T. A. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. vasario 24 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – skundą tenkinti. Taip pat pareiškėjas prašo nagrinėti skundą žodinio proceso tvarka, kadangi pageidauja, kad jam būtų užtikrintas tiesioginis ir betarpiškas jo išklausymas teisme.

17. Pareiškėjas teigia, kad atsakovo atliktas įrodymų tyrimas pasireiškė kritišku ir priekabiu pareiškėjo pasakojimo vertinimu ignoruojant pareigą objektyviai vertinti tiek prieglobsčio prašytojo, tiek kilmės šalies informaciją. Teismas nepagrįstai pripažino pagrįstais atsakovo teiginius, kad pareiškėjas jam tariamai kylančios grėsmės nesieja su savo rase, religija, tautybe, priklausymu tam tikrai socialinei grupei ar politiniais įsitikinimais, todėl pareiškėjo pasakojimas nelemia pabėgėlio statuso suteikimo.

18. Pareiškėjas nurodo, kad, vertindamas argumentus dėl grėsmės aktualumo, atsakovas neįsigilino į kilmės šalies aktualią informaciją ir vyraujančius papročius. Jo nuomone, tradicinių papročių palaikymas, kuris pasireiškia kitų religijų atstovų diskriminavimu, ignoravimu ar veiksmais, gali tapti pagrindu persekioti asmenį, o tuo pačiu – ir pagrindu suteikti jam prieglobstį.

19. Pareiškėjas pažymi, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2016 m. vasario 24 d. įsakymu Nr. 1V-131 „Dėl Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtino tvarkos aprašu (toliau – ir Aprašas) nustatytas reikalavimas Migracijos departamentui, atliekant tyrimą dėl prieglobsčio prašymo surinkti ir vadovautis tikslia naujausia informacija apie prieglobsčio prašytojų kilmės valstybes ir trečiąsias valstybes. Pareiškėjo vertinimu, informacija apie pareiškėjo kilmės šalį buvo paviešinta prieš daugiau nei metus, o duomenys surinkti dar gerokai anksčiau, todėl visiškai nėra aktualūs. Pareiškėjo teigimu, galima konstatuoti, jog šiuo metu (duomenys neskelbtini) vyksta karo veiksmai ir pirmiausia jie yra nukreipti ne tik į kariaujančių pusių pajėgas, bet būtent siekiant sukelti didesnį efektą – į civilius asmenis. Šie duomenys yra reikšmingi tiek sprendžiant klausimą dėl prieglobsčio suteikimo, tiek dėl papildomos apsaugos.

20. Pareiškėjas atkreipė dėmesį, kad, vertinant baimės patirti persekiojimą ateityje pagrįstumą, nėra reikalaujama, kad prieglobsčio prašytojas jau būtų patyręs konkrečius persekiojimo veiksmus, nukreiptus į jo asmenį praeityje, tokių faktų egzistavimas tik leidžia preziumuoti, kad pareiškėjo baimė yra pagrįsta.

21. Atsižvelgiant į tai, jog atsakovo padaryti pažeidimai (padarytos logiškai neteisingos išvados, netinkamas kvalifikavimas ir paviršutiniškas patikrinamų faktinių aplinkybių nustatymas) nebuvo ištaisyti pareiškėjo skundą nagrinėjusio administracinio teismo, pareiškėjo teigimu, skundžiamas Sprendimas turi būti panaikintas visa apimtimi, o Migracijos departamentas įpareigotas iš naujo visapusiškai ištirti ir įvertinti pareiškėjo prieglobsčio prašymą ir jo byloje esančius įrodymus, esant poreikiui atlikti papildomus procedūrinius veiksmus bei priimti sprendimą iš naujo.

22. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

23. Atsakovas pažymi, jog tyrimo metu buvo išsamiai ir visapusiškai įvertinti pareiškėjo prašymo suteikti prieglobstį motyvai bei pateiktas jų teisinis įvertinimas, atsižvelgiant į surinktą aktualią kilmės valstybės informaciją ir remiantis teisės aktų nuostatomis bei pabėgėlių teisės principais. Migracijos departamentas, nagrinėdamas pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje, surinko bei įvertino visą aktualią su pareiškėjo individualia situacija susijusią informaciją kilmės valstybės informacijos kontekste, ir konstatavo, kad pareiškėjo pasakojimas apie tariamai patirtą persekiojimą ir persekiojimo priežastis (priklausymas sabėjų religijai) buvo atmestas dėl patikimumo stokos, šis pasakojimas taip pat nėra patvirtintas patikimais įrodymais. Atsižvelgus į tai, jog nei kilmės valstybės informacija, nei pareiškėjo pasakojimas nepagrindžia jo baimės patirti persekiojimą, konstatuotina, kad pareiškėjo deklaruojama baimė nėra visiškai pagrįsta.

