59cee91a-cf4e-4e63-9fcb-80a2ecc54e3a · Å iaulių apygardos teismas

                                                                       Civilinė byla Nr. e2A-34-440/2016                                          Teisminio proceso Nr. 2-12-3-01378-2013-3Procesinio sprendimo kategorija 2.3.2.2; 2.3.2.9.1; 2.53.8; 3.1.1.2.11;3.1.7.5; 3.1.17; 3.2.4.4; 3.2.4.11; 3.3.1.14; 3.3.1.21 (S)                                                                                        ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. vasario 18 d.Šiauliai Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Jurgos Kramanauskaitės - Butkuvienės, Linos Muchtarovienės, pirmininkės ir pranešėjos Vilijos Valantienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo atsakovų V.

L. ir UAB „Forestus“ apeliacinius skundus dėl Akmenės rajono apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 12 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-10-875/2015, pagal ieÅ¡kovės Akmenės rajono savivaldybės administracijos ieÅ¡kinį atsakovams V. V., S. P., S. M., S. M., A. V., G. P., V. L., Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, E. P., N. P., A. J., A. Z. įmonei, UAB „Atenergo“, administruojančiai bankrutavusios UAB „Klaipėdos ryÅ¡ių statyba“ turtÄ , UAB „Forestus“, A.

J., O. K., O. S., V. V., V. K., R. P., Č. G. G., S. Ž., A. L., B. M., A. N., B. S., L. V., R. G., Ž. B., K. Z., V. B., B. S., N. K., tretiesiems asmenims, nepareiÅ¡kiantiems savarankiÅ¡kų reikalavimų VÅ Ä® „Akmenės bÅ«stas“, Akmenės rajono savivaldybės administracijos Naujosios Akmenės miesto seniÅ«nijai, Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, D. J., antstoliui R. K., antstolei E. M. ir antstolei V. Å . dėl leidimo nugriauti pastatÄ be bendraturčių sutikimo, ir n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė IeÅ¡kovė Akmenės rajono savivaldybės administracija kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydama pripažinti Akmenės rajono savivaldybės administracijos teisę nugriauti gyvenamÄ jį namÄ , esantį (duomenys neskelbtini), be bendraturčių sutikimo. Nurodė, kad 43 butai, esantys pastate priklauso ieÅ¡kovei, Å¡iose patalpose buvo įrengti socialiniai bÅ«stai socialiai remtiniems asmenims. Kitiems juridiniams asmenims priklauso 12 butų, o fiziniams asmenims priklauso 39 butai.

Pažymėjo, kad pastatas yra negyvenamas, nuniokotas ir keliantis grėsmę žmonių gyvybei. Å io bendrabučio eksploatavimas dėl didelio gyventojų įsiskolinimo už komunalines paslaugas nutrauktas 2002 metais Akmenės rajono savivaldybės valdybos sprendimu. Dėl didelio butų savininkų skaičiaus, bendraturčių nesutarimo dėl pastato tolimesnio eksploatavimo, butų savininkų nepakankamo suinteresuotumo saugoti savo turtÄ , žemos butų paklausos ir žemų rinkos kainų tapo neįmanoma pastatÄ iÅ¡saugoti, tinkamai eksploatuoti ir prižiÅ«rėti.

Pabrėžė, kad tolesnis pastato naudojimas kelia pavojų žmonių sveikatai ir gyvybei bei aplinkai. IeÅ¡kovė atkreipė dėmesį, kad esant tokios aplinkybėm bei bendraturčių nesutarimui, pastatÄ remontuoti arba rekonstruoti neįmanoma, tai bÅ«tų neefektyvu ir neracionalu, todėl vertino, kad vienintelis racionalus ir ekonomiÅ¡kai pagrįstas sprendimas susidariusioje situacijoje yra pastato nugriovimas. Atsakovai Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI prie LR FM), BUAB „Klaipėdos ryÅ¡ių statyba“ administratorius UAB „ATENERGO“, A.

J., D. J., S. Ž. bei tretieji asmenys Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, Naujosios Akmenės miesto seniÅ«nija su ieÅ¡kiniu sutiko, prašė jį tenkinti. Atsakovai V. V., S. P., S. M., S. M., A. V. ir G. P. su ieÅ¡kiniu nesutiko, prašė jo netenkinti. Nurodė, kad ieÅ¡kovė nepagrįstai laiko, kad be pastato nugriovimo nebėra kitokių galimybių apsaugoti tiek pastato bendraturčių, tiek trečiųjų asmenų teisėtus interesus. Statinio ekspertizės akte nėra nurodyta, kad vienintelė iÅ¡eitis yra pastatÄ nugriauti.

Pažymėjo, jog nori pastatÄ iÅ¡saugoti ir sutvarkyti, taip iÅ¡saugant nuosavybę į patalpas. Pabrėžė, kad namo gyventojai ne kartÄ kreipėsi į Akmenės rajono savivaldybės administracijÄ , praÅ¡ydami imtis priemonių pastato niokojimui sustabdyti, tačiau ieÅ¡kovė priemonių pastatui iÅ¡saugoti nesiėmė. Bylos nagrinėjimo eigoje ieÅ¡kovė ir atsakovai V. V., S. M., A. V., S. M., G. P. ir S. P. pateikė teismui tvirtinti jų sudarytÄ taikos sutartį, pagal kuriÄ Å¡ie atsakovai pripažino Akmenės rajono savivaldybės administracijos teisę nugriauti gyvenamÄ jį namÄ , esantį (duomenys neskelbtini), o ieÅ¡kovė įsipareigojo iÅ¡mokėti Å¡iems atsakovams taikos sutartyje nurodyto dydžio kompensacijas už jiems priklausančias patalpas nugriautiname pastate ir nereikalauti jokių iÅ¡laidų, susijusių su nurodyto avarinio daugiabučio namo statinio ekspertizės atlikimu, aptvėrimu, užsandarinimu ir nugriovimu.

Atsakovas V. L. su ieÅ¡kiniu nesutiko, prašė teismo netvirtinti tarp ieÅ¡kovės ir kitų atsakovų sudarytos taikos sutarties. Nurodė, kad su ieÅ¡kiniu sutiktų tuo atveju, jeigu ieÅ¡kovė sumokėtų piniginę kompensacijÄ už atsakovui priklausantį turtÄ bei prisiimtų visas iÅ¡laidas, susijusias su namo saugojimu, aptvėrimu, nugriovimu ir visų kitų su Å¡iais veiksmais buvusių, esamų ar bÅ«simų iÅ¡laidų. Atsakovė UAB „FORESTUS“ nurodė, kad neprieÅ¡tarautų dėl byloje reiÅ¡kiamų reikalavimų tenkinimo tuo atveju, jeigu jai bÅ«tų iÅ¡mokėta kompensacija, siÅ«loma kitiems pastato bendraturčiams, o ieÅ¡kovė atsisakytų ginčo pastato apsaugos, užsandarinimo, griovimo iÅ¡laidų.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Akmenės rajono apylinkės teismas 2015-08-12 sprendimu ieÅ¡kinį tenkino – leido ieÅ¡kovei Akmenės rajono savivaldybės administracijai nugriauti (duomenys neskelbtini), esantį gyvenamosios paskirties pastatÄ , kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėtÄ indeksu(duomenys neskelbtini), neturint Å¡io pastato patalpų savininkų sutikimo, ir iÅ¡registruoti jų nuosavybės teisę Nekilnojamojo turto registre bei duomenis apie pastatÄ Nekilnojamojo turto kadastre.

Taip pat teismas patvirtino ieÅ¡kovės Akmenės rajono savivaldybės administracijos ir atsakovų V. V., S. M., A. V., S. M., G. P. ir S. P. 2015-07-02 sudarytÄ taikos sutartį. Teismas nustatė, kad (duomenys neskelbtini), esantis penkių aukÅ¡tų su rÅ«siu pastatas – gyvenamasis namas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėtas indeksu (duomenys neskelbtini), pastatytas 1972 m. Bendras pastato plotas yra 5582,81 kv. m, o tÅ«ris – 18957 kub. m. Å iame pastate yra 94 gyvenamosios paskirties patalpos ir 1 negyvenamosios paskirties patalpa – 6,04 kv. m bendro ploto kÅ«rybinė dirbtuvė, priklausanti atsakovui A.

