2013-09-30 Nr. AB-5444-3-62-3-00304-2012-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinės byla Nr

Administracinė byla Nr. A492-1680/2013

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00304-2012-6

Procesinio sprendimo kategorija 13.5, 13.6

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. rugsėjo 30 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Sutkevičiaus, Virgilijaus Valančiaus (kolegijos pirmininkas) ir Virginijos Volskienės (pranešėja),

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. R. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. vasario 27 d. sprendimo administracinėje byloje Nr. I-114-554/2013 pagal pareiškėjo V. R. skundą atsakovui Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, tretiesiems suinteresuotiems asmenims O. M., R. A., N. B., K. R. dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas V. R. 2012 m. lapkričio 14 d. patikslintu skundu (b. l. 143–144) kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą, prašydamas: įpareigoti Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcija) per 3 darbo dienas panaikinti 2011 m. rugsėjo 14 d. reikalavimą pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. REI-20-110914-00125 (toliau – ir Reikalavimas) bei priteisti pareiškėjo naudai 100 Lt dydžio bylinėjimosi išlaidas.

Pareiškėjas nurodė, kad 2011 m. rugsėjo 14 d. gavo atsakovo reikalavimą Nr. REI-20-110914-00125 pašalinti savavališkos statybos padarinius. 2012 m. kovo 19 d. jis atsakovui pateikė statybą leidžiantį dokumentą, tikėdamasis, kad atsakovas per 3 darbo dienas panaikins 2011 m. rugsėjo 14 d. Reikalavimą, kaip tai numatyta Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau – ir Statybos įstatymas) 23 straipsnio 5 dalyje. Nesulaukęs Reikalavimo panaikinimo, 2012 m. kovo 23 d. pareiškėjas pakartotinai kreipėsi į atsakovą, tačiau atsakovas šį kreipimąsi ignoravo ir į jį neatsakė. Tik 2012 m. balandžio 18 d. pareiškėjas gavo neigiamą atsakymą. Atsakovas, nepanaikindamas Reikalavimo, sukėlė pareiškėjui neigiamas pasekmes – t. y. pareiškėjas negalėjo vykdyti statybos darbų, nors turėjo galiojantį statybos leidimą. 2011 m. rugsėjo 14 d. Reikalavime yra aiškiai nurodyta, kad jeigu asmuo per nustatytą reikalavimo įvykdymo terminą gauna statybą leidžiantį dokumentą, šio dokumento teisės aktų nustatyta tvarka patvirtintą kopiją jis pateikia Inspekcijai, kuri ne vėliau kaip per 3 darbo dienas panaikina asmeniui pateiktą reikalavimą. Ši Statybos įstatymo 28 straipsnio 5 dalies nuostata nenumato jokių papildomų patikrinimų, jokių papildomų sąlygų statybą leidžiančiam dokumentui, išskyrus patį statybą leidžiančio dokumento gavimo faktą ir šio dokumento teisės aktų nustatyta tvarka pateikimą. Pareiškėjas abi šias sąlygas įvykdė, todėl atsakovo vilkinimas panaikinti Reikalavimą yra neteisėtas.

Atsakovas Inspekcija pateikė atsiliepimą į patikslintą skundą (b. l. 147–150), kuriuo prašė pareiškėjo patikslintą skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsakovas nurodė, kad Inspekcijos specialistas pareiškėjui 2011 m. rugsėjo 14 d. surašė Savavališkos statybos aktą Nr. SSA-20-110914-00121 bei Reikalavimą pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. REI-20-110914-00125, kuriuo iš pareiškėjo buvo pareikalauta ne vėliau kaip iki 2012 m. kovo 14 d. savo lėšomis pašalinti savavališkos statybos padarinius. Inspekcijos Kauno teritorijų ir planavimo valstybinės priežiūros skyrius 2012 m. kovo 20 d. gavo pareiškėjo 2012 m. kovo 12 d. pranešimą su pridėtu Kauno miesto savivaldybės administracijos pareiškėjui 2012 m. kovo 6 d. išduotu Leidimu statyti naują(-us) statinį(-ius)/ rekonstruoti statinį (-ius)/ atnaujinti (modernizuoti) pastatą(-us) Nr. LNS-21-120306-00135 (toliau – ir Statybos leidimas).

