59cd79c3-be50-403c-b702-14810fee0846 · Kauno apygardos teismas

?Civilinė byla Nr. e2S-1306-587/2022 Teisminio proceso Nr. 2-20-3-00082-2022-3 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.9.11; 3.3.2.5 (S) Kauno apygardos teismas Nutartis LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. spalio 4 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Lina Žemaitienė teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „V.“ atskirÄ jį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo 2022 m. birželio 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-5785-435/2022 pagal ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „V.“ ieÅ¡kinį atsakovui T. J. dėl žalos atlyginimo. Teismas n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė uždaroji akcinė bendrovė „V.“ (toliau – ir UAB „V.“) Kauno apylinkės teismui pateiktu ieÅ¡kiniu prašė priteisti iÅ¡ darbuotojo T. J. 1 400 Eur darbdavio patirtos žalos atlyginimÄ ir turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

2. Atsakovas T. J. teismo prašė palikti ieÅ¡kovės UAB „V.“ ieÅ¡kinį nenagrinėtu, kadangi ieÅ¡kovė nesilaikė Å¡ios kategorijos byloms nustatytos iÅ¡ankstinio bylos sprendimo ne teisme, tvarkos. Nurodė, kad ieÅ¡kovės reikalavimas turėjo bÅ«ti nagrinėjamas darbo ginčų komisijoje ir tik tuo atveju, jei darbo ginčų komisijos sprendimas ieÅ¡kovės netenkintų, ji įgytų teisę kreiptis į teismÄ su ieÅ¡kiniu dėl darbo ginčo dėl teisės iÅ¡nagrinėjimo teisme.

3. Ieškovės UAB „V.“ atstovas su prašymu nesutiko. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė 4. Kauno apylinkės teismas 2022 m. birželio 21 d. nutartimi ieškovės UAB „V.“ ieškinį atsakovui T. J. dėl žalos atlyginimo paliko nenagrinėtu. Priteisė iš ieškovės atsakovui 802 Eur bylinėjimosi išlaidas, valstybei – 8,96 Eur bylinėjimosi išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų siuntimu.

5. Teismas konstatavo, kad ieÅ¡kovė į darbo ginčų komisijÄ su reikalavimu priteisti iÅ¡ atsakovo žalÄ nesikreipė, darbo ginčų komisijoje nagrinėtoje byloje pagal atsakovo (toje byloje – ieÅ¡kovo) T. J. praÅ¡ymÄ dėl darbo santykių nutraukimo ir su darbo santykiais susijusių iÅ¡mokų priteisimo prieÅ¡prieÅ¡inio reikalavimo nereiÅ¡kė, darbo ginčų komisijos sprendimo iÅ¡ieÅ¡koti T. J. iÅ¡ UAB „V.“ 1 538,49 Eur su darbo santykiais susijusių iÅ¡mokų ir 500 Eur netesybų, neginčijo.

Aplinkybė, kad ginÄÄ nagrinėjant darbo ginčų komisijoje buvo vertinamas ieÅ¡kovės įsakymo dėl iÅ¡skaitos, padarytos po darbo sutarties nutraukimo pagrįstumas, teismo nuomone, nereiÅ¡kia, kad toje byloje buvo sprendžiamas ginčas dėl žalos priteisimo. Teismas konstatavo, kad ieÅ¡kovė, kreipdamasi į teismÄ , nesilaikė Å¡ios kategorijos byloms nustatytos iÅ¡ankstinio ginčo sprendimo ne teisme tvarkos ir Å¡ia tvarka dar galima pasinaudoti. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai 6.

Atskiruoju skundu ieÅ¡kovė UAB „V.“ (toliau – ir apeliantė) praÅ¡o panaikinti Kauno apylinkės teismo 2022 m. birželio 21 d. nutartį ir įpareigoti teismÄ iÅ¡nagrinėti ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį. Atskirasis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais: 1.1. apeliantė ir atsakovas buvo sudarę darbo sutartį, kuri buvo nutraukta. Atsakovas praleidęs Lietuvos Respublikos darbo kodekse (toliau – ir DK) numatytÄ 3 mėnesių terminÄ , kreipėsi į darbo ginčų komisijÄ (toliau – ir DGK) su praÅ¡ymų apginti neva pažeistas teise, nurodė, kad nutraukiant darbo sutartį su juo buvo nepilnai atsiskaityta.