J.. Akmenės rajono savivaldybei priklauso 43 gyvenamosios patalpos (butai), kurių bendras plotas 1949,37 kv. m, kitiems juridiniams asmenims priklauso 12 gyvenamųjų patalpų (butų), kurių bendras plotas su bendro naudojimo patalpomis sudaro 458,50 kv. m, fiziniams asmenims priklauso 39 gyvenamosios patalpos (butai), kurių bendras plotas su bendro naudojimo patalpomis sudaro 1603,55 kv. m. Akmenės rajono savivaldybės valdyba 2002-09-12 sprendimu Nr. 101 „Dėl bendrabučio, esančio (duomenys neskelbtini), tolesnio eksploatavimo“ dėl susidariusių įsiskolinimų už komunalines paslaugas bei dėl to, jog dauguma gyventojų palikdami butus iÅ¡sikėlė gyventi kitur, nutraukė Å¡io bendrabučio eksploatavimÄ .

Akmenės rajono savivaldybės administracijos Statybos ir urbanistikos skyriaus statinių naudojimo priežiÅ«ros vyriausioji specialistė I. P. 2008-11-31 suraÅ¡ydama statinio techninės priežiÅ«ros patikrinimo aktÄ Nr. 18 pasiÅ«lė kuo skubiau imtis priemonių pastatÄ nugriauti, nes jis neprižiÅ«rimas, netvarkomas, darko kraÅ¡tovaizdį, pastato bendrosios konstrukcijos ir inžinierinė įranga blogos bÅ«klės. Nuo 2011-12-10 iki 2013-10-01 Akmenės rajono savivaldybės administracija vieÅ¡ai organizavo (duomenys neskelbtini) namo patalpų savininkų susirinkimus, kurių metu savininkams buvo pasiÅ«lyta apsispręsti pastatÄ griauti arba sutvarkyti, kad bÅ«tų galima jį pagal statinio naudojimo priežiÅ«ros reikalavimus eksploatuoti toliau.

Kadangi susirinkimuose dalyvavusių butų savininkų nuomonės dėl pastato tolimesnio eksploatavimo iÅ¡siskyrė, bendras sprendimas nebuvo priimtas. UAB „Darbasta“ 2012-09-14 statinio ekspertizės akto Nr. SE 12/9 iÅ¡vadose nurodyta, kad pastatas neatitinka esminių statinio reikalavimų, nustatytų statybos techniniuose reglamentuose. Teismo posėdyje ekspertizę atlikęs A. K. parodė, jog, nepaisant to, kad Å¡iuolaikinės technologijos leidžia kapitaliÅ¡kai suremontuoti arba rekonstruoti bet kokios bÅ«klės pastatÄ , bendrabučio avarinio stovio paÅ¡alinimas, atliekant Å¡io pastato kapitalinį remontÄ arba rekonstrukcijÄ , bÅ«tų neracionalus ir ekonomiÅ¡kai nepagrįstas.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau – LR SÄ®) 2 straipsnio, 41-42 straipsnio nuostatomis, teismas sprendė, kad ieÅ¡kovė bÅ«dama pastato naudotoja bei daugiabučio namo naudojimo priežiÅ«rÄ privalantis atlikti vieÅ¡ojo administravimo subjektas, vienasmeniÅ¡kai privalėjo atlikti (duomenys neskelbtini), esančio daugiabučio pastato naudojimo priežiÅ«rÄ , o kartu su kitais Å¡io pastato patalpų savininkais – dar ir organizuoti jo techninę priežiÅ«rÄ . Teismas taip pat pažymėjo, kad fiziÅ¡kai susidėvėjusios ir todėl pavojų keliančios ginčo pastato pagrindinės konstrukcijos, taip pat bendro naudojimo patalpos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė–techninė ir kitokia įranga pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.82 straipsnio 1 dalį priklauso Akmenės rajono savivaldybei ir kitiems patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise, todėl butų bei kitų patalpų savininkai privalėjo vykdyti LR CK 4.82 straipsnio 3 ir 4 dalyse nustatytas pareigas.

Tačiau kadangi byloje nebuvo sprendžiamas žalos atlyginimo klausimas, teismas nevertino nei Akmenės rajono savivaldybės administracijos, nei administratoriaus VÅ¡Ä® „Akmenės bÅ«stas“, nei bendrabučio butų savininkų veikimo ar neveikimo įtakos avarinės pastato bÅ«klės susidarymui. Ä®vertinęs byloje pateiktų duomenų visumÄ teismas pripažino, kad ieÅ¡kovė įrodė, jog ginčo pastatas pavojingas žmonių sveikatai, gyvybei ir aplinkai ne vien dėl pastato techninės bÅ«klės, bet ir dėl pavojingos jame bei aplink jį besiformuojančios socialinės aplinkos bei, kad pastato keliamas pavojus negali bÅ«ti paÅ¡alintas kitaip, kaip tik tÄ pastatÄ nugriaunat.

Teismas vertino, kad Pastato kapitalinis remontas arba rekonstrukcija negalimi dėl pastate esančių patalpų savininkų nesuinteresuotumo, dėl daugelio savininkų finansinio nepajėgumo prisiimti pastato kapitalinio remonto ar rekonstrukcijos iÅ¡laidas bei dėl kapitalinio remonto ar rekonstrukcijos ekonominio nepagrįstumo. Teismas taipogi sprendė, kad pastato keliamas pavojus taip pat negali bÅ«ti paÅ¡alintas pastatÄ užkonservuojant ir aptveriant, kadangi galimos bendrabučio griÅ«ties atveju reikalinga aptverti teritorija negali bÅ«ti aptverta, nepažeidžiant greta esančių teritorijų naudotojų ir Naujosios Akmenės miesto gyventojų teisėtų interesų.

Remiantis iÅ¡dėstytomis aplinkybėmis, teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad nagrinėjamu atveju yra visos LR SÄ® 35 straipsnio 4 punkte numatytos sÄ lygos, reikalingos patenkinti Akmenės rajono savivaldybės administracijos, kaip vieÅ¡ojo administravimo subjekto, reikalavimÄ dėl pastato nugriovimo, kadangi avarinis pastatas yra fiziÅ¡kai susidėvėjęs ir kelia pavojų žmonių gyvybei, sveikatai bei aplinkai ir Å¡is pavojus kitomis racionaliomis bei ekonomiÅ¡kai pagrįstomis priemonėmis negali bÅ«ti paÅ¡alintas.

Dėl praÅ¡omos patvirtinti taikos sutarties, teismas nurodė, kad ieÅ¡kovės ir dalies atsakovų sudaryta taikos sutartis sudaro Å¡iems bylos dalyviams galimybę taikiai iÅ¡spręsti tarpusavio ginÄÄ ir įgyvendinti LR Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtintus nuosavybės neliečiamumo bei apsaugos principus, neprieÅ¡tarauja vieÅ¡ai tvarkai ir geros moralės principams. Teismas pažymėjo, kad teismui tvirtinti pateikta taikos sutartis atitinka LR CK 6.983 straipsnyje įtvirtintus jai keliamus formos ir turinio reikalavimus, neprieÅ¡tarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms.

Atsižvelgiant į tai, teismas sprendė, kad byloje nėra nustatyta aplinkybių dėl kurių pateikta taikos sutartis negalėtų bÅ«ti tvirtinama. III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į apeliacinius skundus argumentai Apeliaciniu skundu atsakovė UAB „Forestus“ praÅ¡o panaikinti Akmenės rajono apylinkės teismo sprendimo dalį, kuria teismas patvirtino taikos sutartį ir leido nugriauti ginčo statinio dalį su UAB „Forestus“ priklausančiomis patalpomis ir bylÄ grÄ Å¾inti pirmosios instancijos teismui.

Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais: Pirmosios instancijos teismas patvirtindamas ieÅ¡kovo ir dalies atsakovų sudarytÄ taikos sutartį pažeidė imperatyvias teisės aktų nuostatas bei dalies byloje dalyvaujančių asmenų teises ir teisėtus interesus. Teismas patvirtindamas taikos sutartį neatsižvelgė į tai, kad visų atsakovų teisė sudaryti taikos sutartį ir gauti joje numatytas kompensacijas yra vienoda, o taikos sutartis sudaryta neturint likusių atsakovų sutikimo. Nesant tokio sutikimo, teismo patvirtinta taikos sutartis yra neteisėta, nes jÄ sudarant nebuvo paisoma procesiniam bendrininkavimui nustatyto imperatyvo, įtvirtinto LR CPK 44 straipsnio 3 dalyje.

UAB „Forestus“ buvo iÅ¡reiÅ¡kusi iniciatyvÄ raÅ¡tu ieÅ¡kovei sudaryti taikos sutartį gaunant analogiÅ¡kas kompensacijas už bendrovei priklausantį turtÄ ginčo pastate, tačiau ieÅ¡kovė į tokiÄ iniciatyvÄ neatsakė. Be to, teismas taikos sutarties tvirtinimo klausimÄ iÅ¡sprendė apie sudarytÄ taikos sutartį neinformavęs visų byloje dalyvaujančių asmenų. Teismas nepagrįstai nusprendė leisti ieÅ¡kovei nugriauti (duomenys neskelbtini), esantį gyvenamosios paskirties pastatÄ , neturint Å¡io pastato patalpų savininkų sutikimo.

Byloje esančios statinio ekspertizės akte nėra nurodyta, kad vienintelė iÅ¡eitis yra pastatÄ nugriauti, todėl ieÅ¡kovo reikalavimas yra kraÅ¡tutinis, naikinantis daugelio atsakovo nuosavybę ir nuosavybės teises, bei pažeidžiantis atsakovų teises ir nuosavybės neliečiamumÄ . Be to, ieÅ¡kovė nuosavybės teise valdanti beveik pusę patalpų ginčo pastate, nesiėmė priemonių pastatui iÅ¡saugoti, neleisti jo niokoti, ir dėl to pastatas tapo apleistas. Toks ieÅ¡kovės neveikimas nesuteikia jai teisės remiantis aplinkybėmis dėl pastato bÅ«klės, kuri susidarė ieÅ¡kovei nevykdant teisės aktų reikalavimų, reikalauti ir siekti nugriauti ginčo pastatÄ .

Apeliaciniu skundu atsakovas V. L. praÅ¡o panaikinti Akmenės rajono apylinkės teismo sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais: Pirmosios instancijos teismas netinkamai aiÅ¡kino ir taikė LR CK 1.5 straipsnį, nepagrįstai sprendė, kad be ginčo pastato nugriovimo kitokių teisių gynimo bÅ«do nėra galimybių pasirinkti, pažeisdamas nuosavybės neliečiamumo principÄ , įtvirtintÄ LR Konstitucijos 23 straipsnyje. Nagrinėjamu atveju įgyvendinus teismo sprendimÄ apeliantas lieka be jokio turto, o kitas bendraturtis, t.y. ieÅ¡kovė, savo valdyme pasilieka didelės vertės žemės sklypÄ , ant kurio stovi ginčo objektas.

IeÅ¡kovė teismo posėdžio metu nurodė, jog prie ginčo objekto suformuotas komercinės paskirties sklypas, tačiau nepateikė teismui jokių tikslių sklypo dydžio duomenų bei nenurodė galimos sklypo vertės. Akivaizdu, jog ieÅ¡kovė nuslėpė nuo pirmosios instancijos teismo bylai svarbias aplinkybes bei nesÄ Å¾iningai siekia praturtėti kitų bendraturčių sÄ skaita. ieÅ¡kovė neiÅ¡naudojo visų galimybių realizuoti komerciÅ¡kai patrauklioje vietoje esantį statinį, pvz. parduoti investitoriui.

Be to pati ieÅ¡kovė neatliko savo pareigos prižiÅ«rėti statinį, tokiu bÅ«du sudarydama prielaidas reikalauti nugriauti statinį. Teismas pažeidė dispozityvumo ir lygiateisiÅ¡kumo principus, patvirtindamas ieÅ¡kovės ir dalies atsakovų taikos sutartį. IeÅ¡kovė siekdama nugriauti ginčo pastatÄ iÅ¡ esmės įgys galimybę valdyti didelės vertės žemės sklypÄ , esantį komerciÅ¡kai patrauklioje miesto vietoje. IeÅ¡kovė suvokė apie savo galimybę gauti naudos nugriovus statinį, todėl daliai ginčo namo bendraturčiams sutiko iÅ¡mokėti kompensacijÄ už nugriaunamÄ (sunaikinamÄ ) turtÄ .

Apelianto V. L. procesinė padėtis yra identiÅ¡ka kitų atsakovų padėčiai, o taip pat V. L. sutiko su visomis ieÅ¡kovės pateikiamomis taikos sutarties sÄ lygomis. Nepaisant to, ieÅ¡kovė nesutiko sudaryti taikos sutarties su apeliantu analogiÅ¡komis sÄ lygomis bei tokiu bÅ«du akivaizdžiai pažeidė lygių galimybių principÄ . Tokiu bÅ«du pirmosios instancijos teismas negalėjo tvirtinti taikos sutarties, kadangi ji prieÅ¡taravo vieÅ¡ajam interesui (LR CPK 42 straipsnio 2 dalis). Atsiliepimu į UAB „Forestus“ ir V.

L. apeliacinius skundus atsakovai V. V., S. P., S. M. ir S. M. praÅ¡o Akmenės rajono apylinkės teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ , priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsiliepimas į apeliacinius skundus grindžiamas Å¡iais argumentais: Teismas iÅ¡samiai ir argumentuotai pasisakė kodėl susidariusioje situacijoje ginčo pastato nugriovimas yra vienintelė iÅ¡eitis. Apeliantai nepateikė jokių pagrįstų argumentų bei motyvų, kurie įrodytų, kad teismas bÅ«tų netinkamai aiÅ¡kinęs bei taikęs teisės normas padarydamas tokias iÅ¡vadas.

Apeliantai nepagrįstai teigia, jog pirmosios instancijos teismas neturėjo teisės patvirtinti dalies atsakovų ir ieÅ¡kovės sudarytÄ taikos sutartį be jų sutikimo. Sudaryta taikos sutartis niekaip neužkerta kelio kitiems atsakovams, įskaitant apeliantus, tartis su ieÅ¡kove dėl kompensavimo už jiems priklausančiÄ nuosavybę. Apeliantas V. L. nepagrįstai nurodo, kad teismas patvirtindamas taikos sutartį pažeidė dispozityvumo bei lygiateisiÅ¡kumo principus, kadangi visiems dalyvaujantiems byloje asmenims buvo sudarytos visiÅ¡kai vienodos galimybės naudotis procesinėmis teisėmis, įtvirtintomis LR CPK.

Taip pat apeliantai nepagrįstai remiasi privalomojo bendrininkavimo nuostatomis, kadangi nagrinėjamas atvejis vertintinas kaip fakultatyvinis bendrininkavimas. Esant Fakultatyviajam bendrininkavimui visi bendrininkai veikia nepriklausomai vienas nuo kito ir vieno jo atlikti (ar neatlikti) veiksmai nedaro įtakos kitų bendrininkų teisėms ir pareigoms. Atsiliepimu į UAB „Forestus“ apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovė Akmenės rajono savivaldybės administracija praÅ¡o atmesti apeliantės skundÄ kaip nepagrįstÄ ir palikti galioti Akmenės rajono apylinkės teismo 2015-08-12 sprendimÄ .