Vadovaujantis Statybos įstatymo 27 straipsnio 3 dalies 1 ir 2 punktais, Inspekcija tikrina, ar statybą leidžiantys dokumentai išduoti teisėtai ir tikrina visų naujai statomų ir rekonstruojamų ypatingų statinių statybos teisėtumą, o kitais atvejais statybos teisėtumą tikrina pasirinktinai. Statybos techninio reglamento STR 1.09.06:2010 „Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas", patvirtinto Aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 28 d.

įsakymu Nr. Dl-827 (toliau – ir Reglamentas STR 1.09.06:2010) 39 punkte yra nustatyta, kad jeigu statytojas arba statinio ar žemės sklypo naudotojas per nustatytą reikalavimo įvykdymo terminą gauna statybą leidžiantį dokumentą, ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo šio dokumento gavimo teisės aktų nustatyta tvarka dienos patvirtintą jo kopiją pateikia Inspekcijai, kuri, Inspekcijos viršininko nustatyta tvarka, patikrina, ar statybą leidžiantis dokumentas išduotas teisėtai, pastatytas statinys (jo dalis) nepažeidžia statinio projekto, pagal kurį buvo išduotas statybą leidžiantis dokumentas, sprendinių. 2012 m. balandžio 12 d. buvo atliktas faktinių duomenų patikrinimas (duomenys neskelbtini) ir Statybos leidimo patikrinimas bei surašytas Statybą leidžiančio dokumento parengimo ir išdavimo atitikties teisės aktų reikalavimams patikrinimo aktas Nr. LDIPA-20-120412-00063 (toliau – ir Patikrinimo aktas), kuriuo konstatuota, kad Statybos leidimas išduotas pažeidžiant Statybos įstatymo bei statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai", patvirtinto Aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 27 d.

įsakymu Nr. Dl-826, nuostatas. Vadovaudamasi Reglamento STR 1.09.06:2010 391 straipsnio 2 punkto nuostatomis, Inspekcija 2012 m. balandžio 18 d. raštu „Dėl reikalavimo pašalinti savavališkos statybos padarinius" Nr. (15.2)-2D-5858 informavo pareiškėją, kad jo atžvilgiu surašytas Reikalavimas nebus naikinamas ir 2012 m. balandžio 30 d. ieškiniu „Dėl 2012 m. kovo 6 d. statybos leidimo Nr. LNS-21-120306-00135 panaikinimo" Nr. (15.24)-2D-6456 kreipėsi į Kauno miesto apylinkės teismą. Pareiškėjo skunde nėra nurodyti statybos valstybinę priežiūrą reglamentuojančių teisės aktų nuostatų pažeidimai, kurie galėtų būti pagrindas pripažinti, jog Inspekcija netinkamai atliko statybos valstybinės priežiūros funkcijas.

Taigi nėra jokio teisinio pagrindo naikinti Reikalavimą, kadangi Patikrinimo aktu buvo nustatyta, jog Statybos leidimas yra išduotas pažeidžiant teisės aktų nuostatas.

II. Kauno apygardos administracinis teismas 2013 m. vasario 27 d. sprendimu (b. l. 169–172) pareiškėjo V. R. patikslintą skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėjui 2011 m. rugsėjo 14 d. buvo surašytas Savavališkos statybos aktas Nr. SSA-20-110914-00121 (b. l. 53–56) ir tą pačią dieną surašytas Reikalavimas pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. REI-110914-00125 (b. l. 5). 2012 m. kovo 6 d. Kauno miesto savivaldybės administracija išdavė pareiškėjui leidimą statyti naują(-us) statinį(-ius)/ rekonstruoti statinį(-ius)/ atnaujinti (modernizuoti) pastatą(-us) Nr. LNS-21-120306-00135 (b. l. 92–93). 2012 m. kovo 12 d. pareiškėjas Statybos leidimą pateikė Inspekcijai (b. l. 7). 2012 m. kovo 23 d. pareiškėjas pakartotinai kreipėsi į Inspekciją dėl Reikalavimo panaikinimo (b. l. 8). Inspekcija atliko Statybos leidimo patikrinimą bei statinio patikrinimą ir 2012 m. balandžio 12 d. surašė Statybą leidžiančio dokumento parengimo ir išdavimo atitikties teisės aktų reikalavimams patikrinimo aktą Nr. LDIPA-20-120412-00063 (b. l. 57–60) ir Faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktą Nr. FAK-1068 (b. l. 39–41). 2012 m. balandžio 18 d. raštu Nr. (15.2)-2D-5858 Inspekcija informavo pareiškėją, kad Statybos leidimas išduotas pažeidžiant galiojančius teisės aktus, todėl 2011 m. rugsėjo 14 d. jam surašytas Reikalavimas pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. REI-20-110914-00125 yra nenaikinamas (b. l. 34).

Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilo dėl Inspekcijos įpareigojimo panaikinti 2011 m. rugsėjo 14 d. Reikalavimą. Pareiškėjas nurodo, kad jis įvykdė Statybos įstatymo 28 straipsnio 5 dalyje numatytas dvi sąlygas, reikalingas panaikinti Reikalavimą: 1) gavo statybą leidžiantį dokumentą ir 2) pateikė jį Inspekcijai. Todėl Inspekcija privalėjo panaikinti Reikalavimą. Taigi ginčo atveju yra svarbu nustatyti, ar pareiškėjui pateikus Statybos leidimą, atsakovas veikė taip, kaip jį veikti įpareigoja galiojantys teisės aktai – t. y. ar pagrįstai atliko Statybos leidimo bei statinio patikrinimą ir nepanaikino 2011 m. rugsėjo 14 d. Reikalavimo pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. REI-110914-00125.

Teismas rėmėsi Statybos įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 1 punktu bei 8 straipsnio 2 dalimi, 27 straipsnio 1 dalimi, 27 straipsnio 3 dalies 1 punktu, 28 straipsnio 2, 3, 5, 10 dalimis bei Reglamento STR 1.09.06:2010 (ginčui aktuali akto redakcija galiojusi nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2012 m. gruodžio 22 d.) 39.1. punktu bei 391.2. punktais ir nusprendė, kad sistemiškai vertinant paminėtas Statybos įstatymo bei Reglamento STR 1.09.06:2010, kurie inter alia detalizuoja Statybos įstatymo nuostatas, reglamentuojančias savavališkos statybos padarinių šalinimą, normas, konstatuotina, kad Inspekcija, pareiškėjui pateikus Statybos leidimą, neturėjo pagrindo nesivadovauti Reglamento STR 1.09.06:2010 nuostatomis, todėl pagrįstai atliko Statybos leidimo bei statinio patikrinimą, pagrįstai nepriėmė sprendimo panaikinti Reikalavimą ir informavo pareiškėją, kad Statybos leidimas išduotas pažeidžiant galiojančius teisės aktus. Todėl 2011 m. rugsėjo 14 d. pareiškėjui surašytas Reikalavimas pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. REI-20-110914-00125 nebuvo naikinamas.

Pažymėjo, jog Statybos leidimo išdavimo teisėtumas bus vertinamas Kauno miesto apylinkės teisme iškeltoje civilinėje byloje Nr. 2-762-584/2013 pagal Inspekcijos ieškinį atsakovams Kauno miesto savivaldybės administracijai ir V. R. dėl Statybos leidimo panaikinimo (Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys), todėl teismas šiuo atveju nepasisakė dėl to, ar Inspekcija pagrįstai nustatė, kad Statybos leidimas išduotas pažeidžiant galiojančius teisės aktus. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, jog atsakovo veiksmai nagrinėjamoje situacijoje buvo teisėti, todėl įpareigoti Inspekciją per tris darbo dienas panaikinti 2011 m. rugsėjo 14 d. reikalavimą pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. REI-20-110914-00125 nėra jokio teisinio pagrindo (ABTĮ 57 straipsnis, 88 straipsnio 1 punktas).

Kadangi pareiškėjo skundas atmestas kaip nepagrįstas, jam nepriteistas išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, atlyginimas.

