2017-06-21 Nr. AB-12684-3-61-3-01199-2017-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-521-502/2017

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01199-2017-3

Procesinio sprendimo kategorija 43.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2017 m. birželio 21 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (pranešėjas), Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas) ir Virginijos Volskienės, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo L. R. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. gegužės 8 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo L. R. skundą atsakovui Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus skyriui įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėjas L. R. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą prašydamas: 1) įpareigoti Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Vilniaus skyrių (toliau – ir NŽT prie ŽŪM Vilniaus skyrius) pateikti pareiškėjui informaciją pagal jo 2017 m. vasario 3 d. paklausimą; 2) nustatyti pareiškėjo naudai 50 Eur baudą už kiekvieną dieną, nevykdant įsiteisėjusio teismo sprendimo.

Kadangi pareiškėjo skundas neatitiko Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 24, 25 ir 35 straipsnių reikalavimų, teismas 2017 m. balandžio 20 d. nutartimi nustatė pareiškėjui L. R. terminą iki 2017 m. gegužės 4 d. pašalinti nutartyje nustatytus skundo trūkumus – pateikti 22,50 Eur žyminio mokesčio už skundą sumokėjimą patvirtinantį dokumentą arba motyvuotą ir pagrįstą įrodymais prašymą atleisti jį nuo žyminio mokesčio už skundą mokėjimo, pasiūlyti ginčyti NŽT prie ŽŪM Vilniaus skyriaus 2017 m. vasario 9 d. raštą Nr. 49SFN-280-(14.49.104.) ir NŽT prie ŽŪM 2017 m. kovo 31 d. raštą Nr. 1SS-864-(7.5.), pareikšti savarankišką reikalavimą įpareigoti NŽT prie ŽŪM Vilniaus skyrių pateikti prašomą informaciją, trečiuoju suinteresuotu asmeniu nurodyti Nacionalinę žemės tarnybą prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos.

Šioje nutartyje teismas nurodė, kad pareiškėjas iš esmės nesutinka su NŽT prie ŽŪM Vilniaus skyriaus ir NŽT prie ŽŪM sprendimais, kuriais pareiškėjui buvo atsakyta į jo prašymą bei skundą, todėl turi prašyti juos panaikinti. Pareiškėjas taip pat gali pareikšti savarankišką reikalavimą įpareigoti NŽT prie ŽŪM Vilniaus skyrių pateikti prašomą informaciją. Teismas pažymėjo, kad teisines pasekmes pareiškėjui sukelia NŽT prie ŽŪM Vilniaus skyriaus raštas, o kadangi NŽT prie ŽŪM šį raštą išnagrinėjo išankstine ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka, todėl šioje byloje ji turėtų būti įtraukta trečiuoju suinteresuotu asmeniu.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. gegužės 8 d. nutartimi pareiškėjo L. R. skundą laikė nepaduotu, kadangi pareiškėjas per teismo nustatytą terminą skundo trūkumų nepašalino. Išaiškino pareiškėjui, kad ši nutartis neužkerta kelio jam pakartotinai kreiptis į teismą su skundu, atitinkančiu Administracinių bylų teisenos įstatymo reikalavimus.

III. Pareiškėjas L. R. pateikė atskirąjį skundą, kuriame prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. gegužės 8 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – priimti pareiškėjo skundą ir perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Pareiškėjas atskirajame skunde nurodo, kad teismas netinkamai priteikė trūkumų šalinimo institutą, kadangi skundo reikalavimai suformuluoti bei atsakovas nurodytas tinkamai, dėl to teismo nutartyje nurodytų trūkumų jis nešalino. Teismas skundžiama nutartimi skundą laikė nepaduotu, nurodė, kad skundas neatitiko visų Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 9 straipsnio 2 dalyje, 24, 25 straipsniuose ir 35 straipsnyje nustatytų reikalavimų. Su šiomis motyvuojančioje dalyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis nesutinka, kadangi jos yra nepagrįstos.

1.

2.