Atsiliepimas į apeliacinį skundÄ grindžiamas Å¡iais argumentais: Teisminis ginčas dėl fiziÅ¡kai susidėvėjusio avarinio pastato keliančio tiesioginį pavojų žmonių gyvybei, sveikatai, saugumui, turtui bei aplinkai vyksta nuo 2013 m. spalio mėnesio. Viso teisminio proceso metu apeliantė buvo įtraukta į bylos nagrinėjimÄ , jai buvo suteiktos visos galimybės dalyvauti procese, reikÅ¡ti atsiliepimus, prieÅ¡ieÅ¡kinius, teikti įrodymus ir paaiÅ¡kinimus. Apeliantė, valdanti nuosavybės teise nekilnojamÄ jį turtÄ - 8 butus ginčo objekte, nė karto neatvyko į Savivaldybės administracijos organizuojamus gyventojų susitikimus, neatsiliepdavo į daugkartinius Savivaldybės administracijos jai asmeniÅ¡kai ir vieÅ¡ai teikiamus raÅ¡ytinius praneÅ¡imus, nerodė jokios iniciatyvos dėl turto iÅ¡saugojimo, be to visiÅ¡kai nesidomėjo jo iÅ¡saugojimu, apsauga ar pastato ir savo turto - butų iÅ¡saugojimo iÅ¡laidomis.

Savivaldybės administracijai apeliantės nuomonė dėl pareikÅ¡to ieÅ¡kinio nebuvo žinoma iki 2015-05-18, t. y. iki to momento, kada Savivaldybės administracijoje buvo gautas atsakovės 2015-05-11 praneÅ¡imas, kuriuo buvo informuojama, kad UAB „Forestus“ neprieÅ¡tarautų ginÄÄ baigti taikos sutartimi Savivaldybės administracijai įsipareigojus sumokėti 5971,00 Eur kompensacijÄ už atsakovės turimus 8 butus. Savivaldybės administracija 2015-07-01 informavo apeliantę, kad byloje yra iÅ¡naudotos visos galimybės sudaryti taikos sutartį, o tolimesnės derybos dėl taikos sutarties sudarymo nepagrįstai procesÄ užtęstų neapibrėžtam terminui, kas sukeltų neigiamas pasekmes tiek Savivaldybės administracijai, kaip ieÅ¡kovei suinteresuotai kuo greitesniu bylos iÅ¡nagrinėjimu, nes avarinis pastatas ne tik kelia grėsmę, bet ir sudaro Savivaldybės biudžeto iÅ¡laidas dėl jo apsaugos, tiek kitiems sÄ Å¾iningiems bylos proceso dalyviams, aktyviai gynusiems savo teises ir interesus ar sutikusiems su pareikÅ¡tu ieÅ¡kiniu.

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad nagrinėjamu atveju yra visos LR SÄ® 35 straipsnio 4 punkte numatytos sÄ lygos, reikalingos patenkinti ieÅ¡kovės, kaip vieÅ¡ojo administravimo subjekto, reikalavimÄ dėl pastato nugriovimo. Naujų argumentų, paneigiančių teismo iÅ¡vadų pagrįstumÄ , apeliantė nenurodė. Teismas teisingai įvertino, kad ieÅ¡kovė, kaip didžiosios dalies patalpų bendrabutyje savininkė, vienintelė realiai, o ne spekuliatyviai, rÅ«pinosi pastato likimu susidariusioje situacijoje.

Pažymėjo, kad apeliantė nerodė jokio intereso savo turto atžvilgiu ir kaip turto savininkas teisių ir pareigų nevykdė. Taip pat nevykdė ir pareigos proporcingai savo daliai apmokėti iÅ¡laidas namui iÅ¡laikyti ir iÅ¡saugoti, o turtu pradėjo domėtis tik tada, kuomet sužinojo, kad ieÅ¡kovė su dalimi atsakovų byloje sudarė taikos sutartį. Atsiliepimu į V. L. apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovė Akmenės rajono savivaldybės administracija praÅ¡o atmesti apelianto skundÄ kaip nepagrįstÄ ir palikti galioti Akmenės rajono apylinkės teismo 2015-08-12 sprendimÄ .

Atsiliepimas į apeliacinį skundÄ grindžiamas Å¡iais argumentais: Apeliantas faktinėmis aplinkybėmis nepagrindė skundo teiginių apie tai, kad įgyvendinus teismo sprendimÄ , ieÅ¡kovė savo valdyme pasilieka didelės vertės žemės sklypÄ , ant kurio stovi ginčo objektas bei, kad ieÅ¡kovė nuslėpė nuo teismo bylai svarbias aplinkybes. Šie apelianto teiginiai įrodo nesusipažinimo su iÅ¡nagrinėta byla ir jos faktinėmis aplinkybėmis faktÄ , kadangi atsakovai nagrinėjant bylÄ teisme aiÅ¡kinosi ir žemės sklypo po ginčo objektu numatoma paskirtimi, jo verte, galimybe jį įsigyti nugriovus pastatÄ .

Byloje pateikti duomenys patvirtina, kad ieÅ¡kovė buvo pateikusi paaiÅ¡kinimÄ , jog Savivaldybė žemės sklypo po ginčo objektu neturi, nes valstybinį žemės sklypÄ patikėjimo teise valdo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos. Taip pat apeliantas nepagrįstai nurodė, jog nebuvo iÅ¡naudotos visos galimybės realizuoti komerciÅ¡kai patrauklioje vietoje esantį statinį, kadangi ieÅ¡kovė nuolat telkė visus bendraturčius siekdama, kad bendru visų savininkų sutarimu bÅ«tų galima priimti sprendimus dėl tolimesnio pastato naudojimo.

Apeliantas, kaip pastato bendraturtis, taip pat turėdamas pareigÄ rÅ«pintis tiek savo nuosavybe, tiek bendrÄ ja daline nuosavybe, tai pat turėjo teisę siÅ«lyti realizuoti ginčo statinį bei imtis aktyvių veiksmu, kad bÅ«tų pasiektas savininkams priimtiniausias sprendimas. IeÅ¡kovė taikos sutartį byloje sudarė su tais atsakovais, kurie aktyviai dalyvaudavo organizuojamuose susirinkimuose, teikė pasiÅ«lymus dėl pastato iÅ¡saugojimo, nuolat reikÅ¡davo savo pozicijÄ Å¾odžiu ir raÅ¡tu. Tai įrodo byloje esantys raÅ¡ytiniai įrodymai – susirinkimų protokolai, teikti užklausimai ir atsakymai, taip pat aktyvus ir nuoseklus interesų gynimas teisme.

Atkreipė dėmesį, kad teisminis ginčas vyko nuo 2013 m. spalio mėn. Viso teisminio proceso metu apeliantas turėjo visas procesines teises ir pareigas. Iki 2015-05-22 apeliantas nebuvo pateikęs jokios informacijos dėl pareikÅ¡to ieÅ¡kinio. Apelianto atstovas pirmÄ kartÄ atvyko į bylos nagrinėjimÄ 2015-07-02 kuomet teismo posėdyje jau buvo sakomos baigiamosios kalbos. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Apeliaciniai skundai netenkintini. Nagrinėjamu atveju tarp Å¡alių kilo ginčas dėl taikos sutarties, sudarytos tarp ieÅ¡kovės ir dalies atsakovų, patvirtinimo bei dėl leidimo nugriauti daugiabutį pastatÄ , neturint patalpų savininkų sutikimo.

Dėl taikos sutarties patvirtinimo IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu patvirtino tarp ieÅ¡kovės ir dalies atsakovų V. V., S. M., A. V., S. M., G. P. ir S. P. sudarytÄ taikos sutartį, pagal kuriÄ Å¡ie atsakovai pripažino Akmenės rajono savivaldybės administracijos teisę nugriauti gyvenamÄ jį namÄ , esantį (duomenys neskelbtini), o ieÅ¡kovė įsipareigojo iÅ¡mokėti Å¡iems atsakovams taikos sutartyje nurodyto dydžio kompensacijas už jiems priklausančias patalpas nugriautiname pastate ir nereikalauti jokių iÅ¡laidų, susijusių su nurodyto avarinio daugiabučio namo statinio ekspertizės atlikimu, aptvėrimu, užsandarinimu ir nugriovimu.