III. Pareiškėjas V. R. pateikė apeliacinį skundą (b. l. 178–179), kuriuo prašo Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. vasario 27 d. sprendimą panaikinti bei jo skundą tenkinti.

Pareiškėjo manymu, pirmosios instancijos teismas, priimdamas ginčijamą sprendimą, nepagrįstai rėmėsi Reglamento STR 1.09.06:2010 redakcija, galiojusia nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2012 m. gruodžio 22 d. Reikalavimas pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. REI-20-110914-00125 pareiškėjui buvo surašytas 2011 m. rugsėjo 14 d. Tuo metu galiojęs Reglamentas STR 1.09.06:2010 bei Statybos įstatymas nustatė vienodą reikalavimo panaikinimo tvarką – per nustatytą terminą statybą leidžiančio dokumento gavimas ir pateikimas atsakovui. Jokių kitų procedūrų ar patikrinimų nebuvo nustatyta. Šia tvarka ir turėjo būti vadovaujamasi nagrinėjant Reikalavimo panaikinimo klausimą. Pritaikius Reglamento STR 1.09.06:2010 redakciją, galiojusią nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2012 m. gruodžio 22 d., pareiškėjo atžvilgiu taikytas atbuline data galiojantis įstatymas, kuris dar ir sunkinama jo padėtį (nes, pareiškėjo teigimu, reikalavimo panaikinimui nustatomos papildomos procedūros).

Pirmosios instancijos teismas taip pat pažeidė įstatymo viršenybės principą. 2011 m. rugsėjo 14 d., kai pareiškėjui buvo surašytas Reikalavimas, tokio reikalavimo panaikinimo tvarką nustatė Statybos įstatymo 28 straipsnio 5 dalis. Identiška nuostata buvo įtvirtinta ir tuo metu galiojusiame Reglamente STR 1.09.06:2010, tačiau 2012 m. kovo mėnesį, kai pareiškėjas pateikė atsakovui statybą leidžiantį dokumentą, minėta Reglamento STR 1.09.06:2010 nuostata buvo pasikeitusi, bet Statybos įstatymo 28 straipsnio 5 dalis tebegaliojo, todėl pastaroji ir turėjo būti taikoma. Be to, pareiškėjo manymu, teismas, remdamasis ABTĮ 39 straipsnio 1 dalimi bei 10 straipsnio 1 dalies 1 punktu, turėjo jam grąžinti sumokėtą žyminį mokestį, nes skundas, kurį pareiškėjas pateikė nagrinėjamu atveju (skundas dėl viešojo administravimo subjektų vilkinimo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus), žyminiu mokesčiu neapmokestinami.

Atsakovas Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija su apeliaciniu skundu nesutinka ir atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 185–188) prašo jį atmesti kaip nepagrįstą, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

Atsakovo manymu, Kauno apygardos administracinis teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, tinkamai taikė materialines ir procesines teisės normas, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, visapusiškai ir objektyviai juos ištyrė, tinkamai rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nuosekliai formuojama teismų praktika, todėl priėmė pagrįstą sprendimą, kurio naikinti nėra jokio teisinio pagrindo. Atsakovas nesutinka su pareiškėjo teiginiu, kad Inspekcija 2011 m. rugsėjo 14 d. Reikalavimą panaikinti turėjo tą dieną, t. y. 2011 m. rugsėjo 14 d., galiojusia tvarka. Viešojoje teisėje galioja principas, kad viešojo administravimo subjektas gali daryti tik tai, kas jam tiesiogiai yra leidžiama. Reikalavimo panaikinimo klausimas buvo sprendžiamas vadovaujantis teisės aktų nuostatomis, kurios galiojo surašant 2012 m. balandžio 18 d. raštą „Dėl reikalavimo pašalinti savavališkos statybos padarinius" Nr. (15.2)-2D-5858 (toliau – 2012 m. balandžio 18 d. Raštas), kuriuo Inspekcija informavo V. R., kad jam surašytas 2011 m. rugsėjo 14 d. Reikalavimas nebus naikinamas ir, kad vadovaujantis Statybos įstatymo 281 straipsnio 1 dalies 1 punktu bus kreiptasi į teismą dėl statybą leidžiančio dokumento panaikinimo ir savavališkos statybos padarinių šalinimo. Inspekcija, priimdama administracinius sprendimus, negali vadovautis negaliojančių teisės aktų nuostatomis. Taigi pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė Reglamento STR 1.09.06:2010 redakciją, galiojusią nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2012 m. gruodžio 22 d., kadangi būtent ji galiojo surašant 2012 m. balandžio 18 d. Raštą.

