2025-07-23 Nr. AB-11889-4-16-3-00366-2025-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-2424-1188/2025

Teisminio proceso Nr. 4-16-3-00366-2025-8

Procesinio sprendimo kategorija 8.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. liepos 23 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Egidijaus Šileikio (pranešėjas) ir Dalios Višinskienės,

sekretoriaujant Laividai Versekienei,

dalyvaujant (duomenys neskelbtini) piliete prisistatančiai H. B., jos atstovei advokatei Simonai Jašmontaitei,

Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro atstovui Robertui Nikiforovui,

vertėjai Nomedai Gritėnaitei,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal (duomenys neskelbtini) piliete prisistatančios H. B. apeliacinį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų 2025 m. liepos 7 d. sprendimo administracinėje byloje pagal Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro teikimą dėl alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo (duomenys neskelbtini) piliete prisistatančiai H. B..

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VSAT) Užsieniečių registracijos centras (toliau – ir Centras) kreipėsi į teismą su teikimu, prašydamas skirti (duomenys neskelbtini) piliete prisistatančiai H. B. (toliau – ir Užsienietė) alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą laikino apgyvendinimo vietoje nustatant pareigą neišvykti iš laikino apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be laikino apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo iki 2025 m. spalio 7 d., bet ne ilgiau kol bus priimtas galutinis sprendimas jos prieglobsčio byloje.

2. Centras nurodė, kad Užsienietei 2025 m. gegužės 7 d. buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 300 straipsnio 2 dalį. Panevėžio apygardos prokuratūros 2025 m. birželio 13 d. nutarimu Užsienietė buvo paleista iš suėmimo, tą pačią dieną VSAT pareigūnai priėmė sprendimą – apgyvendinti užsienietę Priėmimo ir integracijos agentūroje iki 2025 m. rugpjūčio 12 d.

3. Panevėžio apylinkės teismo 2025 m. birželio 25 d. baudžiamuoju įsakymu Užsienietė buvo nuteista pagal BK 300 straipsnio 2 dalį, paskirta 222 MGL dydžio bauda. Vadovaujantis BK 66 straipsniu į paskirtos bausmės laiką įskaitytas laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas (37 suėmimo dienos), vieną laikinojo sulaikymo dieną prilyginant šešių MGL dydžio baudai ir ją laikyti visiškai atlikusia bausmę.

4. Užsienietė 2025 m. liepos 2 d. pateikė prašymą dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo. Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) priėmė sprendimą – nustatyti valstybę, atsakingą už prašymo nagrinėjimą. Nustatyta, kad Užsienietė vyko iš Latvijos Respublikos maršrutiniu autobusu per Lietuvos Respubliką tranzitu ir naudojosi suklastotais dokumentais, t. y. Prancūzijos Respublikos asmens tapatybės kortele, išduota kito asmens vardu, kurią gabeno ir patikrinimo metu pateikė VSAT pareigūnams. Kadangi Užsienietė atvyko iš Latvijos Respublikos, šiuo atveju ji turėjo būti perduota Latvijos Respublikai, tačiau pateikus prieglobsčio prašymą, perdavimas buvo sustabdytas.

5. Centras nurodė, kad Užsienietė, būdama tiek Latvijos Respublikoje tiek Lietuvos Respublikos teritorijoje dėl prieglobsčio nedelsiant niekur nesikreipė, nors tokią galimybę turėjo, o priešingai – tęsė savo kelionę maršrutiniu autobusu, bei tokiu būdu bandė nuvykti į kitą Europos Sąjungos šalį (į Belgijos Karalystę). Šiuo atveju nėra priežasčių taikyti Užsienietei alternatyvią sulaikymui priemonę, kuri visiškai nevaržytu jos judėjimo laisvės. Kadangi byloje yra pakankamai duomenų, leidžiančių teigti, kad Lietuvos Respublika nebuvo jos tikslas, taip pat gavusi laisvą judėjimo teisę ji gali bandyti siekti neteisėtai išvykti į kitas Europos Sąjungos valstybes nares. Tokiu atveju Migracijos departamentas neturės galimybės priimti galutinį sprendimą jos prieglobsčio byloje. Užsienietės veiksmai leido abejoti jos atvykimo tikslais ir pagrįstai manyti, kad ji piktnaudžiauja savo, kaip prieglobsčio prašytojos, teisėmis ir gali pasišalinti iš apgyvendinimo vietos, neteisėtai išvykti iš Lietuvos Respublikos, todėl judėjimo laisvės apribojimas proporcingas ir tikslingas, siekiant pašalinti aplinkybę, jog Užsienietė nepasinaudotų laisvu asmenų judėjimu ir neišvyktų į kitas Europos Sąjungos šalis iki kol bus priimtas sprendimas jos prieglobsčio byloje.

