59c2d43a-68c1-4d81-a4bf-e1428eaba280 · Panevėžio apylinkės teismas

PANEVĖŽIO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. kovo 27 d. Panevėžys Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rÅ«mų teisėja Sigita Kulbienė,sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei D. E.,dalyvaujant ieÅ¡kovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro atstovui M. B., atsakovės UAB „Naideka“ atstovui advokatui S. B., trečiojo asmens, nepareiÅ¡kiančio savarankiÅ¡kų reikalavimų, S. B. atstovui advokato padėjėjui RamÅ«nui Vilimavičiui,nedalyvaujant trečiajam asmeniui, nepareiÅ¡kiančiam savarankiÅ¡kų reikalavimų, S. B.,        vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro ieÅ¡kinį dėl nuostolių atlyginimo atsakovei UAB „Naideka“, trečiajam asmeniui, nepareiÅ¡kiančiam savarankiÅ¡kų reikalavimų, S. B..

Teismas n u s t a t ė : ieÅ¡kovas praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovės 4626,22 Eur nuostolių atlyginimÄ , 6 % dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, visas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Procesiniuose dokumentuose nurodė, teismo posėdžio metu atstovas paaiÅ¡kino, kad 2011 m. spalio 25 d. (duomenys neskelbtini) dėl S. B., vairavusio transporto priemonę IVECO STRALIS, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kaltės įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo padaryta žala, t. y. apgadinta stovinti transporto priemonė vilkikui manevruojant į deÅ¡inę pusę.

Atsakovė eismo įvykio dienÄ buvo Å¡ios transporto priemonės naudotoja pagal lizingo sutartį, todėl buvo atsakinga už transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties sudarymÄ , be to, eismo įvykį sukėlė atsakovės samdomas darbuotojas. Lietuvoje Respublikoje registruota transporto priemonė IVECO STRALIS, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nebuvo apdrausta privalomuoju transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimu. Eismo įvykio valstybės – (duomenys neskelbtini) nacionalinis draudikų biuras sureguliavęs žalÄ ir iÅ¡mokėjęs eismo įvykio metu patirtų nuostolių atlyginimÄ , pateikė transporto priemonės registracijos valstybės – Lietuvos Respublikos nacionaliniam draudikų biurui reikalavimÄ 4626,22 Eur sumai.

IeÅ¡kovas sumokėjo (duomenys neskelbtini) nacionaliniam draudikų biurui 4626,22 Eur, todėl pateikė reikalavimÄ grÄ Å¾inti sumokėtÄ sumÄ atsakovei kaip atsakingam už žalos padarymÄ asmeniui (vairuotojo darbdaviui) ir kaip asmeniui, neįvykdžiusiam pareigos sudaryti draudimo sutartį. (duomenys neskelbtini) nacionalinis draudikų biuras buvo iÅ¡imtinai kompetentingas spręsti visus klausimus, susijusius su eismo įvykio Å¡alyje galiojančių teisės aktų taikymu, civilinės atsakomybės nustatymu bei žalos administravimu.

IeÅ¡kovo reikalavimas yra regresinis, o Å¡alis sieja iÅ¡ delikto kylantys santykiai, kuriems taikomas 3 metų ieÅ¡kinio senaties terminas. IeÅ¡kovas 2015 m. spalio 13 d. sumokėjo (duomenys neskelbtini) nacionaliniam draudikų biurui reikalaujamÄ sumÄ , ieÅ¡kinys teismui iÅ¡siųstas 2016 m. birželio 27 d., todėl ieÅ¡kinio senaties terminas nepraleistas. Atsakovė atsiliepime nurodė, teismo posėdžio metu atstovas paaiÅ¡kino, kad nesutinka su ieÅ¡kiniu ir praÅ¡o jį atmesti, taikyti ieÅ¡kinio senaties terminÄ , priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Atsakovė nesutinka su žalos dydžiu ir eismo įvykio faktinėmis aplinkybėmis. IeÅ¡kovas privalo įrodyti visas civilinės atsakomybės sÄ lygas – neteisėtus veiksmus, kaltę, žalÄ , priežastinį ryšį pagal užsienio valstybės teisės normas bei tos valstybės teisę nustatytas aplinkybes. IÅ¡ eismo įvykio schemos matyti, kad kaltas kitas vairuotojas, o ne atsakovės darbuotojas. Bet kuriam vairuojančiam asmeniui žinoma, kad su priekaba darant deÅ¡inį posÅ«kį, priekabos užpakalinė dalis pasiduoda į važiuojamosios kelio dalies vidurį.

Transporto priemonės ALFA ROMEO vairuotojas, privalėdamas būti atidus ir rūpestingas eismo dalyvis, neturėjo iki manevro pilno atlikimo, mėginti su trečiojo asmens vairuojamu vilkiku susilyginti, o šios pareigos nevykdymas ir sukėlė eismo įvykį, kurio kaltininku laikytinas jis pats. Transporto priemonės ALFA ROMEO vairuotojas pavojingai manevravo, t. y. važiavo, o ne stovėjo kaip nurodyta deklaracijoje. Žalos dydis yra per didelis, ieškovo pateikti dokumentai nepagrindžia žalos dydžio. Atsakovei nebuvo suteikta teisė užsienio valstybėje įrodyti, kad dėl eismo įvykio kaltas ne jos darbuotojas, o kitas vairuotojas. Ieškovas turi teikti įrodymus apie užsienio teisės turinį.