IÅ¡ apeliacinių skundų turinio matyti, kad abu apeliantai skundžiamo teismo sprendimo neteisėtumÄ motyvuoja teismo patvirtintos taikos sutarties prieÅ¡taravimu imperatyvioms įstatymo nuostatoms bei vieÅ¡ajam interesui, t.y. apeliantė UAB „Forestus“ įrodinėja, kad teismo patvirtinta taikos sutartis prieÅ¡tarauja LR CPK 44 straipsnio 3 dalyje įtvirtintai procesinio bendrininkavimo taisyklei, pagal kuriÄ taikos sutarties sudarymui bÅ«tinas visų bendrininkų sutikimas, o apeliantas V. L. nurodo, kad taikos sutartis prieÅ¡tarauja vieÅ¡ajam interesui, kadangi pažeidžia dispozityvumo bei lygiateisiÅ¡kumo principus (LR CPK 13 straipsnis, 17 straipsnis).

Taip pat, UAB „Forestus“ teigimu, skundžiama teismo nutartis, priimta pažeidus procesines teisės normas, nes teismas taikos sutarties tvirtinimo klausimÄ iÅ¡sprendė neinformavęs visų byloje dalyvaujančių asmenų, be to, sudaryta taikos sutartis pažeidžia kitų byloje dalyvaujančių asmenų teisėtus interesus. Teisėjų kolegija iÅ¡nagrinėjusi apeliaciniuose skunduose nurodytas aplinkybes, byloje surinktus įrodymus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, tinkamai įvertinęs kilusio ginčo pobÅ«dį, ir nustatęs teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas aplinkybes bei atsakovų procesines padėtis, tinkamai pritaikęs materialinės ir procesinės teisės normas, pagrįstai sprendė, jog pateikta tvirtinti taikos sutartis nepažeidžia LR CPK 42 straipsnio 2 dalyje numatytų imperatyvų.

Pažymėtina, kad vadovaujantis civilinio proceso įstatymo nuostatomis, Å¡alys bet kurioje proceso stadijoje gali baigti bylÄ taikos sutartimi. RaÅ¡ytinės Å¡alių taikos sutarties tekstas pridedamas prie bylos, o žodinis pareiÅ¡kimas įraÅ¡omas į teismo posėdžio protokolÄ ir Å¡alių pasiraÅ¡omas. PrieÅ¡ tvirtindamas Å¡alių taikos sutartį, teismas iÅ¡aiÅ¡kina Å¡alims Å¡ių procesinių veiksmų padarinius, o tvirtindamas taikos sutartį, priima nutartį, kuria nutraukia bylÄ (LR CPK 140 straipsnio 3 dalis).

Sudaryti taikos sutartį yra Å¡alių procesinė teisė, kuriÄ lemia dispozityvumo principas. Å is principas reiÅ¡kia tai, kad Å¡alys gali disponuoti ir ginčo objektu, t. y. pareikÅ¡tais materialinio teisinio pobÅ«džio reikalavimais, ir procesinėmis priemonėmis. Tačiau tiek dispozityvumo principas, tiek viena jo iÅ¡raiÅ¡kos formų – Å¡alių teisė baigti bylÄ taikos sutartimi – nėra absoliutÅ«s, Å¡alys joms priklausančiomis teisėmis privalo naudotis sÄ Å¾iningai. Teismas turi teisę netvirtinti Å¡alių taikos sutarties, kai yra LR CPK 42 straipsnio 2 dalyje nustatyti pagrindai, t. y. jeigu konstatuojama, kad Å¡alių veiksmai, taikos sutarties sÄ lygos prieÅ¡tarauja imperatyviosioms įstatymų nuostatoms ar vieÅ¡ajam interesui.

Kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinta, kad taikos sutartis – Å¡alių susitarimas, kuriuo jos nustato abipusiÅ¡kai priimtinas jų ginčo sprendimo sÄ lygas. Taikos sutarties esmė – tarpusavio kompromisas. Taikos sutarties sudarymas savaime reiÅ¡kia, kad, pirma, tarp Å¡alių yra kilęs konfliktas, antra, Å¡alys siekia jį iÅ¡spręsti. Å alys sudarydamos taikos sutartį paprastai suvokia, kad atkaklus pradinės pozicijos laikymasis susitaikymo rezultatų neduos. Dėl to savanoriÅ¡kas ir teisėtas konflikto sureguliavimas paprastai įmanomas tik abipusiÅ¡kų nuolaidų bÅ«du.

Tai reiÅ¡kia, kad gana dažnai Å¡alys, siekdamos bendro sprendimo, atsisako tam tikrų oponuojančių argumentų, reikalavimų ir taip kiek atitolsta nuo pradinės ginčo pozicijos. Tokia situacija – natÅ«ralus derybinio proceso rezultatas, kai derinamos skirtingos pozicijos ir siekiama rasti bendrų problemos sprendimo bÅ«dų. Tokiame procese pasiekti susitarimai neturi faktų konstatuojamosios (o todėl ir prejudicinės) reikÅ¡mės, nes, minėta, Å¡ie susitarimai kompromisiniai ir ne visada atspindi tikrÄ jÄ situacijÄ .

Teismo patvirtinta taikos sutartis turi reikÅ¡mę Å¡alių subjektinių teisių ir pareigų nustatymui, t.y. turi teises ir pareigas nustatančiÄ reikÅ¡mę. Ji įformina Å¡alių valiÄ suderinti skirtingas pozicijas ir bÅ«ti teisiÅ¡kai Å¡io suderinimo įpareigotomis. Tai reiÅ¡kia, kad taikos sutartimi nenustatinėjami faktai, nepriklausomai nuo to, kurioje civilinio proceso stadijoje ar kokia teisena taikos sutartis patvirtinama (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-108/2010).

Vadovaujantis LR CPK 44 straipsnio 3 dalimi, jeigu ginčijamo santykio pobÅ«dis arba įstatymai lemia tai, kad teismo sprendimai bus nedalomai susiję su visų bendrininkų teisėmis ar pareigomis (privalomas bendrininkavimas), visų procesinių veiksmų, atliktų dalyvavusių nagrinėjant bylÄ bendrininkų, pasekmės taikomos ir tiems bendrininkams, kurie į bylos nagrinėjimÄ neatvyko be svarbių priežasčių. Taikos sutarčiai sudaryti, atsisakyti ieÅ¡kinio ar ieÅ¡kinį pripažinti bÅ«tinas visų bendrininkų (bendraieÅ¡kių arba bendraatsakovių) sutikimas, iÅ¡skyrus atvejus, kai Å¡ie veiksmai yra atliekami tik nevirÅ¡ijant reikalavimų ar įsipareigojimų.

Nagrinėjamu atveju iÅ¡ bylos duomenų matyti, kad ieÅ¡kovė ieÅ¡kinį dėl teisės pripažinimo nugriauti pastatÄ be bendraturčių sutikimo atsakovams – patalpų, esančių pastate (duomenys neskelbtini), savininkams pareiÅ¡kė įgyvendindama savo, kaip vieÅ¡ojo administravimo subjekto, vykdančio statinių naudojimo priežiÅ«rÄ Ä¯galiojimus (LR Statybos įstatymo 35 straipsnio 4 dalis). Ginčo pagrindas – daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų bendro sprendimo dėl pastato tolimesnio eksploatavimo nepriėmimas.

IÅ¡ byloje pateiktos tvirtinti taikos sutarties turinio matyti, kad taikos sutarties sÄ lygos yra susijusios tik atsakovų V. V., S. M., A. V., S. M., G. P. ir S. P. teisėmis ir pareigomis. Patvirtinus taikos sutartį jokios papildomos pareigos bei teisės kitiems atsakovams neatsirado bei nesukėlė jokių teisinių pasekmių. Pabrėžtina, kad pirmosios instancijos teismas, nors ir patvirtino ieÅ¡kovės bei dalies atsakovų pateiktÄ taikos sutartį, tačiau nesant kitų atsakovų ieÅ¡kinio pripažinimo, bylÄ iÅ¡nagrinėjo iÅ¡ esmės. Remiantis nurodytu, teisėjų kolegija neturi pagrindo iÅ¡vadai, kad konkrečiu atveju teismo patvirtinta taikos sutartis yra nedalomai susijusi su kitų byloje bendraatsakoviais patrauktų asmenų teisėmis ir pareigomis bei, kad jos patvirtinimui buvo bÅ«tinas kitų atsakovų, tame tarpe ir apeliantų, sutikimas.