6. Užsienietei egzistuoja sulaikymo pagrindai numatyti Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – Įstatymas) 113 straipsnio 4 dalies 2–3 punktuose, 5 dalies 12 punkte, tačiau atsižvelgus į tai, kad Užsienietė turi prieglobsčio prašytojos statusą, nekelia grėsmės viešajai tvarkai ir visuomenei, šiuo atveju tikslinga skirti švelnesne priemonę, numatytą Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 5 punkte.

7. Užsienietė su teikimu sutiko ir prašė skirti jai su judėjimo laisvės apribojimu nesusijusią alternatyvią sulaikymui priemonę.

II. 8. Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmai 2025 m. liepos 7 d. sprendimu VSAT Centro teikimą tenkino. Skyrė Užsienietei, gimusiai (duomenys neskelbtini), alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą laikino apgyvendinimo vietoje, nustatant pareigą neišvykti iš laikino apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be laikino apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo iki 2025 m. spalio 7 d., bet ne ilgiau kol bus priimtas galutinis sprendimas jos prieglobsčio byloje.

9. Teismas nustatė, kad 2025 m. gegužės 7 d. apie 17 val. Pasvalio rajono savivaldybėje, Škilinpamūšio kaime patikrinimui buvo sustabdytas atvykstantis į Lietuvos Respubliką maršrutinis autobusas Talinas–Berlynas. Viena iš keleivių prisistatė Prancūzijos Respublikos piliete M. A., gimusia (duomenys neskelbtini). Užsienietė vyko iš Rygos į Briuselį ir pateikė suklastotą Prancūzijos Respublikos asmens tapatybės kortelę. VSAT Centro 2025 m. birželio 12 d. sprendimu Užsienietė buvo apgyvendinta Priėmimo ir integracijos agentūroje iki 2025 m. rugpjūčio 18 d.

10. Užsienietė Panevėžio apylinkės teismo 2025 m. birželio 25 d. baudžiamuoju įsakymu pripažinta kalta padariusi nusikaltimą, numatytą BK 300 straipsnio 2 dalyje, ir jai skirta 222 bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių, tai yra 11 100 Eur dydžio baudos bausmė. Užsienietė 2025 m. liepos 2 d. pateikė prašymą dėl prieglobsčio jai suteikimo. Migracijos departamentas priėmė sprendimą nustatyti valstybę, atsakingą už prašymo nagrinėjimą.

11. Teismas rėmėsi Įstatymo 113 straipsnio 4–5 dalių, 115 straipsnio 2 dalies 5 punkto nuostatomis, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika.

12. Teismas nurodė, kad Užsienietės tapatybė ir pilietybė nėra patvirtinta. Užsienietė Lietuvoje gyvenamosios vietos ir lėšų pragyvenimui neturi, su Lietuva jos nesieja jokie ryšiai. Byloje nėra duomenų apie tai, jog Užsienietė keltų grėsmę valstybės saugumui ir viešajai tvarkai. Sprendimas Užsienietės prieglobsčio byloje nėra priimtas, prieglobsčio prašymo motyvai nėra išaiškinti, todėl laikytina, jog ji yra prieglobsčio prašytoja Įstatymo 2 straipsnio 20 dalies prasme.

13. Įvertinęs aplinkybę, jog Užsienietė vyko tranzitu ir Lietuva nebuvo jos kelionės tikslas, teismas vertino, kad alternatyvios sulaikymui priemonės taikymas trims mėnesiams, nustatant judėjimo laisvės ribojimus, šiuo atveju, yra proporcinga priemonė siekiamiems tikslams, kadangi išlieka pakankamas pagrindas manyti, jog laisvai judėdama užsienietė gali išvykti iš Lietuvos Respublikos į kitas Europos Sąjungos valstybes ir pasislėpti, tuo sutrukdydama sprendimo jos prieglobsčio byloje priėmimui ir vykdymui.