Darbo ginčų komisija atnaujino praleistÄ praÅ¡ymo pateikimo terminÄ ir nusprendė nagrinėti darbo ginÄÄ , kurio metu buvo nagrinėjami Å¡ie aspektai:

1) ar atsakovas padarė Å¡iurkÅ¡tų darbo drausmės pažeidimÄ ;

2) ar atsakovas buvo atleistas teisėtai;

3) ar atsakovas padarė žalÄ apeliantei;

4) ar atleidžiant atsakovÄ teisėtai buvo padaryta iÅ¡skaita. Darbo ginčų komisija nusprendė, kad atsakovas žalos apeliantei nepadarė, iÅ¡skaita buvo atlikta neteisėtai, ko pasėkoje, apeliantė nesutikdama su tokiu darbo ginčų komisijos sprendimu, su ieÅ¡kiniu kreipėsi į teismÄ . 1.2. DGK nagrinėdama tarp apeliantės ir atsakovo kilusį darbo ginÄÄ nagrinėjo ir dėl atsakovo padarytų veiksmų apeliantei kilusios žalos aspektÄ ir savo sprendime nurodė: „Į bylÄ atsakovės pateikti duomenys darbo ginčų komisijos vertinimu neįrodo jos patirtos žalos realumo bei dydžio.<...> Darbo ginčų komisija, įvertinusi byloje turimus dokumentus bei Å¡alių paaiÅ¡kinimus, pripažįsta, jog atsakovė neįrodė aplinkybių, leidžiančių pripažinti, jog ji turėjo pagrindÄ iÅ¡ ieÅ¡kovo darbo užmokesčio vienaÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡skaičiuoti 1400 Eur ieÅ¡kovo galimai padarytÄ Å¾alÄ , neįrodė visų turtinės atsakomybės sÄ lygų.“ 1.3.

Darbo ginčas tarp apeliantės ir atsakovo jau yra iÅ¡nagrinėtas neteismine tvarka, t. y. pasinaudojant iÅ¡ankstine darbo ginčo dėl teisės nagrinėjimo ne teisme tvarka, apeliantės pateiktas ieÅ¡kinys turi bÅ«ti nagrinėjamas teisme, nereikalaujant dar kartÄ kreiptis į DGK. Ä®pareigojimas dar kartÄ kreiptis į DGK, kai jau vienÄ kartÄ pasisakė dėl ginčo esmės ir byloje esančių duomenų bei įrodymų pažeidžia ekonomiÅ¡kumo principÄ , pakartotinis ginčo nagrinėjimas DGK bÅ«tų perteklinis.

7. Atsakovas T. J. atsiliepimu į atskirÄ jį skundÄ praÅ¡o apeliantės atskirÄ jį skundÄ atmesti, o Kauno apylinkės teismo 2022 m. birželio 21 d. nutartį palikti nepakeistÄ ir priteisti atsakovui T. J. iÅ¡ apeliantės 400 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidas už atsiliepimo į šį atskirÄ jį skundÄ parengimÄ . Atsiliepimas į atskirÄ jį skundÄ grindžiamas Å¡iais argumentais: 2.1. darbo ginčų komisijoje nebuvo spręstas klausimas dėl žalos iÅ¡ atsakovo priteisimo, o buvo vertinama tik tai, ar apeliantė teisėtai padarė iÅ¡skaitÄ iÅ¡ atsakovo atlyginimo.