Trijų metų ieÅ¡kinio senaties terminas reikalavimui dėl žalos atlyginimo reikÅ¡ti prasidėjo nuo eismo įvykio, todėl ieÅ¡kinio senatis pasibaigė 2014 m. spalio 25 d. (duomenys neskelbtini) nacionalinis draudikų biuras turėjo nukentėjusiajam asmeniu iÅ¡mokėti draudimo iÅ¡mokÄ per tris metus nuo eismo įvykio, o iÅ¡mokėjo tik 2015 m. liepos 6 d. Transporto priemonė IVECO STRALIS, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), draudiminio įvykio metu 2011 m. spalio 25 d. buvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu (duomenys neskelbtini) draudimo bendrovėje.

Trečiasis asmuo, nepareiÅ¡kiantis savarankiÅ¡kų reikalavimų, atsiliepime nurodė, teismo posėdyje atstovas paaiÅ¡kino, kad 2011 m. spalio 25 d. (duomenys neskelbtini) įvyko eismo įvykis, dėl kurio yra nekaltas. Trečiojo asmens vairuojamas vilkikas nereguliuojamoje sankryžoje suko į deÅ¡inę pusę, prieÅ¡ tai įsitikinęs, kad nėra jokių transporto priemonių. PrieÅ¡ pradedant manevrÄ , transporto priemonės ALFA ROMEO nebuvo, tačiau staiga gatvėje susigretino su vilkiku, kuris ir kliudė Å¡iÄ transporto priemonę.

Dėl eismo įvykio yra kaltas transporto priemonės ALFA ROMEO vairuotojas, nes jis turėjo laikytis bendros taisyklės, t. y. leisti vilkikui pabaigti manevrÄ . Policija nebuvo kviesta, suformino eismo įvykį, pasiraÅ¡ydami eismo įvykio deklaracijÄ . Po eismo įvykio parašė darbdaviui paaiÅ¡kinimÄ ir daugiau eismo įvykiu nebesidomėjo. IÅ¡vykstant į kelionę, turėjo darbdavio įteiktÄ draudimo liudijimÄ , kuris buvo pateiktas forminant eismo įvykį. Trijų metų ieÅ¡kinio senaties terminas reikalavimui dėl žalos atlyginimo reikÅ¡ti prasidėjo nuo eismo įvykio, ieÅ¡kinio senatis pradiniam kreditoriui pasibaigė 2014 m. spalio 25 d., todėl ir ieÅ¡kovas neįgijo teisės į ilgesnį ieÅ¡kinio senaties terminÄ .

Prašo ieškinį atmesti, taikyti ieškinio senatį ir priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas. Ieškinys tenkintinas visiškai.Byloje nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) 2011 m. spalio 25 d. 14.30 val. įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo apgadinta transporto priemonė ALFA (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (I t. b. l. 144-145). Eismo įvykį sukėlė atsakovės darbuotojas S. B., vairavęs transporto priemonę IVECO STRALIS, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (I t. b. l. 12).

Atsakovė eismo įvykio dienÄ buvo Å¡ios transporto priemonės naudotoja pagal lizingo sutartį (I t. b. l. 10).Eismo įvykio valstybės – (duomenys neskelbtini) nacionalinis draudikų biuras, vadovaudamasis Biurų tarybos Vidaus nuostatais (3 ir 5 straipsniai), sureguliavęs žalÄ ir iÅ¡mokėjęs eismo įvykio metu patirtų nuostolių atlyginimÄ , pateikė transporto priemonės registracijos valstybės – Lietuvos Respublikos nacionaliniam draudikų biurui, t. y. ieÅ¡kovui reikalavimÄ 4626,22 Eur (I t. b. l. 16-17).

IeÅ¡kovas 2015 m. spalio 13 d. sumokėjo 4626,22 Eur sumÄ (duomenys neskelbtini) nacionaliniam draudikų biurui (I t. b. l. 18-19, 54). 2015 m. gruodžio 10 d. atsakovei buvo iÅ¡siųsta pretenzija dėl 4626,22 Eur sumos sumokėjimo (I t. b. l. 55).Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – TPVCAPDÄ®) 4 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad Lietuvos Respublikos teritorijoje naudojamos transporto priemonės privalo bÅ«ti apdraustos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu.