3. Nutartyje nurodytas teisinis pagrindas - ABTĮ 9 straipsnio 2 dalis nustato pareigą pateikti procesinius dokumentus lietuvių kalba bei, jeigu procese dalyvauja proceso dalyviai nemokantys užsienio kalbos, tai proceso dalyviai turi pateikti išverstus į tą kalbą procesinius dokumentus. Šiuo atveju pareiškėjas procesinius dokumentus pateikė lietuvių kalba, o atsakovas yra viešojo administravimo institucija, kuri privalo dokumentus priimti ir teikti valstybine lietuvių kalba, todėl teismas netinkamai pritaikė teisinį pagrindą. Taip pat nutartis prieštarauja ABTĮ 108 straipsnio 1 dalies 5 punktui, kadangi nutarčiai keliami turinio reikalavimai, joje privalu nurodyti įstatymus, kuriais remiantis teismas vadovavosi, nurodyti konkrečias normas, kurios buvo taikomos. Šiuo atveju teismas ginčijamoje nutartyje apibendrintai nurodė ABTĮ 24 ir 25 straipsnius, tačiau nenurodė, kurių dalių bei punktų neatitinka skundas, tokiu būdu pažeisdamas ABTĮ 108 straipsnio 1 dalies 5 punktą bei Teismų įstatymo 34 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą pareiškėjo teisę į tinkamą procesą ir 43 straipsnio 1 dalyje nustatytą pareigą teisėjui laikytis įstatymų. Visos teismo preziumuojamos prielaidos dėl neatitikimo 24 ir 25 straipsnių visoje apimtyje neatitinka tikrovės ir byloje esančių dokumentų.

Pareiškėjo teigimu, nepagrįstai nutartyje nurodyta trečiuoju suinteresuotu asmeniu įtraukti NŽT prie ŽŪM, kadangi trečiuosius suinteresuotus asmenis į procesą įtraukia teismas, manydamas, kad sprendimas gali turėti teisinės įtakos kuriam nors asmeniui, tačiau tai negali būti laikoma skundo trūkumu, tuo labiau, kad skundas pateiktas per EPP sistemą ir papildomo egzemplioriaus nereikia teikti. Teismas nutartyje nenurodė, kokią įtaką NŽT prie ŽŪM teisėms turės teismo sprendimas, kadangi ji yra išankstinė ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucija, todėl pareiškėjas mano, kad šį subjektą įtraukti į procesą nėra pagrindo. Taip pat teismas nepagrįstai nutartyje nurodė, kad pareiškėjas skundžia NŽT prie ŽŪM Vilniaus skyriaus ir NŽT prie ŽŪM sprendimus. Pareiškėjas į atsakovą kreipėsi vadovaudamasis Teisės gauti informacija iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymu, kuriame įtvirtinta, kad įstaigos privalo teikti pareiškėjams informaciją. Informacija nebuvo suteikta, todėl pareiškėjas pateikė skundą išankstinei ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijai, o vėliau teismui, tačiau dėl to nepasikeitė teisinis santykis su atsakovu, kadangi nesuteikdamas pareiškėjui informacijos, vilkino atlikti veiksmus suteikiant administracinę paslaugą, o toks skundas pagal ABTĮ 36 straipsnio 1 dalies 1 punktą neapmokestinamas žyminiu mokesčiu.

Teismas nepagrįstai nustatė trūkumus ir skundą laikė nepaduotu, todėl teismo 2017 m. gegužės 8 d. nutartis turi būti panaikinta ir pareiškėjo skundas priimtas nagrinėti.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Atskiruoju skundu ginčijama Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. gegužės 8 d. nutartis, kuria pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą laikė nepaduotu pareiškėjui nepašalinus teismo 2017 m. balandžio 20 d. nutartyje nustatytų trūkumų (ABTĮ 33 straipsnio 1 dalis).

Visų pirma, teisėjų kolegija pažymi, kad įstatymų leidėjas, detalizuodamas Konstitucijos 31 straipsnyje įtvirtintą asmens, kurio konstitucinės teisės ir laisvės yra pažeidžiamos, teisę kreiptis į teismą, šios teisės realizavimą administracinių ginčų srityje, įtvirtino Administracinių bylų teisenos įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje, kurioje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Nors teisminės gynybos universalumo ir prieinamumo principas reiškia, kad kiekvienas asmuo, norintis inicijuoti teismo procesą, turi teisę kreiptis į teismą, tačiau teisė kreiptis į teismą turi būti įgyvendinama laikantis tam tikrų procesinių reikalavimų. Aiškindamas minėtas nuostatas, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) savo praktikoje ne kartą akcentavo, kad skundo, atitinkančio ABTĮ nustatytus reikalavimus, pateikimas yra būtina sąlyga teismui teisingai išspręsti skundo priėmimo klausimą (žr., pvz., LVAT 2009 m. vasario 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS261-86/2009).