Taip pat teisėjų kolegija nesutinka su apeliantų argumentais, kad teismo patvirtinta taikos sutartis pažeidžia kitų byloje dalyvaujančių asmenų teisėtus interesus, kadangi, kaip minėta, taikos sutarties sÄ lygos yra susijusios tik su ieÅ¡kovės ir atsakovų V. V., S. M., A. V., S. M., G. P. ir S. P. tarpusavio teisėmis ir pareigomis bei neužkerta kelio kitiems atsakovams kreiptis į ieÅ¡kovę dėl kompensacijų ar nuostolių atlyginimo tiek teismine, tiek neteismine tvarka. Teisėjų kolegija taip pat nesutinka su apeliantės UAB „Forestus“ argumentais, kad pirmosios instancijos teismas taikos sutarties tvirtinimo klausimÄ iÅ¡sprendė neinformavęs visų byloje dalyvaujančių asmenų bei, kad teismas tvirtindamas taikos sutartį pažeidė dispozityvumo bei lygiateisiÅ¡kumo principus.

IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad civilinė byla buvo nagrinėjama žodinio proceso tvarka, apie bylos nagrinėjimÄ apeliantai buvo informuoti, jiems buvo suteiktos visos galimybės dalyvauti procese (reikÅ¡ti prieÅ¡ieÅ¡kinius, teikti įrodymus ir paaiÅ¡kinimus ir kita). Atkreiptinas dėmesys, kad net ir paskutiniame teismo posėdyje 2015-07-02, kuriame byla buvo iÅ¡nagrinėta iÅ¡ esmės, apeliantė UAB „Forestus“ nedalyvavo, pateikė praÅ¡ymÄ bylÄ nagrinėti jai nedalyvaujant, iÅ¡reiÅ¡kė pozicijÄ dėl taikos sutarties.

PareiÅ¡kimÄ dėl nedalyvavimo 2015-02-12 teismo paskirtame parengiamajame teismo posėdyje taip pat teikė atsakovas V. L., prašė bylÄ nagrinėti jam nedalyvaujant. Byloje taip pat nėra pateikta jokių duomenų, kad iki taikos sutarties su atsakovais V. V., S. M., A. V., S. M., G. P. ir S. P. sudarymo (nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme 2013-10-29), apeliantai aktyviais veiksmais siekė kilusį konfliktÄ spręsti taikiu bÅ«du. Sutiktina su ieÅ¡kovės nurodytais argumentais, kad byloje pateikti duomenys patvirtina, kad apeliantai savalaikiai nerodė jokios iniciatyvos sprendžiant klausimÄ dėl daugiabučio namo nugriovimo – nedalyvaudavo ieÅ¡kovės organizuotuose gyventojų susitikimuose, nesidomėjo turto iÅ¡saugojimu bei apsauga, nereagavo į savivaldybės praneÅ¡imus, nedalyvavo civilinės bylos nagrinėjime.

Todėl teisėjų kolegijos vertinimu aplinkybė, kad konkrečiu atveju ieÅ¡kovė nesutiko su apeliantais sudaryti taikos sutarties analogiÅ¡komis sÄ lygomis kaip su minėtais atsakovais, atsižvelgiant į procesų Å¡alių teisę laisvai disponuoti joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis, bei į apeliantų procesinį elgesį bylos nagrinėjimo metu, nesuteikia jokio pagrindo vertinti, kad tokiu bÅ«du buvo pažeistos apeliantų teisės. Pažymėtina, kad teismas neturi atsisakyti tvirtinti Å¡alių taikos sutarties, jeigu materialiojoje teisėje tų Å¡alių teisės nevaržomos ir tokia sutartis nepažeidžia trečiųjų asmenų teisių (pvz.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2009 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-72/2009). Teisėjų kolegija taip pat nesutinka su apelianto V. L. nurodyta aplinkybe, kad pirmosios instancijos teismas patvirtindamas taikos sutartį pažeidė lygiateisiÅ¡kumo principÄ . Teisėjų kolegijos vertinimu bylos duomenys suteikia pagrindo iÅ¡vadai, kad apeliantas laikydamasis proceso ekonomiÅ¡kumo ir koncentracijos bei sÄ Å¾iningumo ir teisingumo principų, objektyviai turėjo visas procesines galimybes savalaikiai siekti taikaus ginčo iÅ¡sprendimo su ieÅ¡kove, reikÅ¡ti prieÅ¡ieÅ¡kinį byloje bei naudotis visomis kitomis procesinėmis teisėmis byloje.

Pabrėžtina, kad aplinkybė, jog apeliantų atžvilgiu buvo priimtas nepalankus sprendimas nesuteikia pagrindo apeliantams teigti, kad teismo patvirtinta taikos sutartis, kuria iÅ¡ esmės tarp ieÅ¡kovės bei dalies atsakovų buvo iÅ¡spręstas kompensacijos klausimas, turi įtakos apeliantų teisėms ir pareigoms. Pažymėtina, kad visiems atsakovams, kaip pastato bendraturčiams, bendros sÄ lygos dėl pastato nugriovimo taikos sutartyje nebuvo nustatytos, o taikos sutarties patvirtinimas apeliantas nesukėlė jokių teisinių pasekmių.

Esant iÅ¡dėstytoms aplinkybėms teisėjų kolegija neįžvelgia apelianto V. L. teisių į lygias galimybes pažeidimo, dėl ko atmeta šį apeliacinio skundo argumentÄ kaip nepagrįstÄ . Papildomai pažymėtina, kad nors pirmosios instancijos teismas taikos sutarties patvirtinimo klausimÄ galėjo iÅ¡spręsti priimdamas nutartį LR CPK 140 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka, tačiau aplinkybė, kad ieÅ¡kovės ir dalies atsakovų pateikta taikos sutartis buvo patvirtinta teismo sprendimu, nesudaro pagrindo vertinti, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vadovavosi procesinėmis teisėmis normomis bei tokiu bÅ«du pažeidė proceso dalyvių teises bei teisėtus interesus.

Dėl leidimo nugriauti daugiabutį pastatÄ , neturint patalpų savininkų sutikimo Apeliantai teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai leido ieÅ¡kovei nugriauti (duomenys neskelbtini), esantį gyvenamosios paskirties pastatÄ , neturint Å¡io pastato savininkų sutikimo. Apeliantė UAB „Forestus“ tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, kadangi pateiktas ekspertizės aktas neįrodė, jog vienintelė iÅ¡eitis yra pastatÄ nugriauti. Apeliantas V.

L. teigia, kad teismas neiÅ¡siaiÅ¡kino visų bylai svarbių aplinkybių bei neatsižvelgė į tai, kad nagrinėjamu atveju nebuvo iÅ¡naudotos visos galimybės realizuoti komerciÅ¡kai patrauklioje vietoje esantį statinį ir pati ieÅ¡kovė nevykdė įstatyme nustatytų pareigų prižiÅ«rėti statinį bei imtis priemonių jo iÅ¡saugojimui. Teisėjų kolegija įvertinusi byloje pateiktų duomenų visumÄ , neturi teisinio pagrindo sutikti su Å¡iais apeliantų argumentais. Pažymėtina, kad LR Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtinti nuosavybės neliečiamumas ir apsauga, be kita ko, reiÅ¡kiantys, kad savininkas turi teisę su jam priklausančiu turtu atlikti bet kokius veiksmus, iÅ¡skyrus uždraustus įstatymo, naudoti savo turtÄ ir lemti jo likimÄ bet kuriuo bÅ«du, kuriuo nepažeidžiamos kitų asmenų teisės ir laisvės. Taigi pagal LR KonstitucijÄ nuosavybės teisė nėra absoliuti, ji gali bÅ«ti įstatymu ribojama dėl nuosavybės objekto pobÅ«džio, dėl padarytų teisei prieÅ¡ingų veikų ir (arba) dėl visuomenei bÅ«tino ir konstituciÅ¡kai pagrįsto poreikio.