24. Pareiškėjo skunde pateikta kilmės valstybės informacija, kuri yra akivaizdžiai senesnė nei ta, kuria vadovavosi Migracijos departamentas, priimdamas Sprendimą, nepatvirtina tarptautinės apsaugos pareiškėjui suteikimo poreikio. Humanity&Inclusion yra tarptautinė nevyriausybinė organizacija, kurios pagrindinis tikslas yra padėti žmonėms su negalia ir pažeidžiamoms gyventojų grupėmis, imtis veiksmų, kad būtų patenkinti jų esminiai poreikiai, pagerintos jų gyvenimo sąlygos ir skatinti pagarbą jų orumui ir pagrindinėms teisėms. Taigi, ši organizacija neturi nei tikslo, nei įgaliojimų spręsti dėl konkrečių asmenų persekiojimo jų kilmės valstybėje arba nustatyti beatodairiško smurto lygį, kuris yra pakankamas, kad asmeniui galėtų būti suteikta papildoma apsauga.

25. Atsakovo teigimu, vien tai, jog tam tikra valstybė nėra ratifikavusi Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos arba Konvencijos prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ar baudimą, savaime neleidžia daryti išvados, kad tokioje valstybėje nėra gerbiamos jokios žmogaus teisės, o visi be išimties tokios valstybės gyventojai patirs kankinimus ar kitokį žiaurų ir nežmonišką elgesį.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 26. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento 2021 m. spalio 27 d. sprendimo Nr. 21S35182, kuriuo pareiškėjui nesuteiktas prieglobstis bei papildoma apsauga Lietuvos Respublikoje, taip pat Komisijos 2021 m. gruodžio 1 d. sprendimo Nr. 6K-1906, kuriuo minėtas Migracijos departamento 2021 m. spalio 27 d. sprendimas paliktas nepakeistas, pagrįstumo ir teisėtumo.

27. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo jį nagrinėti žodinio proceso tvarka, nes norėtų ir turėtų būti tiesiogiai išklausytas.

28. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 141 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendra taisyklė, jog apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, tai yra nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgti į šį prašymą teismui neprivaloma.

29. Įvertinusi bylos medžiagą, teisėjų kolegija nenustatė išskirtinių aplinkybių, kurioms esant nagrinėjant bylą rašytinio proceso tvarka nebūtų pasiekti ABTĮ 80 straipsnio 1 dalyje nustatyti bylos išnagrinėjimo visapusiškumo ir objektyvumo tikslai. Pažymėtina, kad byla pirmosios instancijos teisme buvo nagrinėjama žodinio proceso tvarka, t. y. bylos šalims buvo sudaryta galimybė teismo posėdyje žodžiu išdėstyti savo poziciją dėl bylos faktinių aplinkybių ir taikytinos teisės, pareiškėją atstovavo advokatė. Be to, bylos šalių pozicija nagrinėjamoje byloje yra išdėstyta raštu į bylą pateiktuose procesiniuose dokumentuose. Byloje nėra duomenų, jog proceso šalims būtų sudarytos kliūtys teikti rašytinius paaiškinimus administracinėje byloje nagrinėjamais klausimais. Vien tik pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybė, kad jis pageidauja, jog byla būtų nagrinėjama žodinio proceso tvarka, savaime negali būti laikoma motyvuotu prašymu ABTĮ 141 straipsnio 1 dalies prasme. Nenustačius būtinybės administracinę bylą apeliacinės instancijos teisme nagrinėti žodinio proceso tvarka, minėtas pareiškėjo prašymas netenkinamas.

30. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad Migracijos departamentas, atlikęs išsamų pareiškėjo prieglobsčio prašymo tyrimą, įvertinęs individualią pareiškėjo situaciją, išanalizavęs jo nurodytus argumentus, atsižvelgęs į naujausius duomenis apie situaciją pareiškėjo kilmės valstybėje, padarė pagrįstą išvadą, jog individuali asmeninė grėsmė pareiškėjui grįžti į kilmės šalį nenustatyta, prieglobstis ir papildoma apsauga pareiškėjui nesuteiktina. Tačiau pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad Migracijos departamento 2021 m. spalio 27 d. sprendimu pareiškėjui nustatytas 5 metų draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką terminas, skaičiuojamas nuo jų išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, yra neproporcingas, šį terminą sutrumpino iki 2 metų, taip pat iki 2 metų sutrumpino duomenų (perspėjimo dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi) į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą įvedimo terminą.

