2022-03-02 Nr. AB-5260-3-61-3-04116-2021-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-1469-815/2022

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04116-2021-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 9.2; 9.3

(S)

(N)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. kovo 2 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko, Ernesto Spruogio (pranešėjas) ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo S. S. H. A.-C. (S. S. H. A.-C.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. sausio 24 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo S. S. H. A.-C. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas S. S. H. A.-C. (S. S. H. A.- C.) (toliau – ir pareiškėjas, prieglobsčio prašytojas) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti atsakovo Migracijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas, atsakovas) 2021 m. spalio 17 d. sprendimą Nr. 21S31957 (toliau – ir Migracijos departamento sprendimas, Sprendimas); 2) panaikinti Migracijos departamento 2-osios skundų dėl prieglobsčio sprendimų komisijos (toliau – Komisija) 2021 m. lapkričio 9 d. sprendimą Nr. 6K-1317 (toliau – ir Komisijos sprendimas); 3) įpareigoti Migracijos departamentą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo.

2. Pareiškėjas teigė, kad jis išvyko iš (duomenys neskelbtini) dėl grupuotės „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir grupuotė) persekiojimo. Grupuotė jį kaltina bendradarbiavimu su Jungtinėmis Amerikos Valstijomis (toliau – JAV), į jį pasikėsino ir pašovė. Pasak pareiškėjo, jo pasakojimą dėl grupuotės persekiojimo patvirtina kilmės šalies informacija. Paaiškino, kad (duomenys neskelbtini) dvasininkas (duomenys neskelbtini) 2003 metais įkūrė „(duomenys neskelbtini)“ armiją, kuri laikoma viena pavojingiausių karinių grupuočių (duomenys neskelbtini). Dvasininkas (duomenys neskelbtini) 2014 metais įkūrė ir kitą ginkluotą grupuotę (duomenys neskelbtini), kuri buvo išformuota ir prijungta prie (duomenys neskelbtini) karinių dalinių, tačiau ji išlaiko didelę įtaką. Tas pats dvasininkas 2020 metais įkūrė dar vieną grupuotę „(duomenys neskelbtini)“, kuriai nurodė malšinti demonstracijas ir protestus. Šios grupuotės nariai malšino demonstracijas ir žudė žmones. Visos paminėtos grupuotės pasižymi reakcingumu ir didele įtaka (duomenys neskelbtini), todėl visiškai tikėtina, kad pareiškėją dėl įtarimų bendradarbiavimu su JAV persekiojo, jam grasino (duomenys neskelbtini) sekėjai ir jo įsteigtos grupuotės.

3. Pareiškėjo teigimu, Komisija netinkamai įvertino prieglobsčio prašymo aplinkybes, todėl nepagrįstai atmetė jo prašymą. Taip pat Komisija nepasisakė dėl pareiškėjo išdėstytų motyvų, kiek tai susiję su jo išsiuntimu iš Lietuvos ir draudimu atvykti, o tik iš esmės argumentavo tuo, jog Sprendimas teisėtas, o asmuo neturėjo teisės kirsti valstybės sieną, neturi ryšių su Lietuvos Respublika. Pasak pareiškėjo, vien toks jo veiksmas neturėtų jam sukelti neigiamų pasekmių, nes sieną jis kirto siekdamas paprašyti prieglobsčio, t. y. atlikti teisėtus veiksmus.

4. Pareiškėjas nurodė, kad jam turėjo būti užtikrintas tiesioginis ir betarpiškas jo išklausymas. Pareiškėjas prašė atsakovo sprendimo nagrinėjimo procedūrą organizuoti taip, kad būtų užtikrintas teisės būti išklausytam principo taikymas, teisingas skundo išnagrinėjimas. Pažymėjo, kad asmens teisė į tiesioginį, rungtynišką procesą yra esminė ir fundamentali asmens teisė. Pats atsakovas nenurodė nei vieno argumento, kodėl nusprendė pareiškėjui nesuteikti teisės dalyvauti skundo ikiteismine tvarka nagrinėjime. Atkreipė dėmesį, kad žodinis skundo nagrinėjimas galėjo vykti ir nuotoliniu būdu.

5. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

6. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjas savo prieglobsčio prašymą grindė grėsme būti nužudytam grupuotės. Pareiškėjas baiminasi, kad jį gali nužudyti grupuotė „(duomenys neskelbtini)“, nes jis buvo apkaltintas bendradarbiavimu su JAV karinėmis pajėgomis. Nors pareiškėjas teigė, kad grupuotės atstovai apkaltino jį bendradarbiavimu su JAV karinėmis pajėgomis, tačiau atsakovas atkreipė dėmesį, jog pats pareiškėjas asmeniškai nesusitiko su šios grupuotės atstovais, su jais nekalbėjo ir nesulaukė jokių tiesioginių grasinimų, nors tuo metu nesislapstė ir gyveno (duomenys neskelbtini) mieste.