Inspekcijos Kauno skyriaus specialistas, vadovaudamasis Planavimo sąlygų, planavimo sąlygų sąvadų ir statybą leidžiančių dokumentų parengimo bei išdavimo atitikties teisės aktų reikalavimams tikrinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Inspekcijos viršininko 2011 m. vasario 4 d. įsakymu Nr. 1V-17 (Žin., 2011, Nr. 100-4726) (toliau – ir Aprašas), 6 ir 12 punkto nuostatomis, gavęs iš Kauno miesto savivaldybės administracijos visą išvadoms padaryti reikalingą informaciją bei dokumentus, patikrino Kauno miesto savivaldybės administracijos 2012 m. kovo 6 d. išduotą statybos leidimą Nr. LNS-21-120306-00135 ir surašė 2012 m. balandžio 12 d. statybą leidžiančio dokumento parengimo ir išdavimo atitikties teisės aktų reikalavimams patikrinimo aktą Nr. LDIPA-20-120412-00063, kuriame nustatė, kad minėtas Statybos leidimas išduotas pažeidžiant Statybos įstatymo bei statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai", patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 27 d.

įsakymu Nr. Dl-826 (Žin., 2010, Nr. 116-5944; 2011, Nr. 61-2915; 2011, Nr. 124-5893), nuostatas. Be to, tiek Reikalavimo surašymo metu galiojusio, tiek šiuo metu galiojančio Statybos įstatymo 27 straipsnio 3 dalies 1 punkte reglamentuota, jog Inspekcija privalo tikrinti ar statybą leidžiantys dokumentai išduoti teisėtai. Statybos įstatymo 281 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta, jog nustačius, kad statybą leidžiantis dokumentas išduotas neteisėtai, Inspekcija ar kiti asmenys, kurių teisės ir teisėti interesai yra pažeidžiami, kreipiasi į bendrosios kompetencijos teismą dėl statybą leidžiančio dokumento pripažinimo negaliojančiu ir statybos padarinių šalinimo, kai statyba yra pradėta; administracinį teismą, kai statyba dar nėra pradėta ir teisme ginčijamas tik statybą leidžiantis dokumentas.

Net ir Reikalavimo surašymo metu galiojusio Reglamento STR 1.09.06:2010 41 punkte buvo numatyta, kad Inspekcija ne vėliau kaip per mėnesį nuo dokumentų, reikalingų statybą leidžiančio dokumento teisėtumui patikrinti, gavimo dienos, nustačiusi, kad statybą leidžiantis dokumentas išduotas neteisėtai ir statyba dar nėra pradėta, – kreipiasi į administracinį teismą dėl statybą leidžiančio dokumento pripažinimo negaliojančiu; jei statyba yra pradėta ir/ar pabaigta, – kreipiasi į bendrosios kompetencijos teismą dėl statybą leidžiančio dokumento pripažinimo negaliojančiu ir statybos padarinių šalinimo, prašydama teismo priimti vieną iš sprendimų, nurodytų Statybos įstatymo 281 straipsnio 2 dalyje.

Taigi, tiek vadovaujantis Reikalavimo surašymo metu galiojusių teisės aktų nuostatomis, tiek 2012 m. balandžio 18 d. Rašto surašymo metu galiojusių teisės aktų nuostatomis, Inspekcija privalėjo tikrinti apelianto pateiktą Statybos leidimą, o nustačiusi jo neteisėtumą informuoti apeliantą, kad Reikalavimas nebus naikinamas ir bus kreiptasi į teismą su atitinkamais reikalavimais.