Ribojant nuosavybės teises turi bÅ«ti laikomasi Å¡ių sÄ lygų: nuosavybės teisė gali bÅ«ti ribojama tik remiantis įstatymu; ribojimai turi bÅ«ti bÅ«tini demokratinėje visuomenėje siekiant apsaugoti kitų asmenų teises bei laisves, LR Konstitucijoje įtvirtintas vertybes ir (arba) konstituciÅ¡kai svarbius tikslus; turi bÅ«ti laikomasi proporcingumo principo Proporcingumo principas reikalauja interesų – tiek vieÅ¡ojo ir privataus, tiek privačių interesų pusiausvyros. Dėl interesų derinimo poreikio nuosavybės apsaugos kontekste Europos Žmogaus Teisių Teismas yra nurodęs, kad teisės netrukdomai naudotis nuosavybe apribojimas turi nustatyti teisingÄ visuomenės bendrųjų interesų poreikių ir reikalavimų, keliamų individo fundamentalių teisių apsaugai, pusiausvyrÄ .

Reikalautina pusiausvyra nebus nustatyta, jei dėl pritaikyto ribojimo asmuo patirs individualiÄ ir pernelyg didelę naÅ¡tÄ . Kitaip tariant, turi bÅ«ti pagrįstas proporcingumo ryÅ¡ys tarp taikomų priemonių ir siekiamo įgyvendinti tikslo (žr. Allard v. Sweden, no. 35179/97, judgment of 24 September 2003, par. 54;). LR CK 4.75 straipsnio 1 dalis numato, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Kai yra nesutarimas, valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarka nustatoma teismo tvarka pagal bet kurio iÅ¡ bendraturčių ieÅ¡kinį.

Kol ginčas bus iÅ¡spręstas, teismas ginčo objektui gali skirti administratorių. LR Statybos įstatymo 35 straipsnio, reglamentuojančio statinio nugriovimo atvejus, 4 punkte (redakcija, galiojusi ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo metu) nustatyta, kad pastatytas ar nebaigtas statyti statinys (iÅ¡skyrus kultÅ«ros paveldo statinius) nugriaunamas, kai statinys arba jo dalis yra fiziÅ¡kai nusidėvėję ir kelia grėsmę žmonėms bei aplinkai ir Å¡is pavojus nepaÅ¡alinamas per vieÅ¡ojo administravimo subjektų, atliekančių statinių naudojimo priežiÅ«rÄ , nustatytÄ laikÄ .

Jei statinio savininkas LR Statybos įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2, 3, 4, 5 ir 6 punktuose nurodytais atvejais nenugriovė statinio per nustatytÄ laikÄ , sprendimÄ dėl jo nugriovimo ar nenugriovimo priima teismas Kreiptis į teismÄ turi teisę statinių naudojimo priežiÅ«rÄ atliekantys vieÅ¡ojo administravimo subjektai Å¡io straipsnio 1 dalies 3 ir 4 punktuose nurodytais atvejais (LR Statybos įstatymo 35 straipsnio 2 dalis, redakcija galiojusi nuo 2013-07-16). Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad LR Statybos įstatymo 35 straipsnyje įtvirtintas teisinis reguliavimas siejamas su netinkamu statinio savininko nuosavybės teisės įgyvendinimu.

Ji nustato nuosavybės teisės ribojimo pagrindÄ , kuris bÅ«tinas demokratinėje visuomenėje siekiant apsaugoti kitų asmenų teises, Konstitucijoje įtvirtintas vertybes. Å ios teisės normos taikymui bÅ«tina nustatyti joje įtvirtintų sÄ lygų visetÄ : pirma, statinys (jo dalis) yra fiziÅ¡kai susidėvėję; antra, statinys (jo dalis) kelia grėsmę žmonėms bei aplinkai; trečia, Å¡is pavojus nebuvo paÅ¡alintas per vieÅ¡ojo administravimo subjektų, atliekančių statinių naudojimo priežiÅ«rÄ , nustatytÄ laikÄ (pvz.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-232/2014). Nagrinėjamu atveju, kaip pagrįstai nustatė pirmosios instancijos teismas, iÅ¡ byloje pateiktų raÅ¡ytinių įrodymų matyti, kad Akmenės rajono savivaldybės valdyba 2002-09-12 sprendimu Nr. 101 „Dėl bendrabučio, esančio (duomenys neskelbtini), tolesnio eksploatavimo“ nutraukė Å¡io bendrabučio eksploatavimÄ . VÅ¡Ä® „Akmenės bÅ«stas“ nuo 2002 m. spalio nutraukė bendrabučio bendrosios nuosavybės objektų administravimÄ ir nuolatinę techninę priežiÅ«rÄ , organizavo bendrabučio langų angų užsandarinimo darbus. 2008-11-31 suraÅ¡ytas statinio techninės priežiÅ«ros patikrinimo aktas Nr. 18, nurodant nustatytus bendrųjų konstrukcijų bei inžinerinės įrangos defektus bei rekomenduojant atlikti pastato kapitalinį remontÄ arba imtis priemonių pastatÄ nugriauti. 2012-09-17 UAB „Darbasta“ atlikus pastato ekspertizę Nr. SE 12/9 buvo nustatyta, kad pastatas, esantis (duomenys neskelbtini), yra avarinis, egzistuoja reali balkono plokščių, skersinių sienų piliastrų, pertvarų dalies, kuriose demontuotos sÄ ramos, griÅ«tis.

Akmenės rajono savivaldybės administracija 2013-05-20 Statinio pripažinimo avariniu aktu Nr. STPPA-4 statinį pripažino avariniu. Iš 2015-01-05 Akmenės rajono savivaldybės administracijos Statinio (-ių) techninės priežiūros patikrinimo akto Nr. STPPA-1 matyti, kad 2015 m. sausio 1-4 dienomis įvyko pastato lauko sienos griūtis, griūvant sienai sugadintos ir sulaužytos apsauginės tvoros konstrukcijos. Taip pat nurodyta, kad atsižvelgus į tai, kad siena yra perdrėkusi gresia visiška sienos griūtis, kuri kelia pavojų gyventojams.

Taip pat remiantis Akmenės prieÅ¡gaisrinės gelbėjimo tarnybos 2013-10-09 raÅ¡tu Nr. S1-1-89 laikotarpiu nuo 2003-01-01 iki 2013-10-09 pastate kilo 17 gaisrų. Pagal Akmenės rajono policijos komisariato 2013-10-10 raÅ¡tu Nr. 86-51-S-5956 pateiktÄ informacijÄ per laikotarpį nuo 2008-01-10 iki 2013-10-08 užregistruoti 46 praneÅ¡imai apie įvykius, kurie įvyko (duomenys neskelbtini) name arba prie jo, pagal įvykius pradėtas vienas ikiteisminis tyrimas. Teisėjų kolegija įvertinusi iÅ¡dėstytas faktines aplinkybes sprendžia, kad byloje pateikti duomenys patvirtina, jog ginčo pastatas yra fiziÅ¡kai susidėvėjęs ir kelia pavojų žmonių gyvybei, sveikatai bei aplinkai.

Apeliantai deklaratyviai teigdami, kad ieÅ¡kovės reikalavimas dėl pastato nugriovimo yra nepagrįstas, nepateikė jokių objektyvių įrodymų paneigiančių pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes dėl pastato keliamos grėsmės pagrįstumo. Tai pat apeliantai teigdami, kad ieÅ¡kovė neiÅ¡naudojo kitų galimybių siekiant iÅ¡saugoti pastatÄ , nepateikė jokių įrodymų, kad pavojus žmonių gyvybei, sveikatai bei aplinkai galėjo bÅ«ti paÅ¡alintas kitomis racionaliomis bei ekonomiÅ¡kai pagrįstomis priemonėmis.