To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad už draudimo sutarties sudarymÄ TPVCAPDÄ® 43 straipsnio nustatyta tvarka atsako transporto priemonės savininkas. Jeigu transporto priemonė naudojama asmens, kuris transporto priemonę naudoja pagal lizingo (finansinės nuomos), iÅ¡perkamosios nuomos ar pagal kitÄ panaÅ¡aus pobÅ«džio sutartį už draudimo sutarties sudarymÄ yra atsakingas Å¡is asmuo. Byloje nustatyta, kad atsakovė transporto priemonę IVECO STRALIS, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), naudojo ir valdė lizingo sutarties pagrindu (I t. b. l. 10), eismo įvykio metu Å¡iÄ transporto priemonę vairavo atsakovės darbuotojas S. B. (I t. b. l. 12), todėl atsakovė buvo atsakinga už minėtos transporto priemonės valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties sudarymÄ .

Atsakovės atstovas paaiÅ¡kino, kad transporto priemonę IVECO STRALIS, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu apdraudė (duomenys neskelbtini) draudimo bendrovėje, tačiau teismui nepateikė tai patvirtinančių įrodymų. Pagal TPVCAPDÄ® 2 straipsnio 8, 9, 18 dalis bei 6 straipsnio 4, 6 dalis transporto priemonių, kurių įprastinė buvimo vieta yra Lietuvos Respublikos teritorijoje (t. y. transporto priemonių, registruotų Lietuvos Respublikoje), įprastinė privalomojo draudimo sutartis, kuriÄ sudarius, gali bÅ«ti iÅ¡duodama žalioji kortelė, sudaroma tik įmonėse, kurios Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka turi teisę vykdyti transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomÄ jį draudimÄ ir kurios yra Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro narės (Panevėžio apygardos teismo nutartis 2013-04-11 civilinėje byloje Nr. 2A-207-280/2013, Kauno apygardos teismo 2013-12-10 nutartis civilinėje byloje 2A-1940-273/2013).

Teismas daro iÅ¡vadÄ , kad eismo įvykio metu transporto priemonė IVECO STRALIS, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nebuvo apdrausta TPVCAPDÄ® reikalavimus atitinkančiu transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Pažymėtina, kad TPVCAPDÄ® 16 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog, esant transporto priemonės valdytojo civilinei atsakomybei dėl padarytos žalos nukentėjusiam trečiajam asmeniui, iÅ¡moka mokama atsižvelgiant į valstybės, kurioje įvyko eismo įvykis, transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomÄ jį draudimÄ reglamentuojančius teisės aktus.

TPVCAPDÄ® 17 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad dėl Lietuvos Respublikoje neapdrausta transporto priemone kitoje ES valstybėje nukentėjusiems asmenims padarytos ir administruotos žalos Lietuvos draudikų biuras iÅ¡mokÄ eismo įvykio vietos draudikų biurui moka atsižvelgiant į Vidaus nuostatus ir valstybės, kurioje įvyko eismo įvykis, transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomÄ jį draudimÄ reglamentuojančius teisės aktus. IeÅ¡kovas turi teisę susigrÄ Å¾inti eismo įvykio vietos draudikų biurui atlygintas sumas tik esant Å¡ioms sÄ lygoms:

1) transporto priemonės valdytojo civilinei atsakomybei dėl eismo įvykio; ir 2) kai iÅ¡moka buvo iÅ¡mokėta atsižvelgiant į eismo įvykio vietos valstybės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomÄ jį draudimÄ reglamentuojančius teisės aktus. IeÅ¡kovas, TPVCAPDÄ® 23 straipsnio 1 dalies pagrindu regreso tvarka reikalaudamas eismo įvykio vietos draudikų biurui sumokėtų sumų iÅ¡ atsakovės, pagal bendrÄ sias civilinio proceso taisykles turi įrodyti savo reikalavimo pagrįstumÄ (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 2 dalis).

Byloje kilo ginčas, ar trečiojo asmens vairuojama transporto priemonė IVECO STRALIS, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kliudė stovinčiÄ ar važiuojančiÄ transporto priemonę ALFA (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini). IeÅ¡kovo atstovas paaiÅ¡kino, kad transporto priemonė ALFA (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), stovėjo, o atsakovės atstovas ir trečiojo asmens atstovas paaiÅ¡kino, kad transporto priemonė ALFA (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), važiavo.

Eismo įvykio deklaracijoje eismo įvykio dalyviai pažymėjo, kad transporto priemonė ALFA (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), stovėjo (12 punkto B1 langelis) (I t. b. l. 144-145). Nukentėjusysis F. B. eismo įvykio dienÄ 2011 m. spalio 25 d. užpildė deklaracijos priedÄ , kurioje nurodė, kad automobilis stovėjo leidžiamoje stovėjimo vietoje prieÅ¡ais vairuotojo namus (2 punktas). Priedo 3 punkte aprašė įvykio aplinkybes - leidžiamoje stovėjimo vietoje pastatė automobilį, į kurį atsitrenkė pilnai pakrauta puspriekabė, kai ji norėjo pasukti į deÅ¡inę (duomenys neskelbtini)gatvę (I t. b. l. 146-147).