Darbo ginčų komisija 2022 m. sausio 4 d. sprendime darbo byloje Nr. APS-131-23264, konstatavo, kad apeliantės atliktas įskaitymas yra neteisėtas, iÅ¡ apeliantės priteisė atsakovui likusį neiÅ¡mokėtÄ darbo užmokestį. DGK nagrinėtoje darbo byloje prieÅ¡ieÅ¡kinio, kuriame bÅ«tų iÅ¡dėstytas reikalavimas dėl žalos priteisimo, apeliantė nepareiÅ¡kė, savarankiÅ¡ko praÅ¡ymo dėl žalos priteisimo nepateikė. Pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstas iÅ¡vadas, kad apeliantė nepasinaudojo privaloma ikiteismine ginčų sprendimo tvarka. 2.2.

DGK sprendime pasisakė dėl apeliantės atliktos iÅ¡skaitos iÅ¡ atsakovo darbo užmokesčio neteisėtumo, tokių motyvų buvimas DGK sprendime jokiu bÅ«du nereiÅ¡kia, jog joje buvo spręstas klausimas dėl žalos iÅ¡ atsakovo priteisimo. Jei apeliantė nenorėjo mokėti atsakovui DGK sprendimu priteistų pinigų, ji turėjo reikÅ¡ti reikalavimÄ dėl DGK sprendimo panaikinimo toje dalyje, kurioje buvo priteistas atsakovui darbo užmokestis ir netesybos, bei praÅ¡yti jos atliktÄ Ä¯skaitymÄ pripažinti teisėtu, o ne reikÅ¡ti savarankiÅ¡kÄ reikalavimÄ dėl žalos priteisimo.

Nėra pagrindo teigti, jog apeliantė pasinaudojo privaloma ikiteismine ginčų sprendimo tvarka. 2.3. Antstolis, kuriam buvo pateiktas vykdyti DGK sprendimas, atsisako iÅ¡ieÅ¡koti atsakovui priteistus pinigus, motyvuodamas tuo, kad DGK sprendimas yra apskųstas. Klaidingas apeliantės ieÅ¡kinio priėmimas sudarė pagrindus apeliantei nemokėti DGK sprendimu priteistų pinigų, tuos pačius pinigus kaip žalÄ antrÄ kartÄ prisiteisinėti teismine tvarka. Dėl apeliantės nesÄ Å¾iningų procesinių veiksmų atsakovas Å¡iai dienai negali atgauti DGK sprendimu jam priteistų netesybų, nes apeliantė ieÅ¡kinyje nurodo, jog skundžia DGK sprendimÄ , nors iÅ¡ tikrųjų yra pareiÅ¡kusi savarankiÅ¡kÄ reikalavimÄ dėl žalos priteisimo, o DGK sprendimu priteistų sumų neskundžia.

Tai kelia neaiÅ¡kumus antstoliui vykdymo procese. Teismas k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 8. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimÄ tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas.

Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesÄ apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas bylÄ nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į atskirojo skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

9. Apeliacijos dalykas yra pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria apeliantės ieškinį dėl darbo ginčo dėl teisės nutarta palikti nenagrinėtu.

10. Darbo ginčus dėl teisės nagrinėja darbo ginčų komisija ir teismas (DK 216 straipsnio 1 dalis). Darbo ginčai dėl teisės gali bÅ«ti nagrinėjami komerciniame arbitraže pagal Lietuvos Respublikos komercinio arbitražo įstatymÄ , jeigu dėl tokio nagrinėjimo sutaria darbo ginčo Å¡alys vėliau, negu kilo ginčas (DK 216 straipsnio 2 dalis). Darbo santykių dalyvis, kuris mano, kad kitas darbo teisės subjektas pažeidė jo teises dėl darbo teisės normų ar abipusių susitarimų nevykdymo ar netinkamo jų vykdymo, į darbo ginčų komisijÄ su praÅ¡ymu iÅ¡nagrinėti darbo ginÄÄ dėl teisės privalo kreiptis per tris mėnesius, o neteisėto nuÅ¡alinimo, neteisėto atleidimo iÅ¡ darbo ir kolektyvinės sutarties pažeidimo atvejais, – per vienÄ mėnesį nuo tada, kai sužinojo ar turėjo sužinoti apie jo teisių pažeidimÄ (DK 220 straipsnio 1 dalis).

