2021-03-10 Nr. AB-5049-3-64-3-01158-2019-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. TA-143-438/2021

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-01158-2019-3

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. kovo 10 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko (pranešėjas), Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Dainiaus Raižio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos O. B. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2019 m. liepos 22 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos O. B. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėja padavė teismui skundą, kuriuo prašė priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus (toliau – ir Šiaulių TI), 3 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

2. Pareiškėja nurodė, kad nuo 2019 m. gegužės 6 d. iki 2019 m. birželio 6 d. buvo kalinama Šiaulių TI, ir ten buvo laikoma pažeidžiant teisės aktų reikalavimus. Ji buvo kalinama kamerose po šešis asmenis, kurios neatitiko minimalaus ploto normos vienam asmeniui, ypač atmetus plotą, kurį užėmė baldai, sanitarinis mazgas. Kamerose veisėsi pelėsis, buvo atsilupęs tinkas, dažai, apspjaudytos ir purvinos sienos bei lubos, kamerose buvo kandys ir kiti vabalai, drėgna, trūko oro ir šviesos, nebuvo ventiliacijos. Dėl prausimosi užtikrinimo buvo pažeistos higienos normos. Gyvenamosiose kamerose sanitariniai mazgai neturėjo atskiros oro šalinimo sistemos, sklido smarvė, klozetų nebuvo, tik skylė grindyse. Privatumas nebuvo užtikrinamas, neatitverta iki lubų, ji visą laiką buvo stebima pareigūnų bei kameroje esančių asmenų. Dėl to jai atsirado kosulys, kvėpavimo takų uždegimas, ant kūno atsirado pūliniai, vidinės skrandžio ir žarnyno ligos, nuolatinė emocinė depresija, ji buvo baisiai sukrėsta, patyrė daug nepatogumų, pablogėjo regėjimas, sutriko psichika. Tuo pačiu ji patyrė neturtinę žalą.

3. Atsakovo atstovas Šiaulių TI atsiliepimu į pareiškėjos skundą prašė skundą atmesti.

4. Atsakovo atstovas atsiliepime nurodė, kad suimtiesiems bei nuteistiesiems, laikomiems Šiaulių TI, turi tekti ne mažiau nei 3,6 kv. m gyvenamojo ploto, teisinis reguliavimas nenustato tam tikrų baldų ar įrenginių užimamo ploto įtakos skaičiuojant kameros plotą, tenkantį vienam asmeniui. Šiaulių TI Įskaitos skyriaus 2019 m. birželio 15 d. pažyma patvirtina, kad pareiškėja Šiaulių TI nuo 2019 m. gegužės 6 d. iki 2019 m. birželio 6 d. buvo laikoma kamerose Nr. 6, 90, kamerose buvo 3–6 asmenys, pareiškėjai teko nuo 3,76 kv. m iki 7,52 kv. m gyvenamasis plotas. Atsižvelgiant į tai, kad byloje minimalaus ploto pažeidimas nenustatytas, baldų ir sanitarinio mazgo užimamas plotas neturėtų būti vertinamas.

5. Atsakovo atstovo teigimu, kiekvienoje kameroje yra inventorius, numatytas teisės aktuose, valymo inventorius yra išduodamas pagal suimtųjų prašymus, kameras valyti privalo patys suimtieji / nuteistieji. Inventorius skiriamas pagal teisės aktų reikalavimus, dirbtinis apšvietimas įrengiamas pagal reikalavimus, tačiau patys suimtieji dažnai gadina inventorių. Ventiliacija vyksta natūraliu būdu. Sanitariniai mazgai įrengti pagal teisės aktų reikalavimus. Pareiškėjos buvimo Šiaulių TI metu jos laikymo kamerose buvo atliktas atitikimo higienos normoms patikrinimas, 2019 m. gegužės 10 d. patikrinimo metu nustatyta, jog kameroje Nr. 6 oro temperatūra atitinka reikalavimus, pelėsio yra, 2019 m. birželio 7 d. patikrinimo metu nustatyta, jog kameroje Nr. 6 atliekamas remontas, 2019 m. kovo 25 d. patikrinimo metu nustatyta, jog kameroje Nr. 90 oro drėgmė atitinka reikalavimus. Patalpų valymas, dezinfekcija, dezinsekcija atliekami. Pagal galiojančius teisės aktus yra užtikrinamas naudojimasis dušu kartą per savaitę. Atsakovas niekaip neišskyrė pareiškėjos iš kitų įstaigoje laikomų asmenų ir jai tyčia nesudarė blogesnių laikymo sąlygų ir netaikė kokių nors įstatymo nenumatytų apribojimų. Pareiškėja nepateikia jokių duomenų, kurie leistų konstatuoti patirtą neturtinę žalą, kurią būtų galima susieti su asmens laikymo Šiaulių TI sąlygomis, padarytą žalą grindžia abstrakčiais argumentais, reiškia bendro pobūdžio nusiskundimus.