7. Atsakovas nustatė, kad grupuotė „(duomenys neskelbtini)“ šiuo metu (duomenys neskelbtini) neegzistuoja. Pareiškėjas teigė, kad įvykis įvyko 2005 metais, ir tais pačiais metais jis paliko kilmės šalį, tačiau į Lietuvą atvyko tik 2021 metais. Europos prieglobsčio paramos biuro (toliau – EPPB) 2021 metų gairėse nurodoma, kad šiuo metu nei vienoje (duomenys neskelbtini) provincijoje beatodairiškas smurtas nesiekia tokio aukšto lygio, kad vien dėl buvimo teritorijoje kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei.

8. Atsakovas pažymėjo, kad apklausos metu pareiškėjas nepateikė informacijos nei kaip, nei kada jis pateko į Lietuvos Respublikos teritoriją. Į Lietuvos Respubliką pareiškėjas atvyko neteisėtai, pėsčiomis kirtęs Lietuvos Respublikos valstybės sieną neleistinoje vietoje, o prieglobsčio pasiprašė tik kai buvo sulaikytas pareigūnų. Šių aplinkybių visuma, pasak atsakovo, pagrindė prielaidą, jog prašymo suteikti prieglobstį pateikimas Lietuvoje (bei prieglobsčio gavimas Lietuvoje) nebuvo ir nėra pareiškėjo tikslas. Atsižvelgus į tai, tikėtina, jog atsisakius suteikti prieglobstį, vengdamas grąžinimo, pareiškėjas gali pasislėpti, todėl buvo priimtas sprendimas jį išsiųsti iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini) Respubliką. Atitinkamai priėmus sprendimą išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos, privalo būti uždrausta jam atvykti į Lietuvą tam tikram terminui bei pritaikytos kitos priemonės.

II. 9. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. sausio 24 d. sprendimu pareiškėjo S. S. H. A.-C. skundą tenkino iš dalies – pakeitė Migracijos departamento 2021 m. spalio 17 d. sprendimo Nr. 21S31957 rezoliucinės dalies 3 punktą ir jį išdėstė taip: „Uždrausti asmeniui atvykti į Lietuvos Respubliką 3 (trejus) metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos“; pakeitė Migracijos departamento 2021 m. spalio 17 d. sprendimo Nr. 21S31957 rezoliucinės dalies 4 punktą ir jį išdėstė taip: „Įvesti į C.SIS II perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi 2 (dvejus) metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos“; atitinkamai pakeitė Migracijos departamento 2-osios skundų dėl prieglobsčio sprendimų komisijos 2021 m. lapkričio 9 d. sprendimo Nr. 6K-1317 dalį; kitą skundo dalį teismas atmetė kaip nepagrįstą.

10. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad pareiškėjas prašymą suteikti pabėgėlio statusą Lietuvos Respublikoje grindė tuo, kad jis bijo, jog gali būti nužudytas grupuotės „(duomenys neskelbtini)“, kuri apkaltino jį pagalba JAV karinėms pajėgoms.

11. Teismas iš bylos duomenų nustatė, kad atsakovas įvertino bendrą situaciją (duomenys neskelbtini) teritorijoje: 2003 metais (duomenys neskelbtini) garsus politikas ir dvasininkas (duomenys neskelbtini) įkūrė karinę „(duomenys neskelbtini)“ armiją, kuri aktyviai veikė iki 2008 metų. 2014 m. (duomenys neskelbtini) įkūrė ginkluotą grupuotę „(duomenys neskelbtini)“, kuriai pavedė apsaugoti (duomenys neskelbtini) šventoves nuo (duomenys neskelbtini) valstybės kovotojų. Ši grupuotė aktyviai veikė kelis metus. 2020 metais grupuotė „(duomenys neskelbtini)“ buvo išformuota ir prijungta prie (duomenys neskelbtini) karinių dalinių. 2019 m. spalio mėnesį (duomenys neskelbtini) įkūrė grupuotę „(duomenys neskelbtini)“ ir nurodė jai ginti demonstrantus nuo (duomenys neskelbtini) vyriausybės pajėgų. Tačiau 2020 metų sausio mėnesį jis pakeitė nuomonę ir nurodė šiai grupuotei malšinti protestus. 2020 m. vasario 8 d. (duomenys neskelbtini) nurodė savo sekėjams nutraukti puolimus. Atsakovas nerado duomenų apie tai, kad (duomenys neskelbtini) sekėjai persekioja asmenis, kurie 2019 metų rudenį ir 2020 metų sausį dalyvavo demonstracijose (duomenys neskelbtini). EPPB 2021 metų gairėse nurodyta, kad įvairiose (duomenys neskelbtini) regionuose yra skirtingas beatodairiško smurto lygis. (duomenys neskelbtini) provincijose nėra ginkluoto konflikto, o (duomenys neskelbtini) provincijose beatodairiškas smurtas vyksta tokiu žemu lygiu, kad nedaro įtakos realios rimtos žalos rizikai. Taip pat EPPB gairėse nurodoma, kad šiuo metu nei vienoje (duomenys neskelbtini) provincijoje beatodairiškas smurtas nesiekia tokio aukšto lygio, kad vien dėl buvimo teritorijoje kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei.