III. 14. Užsienietė apeliaciniame skunde prašo pakeisti Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų 2025 m. liepos 7 d. sprendimą ir paskirti jai kitą alternatyvią sulaikymui priemonę –apgyvendinti ją laikino apgyvendinimo vietoje netaikant judėjimo laisvės apribojimų.

15. Užsienietė nurodo, kad Įstatymo 113 straipsnio 4 dalyje yra įtvirtintas baigtinis sąrašas atvejų, kada yra galimas prieglobsčio prašytojų sulaikymas. Įvertinus tai, kad Įstatymas numato baigtinį sąrašą atvejų, kada yra galimas prieglobsčio prašytojų sulaikymas, pirmosios instancijos teismo nurodyti pagrindai – Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 2–4 ir 12 punktai – negali būti taikomi grindžiant prieglobsčio prašytojų sulaikymą.

16. Užsienietė teigia, kad jai taikoma laisvės ribojimo priemonė prilygsta sulaikymui. Nuo 2025 m. sausio 1 d. įsigaliojus Įstatymo pakeitimams, 115 straipsnio 2 dalies 5 punkte nustatyta alternatyvi sulaikymui priemonė – apgyvendinimas be teisės palikti apgyvendinimo vietą negavus vadovo ar įgalioto asmens leidimo, faktiškai nepasikeitė (pasikeitė apgyvendinimo centrų pavadinimai ir institucija, kurios priežiūroje yra centrai). Tačiau taikomos priemonės esmė liko ta pati. Asmuo gyvena tame pačiame centre Pabradėje, toje pačioje teritorijoje, asmuo negali išvykti iš centro teritorijos negavęs vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo ir be palydos. Taigi, asmuo turi teisę judėti tik centro teritorijoje (kaip ir buvo anksčiau), asmuo gali išvykti iš centro teritorijos tik gavęs vadovo ar jo įgalioto asmens leidimą (kaip ir buvo anksčiau). Asmens laisvės ribojimo mastas nepasikeitė, pasikeitė tik institucija, atliekanti priežiūrą. Atsižvelgiant į tai, kad pritaikyta priemonė yra de facto (faktiškai) sulaikymas, tai tokios priemonės taikymui, jog taikymas būtų teisėtas, turi būti Įstatyme nustatyti reikalavimai, kurie taikomi, kai taikomas sulaikymas.

17. Užsienietės įsitikinimu, nėra tikslo taikyti tokį griežtą asmens laisvės ribojimą siekiant užtikrinti, kad būtų priimtas sprendimas jo prieglobsčio byloje. Nors Užsienietė nedisponuoja asmens tapatybės dokumentu, nėra duomenų, kad ji nebendradarbiautų nustatant jos tapatybę (to netvirtino nei VSAT, nei pirmosios instancijos teismas), nėra duomenų apie jos keliamą grėsmę viešajai tvarkai ar valstybės saugumui, yra prieglobsčio prašytoja, todėl vertina, jog skundžiamu pirmosios instancijos teismo sprendimu pritaikyta savo pobūdžiu labiausiai judėjimo laisvę varžanti alternatyvi sulaikymui priemonė negali būti laikoma proporcinga ir būtina priemonė Įstatyme numatytiems tikslams pasiekti. Įvertinusi nurodytas aplinkybes, Užsienietė prašo taikyti kitą, mažiau jos judėjimo laisvę ribojančią alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinti laikino apgyvendinimo vietoje netaikant judėjimo laisvės apribojimų (Įstatymo 115 str. 2 d. 4 p.).

18. VSAT Centras atsiliepime į Užsienietės apeliacinį skundą prašo jį atmesti, palikti galioti Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų 2025 m. liepos 7 d. sprendimą.

19. Centras, nurodydamas su Užsienietės sulaikymu ir jos teisine padėtimi Lietuvos Respublikoje susijusias aplinkybes, nurodo, kad šiuo atveju nėra jokių priežasčių Užsienietei taikyti švelnesnę alternatyvią priemonę, kuri visiškai nevaržytų jos judėjimo laisvės. Byloje yra pakankamai duomenų, sudarančių pagrindą teigti, kad Lietuvos Respublika nebuvo Užsienietės tikslas, taigi, gavusi laisvą judėjimo teisę ji gali bandyti siekti neteisėtai išvykti į kitas Europos Sąjungos valstybes nares. Tokiu atveju Migracijos departamentas neturės galimybės išnagrinėti Užsienietės prieglobsčio prašymo.