II. 6. Regionų apygardos administracinis teismas 2019 m. liepos 22 d. sprendimu pareiškėjos skundą tenkino iš dalies, pripažino, kad pareiškėjos teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas laikymo sąlygas Šiaulių TI buvo pažeista, o reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmetė kaip nepagrįstą.

7. Teismas iš atsakovo pateiktos 2019 m. birželio 15 d. pažymos Nr. 60/09-21839 „Dėl O. B.“ nustatė, kad pareiškėja Šiaulių TI buvo nuo 2019 m. gegužės 6 d. iki 2019 m. birželio 6 d. Aptariamu laikotarpiu pareiškėja buvo kamerose Nr. 6, 90 kalinama 32 dienas, kamerose buvo 3–6 asmenys, per visą šį laikotarpį pareiškėjai teko nuo 3,76 kv. m iki 7,52 kv. m kameros ploto. Teismas priėjo prie išvados, kad pareiškėja ginčo laikotarpiu buvo laikoma sąlygomis, nepažeidžiančiomis teisės aktais nustatyto kameros ploto vienam asmeniui, t. y. vienam asmeniui, laikomam kameroje, teko ne mažiau kaip 3,6 kv. m ploto. Nagrinėjamu atveju pareiškėjos teisė į minimalų kameros plotą ginčo laikotarpiu pažeista nebuvo, todėl apskaičiuojant pareiškėjai tekusį kameros plotą šiuo atveju iš bendro kameros ploto neatimamas baldų ir kitų įrenginių užimamas plotas.

8. Teismas, vertindamas sanitarinių mazgų įrengimą, nustatė, jog tualetai nuo kameros atskirti 2,28 m (kameroje Nr. 90) ir 2,37 m (kameroje Nr. 6) aukščio mūrine sienele. Įėjimas į sanitarinį mazgą užtvertas durimis arba užuolaida, tad galimybės pareigūnams ar kameroje esantiems asmenims stebėti asmenį, esantį sanitariniame mazge, nėra.

9. Teismas, vertindamas baldų buvimą kamerose, iš 2017 m. rugsėjo 6 d. pažymos „Apie gyvenamose kamerose esančių baldų užimtą plotą“ jų pertekliaus nenustatė.

10. Teismas nustatė, kad pareiškėja ginčo laikotarpiu kreipėsi su skundais į Šiaulių TI direktorių dėl netinkamų gyvenimo sąlygų, 2019 m. gegužės 15 d. ir 2019 m. gegužės 17 d. pateikdama skundus dėl netinkamų kalinimo sąlygų kameroje Nr. 6. Į šiuos skundus pateiktas atsakymas, jis apskųstas nebuvo.

11. Teismas pažymėjo, kad Šiaulių TI Ūkio skyriaus 2019 m. sausio 8 d. pažymoje Nr. 62/08-12 „Apie 2018 metais atliktus remonto darbus“ nurodyta, jog kameroje Nr. 90 2018 m. gegužės 9–22 d. užtaisyti lubų, sienų įtrūkimai, pertinkuotos lubos ir sienos, jos nuvalytos nuo pelėsių, perdažytos. Įrengtas naujo tipo klozetas su nuleidžiamu vandeniu, įrengti nauji vamzdynai, permontuota kriauklė. Šioje kameroje pareiškėja buvo po remonto atlikimo. Teismui pateikti Šiaulių TI higienos – dezinfekcijos planai, duomenų, jog šie planai vykdomi nebuvo, pateikta nėra.