12. Teismas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas paskutinį kartą (duomenys neskelbtini) buvo 2005 metais, todėl praėjo daug laiko (17 metų) nuo tada, kai pareiškėjas išvyko iš (duomenys neskelbtini); šiuo metu situacija (duomenys neskelbtini) yra pasikeitusi. Be to, kaip matyti iš bylos duomenų, šiuo metu grupuotė „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) iš viso nebeegzistuoja.

13. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas aiškiai nenurodė, kodėl atvyko būtent į Lietuvą, paaiškino, kad tiesiog atsirado tokia galimybė. Nėra aišku, kodėl pareiškėjas tiek metų (nuo 2005 metų) gyvenęs kitose šalyse ((duomenys neskelbtini)), būtent dabar nusprendė prašytis prieglobsčio Lietuvos Respublikoje. Be to, pareiškėjas nedetalizavo, kokių konkrečių grasinimų jis sulaukė iš grupuotės „(duomenys neskelbtini)“ bei kaip jis buvo apkaltintas bendradarbiavimu su JAV karinėmis pajėgomis. Teismas pastebėjo, kad byloje iš esmės nenustatyta, jog šiuo metu pareiškėjui kilmės šalyje, kurioje jis nebuvo 17 metų, galėtų kiltų individualaus pobūdžio persekiojimo grėsmė dėl Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 86 ir 87 straipsniuose nurodytų priežasčių. Be to, pareiškėjo pasakojimas stokoja detalumo, yra nenuoseklus ir prieštaringas.

14. Teismas sprendė, kad pareiškėjas neįrodė individualių, su jo asmeniu susijusių aplinkybių, leidžiančių spręsti, jog pareiškėjas savo kilmės šalyje šiuo metu susiduria (ar susidurtų, jeigu būtų grąžintas) su realia persekiojimo rizika ar grėsme dėl Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose nurodytų priežasčių. Teismas pripažino, kad tiek Migracijos departamentas, tiek ir Komisija padarė pagrįstą išvadą, jog nagrinėjamu atveju nėra jokio pagrindo pareiškėjui suteikti pabėgėlio statusą, nes jis neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje bei 1951 m. Jungtinių Tautų Konvencijos dėl pabėgėlių statuso (toliau – Konvencija) 1 straipsnio A dalyje nustatytų pabėgėlio statuso taikymo nuostatų.

15. Teismas taip pat sutiko su atsakovo nustatytomis aplinkybėmis ir padarytomis išvadomis, kad šiuo atveju nėra pagrindo pareiškėjui suteikti papildomą apsaugą pagal Įstatymo 87 straipsnio 1 dalį. Nagrinėjamu atveju nenustatyta realiai egzistuojanti „visiškai pagrįsta baimė“, kad pareiškėjui jo kilmės valstybėje atsitiks įvykiai, kurie yra nustatyti Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–2 punktuose. Taip pat nenustatyta, kad pareiškėjo kilmės šalyje šiuo metu vyktų tarptautinis ar vidaus ginkluotas konfliktas, todėl nėra sąlygos, įtvirtintos Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte.

16. Vertindamas pareiškėjos argumentus, kad Migracijos departamentas jo skundą turėjo nagrinėti žodinio proceso tvarka, teismas sutiko su atsakovu, jog pagal Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2016 m. vasario 24 d. įsakymu Nr. 1V-131 „Dėl Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – ir Tvarkos aprašas), 222 punkte įtvirtintą bendrąją taisyklę, sprendimų dėl prieglobsčio apskundimas ikiteismine vyksta rašytinio proceso tvarka, t. y. nekviečiant į nagrinėjimą prieglobsčio prašytojo, jo atstovo ar kitų asmenų ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai nurodytas kolegialus organas pripažįsta, kad būtina gauti asmenų žodinius paaiškinimus. Migracijos departamentas, įvertinęs pareiškėjo pateiktą prašymą jo skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, padarė išvadą, kad nėra jokių išskirtinių aplinkybių, dėl kurių būtinas žodinis pareiškėjo skundo nagrinėjimas. Pareiškėjas nenurodė, kokią svarbią bylai informaciją jis galėjo nurodyti Komisijai, jeigu jo skundas būtų nagrinėtas žodžiu. Be to, teisme posėdis vyko žodinio proceso tvarka (nuotoliniu būdu), todėl pareiškėjas turėjo galimybę visus savo argumentus tiesiogiai išsakyti teismui.

17. Teismas sprendė, kad atsakovas, vadovaudamasis Įstatymo 126 straipsnio 1 dalies 2 punktu, pagrįstai nutarė įsigaliojus Sprendimui dėl prieglobsčio nesuteikimo ir nesant priežasčių, dėl kurių išsiuntimas, remiantis Įstatymo 128 straipsnio 2 dalimi, sustabdomas, – išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini) Respubliką.