20. Centras teigia, kad Užsienietės veiksmai leidžia suprasti, jog jos tikslas buvo kirsti Lietuvos Respublikos teritoriją tranzitu ir prieglobstis Lietuvoje jai nebuvo reikalingas. Iš Užsienietės paaiškinimų baudžiamojoje byloje matyti, kad ji neteisėtai atvyko iš Baltarusijos Respublikos į Latvijos Respubliką, paminėtose valstybėse prieglobsčio nesikreipė, todėl tai tik patvirtina, jog prašymas suteikti prieglobstį Lietuvoje pateiktas tik siekiant įsitvirtinti Europos Sąjungos šalyse.

21. Užsienietė piktnaudžiauja savo, kaip prieglobsčio prašytojos, teisėmis ir gali pasišalinti iš apgyvendinimo vietos, neteisėtai išvykti iš Lietuvos Respublikos, todėl judėjimo laisvės apribojimas teismo sprendimo priėmimo metu buvo proporcingas ir tikslingas, siekiant pašalinti aplinkybę, kad Užsienietė nepasinaudotų laisvu asmenų judėjimu ir neišvyktų iš Lietuvos Respublikos į kitas Europos Sąjungos šalis iki kol bus priimtas sprendimas jos prieglobsčio byloje.

22. Centro teigimu, ginčijamo Sprendimo priėmimo metu ir šiuo metu egzistuoja alternatyvios sulaikymo priemonės pagrindai, numatyti Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 5 punkte. Centro nuomone, nagrinėjamu atveju švelnesnės alternatyvios sulaikymui priemonės taikymas, kurią skirti (pakeisti) apeliaciniame skunde prašo Užsienietė, nebūtų pakankamas siekiant Įstatyme įtvirtintų tikslų.

23. Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino visas faktines bylos aplinkybes ir priėmė teisiškai pagrįstą sprendimą, todėl nėra pagrindo tenkinti apeliacinį skundą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 24. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo Užsienietei buvo

pritaikyta alternatyvi sulaikymui priemonė iki 2025 m. spalio 7 d., bet ne ilgiau kol bus priimtas galutinis sprendimas jos prieglobsčio byloje, pagrįstumas ir teisėtumas.

25. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad Užsienietės tapatybė ir pilietybė nėra patvirtinta, ji Lietuvos Respublikoje gyvenamosios vietos ir lėšų pragyvenimui neturi, su Lietuvos Respublika jos nesieja jokie ryšiai, byloje nėra duomenų apie tai, jog Užsienietė keltų grėsmę valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, ji vyko tranzitu ir Lietuvos Respublika nebuvo jos kelionės tikslas, sprendė, jog išlieka pakankamas pagrindas manyti, kad laisvai judėdama Užsienietė gali išvykti iš Lietuvos Respublikos į kitas Europos Sąjungos valstybes ir pasislėpti, tuo sutrukdydama priimti ir įvykdytas sprendimą jos prieglobsčio byloje, Centro teikimą tenkino.

26. Užsienietė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliaciniame skunde teigia, kad jai taikoma laisvės ribojimo priemonė prilygsta sulaikymui. Užsienietės nuomone, nėra tikslo taikyti tokį griežtą asmens laisvės ribojimą siekiant užtikrinti, kad būtų priimtas sprendimas jos prieglobsčio byloje. Nors ji nedisponuoja asmens tapatybės dokumentu, nėra duomenų, kad ji nebendradarbiautų nustatant jos tapatybę, nėra duomenų apie keliamą grėsmę viešajai tvarkai ar valstybės saugumui, ji yra prieglobsčio prašytoja, todėl skundžiamu pirmosios instancijos teismo sprendimu pritaikyta savo pobūdžiu labiausiai judėjimo laisvę varžanti alternatyvi sulaikymui priemonė negali būti laikoma proporcinga ir būtina priemonė Įstatyme numatytiems tikslams pasiekti, dėl to prašo skirti mažiau jos judėjimo laisvę ribojančią alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinti laikino apgyvendinimo vietoje netaikant judėjimo laisvės apribojimų (Įstatymo 115 str. 2 d. 4 p.).

27. Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad 2025 m. gegužės 7 d. apie 17 val. Pasvalio rajono savivaldybėje, Škilinpamūšio kaime patikrinimui buvo sustabdytas atvykstantis į Lietuvos Respubliką maršrutinis autobusas Talinas–Berlynas. Viena iš keleivių prisistatė Prancūzijos Respublikos piliete M. A., gimusia (duomenys neskelbtini). Užsienietė vyko iš Rygos į Briuselį ir pateikė suklastotą Prancūzijos Respublikos asmens tapatybės kortelę. Dėl šio įvykio buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 300 straipsnio 2 dalį.

