Legislator Case Law & Legislation
59ce19e8-85ee-43e2-a4fd-594e2cd59350 AI generated

59ce19e8-85ee-43e2-a4fd-594e2cd59350 · Kauno apygardos teismas

Case Number 59ce19e8-85ee-43e2-a4fd-594e2cd59350
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

kolegijos teisėjų Algirdo Remeikos, RamÅ«no Mitkaus, sekretoriaujant Vilijai Noreikienei, dalyvaujant ieÅ¡kovo atstovui advokatui Nerijui Strazdui, atsakovo atstovui Kęstučiui Kuorui, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo B. P. apeliacinį skundÄ dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. kovo 9 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo B. P. ieÅ¡kinį atsakovui UAB „Inovita“ dėl darbo užmokesčio priteisimo ir

Legislator headnote

AI generated

59ce19e8-85ee-43e2-a4fd-594e2cd59350 · Kauno apygardos teismas: pareigų ir nutraukus darbo santykius darbo užmokestis liko nesumokėtas. IeÅ¡kinio ribos yra darbo užmokestis už laikotarpį nuo 2006-02-02 iki 2008-08-26, t.y. neiÅ¡einant už 3 metų ieÅ¡kinio senaties ribų. IÅ¡ atsakovo bendrovės yra gavęs 72 000 Lt ir 24 000 Lt, tačiau tai buvo ne atlyginimas, o grÄ Å¾intos ieÅ¡kovo iÅ¡leistos sumos, kurios buvo skirtos kitoms įmonės iÅ¡laidoms.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

civilinė byla Nr

Civilinė byla Nr. 2A-1148-555/2010      Â

Pirmosios instancijos teismo teisėja Diana Labokaitė

Procesinio sprendimo kategorija 11.9.10.7;114.11;121.18;121.21

 (S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2010 m. rugsėjo 9 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Egidijaus Tamašausko,

kolegijos teisėjų Algirdo Remeikos, RamÅ«no Mitkaus, sekretoriaujant Vilijai Noreikienei, dalyvaujant ieÅ¡kovo atstovui advokatui Nerijui Strazdui, atsakovo atstovui Kęstučiui Kuorui, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo B. P. apeliacinį skundÄ dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. kovo 9 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo B. P. ieÅ¡kinį atsakovui UAB „Inovita“ dėl darbo užmokesčio priteisimo ir

n u s t a t ė :

ieÅ¡kovas prašė priteisti iÅ¡ atsakovo UAB „Inovita“ 17571,81 Lt darbo užmokesčio, vidutinį darbo užmokestį už uždelstÄ atsiskaityti laikÄ - 3431,88 Lt už laikotarpį nuo 2008-08-27

iki 2009-02-02, vidutinį darbo užmokestį po 31,97 Lt  už kiekvienÄ darbo dienÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo

teisme iki sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, 0,06 proc. delspinigius, bylinėjimosi iÅ¡laidas (t.1, b.l. 17-22). Nurodė, kad nuo 2000-02-07 dirbo atsakovo UAB „Inovita“ direktoriumi, atlyginimas buvo sulygtas minimali Vyriausybės nustatyta alga. Dėl atsakovo finansinės padėties jau ilgÄ laikÄ negavo jam priklausančio

atlyginimo. 2008 m. rugsėjo pabaigoje sužinojo, kad UAB „Inovita“ akcininko M. U. sprendimu nuo 2008 m. rugpjūčio 26 d. yra atleistas iš

pareigų ir nutraukus darbo santykius darbo užmokestis liko nesumokėtas. IeÅ¡kinio ribos yra darbo užmokestis už laikotarpį nuo 2006-02-02 iki 2008-08-26, t.y. neiÅ¡einant už 3 metų ieÅ¡kinio senaties ribų. IÅ¡ atsakovo bendrovės yra gavęs 72 000 Lt ir 24 000 Lt, tačiau tai buvo ne atlyginimas, o grÄ Å¾intos ieÅ¡kovo iÅ¡leistos sumos, kurios buvo skirtos kitoms įmonės iÅ¡laidoms.