IÅ¡ eismo įvykio schemų, esančių eismo įvykio deklaracijoje ir jos priede nustatyta, kad nukentėjusiojo F. B. transporto priemonė ALFA (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), stovėjo J. V. gatvėje stovėjimo vietoje, o transporto priemonė IVECO STRALIS, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), suko į deÅ¡inę (duomenys neskelbtini)gatvę. Nukentėjusysis F. B. eismo įvykio deklaracijoje nurodė savo adresÄ (duomenys neskelbtini), deklaracijos priede nurodė, kad automobilis stovėjo leidžiamoje stovėjimo vietoje prieÅ¡ais vairuotojo namus, todėl darytina iÅ¡vadÄ , kad nukentėjusiojo F.

B. nurodytos aplinkybės yra teisingos ir neprieÅ¡tarauja byloje esantiems raÅ¡ytiniams įrodymams. Byloje esantys kiti raÅ¡ytiniai įrodymai taip pat patvirtina aplinkybę, kad transporto priemonė ALFA (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), stovėjo J. V. gatvėje, t. y. 2015 m. birželio 11 d. raÅ¡te nurodyta, kad sunkiasvorė krovininė transporto priemonė atsitrenkė į stovinčiÄ transporto priemonę (I t. b. l. 22-23), 2017 m. lapkričio 3 d. raÅ¡te nurodyta, kad vairuotojas atsitrenkė į stovinčiÄ transporto priemonę (I t. b. l. 157-158). 13–oji (duomenys neskelbtini)kadencija padarė eismo įvykio deklaracijos reglamentavimo analizę, kurioje nurodė, kad (duomenys neskelbtini) naudoti eismo įvykio deklaracijÄ neprivaloma, tačiau labai rekomenduojama, nes joje yra deklaruojama žala ir pateikiama visa naudinga informacija apie eismo įvykio pobÅ«dį ir tikslias aplinkybes.

Jeigu vairuotojai nesutaria dėl įvykių ir aplinkybių, apraÅ¡ytų kitos Å¡alies, Å¡is nesutarimas prieÅ¡ Å¡alims pasiraÅ¡ant dokumentÄ turi bÅ«ti nurodytas skyriuje „Pastabos“. PasiraÅ¡ius deklaracijas, apraÅ¡ytų įvykių ginčyti nebegalima. Eismo įvykio schema leidžia paaiÅ¡kinti apraÅ¡ytus įvykius. Jeigu Å¡i schema ir pažymėtos aplinkybės skiriasi, didesnę vertę turi pažymėti langeliai, o ne schema (I t. b. l. 108-110). Nagrinėjamu atveju eismo įvykio dalyvių pažymėti langeliai (12 punkto A12 ir B1) ir jų nubraižyta eismo įvykio schema neprieÅ¡tarauja tarpusavyje ir atitinka eismo įvykio nustatytas aplinkybes.Taigi, byloje nustatytos eismo įvykio faktinės aplinkybės, kad (duomenys neskelbtini) 2011 m. spalio 25 d. trečiojo asmens vairuojama transporto priemonė IVECO STRALIS, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini), nereguliuojamoje sankryžoje suko į deÅ¡inę pusę (duomenys neskelbtini)gatvę ir kliudė transporto priemonę ALFA (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), stovėjusiÄ J. V. gatvėje. Byloje nustatyta, kad eismo įvykis įvyko dėl trečiojo asmens S. B., vairavusio transporto priemonę IVECO STRALIS, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kaltės. Tai, kad eismo įvykis įvyko dėl trečiojo asmens kaltės patvirtina byloje esantis Å¡io asmens raÅ¡ytinis paaiÅ¡kinimas, kuriame nurodyta, jog „2011 m. spalio 25 d. nereguliuojamoje sankryžoje, sukdamas į deÅ¡inę su puspriekabės kairės pusės galu, kliudžiau lengvÄ jį automobilį ALFA (duomenys neskelbtini)“ (I t. b. l. 13), abiejų eismo įvykio dalyvių užpildyta ir pasiraÅ¡yta eismo įvykio deklaracija ir jos priedas, iÅ¡ kurių matyti, kad trečiojo asmens vairuojamas vilkikas, sukdamas į deÅ¡inę pusę kliudė stovinčiÄ transporto priemonę ALFA (duomenys neskelbtini) (I t. b. l. 144-145, 146-147). 2017 m. rugsėjo 29 d. iÅ¡vadoje ieÅ¡kovas nurodė, kad taikant (duomenys neskelbtini) teisės aktus bei vadovaujantis eismo įvykio deklaracija ir nustatytomis eismo įvykio aplinkybėmis, atsakingu už eismo įvykį pripažintas atsakovės darbuotojas (I t. b. l. 104-105). 2014 m. balandžio 14 d. už žalos administravimÄ (duomenys neskelbtini)atsakingo asmens laiÅ¡ke nurodyta, kad atsakomybę nustatė remdamiesi faktinių aplinkybių, dėl kurių sutariama, apraÅ¡ymu, kurį pasirašė abu vairuotojai, ir pripažino, kad atsakingas yra Lietuvos vairuotojas (I t. b. l. 106-107).