18. Vertindamas pareiškėjo argumentus, kuriais jis nesutiko su Sprendimo dalimi, kuria nuspręsta uždrausti jam atvykti į Lietuvos Respubliką 5 metus, teismas nesutiko su Migracijos departamento išvada, jog pareiškėjo atžvilgiu pritaikytas maksimalus 5 metų draudimas atvykti į Lietuvos Respubliką yra proporcinga priemonė. Teismas pažymėjo, kad byloje nėra pateikta duomenų, jog pareiškėjas praeityje būtų pažeidęs atvykimo ar buvimo Lietuvos Respublikoje sąlygas, siekęs nelegaliai įteisinti savo buvimą Lietuvoje. Taip pat nėra duomenų, jog pareiškėjas iš Lietuvos Respublikos būtų išsiunčiamas jau ne pirmą kartą ar keltų grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai. Teismas pakeitė Migracijos departamento Sprendimo dalį, kuria nuspręsta uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką 5 metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, nustatydamas, jog pareiškėjui uždraudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką 3 metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos.

19. Dėl Sprendimo dalies įvesti į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi pagal 2006 m. gruodžio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1987/2006 dėl antrosios kartos Šengeno informacinės sistemos (SIS II) sukūrimo, veikimo ir naudojimo su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2018 m. lapkričio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2018/1861 (toliau – SIS II reglamentas), 24 straipsnio 3 dalį 3 metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, teismas nurodė, jog ši Sprendimo dalis taip pat keistina, įvedant į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi pagal SIS II reglamento 24 straipsnio 3 dalį 2 metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos.

III. 20. Pareiškėjas S. S. H. A.-C. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. sausio 24 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo jo skundą tenkinti. Pareiškėjas taip pat prašo apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

21. Pareiškėjas nurodo, kad skundo dėl Migracijos departamento Sprendimo nagrinėjimo Komisijoje metu buvo pažeista jo teisė į tiesioginį ir teisingą skundo nagrinėjimą. Pareiškėjas prašė atsakovo, kad jo skundo nagrinėjimo procedūrą organizuotų taip, jog būtų užtikrintas teisės būti išklausytam principo taikymas, teisingas skundo išnagrinėjimas, tačiau atsakovas nenurodė nei vieno argumento, kodėl nusprendė pareiškėjui nesuteikti teisės dalyvauti skundo nagrinėjime. Pareiškėjo įsitikinimu, atsakovas pažeidė vieną esminių žmogaus teisių principą – žmogaus teisę į teisingą bylos nagrinėjimą.

22. Pareiškėjo teigimu, teismas netinkamai įvertino prieglobsčio prašymo aplinkybes. Pasak pareiškėjo, jis apklausos metu išvykimo iš kilmės šalies priežastimis nurodė tai, kad kilmės šalyje vyksta ginkluotas karinis konfliktas tarp šalies vyriausybės ir teroristinių grupuočių, nuolatos vyksta ginkluota kova ir civiliams asmenims kilmės šalyje nėra saugu. Pareiškėjas prašė suteikti prieglobstį, nes savo kilmės šalyje negali jaustis saugus dėl vykstančių karinių konfliktų. Tvirtina, kad atsakovas nesurinko objektyvios informacijos apie kilmės šalį, neparengė aktualios pažymos apie kilmės valstybę, Migracijos departamento surinkta informacija neatitiko esminių keliamų kriterijų, o bylą nagrinėjant teisme šis trūkumas nebuvo pašalintas.

23. Migracijos departamentas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui pateikė atsiliepimą į pareiškėjo apeliacinį skundą, praleidęs Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 139 straipsnio 2 dalyje nustatytą terminą. Atsakovas atsiliepime nurodo, kad Migracijos departamentas, vadovaudamiesi teisės aktų nuostatomis ir tyrimo metu surinkta informacija, atliko tyrimą, kurio metu įvertino, ar pareiškėjui kilmės valstybėje gresia persekiojimas dėl Konvencijoje nurodytų priežasčių – jo rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl jo politinių įsitikinimų, o deklaratyvūs pareiškėjo skundo teiginiai, jog Migracijos departamentas neatliko veiksmų, nesant nurodytas išvadas galinčios paneigti informacijos, t. y. iš esmės vien pareiškėjo nesutikimas su priimtu sprendimu, nesudaro pagrindo pripažinti ginčijamą Sprendimą neteisėtu ar nepagrįstu. Atsakovo vertinimu, teismo sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, jame atsakyta į visus pareiškėjo pareikštus reikalavimus, sprendimas priimtas išsiaiškinus visas bylai teisingai išnagrinėti reikšmingas aplinkybes, teismo posėdyje tinkamai ištyrus visus su bylos esme susijusius įrodymus, tinkamai taikant teisės normas. Migracijos departamentas prašo atnaujinti terminą atsiliepimui pateikti, kadangi dėl padidėjusio darbo krūvio neturėjo galimybės pateikti atsiliepimo į pareiškėjo skundą per teismo nustatytą terminą, todėl prašo teismo atnaujinti terminą atsiliepimui pateikti.

24. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į tai, kad atsiliepime į apeliacinį skundą nurodytos objektyvios priežastys, dėl kurių atsiliepimas negalėjo būti pateiktas per nustatytą terminą, vertina, jog yra tikslinga praleistą terminą atnaujinti ir atsakovo atsiliepimą į apeliacinį skundą priimti (ABTĮ 66 str. 3 d.).

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 25. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, užtikrinant vertėjo į / iš (duomenys neskelbtini) kalbą dalyvavimą teismo posėdyje.

26. ABTĮ 141 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, t. y. nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgti į šį prašymą teismui neprivaloma. Aptartoje Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nuostatoje įtvirtintas teisinis reguliavimas reiškia, kad įstatymu nustatyta teismo diskrecijos teisė tiek savo, tiek proceso šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, tačiau ši teisė ribojama, nurodant, kad toks sprendimas galimas išimtiniais atvejais. Dėl to ir proceso šalys, teikdamos prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, turi jį pagrįsti, nurodydamos išimtines aplinkybes, dėl kurių būtinas žodinis bylos nagrinėjimas. Teismų praktikoje, remiantis Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktika, pažymima, kad žodinis bylos nagrinėjimas nėra būtinas, kai tinkamas procesas ir teisingo sprendimo priėmimas yra galimas remiantis turimais rašytiniais duomenimis, rašytinėmis šalių pastabomis ir nėra poreikio bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka; žodinio teismo posėdžio atsisakymas antrojoje instancijoje gali būti pateisinamas, jeigu pirmojoje instancijoje posėdis vyko žodinio nagrinėjimo forma (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-701-1062/2017; 2016 m. liepos 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-703-858/2016 ir kt.).

27. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka motyvavo tuo, kad jis turėtų būti tiesiogiai išklausytas ir jam turėtų būti sudaryta galimybė teikti paaiškinimus.

28. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, nenustatė būtinumo šiuo atveju skirti žodinį bylos nagrinėjimą, nes bylos proceso šalių pozicija ir iš esmės visos nagrinėjamai bylai reikšmingos aplinkybės yra aiškiai išdėstyti raštu pateiktuose į bylą procesiniuose dokumentuose. Byloje nėra tiriamos tokios faktinės aplinkybės ir nagrinėjami teisės klausimai, kurie negali būti tinkamai išspręsti remiantis rašytine bylos medžiaga, byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimais, duotais pirmosios instancijos teismui, išdėstytais procesiniuose dokumentuose, taip pat ir apeliaciniame skunde. Pabrėžtina, kad byla pirmosios instancijos teisme buvo nagrinėjama žodinio proceso tvarka, t. y. pareiškėjui buvo sudaryta galimybė teismo posėdyje žodžiu išdėstyti savo poziciją dėl bylos faktinių aplinkybių ir taikytinos teisės. Atsižvelgusi į tai, teisėjų kolegija prašymo dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka netenkina ir bylą nagrinėja rašytinio proceso tvarka.

29. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento 2021 m. spalio 17 d. sprendimo Nr. 21S31957 ir Migracijos departamento 2-osios skundų dėl prieglobsčio sprendimų komisijos 2021 m. lapkričio 9 d. sprendimo Nr. 6K-1317 pagrįstumo ir teisėtumo.

30. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą tenkino iš dalies – pakeitė Migracijos departamento 2021 m. spalio 17 d. sprendimo Nr. 21S31957 rezoliucinės dalies 3 punktą ir jį išdėstė taip: „Uždrausti asmeniui atvykti į Lietuvos Respubliką 3 (trejus) metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos“; pakeitė Migracijos departamento 2021 m. spalio 17 d. sprendimo Nr. 21S31957 rezoliucinės dalies 4 punktą ir jį išdėstė taip: „Įvesti į C.SIS II perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi 2 (dvejus) metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos“; atitinkamai pakeitė Migracijos departamento 2-osios skundų dėl prieglobsčio sprendimų komisijos 2021 m. lapkričio 9 d. sprendimo Nr. 6K-1317 dalį; kitą skundo dalį teismas atmetė kaip nepagrįstą.

31. Apeliaciniame skunde pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino jo prieglobsčio prašymo aplinkybes. Tvirtina, kad prašė suteikti prieglobstį, nes savo kilmės šalyje negali jaustis saugus dėl vykstančių karinių konfliktų. Pasak pareiškėjo, atsakovas nesurinko objektyvios informacijos apie kilmės šalį, neparengė aktualios pažymos apie kilmės valstybę, surinkta informacija neatitiko esminių keliamų kriterijų. Pareiškėjas taip pat pažymi, kad Migracijos departamento Sprendimo nagrinėjimo Komisijoje metu buvo pažeista jo teisė į tiesioginį ir teisingą skundo nagrinėjimą, nes jam nebuvo sudaryta galimybė dalyvauti skundą nagrinėjant ikiteismine tvarka Komisijoje.