Kauno miesto

apylinkės teismas 2010 m. kovo 9 d. sprendimu ieškinį atmetė.  Nurodė, kad ieškovas buvo įdarbintas UAB

„Inovita“ nuo 2000-02-07 iki 2008-08-26, tarp Å¡alių nėra ginčo, kad ieÅ¡kovo atlyginimo dydis turėjęs bÅ«ti minimalios Vyriausybės nustatytos algos dydžio. Nustatė, kad UAB „Inovita“ 2006-2008 metais deklaravo iÅ¡mokėjusi direktoriui B. P. 22503,41 Lt darbo užmokesčio (t.1, b.l.77-85), kas atitinka minimalios algos dydį per ginčo laikotarpį. IeÅ¡kovo atstovas teismo posėdyje aiÅ¡kino, kad ieÅ¡kovas bÅ«damas įmonės direktoriumi melagingai deklaravo iÅ¡mokėtÄ darbo užmokestį nenorėdamas likti skolingas valstybei, t.y. sumokėjo mokesčius avansu, tačiau teismas tokius aiÅ¡kinimus vertino kritiÅ¡kai ir darė iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovas bÅ«damas įmonės direktoriumi privalėjo teikti valstybinei mokesčių inspekcijai teisingus duomenis. Jeigu ieÅ¡kovo atstovas teigia ieÅ¡kovÄ melavus mokesčių inspekcijai, tai teismo vertinimu, nėra pagrindo tikėti, kad teismui ieÅ¡kovas daro iÅ¡imtį raÅ¡ydamas ir sakydamas tiesÄ . Taip pat teismas sprendė, kad ieÅ¡kovui nebuvo jokio motyvo deklaruoti, jog atlyginimas iÅ¡mokėtas, jeigu jis iÅ¡ tiesų nebuvo iÅ¡mokėtas, nes LR Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 24 str. 1 d. įpareigoja deklaruoti iÅ¡mokėtas, o ne priskaitytas sumas. IÅ¡ įrodymų visumos teismas darė iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovas neorganizavo atsakovo įmonės veiklos taip, kad bÅ«tų įmanoma nustatyti, kiek darbo užmokesčio gavo pats direktorius, taigi, ieÅ¡kovas nevykdė vienos iÅ¡ savo kaip bendrovės vadovo funkcijos: viena iÅ¡ bendrovės vadovo pareigų yra užtikrinti,

kad įmonės veikla atitiktų įstatymų reikalavimus, kad būtų tinkamai įformintas piniginių operacijų atlikimas, finansiniai

dokumentai bÅ«tų iÅ¡saugoti. Taip pat nurodė, kad ieÅ¡kovas nepateikė įrodymų, jog jis yra skolinęs lėšas savo darbdaviui arba įvykdęs už darbdavį kokias nors pinigines prievoles. IeÅ¡kovo reikalavimus priteisti darbo užmokestį teismas atmetė, atitinkamai atmetė ir iÅ¡vestinius reikalavimus dėl delspinigių ir darbo užmokesčio už uždelstÄ atsiskaityti laikÄ priteisimo, iÅ¡ ieÅ¡kovo priteisė bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Apeliaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. kovo 9 d.

sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį patenkinti pilnai.  Mano, kad pirmosios instancijos teismas

netinkamai ir nevisapusiškai įvertino byloje pateiktus įrodymus, netinkamai nustatė svarbias bylai išspręsti aplinkybes, taip pat netinkamai taikė materialinės teisės normas, pažeidė civilinio proceso taisykles, nustatančias

įrodinėjimo pareigas. Nurodo, kad teismas privalėjo nustatyti aplinkybes, ar su juo – ieškovu, yra atsiskaityta atleidžiant iš

direktoriaus pareigų, teismas reikalavimÄ dėl darbo užmokesčio priteisimo iÅ¡ UAB „Inovita" atmetė, tačiau sprendime taip ir nenurodė, kada ir kokiu bÅ«du Å¡is atlyginimas ieÅ¡kovui buvo sumokėtas. Nurodo, kad pagal LR CPK 178 str., tai, jog su ieÅ¡kovu bendrovė tinkamai atsiskaitė atleidžiant jį iÅ¡ darbo, privalo įrodyti darbdavys, Å¡iuo atveju UAB „Inovita", tačiau atsakovas tokias aplinkybes patvirtinančių dokumentų

teismui nepateikė, o jis - ieškovas, įrodyti, kad nesumokėtas prašomas priteisti atlyginimas kitaip neturi galimybės. Kadangi

neatsiskaitymo faktas yra preziumuojamas (LR CPK 182 str. 1 d. 4 str.), Å¡iÄ prezumpcijÄ gali paneigti atsakovas – privalėjo

pateikti arba iÅ¡laidų orderius arba iÅ¡raÅ¡us iÅ¡ banko sÄ skaitos. Teigia, kad teismas Å¡ios prezumpcijos netaikė, o iÅ¡vadas grindė bei ieÅ¡kinį atmetė tik

samprotavimais, kurie negali būti laikomi pakankamu pagrindu ieškiniui atmesti. Tuo pažeistos įrodymų vertinimo