12. Teismas nurodė, kad 2019 m. gegužės 10 d. patikrinimo metu nustatyta, jog kameroje Nr. 6 oro temperatūra atitinka reikalavimus, pelėsio yra, 2019 m. birželio 7 d. patikrinimo metu nustatyta, jog kameroje Nr. 6 atliekamas remontas, 2019 m. kovo 25 d. patikrinimo metu nustatyta, jog kameroje Nr. 90 oro drėgmė atitinka reikalavimus, 2019 m. gegužės 17 d. patikrinimo metu nustatyta, jog nuolatinį kenkėjų stebėjimą ir naikinimą vykdo licencijuota įmonė, jų naikinimas vykdomas pastebėjus jų buvimą ar gavus nusiskundimus. Naudojimasis dušu kartą per savaitę užtikrinamas. Susipažinęs su asmens sveikatos istorija teismas nustatė, jog aptariamu laikotarpiu pareiškėja pas Šiaulių TI gydytojus nesikreipė, vizito metu nusiskundimų neturėjo. Jokių duomenų, kad pareiškėjai būtų nustatytas kosulys, kvėpavimo takų uždegimas, pūliniai ant kūno, vidinės skrandžio ir žarnyno ligos, nuolatinė emocinė depresija, kad jai pablogėjo regėjimas, sutriko psichika, nėra.

13. Teismas pastebėjo, kad pareiškėjos skundo teiginys dėl kamerų neatitikimo sveikatos ir higienos normoms yra iš dalies patvirtinti. Nustatyta, jog kameroje Nr. 6, kur pareiškėja praleido 22 dienas, buvo pelėsis, kampe virš unitazo. Kameroje Nr. 6 oro temperatūra, o kameroje Nr. 90 (ten pareiškėja buvo 10 dienų) oro drėgmė buvo tinkami. Nesant duomenų apie kitų sąlygų užtikrinimą kamerose, abejonės traktuotos pareiškėjos naudai.

14. Vertindamas apšvietimą kameroje, teismas nurodė, kad gyvenamųjų patalpų bendra dirbtinė apšvieta turi būti ne mažesnė kaip 200 lx, tai, jog tokio dydžio nesiekia apšvietimas, nėra paneigtas, tačiau savo skunduose, pateiktuose atsakovui, dėl kameros Nr. 6 pareiškėja šios aplinkybės nenurodė. Nepakankamas natūralus apšvietimas kompensuojamas dirbtiniu apšvietimu, ventiliacija užtikrinama per langą.

15. Vertindamas tualetų įrengimą, teismas nustatė, jog žemiausia sanitarinio mazgo sienelė buvo 2,28 m aukščio, todėl privatumo pažeidimo dėl sienelės aukščio nenustatė, būnant asmeniui sanitariniame mazge, jo matyti negalėjo nei pareigūnai, nei kiti asmenys, ką įrodo pateiktos fotonuotraukos, tačiau, atsižvelgdamas, jog tualetas nebuvo visiškai atskirtas nuo bendros kameros erdvės, pareiškėjos nurodomą aplinkybę, jog iš tualeto sklido blogas kvapas, vertino kaip pagrįstą. Sėdimų unitazų privalomumo Lietuvos higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ nenumato. Taip pat teismas pažymėjo, kad blogą kvapą pareiškėja sieja su netinkamai įrengtu – tupimu klozetu, tačiau kameroje Nr. 90 klozetas buvo pakeistas į naują, su nuleidžiamu bakeliu.

16. Teismas dėl pareiškėjos argumento, jog sienos buvo apspjaudytos, atkreipė dėmesį, kad tai yra susiję su pačių asmenų, esančių kameroje, elgesiu. Teismas taip pat atmetė argumentus dėl netinkamo naudojimosi dušu, nes buvo sudaryta galimybė ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę nusiprausti duše.

17. Teismas nurodė, kad byloje nustatytų aplinkybių visuma nesuteikia pagrindo konstatuoti, kad pareiškėja jos nurodytu laikotarpiu atliko bausmę žmogaus orumą žeminančiomis, t. y. pažeidžiančiomis Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnį sąlygomis. Byloje nėra duomenų, kad Šiaulių TI pareiškėja buvo kaip nors išskirta iš kitų nuteistųjų ir jai kokiu nors būdu bloginamos bausmės atlikimo sąlygos.