32. Vadovaujantis ABTĮ 140 straipsnio 1 dalimi, šioje byloje pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumas ir teisėtumas tikrinamas neperžengiant apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos ABTĮ 140 straipsnio 2 dalyje nurodytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos. Todėl šios bylos apeliacinėje proceso stadijoje pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas vertinamas atsižvelgiant tik į apeliaciniame skunde akcentuojamus aspektus.

33. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pažymi, kad ginčo teisinius santykius reglamentuoja Įstatymas, kuriame nustatyta, jog pabėgėlio statusas suteikiamas prieglobsčio prašytojui, kuris dėl visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų yra už valstybės, kurios pilietis jis yra, ribų ir negali ar bijo naudotis tos valstybės apsauga arba neturi atitinkamos užsienio valstybės pilietybės, yra už valstybės, kurioje buvo jo nuolatinė gyvenamoji vieta, ribų ir dėl išvardytų priežasčių negali ar bijo į ją grįžti, jeigu nėra priežasčių, nustatytų šio Įstatymo 88 straipsnio 1, 2 dalyse (86 str. 1 d.). Šio straipsnio 1 dalyje nurodyto persekiojimo vykdytojais gali būti valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, taip pat nevalstybiniai subjektai, jeigu valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, įskaitant tarptautines organizacijas, negali arba nenori suteikti veiksmingos ir ilgalaikio pobūdžio apsaugos nuo persekiojimo. Paprastai laikoma, kad suteikiama veiksminga ir ilgalaikio pobūdžio apsauga, kai valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdanti grupė ar organizacija, įskaitant tarptautines organizacijas, imasi pagrįstų priemonių, kad užkirstų kelią persekiojimui ar šio Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nurodytiems veiksmams, taikydami veiksmingą teisinę sistemą persekiojimui ar šio Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nurodytiems veiksmams nustatyti, persekioti dėl tokių veiksmų ir nubausti už juos (Įstatymo 86 str. 2 d.).

34. Papildoma apsauga suteikiama prieglobsčio prašytojui, kuris yra už savo kilmės valstybės ribų ir negali ten grįžti dėl visiškai pagrįstos baimės, kad: 1) jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas; 2) yra grėsmė, kad jam bus įvykdyta mirties bausmė ar egzekucija; 3) yra rimta ir asmeninė grėsmė jo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl beatodairiško smurto veiksmų tarptautinio ar vidaus ginkluoto konflikto metu (Įstatymo 87 str. 1 d. 1–3 p.). Šio straipsnio 1 dalyje nurodytų veiksmų vykdytojais gali būti valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, taip pat nevalstybiniai subjektai, jeigu valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, įskaitant tarptautines organizacijas, negali arba nenori suteikti veiksmingos ir ilgalaikio pobūdžio apsaugos, kaip ji apibrėžta šio Įstatymo 86 straipsnio 2 dalyje, nuo tokių veiksmų (Įstatymo 87 str. 2 d.).

35. Aiškindamas aptariamas Įstatymo nuostatas dėl pabėgėlio statuso bei papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje laikosi pozicijos, kad Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose įtvirtintose teisės normose nustatyta visiškai pagrįstos baimės buvimo sąlyga, viena vertus, turi būti objektyvaus pobūdžio, t. y. ji turi egzistuoti realiai, o ne būti vien tik prašančiojo prieglobsčio asmens suvokimas, įsitikinimas ir pan. Kita vertus, vartojama sąvoka „baimė“ yra dvasinė būsena ir subjektyvi būklė, todėl minėta visiškai pagrįstos baimės sąlyga apima ir subjektyvius, ir objektyvius veiksnius, į kuriuos turi būti atsižvelgta, nustatant, ar baimė iš tikrųjų yra visiškai pagrįsta (žr., pvz., 2010 m. rugsėjo 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-334/2010; 2012 m. sausio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-10/2012; kt.). Pažymėtina, jog galimas persekiojimas dėl kurios nors iš Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose nurodytų priežasčių turi būti pagrįstas konkrečių faktinių duomenų visuma, o ne bendro pobūdžio teiginiais apie galimo persekiojimo baimę. Be to, persekiojimas turi būti individualaus pobūdžio (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. birželio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1987-756/2015; 2017 m. vasario 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2557-624/2017).

36. Pagal EŽTT praktiką prieglobsčio bylose, siekiant išsiaiškinti, ar prieglobsčio prašančio asmens prašymas yra pagrįstas, turi būti nustatyta, kad įvykus tokio asmens deportacijai kyla reali rizika, kad asmuo patirs elgesį, kuris prieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnyje įtvirtintam kankinimo draudimui. Tokia rizika turi būti nustatyta remiantis pakankamais įrodymais, atsižvelgiant į konkrečią individualią situaciją (žr., pvz., 2008 m. rugpjūčio 6 d. sprendimą byloje NA prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 25904/07).