taisyklės (LR CPK 178 str., 182 str.). Pažymi ir tai, kad ir pats atsakovas, praÅ¡ydamas atmesti ieÅ¡kinį, neneigė, jog atlyginimas jam - apeliantui nesumokėtas, atsiliepime teigė, kad jis neturi apie tai duomenų. Apeliantas taip pat nurodo, kad mokesčių deklaracijų pateikimas mokesčių inspekcijai nepatvirtina atsiskaitymo aplinkybės, be to, teismas neįvertino tos aplinkybės, kad faktiÅ¡kai naujoji direktorė privalėjo su juo atsiskaityti sutarties nutraukimo dienÄ , nes jo - ieÅ¡kovo įgaliojimai nuo to momento, kuris sutampa su

naujos direktorės paskyrimo momentu, jau buvo pasibaigę. Nurodo, kad bendrovės veikla buvo vykdoma tinkamai, visi

dokumentai buvo likę bendrovės patalpose, apie tai, kad atleistas iš pareigų sužinojo jau po fakto, ir tuo metu

nebuvo kilę jokių abejonių dėl dokumentų, juos faktiÅ¡kai turėjo perimti nauja vadovybė, kuri ir tęsė veiklÄ tose

pačiose patalpose. Todėl pirmosios instancijos teismo išvada, kad nėra pasirašytas dokumentų priėmimo perdavimo aktas,

apelianto nuomone, negali patvirtinti aplinkybės, kad su ieškovu yra atsiskaityta arba kad jis nevykdė savo pareigų.

Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ atsakovas praÅ¡o atmesti ieÅ¡kovo apeliacinį skundÄ kaip nepagrįstÄ , teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ .

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Atsižvelgiant į ieÅ¡kovo B. P. apeliacinio skundo argumentus, nagrinėjamu atveju yra kilęs įrodinėjimo pareigos, įrodinėjant darbo užmokesčio neiÅ¡mokėjimo ieÅ¡kovui aplinkybę, paskirstymo klausimas. Kadangi įstatymas nustato pareigÄ darbdaviui atlyginti darbuotojui už jo pagal darbo sutartį atliekamÄ darbÄ , todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismo, tiek su apeliacinio skundo argumentu, jog bÅ«tent darbdaviui kyla pareiga įrodyti, kad jis tinkamai įvykdė savo prievolę. Å i iÅ¡vada taip pat darytina ir remiantis bendrÄ ja įrodinėjimo pareigos civiliniame proceso paskirstymo taisykle, pagal kuriÄ Ä¯rodyti privalo teigiantis asmuo (LR CPK 178 str.), t.y. pareiÅ¡kėjas neprivalo įrodyti fakto nebuvimo (darbo užmokesčio neiÅ¡mokėjimo), kadangi pareiga įrodyti fakto buvimÄ (darbo užmokesčio iÅ¡mokėjimÄ ) tenka atsakovui.

 Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktikÄ dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimÄ ir įrodymų vertinimÄ , aiÅ¡kinimo ir taikymo, yra pažymėjęs, jog įrodymų vertinimas pagal CPK185 straipsnį reiÅ¡kia, kad bet kokios informacijos įrodomÄ jÄ vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Ä®rodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas vadinamÄ ja tikėtinumo taisykle, pagal kuriÄ tam tikrų faktinių aplinkybių buvimÄ teismas dėl to, kad jis pats nėra ginčijamų teisinių santykių dalyvis ar stebėtojas, konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Teismas gali daryti iÅ¡vadÄ apie tam tikrų aplinkybių buvimÄ tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamÄ faktÄ buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje G. Å . v. Knygų prekybos

valstybinės firmos „Knyga“ Raseinių filialas, bylos Nr. 3K-3-260/2001; 2002 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Kauno apskrities valstybinė

mokesčių inspekcija v. J. M., bylos Nr. 3K-3-462/2002; 2007 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Klaipėdos regiono aplinkos

apsaugos departamentas v. UAB „Marių žvejys“, bylos Nr. 3K-3-416/2007; ir kt.). Byloje nustatyta, kad ieškovas ginčo laikotarpiu dirbo bendrovės vadovu. Akcinės (uždarosios akcinės) bendrovės administracijos vadovas yra vienasmenis

bendrovės valdymo organas (Akcinių bendrovių įstatymo 2000 m. liepos 13 d. Nr. VIII-1835 redakcija, 19 str. 1 d., 37 str. 1 d.), jis vadovauja administracijai, kuri

organizuoja ir vykdo bendrovės Å«kinę veiklÄ , atstovauja bendrovei esant

santykiams su trečiaisiais asmenimis, vykdo kitus nustatytus įgaliojimus. Akcinių bendrovių įstatymo 19 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad bendrovės