18. Teismas, įvertinęs, kad visą laiką buvo užtikrintas teisės aktuose nustatytas minimalus gyvenamasis plotas kamerose, kitos sąlygos Šiaulių TI šioje gyvenamojoje kameroje tik iš dalies buvo užtikrintos (nežymus pelėsio buvimas, galbūt netinkamos kitos higienos sąlygos kameroje, abejones traktuojant pareiškėjos naudai, galbūt blogas kvapas, nors ir ne visą buvimo Šiaulių TI laikotarpiu), atmesdamas argumentus dėl sanitarinių mazgų įrengimo, dušo neužtikrinimo, atsižvelgdamas į teismų praktiką dėl neturtinės žalos dydžio priteisimo, kurioje numatoma, jog nustačius tik higienos normų pažeidimus, tačiau kitų pažeidimų nenustačius, pažeidimo pripažinimas laikomas pakankama bei teisinga (proporcinga) satisfakcija už pareiškėjo patirtą skriaudą, vertino, jog šioje byloje yra pagrindas nepriteisti pareiškėjai neturtinės žalos atlyginimo pinigais ir apsiriboti jos teisės į teisės aktuose nustatytų kamerų sąlygų pažeidimo pripažinimą, kaip pakankamą satisfakciją už jos teisės pažeidimus, o reikalavimą dėl neturtinės žalos priteisimo pinigais atmetė kaip nepagrįstą.

III. 19. Pareiškėja padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2019 m. liepos 22 d. sprendimą ir patenkinti pareiškėjos skundą.

20. Pareiškėja apeliaciniame skunde nurodo, kad atsakovas tyčia nepateikia jos rašytų skundų bei peticijų nuorašų, kur buvo skundžiamas atsakovo tyčinis jos sveikatos bei psichikos žalojimas, kuo atsakovas pažeidė Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 15, 45, 49 straipsnius, be to, atsakovas nepateikė teismui nuotraukų su žyme nuo 2019 m. gegužės 6 d. iki 2019 m. gegužės 27 d., kur būtų išsamiai pavaizduotos kameros Nr. 6 higienos būklė, todėl teismas negalėjo įvertinti jai padarytos žalos. Be to, buvo ignoruoti pareiškėjos prašymai, kuriais ji kreipėsi į medikus dėl sveikatos pablogėjimo.

21. Atsakovo atstovas atsiliepime į pareiškėjos apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti.

22. Atsakovo atstovas nurodo, kad tiek pareiškėjos skunde, tiek apeliaciniame skunde lakoniškai dėstomi įrodymais nepagrindžiami pareiškėjos argumentai, reiškiami bendro pobūdžio nusiskundimai, nebūtinai kilę dėl laikymo sąlygų. Pagal teismų praktiką, jeigu nustatomi tik higienos sąlygų pažeidimai, neturtinė žala pinigais dažnai net nepriteisiama, laikant, kad pats pažeidimo pripažinimas yra teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą, arba priteisiama tik nedidelė suma, nes minimalios kameros ploto normos vienam asmeniui užtikrinimas mažina higienos normų reikalavimų neužtikrinimo neigiamą poveikį. Įvertinus tai, kad vienam asmeniui tenkantis plotas atitiko reikalavimus, o kiti teismo nustatyti pažeidimai nebuvo tokio mąsto, jog turėtų būti priteistina neturtinė žala, teismas pagrįstai pripažino, kad pažeistos teisės pripažinimas pakankama satisfakcija už galbūt patirtus nepatogumus. Pažymi, kad atsakovui nėra žinomas laiškų, siunčiamų kitoms institucijoms, turinys, taigi, siekiant surinkti tariamai esamą pareiškėjos nurodomą medžiagą, pareiškėja turėjo bent jau nurodyti, kokiu laikotarpiu ir kam siųstuose laiškuose buvo galbūt skundžiamos kalinimo sąlygos Šiaulių TI. Taip pat pridėtos nuotraukos nėra visiškai analogiško laikotarpio, kuris skundžiamas pareiškėjos, tačiau jos darytos 3 mėn. iki skundžiamo laikotarpio (nuotraukos darytos 2019 m. vasario mėn.), taigi jose užfiksuoti duomenys iš esmės nepakito. Taip pat nepagrįstas apeliacinio skundo teiginys, kad pareiškėja nebuvo konsultuojama medikų, jai neskirti vaistai. Pareiškėja skunde, teiktame pirmosios instancijos teismui, vardino tariamus sveikatos sutrikimus, sukeltus kalinimo sąlygų, tačiau neskundė, kad jai teiktos sveikatos priežiūros paslaugos jos netenkino. Apeliaciniame skunde nurodoma ir tai, kad atsakovas nepateikė akto, įrodančio kenkėjų naikinimą. Šis pareiškėjos teiginys atmestinas, kadangi 2019 m. kovo 25 d. patikrinimo akte Nr. PA-1672 Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento darbuotojai nustatė, kad kenkėjų stebėjimas bei naikinimas vykdomas vadovaujantis teisės aktais.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 23. Nagrinėjamoje byloje tikrinamas ginčas dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėja kildino iš netinkamų kalinimo sąlygų Šiaulių TI laikotarpiu nuo 2019 m. gegužės 6 d. iki 2019 m. birželio 6 d., atlyginimo.

24. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjos skunde nurodytas aplinkybes dėl netinkamų kalinimo sąlygų ir patirtos neturtinės žalos, atsakovo atsikirtimus į skundą, byloje pateiktus įrodymus, pripažino pagrįstais pareiškėjos teiginius dėl blogo kvapo kamerose, atsižvelgdamas į tai, kad sanitarinis mazgas kamerose nebuvo visiškai izoliuotas nuo bendros kameros erdvės, taip pat pripažino, kad kitos higienos sąlygos Šiaulių TI kamerose tik iš dalies buvo užtikrintos (nežymus pelėsio buvimas, galbūt netinkamos kitos higienos sąlygos, nors ir ne visą buvimo Šiaulių TI laikotarpį), kitų pareiškėjos skunde nurodytų pažeidimų nenustatęs, teismas pažeidimo pripažinimą laikė pakankama bei teisinga (proporcinga) satisfakcija.

25. Pareiškėja nesutinka su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu, prašo priteisti 3 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

26. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, nurodytos ABTĮ 140 straipsnio 2 dalyje, t. y. aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, todėl teisėjų kolegija šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą tikrina neperžengdama apeliacinio skundo ribų. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis byloje jau esančia medžiaga. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007, 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013 ir kt.).

27. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas išsamiai pasisakė dėl pagrindinių pareiškėjos nurodytų pažeidimų, juos išanalizavo ypač detaliai ir visapusiškai įvertino byloje esančią medžiagą. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, atsižvelgusi į byloje pateiktų duomenų visumą, išnagrinėjusi pareiškėjos apeliacinio skundo teiginius ir byloje surinktus įrodymus, nenustatė pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvadomis. Pareiškėja apeliaciniame skunde abstrakčiais argumentais ginčija teismo sprendimą nepriteisti neturtinės žalos atlyginimo pinigais, tačiau nenurodo jokių bylos faktais ir teisės aktų normomis pagrįstų argumentų, dėl kurių pirmosios instancijos teismo išvados dėl pareiškėjos pateikto skundo turėtų būti pripažintos neteisingomis.

28. Dėl pareiškėjos apeliacinio skundo argumentų, kad atsakovas nepateikė visų jos rašytų skundų bei peticijų, teiktų įvairioms institucijos, nuorašų, pažymėtina, jog pareiškėja nedetalizavo jos skundų, peticijų, rašytų kitoms institucijoms, nenurodė kokiu laikotarpiu ir kam skundė netinkamas kalinimo sąlygas Šiaulių TI. Pareiškėja apsiribojo tik bendro pobūdžio teiginiais, kad skundė atsakovo tyčinį jos sveikatos bei psichikos žalojimą. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad šie pareiškėjos apeliacinio skundo teiginiai nepagrįsti. Be to, pareiškėja apeliaciniame skunde nurodo, kad buvo ignoruoti pareiškėjos prašymai, kuriais ji kreipėsi į medikus dėl sveikatos pablogėjimo, tačiau pareiškėja skunde, teiktame pirmosios instancijos teismui, buvo nurodžiusi tik sveikatos sutrikimus, sukeltus dėl kalinimo sąlygų, tačiau nesiskundė dėl sveikatos priežiūros paslaugų nesuteikimo Šiaulių TI.