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymas aiškiai reglamentuoja specialią tvarką, kurios laikydamiesi asmenys gali įgyvendinti procesinę teisę kreiptis į teismą. Tokia įtvirtinta tvarka suponuoja tai, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo, kreipdamasis į teismą, privalo laikytis įstatymo nustatytų tinkamo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlygų. ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad, jeigu skundas neatitinka šio įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje, 24, 25 ir 35 straipsnių nustatytų reikalavimų, nutartimi nustatomas terminas trūkumams pašalinti. Jeigu per teismo nustatytą terminą trūkumai nepašalinami, skundas laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi grąžinamas pareiškėjui. Atkreiptinas dėmesys, kad teismo nutartis dėl trūkumų pašalinimo nėra skundžiama atskiruoju skundu, todėl joje padarytų išvadų teisėtumas ir pagrįstumas yra tikrinamas nagrinėjant atskirąjį skundą dėl teismo nutarties, kuria nutarta laikyti skundą nepaduotu, nepašalinus teismo nustatytų skundo trūkumų.

Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad pareiškėjo skundas neatitinka ABTĮ nustatytų reikalavimų, 2017 m. balandžio 20 d. nutartimi nustatė terminą skundo trūkumams pašalinti. Teismas šioje nutartyje nurodė, kad pareiškėjo skundas apmokestinamas žyminiu mokesčiu, pareiškėjas nepateikė žyminio mokesčio sumokėjimą patvirtinančio dokumento, taip pat motyvuoto prašymo atleisti jį nuo žyminio mokesčio už skundą mokėjimo. Teismas taip pat pasiūlė pareiškėjui suformuluoti reikalavimą NŽT prie ŽŪM Vilniaus skyriaus ir NŽT prie ŽŪM sprendimų atžvilgiu, kadangi iš skundo turinio vertino, kad pareiškėjas su jais nesutinka, trečiuoju suinteresuotu asmeniu į bylą įtraukti NŽT prie ŽŪM. Kadangi pareiškėjas teismo nurodytu terminu nustatytų skundo trūkumų nepašalino, teismas skundžiama 2017 m. gegužės 8 d. nutartimi pareiškėjo skundą laikė nepaduotu.

Pareiškėjas su teismo nutartimi nesutinka ir atskirajame skunde teigia, kad teismas nepagrįstai nustatė terminą trūkumams pašalinti, kadangi skundo reikalavimas suformuluotas tinkamai, atsakovas nurodytas teisingai. Teismas, nurodydamas trečiuoju suinteresuotu asmeniu į bylą įtraukti NŽT prie ŽŪM, nenurodė, kokią įtaką NŽT prie ŽŪM teisėms turės teismo sprendimas, kadangi ji yra išankstinė ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucija, todėl, pareiškėjo teigimu, šį subjektą įtraukti į procesą nėra pagrindo. Be to, pareiškėjas į atsakovą kreipėsi prašydamas suteikti informaciją vadovaudamasis Teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymu, kuriame įtvirtinta, kad įstaigos privalo teikti pareiškėjams informaciją, atsakovas vilkino suteikti jo prašomą informaciją, todėl teismas nepagrįstai nurodė sumokėti žyminį mokestį, kadangi pareiškėjo skundas neapmokestinamas žyminiu mokesčiu.

Byloje nustatyta, kad pareiškėjas 2017 m. vasario 3 d. su prašymu kreipėsi į NŽT prie ŽŪM Vilniaus skyrių, kuriame, remdamasis Teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymu (toliau – ir Įstatymas), prašė suteikti prašyme nurodytą informaciją. NŽT prie ŽŪM Vilniaus skyrius 2017 m. vasario 9 d. rašte nurodė, kad atsisako suteikti pareiškėjo prašomą informaciją Įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu. Pareiškėjas, nesutikdamas su NŽT prie ŽŪM Vilniaus skyriaus 2017 m. vasario 9 d. raštu, su skundu 2017 m. kovo 8 d. kreipėsi į NŽT prie ŽŪM, kuri išnagrinėjusi pareiškėjo skundą, 2017 m. kovo 31 d. sprendimu jo netenkino. Pareiškėjas su skundu kreipėsi į teismą prašydamas įpareigoti NŽT prie ŽŪM Vilniaus skyrių pateikti pareiškėjui informaciją pagal jo 2017 m. vasario 3 d. paklausimą bei nustatyti pareiškėjo naudai 50 Eur baudą už kiekvieną dieną, nevykdant įsiteisėjusio teismo sprendimo.