valdymo organai, taigi ir administracijos vadovas, privalo veikti tik bendrovės ir jos akcininkų naudai, laikytis įstatymų bei kitų teisės aktų ir vadovautis bendrovės įstatais. Bylos duomenimis taip pat nustatyta, kad ieÅ¡kovui dirbant atsakovo bendrovės vadovu, bendrovė mokesčių administratoriui teikė duomenis apie nuolatiniams gyventojams iÅ¡mokėtas iÅ¡mokas, tame tarpe vykdant bendrovės veiklÄ . Å iose ataskaitose pateikti duomenys, už kurių teisingumÄ buvo atsakingas ieÅ¡kovas, yra nurodyta, kad ieÅ¡kovui darbo užmokestis už ginčo laikotarpį yra iÅ¡mokėtas, nurodytos taip pat ir konkrečios sumos.

Spręstina, kad ieÅ¡kovas, bÅ«damas administracijos vadovu, tokiu savo veiksmu pripažino, jog darbo užmokestis už ginčo laikotarpį yra iÅ¡mokėtas. Tokia aplinkybė kvalifikuotina kaip fakto pripažinimas (CPK 187 str.). Tai, jog vėliau ieÅ¡kovas, jį atleidus iÅ¡ darbo, pakeitė savo pozicijÄ ir teigė prieÅ¡ingai – jog darbo užmokesčio bendrovė nemokėjo, kvalifikuotina kaip ieÅ¡kovo nenuoseklumas, nesukeliantis teisinių padarinių ir prieÅ¡taraujantis pagrindinėms įrodinėjimo proceso logikos taisyklėms, nes to paties fakto negalima kartu ir teigti, ir neigti.

CPK 187 straipsnio prasme Å¡aliai pripažinus faktÄ , kuris jai yra nenaudingas, yra pakankamas pagrindas teismui jį kvalifikuoti esant nustatytu. Laisva valia pareikÅ¡tas faktų pripažinimas nebegali bÅ«ti atÅ¡aukiamas, nebent faktÄ pripažinusi Å¡alis įrodytų, jog tai buvo padaryta apgaulės, grasinimo įtakoje ar iÅ¡ esmės suklydus. Tačiau tokių aplinkybių ieÅ¡kovas, pakeitęs savo ankstesnius teiginius, neįrodė, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog ieÅ¡kovo ieÅ¡kinys nepagrįstas.

Pažymėtina ir tai, kad bylÄ nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė į aplinkybę, jog ieÅ¡kovas buvo atsakovo administracijos vadovas, turintis specifinį teisinį statusÄ darbo santykiuose, disponuojantis atsakovo lėšomis ir kitu turtu bei dokumentais. Bendrovės finansinės-buhalterinės dokumentacijos, įskaitant ir kasos knygas, darbo užmokesčio žiniaraščius bei kitus darbo užmokesčiui reikalingus apskaičiuoti dokumentus ieÅ¡kovas atsakovui neperdavė, dėl to atsakovas yra inicijavęs teisminį ginÄÄ .

DK 35 straipsnyje nustatyta, kad, įgyvendindami savo teises bei vykdydami pareigas, darbdaviai, darbuotojai ir jų atstovai turi laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles bei veikti sÄ Å¾iningai, laikytis protingumo, teisingumo ir sÄ Å¾iningumo principų. Kolegija pažymi, kad juridinio asmens vadovo statusas yra specifinis. Å is statusas suponuoja jo pareigÄ aktyviai bendradarbiauti perduodant bendrovės turtÄ ir dokumentacijÄ naujam vadovui. Nagrinėjamoje byloje reikÅ¡minga aplinkybė, kad ieÅ¡kovas pats kontroliavo darbo užmokesčio mokėjimÄ , taip pat, jog finansiniai-buhalteriniai dokumentai nebuvo perduoti.

Nurodytos aplinkybės leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė CPK 185 straipsnio ir nenukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, nes labiau tikėtina yra tai, jog atsakovas yra iÅ¡mokėjęs ieÅ¡kovui darbo užmokestį už ginčo laikotarpį, nei jo neiÅ¡mokėjęs.

Esant iÅ¡dėstytiems argumentams spręstina, kad teismas priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ , kurio apeliacinio skundo argumentais naikinti ar keisti pagrindo nėra, todėl apeliacinis skundas netenkintinas, teismo sprendimas paliktinas galioti (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

           Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos CPK 326-329 straipsniais, n u t a r ė:

Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. kovo 9 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .

Kolegijos

pirmininkas                                                   Â

Egidijus Tamašauskas

Kolegijos

teisėjai                                                           Â

Algirdas Remeika

                                                                                                   Â

Ramūnas Mitkus