29. Dėl pareiškėjos patirtos neturtinės žalos atlyginimo būdo teisėjų kolegija pažymi, kad iš administracinių teismų praktikos matyti, jog asmens, kuris patyrė neturtinę žalą dėl nepriimtinų kalinimo sąlygų, teisės gali būti apginamos dviem būdais – teismo sprendimu pripažįstant asmens teisių pažeidimą arba už patirtą skriaudą atlyginant pinigine kompensacija.

30. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais nėra vienintelis pažeistų teisių gynimo būdas. Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT), gindamas Konvencijoje įtvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, tam tikrais atvejais konstatuoja, jog teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą (žr., pvz., EŽTT 2000 m. spalio 10 d. sprendimą byloje Daktaras prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 42095/98)). Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2009/2013 ir joje nurodytą EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje Meilus prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 53161/99).

31. Šiame kontekste teisėjų kolegija pažymi, jog teismų praktikoje suėmimo vykdymo ar laisvės atėmimo bausmės atlikimo sąlygų aspektu vienam asmeniui turinčio tekti kameros ploto užtikrinimas vertinamas kaip esminė (itin svarbi) saugios gyvenamosios aplinkos prielaida ir, jeigu nustatomi tik higienos sąlygų pažeidimai, neturtinė žala pinigais dažnai net nepriteisiama, laikant, kad pats pažeidimo pripažinimas yra teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą, arba priteisiama tik nedidelė suma, nes minimalios kameros ploto normos vienam asmeniui užtikrinimas mažina higienos normų reikalavimų neužtikrinimo neigiamą poveikį (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. kovo 22 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-849-756/2016, 2016 m. rugsėjo 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2388-624/2016, 2016 m. spalio 28 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-1809-146/2016, 2017 m. vasario 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-964-520/2017).

32. Teisėjų kolegija, įvertinusi nagrinėjamoje administracinėje byloje nustatytas faktines aplinkybes, kurios yra teisiškai reikšmingos sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo formos ir dydžio, nustatyto pažeidimo pobūdį, mastą, trukmę ir intensyvumą (higienos normų reikalavimų pažeidimas dėl pelėsio, blogo kvapo kameroje, galbūt netinkamos kitos higienos sąlygos kamerose, nors ir ne visą buvimo Šiaulių TI laikotarpiu), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką dėl neturtinės žalos atlyginimo higienos sąlygų pažeidimo atveju, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, jog nėra pagrindo pripažinti, kad pareiškėjui dėl nustatyto pažeidimo atsirado tokio masto pasekmės, kurias būtų galima laikyti neturtine žala, kuri atlyginama pinigais pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnį. Tokių pasekmių nenurodo ir pareiškėja, savo procesiniuose dokumentuose įvardydama tik bendro pobūdžio teiginius, nepagrįstus jokiais įrodymais. Pareiškėjos laikymo sąlygų neatitikimas teisės aktų reikalavimams galėjo sukelti tik nežymių trumpalaikių nepatogumų, nežymų teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, tačiau nesudaro pakankamo pagrindo spręsti dėl neturtinės žalos, vertintinos pinigine išraiška, pareiškėjai atlyginimo. Juo labiau, kad byloje nėra jokių įrodymų, jog dėl netinkamų laikymo Šiaulių TI sąlygų pareiškėjai būtų pablogėjusi sveikata ar būtų kilę kokių nors kitų reikšmingų pasekmių. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, šiuo atveju pats teisės pažeidimo pripažinimas yra pakankama ir teisinga satisfakcija, todėl neturtinės žalos atlyginimas pinigais nepriteistinas.

33. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reguliuojančias teisės normas, nenukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos. Apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo sprendimo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas bylos faktais ir teisės aktų normomis, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjos O. B. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2019 m. liepos 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Romanas Klišauskas

Gintaras Kryževičius

Dainius Raižys