Atkreiptinas dėmesys, kad iÅ¡ statinio ekspertizę atlikusios UAB „Darbasta“ 2015-04-28 raÅ¡to Nr. S15/161 matyti, kad remiantis UAB „Sistela“ 2015 m. leidiniu „Statinių statybos skaičiuojamųjų kainų palyginamieji rodikliai, XXIII tomas, pagal 2015 m. kovo mėn. statinių skaičiuojamÄ sias kainas“ 1 skyriaus „Statinių statyba ir rekonstrukcija“ 1.1 poskyrio „Gyvenamieji ir negyvenamieji pastatai“, statinio, kurio tÅ«ris didesnis nei 5000 kub. m, vieno kubinio metro statinio rekonstrukcijos kaina yra 136,41 Eur, įvertinus Å¡io statinio konstrukcijų avarinį stovį, vieno kubinio metro statinio rekonstrukcijos kaina yra 156,87 Eur, o viso statinio rekonstrukcijos kaina yra 2973813,00 Eur.

Pažymėtina, kad LR CK 4.83 straipsnio 3 dalis nustato butų ir kitų patalpų savininkų (naudotojų) pareigÄ bendrojo naudojimo objektus valdyti, tinkamai prižiÅ«rėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti. Nagrinėjamu atveju apeliantai teigdami, kad pastatas galėtų bÅ«ti renovuotas, nepateikė jokių duomenų ar konkrečių pasiÅ«lymų dėl pastato renovacijos finansavimo Å¡altinių. Taip pat apeliantas V. L. nurodydamas, kad pastatas galėjo bÅ«to parduotas investitoriui, nepateikė Å¡iÄ aplinkybę patvirtinančių raÅ¡ytinių įrodymų.

Apelianto argumentÄ , kad ieÅ¡kovė suformavusi komercinės paskirties žemės sklypÄ aplink statinį siekia praturtėti kitų bendraturčių sÄ skaita, teisėjų kolegija vertina kaip nepagrįstÄ bei prieÅ¡taraujantį ieÅ¡kovės byloje pateiktiems duomenis apie tai, kad valstybinį žemės sklypÄ patikėjimo teise valdo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos ir, kad nugriovus ginčo pastatÄ tik minėta tarnyba galėtų organizuoti žemės sklypo pardavimo ar nuomos aukcionÄ .

Pažymėtina, kad pagal LR CPK 12 ir 178 straipsnius Å¡alys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, iÅ¡skyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis (faktais), kurių nereikia įrodinėti (CPK 182 straipsnis). Neįvykdžius įrodinėjimo pareigų arba netinkamai jas įvykdžius, įrodinėjimo subjektui (dažniausiai proceso Å¡aliai) gali atsirasti neigiamų padarinių – teismas gali atitinkamas įrodinėtas aplinkybes pripažinti neįrodytomis (neegzistavusiomis) ir, tuo remdamasis, priimti procesinį sprendimÄ iÅ¡spręsti ginÄÄ iÅ¡ esmės. Konkrečiu atveju teisėjų kolegija vertina, kad apeliantai ginčydami pirmosios instancijos teismo priimtÄ sprendimÄ dėl statinio nugriovimo, nepateikė jokių objektyvių duomenų įrodančių prieÅ¡ingas iÅ¡vadas.

Dėl netinkamų įrodymų vertinimo, teisėjų kolegija pažymi, kad kiekvienoje civilinėje byloje teismas turi įsitikinti ir sprendime (nutartyje) nurodyti, kurios reikšmingos bylai aplinkybės nustatytos, o kurios – nenustatytos. Tuo teismas įsitikina vykstant įrodinėjimo procesui, kai pateikiami, tiriami ir vertinami įrodymai. Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja;

įrodinėjimo procesas vyksta LR CPK nustatyta tvarka (LR CPK 176 straipsnis). Teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais; jokie įrodymai teismui neturi iÅ¡ anksto nustatytos galios, iÅ¡skyrus CPK numatytas iÅ¡imtis (LR CPK 185 straipsnis). Ä®vertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę ir iÅ¡ įrodymų viseto duomenų padaryti iÅ¡vadas.

Vertinant kiekvieno įrodymo įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę reikia nustatyti, koks jo ryÅ¡ys su įrodinėjimo dalyku, ar tas įrodymas yra leistinas, patikimas, ar nėra suklastojimo požymių, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų. Vertindamas įrodymų visetÄ , teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų iÅ¡vadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieÅ¡taravimų, paneigiančių tokias iÅ¡vadas.

Teisėjų kolegijos vertinimu, konkrečiu atveju bylos duomenys patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai ir objektyviai įvertino byloje pateiktus įrodymus, Å¡alių nurodytas aplinkybes, iÅ¡vadas grindė bylos nagrinėjimo metu iÅ¡tirtais įrodymais, tinkamai vadovavosi įrodymų pakankamumo taisykle bei visiÅ¡kai teisingai konstatavo, kad ieÅ¡kovė pateikė pakankamai įrodymų, jog ginčo pastatas yra nustatyta tvarka pripažintas avarinės bÅ«klės, dėl kurios bÅ«tina jÄ griauti, o kitokio teisių gynimo bÅ«do nėra galimybių pasirinkti.

Tai, kad apeliantai nesutinka su pirmosios instancijos teismo motyvais, kitaip vertina tuos pačius įrodymus, pateikia savo nuomonę dėl jų turinio, nesudaro pagrindo pripažinti, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino įrodymus ir pažeidė proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimÄ ir įrodymų vertinimÄ . Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad nagrinėjamu atveju byloje nebuvo sprendžiamas žalos atlyginimo klausimas, todėl apeliantų teiginių, kad pastato bÅ«klė tapo avarinė dėl ieÅ¡kovės kaltės, nevertina ir dėl jų plačiau nepasisako.

Remiantis iÅ¡dėstytomis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad apeliantai Å¡ioje byloje leistinais įrodymais nepaneigė pirmosios instancijos teismo padarytų iÅ¡vadų, todėl nėra teisinio pagrindo skundžiamÄ teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ naikinti ar keisti apeliaciniuose skunduose iÅ¡dėstytais argumentais. Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo Bylinėjimosi iÅ¡laidos atmetus atsakovų apeliacinius skundus, atsakovams UAB „Forestus“ ir V. L. neatlyginamos ir nepriteisiamos (LR CPK 93 straipsnis, 98 straipsnis).

Atsakovai V. V., S. P., S. M. ir S. M. praÅ¡o priteisti 300,00 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų už atsiliepimo į apeliacinį skundÄ parengimÄ â€“ lygiomis dalimis iÅ¡ apeliantų, priteisiant kiekvienam iÅ¡ atsakovų po 75,00 Eur. Teisėjų kolegija atsižvelgdama į 2004 m. balandžio 2 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (toliau – rekomendacijos) nustatytus rekomenduojamus civilinėse bylose priteistino užmokesčio dydžius (nuo 2015-03-20 galiojanti redakcija), į Rekomendacijų 8.11 punktÄ , kuris numato, jog už atsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ rekomenduojamas priteisti maksimalus užmokesčio dydis siekia 1,3 koeficiento, kurio pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas už praėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis Å¡alies Å«kyje (be individualių įmonių), byloje pateiktus duomenis dėl patirtų iÅ¡laidų, sprendžia, kad atsakovų V.

V., S. P., S. M. ir S. M. praÅ¡ymas yra pagrįstas ir tenkintinas. IÅ¡ apeliantų UAB „Forestus“ ir V. L. atsakovų naudai priteistina po 37,50 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme (LR CPK 93 straipsnis, 98 straipsnis 2 dalis). Å iaulių apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsniu, 98 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, n u t a r i a : Akmenės rajono apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 12 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .Priteisti iÅ¡ apeliantų UAB „Forestus“, įmonės kodas 302483999, ir V.

L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 37,50 Eur (trisdeÅ¡imt septynis eurus 50 ct) teisinės pagalbos iÅ¡laidų už atsiliepimo į apeliacinį skundÄ parengimÄ kiekvieno iÅ¡ atsakovų V. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) S. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) S. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir S. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai.Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.Nutarties patvirtintas kopijas iÅ¡siųsti bylos dalyviams. Teisėjai                                                                                                                  Vilija Valantienė                                                                                    Jurga Kramanauskaitė - Butkuvienė                                                                                                             Lina Muchtarovienė