ABTĮ 34 straipsnis nustato, kad skundai (prašymai, pareiškimai) administraciniuose teismuose priimami ir nagrinėjami tik po to, kai sumokamas įstatymo nustatytas žyminis mokestis, išskyrus šio įstatymo nustatytus atvejus. Administracinėse bylose už kiekvieną skundą (prašymą, pareiškimą), nepaisant to, kiek jame keliama reikalavimų, mokamas 30 Eur žyminis mokestis, išskyrus išimtis, nurodytas šio įstatymo 36 ir 37 straipsniuose (ABTĮ 35 straipsnio 1 dalis). Skundus (prašymus, pareiškimus) paduodant teismui tik elektroninių ryšių priemonėmis, mokama 75 procentai už atitinkamą skundą (prašymą, pareiškimą) mokėtinos žyminio mokesčio sumos (ABTĮ 35 straipsnio 3 dalis). Prie skundo (prašymo, pareiškimo) turi būti pridedamas žyminio mokesčio kvitas arba motyvuotas prašymas atleisti nuo žyminio mokesčio (ABTĮ 25 straipsnio 2 dalis).

Pareiškėjas atskirajame skunde teigia, kad į atsakovą su prašymu kreipėsi vadovaudamasis Teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nustatytu pagrindu, atsakovas pareiškėjo prašomos suteikti informacijos nesuteikė, pareiškėjo teigimu, nesuteikdamas informacijos, atsakovas vilkino atlikti veiksmus suteikiant administracinę paslaugą. Todėl toks skundas pagal ABTĮ 36 straipsnio 1 dalies 1 punktą neapmokestinamas žyminiu mokesčiu.

Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija su šiais pareiškėjo atskirojo skundo argumentais nesutinka.

ABTĮ 36 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad žyminiu mokesčiu neapmokestinami skundai (prašymai, pareiškimai) dėl viešojo administravimo subjektų vilkinimo atlikti veiksmus.

Kaip minėta, pareiškėjas skunde teismui prašė įpareigoti NŽT prie ŽŪM Vilniaus skyrių pateikti pareiškėjui informaciją pagal jo 2017 m. vasario 3 d. paklausimą. NŽT prie ŽŪM Vilniaus skyrius 2017 m. vasario 9 d. rašte nurodė pareiškėjui, kad atsisako suteikti jo prašomą informaciją Įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu.

Teisėjų kolegija akcentuoja, kad viešojo administravimo subjekto vilkinimu atlikti veiksmus yra suprantamas toks šio asmens neveikimas, kai viešojo administravimo subjektas nepriima sprendimo (teigiamo arba neigiamo) prašomu išspręsti klausimu per įstatymo nustatytą terminą (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS602-84/2012, 2013 m. sausio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS552-123/2013, 2013 m. lapkričio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A492-2162/2013, 2015 m. sausio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-259-261/2015, 2015 m. vasario 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-248-146/2015, 2015 m. birželio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-730-492/2015, kt.). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra konstatavęs, kad atsisakymas atlikti veiksmus ir vilkinimas atlikti veiksmus, kaip teisinės sąvokos, nėra tapačios. Pirmuoju atveju atsisakymas atlikti veiksmus yra vienas iš viešojo administravimo subjektui leistinų veiksmų, kurio teisėtumas ir pagrįstumas ir sudaro bylos nagrinėjimo dalyką. Antruoju atveju viešojo administravimo subjektas neatlieka visų ar dalies veiksmų, kuriuos jam priskirta atlikti. Šiuo atveju bylos nagrinėjimo dalyką sudarytų aplinkybių, ar viešojo administravimo subjektas buvo kompetentingas atlikti tam tikrus veiksmus, ar jam priskirtus klausimus sprendė įstatymų nustatyta tvarka ir laiku, nustatymas (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2003 m. birželio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A8-406/2003, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenis Nr. 4, 296 p.). Pažymėtina, jog sprendžiant, ar pareiškėjas skundžia atsakovo aktą ar neveikimą, visais atvejais vertintinas tarp šalių susiklosčiusių materialinių teisinių santykių pobūdis, o ne vien pareiškėjo reikalavimo žodinė išraiška. Jei atsakovas atsisako priimti administracinį aktą ar atlikti veiksmą, nurodydamas tokio atsisakymo priežastis, šis atsisakymas negali būti vertinamas kaip neveikimas (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. spalio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS143-296/2007, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenis Nr. 13).