31. Pareiškėjas su pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka, apeliacinį skundą iš esmės grindžia argumentais, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje pateiktus duomenis, neatsižvelgė į tai, kad atsakovas netinkamai ir neišsamiai atliko tyrimą, neįvertino pareiškėjo individualios situacijos ir informacijas apie kilmės valstybę, taip pat Migracijos departamentas nesurinko tikslios ir naujausios informacijos apie kilmės valstybę.

32. Vadovaujantis ABTĮ 140 straipsnio 1 dalimi, šioje byloje priimtas pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumas ir teisėtumas tikrinamas neperžengiant apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, nurodytos ABTĮ 140 straipsnio 2 dalyje, t. y. aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos.

33. Ginčo teisiniai santykiai reglamentuoti Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose, kurių nuostatos yra susijusios tarpusavyje. Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pabėgėlio statusas suteikiamas prieglobsčio prašytojui, kuris dėl visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų yra už valstybės, kurios pilietis jis yra, ribų ir negali ar bijo naudotis tos valstybės apsauga arba neturi atitinkamos užsienio valstybės pilietybės, yra už valstybės, kurioje buvo jo nuolatinė gyvenamoji vieta, ribų ir dėl išvardytų priežasčių negali ar bijo į ją grįžti, jeigu nėra priežasčių, nustatytų šio Įstatymo 88 straipsnio 1, 2 dalyse. Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad papildoma apsauga suteikiama prieglobsčio prašytojui, kuris yra už savo kilmės valstybės ribų ir negali ten grįžti dėl visiškai pagrįstos baimės, kad: 1) jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas; 2) yra grėsmė, kad jam bus įvykdyta mirties bausmė ar egzekucija; 3) yra rimta ir asmeninė grėsmė jo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl beatodairiško smurto veiksmų tarptautinio ar vidaus ginkluoto konflikto metu.

34. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotoje praktikoje laikomasi pozicijos, kad Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose įtvirtintose teisės normose nustatyta visiškai pagrįstos baimės buvimo sąlyga, viena vertus, turi būti objektyvaus pobūdžio, t. y. ji turi egzistuoti realiai, o ne būti vien tik prašančiojo prieglobsčio asmens suvokimas, įsitikinimas ir pan. Kita vertus, vartojama sąvoka „baimė“ yra dvasinė būsena ir subjektyvi būklė, todėl minėta visiškai pagrįstos baimės sąlyga apima ir subjektyvius, ir objektyvius veiksnius, į kuriuos turi būti atsižvelgta, nustatant, ar baimė iš tikrųjų yra visiškai pagrįsta (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-10/2012; 2018 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje bylose Nr. eA-3776-438/2018; kt.). Pažymėtina, jog galimas persekiojimas dėl kurios nors iš Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose nurodytų priežasčių turi būti pagrįstas konkrečių faktinių duomenų visuma, o ne bendro pobūdžio teiginiais apie galimo persekiojimo baimę. Be to, persekiojimas turi būti individualaus pobūdžio (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. birželio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1987-756/2015; 2017 m. vasario 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2557-624/2017; kt.).

35. Atsižvelgiant į Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktiką prieglobsčio bylose, siekiant išsiaiškinti, ar prieglobsčio prašančio asmens prašymas yra pagrįstas, turi būti nustatyta, kad įvykus tokio asmens deportacijai, kyla reali rizika, jog asmuo patirs elgesį, kuris prieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnyje įtvirtintam kankinimo draudimui. Tokia rizika turi būti nustatyta remiantis pakankamais įrodymais, atsižvelgiant į konkrečią individualią situaciją (žr., pvz., EŽTT 2008 m. rugpjūčio 6 d. sprendimą byloje NA prieš Jungtinę Karalystę (pareiškimo Nr. 25904/07)). EŽTT 1997 m. balandžio 29 d. sprendime byloje H.L.R. prieš Prancūziją (pareiškimo Nr. 24573/94) pažymėjo, kad bendra smurto situacija šalyje nereiškia, kad asmens deportavimo atveju jam kyla reali grėsmė ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnio pažeidimas.