Pagal bylos duomenis, po eismo įvykio trečiasis asmuo pranešė apie įvykį UAB „Naideka“ direktoriui ir savo kaltės neginčijo (I t. b. l. 13). 2014 m. vasario 13 d. raÅ¡tu atsakovė buvo informuota apie (duomenys neskelbtini) vykstantį 2011 m. spalio 25 d. įvykusio eismo įvykio metu padarytos žalos administravimo procesÄ (II t. b. l. 105). Å ios aplinkybės kartu leidžia pagrįstai spręsti, kad atsakovė turėjo pakankamai duomenų ir galimybių domėtis ir dalyvauti (duomenys neskelbtini) atliekamu eismo įvykio tyrimu, žalos administravimu, kadangi apie įvykį buvo informuota.

Taigi byloje yra pakankamai duomenų, leidžiančių daryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad 2011 m. spalio 25 d. (duomenys neskelbtini) įvykęs eismo įvykis įvyko dėl trečiojo asmens kaltės, kas sudaro vienÄ iÅ¡ sÄ lygų civilinės atsakomybės kilimui atsakovei. (duomenys neskelbtini) kelių eismo taisyklių R231-1 straipsnio nuostatos reglamentuoja, kad įvykus eismo įvykiui, kiekvienas su juo susijęs vairuotojas ar kitas eismo dalyvis privalo, jei eismo įvykio metu padaryta tik žala turtui, nurodyti savo tapatybės duomenis ir adresÄ visiems eismo įvykyje dalyvavusiems eismo dalyviams (II t. b. l. 6-7).

Nagrinėjamu atveju, patyrus tik žalÄ turtui, eismo įvykio dalyviai pasielgė tinkamai pagal (duomenys neskelbtini) teisės normas, užpildydami eismo įvykio deklaracijÄ , tokiu bÅ«du apsikeisdami savo anketiniais duomenimis. IeÅ¡kovas pateikė įrodymus apie užsienio teisę ir pagrindė, remdamasis (duomenys neskelbtini) teisės aktų nuostatomis, kokias teisės normas pažeidė eismo įvykį sukėlęs trečiasis asmuo (II t. b. l. 8-14). Atsakovė nepateikė teismui įrodymų, susijusių su eismo įvykio vietos teise (jos aiÅ¡kinimu).Trečiasis asmuo eismo įvykio metu pažeidė (duomenys neskelbtini) kelių eismo taisyklių R412-6 straipsnį ir R413-17 straipsnį. (duomenys neskelbtini) kelių eismo taisyklių R412-6 straipsnis reglamentuoja, kad vairuotojas privalo laikytis visų bÅ«tinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus ir gerbti kitus dalyvius eismo vieÅ¡uosiuose keliuose.

Ypač atidus vairuotojas privalo bÅ«ti labiausiai pažeidžiamų eismo dalyvių atžvilgiu. Kiekvienas vairuotojas privalo bÅ«ti pasiruošęs netrukdomas ir nedelsdamas atlikti visus jam privalomus atlikti manevrus. Vežami keleiviai, jų skaičius ar padėtis, gabenami daiktai ar ant langų užklijuoti nepermatomi objektai neturi trukdyti vairuotojui judėti ir matyti. (duomenys neskelbtini) kelių eismo taisyklių R413-17 straipsnis reglamentuoja važiavimo greičio pasirinkimÄ , kuriame nurodyta, kad didžiausias leidžiamas važiavimo greitis neatleidžia vairuotojo nuo atsakomybės visuomet rinktis saugų greitį, atsižvelgiant į kelio dangos bÅ«klę, eismo trikdžius ir iÅ¡ anksto numatomas kliÅ«tis.

Vairuotojas privalo sumažinti greitį posÅ«kiuose, siaurose ar su kliÅ«timis kelio atkarpose ar atkarpose iÅ¡ilgai, kurių yra gyvenamųjų bÅ«stų. Atsakingas už žalos administravimÄ (duomenys neskelbtini) pareigÅ«nas nurodė, kad įpareigojimas atlyginti kitam asmeniui padarytÄ Å¾alÄ yra nustatytas (duomenys neskelbtini) Civilinio kodekso 1240 straipsnyje (I t. b. l. 157-158). (duomenys neskelbtini) Civilinio kodekso 1240 straipsnyje nurodyta, kad už bet kokį žmogaus veiksmÄ , kuriuo padaroma žala kitiems, yra atsakingas tas, kas jį padarė (I t. b. l. 166-168).Atsakovė nepateikė į bylÄ jokių patikimų duomenų, patvirtinančių, jog eismo įvykio kaltininkas yra ne vilkiko vairuotojas S. B..