Nagrinėjamu atveju akivaizdu, kad NŽT prie ŽŪM Vilniaus skyrius 2017 m. vasario 9 d. rašte atsisakė suteikti pareiškėjo prašyme nurodytą informaciją, todėl šis atsisakymas negali būti vertinamas kaip neveikimas. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad pareiškėjo skundas įpareigoti atsakovą atlikti pareiškėjo prašomus veiksmus, apmokestinamas žyminiu mokesčiu, kadangi pareiškėjas nepateikė žyminio mokesčio sumokėjimą patvirtinančio dokumento, taip pat motyvuoto prašymo atleisti jį nuo žyminio mokesčio už skundą mokėjimo, pagrįstai nustatė terminą šiam trūkumui pašalinti. Pareiškėjui iki teismo nustatyto termino nepateikus žyminio mokesčio už skundą sumokėjimą patvirtinančio dokumento ar motyvuoto ir įrodymais pagrįsto prašymo atleisti jį nuo žyminio mokesčio už skundą sumokėjimo, pirmosios instancijos teismas skundžiama 2017 m. gegužės 8 d. nutartimi pagrįstai pareiškėjo skundą laikė nepaduotu.

Teisėjų kolegija, vertindama kitus pareiškėjo atskirojo skundo argumentus, dėl kurių jis nesutinka su teismo 2017 m. gegužės 8 d. nutartimi, kuria jo skundas laikytas nepaduotu, pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, iš pareiškėjo skundo turinio nustatęs, jog jis galimai nesutinka su NŽT prie ŽŪM Vilniaus skyriaus bei NŽT prie ŽŪM sprendimais, pasiūlė pareiškėjui juos ginčyti, suformuluojant reikalavimą minėtus sprendimus panaikinti. Kadangi NŽT prie ŽŪM pareiškėjo skundą išnagrinėjo ikiteismine ginčų nagrinėjimo tvarka ir priėmė sprendimą, teismas 2017 m. balandžio 20 d. nutartyje pasiūlė trečiuoju suinteresuotu asmeniu į bylą įtraukti NŽT prie ŽŪM.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad pareiškėjas atskirajame skunde visiškai nepagrįstai dėsto argumentus, susijusius su ABTĮ 9 straipsnio 2 dalyje nustatytais reikalavimais, kadangi teismas 2017 m. balandžio 20 d. nutartyje jokio trūkumo dėl dokumentų, surašytų ne valstybine kalba, nenustatė. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija pažymi, kad net ir sutinkant su pareiškėjo atskirojo skundo argumentais, susijusiais su teismo 2017 m. balandžio 20 d. nutartyje nustatytais trūkumais (siūlymu ginčyti atsakovo ir NŽT prie ŽŪM sprendimus bei nurodyti trečiąjį suinteresuotą asmenį), nagrinėjamu atveju jie nesudaro pagrindo naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo 2017 m. gegužės 8 d. nutartį, kadangi pareiškėjas nepašalino esminio skundo trūkumo – nesumokėjo žyminio mokesčio už paduodamą skundą.

Įvertinusi išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pareiškėjo nepašalintą skundo trūkumą – žyminio mokesčio sumokėjimą patvirtinančio dokumento nepateikimą – laikė esminiu, kliudančiu tolimesniam procesui. Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas paminėtą pareiškėjo skundo trūkumą ir pareiškėjui jo nepašalinus, nutardamas pareiškėjo skundą laikyti nepaduotu, teisingai taikė ABTĮ 33 straipsnio nuostatas, laikėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotos praktikos, todėl pareiškėjo atskirasis skundas negali būti tenkinamas. Atsižvelgus į tai, atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Teisėjų kolegija akcentuoja, kad nutartis, kuria skundas laikomas nepaduotu tuo pagrindu, jog pareiškėjas per nustatytą terminą nepašalina ankstesne teismo nutartimi nurodytų skundo trūkumų, neužkerta jam kelio pakartotinai kreiptis į teismą, t. y. nesuvaržo jam galimybės pasinaudoti ABTĮ 5 straipsnyje garantuojama teise į teisminę gynybą, kad būtų apgintos jo galbūt pažeistos teisės ar įstatymu saugomi interesai, pateikiant pirmosios instancijos teismui skundą, atitinkantį administraciniam teismui paduodamo skundo formai bei turiniui įstatymo keliamus reikalavimus (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS602-87/2012).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu,

n u t a r i a :

Pareiškėjo L. R. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. gegužės 8 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras Drigotas

Dainius Raižys

Virginija Volskienė