Dėl apelianto teiginio, jog pirmosios instancijos teismas nesilaikė įstatymų viršenybės principo, atsakovas pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, kad ginčo situaciją reglamentuoja ne tik Statybos įstatymo, bet ir statybos techninio Reglamento STR 1.09.06:2010 normos. Be to, nei Statybos įstatymo, nei Reglamento STR 1.09.06:2010 nuostatos viena kitoms neprieštarauja.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Pareiškėjo V. R. apeliacinį skundą atsisakytina tenkinti.

Nagrinėjamos administracinės bylos dalyką sudaro atsakovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atsisakymo panaikinti 2011 m. rugsėjo 14 d. reikalavimo Nr. REI-20-110914-00125 pašalinti savavališkos statybos padarinius teisėtumas ir pagrįstumas.

Atsakovas 2012-04-18 raštu Nr. (15.2)-2D-5858 informavo, kad 2011 m. rugsėjo 14 d. reikalavimas Nr. REI-20-110914-00125 nebus naikinamas, nes pareiškėjo pateiktas statybą leidžiantis dokumentas išduotas pažeidžiant galiojančius teisės aktus. Dėl Kauno miesto savivaldybės 2012-03-06 išduoto leidimo Nr. LNS-21-120306-00135 Kauno miesto apylinkės teisme iškelta civilinė byla Nr. 2-762-584/2013.

Administracinę bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą dėl reikalavimo panaikinimo atmetė, konstatavęs, kad atsakovas Inspekcija pagrįstai atliko Statybos leidimo bei Statinio patikrinimą, pagrįstai nepriėmė sprendimo panaikinti Reikalavimą, rėmėsi Inspekcijos 2012-04-12 atlikto Statybą leidžiančio dokumento parengimo ir išdavimo atitikties teisės aktų reikalavimams patikrinimo aktu Nr. LDIPA-20-120412-00063 ir Faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktu Nr. FAK-1068, bei Statybos įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 1 punktu bei 8 straipsnio 2 dalimi, 27 straipsnio 1 dalimi, 27 straipsnio 3 dalies 1 punktu, 28 straipsnio 2, 3, 5, 10 dalimis bei Reglamento STR 1.09.06:2010 (ginčui aktuali akto redakcija galiojusi nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2012 m. gruodžio 22 d.) 39.1. bei 391.2. punktais.

Pareiškėjas apeliaciniu skundu neginčijo pirmosios instancijos teismo nustatytų faktinių aplinkybių, tačiau nesutiko su teisės taikymu, teigė, kad Reglamento STR 1.09.06:2010 redakcijos, galiojusios nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2012 m. gruodžio 22 d., nuostatos nepagrįstai buvo pritaikytos Reikalavimo vykdymui atgaline data, bei netinkamai buvo taikomos aukštesnės galios teisės akto – Statybos įstatymo 28 straipsnio 5 dalies nuostatos. Be to, mano, kad pareiškėjui turėjo būti sugrąžintas žyminis mokestis, nes ginčai dėl vilkinimo yra juo neapmokestinami.

Teisėjų kolegija tokių apeliacinio skundo argumentų nepripažįsta pagrįstais, jie nesudaro Administracinių bylų teisenos įstatymo 142, 143 straipsnyje numatytų pagrindų pirmosios instancijos teismo sprendimą naikinti ar keisti.

Statybos įstatymo 28 str. 2 d. nustato, kad Inspekcija pagal šio įstatymo jai priskirtą kompetenciją išnagrinėja savavališkos statybos faktą ir ne vėliau kaip per mėnesį nuo savavališkos statybos akto surašymo dienos pareikalauja iš statytojo (užsakovo) ar kito šio straipsnio 1 d. 1 p. nurodyto asmens savo lėšomis pašalinti savavališkos statybos padarinius: 1) nugriauti statinį ir sutvarkyti statybvietę; 2) išardyti savavališkai perstatytas ar pertvarkytas statinio dalis ir, jeigu būtina, sutvarkyti statybvietę; 3) atstatyti (atkurti) nugriautą kultūros paveldo statinį (jo dalį) arba statinį (jo dalį), dėl kurio nugriovimo buvo pažeistas viešasis interesas, ir, jeigu būtina, sutvarkyti statybvietę. Statybos įstatymo 28 str. 3 d. nuostatos įtvirtina statytojo teisę Statybos įstatymo 28 str. 2 d. 1 ir 2 p. nurodytais atvejais įteisinti savavališką statybą, kreipiantis į Statybos įstatymo 23 str. nurodytus subjektus dėl statybą leidžiančio dokumento gavimo. Statybos įstatymo 28 str. 5 d. nustatyta, kad jeigu asmuo per nustatytą reikalavimo įvykdymo terminą gauna statybą leidžiantį dokumentą, šio dokumento teisės aktų nustatyta tvarka patvirtintą kopiją jis pateikia Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, kuri ne vėliau kaip per 3 darbo dienas panaikina asmeniui pateiktą reikalavimą.

Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ar Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, pareiškėjui pateikus Statybos leidimą, pagrįstai atliko Statybos leidimo bei statinio patikrinimą, rėmėsi Statybos įstatymo 27 str. 1 d., nustatančia, kad Inspekcija atlieka statybos valstybinę priežiūrą, 3 d. 1 p., kad Inspekcija tikrina, ar statybą leidžiantys dokumentai išduoti teisėtai, bei Statybos techninio reglamento STR 1.09.06:2010 „Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas", patvirtinto Aplinkos ministro 2010-09-28 įsakymu Nr. Dl-827 (ginčui aktuali akto redakcija galiojusi nuo 2012-01-01 iki 2012-12-22), kurio 39.1. p. buvo numatyta, kad jeigu Statytojas arba Statinio ar žemės sklypo naudotojas per nustatytą reikalavimo įvykdymo terminą gauna statybą leidžiantį dokumentą, ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo šio dokumento gavimo teisės aktų nustatyta tvarka patvirtintą jo kopiją pateikia Inspekcijai, kuri ne vėliau kaip per 10 darbo dienų Inspekcijos viršininko nustatyta tvarka patikrina ar statybą leidžiantis dokumentas išduotas teisėtai (39.1.1. p.); pastatytas statinys (jo dalis) nepažeidžia statinio projekto, pagal kurį buvo išduotas statybą leidžiantis dokumentas, sprendinių (39.1.2. p.). Pareiškėjas nepagrįstai teigia, kad Inspekcija turėjo vadovautis Reglamento redakcija, galiojusia reikalavimo surašymo metu 2011 m. rugsėjo 14 d., kuri buvo pareiškėjui palankesnė, nenumatė jokių papildomų procedūrų, išskyrus statybą leidžiančio dokumento gavimą ir pateikimą Inspekcijai. Visų pirma, pareiškėjo argumentas neatitinka viešojoje teisėje galiojančio principinio reikalavimo administracines procedūras atlikti vadovaujantis tuo metu galiojančiais teisės aktais, išskyrus specialiai aptartus atvejus. Taigi Inspekcija, būdama viešojo administravimo subjektas, privalėjo vadovautis Reglamento reikalavimais, kurie galiojo pareiškėjui pateikiant Statybą leidžiantį dokumentą 2012-03-12.

Reglamento 391.2. p. numatyta, kad Inspekcija, nustačiusi, kad statybą leidžiantis dokumentas, nurodytas Reglamento 39.1.1 p., išduotas neteisėtai, informuoja Statytoją arba Statinio ar žemės sklypo naudotoją, kad statybą leidžiantis dokumentas išduotas neteisėtai, bei kad nepanaikins jam įteikto Reikalavimo ir kreipsis į teismą dėl statybą leidžiančio dokumento panaikinimo; šiuo atveju Inspekcija nepriima administracinio sprendimo dėl Reikalavimo panaikinimo, bet per mėnesį nuo statybą leidžiančio dokumento parengimo ir išdavimo atitikties teisės aktų reikalavimams patikrinimo akto surašymo dienos kreipiasi į teismą dėl statybą leidžiančio dokumento panaikinimo ir statybos padarinių šalinimo, prašydama teismo priimti vieną iš sprendimų, nurodytų Statybos įstatymo 28' str. 2 d. nustatyta tvarka.