Atsakovė, bÅ«dama juridiniu asmeniu, kuriam taikomi aukÅ¡tesni elgesio standartai, ir abejodama tuo, kad eismo įvykio kaltininkas yra ne jos darbuotojas S. B., turėjo bÅ«ti aktyvi ir domėtis eismo įvykio tyrimu, teikti argumentuotus paaiÅ¡kinimus kompetentingoms (duomenys neskelbtini) institucijoms, tačiau to nedarė. Atsakovė turėjo galimybę pasinaudoti įrodinėjimo teise, t. y. aktyviai dalyvauti procese ir pati teikti užklausimus (duomenys neskelbtini) kompetentingoms institucijoms, tačiau įrodinėjimo pareigas vykdė netinkamai, procese buvo pasyvi, todėl jos argumentai dėl vilkiko vairuotojo kaltės nebuvimo laikytini neįrodytais.IÅ¡ ieÅ¡kovo paaiÅ¡kinimų ir byloje esančių raÅ¡ytinių įrodymų nustatyta, kad 4626,22 Eur praÅ¡omÄ priteisti žalos dydį sudaro: 4022,80 Eur pagrindinė žalos suma (transporto priemonės ALFA (duomenys neskelbtini) remonto iÅ¡laidos), 603,42 Eur administravimo iÅ¡laidos (I t. b. l. 16-17).

Eismo įvykio metu apgadinta transporto priemonė ALFA (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Dėl transporto priemonės apgadinimų 2011 m. lapkričio 14 d. atlikta ekspertizė, pateikta ekspertizės ataskaita bei sudaryta sÄ mata, pagal kuriÄ mokėtina suma dėl transporto priemonės bÅ«klės atstatymo yra 4022,80 Eur (I t. b. l. 32-37). IÅ¡ ekspertizės ataskaitos nustatyta, kad 2011 m. spalio 25 d. eismo įvykio metu transporto priemonė ALFA (duomenys neskelbtini) patyrė smÅ«gį į deÅ¡inį Å¡onÄ ir reikalinga keisti priekines deÅ¡ines duris, priekinį variklio dangtį, deÅ¡inį Å¡oninį veidrodėlį, priekinį deÅ¡inį sparnÄ ir kt. detales, t. y. detalės sudaro 1643,11 Eur, darbas – 1232,10 Eur, dažai – 488,40 Eur, iÅ¡ viso 3863,55 Eur (be PVM), su PVM 4022,80 Eur.

Tokius pat transporto priemonės ALFA (duomenys neskelbtini) apgadinimus nurodė ir trečiasis asmuo savo paaiÅ¡kinime – deÅ¡inės pusės durelės, nulaužtas veidrodėlis, įbrauktas priekinis sparnas (I t. b. l. 13). Remonto dirbtuvės 2011 m. lapkričio 9 d. iÅ¡rašė sÄ skaitÄ -faktÅ«rÄ Nr. (duomenys neskelbtini) 4022,81 Eur sumai (I t. b. l. 32-33). Nustatyta, kad nukentėjusiajam B. F. atlyginta 4022,80 Eur turtinė žala (I t. b. l. 26-27, 30-31). Teismas daro iÅ¡vadÄ ir laiko įrodyta, kad žala turtui yra 4022,80 Eur dydžio.

Vadovaujantis Nacionalinių draudikų biurų bendradarbiavimo bendrųjų taisyklių 5 straipsnio nuostatomis, sureguliavus žalÄ reikalavimas atlyginti iÅ¡laidas iÅ¡siunčiamas atitinkamai draudimo įstaigai ar atitinkamam biurui, nurodant ir visoms kitoms iÅ¡laidomas padengti skirtÄ administravimo mokestį, apskaičiuotÄ vadovaujantis biurų tarybos patvirtintomis taisyklėmis (1.3 punktas) (I t. b. l. 42-53). PraÅ¡omas priteisti 603,42 Eur (15 proc. nuo 4022,80 Eur sumos) administravimo mokestis nevirÅ¡ija Biurų tarybos 2003 m. gegužės 29-30 d. 37 – osios generalinės asamblėjos Sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini)numatyto administravimo mokesčio dydžio, todėl jis yra pagrįstas (I t. b. l. 28-29, 40-41).Nustatydamas atlygintinos žalos dydį, Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras vadovavosi (duomenys neskelbtini) nacionalinio draudikų biuro pateiktais oficialiais žalos dydžio paskaičiavimais, kurie vertintini kaip turintys didesnę įrodomÄ jÄ galiÄ (CPK 197 straipsnio 2 dalis), kuris žalÄ nustatė vadovaudamasis eismo įvykio Å¡alyje ((duomenys neskelbtini)) galiojančiais įstatymais ir kitais teisės aktais, reglamentuojančiais atsakomybę, žalos atlyginimÄ nukentėjusiems asmenims ir privalomÄ jį civilinės atsakomybės draudimÄ .

Atsakovė tik deklaratyviai nurodė, kad nesutinka su žalos dydžiu, tačiau nepateikė teismui jokių duomenų, įrodančių kitokį padarytos žalos mastÄ per įvykusį eismo įvykį (duomenys neskelbtini), taigi savo tvirtinamų aplinkybių neįrodė.IeÅ¡kovas pateikė teismui eismo įvykio vietos, t. y. (duomenys neskelbtini) teisę (Badinter law, 1985 m. liepos 5 d.) pagrindžiančias nuostatas bei Å¡ios teisės taikymo ir aiÅ¡kinimo praktikÄ (II t. b. l. 18-73, 78-95), taip pat Vilniaus miesto apylinkės teismo surinktÄ oficialiÄ ir nagrinėjamai bylai aktualiÄ informacijÄ apie (duomenys neskelbtini) užsienio teisės turinį (II t. b. l. 108-140).