37. Vertinimo kriterijai, kuriais remiantis yra nustatomos arba nenustatomos minėtos teisiškai reikšmingos aplinkybės, yra įtvirtinti Įstatymo 83 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 2 dalies nuostatas vienas iš kriterijų yra tai, jog prieglobsčio prašytojo pateikta informacija bei kiti duomenys apie jo statusą Įstatymo taikymo aspektu, turi neprieštarauti turimai specifinei ir bendrai informacijai, susijusiai su prieglobsčio prašytojo atveju. Vertinant prašymo suteikti prieglobstį pagrįstumą taip pat yra atsižvelgiama į tai, ar prieglobsčio prašytojo paaiškinimai yra neprieštaringi bei nuoseklūs (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-4046-438/2018; kt.).

38. Pagal Tvarkos aprašo (redakcija, galiojanti nuo 2021 m. liepos 28 d.) 97 punktą, surinkęs su prašymu suteikti prieglobstį susijusius duomenis, įgaliotas Migracijos departamento valstybės tarnautojas atlieka tyrimą, kurio tikslas – nustatyti, ar prieglobsčio prašytojas atitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje nustatytus kriterijus, kuriais vadovaujamasi suteikiant pabėgėlio statusą, arba Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nustatytus kriterijus, kuriais vadovaujamasi suteikiant papildomą apsaugą. Toks tyrimas atliekamas nagrinėjant kiekvieną atvejį individualiai, objektyviai ir nešališkai, atsižvelgiant į Tvarkos aprašo 97.1–97.5 punktuose nurodytus kriterijus.

39. Pagal Tvarkos aprašo 99 punktą, atlikdamas Aprašo 97 punkte nurodytą tyrimą, įgaliotas Migracijos departamento valstybės tarnautojas vadovaujasi inter alia (be kita ko) Įstatymo 83 straipsnyje nurodytais prašymo suteikti prieglobstį vertinimo kriterijais. Remdamasis visais tyrimo metu surinktais įrodymais, įgaliotas Migracijos departamento valstybės tarnautojas nustato esminius faktus, turinčius įtakos vertinimui, ar prieglobsčio prašytojas atitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje arba 87 straipsnio 1 dalyje nustatytus prieglobsčio suteikimo kriterijus.

40. Tvarkos aprašo 99.1 punkte nustatyta, kad, remdamasis surinktais įrodymais ir nustatytais faktais, įgaliotas Migracijos departamento valstybės tarnautojas įvertina, ar prieglobsčio prašytojas turi visiškai pagrįstą baimę būti persekiojamas kilmės valstybėje dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų. Atliekant šį vertinimą, vadovaujamasi, be kita ko, principais, nurodytais Tvarkos aprašo 99.1.1–99.1.10 punktuose.

41. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas prašymą suteikti prieglobstį grindė individualaus persekiojimo baime kilmės valstybėje, t. y. pasak pareiškėjo, jis iš kilmės valstybės išvyko dėl baimės būti nužudytas grupuotės „(duomenys neskelbtini)“, kuri jį apkaltino pagalba JAV karinėms pajėgoms.

42. Iš Migracijos departamento Sprendimo turinio matyti, kad atsakovas surinko aktualią informaciją apie situaciją pareiškėjo kilmės valstybėje, vertino iš įvairių šaltinių gautą informaciją ir šios informacijos kontekste vertino pareiškėjo išsakytos baimės būti persekiojamam pagrįstumą. Migracijos departamento Sprendime akcentuota, kad tyrimo metu nebuvo nustatyta individualių aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą prielaidai, jog pareiškėjui gresia ar grėsė individualaus pobūdžio persekiojimas dėl jos rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba politinių įsitikinimų. Nors dėl galimo bendradarbiavimo su JAV karinėmis pajėgomis pareiškėjas atitiktų padidintos rizikos asmens profilį, tačiau pats pareiškėjas teigė, jog tokie kaltinimai yra nepagrįsti, nes jis su JAV karinėmis pajėgomis nebendradarbiavo. Pažymėtina, kad pareiškėjas nedetalizavo, kokių konkrečių grasinimų jis sulaukė iš grupuotės „(duomenys neskelbtini)“ bei kaip jis buvo apkaltintas bendradarbiavimu su JAV karinėmis pajėgomis. Iš byloje pateiktų duomenų matyti, jog pats pareiškėjas asmeniškai nesusitiko su grupuotės „(duomenys neskelbtini)“ atstovais, su jais nekalbėjo ir nesulaukė jokių tiesioginių grasinimų, nors tuo metu nesislapstė ir gyveno (duomenys neskelbtini) mieste. Bylos duomenimis taip pat nustatyta, kad grupuotė „(duomenys neskelbtini)“ šiuo metu (duomenys neskelbtini) neegzistuoja.

43. Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo prašymą dėl prieglobsčio suteikimo, kitus byloje esančius ir atsakovo pateiktus įrodymus, konstatuoja, kad Migracijos departamentas atliko išsamų ir visapusišką pareiškėjo prieglobsčio prašymo bei padėties pareiškėjo kilmės valstybėje tyrimą, o pareiškėjas nenurodė jokių pagrįstų duomenų, kuriais remiantis būtų galima spręsti apie realiai egzistavusią pagrįstą jo baimę kilmės valstybėje būti persekiojamam dėl pareiškėjo nurodytų aplinkybių. Pažymėtina ir tai, kad pareiškėjas kilmės šalį paliko 2005 metais, tačiau į Lietuvą atvyko tik 2021 metais, aiškiai nenurodydamas, kodėl į Lietuvą atvyko būtent dabar. Taigi nėra aišku, kodėl pareiškėjas nuo 2005 metų gyvenęs kitose šalyse ((duomenys neskelbtini)), būtent dabar nusprendė prašytis prieglobsčio Lietuvos Respublikoje. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su atsakovo ir pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog pareiškėjas nepagrindė „visiškai pagrįstos baimės“ kriterijaus, todėl jis neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų ir jam negali būti suteiktas pabėgėlio statusas Lietuvos Respublikoje.

44. Pareiškėjas prašymą dėl papildomos apsaugos suteikimo grindžia tomis pačiomis aplinkybėmis kaip ir prašymą dėl prieglobsčio suteikimo. Migracijos departamentas, atlikęs tyrimą, nenustatė pagrįstos tikimybės, kad kilmės valstybėje pareiškėjui grėstų kankinimai arba mirties bausmė, t. y. jis neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose. Remiantis Migracijos departamento surinkta informacija apie pareiškėjo asmenybę ir situaciją kilmės valstybėje, spręstina, kad pareiškėjo kilmės valstybėje beatodairiškas smurtas nesiekė tokio aukšto lygio, kad vien dėl buvimo teritorijoje kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei. Todėl pareiškėjas taip pat neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte. Pažymėtina ir tai, kad pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, aplinkybė, jog kilmės šalyje yra pažeidžiamos žmogaus teisės, dar nereiškia, jog savaime dėl to bus suteikiama papildoma apsauga, nes žmogaus teisių pažeidimų egzistavimo faktas savaime neįrodo prieglobsčio prašytojo baimės asmeniškai tapti tokio pobūdžio pažeidimų auka pagrįstumo (žr., pvz., 2009 m. gruodžio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-1380/2009).

45. Nagrinėjamu atveju, įvertinus Migracijos departamento Sprendimą, nėra faktinio ir teisinio pagrindo konstatuoti, kad atsakovas tinkamai neatliko tyrimo, t. y. neatsižvelgė į Tvarkos aprašo nuostatas (97.1–97.5 p., 99.1 p., 99.1.1–99.1.10 p.). Iš Migracijos departamento Sprendimo matyti, kad pareiškėjo situacija buvo įvertinta individualiai, todėl nėra pagrindo spręsti, kad Migracijos departamentas pažeidė pareigą individualiai, objektyviai ir nešališkai išnagrinėti prašymą suteikti tarptautinę apsaugą ir įvertinti individualias atvejo aplinkybes. Byloje esantys duomenys apie situaciją kilmės valstybėje nagrinėjamu atveju buvo pakankami pareiškėjo prašymui suteikti prieglobstį tinkamai išnagrinėti, dėl to atsakovas neturėjo pagrindo rinkti papildomus duomenis.

46. Įrodymų vertinimo aspektu pažymėtina, kad pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalį jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Teismo įsitikinimas turi būti pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (šiuo aspektu žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017).

47. Vien tai, kad pirmosios instancijos teismas kitaip vertino pareiškėjo paaiškinimus, nereiškia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso normas ir padarė bylos faktais ir galiojančios teisės normomis nepagrįstą išvadą, kad Migracijos departamento Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas.

48. Teisėjų kolegija taip pat neturi pagrindo kitaip vertinti aplinkybes dėl pareiškėjo skundo nagrinėjimo ikiteismine tvarka Komisijoje, nei jos buvo įvertintos pirmosios instancijos teismo. Tvarkos aprašo 222 punktas neįpareigoja Komisijos visais atvejais organizuoti žodinį skundo nagrinėjimą. Šiuo atveju pareiškėjo skundą Migracijos departamente nagrinėjusi Komisija nenustatė aplinkybių, dėl kurių žodinis pareiškėjo skundo nagrinėjimas būtų reikalingas, tokių aplinkybių neįvardijo ir pats pareiškėjas, t. y. pareiškėjas nenurodė, kokią svarbią bylai informaciją jis galėjo nurodyti Komisijai, jeigu jo skundas būtų nagrinėtas žodžiu. Teisėjų kolegija pripažįsta, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjo teisė būti išklausytam ir teisė į teisingą bylos nagrinėjimą nebuvo pažeistos, be to, pareiškėjas turėjo galimybę visus savo argumentus tiesiogiai išsakyti teismo posėdžio metu.

49. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, skundžiamas sprendimas yra pagrįstas bylos faktais ir teisės aktų normomis, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo S. S. H. A.-C. (S. S. H. A.-C.) apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. sausio 24 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Rytis Krasauskas

Ernestas Spruogis

Skirgailė Žalimienė