Kita reikšminga aplinkybė, paneigianti pareiškėjo teiginius, kad Inspekcija neprivalėjo tikrinti pateikto Statybą leidžiančio dokumento, išplaukia iš teisės aktų, reglamentuojančių Statybą leidžiančio dokumento išdavimą, reikalavimų tokio dokumento teisėtumui (t. y. atitikimui statybą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimams) ir Inspekcijos kompetencijos pagal Statybos įstatymo 27 straipsnio 3 dalies 1 punktą tikrinti, ar statybą leidžiantys dokumentai išduoti teisėtai. Pareiškėjo argumentas, kad Reikalavimo surašymo metu aukštesnės teisinės galios aktas – Statybos įstatymo 28 straipsnio 5 dalis, kuri išliko nepakitusi, Reikalavimo panaikinimui nenumatė papildomų sąlygų, išskyrus Statybą leidžiančio dokumento pateikimą, todėl teismas nepagrįstai rėmėsi Reglamentu, yra ydingas, nes teikiamas neatsižvelgiant į sisteminį teisės – Statybos įstatymo ir kitų įstatymo įgyvendinamųjų teisės aktų aiškinimą. Statybos įstatymo 27 straipsnio 3 dalis Inspekcijai kompetenciją tikrinti, ar statybą leidžiantys dokumentai išduoti teisėtai, suteikė tiek Reikalavimo surašymo metu, tiek Statybą leidžiančio dokumento pateikimo metu. Be to, Reikalavimo surašymo metu galiojusio Reglamento STR 1.09.06:2010 41 punkte buvo numatyta, kad Inspekcija ne vėliau kaip per mėnesį nuo dokumentų, reikalingų statybą leidžiančio dokumento teisėtumui patikrinti, gavimo dienos, nustačiusi, kad statybą leidžiantis dokumentas išduotas neteisėtai ir statyba dar nėra pradėta, – kreipiasi į administracinį teismą dėl statybą leidžiančio dokumento pripažinimo negaliojančiu; jei statyba yra pradėta ir/ar pabaigta, – kreipiasi į bendrosios kompetencijos teismą dėl statybą leidžiančio dokumento pripažinimo negaliojančiu ir statybos padarinių šalinimo, prašydama teismo priimti vieną iš sprendimų, nurodytų Statybos įstatymo 281 straipsnio 2 dalyje.

Remdamasi išdėstytais motyvais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas atsakovo veiksmus pagrįstai pripažino teisėtais ir netenkino pareiškėjo skundo reikalavimo įpareigoti Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją prie Aplinkos ministerijos per tris darbo dienas panaikinti 2011-09-14 Reikalavimą pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. REI-20-110914-00125.

Apeliacinio skundo teiginys, kad pareiškėjui turėjo būti sugrąžintas žyminis mokestis, nes administracinė byla iškelta dėl viešojo administravimo subjekto vilkinimo atlikti jo kompetencijai priskirtus veiksmus, taip pat yra nepagrįstas. Byloje nustatytos aplinkybės bei pateikiamas atsakovo 2012-04-18 raštas Nr. (15.2)-2D-5858, kuriuo pareiškėjas buvo informuotas, kad 2011 m. rugsėjo 14 d. reikalavimas Nr. REI-20-110914-00125 nebus naikinamas, patvirtina, kad viešojo administravimo subjektas priėmė sprendimą nenaikinti Reikalavimo, toks veikimas – neigiamo pareiškėjo atžvilgiu sprendimo priėmimas negali būti laikomas vilkinimu atlikti atsakovo kompetencijai priskirtus veiksmus.

Teisėjų kolegija, apibendrindama išdėstytus nutartyje motyvus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visas reikšmingas aplinkybes byloje, teisingai aiškino ir taikė reikalavimo pašalinti savavališkos statybos padarinius panaikinimą reglamentuojančias Statybos įstatymo ir Reglamento STR 1.09.06:2010 nuostatas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kuris paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

pareiškėjo V. R. apeliacinį skundą atmesti.

Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. vasario 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Arūnas Sutkevičius

Virgilijus Valančius

Virginija Volskienė