IeÅ¡kovo pateiktoje Badinterio įstatymo apžvalgoje nurodyta, kad Badinterio įstatymas (1985 m. liepos 5 d. įstatymas Nr. 85-677) yra nepriklausomas įstatymas ir jis yra vienintelis, kuris taikomas, iÅ¡mokant kompensacijÄ nukentėjusiesiems asmenims eismo įvykyje, kuriame dalyvavo motorinė transporto priemonė. Bet kuris nukentėjęs asmuo, kuris įrodo, kad yra iÅ¡pildytos visos sÄ lygos, kad bÅ«tų taikomas Badinterio įstatymas, turi teisę į 100 proc. kompensacijÄ . Kai nukentėjęs asmuo yra vairuotojas, Å¡io įstatymo 4 straipsnyje yra nustatyta, kad tik nusižengimÄ padariusiam vairuotojui sumažinama arba panaikinama teisė į kompensacijÄ .

Å io įstatymo 3 straipsnyje nustatyta kompensacija nukentėjusiesiems (keleiviams), kuri iÅ¡mokama visais atvejai, jei tik asmuo patyrė kÅ«no sužalojimÄ (II t. b. l. 30-44, 85-95). IeÅ¡kovas pateikė įrodymus apie užsienio teisę ir pagrindė, remdamasis (duomenys neskelbtini) teisės nuostatomis, kaip ir kokiu pagrindu (duomenys neskelbtini) per eismo įvykį nukentėjusiajam asmeniui apskaičiuota ir iÅ¡mokėta kompensacija.IeÅ¡kovo pateikta informacija apie užsienio teisės turinį neužkirto kelio atsakovei teikti įrodymus ir įrodinėti kitokį užsienio teisės turinį, nei nurodė ieÅ¡kovas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-24/2014) bei teikti kitus įrodymus dėl civilinės atsakomybės sÄ lygų (kaltės, priežastinio ryÅ¡io, žalos).

Atsakovė procesine teise teikti įrodymus nepasinaudojo (CPK 42 straipsnis).IeÅ¡kovas pagrindė, kad iÅ¡moka (duomenys neskelbtini) eismo įvykio metu žalÄ patyrusiam asmeniui buvo iÅ¡mokėta pagal (duomenys neskelbtini) teisės aktus, reglamentuojančius atsakomybę už eismo įvykius, žalos atlyginimÄ nukentėjusiesiems asmenims, privalomÄ jį draudimÄ . Teismas daro iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovas pagrįstai sumokėjo (duomenys neskelbtini)nacionaliniam draudikų biurui 4626,22 Eur sumÄ (I t. b. l. 16-17, 18-19, 54) ir įgijo teisę reikalauti iÅ¡mokėtos sumos iÅ¡ atsakovės, remdamasis TPVCAPD įstatymo 23 straipsnio 1 dalimi.Atsakovė ir trečiasis asmuo praÅ¡o taikyti ieÅ¡kinio senatį, nes trijų metų ieÅ¡kinio senaties terminas reikalavimui dėl žalos atlyginimo reikÅ¡ti prasidėjo nuo eismo įvykio, ieÅ¡kinio senatis pradiniam kreditoriui pasibaigė 2014 m. spalio 25 d., todėl ir ieÅ¡kovas neįgijo teisės į ilgesnį ieÅ¡kinio senaties terminÄ .

Å is proceso dalyvių argumentas yra nepagrįstas, todėl atmestinas. Nesant sudarytos draudimo sutarties, t. y. nesant susiklosčiusių draudimo teisinių santykių tarp transporto priemonės, kuria padaryta žala, savininko ir draudiko, draudimo iÅ¡mokÄ iÅ¡moka Transporto priemonių draudikų biuras Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu. Remiantis Ä®statymo 2 straipsnio 12, 18 dalimis, 6 straipsniu Biuras - organizacija, vienijanti draudimo įmones, kurioms leidžiama toje valstybėje vykdyti transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomÄ jį draudimÄ , tačiau pati Å¡ios funkcijos neatlieka.

Taigi, draudimo teisiniai santykiai tarp transporto priemonių valdytojų ir Biuro nesusiklosto. Biurui iÅ¡mokėjus nukentėjusiam eismo įvykio metu asmeniui draudimo iÅ¡mokÄ , kuri visiÅ¡kai atlygina nukentėjusiojo nuostolius, deliktinės civilinės atsakomybės teisiniai santykiai pasibaigia. Tokiu atveju Ä®statymo 23 straipsnio 1 dalies pagrindu atsiranda Biuro teisė reikalauti, kad atsakingas už žalos padarymÄ asmuo arba asmuo, neįvykdęs pareigos sudaryti draudimo sutartį, grÄ Å¾intų dėl padarytos žalos iÅ¡mokėtÄ draudimo iÅ¡mokÄ .