36. Teisėjų kolegija pažymi, kad vertinimo kriterijai, kuriais remiantis yra nustatomos arba nenustatomos minėtos teisiškai reikšmingos aplinkybės, yra įtvirtinti Įstatymo 83 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 2 dalį, kai nagrinėjant prieglobsčio prašytojo prašymą suteikti prieglobstį nustatoma, kad su jo statuso nustatymu susiję duomenys, nepaisant prieglobsčio prašytojo nuoširdžių pastangų, negali būti patvirtinti rašytiniais įrodymais, šie duomenys vertinami prieglobsčio prašytojo naudai ir prašymas suteikti prieglobstį laikomas pagrįstu, jeigu kiek įmanoma anksčiau pateiktas prašymas suteikti prieglobstį, nebent prieglobsčio prašytojas gali nurodyti tinkamą priežastį, dėl ko to nepadarė, pateikta visa prieglobsčio prašytojo turima informacija ir tinkamai paaiškinta, kodėl nepateikta kita svarbi informacija, prieglobsčio prašytojo paaiškinimai yra neprieštaringi bei nuoseklūs ir neprieštarauja turimai specifinei ir bendrai informacijai, susijusiai su prieglobsčio prašytojo atveju.

37. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas prašymą suteikti prieglobstį grindė aplinkybėmis, kad jam kilmės valstybėje gresia pavojus, nes tėvas, susituokęs su jo motina, pakeitė religiją į sabėjų.

38. Atkreiptinas dėmesys, kad, pareiškėjo teigimu, jo tėvai susituokė 1991 metais, tada tėvas pakeitė religiją (iš islamo į sabėjų), tačiau sulaikytas buvo 2007 m. Nors pareiškėjas teigė, kad tėvui patekus į kalėjimą, jų šeimai teko slapstytis, tačiau nenurodė, kad jį patį kas nors persekiotų. Taip pat pareiškėjas nenurodė, kad visus tuos metus, kai gyveno (duomenys neskelbtini) (iki 2013 m.) būtų asmeniškai susitikęs su savo įvardintais persekiotojais (tėvo giminė), kurie šiuo atveju nelaikyti valstybiniu subjektu, todėl laikytina, kad, siekdamas apsisaugoti, jis galėjo kreiptis į valstybines institucijas.

Nagrinėjamu atveju duomenų, leidžiančių teigti, kad kilmės valstybė negalėtų pareiškėjui suteikti apsaugos nuo tariamo ji persekiojimas, pareiškėjas nepateikė. Tokių duomenų nenustatė ir Migracijos departamentas. Remiantis kilmės valstybės informacija, (duomenys neskelbtini) Konstitucija nustato, jog kiekvienas asmuo turi minties, sąžinės ir tikėjimo laisvę; visų religijų žmonės gali laisvai atlikti savo religijos apeigas, tvarkyti religines institucijas; o Baudžiamasis kodeksas nedraudžia musulmonams pakeisti savo religiją į krikščionybę ar be kurią kitą.

Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo prašymą dėl prieglobsčio suteikimo, jo apklausose teiktus paaiškinimus, kitą bylos (taip pat Migracijos departamento pateiktos užsieniečio bylos) medžiagą, konstatuoja, kad Migracijos departamentas atliko išsamų ir visapusišką pareiškėjo prieglobsčio prašymo bei padėties pareiškėjo kilmės valstybėje tyrimą, o pareiškėjas nenurodė jokių pagrįstų duomenų, kuriais remiantis būtų galima spręsti apie realiai egzistavusią pagrįstą jo baimę kilmės valstybėje tapti smurto auką, būti pagrobtu, kankinamu.

Minėtame Migracijos departamento Sprendime akcentuota, kad (duomenys neskelbtini) vyksta vidinis karinis konfliktas, bet beatodairiško smurto lygis Bagdado gubernijoje, iš kurios yra kilęs prieglobsčio prašytojas, yra žemas ir smurtas nepasiekia tokio lygio, kad vien dėl buvimo teritorijoje kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei. Atsižvelgusi į tai, teisėjų kolegija sutinka su Migracijos departamento ir pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad kilmės valstybės informacija apie bendrą padėtį pareiškėjo kilmės valstybėje nagrinėjamu atveju savaime nepagrindžia realios individualaus persekiojimo rizikos tikimybės.