Darbo ginčo Å¡aliai nesutinkant su darbo ginčų komisijos sprendimu, taip pat darbo ginčų komisijai priėmus sprendimÄ atsisakyti atnaujinti praleistÄ terminÄ kreiptis į darbo ginčų komisijÄ su praÅ¡ymu iÅ¡nagrinėti darbo ginÄÄ dėl teisės, darbo ginčo Å¡alis per vienÄ mėnesį nuo darbo ginčų komisijos sprendimo priėmimo dienos turi teisę pareikÅ¡ti ieÅ¡kinį dėl darbo ginčo dėl teisės iÅ¡nagrinėjimo teisme, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nuostatomis (DK 231 straipsnio 1 dalis).

11. DK nustatytas reglamentavimas numato nuosekliÄ darbo ginčo dėl teisės inicijavimo ir nagrinėjimo procedÅ«rÄ . Darbo bylos nagrinėjimas pradedamas inicijuojant darbo ginčo dėl teisės reikalavimo nagrinėjimÄ darbo ginčų komisijoje. Darbo teisinių santykių Å¡alis pasirenka savo teisių gynybos bÅ«dÄ ir suformuluoja savo reikalavimÄ . Proceso Å¡aliai nesutinkant su darbo byloje priimtu DGK sprendimu, jau inicijuoto ginčo, o tai reiÅ¡kia – jau pareikÅ¡to materialaus reikalavimo pagrįstumo nagrinėjimas perkeliamas į teismÄ . Teisme tęsiamas jau pareikÅ¡to materialaus reikalavimo nagrinėjimas, teismas teismo sprendimu pasisako dėl tokio reikalavimo pagrįstumo.

12. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad apeliantė teismui pateiktu ieÅ¡kiniu praÅ¡o iÅ¡ atsakovo priteisti 1 400 Eur darbdavio patirtÄ Å¾alÄ ir turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodė, kad atsakovas kreipėsi į DGK, dėl to, kad apeliantė atsakovui iÅ¡mokėjo ne visÄ darbo užmokestį. DGK 2022 m. sausio 4 d. sprendimu atsakovo reikalavimÄ apeliantei tenkino iÅ¡ dalies, priteisė atsakovui 1 538,49 Eur su darbo santykiais susijusių iÅ¡mokų ir 500 Eur netesybų. DGK atmetė atsakovo reikalavimÄ pripažinti jo atleidimÄ iÅ¡ darbo neteisėtu.

Apeliantė ieÅ¡kinyje nurodė, kad ji nesutinka su DGK 2022 m. sausio 4 d. sprendimo dalimi, kuria nuspręsta tenkinti darbuotojo praÅ¡ymÄ iÅ¡ieÅ¡koti jam iÅ¡ apeliantės 1 538,49 Eur neiÅ¡mokėto darbo užmokesčio ir 500 Eur netesybų. Faktiniu ieÅ¡kinio reikalavimu apeliantė nurodo tai, jog atsakovas darbo vietoje buvo neblaivus ir taip pažeidė darbo drausmę, dėl to buvo nuÅ¡alintas nuo darbo, o sekančiÄ dienÄ neatvyko į darbÄ . Apeliantė tokį atsakovo elgesį vertino kaip Å¡iurkÅ¡tų darbo drausmės pažeidimÄ , todėl atleido jį iÅ¡ darbo.

Dvi dienas atsakovo funkcijas turėjo atlikti kiti darbuotojai, kurie tuo metu negalėjo vykdyti savo tiesioginių darbo funkcijų, dėl to apeliantė patyrė žalÄ ir pritaikė atsakovui iÅ¡skaitÄ , kaip patirtos žalos kompensavimÄ .

13. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad į civilinę bylÄ pateiktoje darbo byloje pagal atsakovo reikalavimÄ apeliantei dėl atleidimo iÅ¡ darbo pripažinimo neteisėtu ir su darbo teisiniais santykiais susijusių sumų priteisimo apeliantė nebuvo pareiÅ¡kusi savarankiÅ¡ko reikalavimo priteisti jai jos patirtÄ 1 400 Eur žalÄ . Apeliantė iÅ¡skaitos iÅ¡ darbo užmokesčio atlikimo pagrindu grindė savo atsikirtimus į atsakovo reikalavimÄ priteisti jam su darbo teisiniais santykiais susijusias sumas. Konstatuotina, kad apeliantės procesinis elgesys darbo ginčo nagrinėjimo darbo ginčų komisijoje metu neleido daryti vienareikÅ¡mės iÅ¡vados, jog ji siekia sukurti materialias teisines pasekmes ir reiÅ¡kia reikalavimÄ atlyginti jai jos patirtÄ 1 400 Eur dydžio žalÄ . Darbo ginčų komisija darbo byloje priimto sprendimo rezoliucinėje dalyje nepasisakė dėl tokio materialaus reikalavimo teisėtumo ir pagrįstumo.

14. Susipažinus su darbo ginčų komisijos 2022 m. sausio 4 d. sprendimu nustatyta, kad pasitvirtino apeliantės nurodyta aplinkybė, jog DGK savo sprendime pasisakė dėl to, ar egzistavo sÄ lygos atlyginti darbdaviui padarytÄ Å¾alÄ . Motyvuojamojoje sprendimo dalyje nurodyta, kad darbo ginčų komisija, įvertinusi byloje turimus dokumentus bei Å¡alių paaiÅ¡kinimus, pripažįsta, jog apeliantė neįrodė aplinkybių, leidžiančių pripažinti, jog ji turėjo pagrindÄ iÅ¡ atsakovo darbo užmokesčio vienaÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡skaičiuoti 1400 Eur ieÅ¡kovo galimai padarytÄ Å¾alÄ , neįrodė visų turtinės atsakomybės sÄ lygų.

Tačiau apeliantei darbo ginčų komisijoje nepareiÅ¡kus materialaus reikalavimo, iÅ¡ kurio bÅ«tų aiÅ¡ku, jog ji siekia sukurti atitinkamas teisines pasekmes ir ne vien teikia atsikirtimus į jai pareikÅ¡tÄ reikalavimÄ , darbo ginčų komisija savo sprendimo rezoliucinėje dalyje neturėjo pagrindo pateikti iÅ¡vados dėl galimo ar numanomo apeliantės materialaus reikalavimo.

15. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas iÅ¡aiÅ¡kino, jog DK 216 ir 220 straipsniuose įtvirtintas teisinis reglamentavimas reiÅ¡kia, kad jeigu DK ar kituose įstatymuose nenustatyta kitos tam tikro individualaus darbo ginčo dėl teisės nagrinėjimo (sprendimo) tvarkos ir darbo ginčo Å¡alys nėra sutarusios dėl jo nagrinėjimo komerciniame arbitraže, tokio darbo ginčo nagrinėjimui (sprendimui) yra nustatyta privaloma iÅ¡ankstinė nagrinėjimo (sprendimo) ne teisme tvarka, jo nagrinėjimas (sprendimas) priskiriamas darbo ginčų komisijos kompetencijai ir dėl tokio individualaus darbo ginčo iÅ¡nagrinėjimo darbo ginčo Å¡alis turi kreiptis į darbo ginčų komisijÄ . (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-27-701/2019; 2021 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-123-823/2021).

16. Apeliacinės instancijos teismo anksčiau nurodytais motyvais atsakyta į esminius atskirojo skundo argumentus. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi teisinės reikÅ¡mės nagrinėjamo klausimo teisingam iÅ¡sprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Kaip jau buvo minėta, teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį sprendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ , todėl įvertinusi aptartų aplinkybių visumÄ , darytina iÅ¡vada, jog naikinti ar keisti skundžiamÄ nutartį atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338 straipsniu, n u t a r i a : Kauno apylinkės teismo 2022 m. birželio 21 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Å i Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. Teisėja Lina Žemaitienė