28. Užsienietei Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų 2025 m. gegužės 9 d. nutartimi paskirta kardomoji priemonė – suėmimas 3 mėnesių terminui. Panevėžio apygardos prokuratūros 2025 m. birželio 13 d. nutarimu Užsienietei panaikinta kardomoji priemonė suėmimas. VSAT Centro 2025 m. birželio 12 d. sprendimu Užsienietė buvo apgyvendinta Priėmimo ir integracijos agentūroje iki 2025 m. rugpjūčio 18 d.

29. Nustatyta, kad Užsienietė Panevėžio apylinkės teismo 2025 m. birželio 25 d. baudžiamuoju įsakymu pripažinta kalta padariusi nusikaltimą, numatytą BK 300 straipsnio 2 dalyje, ir jai paskirta 222 bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių (MGL), tai yra 11 100 Eur dydžio baudos bausmė. Užsienietė 2025 m. liepos 2 d. pateikė prašymą dėl prieglobsčio jai suteikimo. Migracijos departamentas priėmė sprendimą nustatyti valstybę, atsakingą už prašymo nagrinėjimą.

30. VSAT Centras su teikimu kreipėsi į teismą, prašydamas skirti (duomenys neskelbtini) piliete prisistatančiai H. B. alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą laikino apgyvendinimo vietoje nustatant pareigą neišvykti iš laikino apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be laikino apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo iki 2025 m. spalio 7 d., bet ne ilgiau kol bus priimtas galutinis sprendimas jos prieglobsčio byloje. Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmai skundžiamu 2025 m. liepos 7 d. sprendimu VSAT Centro teikimą tenkino.

31. Teisėjų kolegija pirmiausiai pažymi, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas asmens sulaikymo teisėtumo principas reiškia, jog asmeniui neturi būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokios nustatytos įstatyme. Asmens laisvė – viena pagrindinių prigimtinių asmens teisių ir jos apribojimas galimas tik tuomet, kai tai yra būtina ir neišvengiama, griežtai laikantis įstatymo reikalavimų (žr., pvz., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1999 m. vasario 5 d. nutarimą). Tai reiškia, jog asmens sulaikymas yra ultima ratio (paskutinė, kraštutinė priemonė) ir gali būti taikomas tik tais atvejais, kai įstatymų nustatyti tikslai negali būti pasiekti kitais būdais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. lapkričio 3 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-4927-662/2016).

32. Prieglobsčio prašytojo sulaikymo pagrindai nustatyti Įstatymo 113 straipsnyje. Įstatymo 113 straipsnio 4 dalis nustato, kad prieglobsčio prašytojas gali būti sulaikytas tik šiais atvejais: 1) siekiant nustatyti ir (arba) patikrinti jo tapatybę ir (arba) pilietybę; 11) neteko galios; 2) siekiant išsiaiškinti motyvus, kuriais grindžiamas jo prašymas suteikti prieglobstį (kai informacija dėl motyvų negalėtų būti gauta prieglobsčio prašytojo nesulaikius), ir įvertinus šio straipsnio 5 dalies 1, 6–11 punktuose nurodytas aplinkybes, yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos; 3) kai užsienietis, sulaikytas šio straipsnio 2 dalyje nurodytu pagrindu, kai sprendžiama dėl jo grąžinimo į užsienio valstybę, pateikia prašymą suteikti prieglobstį ir yra rimtas pagrindas manyti, kad šis prašymas pateiktas tik siekiant atidėti arba sutrukdyti įvykdyti sprendimą grąžinti į užsienio valstybę, ir užsienietis jau turėjo galimybę pasinaudoti prieglobsčio suteikimo procedūra; 4) pagal Reglamento (ES) Nr. 604/2013 28 straipsnį; 5) kai prieglobsčio prašytojas kelia grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai. Įstatymo 113 straipsnio 5 dalis įtvirtina aplinkybių, sudarančių pagrindą manyti, kad prieglobsčio prašytojas gali pasislėpti, sąrašą.