39. Pareiškėjas teigia, kad EPPB pateikti duomenys yra tik rekomendaciniai ir atspindi 2020 metų spalio informaciją, todėl yra per seni, tačiau, pažymėtina, kad pareiškėjas jokiais teisiniais argumentais ir bylos faktais nepaneigė naujausių EPPB pateiktų duomenų apie padėtį (duomenys neskelbtini) Respublikoje. Tiek Migracijos departamentas, tiek pirmosios instancijos teismas šiais duomenimis rėmėsi pagrįstai. Šiais duomenimis remiamasi ir kitose panašaus pobūdžio bylose dėl prieglobsčio ir papildomos apsaugos suteikimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. kovo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1353-968/2022; 2022 m. kovo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1394-629/2022; 2022 m. kovo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1408-552/2022; 2022 m. kovo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1338-602/2022; 2022 m. kovo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1339-815/2022; 2022 m. kovo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1432-815/2022; 2022 m. vasario 23 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-1282-552/2022; kt.). Šiuo atveju taip pat pažymėtina, jog nors tam, kad tinkamai atliktų tyrimą ir priimtų sprendimą dėl prašymo suteikti prieglobstį, Migracijos departamentas turi surinkti informaciją apie prieglobsčio prašytojo kilmės valstybę, tai savaime nereiškia pareigos informaciją rinkti šio asmens norimais aspektais ir remtis tik prieglobsčio prašytojo pageidaujama informacija apie jo kilmės šalį. Be to, kaip teisingai nurodė atsakovas, Humanity&Inclusion yra tarptautinė nevyriausybinė organizacija, kurios pagrindinis tikslas yra padėti žmonėms su negalia ir pažeidžiamoms gyventojų grupėmis, imtis veiksmų, kad būtų patenkinti jų esminiai poreikiai, pagerintos jų gyvenimo sąlygos ir skatinti pagarbą jų orumui ir pagrindinėms teisėms. Taigi, ši organizacija negali spręsti dėl konkrečių asmenų persekiojimo jų kilmės valstybėje arba nustatyti beatodairiško smurto lygį, kuris yra pakankamas, kad asmeniui galėtų būti suteikta papildoma apsauga. Taigi, pareiškėjo nurodyta 2021 m. spalio mėn. tarptautinės organizacijos Humanity&Inclusion paskelbta ataskaita bei duomenys apie kiekvieną dieną skelbiamas aukas viešai prieinamame puslapyje (duomenys neskelbtini) nesudaro pagrindo teigti, jog pareiškėjo baimė būti persekiojamam kilmės valstybėje yra pagrįsta.

40. Įvertinusi byloje nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjas neturi visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamas kilmės valstybėje dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų (Įstatymo 86 str. 1 d.).

41. Teisėjų kolegija tais pačiais pagrindais pripažįsta, kad nagrinėjamu atveju nebuvo pagrindo suteikti pareiškėjui papildomą apsaugą. Pagrįstai nenustatyta, kad pareiškėjas galėtų turėti visiškai pagrįstą baimę, kad kilmės valstybėje jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas arba jis galėtų tokiu būdu būti baudžiamas. Taip pat pagrįstai nenustatyta, kad pareiškėjas galėtų turėti visiškai pagrįstą baimę dėl egzekucijos ar mirties bausmės įvykdymo grėsmės kilmės valstybėje. Todėl jis neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–2 punktuose. Be to, priešingai nei teigia pareiškėjas, byloje nėra nustatyta ir tai, kad pareiškėjo kilmės valstybėje šiuo metu vyktų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyti veiksmai, todėl pareiškėjo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei negresia ginkluoto konflikto nulemtas pavojus, dėl kurio prieglobsčio prašytojui turėtų būti suteikta papildoma apsauga.

42. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje esantys duomenys apie kilmės valstybę nagrinėjamu atveju buvo pakankami pareiškėjo prašymui suteikti prieglobstį tinkamai išnagrinėti, dėl to atsakovas neturėjo pagrindo rinkti papildomus duomenis, o pareiškėjo nurodytas aplinkybes ir surinktus duomenis Migracijos departamentas įvertino racionaliai, visapusiškai ir objektyviai bei padarė pagrįstas išvadas dėl pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos pareiškėjui nesuteikimo. Pareiškėjo atveju Migracijos departamentas išsamiai įvertino aktualią skelbiamą informaciją apie situaciją pareiškėjo kilmės valstybėje, vertinimas atsispindi skundžiamuose sprendimuose. Šių išvadų nepaneigia pareiškėjo apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai. Migracijos departamento Sprendimas priimtas nepažeidus jo priėmimo procedūrų, yra išsamiai motyvuotas, neturi esminių trūkumų, dėl kurių galėtų būti panaikintas.

43. Teisėjų kolegija pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas teisingai taikė teisės normas, tinkamai išnagrinėjo faktines bylos aplinkybes, byloje esančių įrodymų visumą vertino pagal ABTĮ 56 straipsnyje nustatytas taisykles, nenukrypo nuo šio pobūdžio bylose Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotos praktikos ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo A. T. A. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. vasario 24 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Rytis Krasauskas

Ernestas Spruogis

Skirgailė Žalimienė