Minėta, kad Biuras draudiko funkcijų neatlieka, t. y. nesudaro draudimo sutarčių, todėl nagrinėjamu atveju taikytinas CK 1.125 straipsnio 8 dalyje numatytas trejų metų ieÅ¡kinio senaties terminas. Sutinkamai su TPVCAPDÄ® 17 straipsnio 1 ir 5 dalimis, Biuras moka draudimo iÅ¡mokas kitoje Europos SÄ jungos valstybėje narėje neapdrausta, Lietuvos Respublikoje registruota transporto priemone padarytÄ Å¾alÄ atlyginusiam kitos valstybės nacionaliniam draudikų biurui ir Biuro regreso teisė reikalauti iÅ¡mokėtos pinigų sumos atsiranda nuo pagrindinės prievolės kitos valstybės nacionaliniam draudikų biurui įvykdymo momento (TPVCAPDÄ® 23 straipsnis).

IeÅ¡kinio senaties termino eigos pradžia reiÅ¡kiant regresinį ieÅ¡kinį laikytina prievolės (duomenys neskelbtini) nacionaliniam draudikų biurui įvykdymo momentas, o ne įvykusio eismo įvykio data. Taigi tik nuo to momento, kai ieÅ¡kovas iÅ¡mokėjo (duomenys neskelbtini) nacionaliniam draudikų biurui iÅ¡mokÄ , pripažintina, jog jis patyrė nuostolius. IÅ¡mokos iÅ¡mokėjimo (duomenys neskelbtini) nacionaliniam draudikų biurui diena yra ieÅ¡kinio senaties termino pradžios momentas, o kartu ir pagrindinės prievolės įvykdymo kitos valstybės nacionaliniam draudikų biurui įvykdymo momentas.

Nustatyta, kad ieÅ¡kovas (duomenys neskelbtini) nacionaliniam draudikų biurui jo pareikalautÄ sumÄ sumokėjo 2015 m. spalio 13 d. (I t. b. l. 18-19, 54), o ieÅ¡kinį teismui iÅ¡siuntė 2016 m. birželio 27 d. (I t. b. l. 58), t. y. nepraleidus ieÅ¡kinio senaties termino. Esant Å¡ioms nustatytoms aplinkybėms, atmestinas atsakovės, trečiojo asmens praÅ¡ymas taikyti ieÅ¡kinio senatį ir tuo pagrindu atmesti ieÅ¡kinį, nes ieÅ¡kovas ieÅ¡kinio senaties termino nepraleido.Kai abi Å¡alys yra verslininkai arba privatÅ«s juridiniai asmenys, tai už termino praleidimÄ mokamas 6 proc. dydžio metinės palÅ«kanos už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo (CK 6.210 straipsnio 2 dalis).

IeÅ¡kovo reikalavimas priteisti metines procesines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ yra pagrįstas įstatymu, todėl tenkintinas.IeÅ¡kinį patenkinus visiÅ¡kai, iÅ¡ atsakovės priteisiamos pagrįstos bylinėjimosi iÅ¡laidos: ieÅ¡kovui – 139 Eur žyminis mokestis (I t. b. l. 11), 195,75 Eur iÅ¡laidos už dokumentų vertimus (CPK 88 straipsnio 1 dalies 10 punktas, I t. b. l. 56-57, 169-170), 56,47 Eur kelionės iÅ¡laidos (CPK 88 straipsnio 1 dalies 10 punktas, II t. b. l. 143-148, 149-154), valstybei – 20,70 Eur teismo iÅ¡laidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis).

Kadangi ieÅ¡kovo ieÅ¡kinys patenkintas visiÅ¡kai, trečiasis asmuo buvo atsakovės pusėje, todėl trečiojo asmens praÅ¡ymas priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo 500 Eur iÅ¡laidas advokato padėjėjo pagalbai apmokėti atmestinas. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 260, 269, 270, 279 straipsniais, teismas n u s p r e n d ž i a : ieÅ¡kinį tenkinti visiÅ¡kai.Priteisti iÅ¡ atsakovės UAB ,,Naideka“, įmonės kodas 148031070, 4626,22 Eur (keturis tÅ«kstančius Å¡eÅ¡is Å¡imtus dvideÅ¡imt Å¡eÅ¡is eurus 22 ct) nuostolių atlyginimÄ , 6 procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme (2016 m. liepos 4 d.) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, 139 Eur (vienÄ Å¡imtÄ trisdeÅ¡imt devynis eurus) žyminį mokestį, 195,75 Eur (vienÄ Å¡imtÄ devyniasdeÅ¡imt penkis eurus 75 ct) iÅ¡laidas už dokumentų vertimus, 56,47 Eur (penkiasdeÅ¡imt Å¡eÅ¡is eurus 47 ct) kelionės iÅ¡laidas - ieÅ¡kovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudiko biuro, įmonės kodas 125709291, naudai.Priteisti iÅ¡ atsakovės UAB ,,Naideka“, įmonės kodas 148031070, 20,70 Eur (dvideÅ¡imt eurų 70 ct) iÅ¡laidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali bÅ«ti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundÄ paduodant Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rÅ«muose.

Teisėja                                  Sigita Kulbienė