33. Alternatyvių sulaikymui priemonių taikymo užsieniečiams pagrindus nustato Įstatymo 115 straipsnis. Įstatymo 115 straipsnio 1 dalyje yra nurodyti kriterijai, kuriais remdamasis teismas sprendžia dėl alternatyvių sulaikymui priemonių taikymo, t. y. ar nustatyta užsieniečio tapatybė, ar jis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, teikia pagalbą teismui, VSAT ir Migracijos departamentui nustatant jo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje ir kita. Aplinkybių sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas gali vertinti ir kitas byloje nustatytas aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. kovo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3669-858/2017; 2018 m. vasario 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3707-575/2018; 2022 m. vasario 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1307-815/2022).

34. Pagal Įstatymo 115 straipsnio 2 dalį, alternatyvios sulaikymui priemonės yra šios: 1) užsienietis nustatytu laiku periodiškai turi atvykti į Migracijos departamentą arba Tarnybą; 2) užsienietis elektroninių ryšių priemonėmis nustatytu laiku turi pranešti Migracijos departamentui arba Tarnybai apie savo buvimo vietą; 3) patikėti prižiūrėti užsienietį Lietuvos Respublikos piliečiui arba Lietuvos Respublikoje teisėtai gyvenančiam užsieniečiui, jeigu šis asmuo įsipareigojo rūpintis juo ir jį išlaikyti; 4) apgyvendinti užsienietį laikino apgyvendinimo vietoje netaikant judėjimo laisvės apribojimų; 5) apgyvendinti užsienietį laikino apgyvendinimo vietoje nustatant pareigą neišvykti iš laikino apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be laikino apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo. Įstatymo 115 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad šio straipsnio 2 dalies 4 ar 5 punkte nurodyta alternatyvi sulaikymui priemonė gali būti skirta tik prieglobsčio prašytojams ir užsieniečiams, dėl kurių prašymų suteikti prieglobstį priimtas galutinis sprendimas ir kurie yra grąžinami į užsienio valstybę. Įstatymo 115 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad jeigu užsieniečiui skirta šio straipsnio 2 dalies 5 punkte nurodyta alternatyvi sulaikymui priemonė, jam laikino apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimu gali būti leista laikinai išvykti iš laikino apgyvendinimo vietos, kai yra valdoma pasišalinimo iš laikino apgyvendinimo vietos rizika.

35. Teisėjų kolegija, susipažinusi su byloje esančiais įrodymais, Užsienietės apeliaciniame skunde ir VSAT Centro atsiliepime į apeliacinį skundą nurodytais argumentais, atsižvelgusi į tai, kad Užsienietė yra prieglobsčio prašytoja (prašymas neišnagrinėtas), prašymas nėra išnagrinėtas, vertina, jog nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad egzistuoja Užsienietės sulaikymo pagrindai. Tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, Užsienietei pritaikyta alternatyvi sulaikymui priemonė – apgyvendinimas laikino apgyvendinimo vietoje, nustatant pareigą neišvykti iš laikino apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be laikino apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo, šiuo konkrečiu atveju nėra proporcinga ir būtina.

36. Nustatyta, kad Užsienietė yra pažeidžiamas asmuo Įstatymo 2 straipsnio 182 dalies prasme (prekybos žmonėmis auka, kitokį sunkių formų psichologinį, fizinį ar seksualinį smurtą patyręs asmuo). Įstatymo 114 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad pažeidžiami asmenys gali būti sulaikyti tik ypatingu atveju, atsižvelgiant į geriausius pažeidžiamų asmenų interesus.

37. 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2013/33/ES, kuria nustatomos normos dėl tarptautinės apsaugos prašytojų priėmimo (toliau – ir Priėmimo sąlygų direktyva) 2 straipsnio 1 dalies k punkte ir 21 straipsnyje pažeidžiami asmenys apibrėžti kaip specialiųjų priėmimo poreikių turintys prašytojai, kuriems reikia specialiųjų garantijų, kad galėtų pasinaudoti teisėmis ir laikytis įpareigojimų, numatytų šioje direktyvoje, ir tokiais asmenimis laikomi nepilnamečiai, nelydimi nepilnamečiai, žmonės su negalia, vyresnio amžiaus žmonės, nėščios moterys, nepilnamečius vaikus turintys vieniši tėvai, prekybos žmonėmis aukos, sunkiai sergantys, psichikos sutrikimų turintys asmenys, taip pat asmenys, kurie patyrė kankinimus, išprievartavimą arba kitokias sunkaus psichologinio, fizinio arba seksualinio smurto formas. Akcentuotina ir tai, kad šios direktyvos nuostatos nedraudžia sulaikyti pažeidžiamus asmenis, tačiau kai jie sulaikomi, tai pagal Priėmimo sąlygų direktyvos 11 straipsnį yra privaloma įdėmiai atsižvelgti į ypatingą jų padėtį. Priėmimo sąlygų direktyvos 11 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog sulaikytų prašytojų, kurie yra pažeidžiami asmenys, sveikatai, įskaitant psichinę sveikatą, nacionalinės valdžios institucijos turi skirti išskirtinį dėmesį. Jeigu sulaikomi pažeidžiami asmenys, valstybės narės užtikrina nuolatinę stebėseną ir tinkamą paramą, atsižvelgiant į jų ypatingą padėtį, įskaitant jų sveikatą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. sausio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1490-821/2025; kt.).

38. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, jog asmenys, priskiriami pažeidžiamų asmenų grupei, gali būti sulaikyti arba jiems gali būti taikoma alternatyvi sulaikymui priemonė tik ypatingais, išimtiniais atvejais ir kuo trumpesnį laiką. Be to, vaikai ir kiti pažeidžiami asmenys ypač turi teisę į veiksmingą apsaugą, jų interesų gynimui turi būti teikiamas prioritetas prieš kitas teisines vertybes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. sausio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1415-1047/2025; kt.).

39. Teisėjų kolegija, vertindama Užsienietei pritaikytos alternatyvios sulaikymui priemonės proporcingumą, atsižvelgia į tai, kad Užsienietė yra pažeidžiamas asmuo, byloje nėra duomenų, jog Užsienietė būtų pažeidusi apgyvendinimo Centre tvarką ar savo elgesiu parodžiusi, kad nėra linkusi paisyti nustatyto teisinio reguliavimo, jog jos buvimas Lietuvos Respublikoje gali kelti grėsmę viešajai tvarkai, taip pat nėra duomenų, kad ji nebendradarbiauja su kompetentingomis institucijomis ar jų tarnautojais nagrinėjant jo prieglobsčio prašymą, bandė išvykti iš Lietuvos Respublikos.

40. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi aptartu teisiniu reguliavimu, įvertinusi bylai reikšmingų aplinkybių visumą ir pateiktus įrodymus, sprendžia, jog skundžiamu pirmosios instancijos teismo sprendimu taikyta Užsienietei, kuri yra pažeidžiamas asmuo, alternatyvi sulaikymui priemonė nėra proporcinga ir būtina. Siekdama užtikrinti gintinų teisinių vertybių pusiausvyrą ir esant Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 2 ir 3 punktuose bei 113 straipsnio 5 dalies 1–4 ir 12 punktuose nustatytiems sulaikymo pagrindams, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju Įstatymo nustatyti tikslai gali būti pasiekti ir taikant Užsienietei jos prašomą alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą laikino apgyvendinimo vietoje netaikant judėjimo laisvės apribojimų. Tokia teisėjų kolegijos išvada atitinka Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką (žr., pvz., 2025 m. kovo 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1703-789/2025; 2025 m. kovo 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1704-822/2025; 2025 m. sausio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1490-821/2025; 2025 m. gegužės 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2057-1188/2025; kt.).

41. Apibendrindama šioje nutartyje išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad yra faktinis ir teisinis pagrindai tenkinti apeliacinį skundą, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeičiamas, Užsienietei skiriant alternatyvią sulaikymui priemonę, nustatytą Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 4 punkte, – apgyvendinimą laikino apgyvendinimo vietoje netaikant judėjimo laisvės apribojimų iki 2025 m. spalio 7 d., bet ne ilgiau kol bus priimtas galutinis sprendimas jos prieglobsčio byloje.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

(duomenys neskelbtini) piliete prisistatančios H. B. apeliacinį skundą tenkinti.

Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų 2025 m. liepos 7 d. sprendimą pakeisti ir sprendimo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro teikimą tenkinti iš dalies.

Skirti (duomenys neskelbtini) piliete prisistatančiai H. B., gimusiai (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą laikino apgyvendinimo vietoje netaikant judėjimo laisvės apribojimų iki 2025 m. spalio 7 d., bet ne ilgiau kol bus priimtas galutinis sprendimas jos prieglobsčio byloje.“

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras Drigotas

Egidijus Šileikis

Dalia Višinskienė